Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteista pagal BK 229 str. 50 MGL dydžio (6500 litų) bauda. Šią baudą V. P. įpareigota sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteista už tarnybos pareigų neatlikimą. Šią nusikalstamą veiką ji padarė tokiomis aplinkybėmis.

V. P., būdama Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja ir turėdama įgaliojimus vykdyti teisingumą bei pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 15 str. 1 d. 4 p., Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 216 str. 4 p. ir 224 str. priskirtą kompetenciją nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2010 m. gegužės 20 d. netinkamai atliko savo pareigas 162-ose jos žinioje esančiose administracinių teisės pažeidimų bylose, dėl ko nebuvo įvykdyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, liko nenubausti bei išvengė administracinės atsakomybės 25 galimai administracinius teisės pažeidimus padarę asmenys: G. I., A. M., M. T., A. K., E. D., M. D., E. P., A. Š., A. D., V. Š., K. N., V. D., L. Z., A. Š., O. G., K. L., A. K., M. B., E. R., R. B., M. V., V. J., G. L., B. L., M. P., buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės ir asmenų lygybės prieš įstatymą principai, tuo buvo pakenkta teisminės valdžios autoritetui, pažemintas teisėjo vardas ir padaryta didelė žala valstybei, o būtent:

Turėdama savo žinioje ir per įstatymo nustatytą terminą išnagrinėjusi 125 administracinių teisės pažeidimų bylas ir kiekvienoje iš jų priėmusi procesinius sprendimus, nevykdė LR ATPK 288 str. reikalavimų, per tris dienas pasirašytinai neįteikė, taip pat neišsiuntė nutarimų nuorašų asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip suvaržė LR ATPK 291 str. numatytą nurodytų proceso dalyvių teisę apskųsti priimtą sprendimą, tai yra: Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 50 str. 2006-03-26 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 50 str. 2007-03-26 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 50 str. 2007-02-13 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. A-46-741/2007 dėl LR ATPK 178 str. 3 d. 2007-12-29 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 50 str. 2007-12-29 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 1712 str. 2 d. 2007-01-30 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi bausmę, apie priimtą sprendimą įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Byloje Nr. dėl LR ATPK 503 str. 2007-01-09 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie priimtą sprendimą įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Rėkyvos policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 50 str. 2007-06-20 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 50 str. 2007-12-29 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-12-19 priėmusi nutarimą netenkinti Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriaus prašymo dėl administracinės nuobaudos pagal LR ATPK 123 str. 6 d. pakeitimo, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriui. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 44 str. 2 d. 2007-12-29 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)2007 dėl LR ATPK 187 str. 2 d. 2007-12-29 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 187 str. 2 d. 2009-03-26 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 50 str. 2007-03-26 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 50 str. 2007-02-14 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie priimtą sprendimą įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 187 str. 2 d. 2007-02-14 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie priimtą sprendimą įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 50 str. 2007-02-23 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 181 str. 1 d. 2007-02-28 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 1881 str. 1 d. 2007-12-19 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie priimtą sprendimą įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 187 str. 2 d. 2007-12-29 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai ir kaltininkui G. B.. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 503 str. 2007-05-21 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie priimtą sprendimą įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 50 str. 2007-05-21 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. A-1415-741/2007 dėl LR ATPK 187 str. 2 d. 2007-10-03 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. A-1416-741/2007 dėl LR ATPK 50 str. 2007-10-03 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. A-171-741/2008 dėl LR ATPK 187 str. 2 d. 2008-02-15 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. A-1068-741/2008 dėl LR ATPK 1811 str. 2008-05-30 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. A-1190-741/2008 dėl LR ATPK 1811 str. 2008-05-30 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. A-1395-741/2008 dėl LR ATPK 178 str. 3 d. 2008-12-23 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 181 str. 2 d. 2008-12-30 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 178 str. 4 d. 2008-12-23 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 178 str. 3 d. 2008-12-23 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 503 str. 2008-12-23 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 181 str. 1 d. 2008-07-24 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 181 str. 1 d. 2008-12-23 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 181 str. 1 d. 2008-07-24 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 50 str. 2008-12-23 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. A-1488-741/2008 dėl LR ATPK 50 str. 2008-12-23 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 181 str. 2 d. 2008-11-17 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 181 str. 1 d. 2008-07-24 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 503 str. 2008-11-28 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. A-1748-741/2008 dėl LR ATPK 181 str. 1 d. 2008-12-22 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai ir kaltininkei G. I.. Byloje Nr. A-1776-741/2008 dėl LR ATPK 187 str. 2 d. 2008-12-23 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. A-1651-741/2008 dėl LR ATPK 178 str. 3 d. 2009-04-17 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 178 str. 3 d. 2009-04-17 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. A-2251-741/2008 dėl LR ATPK 178 str. 4 d. 2008-10-22 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. A-2252-741/2008 dėl LR ATPK 181 str. 1 d. 2008-10-22 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. A-2267-741/2008 dėl LR ATPK 50 str. 2008-12-29 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. A-1586-741/2008 dėl LR ATPK 181 str. 1 d. 2008-10-15 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. A-2306-741/2008 dėl LR ATPK 178 str. 4 d. 2008-10-15 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. A-2318-741/2008 dėl LR ATPK 181 str. 1 d. 2008-10-15 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. A-2305-741/2008 dėl LR ATPK 178 str. 4 d. 2008-10-22 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. A-2354-741/2008 dėl LR ATPK 178 str. 4 d. 2008-10-22 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 175 str. 2008-12-23 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 186 str. 2008-12-23 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 1781 str. 1 d. 2008-12-22 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 175 str. 2008-12-22 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 178 str. 4 d. 2008-12-22 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 50 str. 2008-12-22 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 50 str. 2008-12-22 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 50 str. 2008-06-22 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 181 str. 2 d. 2008-12-23 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 181 str. 2 d. 2008-12-23 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 181 str. 2 d. 2008-12-23 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)2009-12-29 priėmusi nutarimą netenkinti Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriaus prašymo dėl administracinės nuobaudos pagal LR ATPK 129 str. pakeitimo, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriui. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-12-29 priėmusi nutarimą netenkinti Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriaus prašymo dėl administracinės nuobaudos pagal LR ATPK 129 str. pakeitimo, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriui. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-12-29 priėmusi nutarimą netenkinti Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriaus prašymo dėl administracinės nuobaudos pagal LR ATPK 129 str. pakeitimo, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriui. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)2009-12-29 priėmusi nutarimą netenkinti Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriaus prašymo dėl administracinės nuobaudos pagal LR ATPK 127 str. 3 d. pakeitimo, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriui. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)2009-12-29 priėmusi nutarimą netenkinti Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriaus prašymo dėl administracinės nuobaudos pagal LR ATPK 129 str. pakeitimo, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriui. Byloje Nr. 2009-12-29 priėmusi nutarimą netenkinti Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriaus prašymo dėl administracinės nuobaudos pagal LR ATPK 126 str. 2 d. pakeitimo, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriui. Byloje Nr. 2009-12-29 priėmusi nutarimą netenkinti Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriaus prašymo dėl administracinės nuobaudos pagal LR ATPK 129 str. pakeitimo, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriui. Byloje Nr. 2009-12-29 priėmusi nutarimą netenkinti Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriaus prašymo dėl administracinės nuobaudos pagal LR ATPK 129 str. pakeitimo, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriui. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)2009-12-29 priėmusi nutarimą netenkinti Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriaus prašymo dėl administracinės nuobaudos pagal LR ATPK 129 str. pakeitimo, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriui. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)2009-12-29 priėmusi nutarimą netenkinti Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriaus prašymo dėl administracinės nuobaudos pagal LR ATPK 128 str. 1 d. pakeitimo, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriui. Byloje Nr. A-217-741/2009 dėl LR ATPK 50 str. 2009-06-26 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 50 str. 2009-06-26 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 50 str. 2009-06-26 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 17318 str. 2009-04-02 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie priimtą sprendimą įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Valstybinei lošimų priežiūros komisijai. Byloje Nr. A-225-741/2009 dėl LR ATPK 181 str. 1 d. 2009-06-25 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 503 str. 2009-06-25 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 50 str. 2009-06-25 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 178 str. 5 d. 2009-06-25 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 178 str. 4 d. 2009-06-26 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 503 str. 2009-03-27 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 20710 str. 5 d. 2009-04-17 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 1881 str. 1 d. 2009-03-31 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 1881 str. 1 d. 2009-03-27 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 1881 str. 1 d. 2009-03-27 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 1881 str. 1 d. 2009-04-09 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 1881 str. 1 d. 2009-04-09 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 50 str. 2009-05-04 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 503 str. 2009-09-23 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 17214 str. 2009-12-22 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė FNTT prie LR VRM Šiaulių apskrities skyriui. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 17318 str. 2009-12-22 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Valstybinei lošimų priežiūros komisijai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 50 str. 2009-12-30 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 1881 str. 1 d. 2009-08-25 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 50 str. 2009-12-22 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 187 str. 2 d. 2007-01-09 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 187 str. 2 d. 2007-03-01 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 412 str. 2007-04-04 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 503 str. 2007-03-26 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)2008 dėl LR ATPK 178 str. 4 d. 2008-05-08 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 50 str. 2007-08-07 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 187 str. 2 d. 2007-02-06 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 2091 str. 2 d. 2007-03-02 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir neskirti nuobaudos, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių teritorinei muitinei. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 1723 str. 1 d. 2008-02-15 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 1723 str. 1 d. 2008-02-15 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 181 str. 1 d. 2008-12-23 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 181 str. 1 d. 2008-06-03 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 181 str. 1 d. 2008-06-03 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 187 str. 2 d. 2008-05-23 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 50 str. 2008-10-14 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 50 str. 2008-05-08 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 50 str. 2007-05-23 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)2006-12-29 priėmusi nutarimą netenkinti Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriaus prašymo dėl administracinės nuobaudos pagal LR ATPK 126 str. 2 d. pakeitimo, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriui. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 178 str. 3 d. 2007-12-28 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 178 str. 3 d. 2007-12-28 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 50 str. 2009-03-26 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 50 str. 2009-03-31 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 1632 str. 1 d. 2009-04-27 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 1881 str. 1 d. 2009-04-09 priėmusi nutarimą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrusi nuobaudą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 175 str. 2009-03-25 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 2 PK VP Pietinei policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)2009-12-29 priėmusi nutarimą netenkinti Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriaus prašymo dėl administracinės nuobaudos pagal LR ATPK 129 str. pakeitimo ir nutraukusi nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriui. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)2009-12-29 priėmusi nutarimą netenkinti Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriaus prašymo dėl administracinės nuobaudos pagal LR ATPK 130 str. pakeitimo ir nutraukusi nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriui. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LR ATPK 187 str. 2 d. 2007-01-17 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK 1 PK VP Centro policijos nuovadai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl LR ATPK 129 str. 2009-06-30 priėmusi nutarimą nutraukti administracinę bylą, kuris per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas, apie jį įstatymo nustatyta tvarka nepranešė Šiaulių miesto VPK Eismo priežiūros skyriui.

Turėdama savo žinioje ir per įstatymo nustatytą terminą išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl G. I. padaryto pažeidimo, numatyto LR ATPK 181 str., pažeidėjai tinkamai įteikus šaukimus ir pranešus apie 2008-11-12 ir 2008-12-22 paskirtų teismo posėdžių vietą ir laiką, tačiau pastarajai neatvykus, išnagrinėjusi bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir priėmusi sprendimą skirti G. I. administracinę nuobaudą įspėjimą, nevykdė LR ATPK 288 str., 311 str. 2 d. reikalavimų, t.y. neįteikė, taip pat neišsiuntė nutarimo nuorašo pažeidėjui, pažeidė nutarimo skirti įspėjimą vykdymo tvarką ir neužtikrino nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymo, kuris, pasibaigus LR ATPK 308 str. numatytam vykdymo senaties terminui, nebegalimas.

Turėdama savo žinioje per įstatymo nustatytą terminą neišnagrinėjo ir nepriėmė jokių procesinių sprendimų keturiolikoje administracinių teisės pažeidimų bylų: byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl pil. A. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 1302 str., byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl pil. M. T. padarytų administracinių teisės pažeidimų pagal LR ATPK 129 str., 123 str. 5 d., 123 str. 1 d., 1241 str. 6 d., 1302 str., byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl pil. A. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 187 str. 2 d., byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pil. E. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 180 str., byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl pil. M. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 50 str., byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pil. E. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 413 str. 1 d., byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pil. A. Š. padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 414 str. 2 d., byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pil. A. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 187 str. 2 d., byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pil. A. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 174 str., byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl pil. V. Š. padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 178 str. 3 d., byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pil. V. Š. padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 50 str., byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pil. K. N. padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 50 str., byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl pil. V. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 314 str. 4 d., byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pil. V. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 314 str. 4 d. Taip nevykdė LR ATPK 35 str. ir 282 str. reikalavimų išnagrinėti bylas ir paskirti nuobaudas per administracinių bylų nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo terminus, nevykdė LR ATPK 286 str. reikalavimo priimti nutarimą išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl ko galimi pažeidėjai liko nenubausti, o jų nubaudimas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui tapo nebegalimas.

Savo žinioje turėtose dvidešimt dviejose administracinių teisės pažeidimų bylose dėl administracinių nuobaudų pakeitimo iš esmės nesiėmė būtinų veiksmų joms išnagrinėti ir neišnagrinėjo, savalaikiai nesiėmė priemonių užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų informavimą apie jų bylų nagrinėjimo vietą ir laiką bei dalyvavimą jas nagrinėjant, tai yra: bylose Nr. (duomenys neskelbtini), gautose 2008-06-13, kuriose buvo nagrinėjami prašymai dėl administracinių nuobaudų pakeitimo L. Z., paskyrusi vieną posėdį 2008-07-22, kitus du posėdžius tik 2010-01-12 ir 2010-01-29, tik 2010-01-25 ir 2010-02-11 priėmė nutartis dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atvesdinimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini), gautoje 2008-10-24, kurioje buvo nagrinėjamas prašymas dėl administracinės nuobaudos pakeitimo A. Š., paskyrė posėdį tik 2010-06-07 ir šaukimą A. Š. išsiuntė tik 2010-05-27. Bylose Nr. (duomenys neskelbtini), gautose 2008-10-06 ir 2008-11-12, kuriose buvo nagrinėjami prašymai dėl administracinių nuobaudų pakeitimo O. G., paskyrusi posėdžius 2008-10-27, 2008-11-11 ir 2008-11-27, tik 2010-05-24 priėmė nutartį dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos nustatymo ir atvesdinimo. Bylose Nr. (duomenys neskelbtini), gautose 2008-10-06 ir 2008-11-12, kuriose buvo nagrinėjami prašymai dėl administracinių nuobaudų pakeitimo K. L., paskyrusi posėdžius 2008-10-27 ir 2008-11-27, tik 2010-05-24 priėmė nutartį dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos nustatymo ir atvesdinimo. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini), gautoje 2008-04-17, kurioje buvo nagrinėjamas prašymas dėl administracinės nuobaudos pakeitimo A. K., paskyrė tik vieną posėdį 2008-05-13 ir tai dienai išsiuntė A. K. šaukimą. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) gautoje 2008-10-02, kurioje buvo nagrinėjamas prašymas dėl administracinės nuobaudos pakeitimo A. K., paskyrė posėdį tik 2010-06-07 ir šaukimą A. K. išsiuntė tik 2010-05-26. (10) Byloje Nr. (duomenys neskelbtini), gautoje 2008-06-28, kurioje buvo nagrinėjamas prašymas dėl administracinės nuobaudos pakeitimo M. B., paskyrusi pirmą posėdį 2008-07-22, o kitą tik 2010-06-07, tik 2010-05-24 priėmė nutartį dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos nustatymo ir atvesdinimo. Bylose Nr. (duomenys neskelbtini), gautose 2008-04-22 ir 2008-07-09, kuriose buvo nagrinėjami prašymai dėl administracinių nuobaudų pakeitimo E. R., paskyrusi posėdžius 2008-05-13 ir 2008-05-27, o kitus tik 2010-04-08 ir 2010-04-19, tik 2010-04-19 priėmė nutartis dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos nustatymo ir atvesdinimo. Bylose Nr. (duomenys neskelbtini), gautose 2008-04-17 ir 2008-04-22, kuriose buvo nagrinėjami prašymai dėl administracinių nuobaudų pakeitimo R. B., paskyrusi posėdį 2008-05-13, tik 2010-05-24 priėmė nutartis dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos nustatymo ir atvesdinimo. Byloje Nr(duomenys neskelbtini)., gautoje 2008-05-16, kurioje buvo nagrinėjamas prašymas dėl administracinės nuobaudos pakeitimo M. V., paskyrusi pirmą posėdį 2008-06-05, o kitą paskyrė tik 2010-06-07. Byloje Nr(duomenys neskelbtini)., gautoje 2008-04-17, kurioje buvo nagrinėjamas prašymas dėl administracinės nuobaudos pakeitimo V. J., paskyrusi posėdį 2008-05-13, tik 2010-05-24 priėmė nutartį dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos nustatymo ir atvesdinimo. Bylose Nr (duomenys neskelbtini)., gautose 2008-04-14, kuriose buvo nagrinėjami prašymai dėl administracinių nuobaudų pakeitimo G. L., paskyrusi posėdį 2008-04-25, tik 2010-05-24 priėmė nutartį dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos nustatymo ir atvesdinimo. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini), gautoje 2008-01-31, kurioje buvo nagrinėjamas prašymas dėl administracinės nuobaudos pakeitimo B. L., paskyrė pirmą posėdį 2008-02-26, o kitą tik 2010-06-07. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini), gautoje 2008-06-25, kurioje buvo nagrinėjamas prašymas dėl administracinės nuobaudos pakeitimo M. P., paskyrusi posėdį 2008-07-22, tik 2010-05-24 priėmė nutartį dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos nustatymo ir atvesdinimo. Šiais savo veiksmais vilkino bylų nagrinėjimą ir tokiu būdu pažeidė proceso dalyvių teisę į greitą ir operatyvų teismo procesą, nevykdė LR ATPK 35 str. ir 282 str. reikalavimų išnagrinėti bylas ir paskirti nuobaudas per administracinių bylų nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo terminus, nevykdė LR ATPK 286 str. reikalavimo priimti nutarimą išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl ko galimi pažeidėjai liko nenubausti, o jų nubaudimas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui tapo nebegalimas.

Baudžiamojo proceso įstatymai bei suformuota teismų praktika reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės būtų išdėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingus faktus bei aplinkybes, turi būti pateikta tokia įrodymų analizė, kad iš jos logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartyje (bylos Nr. 2K-P-36/2010) nurodyta, kad Konvencijos 6 str. yra įtvirtinta asmens teisė į teisingą procesą baudžiamojoje byloje, garantuojama kaltinamojo teisė būti skubiai ir išsamiai informuotam apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei teisė turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai. EŽTT sprendimuose bylose dėl gynybos teisių pažeidimo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimo kontekste nurodoma, kad Konvencijos 6 str. 3 d. a p. nuostatos rodo, jog reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamajam apie kaltinimą. Detali informacija apie nusikalstamą veiką baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo momento įtariamajam yra oficialiai pranešta apie pateikiamo jam kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą (pvz., Pėlissier and Sassi v. France,no. 25444/94, judgement of 25 March 1999; Sipavičius v. Lithuania, no. 49093/99, judgement of 21 February 2002). EŽTT nuosekliai laikosi pozicijos, kad Konvencijos 6 str. 3 d. a p. suteikia kaltinamajam teisę būti informuotam ne tik apie kaltinimo pagrindą, t. y. apie veikas, kurias jis įtariamas padaręs ir kuriomis grindžiamas kaltinimas, bet ir apie teisinį šių veikų vertinimą (ibid). Ši informacija turi būti išsami. A. K. nuostatos apimtis konkrečiu atveju turi būti įvertinta atsižvelgiant į Konvencijos 6 str. 1 d. garantuojamą bendresnę teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad baudžiamosiose bylose pateikimas visiškos, išsamios informacijos apie kaltinamajam pateikiamus kaltinimus, taigi ir apie tai, kaip teismas gali juos tuo konkrečiu atveju teisiškai vertinti, yra būtina sąlyga proceso teisingumui užtikrinti. Be to, Konvencijos 6 str. 3 d. a ir b punktai yra tarpusavyje susiję ir teisė būti informuotam apie kaltinimo pobūdį ir pagrindą turi būti svarstoma atsižvelgiant į kaltinamojo teisę pasirengti savo gynybai (ibid). Teismo siekis nustatyti tiesą, pareiga aktyviai veikti baudžiamajame procese, apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, neleisti asmenims, dalyvaujantiems teisme vykstančiame procese, piktnaudžiauti savo teisėmis ar įgaliojimais ir kitos minėtos konstitucinės nuostatos sudaro pagrindą manyti, kad pagal Konstituciją, jos 109 str., konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus, teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neturi apsiriboti ir vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios inkriminuojamos veikos aplinkybės. Teismas turi turėti įgaliojimus nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, net jei prokuroro ar nagrinėjimo teisme dalyvių tvirtinimu šios aplinkybės yra kitokios, taip pat ir tais atvejais, kai teismo nustatomos inkriminuojamos veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytų kaltinime. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos, kad bylos sprendimą, taigi ir teisingumo įgyvendinimą lemtų ne teismo, teisėjų reikšmingų duomenų (įrodymų) įvertinimas, bet nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonė. Kita vertus, minėti teismo įgaliojimai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes turi būti įgyvendinami užtikrinant konstitucinę teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą ir kitus konstitucinius tinkamo teisinio proceso principus.

Nustatyti jos pažeidimai padaryti administracinių teisės pažeidimų bylose ir nuobaudų vykdymo procese, pati administracinių teisės pažeidimų bylų teisena reglamentuoja nuobaudų skyrimą asmenims, padariusiems priešingus teisei veiksmus, kurie neužtraukia sunkesnės - baudžiamosios atsakomybės, t.y. pati valstybė pripažįsta mažesnį jų pavojingumo laipsnį. Jos pažeidimai šiose bylose padaryti dėl didelio darbo krūvio - vis didėjančio tokio pobūdžio skiriamų bylų skaičiaus (vienais metais virš 200, kitais jau virš 400, dar kitais virš 600), netolygaus bylų paskirstymo, iš dalies dėl asmeninių savybių - stengiantis daugumą procesinius sprendimus rašyti pačiai, nes padėjėjo darbas ne visada tenkindavo (padėjėjai keisdavosi, vienam teisėjui tekdavo 1/2 padėjėjo), esant dideliam bylų kiekiui, pirmenybę skiriant baudžiamosioms byloms, toms administracinių teisės pažeidimų byloms, kuriose paskirtos sunkesnės nuobaudos, kurias reikia skubiai vykdyti.

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnyba, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Lietuvos Apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-483/2010 didelės žalos valstybei nebuvimą apibūdino tokiomis aplinkybėmis „pirma, byloje nėra jokių duomenų, kad konkrečiose baudžiamosios bylose (nurodytose kaltinime) dėl to žalą patyrė proceso dalyviai, t. y. nukentėjusieji, nuteistieji ar pan.; antra, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl to konkrečioje baudžiamojoje byloje būtų suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, o kalti asmenys nebūtų nubausti, nustatyti trūkumai buvo pašalinti, nors ir pavėluotai, tačiau tam tikri sprendimai buvo priimti; trečia, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl užvilkinto proceso konkrečiose bylose teismas ar kiti suinteresuoti asmenys kreipėsi į tarptautines organizacijas (Europos Žmogaus Teisių Teismą) dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo; ketvirta, vien tik tai, kad toks nuteistojo elgesys darbe buvo nevienkartinio pobūdžio, jis tęsėsi gana ilgą laiką t. y. net penkerius metus, neįrodo didelės žalos padarymą valstybei ar juridiniam asmeniui...“. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011 m. birželio 14 d. nutartimi (kasacinės bylos Nr. 2K-305/201) pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, visumą išnagrinėtų įrodymų įvertino tinkamai ir pagrįstai pripažino V. P. kalta. Kvalifikuojant pripažintą įrodyta nuteistosios nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas irgi pritaikytas tinkamai.

Apeliaciniame skunde dėstomi nuteistosios argumentai yra nepagrįsti ir kolegija juos atmeta.

BK 230 str. 1 d. nurodyta, kad šiame BK skyriuje, taip pat ir BK 229 str. nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, taip pat ir teisėjai. Nusikaltimo, numatyto BK 229 str., sudėtis yra materialioji. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų priimtose nutartyse pažymėta ir išaiškinta, kad šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: 1) priešinga valstybės tarnybai veikla – savo pareigų neatlikimas ar jų netinkamas atlikimas; 2) pavojingi padariniai – didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimas; 3) priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Teismų praktikoje savo pareigų neatlikimas aiškinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t.y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas tarnybos pareigų ar jas atlikdamas netinkamai, pažeidžia atitinkamus teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), apibrėžiančius jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pereigų jis neatliko arba atliko netinkamai. Kasacinėje praktikoje pabrėžiama ir tai, kad tokio pobūdžio bylose didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala vertinama kaip didelė ir kodėl padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip drausminis pažeidimas. Didelė žala valstybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan. BK 229 str. numato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, t.y. nusikalstamam pasitikėjimui arba nusikalstamam nerūpestingumui. Pagal BK 16 str. 3 d. nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (kasacinės nutartys Nr. 2K-10/2008, 2K-7-228/2008, 2K-262/2011, 2K-419/2012, 2K-20/2013 ir kt.). Teismų praktikoje, taikant BK 229 str. „didele žala“ pripažįstama ne tik turtinio pobūdžio, bet ir kitokia žala, jeigu dėl jos nukenčia valstybė, juridinis ar fizinis asmuo. Ši kitokio pobūdžio žala gali būti fizinė, moralinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms. Neturtinio pobūdžio žala įvertinama kiekvienu atveju baudžiamojoje byloje, nes įstatymas ir teismų praktika universalių kriterijų, kaip apskaičiuoti jos dydį, nepateikia. Didelės žalos požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t.y. į tai, kurioje valstybės tarnybos srityje ir kokioms vertybėms yra padaryta žala, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą, pažeistų objektų reikšmingumą ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujat tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinė nutartis Nr. 2K-199/2009).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje išnagrinėtus įrodymus ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi jau įtvirtinta ir galiojančia teismine praktika. Išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistosios V. P. veikoje yra ir objektyvieji, ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str., sudėties požymiai.

V. P. nuteista už tai, kad būdama Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja ir turėdama įgaliojimus vykdyti teisingumą bei pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 15 str. 1 d. 4 p., Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 216 str. 4 p. ir 224 str. priskirtą kompetenciją nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2010 m. gegužės 20 d. netinkamai atliko savo pareigas 162 jos žinioje esančiose administracinių teisės pažeidimų bylose, dėl ko nebuvo įvykdyti ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, liko nenubausti bei išvengė administracinės atsakomybės 25 galimai administracinius teisės pažeidimus padarę asmenys, dėl to buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės ir asmenų lygybės prieš įstatymą principai, tuo buvo pakenkta teisminės valdžios autoritetui, pažemintas teisėjo vardas ir padaryta didelė žala valstybei. Konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės išsamiai išdėstytos skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje.

Kad V. P. padarė šią nusikalstamą veiką, patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti rašytiniai įrodymai: Šiaulių miesto apylinkės teismo patikrinimo aktas apie teisėjos V. P. žinioje esančias ir išnagrinėtas administracines bylas, Šiaulių apygardos teismo atlikto Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjų veiklos nagrinėjant administracines bylas tikslinio patikrinimo aktas, Šiaulių miesto apylinkės teismo pateikti dokumentai apie duomenų ir nutarimų įvedimą į elektroninę duomenų bazę, dokumentai apie darbo krūvių paskirstymą, patikrinimų aktai, registrų išrašai, kiti dokumentai, susiję su informacine sistema „Liteko“, dokumentų, daiktų, taip pat ir pačių V. P. žinioje buvusių ir jos nagrinėtų administracinių teisės pažeidimų bylų apžiūrų protokolai. Iš bylos matosi, kad Respublikos Prezidento 2010 m. birželio 7 d. dekretu Nr. 1K-387 V. P. buvo atleista iš Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Taip pat byloje yra Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkės teikimas dėl drausminės bylos iškėlimo teisėjai V. P., Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimas iškelti teisėjai V. P. drausmės bylą bei Teisėjų tarybos raštas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai apie teisėjos V. P. tarnybinių pareigų neatlikimą. Nors šie dokumentai irgi paminėti skundžiamame nuosprendyje, jie nėra įrodymai, kuriais gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Kita vertus, šiuose dokumentuose išdėstytus nustatytus V. P. sistemingus ATPK pažeidimus nagrinėjant administracinių tesės pažeidimų bylas patvirtino kiti jau išvardinti teisiamajame posėdyje išnagrinėti rašytiniai įrodymai. Nuteistoji V. P. su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nesutinka ir prašo ją išteisinti. Kita vertus, didžiosios dalies jos darbe nustatytų trūkumų ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo metu padarytų ATPK pažeidimų faktiškai neginčija pati apeliantė. Apeliaciniame skunde nuteistoji nepagrįstai nurodo, kad teismas neįvertino jos pačios parodymų, jais nesirėmė ir nemotyvuotai juos atmetė. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teisme apklaustos V. P. parodymai skundžiamame nuosprendyje buvo ir išdėstyti, ir įvertinti. Pažymėtina ir tai, kad pačios nuteistosios V. P. parodymai iš dalies irgi patvirtina jos kaltę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad nors kaltinime nurodytu laikotarpiu V. P. buvo kaltinama ir pripažinta kalta dėl netinkamo tarnybos pareigų atlikimo iš viso 162 jos žinioje buvusiose administracinių teisės pažeidimų bylose, pats kaltinimas V. P. susideda iš kelių dalių.

Nuosprendžio nustatomojoje dalyje pirmiausia nurodoma apie tai, kad V. P., turėdama savo žinioje ir per įstatymo nustatytą terminą išnagrinėjusi 125 administracinių teisės pažeidimų bylas ir kiekvienoje iš jų priėmusi procesinius sprendimus, nevykdė ATPK 288 str. reikalavimų, per tris dienas pasirašytinai neįteikė, taip pat neišsiuntė nutarimo nuorašų asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, ir organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taip ji suvaržė ATPK 291 str. numatytą nurodytų proceso dalyvių teisę apskųsti priimtą sprendimą. Toliau kaltinime išvardintos visos 125 administracinių teisės pažeidimų bylos, jų numeriai, teisėjos priimti nutarimai, jų priėmimo datos, apskundimo (išskyrus keletą bylų dėl jau paskirtų administracinių nuobaudų pakeitimo vykdymo procese) terminai, taip pat asmenys, kuriems nebuvo išsiųsti priimtų nutarimų tose bylose nuorašai.

Tokius apeliantės argumentus kolegija atmeta. ATPK 288 str. 1-3 d. nurodyta, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą. Nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam. Nutarimo nuorašas įteikiamas pasirašytinai. Jeigu nutarimo nuorašas išsiunčiamas, tai įrašoma byloje. ATPK 291 str. nurodyta, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali apskųsti asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis. Pagal ATPK 292 str. 2 d. rajono (miesto) apylinkės teismo (teisėjo) nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pagal ATPK 293 str. skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas. Šioje byloje nustatyta, kad V. P. 125 išnagrinėtose administracinių teisės pažeidimų bylose priimtų nutarimų nuorašų neišsiuntė asmenims, turintiems teisę tuos nutarimus apskųsti. Tokiu būdu ji pažeidė ATPK 288 str. reikalavimus ir taip suvaržė asmenų, dėl kurių priimti nutarimai, bei organų, kurių pareigūnai surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus, teisę apskųsti nutarimus, numatytą ATPK 291 str. Akivaizdu, kad tarp priešingos valstybės tarnybai V. P. veikos ir pasekmių – ATPK 291 str. išvardintų asmenų teisių suvaržymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai, kad asmenys arba institucijos (dažniausiai administracinių teisės pažeidimų protokolus surašę policijos pareigūnai) nesidomėjo bylų išnagrinėjimo rezultatais, nereikalavo priimtų nutarimų nuorašų, o vėliau nereiškė prašymų atnaujinti nutarimų apskundimo terminus, nuteistosios atsakomybės nešalina.

Nuosprendžio nustatomojoje dalyje taip pat nurodoma, kad V. P., turėdama savo žinioje ir per įstatymo nustatytą terminą išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A-1748-741-2008 dėl G. I. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 181 str., pažeidėjai tinkamai įteikus šaukimus ir pranešus apie 2008 m. lapkričio 12 d. ir gruodžio 22 d. paskirtų teismo posėdžių laiką ir vietą, pastarajai neatvykus, išnagrinėjusi bylą jai nedalyvaujant ir priėmusi sprendimą skirti G. I. administracinę nuobaudą įspėjimą, nevykdė ATPK 288 str., 311 str. 2 d. reikalavimų, t.y. neįteikė, taip pat neišsiuntė nutarimo nuorašo pažeidėjai, pažeidė nutarimo skirti įspėjimą vykdymo tvarką ir neužtikrino nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymo, kuris, pasibaigus ATPK 308 str. numatytam vykdymo senaties terminui, nebegalimas.

Kad V. P. neatliko savo tarnybos pareigų šioje byloje irgi patvirtina teisme išnagrinėti rašytiniai įrodymai. To neginčija ir pati nuteistoji. Teisme ji parodė, kad pripažįsta nesilaikiusi ATPK reikalavimų, neišsiuntusi nutarimo nuorašo pažeidėjai, tai vėl argumentavo dideliu darbo krūviu ir tuo, kad didesnį dėmesį skirdavo kitų, jos nuomone, svarbesnių bylų tinkamam išnagrinėjimui. Pripažindama, kad tinkamai neatliko savo pareigų, nesutinka su jos veikos teisiniu įvertinimu. Apeliaciniame skunde, neišskirdama konkrečios G. I. bylos, apeliantė nurodo, kad pirmiausia tvarkė bylas, kuriose realiai turėjo būti vykdomos tokios nuobaudos kaip bauda arba areštas. Dėl didelio darbo krūvio nesutvarkė bylų, kurios buvo nutrauktos arba kuriose buvo paskirti įspėjimai teismo posėdžiuose dalyvavusiems asmenims. Tokie apeliantės argumentai irgi nepagrįsti. Pažymėtina tai, kad išnagrinėjusi G. I. administracinę bylą, V. P. 2008 m. gruodžio 22 d. priėmė nutarimą skirti nuobaudą – įspėjimą pačiai G. I. nedalyvaujant. Neišsiuntusi nubaustam asmeniui nutarimo nuorašo, nuteistoji irgi pažeidė tuos pačius ATPK 288 str. reikalavimus, taip pat suvaržė ATPK 291 str. numatytą nubaustosios G. I. ir organo, surašiusio administracinį teisės pažeidimo protokolą, teisę apskųsti priimtą nutarimą. G. I. byloje nutarimas skirti administracinę nuobaudą dar ir nebuvo įvykdytas. (duomenys neskelbtini) str. nurodoma, kad nutarimą skirti įspėjimą vykdo nutarimą priėmęs organas (pareigūnas) šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nutarimo skirti įspėjimą vykdymo tvarką nustato ATPK 311 str. Jame nurodyta, kad nutarimas skirti įspėjimą įvykdomas paskelbiant nutarimą, baigus nagrinėti bylą. Kai nutarimas skirti įspėjimą priimamas nedalyvaujant pažeidėjui, jam šio kodekso 288 str. numatyta tvarka įteikiamas nutarimo nuorašas.

Nedalyvavusiai teismo posėdyje G. I. nutarimas nebuvo paskelbtas, o nutarimo skirti administracinę nuobaudą nuorašas nebuvo ne tik įteiktas, bet netgi nebuvo išsiųstas. Tai reiškia, kad šis nutarimas liko neįvykdytas. Nutarimas skirti administracinę nuobaudą per 3 mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos nebuvo perduotas vykdyti, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad suėjus ATPK 308 str. numatytam senaties terminui, nutarimo skirti administracinę nuobaudą G. I. vykdymas jau nebegalimas. G. I. liko nenubausta ir nebuvo įvykdyti ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai. Tarp nuteistosios V. P. veikos neatliekant savo tarnybos pareigų ir kilusių padarinių nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys.

Nuosprendžio nustatomojoje dalyje taip pat nurodyta, kad V. P., turėdama savo žinioje, per įstatymo nustatytą terminą neišnagrinėjo ir nepriėmė jokių procesinių sprendimų 14 administracinių teisės pažeidimų bylų. Tokiu būdu ji nevykdė ATPK 35 str. ir 282 str. reikalavimų išnagrinėti bylas ir paskirti nuobaudas per administracinių bylų nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo terminus, nevykdė ATPK 286 str. reikalavimo priimti nutarimą išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl ko galimi pažeidėjai liko nenubausti, o jų nubaudimas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui tapo nebegalimas. Nuosprendyje išvardintos visos šios 14 bylų, jų numeriai ir asmenys, kuriems buvo surašyti konkrečių ATPK numatytų pažeidimų protokolai. Kad V. P. šių bylų neišnagrinėjo ir nepriėmė jose jokių nutarimų, patvirtina išnagrinėti rašytiniai įrodymai, tarp jų ir tas pats V. P. žinioje esančių bylų patikrinimo aktas. Patikrinimo metu nustatyta, kad šios bylos atžymėtos ,,Liteko“ sistemoje kaip išnagrinėtos, tačiau jose nesurašyti nutarimai ir bylos nepateiktos perregistravimui į kitus metus kaip neišnagrinėtos bylos. Nuteistoji V. P. su šia kaltinimo dalimi nesutiko, nors jos parodymai apie šias bylas prieštaringi. Teisme ji parodė, kad iš kaltinime išvardintų 14 administracinių teisės pažeidimų bylų ji tikrai neišnagrinėjo tik vienintelės M. T. bylos. Pripažįsta, kad šią bylą pamiršo ir jos neišnagrinėjo ,,per žioplumą“. Tuo tarpu kitose bylose ji buvo priėmusi sprendimus. Nebuvo surašiusi nutarimų, tačiau jie buvo jos kompiuteryje. Kai 2010 m. gegužės mėn. buvo atliekamas jos darbo patikrinimas, ji paaiškino, kad nutarimai yra, juos atspausdino ir sudėjo į bylas. Teisme V. P. pripažino, kad nutarimus iš kompiuterio ištraukė tik 2010 m. gegužės 30 d. ir tada juos sudėjo į bylas. Parodė, kad, jos nuomone, sprendimas byloje yra priimamas tada, kai ji nusprendžia, koks bus tas sprendimas, bet pripažino, kad kai kompiuteryje esančiuose nutarimuose trūksta teksto ar kitų detalių, tai laikoma juodraščiu. Kitos teisme vykusios apklausos metu ji jau parodė, jog nesutinka su kaltinimo dalimi, kad ji išvardintų bylų neišnagrinėjo. Parodė, kad, jos nuomone, sprendimo priėmimas yra procesas, formaliai vertinant, sutinka, kad nutarimų nepriėmė ir nesurašė.

Apeliaciniame skunde nuteistoji vėl nurodė, kad iš 14 nurodytų administracinių teisės pažeidimų bylų neišnagrinėjo tik vienintelės M. T. bylos, o kitas bylas išnagrinėjo ir priėmė nutarimus. Skunde apeliantė išvardino, kokie nutarimai buvo priimti konkrečiose bylose. Skunde nuteistieji nurodo, kad nutarimai buvo surašyti kompiuteryje, juose galėjo trūkti tik neesminių detalių, reikėjo sudėti tuos nutarimus į bylas ir susiūti. Ji norėjo tai padaryti patikrinimo metu, bet to neleido teismo administracija. Jau po to, kai buvo atleista iš darbo, ji atspausdino nutarimus, sudėjo juos į nesusiūtas bylas, bet ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad tų nutarimų bylose nėra. Praėjus maždaug 5 mėnesiams, tos bylos buvo išdalintos kitiems teisėjams ir tos bylos buvo nutrauktos suėjus senaties terminui. Tai jai nesuprantama, nes nors ir nesurašiusi nutarimų, kai kuriuos iš jų ji jau buvo paskelbusi asmenims, kurie būdavo atvykę į teismo posėdžius.

Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija irgi atmeta. Kaip jau buvo paminėta, 2010 m. gegužės 26 d. vykusio patikrinimo metu kaltinime nurodytos administracinių teisės pažeidimų bylos rastos neišnagrinėtos, jose nutarimai nebuvo surašyti. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. 2011 m. vasario 2 d. pati pateikė prokurorui CD laikmeną su joje esančiais nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose. Iš byloje esančio apžiūros protokolo matosi, kad V. P. pateiktoje CD laikmenoje įrašyta 12 dokumentų. Tai buvo nutarimai A. M., A. K., E. D., M. D., E. P., A. Š., A. D., V. Š. (2 nutarimai), K. N. ir V. D. (2 nutarimai) bylose. Apžiūros metu nustatyta, kad šie dokumentai (nutarimai) sukurti ir atspausdinti 2010 m. gegužės 25-31 dienomis.

Taigi, nors pati nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad nutarimus išvardintose bylose (išskyrus M. T.) priėmė 2006-2009 m. laikotarpiu, iš tikrųjų šie nutarimai buvo surašyti ir atspausdinti jau po V. P. bylų patikrinimo, kuris buvo baigtas 2010 m. gegužės 26 d. Apeliantės aiškinimus, kad ji jau anksčiau buvo nusprendusi, kokius nutarimus priims išvardintose bylose, kad tai buvo pasižymėjusi savo užrašuose arba kompiuteryje saugojo tų nutarimų projektus ir kad tai, jos nuomone, reiškia bylų išnagrinėjimą ir nutarimų jose priėmimą, kolegija atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Nutarimo administracinio teisės pažeidimo turinį ir jo paskelbimo tvarką nustato ATPK 286, 288 str. ATPK 286 str. 6 d. taip pat nurodyta, kad nutarimą ATP byloje pasirašo nagrinėjantis bylą pareigūnas, o ATPK 288 str. 1 d. nurodyta, kad nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad V. P. jos pačios nurodomu laiku nutarimų bylose nesurašė, jų nepasirašė ir nepaskelbė. Todėl visiškai pagrįsta teismo išvada, kad kaltinime nurodytų 14 administracinių teisės pažeidimų bylų per įstatymo nustatytą terminą ji neišnagrinėjo ir jose jokių sprendimų nepriėmė. Taip ji pažeidė ATPK 35 str. ir 282 str. reikalavimus išnagrinėti bylas ir paskirti nuobaudas per įstatymo nustatytą terminą, nevykdė ATPK 286 str. reikalavimo išnagrinėjus bylas jose priimti nutarimus. Teisinga ir teismo išvada, kad pasibaigus administracinių nuobaudų skyrimo terminams, jų paskyrimas tapo negalimas. Taigi ir šiuo atveju tarp V. P. tarnybos pareigų neatlikimo ir dėl to kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nuosprendžio nustatomojoje dalyje taip pat nurodyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu V. P. savo žinioje turėtose 22 administracinių teisės pažeidimų bylose dėl administracinių nuobaudų pakeitimo iš esmės nesiėmė būtinų veiksmų joms išnagrinėti ir jų neišnagrinėjo, savalaikiai nesiėmė priemonių užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų informavimą apie jų bylų nagrinėjimo vietą ir laiką bei dalyvavimą jas nagrinėjant. Šiais veiksmais ji vilkino bylų nagrinėjimą ir tokiu būdu pažeidė proceso dalyvių teisę į greitą ir operatyvų teismo procesą, nevykdė ATPK 35 str. ir 282 str. reikalavimų išnagrinėti bylas ir paskirti nuobaudas per administracinių bylų nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo terminus, nevykdė ATPK 286 str. reikalavimo priimti nutarimą išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl ko galimi pažeidėjai liko nenubausti, o jų nubaudimas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui tapo negalimas. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje tiksliai išvardintos konkrečios 22 bylos, jų numeriai, tų bylų gavimo teisme datos ir teisėjos V. P. atlikti jose procesiniai veiksmai, paskirtų posėdžių datos, teismo šaukimų išsiuntimo, nutarčių atvesdinti ir nustatyti asmenų gyvenamąsias vietas priėmimo laikas.

Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad su šia kaltinimo dalimi nesutinka, nurodo, kad tai iš viso buvo ne administracinių teisės pažeidimų bylos, kuriose sprendžiama dėl pažeidimus padariusių asmenų nubaudimo. Šiuo atveju buvo nagrinėjami tik vykdymo proceso metu gauti teisėsaugos institucijų prašymai dėl jau paskirtų nuobaudų pakeitimo. Nors registruojant šiuos prašymus jiems suteikiami bylų numeriai, tačiau tai nėra administracinių pažeidimų bylos. Pačių bylų ir teikimų dėl nuobaudų pakeitimo nagrinėjimo procesas šiuo atveju be pagrindo buvo sutapatintas. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad nagrinėjant prašymus dėl nuobaudų pakeitimo ATPK 314 str. tvarka ATPK 35 str. ir 282 str. numatyti terminai netaikomi. Todėl teismo teiginiai, kad pažeidėjai liko nenubausti, o jų nubaudimas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui tapo negalimas, yra nepagrįsti. ATPK baudų pakeitimo kitomis nuobaudomis proceso ATPK 314 str. tvarka nereglamentuoja, todėl teismai vadovaujasi galiojančia teismine praktika, kurią formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal šią praktiką (nutartys bylose Nr. N-3-1859/2007, Nr. N-575-8565/2009), nenustačius asmens, kuriam prašoma pakeisti nuobaudą, buvimo vietos ir nepavykus jo pristatyti į teismą, taikoma analogija su BK 96 str., pagal kurį apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, yra 2 metai. Jos bylų patikrinimo metu šie senaties terminai išvardintose bylose dar nebuvo suėję. Nutarimus nustatyti asmenų gyvenamąsias vietas tose bylose ji buvo surašiusi, o sprendimus jose po jos atleidimo iš darbo priėmė kiti teisėjai. Jos duomenimis, tie asmenys ir vėliau nebuvo surasti. Apie tokias pačias aplinkybes dėl šios kaltinimo dalies nuteistoji V. P. parodė ir teisiamajame posėdyje. Teisme ji taip pat parodė, kad nagrinėdama teikimus dėl jau paskirtų nuobaudų pakeitimo siuntė asmenims šaukimus, dėl jų atvesdinimo iš pradžių rašydavo policijai „raštelius”, po to jau priiminėjo nutartis dėl atvesdinimo. Tų prašymų nepavyko išnagrinėti ir dėl besikeičiančios teisminės praktikos, ir dėl didelio darbo krūvio. Be to, nesant duomenų apie asmenų gyvenamąją ir darbo vietą, nebuvo prasmės ir skirti teismo posėdžių. Iš praktikos žinojo, kad siųsti teismo šaukimus taip pat būdavo beprasmiška. Nuteistoji parodė, kad vis dėlto nagrinėjant tas bylas ji atliko per mažai veiksmų, nors rezultatas vis tiek būtų buvęs toks pats. Ji laikosi nuostatos, kad tos bylos „beviltiškos“, o jos žinioje buvo ir kitos bylos, kurias taip pat reikėjo išnagrinėti.

Išnagrinėjusi šiuos apeliantės argumentus teisėjų kolegija kai kuriuos iš jų laiko pagrįstais. Kita vertus, net ir atsižvelgiant į nuteistosios skunde nurodomas aplinkybes, keisti nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra pagrindo. Nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo taisykles numato ATPK V skyrius. Pagal ATPK 309 str. klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas). Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). ATPK 314 str. nustato priverstinio skirti baudą vykdymo tvarką. Šio straipsnio 4 d. nurodyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (teisėjo) nutarimu bauda, pažeidėjui sutikus, gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais. Pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista ne ilgesniu kaip 30 parų areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už 20 Lt baudos. ATPK 314 str. 5 d. nurodyta, kad jeigu pažeidėjas piktybiškai vengia atlikti nemokamus viešuosius darbus arba vengia sumokėti baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (teisėjo) nutarimu nemokami viešieji darbai ir bauda gali būti pakeisti administraciniu areštu iki 30 parų šio kodekso nustatyta tvarka.

Baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu tvarka ATPK tiksliau nereglamentuota. Kita vertus, jau paminėtos ATPK normos nustato, kad tokius klausimus sprendžia teismas, kuris, kaip nurodyta ATPK 309 str., sprendžia visus klausimus, susijusius su nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymu. Tai visų pirma paneigia nuteistosios skundo argumentus apie tai, kad klausimų dėl administracinių nuobaudų pakeitimo sprendimas iš viso nėra administracinės bylos nagrinėjimas. Iš tikrųjų tose pačiose administracinių teisės pažeidimų bylose teismas iš pradžių sprendžia klausimus dėl paties administracinio teisės pažeidimo, o priėmus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, po to, taip pat ATPK nustatyta tvarka, sprendžia klausimus, susijusius su priimtų nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymu. Todėl pats nuosprendžio teiginys, kad V. P. savo žinioje turėjo būtent administracinių teisės pažeidimų bylas, yra teisingas. Galima sutikti su apeliantės argumentais apie tai, kad šioje kaltinimo dalyje iš tikrųjų be pagrindo paminėta, kad nuteistoji nevykdė ATPK 35 str., 282 str. ir 286 str. reikalavimų. Tačiau pats kaltinimas dėl to, kad nuteistoji išvardintose 22 bylose netinkamai atliko savo pareigas, kolegijos nuomone, pagrįstas. Iš V. P. žinioje buvusių bylų patikrinimo akto matosi, kada ir kokie veiksmai buvo atlikti kiekvienoje iš bylų, kuriose nuteistoji sprendė klausimus dėl jau paskirtų administracinių nuobaudų pakeitimo. Tai labai tiksliai išdėstyta ir kaltinamajame akte bei skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Nustatyta, kad nagrinėdama prašymus dėl administracinių nuobaudų pakeitimo nuteistoji, neatvykus nubaustiesiems asmenims, kitus teismo posėdžius dažniausiai paskirdavo tik po labai ilgo (metų ir ilgesnio) laiko, į posėdžius asmenims neatvykus, nutartis dėl jų atvesdinimo ir gyvenamosios vietos nustatymo irgi priiminėjo ne iš karto po neįvykusių teismo posėdžių, o irgi dažniausiai tik praėjus keletui mėnesių laiko. Pažymėtina dar ir tai, kad, bylose, gautose dar 2008 metais, nutartys dėl asmenų gyvenamųjų vietų nustatymo ir atvesdinimo dažniausiai buvo priimtos tik 2010 m. gegužės 24 d., o tai gali būti paaiškinama tik tuo, jau kad buvo pradėtas teisėjos V. P. tarnybinės veiklos ir jos žinioje esančių bylų patikrinimas. Jau buvo išdėstyti ir pačios V. P. parodymai apie tai, kad nagrinėjant klausimus dėl administracinių nuobaudų pakeitimo, dažnai skirti teismo posėdžius, siuntinėti teismo šaukimus arba rašyti nutartis dėl atvesdinimo ji netgi nematė prasmės, nuteistosios nuomone, tokių priemonių rezultatas jai būdavo žinomas iš anksto ir tokias bylas ji laikė „beviltiškomis“. Galima sutikti su tuo, kad užtikrinti nedirbančių ir neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos asmenų atvykimą į teismą galėjo būti sudėtinga, tačiau tai nepateisina nuteistosios nuostatų, kad tokiose bylose iš viso nebuvo prasmės atlikinėti jokių procesinių veiksmų ir faktiškai tik laukti nuobaudos vykdymo senaties. Kolegijos nuomone, teismas padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad V. P. bylose dėl administracinių nuobaudų pakeitimo tikrai iš esmės nesiėmė būtinų veiksmų joms išnagrinėti ir jų neišnagrinėjo, savalaikiai nesiėmė priemonių užtikrinti atsakomybėn traukiamų asmenų informavimą apie jų bylų nagrinėjimo vietą ir laiką. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad nuteistoji bylų nagrinėjimą vilkino, bylose dėl nuobaudų pakeitimo posėdžius skyrė daugiau negu po metų iš anksto būdama įsitikinusi, kad surasti asmenis, kuriems turėjo keisti nuobaudas, nepavyks. Kaltinime paminėti ATPK 35 ir 282 straipsniai iš tikrųjų numato tik administracinės nuobaudos skyrimo ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo terminus. Tačiau kaltinimo pradžioje pagrįstai nurodyta ir apie tai, kad dėl V. P. netinkamo pareigų atlikimo visose išvardintose bylose nebuvo įvykdyti ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, liko nenubausti bei išvengė administracinės atsakomybės 25 galimai administracinius teisės pažeidimus padarę asmenys. ATPK 248 str. tarp kitų numatytų uždavinių yra ir laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, taip pat užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą. Grįžtant prie klausimo dėl jau nurodytų bylų, kuriose nuteistoji turėjo išspręsti klausimus dėl paskirtų administracinių nuobaudų pakeitimo, daroma išvada, kad, pažeidžiant ATPK 248 str. reikalavimus, bylos dėl administracinių nuobaudų pakeitimo irgi nebuvo išnagrinėtos laiku, o jose priimtų nutarimų įvykdymas nebuvo užtikrintas. Net ir sutinkant su apeliantės argumentais apie tai, kad pagal suformuotą teisminę praktiką nuobaudų pakeitimo ir pakeistų nuobaudų vykdymo terminai ilgesni ir prilyginti numatytiems BK 96 str. 1 d. 1 p. a p.p., akivaizdu, kad V. P. nagrinėtose bylose ir šie terminai faktiškai buvo pasibaigę, o administracinius teisės pažeidimus padarę asmenys administracinės atsakomybės išvengė. Taigi ir šiuo atveju tarp V. P. netinkamo pareigų atlikimo ir kilusių padarinių taip pat nustatytas priežastinis ryšys.

Kitus apeliaciniame skunde dėstomus nesutikimo su nuosprendžiu argumentus teisėjų kolegija taip pat atmeta. Ir apklausų metu, ir apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad neturėjo galimybės tinkamai išnagrinėti administracinių bylų dėl didelio darbo krūvio. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jos parodymus apie nevienodą bylų paskirstymą ir jai tekusį didesnį negu kitiems teisėjams darbo krūvį. Teismas rėmėsi tik duomenimis apie nagrinėtų bylų skaičių 2008 m. ir 2009 m. gruodžio mėnesiais, tačiau neįvertino duomenų 2007-2008 metais. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti. Prie bylos yra pridėta Nacionalinės teismų administracijos pateikta Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjų 2006-2010 darbo ataskaita (2 t., 67-72 b.l.), iš kurios matosi, kad teisėjai V. P. tekęs darbo krūvis ženkliai nesiskyrė lyginant su kitais to paties teismo teisėjais. Šiaulių miesto apylinkės teismo rašte (2 t., 96 b.l.) nurodyta, kad teisėjams skirstant bylas, nevienodas jų skaičius paaiškinamas tuo, kad teisėjai, nagrinėjantys administracines bylas, po to nagrinėja ir tose išnagrinėtose bylose gautus teikimus ir prašymus. Nuteistosios apeliaciniame skunde nurodomi duomenys irgi tik apie išnagrinėtų administracinių bylų skaičių, tačiau tikrąjį teisėjams tekusį darbo krūvį vis dėlto parodo jau paminėta ataskaita apie išnagrinėtas visų rūšių bylas. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas šias aplinkybes išnagrinėjo ir padarė pagrįstą išvadą, kad V. P. tekęs darbo krūvis iš esmės atitiko vidurkį. Teismas nuosprendyje taip pat pagrįstai pažymėjo, kad dėl per didelio darbo krūvio V. P. jokia forma nesikreipė nei į savo teismo vadovus, nei į teismo veiklą prižiūrinčias institucijas.

Apeliantė skunde nurodo, kad jos nusikalstamą veiką įvertinus kaip tęstinę, jau neaišku, kada dėl jos nusikalstamos veikos buvo padaryta didelė žala valstybei: ar šios veikos pabaigoje, ar ji buvo daroma visą kaltinime nurodytą laikotarpį. Jos nuomone, teismas taip pat nepagrindė savo teiginio apie jos padarytų įstatymų pažeidimų didelį mastą. Į šiuos apeliantės argumentus atsakyta pačiame skundžiamame nuosprendyje. Jame pagrįstai nurodyta apie tai, kad nusikalstama veika baigta nuo didelės žalos sukėlimo valstybei momento. Teismas nustatė, kad nuteistosios nusikalstama veika tęsėsi nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2010 m. gegužės 20 d., buvo nustatytas ne vienas ar keli netinkamo pareigų atlikimo atvejai, o sistemingas netinkamas tarnybos pareigų atlikimas. Todėl akivaizdu, kad padarytos žalos valstybei klausimą teismas sprendė įvertinęs žalą, padarytą per visą nusikalstamos veikos laikotarpį. Nuteistosios padarytų įstatymų pažeidimų didelį mastą patvirtina ir ilgas nusikalstamos veikos laikotarpis, ir įstatymų pažeidimų bei bylų, kuriose tie pažeidimai buvo padaryti, skaičius.

Apeliacinio skundo argumentai apie prieštaringas teismo išvadas dėl nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių taip pat nepagrįsti. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje (14 lape) iš tikrųjų nurodyta, kad „išvardintų nuostatų nesilaikymas atskleidžia kaltinamosios tyčios turinį, esmę”. Kolegijos nuomone, yra akivaizdu, kad toks teiginys yra nieko nenulėmusi teismo techninė klaida. Akivaizdu, kad šiuo atveju teismas pasisakė ne apie tyčios, o apie kaltės formą bei rūšį ir tai patvirtina toliau išdėstytos aiškios teismo išvados. Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamoji V. P. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo forma). Šioje nutartyje jau buvo nurodyta apie tai, kad BK 229 str. numato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, t.y. nusikalstamam pasitikėjimui arba nusikalstamam nerūpestingumui. Pagal BK 16 str. 3 d. nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal šios bylos aplinkybes, įvertinant ir pačios nuteistosios parodymus, daroma išvada, kad V. P., netinkamai atlikdama tarnybos pareigas, nenumatė, kad dėl to bus padaryta didelė žala valstybei. Tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes, būdama teisėja, žinodama įstatymus ir pati juos taikydama nagrinėjant bylas, tačiau tuo pačiu metu sistemingai nesilaikydama ATPK reikalavimų, ji galėjo ir turėjo numatyti savo veikos padarinius. Tai patvirtina, kad nuteistosios kaltė yra neatsargumas, o nusikalstamą veiką ji padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nuteistosios kaltės formą ir rūšį teismas nustatė teisingai.

Šiuos apeliantės skundo argumentus kolegija taip pat atmeta. Tai, kad nuteistoji, dirbdama teisėja, netinkamai atliko savo pareigas nagrinėdama ne baudžiamąsias, o administracines bylas, neturi esminės reikšmės vertinant dėl tarnybos pareigų neatlikimo kilusius padarinius. Tie padariniai negali būti siejami būtent su nagrinėjamų bylų kategorija. Atmetami ir apeliantės argumentai, kad Teisėjų garbės teismas už panašius nusižengimus kitais atvejais apsiribodavo drausminių nuobaudų taikymu arba tik drausmės svarstymu. Tas pats pasakytina ir apie skunde nurodomą Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-483/2010 (Nr.2K-305/2011). Apeliantė be pagrindo nurodo, kad šioje byloje nustatyti jos padaryti įstatymų pažeidimai panašūs į tuos, kurie nustatyti ir jos paminėtuose teismų sprendimuose. Pati apeliantė skunde nurodo, kad Teisėjų garbės teismas apsiribodavo drausmės bylų svarstymu konstatavus, kad dėl bylų išnagrinėjimo ne laiku proceso dalyviams nekilo neigiamų padarinių. Tas pats pasakytina ir apie skunde nurodomą Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamąjį nuosprendį, kuriame vienu iš tokio nuosprendžio priėmimo motyvų irgi buvo ta aplinkybė, kad dėl išteisintojo A. B. kaltės padaryti neteisėti procesiniai sprendimai, nors ir pavėluotai, tačiau buvo ištaisyti. Skirtingai negu šioje byloje, nagrinėjant V. P. bylą, teismas nustatė, kad dėl nuteistosios kaltės kilusių padarinių, pvz. administracinių nuobaudų nepaskyrimo asmenims pasibaigus tų nuobaudų skyrimo terminui, pašalinti jau nėra galimybės.

Apie galiojančią teisminę praktiką nagrinėjant bylas dėl tarnybos pareigų neatlikimo (BK 229 str.), taip pat ir apie aplinkybes ir kriterijus, pagal kuriuos sprendžiamas klausimas dėl valstybei padarytos didelės žalos, kolegija jau pasisakė šioje nutartyje.

Skundžiamame nuosprendyje spręsdamas šį klausimą teismas irgi rėmėsi teismine praktika ir pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas, pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinė nutartis Nr. 2K-199/2009). Nuosprendyje teismas nurodė, kad kaltinamoji V. P. sistemingai pažeidė ne tik ATPK eilės straipsnių reikalavimus, bet ir Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo nuostatas. Dirbama Šiaulių miesto apylinkės teisme ji savo pareigas atliko aplaidžiai (Teismų įstatymo 83 str. 3 d.). Ilgą laiką iš esmės nesiėmė jokių veiksmų išnagrinėti nuosprendžio nustatomojoje dalyje išvardintas bylas, sistemingai pažeidinėjo administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarką ir terminus, ir tai vertinama kaip aiškus aplaidumas darbe. Atlikdama teisėjos pareigas, pažeidė ir Teisėjų etikos kodekso 15 str. įtvirtintą pareigingumo principą. Nuteistosios padarytų pažeidimų mastas didelis. Iš byloje esančių penkiolikos teismo nutarimų (2 t., 17-31 b.l.) ir kitų paminėtų bylų dėl administracinių teisės pažeidimų matosi, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena dėl padarytų pažeidimų eilės asmenų atžvilgiu buvo nutraukta pasibaigus administracinių nuobaudų skyrimo terminui. Iš viso nuteistoji padarė įstatymų pažeidimus net 162 administracinių teisės pažeidimų bylose. To pasėkoje buvo sutrikdytas normalus administracinių bylų nagrinėjimas Šiaulių miesto apylinkės teisme, nebuvo įvykdyti ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, liko nenubausti bei išvengė administracinės atsakomybės 25 galimai administracinės teisės pažeidimus padarę asmenys, buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės ir asmenų lygybės prieš įstatymą principai. Tuo buvo pakenkta teisminės valdžios autoritetui, pažemintas teisėjo vardas. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad V. P. savo pareigas atliko aiškiai aplaidžiai arba jų neatliko be pateisinamos priežasties, nesilaikė Teisėjų etikos kodekso 6 str. 4, 5 p., 14 str. 1, 2, 7 p., 15 str. 1 , 2, 3, 4 p. reikalavimų. Toks nuteistosios elgesys, teismo nuomone, vertinamas kaip žeminantis teisėjo vardą bei kenkiantis teisminės valdžios autoritetui. Išdėstęs šiuos motyvus, teismas padarė išvadą, kad dėl nuteistosios tarnybos pareigų neatlikimo valstybė patyrė didelės žalos.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija su jau išdėstytomis teismo išvadomis ir motyvais sutinka. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad šie motyvai deklaratyvūs, yra nepagrįsti, nes teismo išvados yra grindžiamos teisme išnagrinėtais įrodymais ir tos išvados atitinka bylos aplinkybes.

Apeliaciniame skunde paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 14 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-512/2004 nurodyta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 229 str. žymiai sunkiau nustatyti žalą ir įvertinti jos dydį yra tais atvejais, kai tarnybos pareigų neatlikimu yra padaroma ne turtinė ir ne fizinė, o moralinė, politinė, organizacinė žala. Tokia žala turi būti kiekvienu atveju ad hoc įvertinama konkrečioje byloje, nes įstatymas ir teismų praktika universalių kriterijų, kaip paskaičiuoti jos dydį, nepateikia. Kadangi tokio pobūdžio žala turi ne materialią, o abstrakčią formą, todėl ypač svarbus yra vertinamasis atsiradusių padarinių aspektas. Sprendžiant šį klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, kurioje valstybės tarnybos srityje ir kokioms vertybėms yra padaryta žala, po to įvertinti jos dydį ir pažeistų objektų reikšmingumą. Tačiau veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo, - būtina nustatyti, kaip netinkamu pareigų atlikimu sukelti padariniai atsispindėjo kaltininko sąmonėje. Nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškia tuo, kad asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų pasekmių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nusikalstamam nerūpestingumui būtinas intelektualusis kaltės elementas. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka „turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka „galėjo“ reiškia subjektyvias asmens savybes, kurių dėka asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. Tačiau vien galėjimas ir turėjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veiką pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas be to dar turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį.

Apie šiuos išaiškinimus nurodoma ir vėlesnėse kasacinėse nutartyse. Tačiau šie išaiškinimai, kolegijos nuomone, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl V. P. kaltės. Šioje byloje dėl nusikalstamos veikos padarytą didelę žalą valstybei teismas konstatavo pagrįstai ir tai jau buvo aptarta. Tuo tarpu vertinant, kaip netinkamu pareigų atlikimu sukelti padariniai atsispindėjo kaltininko sąmonėje ir ar kaltininkas suvokė ir sugebėjo įvertinti savo veikos padarinių dydį, šioje byloje, kolegijos nuomone, būtina įvertinti konkrečias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, t.y. nusikalstamos veikos trukmę, padarytų pažeidimų skaičių, taip pat ir bylų, kurias nuteistoji netinkamai nagrinėjo, skaičių. Būtina atsižvelgti ir į pačios V. P. požiūrį tiek į savo netinkamą pareigų atlikimą, tiek į dėl to kilusius padarinius. Pažymėtina, kad ir apklausų metu, ir paduotame apeliaciniame skunde nuteistoji nurodė, kad, teisindamasi dideliu darbo krūviu, dalį savo žinioje turėtų administracinių bylų ji laikė mažiau svarbiomis, net nepradėjusi jų nagrinėti, vadino jas „beviltiškomis“ ir pan. Toks bylų skirstymas į svarbias ir mažiau svarbias visiškai nepateisinamas. Kita vertus, nuteistoji tikrai turėjo suvokti ir įvertinti savo veikos padarinių dydį. Nors apeliantė skunde nurodo, kad jai nesuprantama kaltinimo dalis apie “galimai“ dėl jos kaltės likusius nenubaustus asmenis, tokie jos argumentai visiškai nepagrįsti. Vilkindama bylų, kurias laikė „mažiau svarbiomis“, nagrinėjimą, ji privalėjo suvokti, kad suėjus administracinių nuobaudų skyrimo terminui, asmenys, padarę administracinius teisės pažeidimus, išvengs atsakomybės ir bausmės. Pažymėtina ir tai, kad laiku neišnagrinėtose bylose dėl asmenų, kurių kaltė būtų nepasitvirtinusi, teismui iš tikrųjų vykdant teisingumą, irgi būtų priimti nutarimai tas bylas nutraukti kitu pagrindu, o ne dėl administracinės nuobaudos skyrimo senaties termino. Dėl visų šių aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl nuteistosios tarnybos pareigų neatlikimo valstybė tikrai patyrė didelės žalos. O nuteistosios elgesys tikrai sukėlė tokius padarinius, dėl kurių veika negali būti vertinama drausminiu nusižengimu, nes joje yra nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Teismas V. P. pagrįstai pripažino kalta ir jos nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 229 str.

Apeliacinio skundo argumentus dėl byloje padarytų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų kolegija irgi atmeta. Iš bylos matosi, kad viso proceso metu V. P. nurodinėjo, kad jai nesuprantami pareikšti įtarimai, o vėliau ir surašytas byloje kaltinamasis aktas. Dėl to rašė skundą aukštesniajam prokurorui, po kaltinamojo akto surašymo pateikė atitinkamą prašymą teismui. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad netinkamai surašyta ir nuosprendžio nustatomoji dalis, apeliantės nuomone, joje teismas turėjo pateikti dar ir įrodymų analizę, iš kurios logiškai išplauktų jos kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Apeliaciniame skunde nuteistoji remiasi kasacine nutartimi Nr. 2K-P-36/2010, kurioje nurodoma apie tai, kad Konvencijos 6 str. 1 d. inter alia įtvirtinta asmens teisė į teisingą procesą baudžiamojoje byloje, šio straipsnio 3 d. a punkte garantuojama kaltinamojo teisė būti skubiai ir išsamiai informuotam apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą, o b punkte – teisė turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai. EŽTT nuosekliai laikosi pozicijos, kad Konvencijos 6 str. 3 d. a p. suteikia kaltinamajam teisę būti informuotam ne tik apie kaltinimo pagrindą, t.y. apie veikas, kurias jis įtariamas padaręs ir kuriomis grindžiamas kaltinimas, bet ir apie teisinį šių veikų įvertinimą. Ši informacija turi būti išsami. Sutikdama su šioje nutartyje išdėstytomis nuostatomis, kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl kaltinamojo akto ir skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies netinkamo surašymo atmeta. Pirmiausia pažymėtina, kad paminėta kasacine nutartimi Nr. 2K-P-36/2010 buvo nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu nuspręsti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja BPK 255, 256, 320 str. Šioje nutartyje buvo sprendžiami klausimai dėl nagrinėjimo teisme ribų ir kaltinimo pakeitimo galimybių. Šioje byloje teisme kaltinimai V. P. nebuvo keičiami. Tuo tarpu byloje surašytas kaltinamasis aktas ir nuosprendžio nustatomoji dalis surašyti laikantis atitinkamai BPK 219 str. ir BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų. Kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Visos šios aplinkybės išdėstytos ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstant pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybes. Be to, kaltinamajame akte ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyti dar ir atitinkami teisės aktai, apibūdinantys nuteistosios kompetenciją, teises ir pareigas, taip pat įstatymai, kuriuos nuteistoji pažeidė netinkamai atlikdama savo tarnybos pareigas. Išdėstyti taip pat ir dėl jos neteisėtos veikos kilę padariniai. Išvada dėl padarytos didelės žalos valstybei kaltinamajame akte ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje taip pat pagrindžiama konkrečiais išdėstytais duomenimis. Kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis aktas ir nustatomoji nuosprendžio dalis surašyti tinkamai ir nepažeidžiant BPK reikalavimų. Nuteistosios teisė žinoti, kuo ji kaltinama, o tuo pačiu ir jos teisė į gynybą nebuvo pažeista. Tuo tarpu apeliantės argumentus, kad jai kaltinimas nesuprantamas, kolegija atmeta ir juos vertina tik kaip pasirinktą gynybos būdą ir mėginimą sušvelninti savo padėtį. Teismo išvados vertinant įrodymus dėstomos ne nuosprendžio nustatomojoje dalyje, o motyvuojamojoje dalyje. Joje teismas išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Išdėstyti taip pat veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Taigi nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta nepažeidžiant BPK 305 str. 1 d. 1, 2, 3 p. reikalavimų. Kad nuosprendyje buvo įvertinti pačios nuteistosios parodymai ir išdėstyti motyvai, dėl kurių dalį tų parodymų teismas atmetė, šioje nutartyje jau buvo pasisakyta.

Iš bylos matosi, kad ją perdavus teismui, bylos parengimo nagrinėti teisme metu teisėjas priėmė nutartį perduoti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 str. reikalavimų. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ši nutartis buvo panaikinta ir byla perduota nagrinėti tam pačiam teismui. Po to, pirmosios instancijos teismo teisėjo nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo apie tai, jog Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo nurodyta, kad šioje byloje nenustatytas toks kaltinamojo akto trūkumas, kurio negalima ištaisyti teisme. Nepaisant to, kaltinimas teisme jai nebuvo pakeistas. Apeliantė nurodo, kad toks nemotyvuotas pirmosios instancijos teismo pozicijos pasikeitimas rodo teismo šališkumą. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija irgi atmeta. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde išdėstyta tik Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutarties ištrauka, be to, ji dar ir neteisingai interpretuojama. Iš tikrųjų šioje nutartyje nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas su apygardos teismo išvadomis dėl kaltinamojo akto turinio nesutinka. Kaltinamajame akte yra BPK 219 str. išvardinti būtini duomenys. Nutartyje taip pat nurodyta, kad byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdytų nagrinėti bylą iš esmės ir kad nurodytų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą nei tai įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu. Šioje byloje nenustatytas toks kaltinamojo akto trūkumas, kurio negalima ištaisyti teisme. Iš to, kas išdėstyta, matosi, kad panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas iš tikrųjų konstatavo, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. reikalavimus. Apie tai, kad teisme kaltinimą būtina keisti, nutartyje nieko nenurodyta, o tik paminėta, kad kaltinamojo akto trūkumus galima ištaisyti teisme, jeigu teismas manys, kad tai yra reikalinga. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad pirmiau priėmęs nutartį perduoti bylą prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto, šią nutartį panaikinus, tas pats teismas po to kaltinimo nepakeitė, tikrai nerodo teismo šališkumo. Pažymėtina tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nušalinimo teismui nepareiškė pati V. P., o apie teismo šališkumą nurodė tik apeliaciniame skunde. Kolegijos nuomone, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų suabejoti bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumu. Tuo tarpu vien tik tai, kad nuteistoji nesutinka su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus ir kad byloje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, negali būti pagrindu laikyti teismą šališku. Jokių kitų, juo labiau esminių, baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų kolegija šioje byloje irgi nenustatė.

Apeliacinio skundo argumentai dėl paskirtos didesnės už vidurkį bausmės irgi nepagrįsti. Iš nuosprendžio matosi, kad paskiriant V. P. bausmę, teismas vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas nenustatė jokių nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę atsižvelgta ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, į tai, kad nuteistoji padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, į nusikalstamos veikos trukmę ir jos padarinius. Kita vertus, buvo atsižvelgta ir į duomenis, teigiamai apibūdinančius nuteistosios asmenybę. V. P. pagal BK 229 str. buvo paskirta ne terminuoto laisvės atėmimo, o sankcijoje numatyta švelnesnės rūšies bausmė – bauda. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu galiojančių redakcijų BK 47 str. 3 d. 5 p. už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama iki 75 MGL dydžio bauda. Teismas paskyrė nuteistajai 50 MGL dydžio (6500 Lt) baudą. Kolegijos nuomone, tokio dydžio bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios V. P. apeliacinį skundą atmesti.