Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. F. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas - (duomenys neskelbtini)) 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam I. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka I. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalį, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2022 m. balandžio 11 d., pabaiga – 2024 m. spalio 11 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 1 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam I. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 10 mėnesių 10 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 1 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį, kurio redakcija galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme, ką patvirtina ir žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuleistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras A. F. skundžia Komisijos nutarimą, prašo tenkinti skundą ir Komisijos nutarimą pakeisti – netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai jau yra pakankami ir kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga - manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką 2022 m. lapkričio 4 d., nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. Jo nusikalstamo elgesio rizika tiek bausmės vykdymo pradžioje, tiek šiuo metu yra žema, šiuo metu yra išpildytos visos formaliosios lygtinio paleidimo sąlygos. Tačiau formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų konstatavimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neužtenka. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą reikia vertinti ir materialiąją lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygą - ar nuteistasis būdamas paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals, atsižvelgti ne tik į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias atliekama bausmė, pobūdį bei pavojingumą, bet ir į nuteistojo asmenybę, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis Lietuvoje teistas 3 kartus, be to teistas ir užsienyje. Atkreiptinas dėmesys, kad tai pirmas kartas, kada nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir kada jis realiai ją atlieka. Baustas ir administracine tvarka. Pažymėtina, kad administraciniai baustumai, ankstesni teistumai ir už nusikalstamų veikų padarymą paskirtos švelnesnės bausmės, jokios teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, jis vėl nusikalto, nusikalstamos veikos sunkėja. Svarbus aspektas, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės yra nuteistojo asmenybės įvertinimas. Nuteistasis yra linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, minimalizuoti savo atsakomybę, perkelti ją išoriniams veiksniams. Nuteistasis nesuvokia savo nusikalstamos veikos pobūdžio, save vertina kaip teigiamą asmenybę, nepavojingą kitiems visuomenės nariams, neįvardina savo neigiamų savybių. Nuteistasis iš esmės nesuvokia, jog jo nusikalstamas elgesys kelia rūpesčių ne tik jam pačiam, bet ir kitiems, tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, jo požiūrį dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jo norą bei siekį keisti savo elgesį ateityje tinkama linkme. Atsižvelgiant į tokį nuteistojo požiūrį, į tai, kad jis pateisina savo nusikalstamumą, tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje. Tuo pačiu nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, kad nuteistasis iš esmės pakeitė savo elgesio nuostatas ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje.

Sutinkama, kad nuteistasis tvarkos reikalavimų nepažeidinėja, yra vieną kartą skatintas, bausmės atlikimo metu dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Tačiau paminėtos aplinkybės, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis nuteistas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, jis neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies - 1 metų 10 mėnesių ir 10 dienų (paskirta bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo) tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Taigi įvertinus šias aplinkybes, itin svarbiu pripažintinas atitinkamais reikšmingais argumentais pagrįstas manymas, jog lygtinai paleidus asmenį, jo nusikalstamas elgesys nebepasikartos ir jis daugiau nebepažeis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusią BVK 157 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nuteistasis I. G. ankščiau teistas, atlieka pirmą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra už sunkaus nusikaltimo padarymą (prekyba žmonėmis), kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, todėl leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už prekybą žmonėmis, nusikaltimas padarytas kartu su kitu asmeniu, kuriuo susijęs giminystės ryšiais. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis nepripažino, vertinimo metu pripažįsta.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 4 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų kitimas. Nuteistajam I. G. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (balai nenurodomi), atsižvelgiant į nustatytus kriminogeninius veiksnius, t. y. turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, galimai darytina išvada, kad nuteistasis, koreguodamas šias problemines sritis, gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką, kuri priklauso nuo nuteistojo teigiamo elgesio ir jo veiksmų pataisos namuose. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi patvirtintą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju. Atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, šiuo metu dirba bei turi patvirtintą galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis sulaukia palaikymo iš artimųjų bei šiuo metu santykiai su jais gali būti vertinami, kaip svarbus veiksnys suteikiantis asmeniui motyvacijos koreguoti savo elgesį bei pakartotinai nebenusikalsti. Anksčiau teistas, nusikaltimas nėra teisės pažeidėjo būdingo nusikaltimų modelio dalis. Dabartinis nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje. Anksčiau teistas administracine tvarka. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta. Interviu metu nuteistasis linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, minimalizuoti savo atsakomybę, perkelti ją išoriniams veiksniams. Nesuvokia savo nusikalstamos veikos pobūdžio ir save vertina kaip teigiamą asmenį, nepavojingą kitiems visuomenės nariams. Neįvardina savo neigiamų asmenybės savybių, trukdančių sėkmingai adaptuotis visuomenėje ir laikytis visuotinai priimtų elgesio normų. Nuteistajam būdinga savivokos stoka, nesuvokiant, kad jo nusikalstamas elgesys kelia rūpesčių jam ir kitiems. Kalbėdamas apie nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka bausmę, jos įvykdymo aplinkybes analizuoja, šiuo metu prisiima atsakomybę už savo veiksmus bei pripažįsta kaltę. Geba suvokti tokio savo elgesio pasekmes ne tik sau pačiam, bet ir artimiesiems bei nukentėjusiajai. Dėl nusikaltimo įvykdymo išgyvena kaltės jausmą. Pats nuteistasis nurodo, jog dažniausiai gyvenime nėra spontaniškas ar impulsyvus, teigia esąs linkęs planuoti, apgalvoti savo veiksmus, tačiau visgi pripažįsta, jog nusikaltimo metu pasidavė impulsui. Vertinimo metu atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis pasižymi gebėjimu analizuoti situaciją bei nevengia to daryti. Atpažįsta priežastis paskatinusias nusikalsti bei numato ką reikia keisti, kad tokios situacijos ateityje nesikartotų. Nuteistasis pripažįsta, jog nusikalstamų veikų metu įvertino ne visas galimas pasekmes, tačiau tuo pačiu nurodo, kad tai jam gera pamoka visam gyvenimui. Šiuo metu jo atžvilgiu taikomą priežiūrą vertina neutraliai, t. y. nurodo, jog mano, kad jam paskirta bausmė per griežta, tačiau yra pasiruošęs laikytis visų nustatytų taisyklių bei reikalavimų, bendradarbiauti su jį prižiūrinčiais pareigūnais bei koreguoti savo elgesį. Bausmės atlikimo metu nustatytų taisyklių nepažeidė, baustas drausmine tvarka nebuvo, skatintas vieną kartą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors per gana trumpą bausmės atlikimo laiką nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, buvo skatintas vieną kartą. Nors nuteistasis I. G. dėl nusikalstamos veikos pilnai prisipažino, tačiau jo polinkis minimalizuoti savo elgesį, kelia rimtų abejonių dėl nuteistojo pasitaisiusio požiūrio į teisės aktų laikymąsi. Teismo nuomone Komisijos nutarime paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinamas kriterijus, todėl visų nuteistąjį I. G. charakterizuojančių duomenų kontekste, teismas negali konstatuoti, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ir jog ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (nuobaudų neturėjimas, vienas paskatinimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programoje, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, motyvacija darbui) visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas neturi tvirto pagrindo spręsti, kad nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei tai, jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam I. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusį BVK 157 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 157 straipsnio 1, 4 dalimis, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. F. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam ir nuteistajam I. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.