Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Consultum bonum“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-09 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės SB „Dituva“ ieškinį atsakovei UAB „Consultum bonum“ dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, juo ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 2 998,22 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovei priklausantį turtą.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-02-09 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir už 2 998,22 Eur sumą areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o nesant kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, areštavo atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė pareiškė atsakovei turtinio pobūdžio reikalavimą, o duomenų apie atsakovės turtinę padėtį nėra. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas padarė išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas pažymėjo, kad laikinas atsakovės turtinių teisių apribojimas nepažeis teisingumo principo, užtikrins ieškovės ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas patenkino.

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Consultum bonum“ prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-09 nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, todėl teismas nepagrįstai atsakovės atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė teigė, kad ieškinyje yra nurodomos tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės apie tai, kad buvusi ieškovės darbuotoja A. M. davė žodinius nurodymus dėl pinginių lėšų pervedimo į atsakovės sąskaitą. Atsakovė pažymėjo, kad jokių pretenzijų iš ieškovės dėl netinkamai suteiktų teisinių paslaugų nebuvo gavusi, o ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės yra melagingos. UAB „Consultum bonum“ yra netinkama atsakovė šioje byloje, nes pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes atsakovu į bylą turėtų būti traukiamas ieškovės valdybos pirmininkas T. V.Teismas nepagrįstai atleido ieškovę nuo žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjimo, nors ieškovė tokio prašymo nebuvo pateikusi. Dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali patirti 39 940 Eur nuostolių, todėl nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės atžvilgiu turi būti taikomas galimų atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimas, areštuojant ieškovei priklausantį turtą už 39 940 Eur sumą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė SB „Dituva“ prašo atsakovės skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-09 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad jos reikalavimai nėra aiškiai nepagrįsti, todėl teismas galėjo atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė teigė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie galimus nuostolius, todėl nėra pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atsiliepime taip pat teigiama, jog pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė neprivalėjo mokėti žyminio mokesčio.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Atsakovė atskirajame skunde pateikė teismui prašymą iš ieškovės išreikalauti įrodymus apie tai, kad T. V. yra tinkamas ieškovas byloje, pateikti SB „Dituva“ ir T. V. sudarytą darbo sutartį, SB „Dituva“ valdybos sprendimą dėl atstovavimo sutarties su advokatu sudarymo ir įpareigojimo kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė šioje byloje yra SB „Dituva“, ieškinį ieškovės vardu teismui pateikė advokatas R. S., kuris veikia pagal ieškovės ir advokato sudarytą 2015-11-16 teisinės pagalbos ir atstovavimo sutartį. Pažymėtina, kad prašydama išreikalauti prašyme nurodytus dokumentus atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog bylą ieškovės vardu veda neįgaliotas asmuo. Dėl to galima daryti išvadą, kad byloje pateikta teisinės pagalbos ir atstovavimo sutartis yra pakankamas įrodymas atstovavimo teisiniams santykiams patvirtinti, todėl atsakovės nurodytų dokumentų išreikalavimas nėra tikslingas. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovės prašymas dėl dokumentų išreikalavimo atmetamas.

Atsakovė skunde nurodė, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, todėl teismas nepagrįstai atsakovės atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde teigiama, kad ieškinyje nurodytos tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės apie tai, kad buvusi ieškovės darbuotoja A. M. davė žodinius nurodymus dėl pinginių lėšų pervedimo į atsakovės sąskaitą. Atsakovė pažymėjo, kad jokių pretenzijų iš ieškovės dėl netinkamai suteiktų teisinių paslaugų nebuvo gavusi, o ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės yra melagingos. Su šiomis skundo nuostatomis negalima sutikti. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia tikėtinas ieškinio pagrįstumas ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išnagrinėti, o būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tokio įvertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia šioje byloje atsakovei pareikštus reikalavimus dėl nepagrįsto praturtėjimo. Be to, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kuriais įrodinėja ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Dėl to galima daryti išvadą, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas neturėjo pagrindo ieškovės reikalavimus vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstus ir tuo pagrindu atsisakyti taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti, ar konkrečiu atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Dėl to spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas neprivalėjo išsamiai įvertinti ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas ieškovės reikalavimus vertino tik tiek, kiek tai buvo susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui įvertinimu. Pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje teismas neatlieka išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ginčo esmės bei jas patvirtinantys įrodymai bus įvertinti teismui priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ieškovės reikalavimų. Atsižvelgtina ir į tai, kad pateikdama atskirąjį skundą atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių gerą atsakovės turtinę padėtį ir paneigiančių grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo realiam įvykdymui. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra būtina bei proporcinga procesinė priemonė laikinųjų apsaugos priemonių tikslams pasiekti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir procesinių pažeidimų nepadarė.

Skunde nurodoma ir tai, kad UAB „Consultum bonum“ yra netinkama atsakovė byloje, nes pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes atsakovu į bylą turėtų būti traukiamas ieškovės valdybos pirmininkas T. V. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje dalyvaujantys asmenys laisvai disponuoja jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, iš jų ir teise pasirinkti atsakovą. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (LR CPK 45 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamo atsakovo klausimas gali būti vertinamas tik tiek, kiek tai susiję su LR CPK 144 str. 1 d. numatytais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindais. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė reiškia atsakovei reikalavimą dėl nepagrįstai sumokėtų lėšų priteisimo, kurios prie ieškinio pridėtais mokėjimo nurodymais buvo pervestos į atsakovės banko sąskaitą. Taigi akivaizdu, jog šioje byloje ieškovė įrodinėja, kad piniginės lėšos į atsakovės banko sąskaitą buvo pervestos nepagrįstai. Dėl to šioje proceso stadijoje preliminariai vertinant ieškovės reikalavimus pagal LR CPK 144 str. 1 d. nuostatas negalima daryti išvados, jog šie reikalavimai yra pareikšti netinkamam atsakovui ir dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovės atžvilgiu nėra galimas.

Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai atleido ieškovę nuo žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjimo, nors ieškovė prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nebuvo pateikusi. Ši skundo nuostata nepagrįsta. LR CPK 80 str. 5 d. nustato, kad už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba įrodymų užtikrinimo ar rinkimo priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, taip pat kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis (iki ieškinio atitinkamam teismui ar arbitražui pareiškimo), mokamas penkiasdešimt septynių eurų žyminis mokestis. Įvertinus byloje pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą bei teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį akivaizdu, kad šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis ar nagrinėtinomis bylomis. Taigi LR CPK 80 str. 5 d. nuostatos dėl pareigos sumokėti 57 Eur žyminį mokestį nagrinėjamu atveju netaikytinos. Nustatyta, kad pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 67 Eur žyminį mokestį už byloje pareikštą turtinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog LR CPK nuostatos nenumato, kad už ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėtų būti mokamas žyminis mokestis. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliantė skunde nurodė, kad dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji gali patirti 39 940 Eur nuostolių, todėl nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės atžvilgiu turi būti taikomas galimų atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimas, areštuojant ieškovei priklausantį turtą už 39 940 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2016-02-09 nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Skundžiama teismo nutartimi nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja atskirajame skunde pateikto prašymo ieškovės atžvilgiu taikyti galimų atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemones. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, jog esant įstatyme numatytiems pagrindams, prašymas dėl atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo LR CPK 146 str. nustatyta tvarka gali būti teikiamas bylą iš esmės nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CPK nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-09 nutartį palikti nepakeistą.