Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-23 · Civilinė byla Nr. e2A-414-794/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-10-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-23
Bylos Nr.
e2A-414-794/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02161-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Atsakovas
O. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-414-794/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02161-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.2.6.10 (S)
VILNIAUS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-11498-1019/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei O. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės O. B. 1738,53 Eur skolą, 53,91 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė tiekia šilumos energiją į pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), šio buto šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. už į butą patiektą šilumos energiją yra susidariusi 1738,53 Eur skola. Taip pat nurodė, jog sutiktų išdėstyti skolos grąžinimą trims mėnesiams, tačiau ne ilgesniam terminui, kadangi ieškovė, negaudama pinigų iš vartotojų, kurie praleidę atsiskaitymo terminus, savo veiklai priversta skolintis pinigų iš bankų ar akcininkų ir mokėti dideles palūkanas, be to, kitu atveju atsakovei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ne tik prieš ieškovę, bet ir prieš kitus vartotojus, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Už pavėluotą atsiskaitymą ieškovė atsakovei apskaičiavo 0,02 procento delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d., kurie sudaro 53,91 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pripažįsta skolą. Atsakovė pagal kreditorės siūlymą kreipėsi dėl skolos išdėstymo dalimis. Atsakovės teigimu, nuo 2020 m. kovo 13 d. yra susiklosčiusi sudėtinga ekonominė situacija ir paskelbta pandemija, kuri tiesiogiai daro įtaką ir jos finansinėms galimybėms. Atsakovė nuo 2018 m. gruodžio 14 d. yra registruota Lietuvos darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą vaikui, todėl jos pajamos yra ribotos, tad grąžinti skolą per 3 mėnesius būtų sudėtinga. Ieškovė yra monopolistė, o atsakovė yra silpnoji šalis – vartotojas, kuris neturi galimybės reguliuoti ar daryti įtakos nei kainai, nei suvartojamo kiekio pagal savo poreikį bei galimybes. Teismo sprendimo vykdymą perdavus antstoliui, vykdymo išlaidų suma gali papildomai siekti 500 Eur, kuri galėtų būti skirta apmokėti šiai skolai, nesudarant skolos naujam šildymo sezonui. Nurodė, kad prieš tai buvusios skolos atveju, reguliariai buvo daromos įmokos į nurodytą antstolio sąskaitą arba buvo nurašoma iš priklausančios banko sąskaitos įvairios sumos. Antstoliui perduota skola buvo išmokėta ir įskaityti mokėjimai kreditorei. Pažymėjo, kad aktyviai ieško darbo ir įsidarbinus skolą pagal galimybes išmokės kaip įmanoma greičiau. Prašė sprendimo vykdymą išdėstyti bent 6 mėnesių terminui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 1738,53 Eur skolą, 53,91 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1793,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,71 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas išdėstė teismo sprendimu priteistos sumos – 1834,15 Eur, įvykdymą, išdėstant priteistą sumą lygiomis dalimis 6 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovę, 5 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 305,69 Eur, paskutinį šeštą mėnesį – 305,70 Eur ir priteistas 5 procentus metines procesines palūkanas.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė skolos neginčijo ir su pareikštu ieškiniu sutiko, pripažino, jog yra susidaręs įsiskolinimas ieškovei. Atsižvelgiant į tai, teismas iš atsakovės priteisė 1738,53 Eur skolą už suvartotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., 53,91 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1793,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismui įvertinus priteistos skolos dydį, atsakovės gaunamas pajamas ir įsipareigojimų dydį, tai, kad atsakovė turi išlaikomų asmenų, darė išvadą, kad atsakovė šiuo metu neturi galimybių iš karto sumokėti visos priteistos sumos, todėl teismas konstatavo, kad vykdymo išdėstymas 6 mėnesiams atitiktų šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo protingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į tai, teismas remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad yra pagrindas patenkinti atsakovės prašymą ir teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis 6 mėnesių laikotarpiui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) O. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovės naudai iš atsakovės priteista 1834,15 Eur skola išdėstyta 6 mėnesiams pakeisti ir šią priteistą skolą išdėstyti 9 mėnesiams. Taip pat prašo iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Apeliantės teigimu, jos materialinė padėtis yra labai sunki, gauna 135 Eur pašalpą skirtą nepasiturintiems asmenims. Ši pašalpa buvo skirta nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., tuo pačiu dar buvo paskirta 100 Eur per mėnesį dydžio išmoka vaikui. Kadangi dėl pašalpos skyrimo kitam laikotarpiui dokumentai pateikiami tik pasibaigus ankstesniam terminui ir per 30 d. patvirtinama teisė į pašalpą, apskaičiuojama pašalpos suma, kuri pervedama kitą mėnesį, tad už 2020 m. spalio mėnesį pašalpos negavo. Pažymėjo, kad apeliantės motina 2020 m. gruodžio mėnesį perves 900 Eur.

6.2. Nurodo, kad apeliantės pajamos neleidžia teismo priteistos sumos išmokėti per 6 mėnesius, mokant kas mėnesį po 305,69 Eur. Apeliantės vertinimu, ji teismui priteistą pinigų sumą galėtų mokėti tik ją išdėsčius 9 mėnesiams, kas mėnesį mokant po 203,79 Eur.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Ieškovės teigimu, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas gali būti taikomas tada, kai yra tam tikros socialiai reikšmingos aplinkybės. Pažymėjo, kad 2020 m. kovo 13 d. atsiliepime atsakovė prašė išdėstyti skolos dengimą 9 mėnesiams, o teismo posėdžio metu sutiko sumokėti skolą per 6 mėnesius, apeliacinis skundas buvo pateiktas teismui tik 2020 m. gruodžio 3 d. Taigi laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. sausio 21 d.) iki skundo padavimo praėjo daugiau nei 11 mėnesių. Nei vieno mokėjimo nuo bylos iškėlimo teisme atsakovė ieškovei neatliko ir ieškovės vertinimu, tai rodo piktnaudžiavimą savo teisėmis.

7.2. Nekilnojamojo turto išrašo duomenimis apeliantės turtui antstoliai įregistravo turto areštus, tad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą apeliantės nurodytu būdu, ieškovės vertinimu nebus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, bus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir bus pažeisti išieškotojos lūkesčiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

11. Byloje nustatyta, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Remiantis Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ išrašu, minėtas butas, esantis Kauno g. 6A-41, nuo 2004 m. lapkričio 16 d. iki šiol nuosavybės teise priklauso O. B.. Minėto buto šilumos tiekimo vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų. Atsakovė už patiektą šilumos energiją nesumokėjo, todėl, vadovaujantis ieškovės pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. susidarė 1738,53 Eur skola. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį skolos neginčijo, nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, pripažino, jog yra susidaręs įsiskolinimas ieškovei.

12. Byloje kilo ginčas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Apeliantės teigimu, jos pajamos neleidžia teismo priteistos sumos išmokėti per 6 mėnesius, mokant kas mėnesį po 305,69 Eur ir nurodo, kad ji teismui priteistą pinigų sumą galėtų mokėti tik ją išdėsčius 9 mėnesiams, kas mėnesį mokant po 203,79 Eur.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

13. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-485-196/2018).

14. Šiuo atveju atsakovė prašo teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 9 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį ieškovei sumokant tik po 203,79 Eur, motyvuodama prasta savo turtine padėtimi, kurią siejo su gaunamų pajamų dydžiu bei nepilnamečio vaiko auginimu, kuriam reikalingas išlaikymas, todėl jos gaunamos pašalpos, neužtenka būtiniausiems poreikiams tenkinti ir įsiskolinimui dengti.

15. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja jau anksčiau savo prašyme išdėstyti sprendimo įvykdymą pateiktus argumentus, nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos ar atskiro procesinio klausimo nagrinėjimo. Įvertinus skundžiamo sprendimo dalies turinį, akivaizdu, kad visos atsakovės nurodomos aplinkybės, sietinos tiek su pačios atsakovės turtine padėtimi ir gaunamomis pajamomis, tiek nepilnamečiam vaikui reikalingu išlaikymu bei skolos dydžiu, jau buvo atskirai aptartos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Taigi vien atsakovės nesutikimas su tuo, kaip šias aplinkybes įvertino teismas, nesuponuoja išvados, jog teismas, spręsdamas įsiteisėjusio sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, netinkamai naudojosi savo turima diskrecijos teise ir/ar neteisingai įvertino atsakovės turtinę padėtį bei poreikį šio sprendimo įvykdymo terminą nukelti dar ilgesniam laikotarpiui kaip to siekia atsakovė.

16. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), neatsižvelgiant į faktą, kad to kreditoriaus turtinė padėtis yra geresnė, nei paties skolininko (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017).

17. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais dėl prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą ilgesniam terminui, priešingai skundžiama sprendimo dalimi atsakovės prašymas tenkintas, t. y. pati atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su skolos išdėstymu 6 mėnesiams ir pirmosios instancijos teismas tenkino šį atsakovės prašymą. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pačios atsakovės interesus. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo nei pareigos mokėti ieškovei įsiskolinimą, nei įsiskolinimo dydžio. Teismo įsakymas buvo priimtas 2020 m. sausio 28 d., o teismui panaikinus teismo įsakymą ir priėmus ieškinį, teismo sprendimas buvo priimtas – 2020 m. spalio 2 d., apeliacinis skundas buvo pateiktas tik 2020 m. gruodžio 3 d., todėl akivaizdu, jog iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atsakovė jau turėjo pakankamai ilgą terminą (12 mėnesių) sumokėti didžiąją dalį skolos. Vis dėlto byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad šiuo laikotarpiu atsakovė būtų atlikusi bent dalinius mokėjimus įsiskolinimui mokėti (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą 9 mėnesių terminui būtų nepagrįstai ribojama ieškovės teisė per protingą terminą gauti iš atsakovės teismo sprendimu priteistas sumas. Akivaizdu, jog tai nebūtų suderinama su šalių lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių bei teismo sprendimo privalomumo principais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dar ilgesniam terminui, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant ieškovės sutikimo teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dar ilgesniam laikotarpiui, spręstina, jog sprendimo įvykdymo išdėstymas atsakovės pageidaujamam terminui pažeistų ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas tokiam ilgam laikotarpiui taip pat neabejotinai paneigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principus.

18. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą jos nurodytam laikotarpiui, yra nesuderinamas su ieškovės interesais, jo tenkinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti, remiantis apeliantės apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

19. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, tinkamai taikė CPK 284 straipsnio nuostatas, dėl ko pagrįstai išdėstė sprendimo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo pakeisti pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl apeliantės prašomo ilgesnio priteistos skolos išdėstymo termino, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

20. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

21. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Tačiau ieškovė nepateikė prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, dėl to šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesvarstomas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

22. Byloje pateikta 2021 m. sausio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, jog valstybės patirtos antrinės pagalbos išlaidos yra 203,94 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į priimto procesinio sprendimo turinį (atsakovės apeliacinis skundas atmestas), į tai, kad atsakovė yra atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, sprendžia, jog šios išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

23. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas