Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, anksčiau teistas 17 kartų, pastarąjį kartą:

2025-01-23 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį – areštu 20 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-24 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 7 metams 1 mėnesiui, šiuo metu atlieka bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B.

neteisėtai laikė narkotines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2024-07-16 miško masyvo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,00126 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, iki kol 2024-07-16 10.55 val. policijos pareigūnai šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

L. B.

buvo kaltinamas tuo, kad grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent, kad jis 2024-07-16 apie 10.55 val. miško masyvo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis yra ieškomas policijos pareigūnų, vengdamas sulaikymo, pasipriešino policijos pareigūnams – (duomenys neskelbtini) vyresniajam tyrėjui M. J. ir (duomenys neskelbtini) tyrėjui M. K., rankoje laikydamas peilį nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų padėti peilį bei nesipriešinti sulaikymui, jis rankoje laikomu peiliu jį nukreipęs į pareigūnus juo mojavo ir taip grasino sužaloti policijos pareigūnus M. J. ir M. K. ir vengė sulaikymo, dėl ko jo atžvilgiu policijos pareigūnai M. J. ir M. K. panaudojo elektros impulsinį prietaisą ,,TASER“, kovinių imtynių veiksmus ir jį sulaikė, tokiais aktyviais veiksmais grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams M. J. ir M. K.

Teisiamajame posėdyje L. B. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad ryte atsikėlęs ruošėsi važiuoti į ,,Ikea“. Paėmė visus pinigus iš K. ir tėvo. K. jis nesakė, kad juos paėmė. Sakė, kad jai reikės išeiti į kiemą. Jis ėjo pavartoti. Jis sėdėjo pritūpęs prie krūmyno, darėsi dozę. Peilis buvo kišenėje. Prie krūmyno vienas į kitą atsirėmę buvo pareigūnai, jie iškart į jį pradėjo „šaudyti“. Jį pradėjo kratyti, jis krito į duobę. Jis prašė jų baigti, jie net neprisistatė, kad yra policija. Kai baigė jį kratyti, paėmė ir uždėjo antrankius. Jį ištraukė iš duobės, nuėmė batus, daužė. Atėjo K., jai taip pat uždėjo antrankius. Vienas iš jų pasakė, kad pas jį (L. B.) yra pinigų. Gal po penkių minučių atvažiavo kiti, jie pasakė, kad pas jį gali būti narkotinių medžiagų. Kai jį kratė ir jis krito į duobę, jam narkotikai iškrito. Pareigūnai rado tuos narkotikus. Atvažiavo kiti pareigūnai. K. sakė jiems, kad ten jos pinigai. J. jai sakė, kad ji turi duoti parodymus, o tik tada grąžins pinigus. Jį (L. B.) pakėlė, nutempė į namus, padarė namuose kratą. Jam davė pasirašinėti, kas pas jį rasta. Jis nepasirašinėjo, nes neatitiko duomenys.

Kad turėjo narkotikus ir juos vartojo, neginčija. Jis nespėjo tų narkotikų suvartoti. Turėjo švirkštą, narkotines medžiagas. Svarstyklės, tai kad neperdozuoti, jie matuoja dozes, žinodavo, kad tada neperdozuos. Tie telefonai buvo jo, turėjo juos su savimi. Peilis buvo kišenėje, jis jo nelaikė (rankoje). Pareigūnai tą peilį ištraukė. Jokio kito asmens nebuvo, tik K.

Jis turėjo apie 1400 eurų. Tai buvo ir tėvo, ir K. pinigai. Neatitiko ta suma. Pareigūnai pinigus skaičiavo mašinoje. Pinigus jie iš jo kišenių pradėjo traukti (duomenys neskelbtini) g. prieš kratą namuose. Skaičiavo pinigus, kai jį sulaikė, ištraukė iš duobės, kur buvo nukritęs, paguldė ant žolės, surakino. Jam atrodo, M. J. iš karto pradėjo landžioti po jo kišenes ir sakė, - opa, pasižiūrėk, kiek pas jį pinigų, ir pradėjo traukioti iš jo kišenių. Jis matė, kad jie važiuodami mašinoje juokėsi. Jie tuos pinigus gal dalijosi. Jie pastoviai iš narkomanų darydavo platintojus. Jie iškart su tais šautuvais pradėjo kratyti, jis nieko nesuprato. Jie net neperspėjo, kad yra policijos pareigūnai. Jis tik paskui jį (M. J.) prisiminė. Jis J. gerai nepažįsta, tačiau jis būdavo tabore su kitais operais. Jie buvo apsirengę kaip paprasti žmonės. Nebuvo jokio pasipriešinimo. Jis niekada nenaudoja peilio prieš žmones. Tas peilis pas jį buvo kišenėje. Vartoja nuo 2001 m. ar 2002 m. Nesutinka su ieškiniais. Pradžioje net nebuvo jokių ieškinių.

K. A. buvo nuėjusi truputį toliau, vėliau ji atėjo ir pradėjo dėl tų pinigų sakyti, kad čia jos pinigai, skirti baldams. Jie ištraukė pinigus ir jis nežino, ką toliau su jais darė. Nuvedė namo, nevažiavo, nes namai buvo arti, užėjo namo, tėvo pradėjo klausinėti, iš kur toks remontas padarytas, jiems tėvas atsakė. Kai vežė jį į komisariatą toje būdelėje, mašinoje buvo toks langelis, jie abu sėdėjo, prisimena tiksliai, nes jis rinkdavo eurų kupiūras kitos šalies, todėl prisimena, kiek pas jį buvo pinigų. Jie abu sėdėjo toje mašinoje, skaičiavo tuos pinigus, ir kodėl suprato, kad jie juos dalinosi, nes jie vienas kitam kumščiais sudavė, ir, kaip supranta, M. J. ten vadovavo, toks kaip lyderis. Jį žino iš anksčiau, nes buvo byla su juo, jo parodymai byloje pripažinti kritiškais, nes niekuo nepatvirtinti. Jis (L. B.) turėjo 1400 eurų, pinigus turėjo paėmęs iš tėvo ir K. A. Pinigai buvo skirti baldams. Apytiksliai tėvas 500 eurų davė ir K. A. 500 eurų. Jie paėmė pinigus, nes tą dieną norėjo važiuoti pirkti baldų į „Ikea“. Norėjo pirkti stalą, lovą, kėdes, tai, kas reikalinga buičiai.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. J. parodė, kad turėjo ne vieną pranešimą, kad L. B. platina narkotines medžiagas, disponuoja jomis. Važiuodami tarnybos metu (duomenys neskelbtini) g. su M. K. pastebėjo prie krūmų L. B., iš darbo aplinkos jis gerai pažįstamas dėl narkotinių medžiagų. Kol jie apsisuko, atvažiavo, jis jau nebuvo prie gatvės. Jie pasistatė automobilį toliau, nuėjo į tuos krūmus, kur paskutinį kartą jį matė, eidami krūmuose su M. K. išgirdo du vyriškus balsus, iš patirties suprato, kad kalba apie narkotinių medžiagų platinimą, dalinimąsi, rusų kalba. Tuomet jiems prieidinėjant vienas vyras pabėgo. Kadangi jie buvo dviese, negali sulaikinėti kiekvienas po vieną žmogų, tai pasirinko L. B. Priėjo prie L. B. Jis vienoje rankoje laikė foliją, svarstykles, kitoje rankoje peilį. Jis juos iš karto atpažino, nes ne vieną kartą su jais buvo susidūręs. Jis iš karto pradėjo judėti link jų su peiliu. Jie pamatė peilio geležtę, liepė padėti peilį. L. B. užsimojo, M. K. turėjo tazerį ir jis buvo panaudotas. Po tazerio panaudojimo L. B. buvo sulaikytas, iš jo iškrito folija, narkotikai, svarstyklės. Tuomet į pagalbą pasikvietė netoli esančius patrulius. Atvažiavus patruliams po kažkurio laiko link miško masyvo atėjo K. A., jie kaip tik baigė įvykio vietos forminimą ir tuomet kartu su jais važiavo atlikti pas juos namuose kratą.

Jie dirba be uniformos. Tuo metu, gerai neatsimena, bet greičiausiai automobilis buvo nežymėtas. Kai juos pamatė L. B., jis juos atpažino. Jie kilo į kalną, apeidinėjo krūmus ir L. B. juos pamatė, o kitas pabėgo. L. B. atrodė kaip visada, kažkiek apsvaigęs, kažkiek ne, jis buvo adekvatus. Jis nebuvo agresyvus, nebuvo taip, kad jis nesuvokė savo veiksmų. Jis, kai pamatė juos, buvo nuo jų iki 10 metrų atstumu. Jie kaip visada pasakė – stok, policija. L. B. laikė foliją su narkotinėmis medžiagomis, svarstykles. Atsimena, kaip jo rankoje pamatė peilio geležtę, kuri buvo nukreipta į juos. Jam užsimojus jis būtų pataikęs į juos. Jis buvo užsimojęs ir tuo metu buvo panaudotas tazeris. Jis jiems nė vienam nesudavė. Jie atliko įvykio vietos apžiūrą, jo paviršutinę apžiūrą. Atsimena, kad surado folijos ritinėlį, karfentanilio miltelius, svarstykles, peilį, kažkiek pinigų, turėtų būti protokole parašyta, kiek ir kas buvo tiksliai surasta. Po visko, po apžiūros, atsirado K. A., ji ėjo tikslingai link jų, kur buvo sulaikytas L. B. Ji nematė apžiūros, ten buvo platūs krūmai, per kuriuos nieko nesimato. K. A. juos kaip pareigūnus pažįsta, jie ją ne vieną kartą buvo sulaikę. Ji su L. B. gal tarpusavyje kažką persimetė žodžiais, neatsimena. Ji nieko nesakė apie pinigus. Tą pačią dieną vyko daryti kratą į jų namus. Bute buvo M. K. ir gal 4 uniformuoti pareigūnai, keli neuniformuoti, L. B. tėvas, K. A. Niekas nekalbėjo apie pinigus, kuriuos rado pas L. B. Kiek turėjo duomenų, jis užsiiminėjo narkotinių medžiagų platinimu, tai suprato, kad pinigai gauti už tai. Neatsimena, ar tėvas ir K. A. kalbėtų apie pinigus, baldų pirkimą. Kažkas iš pareigūnų skaičiavo pinigus. Tarnybiniame automobilyje filmuojama. Kai važiavo, kol sutiko L. B., buvo dviese su M. K., po to sodino jį į patrulių automobilį, nes jų (automobilis) buvo toli. Kai skaičiavo pinigus, turėjo matyti ir kiti pareigūnai.

Dėl civilinio ieškinio – nėra pačiam malonu, kai grasina ir puola peiliu, artimieji po straipsnio pergyvena, kiekvieną kartą dabar, kai jis eina į darbą, pergyvena sužadėtinė, nemalonus jausmas, kuris neskatina dirbti. Supranta, kad jo profesija kelianti grėsmę. Nesigydė po įvykio, tiesiog yra moralinė žala, ne kiekvieną dieną puola su peiliu. Neturtinė žala – išgyvenimai, tiek jo, tiek artimųjų. Jo sužadėtinė nėra nukentėjusioji šioje byloje, tai yra jo išgyvenimai kartu su ja, išgyvenimai, kurie kyla ne tik iš jo (M. J.), bet jie taip pat sukelia kitiems irgi tuos pačius išgyvenimus. Nurodyta suma tokia, nes jis taip vertina savo patirtus išgyvenimus. Jiems pasisekė, kad jų nenudūrė. Civilinio ieškinio suma 1200 eurų, nes jis pabandė įvertinti adekvačiai tą įvykį, kokie jo patirti išgyvenimai, kas liečia moralinę žalą, todėl nurodė tokią sumą. Po įvykio nesikreipė į psichologus.

L. B. buvo sakyta padėti peilį, bet jis užsimojo, todėl buvo panaudotas tazeris. Kūno kameros jie neturėjo, nes buvo be uniformos. Neprisimena, ar jis jiems grasino žodžiu. Kai jis buvo užsimojęs peiliu, jis nuo jų buvo apie 2 metrų atstumu. Jie praeina apmokymus darbe. Saugus atstumas – ištiesta ranka, tai per tokį atstumą jie ir pastebėjo peilį. L. B. jį atpažino, nes ne pirmą kartą jį sulaiko, dar nuo taboro laikų. Aiškiai buvo matyti, kad atpažino, suprato. Kūno kameros jie neturėjo, nes dirba spec. grupėje, kuri dirba su narkotikais, dirba ne uniformuoti, nėra tokių body kamerų, kurios galėtų užsidengti ir jų nesimatytų, todėl jos nėra naudojamos. Jie ne patruliai, o kai dirba su uniforma, tuomet visuomet užsideda body kameras. Jie prisistatė – sakė stok, policija. Peilis buvo ant žemės, jis iškrito L. B. iš rankos. Galimai buvo antras peilis. Neatsimena, koks buvo peilis, tik geležtę atsimena. Kai buvo panaudotas tazeris, buvo uždėti antrankiai ir galimai padaryta apžiūra, smurtas prieš jį nebuvo naudojamas. Narkotinės medžiagos buvo rastos šalia L. B., jos iškrito jam iš rankų. Antrankiai gal ir buvo uždėti K. A., kad atlikti jai paviršutinę apžiūrą, į šoną jos nebuvo nusivedę, kad ją paveikti.

Neatsimena, kiek tiksliai pinigų surado, turi būti tiksliai nurodyta protokole. Stengiasi pinigus skaičiuoti vietoje ir prie žmonių. Šiuo atveju greičiausiai pinigus skaičiavo prie L. B.

Visas veiksmas (grėsmė iš L. B. iki tazerio panaudojimo) truko nuo 30 sekundžių iki 1 minutės. Panaudojus tazerį L. B. atžvilgiu, visi šie daiktai (aprašyti įvykio vietos apžiūros protokole) nukrito ir automatiškai atsidūrė ant pledo.

Kaip surašyta protokole, taip ir buvo, gal dalinė apžiūra buvo padaryta vietoje, buvo pažiūrėta, kad kažkas yra, ir vėliau nuvežtas atlikti kratą. Pinigai buvo rasti pas jį kišenėje. Jeigu buvo skaičiuoti pinigai, tai jie buvo skaičiuoti žymėtame tarnybiniame automobilyje, kur į pagalbą buvo atvykęs ekipažas. Tiksliai neatsimena, nes tų įvykių labai daug, gali painiotis. Į Ševčenkos g. nuvyko po kratos bute. Greičiausiai pinigai buvo rasti kišenėje Ševčenkos g. 26, Vilnius po visų kratų.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. K. parodė, kad su kolega M. J. dirba narkotikų spec. grupėje, pagal viršininko įsakymą uniformos nedėvi. Tą dieną greičiausiai išvažiavo patruliuoti nežymėtu automobiliu. Pastebėjo iš darbo aplinkos žinomą L. B., jį asmeniškai buvo matęs iš suvestinių, iš skirtingų sulaikymų. Tą dieną krūmuose pastebėjo L. B. su vyriškiu, kuris pasišalino. L. B. buvo nuo jų apie 10 metrų atstumu, paskui priėjo arčiau jo. Po to pamatė peilio geležtę.

Pinigai buvo skaičiuojami ant pledo, tikriausiai jis (M. K.) skaičiavo pinigus, sumos neatsimena, viskas parašyta protokole. Nematė, kad L. B. su peiliu pjaustytų foliją. Jis užsimojo su peiliu, todėl jie suprato, kad peilis buvo skirtas jiems. Tą dieną buvo saulėta, nebuvo slidu, kad jis slystų su peiliu link jų.

Dėl civilinio ieškinio – prašo priteisti 1200 eurų. Jam padaryta neturtinė žala, patyrė stresą po to, kai buvo paskelbta apie šį sulaikymą viešai. Informacija buvo nuasmeninta, bet buvo paskelbta viešai, apie tai sužinojo jo sutuoktinė ir dabar jis yra išsiskyręs. Tokios panašios situacijos prisideda prie streso, išgyvenimo. Žala tokio dydžio, nes kaip kolega sakė, - savo emocinius išgyvenimus vertina tokia suma. Fizinis smurtas prieš jį nebuvo panaudotas. Nesigydė. Bijojo, kad apie tokią situaciją sužinos artimieji, jie nerimaus dėl tokių situacijų, jie žino, kur jis dirba. Įvykio metu turėjo po marškinėliais užsidėjęs šarvinę liemenę. Tai buvo pirmas kartas, kai jam grasino peiliu. Vidaus tarnyboje dirba apie 4 metus. Po spec. priemonės panaudojimo pateikė tarnybinį pranešimą pagrįsti spec. priemonės panaudojimą. Po L. B. veiksmo, kai pamatė peilį, kažkiek išsigando. Po to išsigandimo galėjo vykdyti pareigas, jų vykdymas buvo šiek tiek apsunkintas. Po įvykio kitą dieną ėjo į darbą, nes niekas neišleidžia atostogų taip greitai. Jautė poreikį eiti atostogų po įvykio, bet jautė pareigą padėti kolegoms. Vertino taip, kad grėsmė iš L. B. pusės buvo reali.

Jis surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Jeigu taip aprašyta, vadinasi, rado viską ant pledo sudėta, L. B. rankoje laikė kitą peilį. Prašo vadovautis apžiūros protokolu. Neatsimena, kuris atliko asmens apžiūrą. Jei protokole paminėtas vienas peilis, tai vadinasi, buvo vienas.

L. B. draugė K. A. atėjo, kai jis jau buvo sulaikytas. Nepamena, ar ji matė, kai jie skaičiavo pinigus. Ji nesakė, kad ten būtų buvę jos pinigai. Neatsimena, ar klausė L. B., iš kur pas jį tiek pinigų, jau metai praėjo po įvykio. Namuose atliekant kratą dalyvavo jie (M. J. ir M. K.), keli uniformuoti pareigūnai ir dar keli neuniformuoti pareigūnai.

Kai L. B. buvo pasakyta stoti, policija, negirdėjo, kad L. B. ką nors jiems sakytų. Po tazerio panaudojimo irgi neatsimena, kad jis jiems ką nors sakytų. Grėsmė iš L. B. pusės buvo, viskas vyko labai greitai, negali apskaičiuoti, kiek laiko truko. Jie negalėjo supainioti folijos su peiliu, nes aiškiai matė geležtę. Jiems priėjus, L. B. atpažino M. J. iš darbo aplinkos. Jis (M. K.) nelauks, kol jam suduos smūgį tam kad prisistatyti, jei tam nėra laiko, naudos spec. priemones. Tikriausiai kiekvienas pareigūnas jo situacijoje darytų kaip jis, nes jie mokinami pagal vieną programą. Nemušė L. B. po tazerio panaudojimo. Galimai batus buvo nuėmę, kad atlikti dalinę apžiūrą, kojų nelaužė. K. A. buvo uždėti antrankiai.

Neatsimena, kur buvo rasti pinigai. Pas L. B. buvo rasta daug smulkių pinigų, sulaikytas jis buvo paguldytas ant žemės ir būtų fiziškai sunku padaryti, iškrauti visus pinigus ant žemės, būtų rizika juos prarasti. Nepamena, kiek buvo žmonių, kai skaičiavo pinigus, bet tikrai nebuvo vienas. Neatsimena, kurie pareigūnai buvo šalia.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. B. parodė, kad atvedė sūnų L. B. ir K. A., ji gyveno su juo kartu. Darė kratą. Pareigūnai rado kepimo popierių ir paėmė, daugiau nieko nerado. Prieš tai jis (V. B.) sūnui davė 500 eurų, kad jie nusipirktų į kambarį minkštus baldus. Jo 500 eurų ir jie kažkiek turėjo, iš viso per 1000 eurų. Susitarė, kad jis duos jiems pinigų baldams. Pinigus davė dieną prieš tai, kai sūnų suėmė. Įvykio dieną jie nuėjo pirkti baldų, bet pareigūnai juos atvedė. K. A. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje ir pašalpą gaudavo. Su policininkais namuose buvo kalba dėl pinigų, K. A. rodė sąskaitas, kad ji dirba ir gavo tuos pinigus. Pinigai kaip tik tą dieną buvo pas sūnų ir jo draugę. Jie dvi dienos prieš įvykį sutarė, kad jie nuvažiuos pirkti baldų, ir jis davė jiems pinigus.

Teisiamajame posėdyje liudytoja K. A. parodė, kad ji su L. B. iš pat ryto norėjo važiuoti į „Ikea“, pasiėmė visus pinigus, kuriuos turėjo. Buvo nuimti jos pinigai iš kortelės ir tėvo duoti pinigai. Kažką turėjo ir L. B., nes jis rinkdavo kupiūras po 10 eurų, po 5 eurus, rinko skirtingas kupiūras, kurios nesikartoja. Jis buvo netoli namų lauke, laukė jos, kol ji buvo nuėjusi į tualetą. Kai ji jau grįžo, net neprisistatęs, dabar tiksliai negali pasakyti, ar ją už rankos paėmė, ar už kaktos, numetė telefoną ant žemės ir paguldė ją ant žemės. Kai jie pradėjo kalbėti, tik tuomet ji suprato, kad jie yra policijos pareigūnai. Tuomet pamatė, kad šalia guli L. B. po tazerio. Paskui jie pradėjo sakyti, kad buvo pasipriešinimas iš L. B. pusės, todėl jam buvo panaudotas tazeris. Prieš L. B. buvo panaudotas fizinis smurtas, kai jis bandė jų kažko paklausti. Gal po 10 min. atvažiavo du uniformuoti pareigūnai, dar po kurio laiko kiti pareigūnai, ir nuvedė juos namo daryti kratą. Ji nematė, kai buvo panaudotas tazeris L. B. atžvilgiu, nes buvo toliau nuėjusi į krūmus, o nuo tos vietos nesimatė. Pačios pradžios nematė. Kai ji grįžo, L. B. gulėjo ant žemės, ant pilvo. Neatsimena, ar jis jau buvo su antrankiais. Tuomet viskas įvyko staigiai, nes kai jie ją pamatė, jie ją paėmė ar už rankos, ar už kaktos, ir staigiai paguldė. Jie pradėjo viską kratyti, ir jos krepšį, ir L. B. krepšį, bandė kažko ieškoti. Jie nieko neleistino nerado, tik, jai atrodo, kad buvo vienas folijos rulonas, peilis buvo jos krepšyje, jau buvo ant žemės iškratyta, vienas peilis buvo jos ir dar dujų balionėlis iš jos krepšio buvo iškratytas. Visoje krūvoje, į kurią kratė, ji pamatė du peilius, vienas jos, kitas L. B., tas, kuris pas jį buvo pastoviai, sudedamas.

L. B.

krūmuose laukė jos, jie turėjo eiti į „Ikea“. Jie darė remontą bute, tėvas pilnai padarė remontą, buvo iš kaimynų nupirkta lova, bet vis tiek baldų buvo mažai, tai jie turėjo nupirkti staliuką mažą prie lovos arba dar kažkokius baldus, kuriuos būtų galima pastatyti į kambarį. Minkštą dalį turėjo. Turėjo nupirkti staliuką, kėdes, kažkokius baldus, kuriuos būtų galima pastatyti į kambarį. Galvojo, kad reikia stalo prie lovos ir kėdes, gal dar ką nors. Ieškojo mažo staliuko prie lovos, kėdžių ir mažos komodos vietoje sekcijos pastatyti. Turėjo per 1000 eurų su kapeikomis. Kiek buvo tiksliai kapeikų, negali pasakyti, žino, kad buvo jos 500 eurų, kuriuos ji nuėmė nuo kortelės, 500 eurų tėvas davė ir apie 300-400 eurų buvo pas L. B. Buvo pas jį monetų po 2 eurus, jis vakarais eidavo žaisti į kazino, iš ten ir surinko. Jis ne piniginėje laikė, o į krepšelį viską įdėjo. Tie pinigai tą dieną iš pradžių buvo pas ją, o paskui ji išėjo ir toliau nežino. Pas ją pinigai buvo piniginėje, buvo popieriniai pinigai jos ir tėvo. Jie atsikėlė ryte, ji pasiėmė savo pinigus ir tėvas davė, nes tą dieną turėjo važiuoti, ji pasidėjo į piniginę ir jie išėjo iš namų. Paskui ji nuėjo į tualetą be krepšio. Kai grįžo atgal, viskas buvo iškratyta. Dėl pinigų ji sakė, bandė įrodyti, kad pinigai jos, sulaikymo metu ir namuose, kai buvo krata. Viskas buvo iškratyta iš piniginės, monetos buvo šalia, kupiūros buvo šalia ant žolės ir ant daiktų. Ją paguldė šalia tų pinigų. L. B. gulėjo krūmuose, šalia tų daiktų ji buvo paguldyta. Jie prie jos surinkinėjo monetas, pinigus sudėjo į maišiuką, nes jų buvo daug.

Po kratos, kai buvo namie, jie išėjo į koridoriuką, stovėjo, ji M. J. bandė įrodinėti, kad pinigai jos, M. J. siūlė jai duoti parodymus prieš L. B., kad jis pardavinėja narkotikus, ir tada jai atiduos pinigus. Ji nesutiko duoti parodymų, dėl to ir neatgavo pinigų. Pareigūnai juokavo, nebuvo sutrikę, išsigandę.

Teisiamajame posėdyje liudytojas S. V. parodė, kad dirbo kartu su kolegomis, per raciją išgirdo, kad kolegos prašo pagalbos, sakė, juos puola su peiliu. Jie atvažiavo, krūmuose rado kaltinamąjį ir moterį. Peilis gulėjo prie kaltinamojo. Pareigūnai prašė nuvažiuoti iki jo namų, prie kaltinamojo buvo rasti balti milteliai. Kai atvažiavo prie jo namų, tai jie tik stovėjo prie pačio kaltinamojo. Šis sakė, kad nieko draudžiamo neturi. Jis (S. V.) asmeniškai su juo nebendravo. Pinigai buvo prie moters, kuri buvo krūmuose. Jam atrodo, kad pinigai buvo ištraukti iš kišenės. Sumos taip pat nepasakys, jis asmeniškai tų pinigų neskaičiavo. Pinigai buvo sudėti į vokelį. Iki namų važiavo savo transportu. Kelionės metu nebuvo su kaltinamuoju. Kai jie atvažiavo, tai jis jau buvo su antrankiais. Asmuo prie jų agresyvus jau nebebuvo, jis tik viską neigė.

Pareigūnai sakė, kad asmuo puolė pareigūnus su peiliu, jie panaudojo elektrošoką. Pareigūnų nepažįsta. Sulaikyme dalyvavo du pareigūnai. Pareigūnai neatrodė labai išsigandę. Tada jis pirmą kartą pamatė kaltinamąjį. Pareigūnai sakė, kad moteris su juo buvo kartu. Jie abu nekalbėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. K. parodė, kad įvykio detalių neprisimena. Važiavo į pagalbą. Buvo sulaikyti du asmenys, vyras ir moteris. Jis (E. K.) kažkokių veiksmų neatliko. Jam atrodo, kad važiavo daryti kratą. Nežino, kas pas asmenį buvo rasta. Jie žinojo, kad asmenys priešinosi. Neatsimena, ar jiems paskambino telefonu, ar pasakė per raciją.

Kiekviena tarnyba turi ,,body“ kameras. Nežino, ar kamerą buvo įsijungęs. Spėja, kad aiškinosi aplinkybes dėl pasipriešinimo, bet jis neatsimena. Neprisimena, kaip jautėsi pareigūnai.

Teisiamajame posėdyje liudytojas G. P. parodė, kad kolegos paprašė pagalbos, juos puolė su peiliu. Jie greitai atvyko, pamatė įtariamąjį su drauge, šie jau gulėjo su antrankiais. Pareigūnai atliko kratą. Jis (G. P.) nusprendė paieškoti narkotikų, juos rado krūmuose. Kokie ten narkotikai buvo, neatsimena.

Kai kažkas puola, tai būna kviečiami ,,A“ lygio pareigūnai. Jie atvažiavo greitai. Sulaikytieji jau gulėjo ant žemės. Neatsimena, ar grasino pareigūnams su tuo peiliu, ar buvo ištrauktas tas peilis. Buvo iškvietimas, sakė, kad pareigūnai puolami su peiliu. Jam atrodo, kad sužalojimų nebuvo, neatsimena. Pareigūnai išsigandę kaip ir nebuvo, šoko būsenos taip pat nebuvo. Atvažiavo tik į pagalbą. Jam atrodo, dalyvavo ir kratoje. Neatsimena, ar kaltinamasis sėdėjo jų automobilyje. Pinigai buvo rasti pas tą moterį, ji sakė, kad tai yra pašalpa. Jis nežino, ar pareigūnai paėmė tuos pinigus. Kokia ten buvo suma, nežino. Gal vietoje tuos pinigus skaičiavo. Pretenzijų dėl sumos gal irgi nebuvo. ,,Body“ kameras jie turėjo, jas buvo įsijungę. Kaip ten tie įrašai išsaugomi, jis nežino. Jiems pranešė budėtojas. Kaip tie pareigūnai juos kvietė, jis nežino.

Teisiamajame posėdyje liudytojas Z. R. parodė, kad liepos mėnesį gavo iš kolegos pranešimą, kad reikia pagalbos. Buvo sulaikytas asmuo su narkotinėmis medžiagomis. Jam nurodė koordinates, jis atvyko, tai buvo nuošali vieta. Asmuo jau buvo sulaikytas. Prie jo buvo narkotinės medžiagos, svarstyklės. Buvo ir peilis, pareigūnai apie peilį minėjo. Įvykio vietoje sulaikius asmenį, vyko į jo namus atlikti kratos.

Apžiūros metu buvo paimti pinigai iš kaltinamojo. Jis prie liudytojo akių buvo apžiūrėtas. Pinigus surado arba M., arba K. Kiek pamena, tai atvyko vienas, bet ten buvo ir mobiliosios kuopos pareigūnai. Tai buvo darbo laikas. Jis yra tos teritorijos vyresnysis, todėl jie į jį kreipėsi. Jie sakė, kad kaltinamasis puolė peiliu, reikia atlikti kratą, buvo rastos narkotinės medžiagos. Jeigu pareigūnai tuo metu nustatė pažeidimą, tai jie patys gali registruoti įvykį. Jeigu jie vykdė kažkokius veiksmus, tai tas pranešimas galėjo būti registruotas anksčiau. Ten yra duomenys apie pristatytus asmenis, viršuje yra įvykio laikas. Matomai pareigūnai jį sulaikė kaip paieškomą ir surado narkotinių medžiagų, dabar negali pasakyti. Pirminė informacija yra pirmame lape. Gali būti, kad pareigūnai taip užfiksavo. Nelabai buvo laiko kalbėti. Pareigūnai minėjo, kad jie buvo užpulti, jam atrodo, kad jie panaudojo tazerį. Jis (Z. R.) buvo kviečiamas dėl kratos. Nieko reikšmingo namuose nerado. Neatsimena, ar buvo papildomi asmenys.

Jis vyko kaip pareigūnas. Jeigu nėra kam važiuoti, tai jis važiuoja. Čia nebuvo išskirtinis atvejis. Kolegos yra drąsūs ir stiprūs, tačiau jie buvo sutrikę. Su pareigūnais kalbėjo ir po įvykio. Jis į tas detales nelindo. Jis nežino, kam tie pinigai buvo skirti. Neatsimena, ar lauke buvo moteris, o bute kaltinamojo tėvas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis L. B. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įtarime minimos narkotinės medžiagos buvo jo, o pareigūnams jis nesipriešino. Įtarime paminėtos narkotinės medžiagos – karfentanilis buvo jo ir jis skirtas jo asmeniniam vartojimui. Jis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir jas vartojo. Įtarime paminėtą dieną jis buvo miškelyje su savo sugyventine K. A. Tuo metu jis norėjo pasidaryti dozę narkotikų suvartojimui sau, kadangi jis yra nuo jų priklausomas. Tuo metu, kai jis darėsi narkotikų dozę, jį pradėjo kratyti elektra ir jis nukrito į duobę. Kai jo atžvilgiu buvo panaudotas elektrošokas, narkotinės medžiagos, kurios buvo cigarečių pakelio maišelyje, iškrito ant žemės. Tada pastebėjo, kad prie jo priėjo du vyrai. Vyrai buvo apsirengę civiliai, su šortais ir su marškinėliais, ir jam uždėjo antrankius. Jį tie vyrai ištraukė iš duobės ir paguldė ant žemės. Jo draugę K. taip pat paguldė ant žemės. Tada tie vyrai prisistatė, kad yra policijos pareigūnai, ir jis vieną vyrą pažino, kad jis yra J. Minėtas pareigūnas jam buvo pažįstamas iš kitos bylos. Pareigūnai apžiūrėjo jo kišenes ir iš jo paėmė 1400 eurų. Jis atsisakė pasirašyti ant pinigų paėmimo dokumento, kadangi buvo nurodyti ne visi pinigai, buvo nurodyta 1008 eurai. Paminėti rasti pinigai buvo jo tėvo ir sugyventinės K., ir jie buvo skirti pirkti baldams. Pareigūnas J. draugei K. siūlė duoti parodymus prieš jį, kad platina narkotikus, tada atiduos jai pas jį rastus pinigus. K. pareigūnai vėliau paleido. Vėliau namuose, kur jis gyvena, buvo atlikta krata, bet nieko draudžiamo nebuvo rasta. Nori parodyti, kad jis peilio rankose tada nelaikė ir jis buvo jo kelnių kišenėje. Pareigūnai, kurie jį sulaikė, buvo be BODY kamerų. Dėl rastų narkotinių medžiagų prisipažįsta pilnai, o dėl pasipriešinimo neprisipažįsta, kadangi to nebuvo (2 t., b. l. 31-44).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog L. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

L. B.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, rastos narkotinės medžiagos kiekis – 0,00126 g karfentanilio viršija šios narkotinės medžiagos didelio kiekio žemutinę ribą (daugiau kaip 0,0006 g), tačiau nesiekia labai didelio kiekio žemutinės ribos (daugiau kaip 0,018 g). Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad šiuo atveju L. B. būtų turėjęs tikslą platinti narkotines medžiagas. Jis pats teigia esantis priklausomas nuo narkotinių medžiagų, 2024-09-03 Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2150/2024(01) duomenimis, L. B. šlapime rasta karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio metabolitas) difenhidramino, kas patvirtina, kad kaltinamasis pats vartojo analogiškas narkotines medžiagas. Taigi, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kaip neteisėtas disponavimas narkotine medžiaga be tikslo ją platinti.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014). Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad konkrečiose bylose konstatuota, jog pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K–439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015).

Vaizdo ar garso įrašų, kitų objektyvių įrodymų byloje nėra. Taip pat nei liudytoja K. A., nei kiti policijos pareigūnai S. V., E. K., G. P., Z. R. aptariamoje situacijoje nedalyvavo, kaltinamojo ir nukentėjusiųjų veiksmų nematė. Taigi byloje nustatyta, kad kaltinimas grindžiamas tik nukentėjusiųjų parodymais, kurių nepakanka konstatuoti kaltinamojo kaltę. Kita vertus, netgi nukentėjusiųjų parodymai sudaro pagrindą manyti, kad nukentėjusieji situaciją įvertino neteisingai. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013). L. B. kaltinamas tuo, kad jis pasipriešino pareigas atliekantiems policijos pareigūnams tokiais veiksmais: vengdamas sulaikymo, rankoje laikydamas peilį, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų padėti peilį ir nesipriešinti sulaikymui, nukreipęs peilį į pareigūnus juo mojavo ir taip grasino juos sužaloti. Vis tik tokios grėsmingos situacijos iš nukentėjusiųjų parodymų teismas nenustatė. Pirma, pažymėtina, kad nuo M. J. ir M. K. prisiartinimo prie L. B. iki tazerio panaudojimo praėjo trumpas laikas, ką patvirtino ir patys nukentėjusieji. Be to, pasak nukentėjusiųjų, L. B. ne mojavo peiliu, o juo užsimojo, žengdamas žingsnį link pareigūnų, tada ir buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas. Sutiktina, kad mostas peiliu artinantis gali būti pagrįstai vertinamas kaip grasinimas sužaloti, tačiau atkreiptinas dėmesys, abu nukentėjusieji patvirtino ir tai, kad L. B. nebuvo agresyvus, žodžiu jokių grasinimų neišsakė. Jokių duomenų, kad L. B. ir vėliau, jau būdamas sulaikytas, elgtųsi agresyviai, nenustatyta. Pažymėtina, viskas vyko atviroje erdvėje, kas nesudaro pagrindo manyti, kad nukentėjusieji neturėjo galimybės pasitraukti ir peilio laikymą rankoje galėjo pagrįstai vertinti tik kaip realią grėsmę. Svarbi aplinkybė vertinant L. B. tyčią ir ta, jog abu nukentėjusieji buvo apsirengę civiliais rūbais. Nukentėjusieji teigia, kad jie prisistatė, pasakydami „stok, policija“, o kaltinamasis iš karto juos atpažino. Kaltinamasis tvirtina, kad jie neprisistatė ir jis apskritai iš pradžių nieko nesuprato. Neneigia, kad vėliau atpažino M. J. kaip pareigūną. Kaip minėta, nuo pareigūnų atvykimo iki tazerio panaudojimo praėjo trumpas laiko tarpas, L. B. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl civiliais rūbais apsirengusių žmonių, net ir reikalaujančių stot, policija, pagrįstai galėjo neįvertinti kaip pareigūnų, jų neatpažinti ir nesuvokti realios situacijos. Juolab, jis neišsakė jokių grasinimų žodžiu, jokio smurto nepanaudojo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu M. J. ir M. K. nurodė, kad jiems prisistačius L. B. numetė ant žemės kairėje rankoje laikytus folijos ritinį ir svarstykles, o dešine akivaizdžiai demonstruodamas peilį ėmė artintis; tačiau teisme jie abu vienareikšmiškai nurodė, kad folija ir svarstyklės L. B. iškrito iš rankų po to, kai jie jį nukratė elektra. Tai, kad L. B. ne pats numetė foliją ir svarstykles, teismo manymu, taip pat paneigia jo agresyvų nusiteikimą, kad kaltinamasis iš karto atpažino juos kaip pareigūnus ir puolė, nes tai, kaip ir grasinimų nebuvimas, rodo, kad jis nesikoncentravo į puolimą. Ne tik peilio, bet ir svarstyklių, folijos ritinio laikymas rankose nesudaro pagrindo manyti, kad asmuo rimtai nusiteikęs pasipriešinti sulaikymui. Taigi net vertinant situaciją pagal nukentėjusiųjų parodymus darytina išvada, kad L. B. veiksmai neatitinka BK 286 straipsnio objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Teisėjo vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas objektyviais, jokių abejonių nekeliančiais įrodymais. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-433/2016). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Taigi baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Jeigu pareigą įrodinėti turintys pareigūnai ir valstybės institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, o byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių L. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, todėl jis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu išteisintinas.

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į L. B. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas septyniolika kartų (pirmas teistumas 1998 m.) už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystės, nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimas arba realizavimas, sukčiavimas, plėšimas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti ir turint tikslą platinti, ir kt.) (2 t., b. l. 55-84); yra dirbęs tik 2005 metais (2 t., b. l. 86). Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad per 5 metus baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, dominuoja važiavimas be bilieto (2 t., b. l. 162-189). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, taip pat tai, kad L. B. šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta L. B. paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį už bausmės vidurkį.

Nagrinėjamą nusikalstamą veiką L. B. padarė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025-01-23 teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje L. B. pripažįstamas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą, o minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-26 nuosprendžiu paskirta bausme už sunkų nusikaltimą (pagal BK 260 straipsnio 1 dalį), o pastaruoju nuosprendžiu bausmė buvo bendrinama su dar ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-31 nuosprendžiu, kuriuo L. B. nuteistas irgi už sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 2 dalis), – t. y. nagrinėjamoje byloje jo padaryta nusikalstama veika labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), BK 63 straipsnio 2, 9 dalių, 5 dalies 2 punkto pagrindu bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir į galutinę bausmę įskaitant faktiškai pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025-01-23 teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę bei jame nurodytus į bausmę įskaitytinus laikotarpius. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Taip pat į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2024-07-16 10.55 val. iki 2024-07-17 09.42 val., t. y. viena diena (2 t., b. l. 8-14), ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomoji priemonė nepaskirta. L. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl skirti jam kardomąją priemonę netikslinga.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis M. K. pareiškė 1200 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 153).

Nukentėjusysis M. J. pareiškė civilinį ieškinį taip pat dėl 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 173-174).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalis nustato, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiųjų ieškiniai kildinami iš BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios požymių L. B. veiksmuose nenustatyta ir jis išteisinamas, nukentėjusiųjų M. K. ir M. J. civiliniai ieškiniai atmetami (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju L. B. gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. todėl, kad kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją. Gynėja jam skirti teismo iniciatyva, esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams. Nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini L. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

- Skaitmeninė laikmena su nuskaityta informacija iš telefonų paliktina saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos medžiaga.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 skyriaus prokuroro 2024-08-09 nutarimu, siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, buvo laikinai apribota L. B. nuosavybės teisė į pinigines lėšas – 1 008,60 Eur, paimtas jo asmens kratos metu, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šias lėšas valdyti, naudoti ir jomis disponuoti. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. iki 2025 m. vasario 9 d. Turto saugotoju paskirtas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (1 t., b. l. 88-91). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025-02-05 nutartimi, siekiant užtikrinti ikiteisminio tyrimo metu pareikštus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas iki 2025-07-09 (1 t., b. l. 102-104), o po to teismo 2025-07-07 nutartimi – iki 2026-01-09 (3 t., b. l. 15-16).

L. B. akcentavo, kad jis turėjo daugiau pinigų, nei pareigūnai užfiksavo. Teigė, kad jis turėjo apie 400 eurų, dar jam tėvas davė apie 500 eurų ir K. A. davė apie 500 eurų. Iš viso jis turėjo apie 1400 eurų, o pareigūnai parašė, kad rado pas jį 1008 eurus. Pareigūnai apsidžiaugė radę pinigų, sumušė delnais, todėl kaltinamasis daro išvadą, kad likusius apie 400 eurų jie pasisavino. Teismas pažymi, kad L. B. nurodomi argumentai nelaikytini pagrįstais, nes džiaugsmą radus pinigų galėjo lemti ir kitos aplinkybės, pavyzdžiui, pasitenkinimas dėl sėkmingai atlikto sulaikymo, rastų daiktinių įrodymų (pirminė veiksmų kvalifikacija buvo pagal BK 260 straipsnį). Be to, tarp L. B. ir K. A. parodymų yra nesutapimų. K. A. nurodė, kad pinigus turėjo ji piniginėje, tuo metu L. B. nurodo, kad pinigus laikė jis, kišenėje, iš kur pareigūnai pinigus ir ištraukė. Taip pat pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys apie L. B. tėvo V. B. pajamas ir apie K. A. pajamas patvirtina, kad šie asmenys galėjo turėti po 500 eurų, tačiau to negalima pasakyti apie patį L. B. Jis per savo gyvenimą yra dirbęs vieną mėnesį, yra priklausomas nuo kvaišalų, jo teistumai rodo, kad jo pajamų šaltinis dažnai yra nusikalstamų veikų darymas, todėl darytina išvada, kad L. B. teiginiai apie pas jį rastų pinigų sumos neatitikimą nepasitvirtino, o pas jį sulaikymo metu rasta pinigų suma sudaro 1008,60 Eur.

Pagal L. B. pareikštą kaltinimą, iš jam inkriminuotos BK 259 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos jokios finansinės naudos jis negavo, jis nėra kaltinamas disponavimu su tikslu platinti. Nesant pagrindo konstatuoti, kad paimtos lėšos yra gautos iš nusikalstamos veikos, nėra faktinio pagrindo šių lėšų konfiskavimui.

Taip pat L. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, todėl nėra pagrindo pinigines lėšas panaudoti byloje pareikštų civilinių ieškinių užtikrinimui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, laikinas L. B. nuosavybės teisės į minėtą turtą apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas naikintinas, pinigai – 1 008,60 Eur, saugomi Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo sandėliavimo skyriuje (2024-08-19 nutarimas Nr. IBPS-V-2233891-24, 2024-08-26 kvitas A Nr. IL1-9493; 1 t., b. l. 96-98), grąžintini L. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. B. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2025-01-23 baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, ir galutinę bausmę L. B. paskirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-07-16 10.55 val. iki 2024-07-17 09.42 val., t. y. vieną dieną, taip pat bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2025-01-23 baudžiamąjį įsakymą, bei juo įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo M. J. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį atmesti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į L. B. pinigines lėšas – 1 008,60 Eur, saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo sandėliavimo skyriuje (2024-08-19 nutarimas Nr. IBPS-V-2233891-24, 2024-08-26 kvitas A Nr. IL1-9493), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šias pinigines lėšas grąžinti L. B.

- po objektų tyrimo likusią narkotinę medžiagą – karfentanilį (bendras kiekis 3,148 g, grynos medžiagos kiekis 0,0012 g), saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje Liepyno g. 7, Vilnius (2025-01-21 aktas Nr. 5-A3-2698/2025),

- po objektų tyrimo likusiu tyrimo objektus ir jų pakuotes, saugomus Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo sandėlių skyriuje Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (2025-02-06 nutarimas Nr. IBPS-V-368131-25).

- peilį, saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo sandėlių skyriuje Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (2024-09-20 nutarimas Nr. IBPS-V-2568069-24, 2024-09-23 aktas),

- mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung“ su SIM kortele, mobiliojo ryšio telefoną „My phone“ su SIM kortelėmis, saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo sandėlių skyriuje Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (2024-10-21 nutarimas Nr. IBPS-V-2885157-24, 2024-10-25 aktas Nr. IL1-12532).

Nuosprendžiui įsiteisėjus skaitmeninę laikmeną su nuskaityta informacija palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.