Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Č. ieškinį atsakovui A. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo V. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Atsakovo ir trečiojo asmens argumentai

5. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo informuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

6. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo informuotas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuomone, santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

8. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

9. Ieškovė, reikšdama reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės, nurodė, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ta, kad šalys nuo 2011 m. gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda.

10. Teismas, atsižvelgęs į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

11. CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena daugiau nei 9 metus, nepalaiko ryšių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi, todėl terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatytinas.

Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo

12. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendra sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė

13. Ieškovė 2015 m. gegužės 6 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. VK-2507 pagrindu įgijo 4348/8696 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 561/2122 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 139/554 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šis turtas laikytinas asmeniniu ieškovės turtu ir yra nedalintinas. Atsakovo vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra.

14. Atsakovas santuokos metu 2017 m. gegužės 18 d. įregistravo transporto priemonę - automobilį P. G. V., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ieškovė nurodė, kad automobilį atsakovas įsigijo už savo asmenines lėšas šalims negyvenant kartu. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė atsakovo vardu buvo įregistruota 2017 m. gegužės 18 d., o kaip pati ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, ji su atsakovu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2011 m., todėl po santuokos nutraukimo transporto priemonė priteisiama atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė atsisako piniginės kompensacijos už atsakovui atitenkantį automobilį. Ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Kito santuokos metu dalintino turto šalys neįgijo. Vedybų sutarties nėra sudarę.

15. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji kreditorinių įsipareigojimų neturi, tačiau atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą V. R.. Apie paskolos paėmimo aplinkybes ieškovė nieko nežino, nes su atsakovu nuo 2011 m. gyvena atskirai ir paskolą atsakovas paėmė savo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl po santuokos nutraukimo atsakovas privalo atsiskaityti su kreditoriumi iš savo asmeninių lėšų.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis laikomos prievolės, kurios sutuoktinio yra įgyjamos savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis Nr. 3K-3-325/2009). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

17. Byloje nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2018 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-316-474/2018 priteisė iš atsakovo 2 184,00 Eur skolą, 919,00 Eur palūkanas, 5 procentus metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, ir 143,10 Eur bylinėjimosi išlaidas V. R. naudai (Liteko duomenys). A. J. P. pagal Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-316-474/2018 vykdo išieškojimą iš atsakovo kreditoriaus naudai. Kreditorius neprašo šios prievolės pripažinti bendra sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgiant nustatytas aplinkybes, atsakovo kreditorinis įsipareigojimas V. R. pagal Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-316-474/2018 pripažįstama atsakovo asmenine prievole.

Dėl kitų klausimų reikalingų išspręsti nutraukiant santuoką

18. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo palikti santuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė Č., o atsakovui paliekama prigimtinė pavardė – Č.

19. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo sau nereikalauja, atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo iš sutuoktinės taip pat nepareiškė, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

20. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

21. Ieškovei 2019 m. lapkričio 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 2.3(NTP-2)19-T-2243-17573 suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirta advokatė M. S.. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. pažyma Nr. (12.34) PT-3973, patvirtinanti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis – 404,00 Eur, bei kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos – 26,75 Eur, iš viso 430,75 Eur. Teismas, įvertinęs advokatės teiktas paslaugas, posėdžio trukmę, posėdyje nagrinėtus klausimus ir jų sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, taip pat Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio dydį, sprendžia, kad išlaidos už advokato darbą yra pagrįstos ir atitinkančios Rekomendacijose nustatytus dydžius. Taigi, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamos 430,75 Eur advokato išlaidos valstybės naudai.

22. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 75,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė, reikšdama ieškinį, buvo atleista 2019 m. lapkričio 8 d. Tarnybos sprendimo Nr. 2.3(NTP-2)19-T-2243-17573 pagrindu ir 15,05 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 90,05 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės D. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. Č. palikti santuokinę pavardę – Č., o atsakovui A. Č. palikti prigimtinę pavardę – Č.

Po santuokos nutraukimo A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – automobilį P G. V., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Pripažinti A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-316-474/2018.

Priteisti iš atsakovo A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 430,75 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų 75 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: akcinė bendrovė „Swedbank“, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinė bendrovė Luminor bankas, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „D. B. A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Priteisti iš atsakovo A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 90,05 Eur (devyniasdešimt eurų 05 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kretingos rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti bei valstybės įmonei „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.