- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 2-967-264/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00668-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- UAB „Autoringas“
- Atsakovas
- L. K.
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis, Vilma Normantienė, Rimantas Čatrauskas
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Autoringas“ atstovei advokatei Vilmai Normantienei, atsakovo L. K. atstovui advokatui Rimantui Čatrauskui, atsakovo bankrutuojančios UAB „IPSK“ atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB ‚Autoringas“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai UAB „IPSK“, L. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Autoringas“, gindamas savo ir bei BUAB „Autoringas“ interesus, prašo: pripažinti 2007 m. sausio 12 d. automobilio BMW 523 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „IPSK“ ir L. K., negaliojančia; panaikinti UAB „IPSK“ buhalterinėje apskaitoje atliktą įskaitymą, įskaitant 2007 m. sausio 12 d. PVM sąskaitoje-faktūroje VIS Nr. 00055 23 000 Lt sumą su UAB IPSK“ skolą L. K.; taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu, priteisiant iš atsakovo L. K. 50 800 Lt bankrutuojančiai UAB „IPSK“.
Nurodo, kad 2008 m. birželio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje patvirtintas ieškovo UAB „Autoringas“ kreditorinis reikalavimas 94 280, 67 Lt. administratorius nevykdė savo įstatyminės pareigos ir neginčijo sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl siekia apginti savo ir kitų kreditorių interesus. 2007 m. sausio 12 d. UAB „IPSK“ su tuometiniu bendrovės direktoriumi L. K. sudarė automobilio BMW 523 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kuria automobilis buvo parduotas atsakovui L. K. už 23 000 Lt. Apmokėjimui buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra VIS Nr. 00055. 2011 m. kovo 10 d. įmonės bankroto administratorius informavo ieškovą, jog pirkėjo L. K. skola buhalteriškai buvo sudengta su UAB „IPSK“ skola kaip atskaitingam asmeniui, t.y. pirkėjas bendrovei grynųjų pinigų nemokėjo. Automobilis BMW buvo parduotas už rinkos vertės neatitinkančią kainą. Bendrovė automobilį buvo įsigijusi iš UAB „Ūkio lizingas“ už 50 800 Lt. 2007 m. sausio 12 d. sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį automobilis buvo įkainotas 23 000 Lt. Tokia kaina yra nustatyta nepagrįstai, nes sutarties šalys buvo tas pats suinteresuotas asmuo L. K., atstovavęs pardavėją UAB „IPSK“ kaip įmonės direktorius, ir pirkėją L. K.. Šis sandoris yra negaliojantis, nes L. K. neturėjo teisės būti abiejų sandorio šalių atstovu, nes tokį atstovavimą draudžia CK 2.135 straipsnio 2 dalis. L. K. buvo suinteresuotas turtą įsigyti už kuo žemesnę kainą, turėjo galimybę ją sumažinti, todėl automobilio kaina neatspindi tikrosios tuo metu rinkoje buvusios tokio turto kainos. Nurodo, kad UAB „IPSK“ tokio sandorio sudaryti neprivalėjo, nes automobilį pardavus sumažėjo bendrovės turtas, automobilis parduotas už rinkos vertę neatitinkančią kainą, įmonės sandorio pagrindu pinigų negavo, įmonės direktorius turtą pardavė sau, vengdamas atsiskaityti su buvusiais kreditoriais. Po šio sandorio bendrovėje liko menkavertis turtas, skolininkas tapo nemokus, kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo kreditorinius reikalavimus iš buvusio turto. Sudarius sandorį, kreditorių reikalavimai nesumažėjo, o dar padidėjo 2006-12-31 kreditorinių reikalavimų suma buvo 179780 Lt, o 2007 m. pirmąjį pusmetį išaugo iki 213928 Lt, tai patvirtina įmonės finansinės padėties pablogėjimą
Atsakovo L. K. atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas UAB „Autoringas“ nepagrįstai teigia, jog ginčo automobilis buvo parduotas už rinkos vertę neatitinkančią kainą (23 000 Lt), kadangi automobilis įsigytas 2004 m. sausio 14 d. lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu už 50 800 Lt. Įvykdžius sutarties sąlygas, automobilis 2007 m. sausio 9 d. turto-perdavimo aktu buvo perduotas UAB „IPSK“. Ieškovas nevertina automobilio nusidėvėjimo, įsigijimo kainą prilygina rinkos kainai. Automobilio pardavimo kaina atitiko to meto vidutinę rinkos vertę. Teigia, kad vertinant ieškovo reikalavimą taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu, actio Pauliana paskirtis-kompensacinė, nes pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Ieškovo reikalavimo teisė atsirado tik po ginčijamo sandorio sudarymo, jis neįgaliotas atstovauti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų, jų teisės nepažeistos. Įmonė nebuvo nemoki ir tokia netapo po sandorio sudarymo.
Atsiliepimas
Atsakovo bankrutuojančios UAB „IPSK“ atstovas prašo ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Nurodo, kad ieškinys negali būti tenkinamas nei CK 6.66, nei CK 6. 68 straipsnio pagrindais, nes tam nėra visų būtinų sąlygų. Ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu neturėjo reikalavimo teisės, todėl jo teisės negalėjo būti pažeistos. Kitų kreditorių vardu reikšti ieškinį ieškovas neturi teisės. Atsakovas L. K. UAB „IPSK“ vardu sandorį sudarė eidamas vienasmenio valdymo organo, t. y. direktoriaus pareigas. Automobilis buvo nenaujas, parduotas už rinkos kainą, buvo eksploatuojamas daugiau nei 3 metus. Priešpriešiniam užskaitymui pakanka vienos šalies valios. Atsakovas L. K. turėjo 60000 Lt reikalavimo teisę į įmonę, todėl pasinaudojo šia teise. Byloje pateiktas įskaitymo suderinimo aktas, kuris nėra ginčijamas. Ieškovo UAB „Autoringas“ kreditorinis reikalavimas atsirado dėl 2007 m. vasario 2 d. sutarties netinkamo įvykdymo. Ginčijama automobilio pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2007 m. sausio 12 d., kai ieškovas dar nebuvo kreditoriumi, todėl ginčo sutartis negalėjo pažeisti ieškovo (kreditoriaus) teisių, todėl vien dėl šios priežasties ieškovas negali ginčyti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų, nustatytos šios svarbios aplinkybės:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi (civ. byloje Nr. B2-1263-527/2007) iškelta bankroto byla pagal tuometinio vadovo direktoriaus L. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Valnetas“. Nutartyje konstatuota, kad 2007-06-30 duomenimis bendrovės turtas sudaro tik 95 922 Lt o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – net 213 928 Lt, bendrovė yra nemoki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) daugiau kaip 2 kartus viršija į balansą įrašyto turto vertę, negali atsiskaityti su kreditoriais.
Bylos duomenys: 2004 m. sausio 14 d. Lizingo sutarties, 2007 m. sausio 9 d. turto perdavimo priėmimo akto kopijos (1 t. b. l. 14, 55 - 59) patvirtina, kas UAB Ūkio banko Lizingas pardavė išsimokėtinai, o vėliau perdavė automobilį BMW 523 1999 m. gamybos, 50800 Lt vertės, lizingo gavėjo UAB „IPSK“ nuosavybėn.
2007-01-12 pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „IPSK“ pardavė, o tuometinis jos direktorius L. K. nupirko automobilį BMW 523 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 23000 Lt, pinigų faktiškai nemokėjo, automobilio kainą užskaitė kaip bendrovės skolos dengimą kreditoriui L. K. 2007-01-12 PVM sąskaitoje faktūroje VIA Nr.00055 nurodyta 23000 Lt (1 t. b. l. 12-13, 93).
Ieškovas - bankrutuojančios UAB „IPSK“ kreditorius pareiškė ieškinį BUAB „IPSK“ ir jos kreditorių interesais, nurodydamas, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo ir bendrovės kreditorių interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ginčija privataus juridinio asmens sudarytą 2007-01-12 automobilio BMW 523 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo UAB „IPSK“ ir pirkėjo L. K., 2007-01-12 tarpusavio skolų užskaitymą PVM sąskaitoje faktūroje VIA Nr.00055 nurodytą 23000 Lt , CK 1. 80 str. 6.66 str. pagrindais. Nors ieškinyje nenurodytas CK 6.68 str. pagrindas, tačiau iš ieškinio turinio, atstovės pozicijos teisme, konstatuotina, kad pareikštas kaip netiesioginis ieškinys CK 6.68 str. pagrindu.
Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolinio teisių suvaržymui.
Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos:
Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises.Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teise.Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
Nagrinėjamoje byloje atsakovai teigia, kad ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės ginčo sutarties sudarymo momentu, todėl ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas.
Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. N. v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai).
Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo reikalavimo teisė atsirado 2007 m. vasario 2 d. rangos sutarties pagrindu (3 t. b. l. 167-168). 2008 m. birželio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje (civ. bylos Nr. B2-27-527/2013) patvirtintas ieškovo UAB „Autoringas“ kreditorinis reikalavimas 94 280, 67 Lt. Bylos duomenys apie neapmokėtas sąskaitas 2006 m. gruodžio 31 dienai patvirtina, kad ieškovas nebuvo UAB „IPSK“ kreditoriumi 2007-01-12 dienai (3 t. b. l. 100-110). Ieškovo pateikti 2006-08-23 rangos sutartis, banko išrašas apie 2006-12-28 atsiskaitymą (3 t. b. l. 171-172, 176) tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovą UAB „Autoringas“ ir atsakovą UAB „IPSK“ siejo nevienkartiniai verslo santykiai. Bankroto byloje kreditorė UAB „Remilgė“ 2011-08-30 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido savo reikalavimo teisę pagal 2006-08-23 sutartį Nr.6-08/4 ieškovui, bankroto byloje patvirtintas jos kreditorinis reikalavimas – 3964,80 Lt (3 t. b. l. 174-175, 178). Esant šiems duomenimis konstatuotina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu dar nebuvo ieškovo (kreditoriaus) reikalavimo teisės ir tai daro negalimą CK 6.66 straipsnio taikymą, nes tokiu atveju teisių pažeidimas objektyviai nėra įmanomas. Tai taip pat reiškia, kad vien tik faktas, jog ieškinį pateikęs kreditorius buvo kreditorius ir sandorio sudarymo metu, nėra pakankamas, kai kreditorių ir skolininką sieja nevienkartiniai santykiai. Ieškovas neįrodė savo kaip kreditoriaus teisių pažeidimo kaip vienos iš actio Pauliana sąlygų (CPK 178 straipsnis). Ginčą sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų, todėl nenustačius ieškovo kaip kreditoriaus teisių pažeidimo, ieškinys CK 6. 66 str. pagrindu negali būti tenkinamas.
Iš byloje esančių finansinės apskaitos dokumentų: 2006 m., 2007 m. 1-ojo pusmečio balansų matyti, kad įmonė veikė nuostolingai, nekilnojamojo turto neturėjo. Ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „IPSK“ turimas turtas sumažėjo, skoliniai įsipareigojimai išaugo (1 t. b. l. 16 – 18, 3 t. b. l. 84-108). Tačiau buvo veikiant įmonė. Bankroto byla UAB „IPSK“ iškelta tik 2007 m. lapkričio 19 d. pagal tuometinio jos vadovo L. K. pareiškimą. Ieškovas – privatus juridinis asmuo, turintis verslo patirtį, prieš sudarydamas 2007 m. vasario 2 d. rangos sutartį galėjo pasidomėti atsakovo finansine padėtimi bei galimybėmis ją įvykdyti, todėl prisiėmė galimą neigiamų pasekmių riziką.
Ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas L. K. buvo UAB „IPSK“ direktorius, akcininkas bei vienas iš įmonės kreditorių.
CK 2.134 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių su pačiu savimi, o tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis apribojimas netaikomas, jeigu kiti įstatymai numato ką kita. Uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovo teisinę padėtį reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas. Sprendžiant šį ginčą taikytinos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administracijos vadovo kompetenciją sudarant sandorius. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, o straipsnio 8 dalyje – kad jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose yra nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. UAB „IPSK“ įstatai, įregistruoti 2000-05-06, 3 p., 8 p. numatė bendrovės teisę disponuoti savo turtu, skolintis lėšas iš bendrovės akcininkų, kompetencijos požiūriu bendrovės vadovas, veikdamas bendrovės vardu, turėjo teisę sudaryti sutartį pats su savimi (3 t. b. l. 149-163).
Dėl perleisto automobilio kainos
Sutartis su UAB Ūkio bankas lizingas buvo sudaryta 2004 m. sausio 14 d. Automobilio kaina lizingo sutarties sudarymo metu bei jo perdavimo 2007-01-09 metu lizingo gavėjo UAB IPSK“ nuosavybėn buvo nurodyta ta pati išpirkimo kaina – 50 800 Lt, įmonės finansinės apskaitos dokumentuose, ilgalaikio turto apskaitos kortelėje nurodyta faktinė įsigijimo vertė – 43050, 85 Lt, skaičiuojant nusidėvėjimą 16, 67 proc., jo likutinė vertė 2006-12-31 dienai – 23189, 41 Lt (1 t. b. l. 14, 3 t. b. l. 91, 98, 112).
Atsakovas L. K. ginčo sandorį sudarė 2007 m. sausio 12 d. Nors byloje nėra duomenų, kad prieš parduodant automobilį jis buvo apžiūrėtas ir įvertintas rinkos kaina, nežinoma jo komplektacija ir stovis, tačiau vertinant kitus byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad ginčo automobilis parduotas už aiškiai per mažą kainą. Automobilis pagamintas 1999 m., iki jo pardavimo 2007-01-12 sandorio pagrindu buvo eksploatuojamas, įmonei taikant kasmet jo nusidėvėjimo 16,67 procentų. Atsakovo L. K. ginčo sandoriu įsigytas automobilis 2007-12-07 parduotas už 6000 Lt, neišlikęs. Iš VšĮ „Emprekis“ autotransporto kainos Lietuvoje matyti, kad automobilio BMW 523 1999 m. gamybos, vidutinė rinkos kaina 2007 m. sausio mėn. - 26160 Lt (su PVM), iš VMI interneto svetainės www.vmi.lt duomenų bazės apie nemokamą informaciją apie vidutines automobilių rinkos kainas matyti, kad VMI, atlikdama pelno mokesčių administravimą, savo veikloje vadovaujasi VŠĮ „Emprekis“ nurodytomis kainomis, todėl informacija patikima (1 t. b. l. 60, 3 t. b. l. 187-188). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis 1999 m. gamybos, eksploatuojamas ilgą laiką, atsakovui parduoto automobilio kaina buvo artima VšI „Emprekis“ vidutinei rinkos kainai, ieškovas remiasi tik automobilio išpirkimo kaina –50 800 Lt, todėl nesant kitų objektyvių įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovui L. K. parduoto automobilio rinkos kaina buvo nereali ar aiškiai per maža (CPK 178 str.).
Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai dėl sandorio prieštaravimo juridinio asmens interesams pagal CK 2.87 straipsnio 1-4 dalis (CPK 185 str.).
Dėl įskaitymo
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įskaitymui atlikti turi būti nustatytos šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Alginora“ v. UAB „ Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009;kt.). Atsakovas L. K. buvo ieškovo kreditorius, todėl atsakovui L. K. atlikus užskaitą už automobilį, sumažėjo ir atsakovo bankrutuojančios UAB „IPSK“ skola kreditoriui L. K..
Į bylą ieškovo pateikta nepriklausomo auditoriaus ataskaita apie UAB „Autoringas“ vadovo L. K. kreditorinio reikalavimo dydį 2006-12-31 dienai, nurodant, kad jis negalėtų viršyti 33 201, 94 Lt (3 tomo bylos gale), nesusijusi su ginčo dalyku, nėra ginčijamas ir nepaneigia aplinkybės, kad L. K. buvo įmonės kreditorius.
Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.
Iš atsakovo BUAB „IPSK“ administratoriaus pozicijos byloje, bankroto administratoriaus 2010-04-12 ataskaitos, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo (1 t. b. l. 19-32, 3 t. b. l. 119) matyti, kad 2010-04-22 kreditorių susirinkime buvo pateiktas svarstymui klausimas dėl administratoriaus veiksmų bei ginčijamo automobilio sandorio teisėtumo, tačiau kreditoriaus UAB „Autoringas“ reikalavimai netenkinti, išskyrus ieškovą, kiti kreditoriai palaikė administratoriaus poziciją ir sprendė, kad nėra pagrindų šių sandorių nuginčijimui.
Netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį už skolininką jo vardu pareiškia kreditorius, kai skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau šios savo teisės neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui.
Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas nebuvo UAB „IPSK“ kreditoriumi, o atsakovas UAB „IPSK“ jo skolininku, atsakovo L. K. prievolė atsiskaityti už įgytą automobilį pasibaigė įskaitymu. Ieškovas, reikšdamas ieškinį CK 6.68 str. pagrindu, nenurodė kokių kreditorių teisės yra pažeistos ir turi būti ginamos, bankroto administratoriaus veiksmų (neveikimo) neteisėtumas nagrinėjamu atveju nenustatytas, todėl nėra pagrindo spręsti dėl kitų kreditorių teisių pažeidimo ir jų teisių gynimo CK 6. 68 str. pagrindu.
Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 1 d. nutartimi (3 t. b. l. 51 - 56) išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, ieškovui atnaujino ieškinio senaties terminą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl dėl ieškinio senaties nepasisakytina.
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovas ieškinio CK 1.80, 6.66, 6.68 straipsnių pagrindais neįrodė (CPK 178 str.). Reikalavimas dėl restitucijos taikymo kaip išvestinis taip pat netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos už advokatų pagalbą bei valstybei už teismo procesinių dokumentų išsiuntimą (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., 98 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „IPSK ” turėjo 2420 Lt išlaidas už advokato pagalbą (2 t. b. l. 200, 3 t. b. l. 4, 130-132). Atsakovas V. K. turėjo 2400 litų išlaidas už advokato pagalbą (2 t. b. l. 199) Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, kurios panašios kaip ir ieškovo patirtos (2500 Lt), neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš ieškovo.
Iš ieškovo priteistinos 76, 13 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu valstybei.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB „Autoringas“ (įmonės kodas 121998037, buveinė - Vilnius, Kapsų gt. 22):
bankrutuojančiai UAB „IPSK“ (įmonės kodas 3562058, buveinė – Kaunas, Veiverių gt. 151) 2420 Lt (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt litų) išlaidas už advokato pagalbą.L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 2400 Lt (du tūkstančius keturi šimtus litų) išlaidas už advokato pagalbą.valstybei – 76,13 Lt (septyniasdešimt šešis litus ir 13 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.