Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-125/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-02-21
Bylos Nr.: 2A-125/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vytas Milius, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Faugos Vilniaus prekybos centras“
Advokatai: Albertas Šekštelas, Algis Molevičius

Kategorijos

52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
52.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-125/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1; 52.3(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Ilonai Kovger ir Vladislavai Tumas,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Algiui Molevičiui,atsakovo atstovui advokatui Albertui Šekštelo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, o atsakovo priešieškinis atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-834-413/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Faugos Vilniaus prekybos centras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Faugos Vilniaus prekybos centras“ dėl netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Skirnuva“ 188 750,94 Lt skolą, 1 520,50 Lt delspinigių, 15,21 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad šalys 2008 m. rugsėjo 24 d. ir 2008 m. spalio 21 d. sudarė statybos subrangos sutartis Nr. 2008/S-467/180916801 bei Nr. 2008/S-625/181016801, pagal kurias ieškovas atliko metalinių, išorinių ir ugniai atsparių durų (2008 m. rugsėjo 24 d. sutartis) ir į šoną nustumiamų vartų (2008 m. spalio 21 d. sutartis) gamybos ir montavimo darbus. Atlikus darbus, ieškovas 2009 m. balandžio 24 d., 30 d. ir gegužės 25 d. išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitas faktūras už bendrą 188 750,94 Lt sumą. Darbai pagal šias sutartis buvo atlikti laiku ir kokybiškai. Darbų atlikimas buvo įformintas atliktų darbų aktais ir išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Atsakovas priėmė 2009 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 0900339 ir tos pačios dienos darbų atlikimo aktą, tačiau 2009 m. balandžio 24 d. ir 30 d. sąskaitų faktūrų ir darbų priėmimo aktų nepriėmė bei atsisakė juos pasirašyti, nepareikšdamas argumentuoto nesutikimo. Atsakovas be teisėto pagrindo vengia atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, todėl pagal sutarčių 9.1 punktą turi sumokėti 0,02 procento dydžio delspinigius už neapmokėtą sumą už kiekvieną uždelstą dieną (viso 1 520,50 Lt) ir 15,21 procento palūkanas, kurios paskaičiuotos pagal CK 6.37 straipsnį ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas.

Atsakovo UAB „Skirnuva“ atstovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 273 810,12 Lt netesybas ir bylinėjimosi išlaidas. Jame nurodyta, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. ir spalio 21 d. sutartyse numatytus darbus ieškovas įsipareigojo baigti atitinkamai ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 1 d. ir 20 d., tačiau nesilaikė nustatytų terminų, darbus atliko nekokybiškai, o dalis darbų apskritai nėra atlikta. Dėl to atsakovas yra pareiškęs pretenzijas. Darbus statybos techninės priežiūros inžinierius priėmė tik 2009 m. liepos 29 d., todėl šią dieną atsakovas laikė darbų pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. sutartį užbaigimo diena. Tačiau ir šie darbai atlikti nekokybiškai. 2008 m. spalio 21 d. sutarties 5.2.3 punkte įtvirtinta ieškovo pareiga atlikti rangos darbus pagal sutarties priedus. Be kitų darbų ieškovas įsipareigojo sumontuoti įvažiavimo vartų pavaras bei pateikti 296 vnt. 2 kanalų kintamo kodo siųstuvus MITTO 2, tačiau šie darbai neatlikti. 2009 m. liepos 21 d. subrangovų susitikime nutarta nustatyti ieškovui galutinį terminą iki 2009 m. liepos 31 d. užbaigti visus rangos darbus, tačiau šie darbai iki galo nėra atlikti. Netesybos pagal sutarčių 9.2 punktus už 2008 m. rugsėjo 24 d. sutarties pažeidimą sudaro 133 152 Lt (praleistos 242 dienos), o už 2008 m. spalio 21 d. sutarties pažeidimą – 143 120,36 Lt (277 dienos), viso 276 272,36 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, o atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš UAB „Skirnuva“ 188 750,94 Lt skolą, 1 520,50 Lt delspinigių, 15,21 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ ir 16,80 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. ir spalio 21 d. statybos subrangos sutartimis ieškovas UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ (rangovas) įsipareigojo atitinkamai iki 2008 m. gruodžio 1 d. ir 20 d. atlikti metalinių, išorinių ir ugniai atsparių durų (2008 m. rugsėjo 24 d. sutartis) ir į šoną nustumiamų vartų (2008 m. spalio 21 d. sutartis) gamybos ir montavimo darbus objekte „Daugiabučiai gyvenamieji namai K4 ir K6 Šiltnamių g. Vilniuje“, o atsakovas UAB „Skirnuva“ (užsakovas) - atsiskaityti už atliktus darbus pagal suderintus ir abiejų šalių pasirašytus įvykdytų darbų aktus ir pasirašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovas atliktiems darbams priimti ir apmokėti 2009 m. balandžio 24 d. ir gegužės 25 d. (pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. sutartį) ir 2009 m. balandžio 30 d. (pagal 2008 m. spalio 21 d. sutartį) pateikė tris sąskaitas faktūras bendrai 188 7580,94 Lt sumai ir tris atliktų darbų aktus, kurių atsakovas nepasirašė ir neapmokėjo. Užsakovas nenurodė atsisakymo pasirašyti aktus priežasčių, šių aktų teismine tvarka neginčijo, pretenzijų dėl darbų kokybės nustatyta tvarka nepareiškė. Priešingai, atsakovo statybos vadovas priėmė metalinių, išorinių ir ugniai atsparių durų darbus pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. sutartį ieškovo nurodytais laikotarpiais, nepareikšdamas pastabų dėl darbų kokybės, o statybos darbų techninės priežiūros inžinierius už atliktus ir priimtus darbus pasirašė statybos žurnale 2009 m. birželio 3 d. ir liepos 29 d. Pasirašydamas už atliktus darbus pagal 2008 m. spalio 21 d. sutartį statybos vadovas, kaip šių darbų trūkumus, nurodė, kad vartuose nesumontuoti magnetai ir vartai „nesutartiniai“. Teismas pažymėjo, kad iki atsakovo įrašų statybos žurnale apie darbų priėmimą užsakovas nebuvo ieškovui pareiškęs pretenzijų dėl pavėluoto ar netinkamo 2008 m. rugsėjo 24 d. sutarties įvykdymo. Atsakovo 2009 m. gegužės 18 d., birželio 11 d., liepos 20 d. raštų negalima pripažinti pretenzijomis dėl darbų kokybės ar pažeistų statybos terminų, kadangi juose nenurodyti nei konkretūs atliktų darbų trūkumai nei jų pašalinimo terminas. Iš subrangovų 2009 m. rugpjūčio 21 d. (turėtų būti liepos 21 d.) susirinkimo protokolo matyti, kad ieškovui buvo tinkamai pareikšta pretenzija tik dėl priešgaisrinių stumdomų vartų montavimo trūkumų pašalinimo. Ieškovas po šios pretenzijos pateikimo atsakovui 2009 m. rugpjūčio 5 d. rašte nurodė, kad jis savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą sustabdo, nes užsakovas nėra atsiskaitęs už atliktus darbus. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyti CK 6.652 straipsnio 4 dalies, CK 6.694 straipsnio 5 dalies ir CK 6.694 straipsnio 6 dalies pagrindai, kada užsakovas galėjo atsisakyti priimti darbus. Jam teko pareiga priimti faktiškai užbaigtus darbus ir už juos atsiskaityti, todėl ieškovo reikalavimas priteisti skolą, delspinigius ir palūkanas, kurių dydis neprieštarauja teisės normų reikalavimams ir kurio neginčija atsakovas, laikytas pagrįstu.

Sprendime nurodyta, kad pagal sutarčių 5.1.3 punktą užsakovas įsipareigojo iki darbų pradžios paruošti ir perduoti darbų frontą rangovui. Ieškovas teigė, kad jis nebuvo laiku perduotas. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas sutartyje numatytiems darbams atlikti 2008 m. gruodžio – vasario mėnesių laikotarpiu savo sandėliuose turėjo visas tam reikiamas medžiagas, durų ir vartų montavimo darbai buvo atlikti 2008 m. gruodžio – 2009 m. balandžio mėnesiais, o dėl darbų atlikimo ne laiku ieškovui nebuvo pareikštos pretenzijos, kaip tai numato sutarčių 5.1.9 punkto ir CK 6.689 straipsnio nuostatos. Liudytojas V. G. patvirtino, kad darbų fronto perdavimas ieškovui vėlavo dėl objektyvių priežasčių, nes savo atliktus darbus vėlavo priduoti kiti šio statybos objekto subrangovai. Iki ieškinio padavimo atsakovas nereiškė ieškovui reikalavimų CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytais terminais, o pretenzijos dėl statybos terminų pažeidimo nebuvo pareikštos viso sutarčių galiojimo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo metu. Atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad užsakovas perdavė ieškovui darbų frontą sutartyje numatytais terminais, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas savo priešinio reikalavimo pagrindo neįrodė ir labiau tikėtina, kad ieškovui nebuvo laiku perduotas darbų frontas, dėl ko atmestas atsakovo priešieškinis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovo UAB „Skirnuva“ atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti – priteisti iš ieškovo 273 810,12 Lt netesybas ir bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pasirašyti jam ieškovo pateiktus atliktų darbų aktus bei sąskaitas faktūras, todėl esą ieškovas įgijo teisę pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį darbus perduoti vienašališku aktu ir reikalauti apmokėti už atliktus darbus. Tiek įstatymas, tiek šalių susitarimas numatė, kad atsakovo pareiga apmokėti už atliktus darbus atsiranda tik tada, kai jam yra perduotas darbų rezultatas. Ieškovo pateikti atliktų darbų aktai negali būti laikomi darbų priėmimo-perdavimo aktu CK 6.694 straipsnio 4 dalies prasme, nes pagal sutarčių 7.17 punktą darbai laikomi visiškai užbaigtais, kai atsakovui perduodama visa būtina dokumentacija ir pasirašomas baigiamasis darbų aktas. Ieškovas neinicijavo galutinį darbų užbaigimą ir perdavimą patvirtinančios procedūros. Ieškovo pateikti darbų atlikimo aktai neatitinka įstatymo reikalavimų – juose nėra žymos apie atsakovo atsisakymą pasirašyti šiuos akus.

2. Sutarčių 8.2 punktas numato, kad jeigu nėra įvykdyti ar nėra vykdomi sutartiniai įsipareigojimai, atsakovas turi teisę nepriimti atliktų darbų aktų ir neprivalo jų pasirašyti. Sutarčių 5.1.10 punktas taip pat įtvirtina sąlygą, jog atliktų darbų aktus atsakovas pasirašo tik tuo atveju, jeigu patikrinus baigtus darbus nustatoma, kad jie atlikti prisilaikant projekto reikalavimų, atliktų darbų akte nurodytos apimtys atitinka faktines, darbai atlikti kokybiškai ir laiku. Atliktų darbų aktai buvo pasirašomi ir už juos mokama tik tuo atveju, jeigu atsakovas dėl atliktų darbų neturėdavo pretenzijų. Priešingu atveju pateikti darbų aktai ir sąskaitos buvo grąžinami ieškovui, kuris atitinkamai pašalindavo nurodytus trūkumus.

3. Teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovas nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl pavėluoto ar netinkamo sutarčių vykdymo. 2009 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 591 ieškovas buvo informuotas, kad nuo 2009 m. birželio 1 d. pradedama statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūra. Ieškovas paragintas iki 2009 m. birželio 1 d. užbaigti visus darbus ir perduoti tinkamai užpildytą statybos dokumentaciją. 2009 m. birželio 11 d. raštu Nr. 703 ieškovas informuotas, jog statinys nepripažintas tinkamu naudoti dėl nustatytų defektų. 2009 m. liepos 21 d. subrangovų susitikime nutarta nustatyti ieškovui galutinį terminą iki 2009 m. liepos 31 d. užbaigti visus darbus. Teismo posėdyje liudytojai V. M. ir V. G. patvirtino, kad tiek UAB „Skirnuva“, tiek objekto užsakovas UAB „Pavasaris“ dėl ieškovo atliktų darbų nuolat turėjo pretenzijų.

4. Netinkamą ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymą patvirtina ir kitos aplinkybės. Darbus statybos techninės priežiūros inžinierius P. K. priėmė tik 2009 m. liepos 29 d. Tai patvirtina faktą, jog durų montavimo darbai buvo atlikti ne laiku ir nekokybiškai. 2009 m. rugsėjo 10 d. UAB „Eriadas“ rašte nurodyti priešgaisrinių durų defektai. Statybos darbų žurnale nurodyta, kad ieškovas sumontavo „nesutartinius vartus“. 2009 m. liepos 13 d. objekto valdytojas pareiškė pretenziją UAB „Skirnuva“ dėl nebaigtų montuoti įvažiavimo vartų bei jų automatikos. Objekto užsakovas UAB „Pavasaris“ ir generalinis rangovas UAB „Skirnuva“ gauna gyventojų pretenzijas. Ieškovas nepagrįstai atsisakė užbaigti pagal 2008 m. spalio 21 d. sutartį numatytus darbus, o atsakovas, siekdamas sumažinti patiriamą žalą, buvo priverstas sudaryti sutartį su kitu subrangovu dėl darbų užbaigimo. Ieškovas pažeidė sutartinius savo įsipareigojimus, nekokybiškai ir ne laiku atliko rangos darbus, dalies sutartyje numatytų darbų visiškai neatliko, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus.

5. Ieškovas nepagrįstai teigė, kad durų ir vartų montavimo darbų sutartyse numatytais terminais jis negalėjo atlikti neva dėl neparuošto ir neperduoto darbų fronto. Tai, kad darbų frontas buvo paruoštas laiku, patvirtina aplinkybės, jog ieškovas šiuo klausimu nereiškė pretenzijų. Iš ieškovo apskaitos dokumentų matyti, kad jis sutarties vykdymui reikiamas prekes (duris) įsigijo vėliau negu buvo nustatyti darbų atlikimo terminai. Sutartinių terminų pažeidimą lėmė paties ieškovo netinkamas pasirengimas prievolių įvykdymui. Ieškovo pateiktų montavimo sąmatų turinys prieštarauja Statybos darbų žurnale užfiksuotiems faktams. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovui nebuvo laiku perduotas darbų frontas ir dėl to atmetė atsakovo priešieškinį dėl netesybų priteisimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šiuos argumentus, todėl jam taikytina civilinė atsakomybė ir iš jo priteistinos netesybos.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ atsiliepime į atsakovo UAB „Skirnuva“ apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo skundą bei palikti galioti teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „Skirnuva“ nepagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovo pateiktus atliktų darbų aktus bei sąskaitas faktūras, todėl ieškovas CK 6.694 straipsnio 4 dalimi įgijo teisę darbus perduoti vienašališku aktu ir reikalauti apmokėti už tokiu būdu perduotus darbus. Įstatymo normos, numatytos CK 6.694 straipsnio 4 dalyje, yra imperatyvaus pobūdžio. Atsakovas neginčijo ieškovo vienpusiškai pasirašytų ir pateiktų darbų priėmimo perdavimo aktų, todėl jie sudaro faktinį pagrindą rangovui kreiptis į teismą ir reikalauti atsiskaityti. Atsakovo pateikti motyvai dėl nekokybiškai atliktų darbų yra nepagrįsti. Ieškovas nereikalavo sumokėti už neatliktus darbus. Tam tikrų darbų atlikimas ieškovo buvo sustabdytas, kol atsakovas atsiskaitys už jau atliktus darbus. Darbai buvo atlikti ieškovo ir atsakovo suderintais terminais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju ginčas kilęs tarp generalinio rangovo UAB „Skirnuva“ ir subrangovo UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ dėl sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo. Byloje įrodinėtinos aplinkybės pagal ginčo šalių sudarytas 2008 m. rugsėjo 24 d. subrangos sutartį Nr. 2008/S-467/180916801 (t. 1, b. l. 7-13) bei 2008 m. spalio 21 d. subrangos sutartį Nr. 2008/S-625/181016801 (t. 1, b. l. 23-32). Jose įtvirtintos šios nuostatos, svarbios kilusio ginčo sprendimui: generalinis rangovas iki darbų pradžios paruošia ir perduoda darbų frontą subrangovui (5.1.3 p.); priima subrangovo atliktus darbus arba dalyvaujant subrangovui surašo defektinius aktus, kai tam yra pagrindas (5.1.6 p.); generalinis rangovas vykdo subrangovo atliekamų darbų priežiūrą ir kokybės bei terminų laikymosi kontrolę sutartyse numatytomis sąlygomis; generalinis rangovas patikrinta subrangovo baigtus darbus ir, nustačius, kad jie atlikti prisilaikant projektų reikalavimų bei atliktų darbų akte nurodytos apimtys atitinka faktines, o taip pat darbai atlikti kokybiškai ir laiku, per 5 dienas pasirašo subrangovo atliktų darbų aktus (5.1.10 p.); darbų priėmimas įforminamas atliktų darbų aktu ir pateikiamas generalinio rangovo įgaliotam asmeniui suderinimui. Atliktų darbų aktus (4 egzempliorius) generalinis rangovas priima ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos ir privalo pasirašyti juos ar pareikšti argumentuotą nesutikimą per 5 darbo dienas. Esant ginčytinoms pozicijoms, atliktų darbų aktą būtina pasirašyti tuo pačiu terminu, nurodant ginčo priežastis bei sutartyje numatytu terminu sumokėti už neginčytiną dalį. Jei nėra įvykdyti ar nėra vykdomi sutartiniai įsipareigojimai, generalinis rangovas nepriima atliktų darbų aktų ir neprivalo jų pasirašyt (8.2 p.) ir kt. Abiejose subrangos sutartyse buvo nustatyti ir darbų atlikimo terminai.

Ieškovas savo reikalavimus dėl neatsiskaitymo už atliktus darbus grindė šiomis sąskaitomis faktūromis: 2009 m. balandžio 24 d. PVM sąskaita faktūra VIL Nr. 0900255 – mokėtina suma 61 346,45 Lt (t. 1, b. l. 33); 2009 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra VIL Nr. 0900302 – mokėtina suma 54 373 Lt (t. 1, b. l. 36); 2009 m. gegužės 25 d. PVM sąskaita faktūra VIL Nr. 0900339 – mokėtina suma 73 031,49 Lt (t. 1, b. l. 39). UAB „Skirnuva“ nepasirašė ieškovo pažymų apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei atliktų darbų aktų (t. 1, b. l. 35, 38, 41). Paminėtuose dokumentuose pastabų dėl atliktų darbų trūkumų nėra nurodyta.

Byloje atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo netesybas už esą ne laiku atliktus darbus, be to, anot jo, kai kurie darbai apskritai nėra atlikti. Pagal ginčo šalių apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas būtina tinkamai įvertinti šias bylos aplinkybes: ar atsakovui kyla pareiga atsiskaityti su ieškovu už jam pateiktas PVM sąskaitas faktūras, ar buvo praleistas sutartyse numatytas darbų atlikimo terminas ir už tai ieškovui taikytina atsakomybė, kodėl yra apskritai atsakovo neužbaigtų darbų ir pan.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007, konstatavo, kad darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 str.), tiek specialiosiose (CK 6.694 str.). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas užsakovo pareigą priimti rangovo perduodamus darbus taip pat konstatavo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005. Šiose nutartyse išaiškinta tvarka, kaip priimami darbai, kai jie atliekami etapais ar yra galutinai atlikti. Įstatyme taip pat įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 str. 4 d.); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 str. 5 d.); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 str. 6 d.). Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Pažymėtina, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes. Ta prasme darbų priėmimo perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovo skunde išdėstytos aplinkybės, jog ieškovo pateikti atliktų darbų aktai negali būti laikomi darbų priėmimo-perdavimo aktais CK 6.694 straipsnio 4 dalies prasme, yra aiškinami tik remiantis subjektyviu sutarčių nuostatų interpretavimu. Atsakovui pateiktuose atliktų darbų aktuose nebuvo nurodyti atliktų darbų trūkumai ar kitos priežastys, dėl kurių atsakovas nepasirašė šių aktų. Atliktų darbų aktai, kuriais vadovaujantis atsakovui išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir jomis grindžiamas ieškinys, yra nenuginčyti ir galiojantys, todėl bylos įrodymų pagrindu padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyti pagrindai, kada atsakovas galėjo atsisakyti priimti darbus, o jam kilo pareiga priimti faktiškai užbaigtus darbus ir už juos atsiskaityti, yra teisinga. Atsakovas skundo teiginiais nepaneigė ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

Bylos įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su ieškovo aiškinimu, kad atsakovui pateiktos apmokėti tik tos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias jau yra atlikti darbai, tačiau jis nereiškė reikalavimo atsakovui dėl apmokėjimo už tuos darbus, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo atlikti. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė teismas, statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kuriame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai. Jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau negalima remtis (CK 6.662 str. 2 d.). Šiuo atveju darytina išvada, kad tie statybos darbai, dėl kurių apmokėjimo ieškovas pareiškė reikalavimą, yra atlikti tinkamai, nes kitaip byloje nenustatyta, taip pat nenustatyti įstatymo pagrindai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus, todėl ieškovui atsirado teisė į atlyginimą už šiuos atliktus darbus. Iš į bylą pateikto statybos žurnalo nuorašo (t. 1, b. l. 81-85) matyti, kad durų montavimo ir sandarinimo darbai vykdyti 2009 m. sausio 7 d. – vasario 16 d. Žurnale yra statybos vadovo parašas, o darbų trūkumai nefiksuoti. Darbų trūkumų nefiksavo ir statrybos techninis prižiūrėtojas. Dėl priešgaisrinių nustumiamų vartų parkinge montavimo nurodyta, kad nesumontuoti magnetai ir yra „nesutartiniai“ vartai. Aplinkybė, kad dėl apelianto nurodytų ieškovo atliktų darbų techninės priežiūros vadovas statybos žurnale pasirašė tik 2009 m. liepos 29 d., savaime nesudaro pagrindo teigti, jog montavimo darbai atlikti nekokybiškai (teisėjų kolegija dėl darbų atlikimo terminų pasisakys vėliau).

Teisėjų kolegija, vertindama ginčo šalių sudarytas sutartis bei bylos įrodymus, yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus dėl atsiskaitymo už jo atliktus darbus pagal pateiktas tris PVM sąskaitas faktūras. Dėl šių sumų konkretaus dydžio ginčų tarp šalių nekilo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimus dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Įstatyminės sutarčių aiškinimo nuostatos reikalauja sutartis aiškinti laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Atsakovo priešieškinio reikalavimai sietini su terminų atlikti darbus pažeidimu, tačiau šiuo pagrindu ieškovui nebuvo teikiamos pretenzijos. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovas neatliko darbų sutartyje numatytais terminais dėl to, kad jam laiku nebuvo perduotas darbų frontas. Teisėjų kolegija negali visiškai sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl labiau tikėtinos aplinkybės, jog ieškovui laiku nebuvo perduotas darbų frontas. Sudarytų subrangos sutarčių 7.8 punktuose buvo nustatyta tvarka, kaip turi būti elgiamasi tuo atveju, jeigu pagal kalendorinį darbų vykdymo grafiką nėra paruoštas darbų frontas. Byloje nėra įrodymų, kad dėl darbų fronto paruošimo ir/ar perdavimo buvo elgiamasi pagal sutarčių nuostatas, todėl daryti išvadą, jog darbų frontas nebuvo perduotas laiku, nėra objektyvių įrodymų. UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ neteikė pretenzijų dėl darbų fronto nepateikimo laiku. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka ir su tuo apelianto motyvu, kad ieškovo teikti įrodymai nesudaro objektyvaus pagrindo manyti, kad jis turėjo visas darbams reikalingas prekes ir medžiagas jau sutartyse numatytos darbų pradžios momentu.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bylos medžiagos pagrindu galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad vėlesnį, t. y. ne sutartyse numatytais terminais darbų faktinį atlikimą iš esmės lėmė pačių ginčo šalių elgsena, bendras jų sutarimas, nes tarp jų nebuvo ginčo dėl darbų atlikimo terminų perkėlimo (koregavimo). Ginčas dėl terminų iš esmės kilo tik tada, kai ieškovas pareiškė reikalavimus atsiskaityti už atliktus darbus. Šias teisėjų kolegijos išvadas patvirtina tai, kad UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ nereiškė pretenzijų UAB „Skirnuva“ dėl darbų fronto nepateikimo laiku, o UAB „Skirnuva“ neteikė ieškovui pretenzijų dėl pavėluoto darbų atlikimo. Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių nebuvo esminių nesutarimų dėl darbų fronto pateikimo ar darbų atlikimo termino, o priešingos aplinkybės šiuo atveju jų bandomos įrodinėti tik kaip teisinės gynybos priemonė nagrinėjamos bylos eigoje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo teiktus raštus, kurie datuoti 2009 m. gegužės 18 d., birželio 11 d. ir liepos 20 d., negalima pripažinti pretenzijomis dėl darbų kokybės ar pažeistų darbų atlikimo terminų, nes juose nenurodyti nei konkretūs darbų trūkumai, nei jų pašalinimo terminas. Iš 2009 m. rugpjūčio 21 d. (turėtų būti liepos 21 d.) subrangovų susirinkimo protokolo Nr. 23 (t. 1, b. l. 67-68) matyti, kad ieškovui buvo reiškiamos pretenzijos dėl priešgaisrinių stumdomų vartų montavimo trūkumo pašalinimo, tačiau UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ nurodė, kad stabdo savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nes su ja neatsiskaityta už jau atliktus darbus (t. 1, b. l. 69). Taigi, ieškovas sustabdė likusių darbų vykdymą iki to laiko, kol atsakovas atsiskaitys už jau atliktus darbus, o atsakovas neturi pagrindo remtis tokia aplinkybe teikdamas priešieškinį.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nors pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bylos aplinkybes dėl darbų fronto paruošimo ir pateikimo, tačiau atmesdamas atsakovo priešieškinį iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kaip pažymėta aukščiau, bylos medžiagos pagrindu darytina išvada, kad iš esmės ginčo šalys suderintais veiksmais koregavo darbų vykdymo laiką, jų susitarimu darbų atlikimo trukmė buvo kaitoma, o UAB „Skirnuva“ darbų vykdymo metu nereiškė UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ pretenzijų ir netaikė sankcijų dėl darbų atlikimo termino praleidimo. Ginčo šalys konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią dėl sutarčių terminų koregavimo, todėl bylos medžiagos pagrindu atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl netesybų priteisimo laikytini nepagrįstais. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad šalių prievolių pagal subrangos sutartis vykdymo terminų praleidimas sutartyse nebuvo fiksuojamas kaip esminis sutarties pažeidimas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2010 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Proceso dalyviai teikė prašymus dėl atstovavimo ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Kadangi atsakovo UAB „Skirnuva“ apeliacinis skundas atmestinas, nėra pagrindo priteisti jo prašomų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius duomenis (CPK 98 str. 1 d., 302 str.), todėl toks prašymas tenkinamas. Ieškovo prašomas priteisti advokato turėtų atstovavimo išlaidų dydis atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatas. Iš atsakovo taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 3 p., 93, 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Skirnuva“ (j. a. k. 253663090) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ (j. a. k. 125144575) naudai bei 4,25 Lt (keturis litus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Teisėjai Vytas MiliusGintaras PečiulisVigintas Višinskis