Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad anksti ryte nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį garažą pakeisti automobilio ratus. Važiuodamas po miestą pamatė, kad dega slėgio daviklio ženkliukas. Taip pat dar reikėjo prisipilti kuro, tai pripylė kuro. Išvažiavo iš „V.“ degalinės. Pasižiūrėjo, ar degalinėje galima pripūsti padangas. Pamatė, kad galima, tai važiavo ta sankryža. Važiavo sankryža degant žaliam šviesoforo signalui, greičio neviršijo, važiavo gal 20 km/h. Visada važiuodamas per sankryžą sustoja. Nežino, kaip paaiškinti šitą avariją, gal motociklas pakliuvo į aklą zoną. Iš nuotraukų matosi, kad automobiliai, sukantys link Mykolo Romerio universiteto, gali užstoti vaizdą, ši sankryža neturi saugumo salelės. Jis užstojo kelią pagrindiniu keliu važiuojančiam motociklui ir supranta motociklo vairuotojo poziciją, kad užstojo jam kelią ir sukėlė avariją.

Nebuvo girtas, neviršijo greičio, jo sukimas irgi buvo tvarkingas, pagal linijas. Iš karto nesuprato, kad įvyko eismo įvykis. Pirmos mintys buvo, kad ant stogo kažkas užkrito. Automobilis automatiškai paskambino 112, pradėjo kalbėti su operatoriumi. Išlipęs iš automobilio suprato, kad įvyko avarija. Pribėgo prie motociklo vairuotojo, pamatė, kad motociklininkas gyvas, ir prie jo jau buvo atėję žmonės. Priėjo dar vienas liudytojas, kuris šalia buvo, nežino, ar tas asmuo pasakė tiesą ar ne, bet pasakė „o mačiau, mačiau, motociklas dar padidino greitį prieš šviesoforą“. Kairio posūkio manevro metu jis (kaltinamasis) visada stebi, ar yra kitų transporto priemonių. Mano, kad tuo metu nebuvo kitų transporto priemonių. Toje sankryžoje yra ženklas, kad darbo dienomis į kairę sukti negalima, o visa tai įvyko šeštadienį. Motociklininką pamatė tik išlipęs iš mašinos, iš pradžių net nesuvokė, su kuo susidūrė. Ir motociklininkas jo nematė. Neatsimena, ar kai pradėjo važiuoti per sankryžą buvo ką tik užsidegęs žalias šviesoforas, ar dar buvo raudonas. Važiavo vienas, važiuodamas telefonu nesinaudojo. Prieš jam pradedant važiuoti degė žalias šviesoforo signalas, buvo pristabdęs. Nepamena, ar buvo kitų stovinčių automobilių darant posūkio manevrą. Jo vairavimo stažas nuo (duomenys neskelbtini) m.

Jis (kaltinamasis) jokios ekspertizės neprašė dėl greičio. Dešinės pusės veidrodėlis buvo sudaužytas, nes pakrypo net galinės durelės, jos nebeužsidarinėjo. Automobilio kėbulas susigadintas. Automobilį pavyko parduoti už 7 000 Eur. Automobilio vertė buvo 34 000 Eur. Automobilis nebuvo draustas „Kasko“ draudimu. Dėl ieškinio, palaiko draudimo poziciją, kadangi už motociklą atsiskaitė draudimas, papildomai išmokėta 16 000 Eur. Neatsisako teismo išlaidas padengti, bet nori, kad tas ieškinys ar bauda būtų proporcinga šitai situacijai. Turi neįgalumą turinčią motiną, tai finansiškai irgi kainuoja, o jo mėnesinės pajamos apie 1 300 Eur, atskaičius mokesčius. Nori atsiprašyti motociklo vairuotojo, linki pasveikti, tikisi iki galo pavyks pasveikti.

Peržiūrėjus teisme vaizdo įrašą, kaltinamasis parodė, kad jis žiūrėjo ir nematė. Per „Google Maps“ matosi, kad kelias yra nelygus, su vingiu. Vieną mašiną praleido, o motociklininko tiesiog nepamatė. Po eismo įvykio su nukentėjusiuoju nekalbėjo. Pirmą kartą susidūrė su tokia situacija, nežinojo kaip elgtis. Domėjosi dėl nukentėjusiojo būklės ir jo sveikatos pas tyrėją.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis D. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-09-21, Vilniuje, važinėjosi motociklu „KTM 1190 Adventure R“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Apie 18.30 val. išsukęs iš G. V. g., jis iš pradžių važiavo K. B. g., o po to įvažiavo į Ateities g. Toliau apie 50-60 km/h greičiu važiavo Ateities g. kelio pirma eismo juosta link sankryžos su Didlaukio g. Gatvė buvo tuščia. Privažiuojant sankryžą matė tik vieną ta pačia kryptimi važiavusį automobilį. Nepamena, kur šis automobilis sankryžoje nuvažiavo, t. y. važiavo tiesiai ar buvo pasuktas į Didlaukio g. Įvažiavęs į Ateities - Didlaukio g. sankryžą, jis iš kairės pusės pajuto smūgį, nuo kurio pakilo į orą ir nukrito. Pajuto didelį skausmą. Prie jo pribėgo žmonės, kurie iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Atvykę medikai jį išvežė į ligoninę, kur jam buvo nustatyti: kairės blauzdos lūžis, trijų pėdos kaulų lūžiai, dviejų dubens kaulų lūžiai, šonkaulio lūžis ir stuburo slankstelio aptrupėjimas. Taip pat jam buvo amputuoti trys kojos pirštai. Jis motociklą vairuoja apie vienuolika metų, į eismo įvykius patekęs nebuvo (t. 1, b. l. 102-105; 107, 108).

Liudytojas R. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirba. Datos tiksliai neatsimena, tačiau atrodo, kad 2024 metų vasarą, kai buvo šilta, jis buvo darbovietėje. Būdamas lauke išgirdo smūgio garsą. Nubėgęs į garso sklidimo vietą, t. y. į prie degalinės „V.“ esančią sankryžą, jis suprato, kad kilo eismo įvykis, kurio metu susidūrė motociklas ir automobilis. Pačio susidūrimo nematė, sureagavo tik į jo garsą. Transporto priemonių modelių neatsimena ir nurodyti negali, galimai automobilis buvo „Lexus“ markės. Iš karto nubėgo prie kelyje gulėjusio motociklininko. Jis gulėjo labiau link autobuso sustojimo, tokioje vadinamojoje „kišenėje“, apie 20 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos. Motociklo vairuotojas buvo sąmoningas, matėsi, kad jam sužalota koja. Automobilio vairuotojo vietoje tuo metu jis jokio asmens nematė. Kas buvo vairuotojas nežino, kadangi įvykio vietoje greitai susirinko daug įvairių smalsuolių. Motociklininkas skundėsi, kad jam skauda nugarą, kad negali sulenkti kojų. Kiek pamena, nukentėjęs motociklo vairuotojas buvo apsirengęs specialia apranga. Šalmas, batai, viskas buvo. Kiti asmenys motociklininkui bandė padėti ar tiesiog jį kalbino. Jis telefonu apie eismo įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Netrukus į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija (t. 2, b. l. 56,57).

Liudytoja N. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tiksliai įvykio datos nepasakys, tačiau ji buvo „V.“ degalinėje, priešais Mykolo Riomerio universitetą. Būdama degalinės teritorijoje išgirdo smūgį ir atsisukusi pamatė, jog motociklininkas gulėjo ant važiuojamosios dalies, ant asfalto. Ji pribėgo prie motociklininko. Motociklininkas dejavo. Ji iš karto paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Matė, kad sankryžoje stovėjo sudaužytas juodos spalvos automobilis, bet nepastebėjo, kur buvo šio automobilio vairuotojas. Pačio susidūrimo momento nematė (t. 2, b. l. 60-61).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2024-09-21 18.55 val. pranešėjas pranešė, kad automobilis partrenkė motociklininką prie Riomerio universiteto, prie „V.“ degalinės. 2024-09-21 18.57 val. pranešėjas pranešė, jog susidūrė motociklininkas ir lengvasis automobilis. Motociklininkas guli ant asfalto. Pranešėjas eina link įvykio vietos (t. 1, b. l. 22).

BPC skambučių garso įrašuose ir jų 2024-10-22 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti 3 BPC skambučių garso įrašai:

1. BPC skambučio garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92306755863, skambu io prad ia_2024-09-21 18_57_59).mp3“. Pranešėjas R. G. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), prie Mykolo Riomerio universiteto, prie gaisrinės, įvyko eismo įvykis automobilio ir motociklininko. Prispaustų žmonių nėra, tačiau motociklininkas guli ant asfalto;

2. garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92306755863, skambu io prad ia_2024-09-21 18_55_07).mp3“. Pranešėjas pranešė apie avariją (duomenys neskelbtini) g., prie Riomerio universiteto, sankryžoje partrenktas žmogus. Prašo greičiau kviesti greitąją pagalbą, nes žmogus miršta. Motociklininką partrenkė;

3. garso įrašas „BPC skambu io ra (ID 92306755763, skambu io prad ia_2024-09-21 18_55_00).mp3“. Pranešėjas parodė, jog Ateities g., ties Riomerio universiteto įvyko avarija, medikų reikia motociklininkui (t. 1, b. l. 23-25).

Tyrėjos V. M. 2024-09-21 tarnybiniame pranešime „Eismo įvykis“ užfiksuota, kad 2024-09-21 apie 18.58 gavo pranešimą, jog automobilis nutrenkė motociklininką prie Riomerio universiteto, prie „V.“ degalinės. Atvykus nurodytu adresu GMP suteikinėjo motociklininkui D. M. pagalbą. Vietoje buvo automobilio „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. K.. Abu vairuotojai buvo blaivūs. Medikai D. M. išvežė apžiūrai į ligoninę. Ant šaligatvio dešinėje gatvės pusėje priešingoje pusėje nei pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), gulėjo D. M. motociklas „KTM“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Ateities-Didlaukio g. sankryžoje stovėjo automobilis „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Minėto automobilio vairuotojas A. K. paaiškino, jog jis važiavo Ateities g., suko į kairę pusę degant žaliam šviesoforo signalui, praleido iš priekio važiuojančius automobilius, o praleidęs automobilius, nedideliu greičiu pajudėjo į priekį ir už minėtų automobilių staigiai atsirado važiuojantis motociklas, kurio A. K. nepastebėjo. A. K. paaiškino, jog motociklininko greitis buvo labai didelis, nes buvo labai stiprus smūgis. Pas jį automobilyje iššoko visos saugos pagalvės, motociklas nulėkė toli nuo eismo įvykio vietos ir abi transporto priemonės buvo smarkiai apgadintos (t. 1, b. l. 27).

Iš 2024-09-21 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad 2024-09-21 eismo įvykis, kurio metu susidūrė transporto priemonės, kilo Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje Ateities - Didlaukio gatvių sankryžoje, kurioje su minėtų gatvių keliais kertasi ir įvažiavimas į degalinės „V.“ teritoriją ((duomenys neskelbtini)). Ties sankryža Ateities gatvės kelio eismo pusę, skirtą važiuoti link S. S. gatvės (t. y. nustatyta D. M. važiavimo kryptis prieš pat įvykį), sudaro trys eismo juostos (pirma ir antra — skirtos važiuoti sankryža tiesiai, trečia - sukti sankryžoje į kairę). Ties eismo įvykio vieta Ateities gatvės kelyje nustatytas maksimalus leistinas 50 km/h greitis. Eismo įvykio metu A. K. vairuotas automobilis „Toyota“, (v. n. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo važiuojamųjų dalių sankirtos ribose, Ateities gatvės kelio eismo pusėje, skirtoje važiuoti S. S. gatvės kryptimi, skersai Ateities gatvės kelio ašinės linijos atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas link įvažiavimo į degalinės „V.“ teritoriją (priekine dalimi įvažiavęs į pirmąją minėtos eismo krypties juostą, galine didžiąja dalimi likęs antroje eismo juostoje). Automobilis dėl susidūrimo su motociklu buvo sugadintas, pagrindiniai sugadinimai lokalizavosi transporto priemonės priekinėje plokštumoje. Žiūrint aptariama Ateities gatvės kelio eismo kryptimi link S. S. gatvės pusės, D. M. motociklas „KTM“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuris taip pat buvo sugadintas, gulėjo dešiniajame šaligatvyje, iškart už važiuojamųjų dalių sankirtos. Fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta, kaltinamojo vairuotas apgadintas automobilis (t. 1, b. l. 28-40).

2024-09-21 apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis, apžiūrėtas kaltinamojo vairuotas automobilis „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi Ateities-Didlaukio g. sankryžoje, automobilio priekis atsuktas į įvažiavimo į „V.“ degalinės pusę, o galas atsuktas į pastato Nr. 20 pusę. Ant automobilio matomi išoriniai apgadinimai: apgadintas priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinės dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, vairuotojo ir keleivio pusėse iššokusios saugos pagalvės, taip pat iššokusi vairuotojo pusėje, kojų vietoje esanti saugos pagalvė, nulūžęs vairuotojo pusės viršutinis priekinis laikiklis, vairas sukasi sunkiai, automatinės pavarų dėžės svirtis stovi ties P padėtimi, stabdžių mechanizmas neveikia. Minėti automobilio apgadinimai užfiksuoti fotolentelėje esančiose nuotraukose (t. 1, b. l. 41-49).

Iš 2024-09-21 apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog apžiūrėtas motociklas „KTM“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Motociklas guli nuvirtęs ant šaligatvio šalia Ateities-Didlaukio g. sankryžos prie „V.“ degalinės. Motociklo priekis atsuktas į „V.“ degalinę, o galas atsuktas į Didlaukio g. Matomi išoriniai apgadinimai: apgadintas motociklo rėmas, kuris iš kairės pusės yra atkibęs, sulaužyti plastikai, priekinis vairo stikliukas nulūžęs, sulankstytas priekinis ratas bei rato stipinai, nulūžusi galinė motociklo bagažinė, nulūžusi vairuotojo sėdynė, bėga tepalai bei skysčiai iš motociklo apačios. Motociklo vairas sukiojasi gerai, stabdžių mechanizmas spaudinėjasi sunkiai. Motociklas po eismo įvykio nebuvo patrauktas iš eismo įvykio vietos. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas minėtas motociklas ir jo apgadinimai (t. 1, b. l. 55-60).

Degalinės „V.“ pateiktame vaizdo įraše ir jo 2024-10-01 apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog apžiūrėtas degalinėje „V.“, esančioje (duomenys neskelbtini), įrengtos vaizdo stebėjimo kameros įrašas „Ateities_17_ch3_20240921185407_20240921185545“. Filmuojama degalinės teritorija, vaizdo įrašo kairiajame viršutiniame kampe matosi Ateities g.- Didlaukio g. sankryža. Vaizdo įrašo laiku 18:54:41 užfiksuota, kaip iš Fabijoniškių rajono pusės Ateities gatve važiuojantis tamsios spalvos automobilis „Toyota“, 18:54:44 priartėja prie sankryžos, tuo pat metu sankryža pravažiuoja pilkos spalvos automobilis, kuris važiuoja Ateities gatve link Fabijoniškių rajono. Automobilis „Toyota“ nedideliu greičiu, nepristabdęs, 18:54:45 sukdamas į kairę įvažiuoja į sankryžą. 18:54:46 užfiksuotas minėto automobilio smūgis į motociklą, kuris važiavo Ateities gatve link Fabijoniškių rajono. Po smūgio motociklininkas pakilęs į orą nukrito ant žemės už sankryžos 18:54:47, nukritęs ant žemės motociklininko kūnas čiuožia gatve link Fabijoniškių rajono pusės ir nukrenta ant pėsčiųjų tako, esančio šalia sankryžos prie degalinės „V.“. Iš degalinės teritorijoje esančio automobilio „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) 18:54:51 išlipa keleivis ir vairuotojas nubėga prie gulinčio motociklo vairuotojo. Fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš pirmiau aptarto vaizdo įrašo (t. 1, b. l. 78-83).

Iš degalinės „V.“ pateikto vaizdo įrašo 2024-11-29 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas degalinės „V.“ esančios (duomenys neskelbtini), pateiktas 2024-09-21 vaizdo įrašas „Ateities 17chl3202409211154“. Vaizdo įrašo dešiniame kampe nurodyta data ir laikas: 2024-09-21 18:54:21. Užfiksuota, kaip dešinėje pusėje stovi tamsios spalvos automobilis „BMW“. Įrašo viršuje matosi Ateities gatvės sankryžą su degalinės „V.“ įvažiavimu į kairę pusę ir į dešinę įvažiavimą į Mykolo Romerio universiteto pusę. Vaizdo įrašo laiku 00:00:19 užfiksuota, kaip dešinėje pusėje nuo prekybos centro „Mandarinas‘ link Santariškių pusės atvažiuoja juodos spalvos lengvasis automobilis. Automobilis važiuoja tiesiai ir sankryžoje, nesustojęs, judėdamas praleidžia pilkos spalvos automobilį, kuris važiuoja link prekybos centro „Mandarinas“ ir tada toliau įvažiuoja į sankryžą, kerta antrą juosta. Vaizdo įrašo laiku 00:00:24 į tamsios spalvos automobilį į automobilio priekinę dalį atsitrenkia motociklas, iš karto po atsitrenkimo motociklo vairuotojas išmetamas į priekį ir skenda ore, o 00:00:29 jis nukrenta ant asfalto ir juo čiuožia link viešojo sustojimo stotelės „Mykolo Romerio universitetas“. 00:00:31 iš automobilio „BMW“, kuris stovi degalinėje išlipa iš pradžių keleivis, o po to ir vairuotojas, kurie atbėga prie motociklo vairuotojo. 00:00:41 iš kairės pusės, nuo degalinės taip pat ateina moteris, kuri taip pat juda link motociklo vairuotojo. Toliau vaizdo įraše matome, kad visi stovi prie motociklo vairuotojo. Tamsios spalvos automobilio vairuotojas nelipa iš savo automobilio ir jokio veiksmo prie automobilio nesimato (t. 1, b. l. 85-86).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3564/2024(01), nurodyta, jog remiantis D. M. medicinos dokumentų duomenimis pateikta išvada, kad:

1. D. M. nustatyta: kairiojo blauzdikaulio proksimalinio (viršutinio) galo išorinio krumplio lūžis su kraujo išsiliejimu į kelio sąnario ertmę; kairės pėdos kaulų dauginiai atviri lūžiai; dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai; dešinio šeivikaulio proksimalinio (viršutinio) galo lūžis; 4-jo juosmens slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis; dešinės pusės VII šonkaulio lūžis. Dėl patirtos kairės pėdos traumos nukentėjusiajam atlikta 2-4 -o pirštų amputacija, įtraukiant padikaulių galvų sritis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais užduotyje nurodyto eismo įvykio metu;

2. pagal tyrimui pateiktus medicininius duomenis sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Be to, pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelė“ 109.2 punktą (antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo piršto netekimas kartu su padikauliu ar jo dalimi), D. M. neteko 10 procentų pastovaus bendro darbingumo;

3. kadangi galutinės patirtų sužalojimų pasekmės šiuo metu nėra aiškios, tikslingas papildomas ekspertinis tyrimas pasibaigus reabilitaciniam gydymui (kuris pagal medicinos dokumentų duomenis, gali būti pradėtas 2025 metų pradžioje). Priklausomai nuo išlikusių traumos pasekmių, sveikatos sutrikdymo mastas gali išlikti toks pat arba keistis į sunkesnę pusę (t. 1, b. l. 117, 118).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G. p1077/2024(01) duomenimis, remiantis D. M. medicinos dokumentų duomenimis pateikta išvada, kad:

1. D. M. nustatyta: kairio blauzdikaulio proksimalinio (viršutinio) galo išorinio krumplio lūžis su kraujo išsiliejimu į kelio sąnario ertmę; kairės pėdos kaulų dauginiai atviri lūžiai; dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai; dešinio šeivikaulio proksimalinio (viršutinio) galo lūžis; 4-jo juosmens slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis; dešinės pusės VII šonkaulio lūžis. Dėl patirtos kairės pėdos traumos nukentėjusiajam atlikta 2-4 -o pirštų amputacija, įtraukiant padikaulių galvų sritis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais užduotyje nurodyto eismo įvykio metu;

2. sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelė“ 109.2 punktą (antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo piršto netekimas kartu su padikauliu ar jo dalimi), D. M. neteko 10 procentų pastovaus bendro darbingumo. Vėlesnių, po specialisto išvados Nr. 3564/2024 (01) pateikimo gautų medicinos dokumentų duomenų įvertinimas leidžia spręsti, jog patirtos traumos pasekmės nepasiekė sunkesnio sveikatos sutrikdymo masto lygio, todėl sužalojimų sunkumo vertinimas nesikeičia – jie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 43-45).

Alkotesterio „Dragon Alcotest 7510“ ir jo sertifikato Nr. 2069861 duomenimis, A. K. ir D. M. buvo blaivūs (t. 2, b. l. 83, 84).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos KET, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimą.

Byloje neginčytinai nustatyta, jog eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam D. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ką patvirtina specialisto išvados, įvyko dėl kaltinamojo A. K. nusikalstamo nerūpestingumo, kai sukdamas į kairę, privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, tai yra jis, jo judėjimo krypties atžvilgiu degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui, Ateities gatve nuo S. S. gatvės pusės įvažiavo į sankryžą ir, neįsitikinęs savo veiksmų saugumu, sukdamas į kairę - į kelią, vedantį link Ateities gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (degalinės „V.“) teritorijos, sudarydamas kliūtį nepraleido Ateities gatvės kelio priešingos eismo krypties puse, degant žaliam šviesoforo signalui, tiesiai per sankryžą važiavusiam D. M. vairuotam motociklui, dėl ko, susidūrė transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais, A. K., vairuodamas automobilį, pažeidė KET 157 punkto reikalavimą.

Kaltinamojo A. K. kaltę patvirtina visų pirma jo paties prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, ir kiti surinkti įrodymai: nukentėjusiojo D. M., liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, degalinės „V.“ pateikti vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai, eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų duomenys, specialisto išvados ir kiti teismo ištirti rašytiniai įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti ar netikėti, todėl jais vadovaujasi.

Nagrinėjamu atveju, A. K. sukdamas į kairę nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi, nes įvažiavo į sankryžą neįsitikinęs savo veiksmų saugumu, sukdamas į kairę - į kelią, vedantį link Ateities gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (degalinės „V.“) teritorijos, sudarydamas kliūtį nepraleido Ateities gatvės kelio priešingos eismo krypties puse, degant žaliam šviesoforo signalui, tiesiai per sankryžą važiavusiam D. M. vairuotam motociklui, dėl ko, susidūrė transporto priemonės. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad A. K. atlikdamas manevrą sankryžoje į kairę, dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nesilaikė KET 157 punkto reikalavimų, nustatančių, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai <...> , ir šis pažeidimas buvo būtinoji sąlyga nagrinėjamam eismo įvykiui kilti, kurio pasėkoje nukentėjo D. M., patirdamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Abu vairuotojai eismo įvykio metu buvo blaivūs.

Vairuotojui, sukėlusiam eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, atsakomybė nustatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2025-02-01 įsigaliojo BK 281 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri švelnina kaltinamojo teisinę padėtį (straipsnio sankcijoje numatyta dar viena alternatyvi švelnesnė bausmė – viešieji darbai), vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. K. padarytas neatsargus nusikaltimas kvalifikuojamas pagal nuo 2025-02-01 įsigaliojusią BK 281 straipsnio 1 dalį (2024-11-07 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi 2025-02-01).

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. K. padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, dėl jo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta vieno asmens sveikata, yra liekamųjų reiškinių. A. K. dirba (vykdo individualią veiklą), nėra duomenų, kad jis būtų priklausomas nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Jis anksčiau teistas, atliko ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir teismo įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui, tačiau nuo probacijos pabaigos buvo praėję apie 7 metus. 2025-11-17 duomenimis, kaltinamasis per paskutinis 3 metus už administracinius nusižengimus, dėl KET reikalavimų pažeidimo, baustas 6 kartus (sustojo ir stovėjo draudžiamoje vietoje; vairuodamas važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui; vairavo neužsisegęs saugos diržų; vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio priemone ir kt.), iš jų iki nagrinėjamos veikos padarymo administracinėn atsakomybėn trauktas 4 kartus, visos paskirtos baudos yra sumokėtos. A. K. charakterizuojančių duomenų visuma ir veikos padarymo aplinkybės leidžia teismui spęsti, jog nagrinėjama nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne kaltinamojo sistemingo teisei priešingo elgesio rezultatas.

BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Prokuroras siūlė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones 1 metams, tačiau teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam nepaskyrus šios baudžiamojo poveikio priemonės. Vertinant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumą, atsižvelgtina į aplinkybių visumą: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – eismo įvykio metu, be konstatuoto KET pažeidimo, nebuvo nustatyti kiti šiurkštūs KET pažeidimai, tokie kaip greičio viršijimas, chuliganiškais vairavimas ir pan. Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamasis manevrą atliko nedideliu greičiu, pasak jo, žinodamas, kad ši sankryža pavojinga ir negalėdamas tikslia paaiškinti, kodėl jis nepastebėjo motociklo, kur tuo metu buvo sukoncentravęs savo dėmesį. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, eismo įvykį lėmė atidumo stoka, o ne sąmoningas KET reikalavimų ignoravimas. Dėl padarytos veikos ir kilusių padarinių jis nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Todėl teismas, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti netaikant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 71 straipsnyje – 20 MGL (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į kaltinamojo nurodytą turtinę padėtį, nustatant 6 (šešių) mėnesių įmokos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. M. 2025-05-28 pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš kaltinamojo A. K. ir atsakingo už jo veiksmus draudiko 17 000 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš kaltinamojo 1 000 Eur patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 46-48; 49, 50). Ieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, jog dėl eismo įvykio nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadintas jo turtas. Už kaltinamojo veiksmus atsakingas draudikas ADB „G.“ išmokėjo nukentėjusiajam 7 902,92 Eur draudiminę išmoką už sugadintą motociklą, 872,50 Eur išmoką už sugadintą motociklininko aprangą, 1 630,52 Eur išmoką už negautas pajamas, 178,79 Eur už medicinines priemones ir 13 000 Eur išmoką už neturtinę žalą. Nukentėjusiajam buvo atlyginta visa jo patirta turtinė žala draudimo bendrovės ADB „G.“, bet nukentėjusiajam liko neatlygintos jo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai, o taip buvo atlyginta tik dalis patirtos neturtinės žalos, kurią jis vertina 30 000 Eur suma.

Taip pat ieškinyje nurodė, jog dėl eismo įvykio nukentėjusysis patyrė daugybę sveikatos sužalojimų: kairės pėdos daugybinius atvirus lūžius, dešiniojo gaktikaulio abiejų šakų lūžius, dešinės skersinės ataugos lūžį, kairiojo blauzdikaulio proksimalinio galo lūžį, dešiniojo šonkaulio VII šonkaulio priekinio galo lūžį. Nukentėjusysis neteko dalies kairės kojos pirštų su dalimi padikaulio. Šie sveikatos sutrikdymai specialisto išvadoje buvo įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur jau atlikta operacija, o vėliau blauzdikaulio lateralinio krumplio impresijos iškėlimas, fiksacija plokštele ir sraigtais. Išrašytas iš ligoninės, nukentėjusysis iki (duomenys neskelbtini) buvo nedarbingas ir per tą laiką turėjo nuolat lankytis pas gydytojus, atlikti reabilitaciją. Nepaisant ilgai užtrukusio gydymo, nukentėjusiajam nepavyko visiškai pasveikti ir grįžti prie savo iki eismo įvykio buvusios sveikatos būsenos, užsiimti sportu, laisvai judėti, toliau vairuoti motociklą. Nukentėjusysis negrįžtamai neteko dalies kairės kojos pirštų, o taip pat dalies padikaulio. Po patirtų sveikatos sužalojimų nukentėjusysis iki šiol jaučia didelį skausmą kairėje kojoje, negali judėti dideliu atstumu, nes paėjus virš 400 metrų jaučia didelį skausmą, turi ribotą judėjimo galimybę. Nukentėjusysis taip pat jaučia didelį skausmą pėdos srityje lipant laiptais. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinis skyrius 2025-03-20 sprendimu Nr. STS-4385 pripažino nuketėjusiajam 50 procentų netekto dalyvumo lygį ir 50 procentų dalyvumo lygį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Visos šios nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų - padaryto KET pažeidimo ir įvykdytos nusikalstamos veikos, buvo negrįžtamai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kurios metu jis patyrė didelį fizinį skausmą, nes buvo lūžę kaulai, kojos dalyje buvo atviri lūžiai, dalis kojos pirštų ir kaulo buvo pašalina. Didelis fizinis skausmas buvo jaučiamas ir vėliau gyjant žaizdoms, atliekant papildomas medicinines procedūras (šalinant siūlus, perrišant žaizdas, atliekant fiksaciją plokštele ir sraigtais ir jas šalinant). Nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė didelius nepatogumus, nes iki eismo įvykio jis buvo visiškai sveikas, gyvenantis aktyvų gyvenimą, sportuojantis, mėgstantis važinėtis motociklais, (duomenys neskelbtini) metų vyras, o patyręs sužalojimus turėjo ilgą laiką praleisti lovoje, gulimoje padėtyje, 3 mėnesius vaikščioti tik su ramentais, neminant sužeistos kojos, didelę laiko dalį praleisti sveikatos priežiūros įstaigose, prašydamas artimųjų pagalbos. Šiuo metu patiriami nepatogumai tęsiasi, nes nukentėjusysis negali grįžti prie anksčiau įprasto aktyvaus gyvenimo būdo, sportuoti, važinėtis motociklu. Eismo įvykis ir jo metu sukelti sveiktos sužalojimai nulėmė ir nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nes pats įvykis sukėlė labai didelį išgąstį. Įvykis dažnai kartojosi sapnuose, po ko tekdavo prabusti ir nepavykdavo ilgai užmigti. Labai didelę neigiamą įtaką sukėlė žinia, jog nukentėjusysis negrįžtamai neteko savo kūno dalies ir turės su šia netektimi toliau gyventi. Atliktų operacijų vietose ant kūno yra likę randai, kurie vis primena apie patirtą įvykį, leidžia nepatogiai jausti prieš kitus žmonės, kai tenka apnuoginti šias kūno dalis (pvz. pirtyje, baseine ir pan.). Pats nukentėjusysis pradeda suvokti, jog iš dalies jis pasikeitė, nes tapo labiau irzlus, piktas, nors tam nėra jokio pagrindo. Patirti sveikatos sužalojimai ir jų pasekmės nulėmė, jog nukentėjusiajam sumažėjo bendravimo galimybės, nes iki įvykio gyvendamas aktyvų gyvenimo būdą, nukentėjusysis turėjo daug pažįstamų, su kuriais praleisdavo kartu laiką. Šiuo metu negalėdamas gyventi iki eismo įvykio įprasto gyvenimo būdo, nukentėjusysis yra priverstas daugiau laiko leisti namuose, o taip žymiai sumažėja jo bendravimo galimybės, su žmonėmis, su kuriais anksčiau turėjo bendrus pomėgius ir laiko praleidimą. Visos šios nurodytos aplinkybės ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenis pagrindžia, jog dėl nusikalstamos veikos kurios metu buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kuri vertinama 30 000 Eur.

Teisme 2025-11-13 pateiktas prašymas, kuriame nurodyta, kad civilinis ieškovas atsisako nuo civilinio ieškinio dalyje dėl 3 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes draudikas šią sumą jam sumokėjo, ir palaiko civilinį ieškinį likusioje dalyje dėl 13 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes iš nukentėjusiojo patirtos 30 000 Eur neturtinės žalos liko neatlyginta 13 750 Eur neturtinė žala. Taip pat prašo iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti patirtas 1 484 Eur išlaidas už teisinę advokato pagalbą.

Draudimo bendrovė „G.“ teismui pateikė 2025-11-14 atsiliepimą, kuriame prašo nukentėjusiojo D. M. civilinį ieškinį atmesti, priteisti ADB „G.“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, jei jos susidarytų. Nurodo, jog papildomai nukentėjusiajam išmokėjo 3 250 Eur dydžio išmoką neturtinei žalai kompensuoti. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog D. M. konstatuotas dalinis (50 procentų) dalyvumo netekimas, šis sprendimas priimtas po to, kai buvo nuspręsta išmokėti nukentėjusiajam 13 000 Eur dydžio išmoką neturtinei žalai kompensuoti, iš viso yra išmokėta 16 250 Eur. Tokia išmoka yra teisinga ir pakankama Ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Savo sprendimą bendrovė grindžia tuo, kad D. M. dėl įvykio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis eismo įvykį sukėlė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Po įvykio kaltinamasis iš įvykio vietos nepasišalino, atsakomybės nevengė ir tai yra reikšminga aplinkybė, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą; vadovaujantis teismų praktika, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Sprendžiant priteistinos neturtinės žalos nustatymo klausimą svarbu atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką. Pažymėjo, kad 3 000 Eur ir išimtinais atvejais didesnės sumos (ar net mažesnės) neturtinei žalai atlyginti esant nesunkiam sveikatos sužalojimui buvo priteisiamos tik esant žymiai sunkesniems sužalojimams, kai pakenkti gyvybiškai svarbūs organai, tokie, kaip galva ir pan., kai gydymas truko ilgą laiką, kuris sukėlė daug nepatogumų, skausmo, laiko pasekmės (pvz. 2K-44/2008, 2K-382/2008, 2K-423draudimo2008, 2K-64/2009, 2K-111/2009, 2K-129/2009; 2K-179/2009; 2K-207/2009 ir kt.). Nurodo, kad bendrovė atlygino visą eismo dėl įvykio patirtą turtinę žalą, kaip turtinė žala buvo išmokėtos iš šios išmokos: 5 824 Eur Ligonių kasai už Ieškovo gydymą, 13 494,58 Eur Sodrai (dėl nedarbingumo dėl ligos išmokų). D. M. reikalavimas neatitinka Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) nurodomų neturtinės žalos dydžių. Rekomendacijose nurodoma, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, jei sveikatos sutrikdymo laikotarpis tęsiasi ilgiau nei 6 mėn., orientacinis neturtinės žalos dydis - 6 MMA (įvykio metu 1 MMA buvo 924 Eur). Taigi, Draudikas paskaičiavo net gi daugiau nei 6 MMA dydžių neturtinės žalos sumą – 16 250 Eur (6 x MMA = 5 544). Šioje byloje nukentėjusysis savo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus vertina 30 000 Eur. Tokios sumos priteisiamos už sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl vien šiuo aspektu akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas yra visiškai nepagristas. Byloje nenustatyta jokiu ekstraordinariniu aplinkybių, kurios sudarytu pagrindą priteisti daugiau nei draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmokos. Taip pat pažymėjo, kad proceso išlaidos gali būti išieškomos tik iš pripažinto kaltu asmens, jokių kitų galimybių minėtas išlaidas išieškoti iš kitų asmenų BPK 106 straipsnyje nenumatyta. Proceso dalyviai, t. y. nukentėjusysis turi teisę prašyti, kad teismas bylinėjimosi išlaidas pripažintų proceso išlaidomis ir jos būtų priteistos iš kaltinamojo.

Nukentėjusiajam, atlikus jo pateiktų medicinos dokumentų tyrimą prieš ir po reabilitacijos, nustatyta, kad D. M. padaryti sveikatos sutrikdymai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Remiantis išvadomis matyti, kad D. M. eismo įvykio metu padaryti: kairio blauzdikaulio proksimalinio (viršutinio) galo išorinio krumplio lūžis su kraujo išsiliejimu į kelio sąnario ertmę; kairės pėdos kaulų dauginiai atviri lūžiai; dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai; dešinio šeivikaulio proksimalinio (viršutinio) galo lūžis; 4-jo juosmens slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis; dešinės pusės VII šonkaulio lūžis. Dėl patirtos kairės pėdos traumos nukentėjusiajam atlikta 2-4 -o pirštų amputacija, įtraukiant padikaulių galvų sritis. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelė“ 109.2 punktą (antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo piršto netekimas kartu su padikauliu ar jo dalimi), D. M. neteko 10 procentų pastovaus bendro darbingumo. Vėlesnių, po specialisto išvados Nr. 3564/2024 (01) pateikimo gautų medicinos dokumentų duomenų įvertinimas leido spręsti, jog patirtos traumos pasekmės nepasiekė sunkesnio sveikatos sutrikdymo masto lygio, todėl sužalojimų sunkumo vertinimas nesikeitė – jie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 43-45). Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinis skyrius 2025-03-20 sprendimu Nr. STS-4385 pripažino nuketėjusiajam 50 procentų netekto dalyvumo lygį ir 50 procentų dalyvumo lygį nuo 2025-03-19 iki 2026-03-18.

Nukentėjusysis D. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prašo priteisti papildomai 13 750 Eur neturtinę žalą iš kaltininko ir/arba iš draudimo bendrovės. Paaiškino, kad jis važiavo leistinu greičiu. Prašo didesnės neturtinės žalos atlyginimo, nei išmokėjo draudimas, nes jo sužalojimai nėra tie, kurie sugyja ir yra pamirštami. Pėda yra subjaurota visam likusiam gyvenimui, amputuoti trys kojos pirštai. Į kojos kelį yra įstatytas metalas, kuris iki šiol neleidžia ramiai gyventi, negali paprastai ir be skausmo judėti, lipti laiptais, važinėti dviračiu, kopti į kalnus. Dėl kelio traumos yra užsirašęs pas traumatologą, kuris jį operavo ir įstatė metalą, greičiausiai bandys išimti metalą, nes metalas yra įdėtas netvarkingai, jis trukdo, negali atsiklaupti, gulėti ant šono. Dėl tokių priežasčių nori didesnės kompensacijos, nes gydymas dar nesibaigė ir nežinia kada pasibaigs. Daktaras negali nurodyti tikslių gydymo prognozių. Faktas, kad trauma liks visam gyvenimui. Viskas, kas susiję su fiziniu sportu, kenks jo sąnariui. Pamena, kad automobilį pamatė tik prieš susiduriant su juo. Patyrė šoką. Gulėdamas ant nugaros jautė labai didelius skausmus nugaroje, kirkšnyse, nes lūžo dubuo dviejose vietose, stubure kažkuris slankstelis, šonkaulis, blauzda ir pėda sutraiškyta. Negalėjo ištiesti kelio, kai bandė, buvo didelis ir aštrus skausmas. Skausmai tęsėsi labai ilgai, jis buvau nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, ten darė rentgenus tris ar keturis kartus, tikrino šlapimo pūslę, nes įtarė, kad yra vidinis kraujavimas. Tris mėnesius negalėjo stotis ant kojos, buvo visiškai nejudrus, vaikščiojo tik su ramentais. Tris savaites gydėsi (duomenys neskelbtini), į darbą grįžo kovo ar balandžio mėnesį, nuo įvykio iki pavasario nebuvo darbe. Draudimas atlygino turtinę žalą, kurią sudarė motociklo vertė, daiktų, aprangos, šalmo vertė, vaistai iš dalies, kineziterapija. Ligoninėje išbuvo tris ar keturias savaites, nes operavo pėdą tą pačią naktį. Savaitę su puse neoperavo kelio, nes bijojo komplikacijų. Ligoninėje po operacijos nerekomendavo judėti, buvo gulimas režimas, negalėjo statyti kojos ant žemės. Grįžus iš ligoninės, namie judėjimas buvo labai ribotas. Draugai padėdavo pasirūpinti maisto produktais. Dabar neturi trijų kairės kojos pirštų, turiu metalą kelyje, visi kiti sužalojimai (dubuo, šonkaulis, stuburo slankstelis) sugijo. Kojos pirštų netekimas padarė įtaką kojos stabilumui. Daktarai negali pasakyti, kaip viskas deformuosis, nes vaikštant labai skauda. Pasak daktarų, visa deformacija keisis toliau, keisis eisena, viskas pereis į stuburą. Tvarkingai nestato pėdos, apkrauna sąnarius, viskas pereina į dubenį, o iš dubens į stuburą. Iki šiol skausmą sukelia kelis, negalėjimas klūpėti, atsitūpti, gulėti ant šono. Padariniai matosi vizualiai, matosi metalas kelyje, pėda be trijų pirštų. Tai paveikė psichologiškai. Kol buvo nedarbingume, kankino nemiga, mintys, kaip reikės toliau gyventi ir dirbti, kaip turės judėti, ar galės toliau sportuoti, vaikščioti. Toks eismo įvykis su trauma yra pirmas gyvenime. Dešinėje kojoje buvo didelė žaizda, bet dabar toje vietoje odos sluoksnis yra žymiai plonesnis, užtenka mažo įbrėžimo, kad pradėtų kraujuoti. Prieš šį įvykį galėdavo važiuoti motociklu, dabar negali, nes važiuojant motociklu reikia sulenkti kojas. Mėgdavo kopti į kalnus, dviračiu važinėti, bet to nebegali daryti dėl didelių skausmų. Gydytojai negali nustatyti, koks ateityje bus dalyvumo lygis. Naudoja ortopedinį padą batuose, kuris palengvina pėdos krūvį, kai vaikšto, bet ta pėdos deformacija vis tiek toliau vyks. Ateityje visiškai sveikas nebus, nes pėdos sužeidimai nekintantys, tai vien tai neleidžia teigti, kad viskas susitaisys. Dėl kelio traumos daktarams sunku nustatyti tikslias prognozes.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nors nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau sužalojimų pobūdis, liekamieji reiškiniai ir kilusios negrįžtamos pasekmės nukentėjusiajam leidžia nustatyti didesnį nei įprastą neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam nustatytas 50 procentų dalyvumas, eismo įvykio metu jis patyrė daugybę sveikatos sužalojimų: kairės pėdos daugybinius atvirus lūžius, dešiniojo gaktikaulio abiejų šakų lūžius, dešinės skersinės ataugos lūžį, kairiojo blauzdikaulio proksimalinio galo lūžį, dešiniojo šonkaulio VII šonkaulio priekinio galo lūžį. Nedarbingas buvo apie 6 mėnesius. Nukentėjusysis neteko trijų kairės kojos pirštų su dalimi padikaulio, buvo atliktos sudėtingos operacijos, laukia dar viena kelio operacija, kelio operacijos metu panaudotas metalas, liko randai po operacijų. O tai, pasak nukentėjusiojo, jam sukelia psichologinį diskomfortą, rodantis viešose vietose, tokiose kaip pirtis, baseinas ir kt. Taip pat, pasak nukentėjusiojo, kojos pirštų netekimas padarė įtaką kojos stabilumui. Daktarai negali pasakyti, kaip viskas deformuosis, nes vaikštant labai skauda. Pasak gydytojų, visa deformacija keisis toliau, keisis eisena, viskas pereis į stuburą. Tvarkingai nestato pėdos, apkrauna sąnarius, viskas pereina į dubenį, o iš dubens į stuburą. Iki šiol skausmą sukelia kelis, negalėjimas klūpėti, atsitūpti, gulėti ant šono. Dešinėje kojoje buvo didelė žaizda, bet dabar toje vietoje odos sluoksnis yra žymiai plonesnis, užtenka mažo įbrėžimo, kad pradėtų kraujuoti. Gydytojai neteikia prognozių dėl kelio tolesnio gijimo. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad šiuo atveju padariniai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra didesni, nei daugeliu atvejų. Patirta daug sužalojimų, ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, kurių dalis vizualiai matoma, kelia aplinkinių smalsumą, sukelia nukentėjusiajam neigiamus jausmus, diskomfortą. Jų neįmanoma pašalinti ar panaikinti. Nukentėjusysis neteko 50 procentų dalyvumo, prognozių, kad situacija pagerės, nėra. Todėl įvertinus visa tai, kas išdėstyta, draudiko išmokėtą bendrą sumą už eismo įvykį (ligonių kasai 5 824 Eur, Sodrai 13 494,58 Eur, už sugadintą motociklą 7 902.92 Eur, 872,50 Eur už sugadintus daiktus, gydymosi išlaidas), konstatuojama, kad neturtinei žalai atlyginti turėtų būti nukentėjusiajam išmokėta 20 000 Eur suma, kuri labiausiai atitiks teisingumo, lygiateisiškumo principus. Kadangi draudikas išmokėjo nukentėjusiajam 16 250 Eur, iš draudiko priteisiama papildomai 3 750 Eur suma. Procesas dėl 3 250 Eur atlyginimo nutraukiamas, ieškovui atsisakius reikalavimo šioje dalyje (sumokėjo draudikas), o kitoje dalyje ieškinys atmetamas.