Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-19 nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Iš R. Š. nukentėjusiojo V. J. naudai priteista 300 Eur neturtinės žalos bei 1 000 Eur proceso išlaidų, Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 313,19 Eur turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. Š. 2019-10-13, apie 18.30 val., prie restorano „Devynį drakonai“ įėjimo, Antakalnio g. 71, Vilniuje, kilusio konflikto metu tyčia sudavė kumščiu vieną kartą V. J. į smakro sritį, padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžius smakro bei abipus pakrumplio srityse, ir taip tyčia nesunkiai sutrikdė V. J. sveikatą. Šiais veiksmais R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. Š. gynėja advokatė D.Murauskienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-19 nuosprendį ir baudžiamąją bylą R. Š. atžvilgiu nutraukti BK 28 straipsnio pagrindu. Prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir teismo posėdyje peržiūrėti vaizdo įrašą „RPReplay_Finall 571333031“.

3. Gynėjos vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidus įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, taip pat buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nurodo, kad ši baudžiamoji byla perdavus ją į teismą su kaltinamuoju aktu buvo paskirta teisėjui Dainiui Grizickui, kuris 2021-10-18 paskyrė teismo medicinos ekspertizę. Po teismo ekspertizės atlikimo pasikeitė bylą nagrinėjančio teismo sudėtis ir byla buvo paskirta nagrinėti teisėjui Miroslavui Gvozdovičiui. 2023-02-01 teismo posėdžio metu, kuriame dalyvavo tik nukentėjusysis V. J. ir jo atstovas, teismas informavo apie pasikeitusią teismo sudėtį. 2023-02-28 teismo posėdžio metu teismas išaiškino proceso dalyviams teisę pareikšti nušalinimus, taip pat ir teismo sudėčiai, informuota apie tai, kokie įrodymų tyrimo veiksmai šioje byloje buvo atlikti, ir nedelsiant pereita prie klausimų R. Š. uždavimo. Gynėjos teigimu, nepaisant proceso dalyvių užduotų klausimų, R. Š. nebuvo informuotas apie tai, kad vyksta jo apklausa Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 272 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi teismas neišaiškino R. Š. jam priklausančių teisių ir neišsiaiškino jo pozicijos dėl pareikšto kaltinimo, po šios neformalios ir BPK reikalavimų neatitinkančios R. Š. apklausos buvo sprendžiamas tolimesnis įrodymų tyrimo stadijos klausimas.

4. Gynėja atkreipia dėmesį, kad BPK 223 straipsnyje yra įtvirtintas teismo sudėties nekeičiamumo principas, pagal kurį kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas, o pakeitus teisėją byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžių. Nurodo, kad šioje byloje teismas neinformavo proceso dalyvių, dėl kokių priežasčių buvo pakeista teismo sudėtis. Nurodo, kad teismas neišklausė proceso dalyvių nuomonės dėl galimybės tęsti įrodymų tyrimą nuo to procesinio veiksmo, kuriuo buvo pabaigtas bylos nagrinėjimas iki paskiriant teismo medicinos ekspertizę ir iki pasikeičiant teismo sudėčiai. Pažymi, kad aplinkybė, jog nebuvo išklausyta proceso dalyvių nuomonė dėl galimybės toliau nagrinėti bylą, lėmė teismo sudėties nekeičiamumo principo pažeidimą, bylos nagrinėjimo nenuoseklumą ir neišsamumą.

5. Gynėjos teigimu, teismas nevertino byloje surinktų įrodymų atskirai, nepasisakė dėl nukentėjusiojo V. J. parodymų patikimumo, nesusiejo bylos duomenų į vieną visumą ir nenurodė, kokios faktinės aplinkybės yra nustatytos, nepašalino byloje esančių prieštaravimų tarp V. J. parodymų ir kitų byloje esančių duomenų – nuteistojo R. Š., liudytojų R. B., I. B., L. S. (U.), S. B. (V.) parodymų, kitų bylos duomenų. Nurodo, kad teismas nenustatė, kurioje vietoje, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis R. Š. sudavė smūgį V. J. į veidą. Gynėjos vertinimu, teismas padarė objektyviems bylos duomenims prieštaraujančias išvadas, kad V. J. nesikėsino į I. B. ir jos mažametės dukters sveikatą, kad V. J. užsimojus šiukšliadėže šalia nebuvo mažamečių vaikų. Nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė dėl R. Š. ir jo gynėjos pozicijos, jog R. Š. V. J. smūgį į veidą sudavė veikdamas būtinosios ginties situacijoje.

6. Nurodo, kad nuteistasis R. Š. viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai tvirtino, kad jam kartu su I. B., R. B., dviem mažamečiais vaikais būnant prie įėjimo į kavinę, iš jos išėjo agresyviai nusiteikęs V. J., kuris pakėlė prie kavinės įėjimo buvusią metalinę peleninę, ja užsimojo ir numetė ant žemės, tokiu veiksmu išgąsdino mažametę U. B.. R. Š. su R. B. norėdami sudrausminti ir sulaikyti V. J. sulaikė jį ir įstūmė į restorano vidų, kol atvyks policijos pareigūnai, ten vyko grumtynės. V. J. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nesiorientavo aplinkoje, kėlė triukšmą kavinės viduje, todėl R. Š. su R. B. išvedė jį į lauką, būnant lauke prie jų priėjo baro darbuotoja, kuri pranešė, kad jau yra iškviesti apsaugos darbuotojai, po ko V. J. ėmė agresyviai elgtis I. B. atžvilgiu, ją užgaulioti žodžiais ir užsimojo ranka. Siekdamas sutrukdyti V. J. suduoti I. B., R. Š. sudavė smūgį jam į smakro sritį. Gynėjos teigimu, tokie nuteistojo R. Š. parodymai sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis – liudytojų R. B., I. B., L. S. (U.), S. B. (V.) parodymais, vaizdo įrašais, kitais bylos duomenimis.

7. Pažymi, kad nukentėjusiojo V. J. parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, yra nenuoseklūs, prieštaringi ir nesutampa su kitais byloje surinktais duomenimis, nėra aišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis R. Š. jam sudavė smūgį, sukėlusį žandikaulio lūžį. Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad jis išeidamas iš kavinės užkliuvo už šiukšliadėžes ir ją nuvertė bei tokiu būdu suskaldė durų stiklą, tada nepažįstamas vyriškis pradėjo spardyti kavinės duris, išdaužytą stiklą ir vos tik jam išėjus į lauką sudavė smūgį kumščiu į veidą, o teisiamajame posėdyje V. J. neigė koja sudaužęs kavinės durų stiklą, teigė, kad smūgis jam buvo suduotas vos tik išėjus pro kavinės duris, R. Š. ir R. B. atėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Gynėjos teigimu, tokie V. J. parodymai yra paneigiami tiek kavinės vaizdo įrašu, tiek ir byloje apklaustų asmenų parodymais. Pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus kavinės pateiktą vaizdo įrašą V. J. pakeitė parodymus ir nurodė, kad jam išėjus pro duris R. Š. ir R. B. jį nutempė link pastato kampo ir būtent ten sudavė smūgį.

8. Nurodo, kad aplinkybę, jog V. J., išėjęs iš kavinės, elgėsi būtent taip, kaip nurodo R. Š. ir liudytojai, patvirtina 2020-06-08 nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo V. J. nubaustas administracine tvarka už tai, kad būdamas neblaivus elgėsi agresyviai, koja spyrė į durų stiklą ir šiukšliadėžę, nutarime nurodyta, kad V. J. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo metu V. J. atstovas bandė menkinti V. J. paaiškinimus administracinėje byloje teigdamas, kad jis juos davė dar nesusipažinęs su vaizdo įrašu, tačiau toks aiškinimas, R. Š. gynėjos vertinimu, niekaip nepaneigia V. J. parodymų akivaizdaus nenuoseklumo. Nurodo, kad nukentėjusysis pats buvo įvykio dalyvis, todėl nelogiška manyti, kad jam reikia peržiūrėti vaizdo įrašą tam, kad galėtų apie tai duoti parodymus. Gynėjos manymu, V. J. parodymai neatitinka patikimumo kriterijaus, todėl negali būti pripažinti įrodymu BPK 20 straipsnio prasme ir jais gali būti remiamasi tik tiek, kiek jie sutampa su kitais bylos duomenimis.

9. Gynėjos vertinimu, bylos aplinkybės leidžia teigti, kad R. Š. suduodamas vieną smūgį kumščiu V. J. į veidą veikė būtinosios ginties situacijoje ir tai šalina jo baudžiamąją atsakomybę. Nurodo, kad buvo nustatytos visos būtinosios ginties situacijos sąlygos – V. J. užsimojęs kumščiu I. B., ant rankų laikiusiai mažametę dukrą, pradėjo akivaizdų ir realų puolimą, R. Š. suduotas vienas smūgis buvo akivaizdžiai skirtas tik V. J. sulaikyti nuo smūgiavimo I. B. ir atitiko tiek kėsinimosi realumą, tiek ir jo pavojingumą. Pažymi, kad nei R. Š., nei R. B. neturėjo tikslo ar priežasčių smurtauti prieš V. J., išskyrus suduotą vieną smūgį daugiau nesmurtavo, o I. B. priėjusi prie nukentėjusiojo jo nepuolė, jam negrasino ir neatliko jokių veiksmų, kurie būtų laikomi provokavimu. Nurodo, kad V. J. tiek iki konflikto, tiek ir po jo, buvo agresyvus ir apsvaigęs nuo alkoholio, net ir atvykus policijos pareigūnams elgėsi agresyviai.

10. Gynėja nesutinka su teismo teiginiais, kad liko neįrodyta, jog V. J. grasino R. Š. seseriai ir dukterėčiai. Nurodo, kad nuosekliais R. Š., I. B., R. B. parodymais, fotonuotraukomis nustatyta, kad tuo metu, kai V. J. pakėlė šiukšliadėžę, greta jos, ant liūtuko skulptūros, sėdėjo mažametė U. B.. Pažymi, kad iš vaizdo įrašo negalima daryti prielaidos, kad nuorūkos ir pelenai iš šiukšliadėžės pabiro tuo metu, kai V. J. buvo pastumtas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų R. Š. aiškinimą, kad konfliktas su V. J. kilo būtent dėl to, kad ant mažametės pabiro nuorūkos, krentančios šiukšliadėžės garsas ją išgąsdino, ji pradėjo verkti. Gynėjos teigimu, byloje nėra jokių duomenų, išskyrus nenuoseklius V. J. parodymus, kad smūgis V. J. buvo suduotas tuo metu, jam numetus šiukšliadėžę, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių teismas būtent šią situaciją vertino būtinosios ginties kontekste. Nurodo, kad priežastis, kodėl išdužo restorano durų stiklas, buvo nustatyta įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu administracinėje byloje – durų stiklas išdužo grumtynių metu, V. J. į jį spiriant koja, todėl ši aplinkybė nėra reikšminga vertinant būtinosios ginties situacijos (ne)buvimą.

11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

12. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo R. Š. gynėjos advokatės D.Murauskienės apeliacinis skundas atmestinas

13. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo R. Š. gynėja advokatė D.Murauskienė apeliaciniu skundu prašo nutraukti baudžiamąją bylą jos ginamojo atžvilgiu, kadangi, jos vertinimu, susidariusi situacija atitinka būtinosios ginties sąlygas. Gynėja skunde taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo padaryti esminiai procesiniai pažeidimai, nesilaikyta teismo sudėties nekeičiamumo principo, o tai yra priežastimi naikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis, susijusius su nuteistojo R. Š. atliktais smurtiniais veiksmais nukentėjusiojo V. J. atžvilgiu, ir pagrįstai jų nepripažino būtinąja gintimi, kadangi nustatyta įvykių eiga bei nukentėjusiojo sužalojimų kiekis bei jų padarymo būdas smūgiuojant nukentėjusiajam į veidą negali būti laikomi tinkama gynyba, todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas. Taip pat konstatuotina, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme buvo laikomasi BPK nuostatų, pasikeitus teismo sudėčiai proceso dalyviai buvo apie tai tinkamai informuoti ir jiems suteikta galimybė teikti prašymus dėl teismo siūlomos proceso eigos pakeitimo, bylos duomenų papildomo garsinimo ir t. t.

Dėl BPK pažeidimų ir kitų procesinių klausimų

15. Nuteistojo R. Š. gynėja advokatė D.Murauskienė apeliaciniu skundu ginčija baudžiamosios bylos Nr. 1-30-818/2023 nagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme teisėtumą, nurodo, kad proceso metu pasikeitė bylą nagrinėjusio teismo sudėtis, tačiau apie tai proceso dalyviai nebuvo tinkamai informuoti, naujos sudėties teismas neišklausė proceso dalyvių nuomonės dėl galimybės tęsti pradėtą įrodymų tyrimą, tai lėmė teismo sudėties nekeičiamumo principo pažeidimą, bylos nagrinėjimo nenuoseklumą ir neišsamumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismo paskirtį – išaiškinti, o nustačius šalinti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, tam, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti nuosprendžiai bei nutartys, toliau vertina šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apylinkės teisme eigą, atlikdama detalią teismo posėdžių garso įrašų ir protokolų analizę.

16. BPK 223 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties negali toliau dalyvauti posėdyje, jį gali pakeisti kitas teisėjas, tačiau byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžių, išskyrus BPK 222 straipsnyje („Atsarginis teisėjas“) nustatytus atvejus. Šiame BPK straipsnyje įtvirtintas teismo sudėties nekeičiamumo principas užtikrina išsamų ir nešališką bylos išnagrinėjimą. BPK 276 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinai į apklausą nekviečiami, jeigu to nereikia teisingumo interesais, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, paskelbiami ir ištiriami BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

17. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad perdavus bylą nagrinėjimui į teismą ji buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui D.Grizickui, vyko teisiamieji posėdžiai, 2021-09-03 teismo posėdžio metu buvo apklaustas kaltinamasis (nuteistasis) R. Š. ir nukentėjusysis V. J. (t. 2, b. l. 67-71), 2021-09-23 teismo posėdžio metu buvo apklausta specialistė J. B., liudytojai I. B., R. B. (t. 2, b. l. 82-90), 2021-10-11 teismo posėdžio metu - liudytoja S. B. (V.) (t. 2, b. l. 114-116). Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2023-01-13 įsakymu V-26-2023 „Dėl teisėjo Dainiaus Grizicko žinioje esančių bylų perskyrimo“ buvo nuspręsta, kad, atsižvelgus į teisėjui D.Grizickui išduotą ilgalaikį nedarbingumą, taip pat įvertinus 2022-12-21 vykusio Vilniaus miesto apylinkės teismo patariamosios darbo grupės susirinkimo metu pateiktą nuomonę, baudžiamoji byla Nr. 1-30-818/2023 turi būti perskirta kitam teisėjui. Teismų sistemos LITEKO duomenimis, bylų skirstymo moduliu baudžiamoji byla Nr. 1-30-818/2023 perskirta nagrinėti teisėjui M.Gvozdovičiui.

18. Tiek gynėjos minimame 2023-02-01 teismo posėdyje, tiek ir 2023-02-28 teismo posėdžio metu naujos sudėties teismas – teisėjas M.Gvozdovičius nurodė, kad, remiantis 2023 m. sausio mėn. teismo pirmininkės potvarkiu, baudžiamosios bylos Nr. 1-30-818/2023 nagrinėjimas perduotas jam, M.Gvozdovičiui (posėdžio garso įrašo 00.00.16 val.). Kolegija pripažįsta, jog šis dokumentas nebuvo prijungtas prie bylos, tačiau, kolegijai pareikalavus, 2023-01-13 teismo pirmininkės įsakymas buvo pateiktas apeliacinės instancijos teismui, todėl jokių abejonių dėl teisėjo pakeitimo legitimumo nėra. Įsakymas prijungtas prie bylos medžiagos (5 t. b.l. 99-100).

19. Posėdžio protokolo garso įrašas patvirtina, jog teisėjas kaltinamajam (nuteistajam) R. Š. paaiškino, jog pasikeitus teismo sudėčiai jis gali reikšti nušalinimą, to R. Š. nepageidavo. Toliau teismas proceso dalyviams nurodė, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo apklausti beveik visi liudytojai (I. B., R. B., S. V., specialistė J. B.) ir nėra apklausti liudytojai L. S. ir M. L., nurodė, kad, teismo vertinimu, siekiant objektyvumo turi būti pagarsinamas atliktos ekspertizės aktas, pažymėjo, kad pasikeitus teismo sudėčiai kaltinamasis (nuteistasis) R. Š. yra pakartotinai klausiamas, ar žino, koks jam yra pareikštas kaltinimas, pakartotinai paklausta jo pozicija dėl kaltės pripažinimo. Šio teismo posėdžio metu (posėdžio garso įrašo 01.00.18 val.) teisėjas M.Gvozdovičius proceso dalyviams išdėstė tolimesnę baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigą – jog bus apklausti liudytojai M. L., L. S., ekspertas, policijos pareigūnai, užduodami papildomi klausimai kaltinamajam (nuteistajam) R. Š. ir nukentėjusiajam V. J., proceso dalyviai prieštaravimų dėl tokių teismo išvadų neišreiškė, neprašė anksčiau byloje apklaustus liudytojus pakartotinai kviesti į teismą, pageidavimų dėl kitokios proceso eigos neišsakė.

20. 2023-03-23 teismo posėdžio metu proceso dalyviai buvo pakartotinai teisėjo M.Gvozdovičiaus paklausti, ar turi kokių nors prašymų (posėdžio garso įrašo 00.05.44 val.), prašymų nebuvo, todėl teismas nusprendė apklausti ekspertą V. K., liudytoją D. F., po šių apklausų kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė pažymėjo, kad anksčiau procese buvo pagarsinti liudytojų M. L., L. U. (S.) ir S. B. (V.) parodymai, ir tada teisėjas nurodė, kad pagal bylos medžiagą buvo apklausti visi liudytojai (posėdžio garso įrašo 01.10.07 val.), jis kitame posėdyje turės klausimų kaltinamajam (nuteistajam) R. Š., po ko R. Š. gynėja advokatė D.Murauskienė iškėlė klausimą dėl policijos pareigūnų, surašiusių tarnybinį pranešimą byloje, iškvietimo į teismą (posėdžio garso įrašo 01.10.15 val.) ir teisėjas M.Gvozdovičius nusprendė kreiptis į BPC dėl duomenų gavimo bei išsireikalauti nukentėjusiojo V. J. administracinio nusižengimo bylą. Proceso dalyviai dėl tokios proceso eigos prieštaravimų neišreiškė, ir šio posėdžio metu nenurodė manantys, kad turi būti pakartotinai kviečiami anksčiau apklausti asmenys ar garsinami jų parodymai.

21. 2023-04-03 teismo posėdžio metu proceso dalyviai buvo paklausti dėl į teismą iškviestų liudytojų apklausos (posėdžio garso įrašo 00.01.01 val.), apklausta liudytoja S. B. (V.), pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu ir anksčiau teisme duoti parodymai (posėdžio garso įrašo 00.41.45 val.), apklausta liudytoja L. U. (S.), teismas pakartotinai paklausė kaltinamojo (nuteistojo) R. Š., ar jis pripažįsta sudavęs smūgį nukentėjusiajam V. J. ir ar pripažįsta savo kaltę, taip pat pasiteiravo dėl jo susitaikymo su nukentėjusiuoju galimybės (posėdžio garso įrašo 01.15.45 val.) bei paklausė proceso dalyvių nuomonės dėl eksperto apklausos, proceso dalyviai su tokiu procesiniu veiksmu sutiko, papildomų pastebėjimų dėl bylos nagrinėjimo neišreiškė. 2023-05-02 teismo posėdžio metu buvo apklaustas ekspertas J. R., kaltinamasis (nuteistasis) R. Š. teismo dar kartą buvo paklaustas, ar pripažįsta sudavęs smūgį V. J. ir ar pripažįsta savo kaltę (posėdžio garso įrašo 00.05.08 val.), jam užduoti papildomi klausimai.

22. Atlikus šiuos procesinius veiksmus 2023-04-03 teismo posėdžio metu teismas proceso dalyvius informavo, kad byloje buvo apklausti visi liudytojai, proceso dalyviai buvo paklausti, ar jiems žinoma bylos medžiaga ir ar užteks teismui ją išvardinti, proceso dalyviai prieštaravimų dėl tokio bylos medžiagos garsinimo neišreiškė (posėdžio garso įrašo 00.27.07 val.), todėl pagarsinta bylos medžiaga ją išvardinant, nurodyti jos lapai, taip pat išvardinti ir anksčiau vykę teismo posėdžiai, kurių metu buvo apklausta dalis proceso dalyvių, bei jų metu surašyti protokolai. Baigus bylos medžiagos garsinimą proceso dalyviai buvo teismo paklausti, ar turi pastabų dėl paskelbtų duomenų (garso įrašo 00.35.30 val.), jokių prieštaravimų nebuvo, kitų prašymų proceso dalyviai taip pat neturėjo, po ko teismas paklausė, ar yra prašymų dėl tyrimo papildymo (posėdžio garso įrašo 00.36.10 val.), jų nebuvo. 2023-05-15 teismo posėdžio metu proceso dalyviai kelis kartus teismo buvo paklausti, ar turi kokių nors prašymų (posėdžio garso įrašo 00.09.45 val. ir 00.10.41 val.). 2023-06-01 teismo posėdžio metu proceso dalyviai buvo vėl paklausti, ar turi kokių nors prašymų, klausimų (posėdžio garso įrašo 00.00.47 val.), teismas pranešė, kad ankstesnio posėdžio metu buvo garsinama bylos medžiaga ir paklausė proceso dalyvių, ar yra prašymų ką nors pagarsinti papildomai (posėdžio garso įrašo 00.00.54 val.), prašymų nebuvo, proceso dalyvių paklausta, ar yra prašymų dėl tyrimo papildymo (posėdžio garso įrašo 00.01.00 val.), jų nebuvo, todėl teismas paskelbė, kad įrodymų tyrimas šioje byloje yra baigtas.

23. Teisėjų kolegijai įvertinus šiuos duomenis, priešingai, nei nurodoma nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, nėra pagrindo išvadoms, kad pasikeitus teismo sudėčiai apylinkės teisme byla buvo išnagrinėta netinkamai. Gynėja apeliaciniame skundė nenurodė/nedetalizavo kaip formalus iš naujo kaltinamojo akto nepaskelbimas, sutrukdė bylos išsamiam išnagrinėjimui, o iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad teisėjas klausė ar kaltinamajam žinomas kaltinimas, nurodė, tokių veiksmų kvalifikavimą pagal BK normas, proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis R. Š. bei jo gynėja, buvo ne kartą klausiami dėl įrodymų tyrimo eigos, tačiau jie jokių pageidavimų neišreiškė, su teismo atliekamais procesiniais veiksmais bei bylos medžiagos garsinimu sutiko, neprieštaravo, jog anksčiau apklausti liudytojai nebūtų pakartotinai apklausiami ir neprašė jų parodymų detalaus pagarsinimo, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad teismo sudėties pasikeitimas ar atlikta bylos nagrinėjimo eiga kokiu nors būdu suvaržė įstatymų garantuotas proceso dalyvių teises. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog pasikeitus teismo sudėčiai kaltinamasis (nuteistasis) R. Š. buvo pakartotinai informuotas apie jam pareikštą kaltinimą, ne kartą išklausyta jo pozicija dėl kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apklausos atitinka BPK nuostatas ir yra teisėtos, todėl jų metu gautais duomenimis buvo galima remtis.

24. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad įrodymų tyrimas apylinkės teisme turi esminių trūkumų, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog apylinkės teismas tyrė, analizavo ir vertino bylos įrodymų visetą (kaltinamojo (nuteistojo) R. Š., nukentėjusiojo V. J., liudytojų parodymus, specialistų išvadas, jas surašiusių specialistų paaiškinimus, vaizdo įrašų duomenis, fotonuotraukas, kitus bylos duomenis), nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia R. Š. kaltę. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, kaip teigiama skunde, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nėra pagrindo. Naujos sudėties teismas papildomai apklausė bylai reikšmingus liudytojus, pagarsino bylos medžiagą. Kaip jau minėta, klausimų ar pastabų dėl įrodymų tyrimo eigos niekas iš proceso dalyvių nepareiškė, nušalinimų teisėjui M.Gvozdovičiui taip pat niekas iš proceso dalyvių nereiškė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina, kad tokiu būdu teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais pirmosios instancijos teismas galėjo grįsti savo apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 301 straipsnio 1 dalis), nes jie buvo ištirti laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų procedūrų.

25. Gynėjos teigimu, teismas nevertino byloje surinktų įrodymų atskirai, nepasisakė dėl nukentėjusiojo V. J. parodymų patikimumo, nesusiejo bylos duomenų į vieną visumą ir nenurodė, kokios faktinės aplinkybės yra nustatytos, nepašalino byloje esančių prieštaravimų tarp V. J. parodymų ir kitų byloje esančių duomenų – nuteistojo R. Š., liudytojų R. B., I. B., L. S. (U.), S. B. (V.) parodymų, kitų bylos duomenų. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo atliktas įrodymų tyrimas yra atliktas nepažeidžiant BPK nustatytų reikalavimų, o nuosprendyje atlikta byloje surinktų duomenų/įrodymų analizė yra pakankama, todėl pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nėra ir šioje dalyje nuteistojo R. Š. gynėjos advokatės D.Murauskienės apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl būtinosios ginties

26. Nuteistojo R. Š. gynėja apeliaciniu skundu nesutinka su jos ginamojo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, jos vertinimu, bylos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis (nuteistasis) R. Š. veikė būtinosios ginties sąlygomis, kadangi buvo kilusi grėsmė šalia stovėjusiai I. B. ir jos mažametei dukrai. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, būtinosios ginties klausimas šioje baudžiamojoje byloje jau buvo sprendžiamas ir pirmosios instancijos teismo. Apylinkės teismas konstatavo, jog kaltinamojo (nuteistojo) R. Š. teiginiai, kad nukentėjusysis V. J. grasino kaltinamojo (nuteistojo) R. Š. seseriai ir dukterėčiai bei kėsinosi jų atžvilgiu atlikti smurtinius veiksmus, nepasitvirtino. Teismas nurodė, kad tuo metu, kai nukentėjusysis V. J. pakėlė šiukšliadėžę, šalia mažamečių vaikų nebuvo, jam išėjus į lauką vienas iš ten buvusių vyrų staiga jį nutempė į šoną, kavinės lango stiklas išdužo dėl to, kad nukentėjusysis V. J. kaltinamojo (nuteistojo) R. Š. buvo verčiamas ant žemės atbulas ir tempiamas, o ne dėl nukentėjusiojo tyčinių veiksmų. Apylinkės teismo manymu, kaltinamojo (nuteistojo) R. Š. veiksmų smurtaujant prieš V. J. vertinti kaip savigynos ar vaiko gynybos nėra pagrindo.

27. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prieš vertindamas nuteistojo R. Š. veiksmus būtinosios ginties kontekste būtina išsami, byloje nustatytos, įvykių eigos analizė. 2019-10-13, apie 18.30 val., prie restorano „Devynį drakonai“ įėjimo, Antakalnio g. 71, Vilniuje, tarp nuteistojo R. Š. ir nukentėjusiojo V. J. kilo konfliktas, kai nukentėjusysis V. J. išeidamas iš kavinės užkliudė/kilstelėjo prie įėjimo buvusią metalinę šiukšliadėžę ir ją nuvertė. Reaguodamas į nukentėjusiojo V. J. kliudytą šiukšliadėžę nuteistasis R. Š. kartu su R. B. griebė V. J. ir įstūmė į kavinės vidų, vėliau jį iš ten ištraukė, nutempė į šoną, kur V. J. buvo suduotas smūgis į veidą ir sukeltas sveikatos sutrikdymas. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. Š. gynėja detaliai aptaria nuteistojo R. Š., liudytojų R. B., I. B., L. S. (U.), S. B. (V.) parodymus, jų tarpusavio tapatumą bei nukentėjusiojo V. J. parodymų nenuoseklumą, tačiau iš teismo posėdžių apylinkės teisme protokolų matyti, kad nuteistasis R. Š. viso proceso metu neneigė sudavęs V. J., o bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam V. J. patikslinus anksčiau duotus parodymus prieštaravimų dėl smūgio sudavimo vietos ir momento nebeliko.

28. 2023-05-02 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. J. nurodė, kad siekdamas tikslumo byloje jis nuvyko į įvykio vietą ir padarė fotonuotraukas, kurias komentuodamas teismui ir proceso dalyviams pažymėjo, jog smūgis jam buvo suduotas vietoje, esančioje tarp liūto skulptūros ir pastato konstrukcijos-kolonos, būtent ten nuteistasis R. Š. atidaręs kavinės duris jį nutempė, ten jis buvo nuteistojo laikomas laukiant apsaugos darbuotojų ir vėliau jam trenkta į veidą (posėdžio garso įrašo 00.01.38 val.). Nuteistojo R. Š. gynėja advokatė D.Murauskienė reaguodama į šiuos nukentėjusiojo V. J. paaiškinimus atkreipė proceso dalyvių dėmesį į tai, kad viso proceso metu būtent tą vietą ir nurodė nuteistasis R. Š., todėl po nukentėjusiojo parodymų patikslinimo neliko ginčo dėl smūgio sudavimo vietos. Nukentėjusysis V. J. su tokiais nuteistojo gynėjos pastebėjimais sutiko (posėdžio garso įrašo 00.02.51 val.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad dėl šių bylos aplinkybių klausimų nekyla, tad jų papildoma analizė nėra tikslinga.

29. Nuteistasis R. Š. aiškindamas, kodėl sudavė nukentėjusiajam V. J., viso proceso metu teigė, kad taip siekė apsaugoti šalia stovėjusią I. B. ir jos mažametę dukrą, kurias V. J. galėjo sužeisti. Nuteistasis aiškino, kad išeidamas iš kavinės V. J. kliudė šalia įėjimo stovėjusią šiukšliadėžę, ji griuvo ir ant žemės pabiro nuorūkos, nukentėjusysis buvo neblaivus ir elgėsi neadekvačiai, keikėsi, šūkavo, o R. Š. su R. B. į kavinę buvo atvykę su savo vaikais, kuriems toks V. J. elgesys galėjo pasirodyti gąsdinantis, kadangi V. J. pradėjo kelti ranką link I. B. su dukra, R. Š. tokį jo elgesį suvokė kaip prasidėtą kėsinimąsi į moterų sveikatą. Analogiškas aplinkybes apie, jų vertinimu, nukentėjusiojo V. J. sukeltą grėsmę nurodė ir I. B. ir R. B., pažymėdami, kad V. J. išeidamas iš kavinės nugriovė šalia stovėjusią šiukšliadėžę, o vėliau buvo agresyvus, tiesė kumštį link I. B. ir jos mažametės dukters. Tuo tarpu apklausiamas nukentėjusysis V. J. nors ir sutiko, kad buvo išgėręs ir išeidamas iš kavinės kliudė bei nugriovė šiukšliadėžę, tačiau, jo vertinimu, jokios priežasties prieš jį smurtauti nebuvo, jis grėsmės nei nuteistajam R. Š., nei R. B. su I. B., nei jų vaikams nesukėlė.

30. Kadangi tiek nuteistasis R. Š., tiek nukentėjusysis V. J., yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes vienas iš jų buvo sužalotas, o kitas mano turėjęs teisėtą pagrindą atlikti smurtinius veiksmus, o liudytojai R. B. su I. B. tvirtina jautę grėsmę savo vaiko atžvilgiu, siekiant objektyvumo apeliacinės instancijos teisme pakartotinai buvo peržiūrėta įvykio vietos vaizdo medžiaga. Iš vaizdo įrašų matyti (vaizdo įrašas Nr. 2), kad nukentėjusysis V. J. 18:32:24 val. išeina iš kavinės, 18:32:28 val. bando pakelti šiukšliadėžę, tačiau 18:32:29 val. prie jo prieina vyras ir jį nutempia į šoną, 18:32:34 val. matomos aktyvios grumtynės, nukentėjusysis yra stumiamas, prievarta guldomas ant žemės, kol 18:32:51 val. uždaromas į kavinės vidų. Iš vaizdo įrašo Nr. 3 matyti, kad nukentėjusysis mėgina išeiti iš kavinės į lauką, lauke esantys vyrai jam trukdo, 18:33:38 val. V. J. išeina į lauką ir vienas iš vyrų jį nutempia į šoną (CD, esantis prie 1 t. viršelio).

31. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju yra nustatytas abipusis asmenų konfliktas, kurio metu V. J. savo elgesiu gąsdino aplinkinius, o R. Š. su R. B. tam prieštaraudami mėgino jį sustabdyti, apraminti. Vis dėlto, net ir nustačius tam tikrus nukentėjusiojo V. J. agresyvius veiksmus, jo neblaivumą, neadekvatų elgesį, viešosios tvarkos pažeidimus (triukšmaujant, nuverčiant šiukšliadėžę ir pan.), siekiant konstatuoti būtinąją gintį, vien jų savaime nepakanka. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tik tokiu atveju, kai jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568-139/2015; Nr. 2K-9-719/2018; Nr. 2K-221-511/2018 ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusysis V. J. viešoje vietoje elgėsi neadekvačiai, dėl ko R. Š. ir R. B. buvo tramdomas, vis dėlto, jokių, teismo vertinimu, iš tiesų aplinkiniams asmenims grėsmę sukeliančių veiksmų V. J. neatliko, vos jam kliudžius šiukšlių dėžę nukentėjusysis nedelsiant buvo sustabdytas, jo atžvilgiu buvo naudojami jėgos veiksmai, kuriems jis iš esmės nelabai priešinosi. R. Š., R. B., I. B. teigimu, nukentėjusysis V. J. konflikto metu buvo iškėlęs ranką link I. B. ir jos mažametės dukters ir nesutrukdžius galėjo jas sužaloti, todėl reaguodamas į tokį V. J. veiksmą (iškeltą ranką) R. Š. trenkė nukentėjusiajam kumščiu į smakro sritį, padarydamas apatinio žandikaulio lūžius smakro bei pakrumplio srityse. Teisėjų kolegija, įvertinusi tokią susiklosčiusią situaciją, konstatuoja, kad nors nukentėjusiojo veiksmai, net jei jie ir buvo atlikti užsimojant ranka, nelaikytini tinkamais konfliktinei situacijai spręsti, tačiau šioje situacijoje neatitinka būtinosios ginties būtinų sąlygų – pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, dėl kurio reikėjo gintis taip agresyviai, t. y. ne bandant gintis kitais būdais ar mėginant atsitraukti ir pasišalinti iš įvykio vietos, o smūgiuojant nukentėjusiajam tiesiai į veidą, sukeliant ilgalaikius veido sužalojimus.

33. Byloje nustatyta, kad konfliktas įvyko viešoje vietoje, šalia kavinės, jau esant iškviestiems apsaugos darbuotojams, todėl nuteistojo R. Š. reakcija supratus/pamanius, kad V. J. gali trenkti I. B. ar jos dukrai, atsižvelgiant į susiformavusias visuomenės bendravimo nuostatas, teismo vertinimu, turėjo būti kitokia, juo labiau, kad R. Š. su R. B. buvo blaivūs. Kitą vertus realios grėsmės nebuvimą, kolegijos nuomone, patvirtina ir tai, jog I. B. su vaikais ne tik kada nemėgino atsitraukti saugesniu atstumu, bet buvo pakankamai arti nukentėjusiojo ir jį tramdančių asmenų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinosios ginties atveju besiginančio asmens subjektyvus situacijos pavojingumo suvokimas negali būti vertinamas kaip neginčijama aplinkybė. Vien tai, kad asmuo tam tikroje socialinėje situacijoje mano, kad jo teisėms kyla pavojus, savaime nereiškia, kad tas pavojus realiai egzistuoja (pavyzdžiui, kasacinė nutartis Nr. 2K-275-689/2019). Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Nagrinėjamu atveju toks kėsinimasis nebuvo nustatytas.‏‏‎ ‏‏‎Kolegijos vertinimu, laikytina, kad nuteistojo R. Š. veiksmai aiškiai neatitiko nukentėjusiojo V. J. atliktų veiksmų pobūdžio ir kėsinimosi pavojingumo, todėl nagrinėjamu atveju nelaikytini būtinąja gintimi, todėl jam turi būti taikoma teisinė atsakomybė. R. Š. smurtiniai veiksmai laikytini tyčiniais bei atitinkančiais BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jais V. J. buvo sutrikdyta sveikata, ką patvirtina ir specialisto išvados.

34. Nuteistojo gynėja skunde pažymi, kad R. Š. sudavė tik vieną smūgį, daugiau jokių veiksmų neatliko, pats iškvietė policijos pareigūnus, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos pagrindu jo atžvilgiu netaikyti baudžiamosios atsakomybės, o į nukentėjusiojo V. J. provokuojantį elgesį jau buvo atsižvelgta šią aplinkybę pripažįstant R. Š. atsakomybę švelninančia aplinkybe ir skiriant jam švelnesnę bausmę bei sprendžiant žalos atlyginimo klausimus. Kolegija konstatuoja, jog atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. Š. pagrįstai netaikė BK 28 straipsnio nuostatų, todėl nuteistojo R. Š. gynėjos advokatės D.Murauskienės skundas atmetamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-19 nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. Š. gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės apeliacinį skundą atmesti.