- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- II-36-990/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03224-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. Ž.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-36-990/2021
2021 m. sausio 13 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudodamasis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis išnagrinėjo R. Ž. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės R. G. 2020 m. spalio 26 d. nutarimo, kuriuo R. Ž. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 10 eurų dydžio bauda, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamu nutarimu nustatytos aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė R. G., nustačiusi, kad 2020 m. balandžio 12 d. apie 12.11 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), R. Ž., vairuodama automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodama pro stovintį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono ir šį automobilį kliudė bei apgadino, 2020 m. spalio 26 d. nutarimu R. Ž. skyrė administracinę nuobaudą – 10 eurų dydžio baudą.
II. Skundo argumentai
2. 2020 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas R. Ž. skundas, kuriame pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės R. G. 2020 m. spalio 26 d. nutarimas yra nepagrįstas, nes jokio eismo įvykio ji nepadarė ir jokio automobilio neapgadino. Pareiškėjos teigimu, jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, o skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis abejotinais duomenimis. Pareiškėja tyrimo metu kėlė klausimą dėl vaizdo įrašo teisėtumo, tačiau skundžiamame nutarime dėl to nepasisakyta. Nukentėjusioji J. K. pateikė tik trumpą vaizdo įrašo epizodą, kuris patvirtina, kad pareiškėjos automobilis buvo priparkuotas šalia nukentėjusiosios automobilio, tačiau nukentėjusioji pati atrinko, kokius vaizdo įrašus teikti policijai, galbūt sąmoningai norėdama parodyti pareiškėjos automobilį ir tuo pačiu nuslėpti kitas aplinkybes, susijusias su automobilio apgadinimu, dėl ko vaizdo įrašo teisėtumas kelia abejonių. 2019 m. balandžio 16 d. pas pareiškėją į darbą užėjo J. K., kuri pati pasakė, kad apgadintas lauke pastatytas pastarosios automobilis, kad nukentėjusioji jau apžiūrėjo įvykio vietą ir automobilius bei matė, kad ant R. Ž. automobilio nėra jokių kontakto žymių, o ant pačios nukentėjusiosios automobilio apgadinimai buvo aiškiai matomi. J. K. pasiėmė pareiškėjos telefono numerį, tačiau nepaskambino ir daugiau jokių pretenzijų neišsakė, tačiau po kurio laiko ji gavo šaukimą atvykti į policiją, kur buvo padarytos jos automobilio nuotraukos, o vėliau buvo priimtas nutarimas, kuriuo ji buvo pripažinta eismo įvykio kaltininke. Nors tyrėja nurodė, kad filmuotoje medžiagoje matoma, kaip R. Ž. parkuojant savo automobilį kitas automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra net sujudinamas, tačiau į pareiškėjos klausimą, kodėl po tokio kontakto ant pareiškėjos automobilio neliko žymių, tyrėja nesigilino ir jokių aplinkybių aiškintis neketino, tik paragino pareiškėją greičiau sumokėti paskirtą baudą. Pareiškėja pažymėjo, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas „slystamuoju būdu“, o automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus atitinkančių žymių ant jos automobilio nėra. Pareiškėjos įsitikinimu, automobilis „Volkswagen Passat“, galėjo būti apgadintas kitur, o J. K. melagingai nurodė, neva ant automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio buvo matomos braukimo žymės, nors jokių apgadinimų ant pareiškėjos automobilio tikrai nebuvo, dėl ko pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą nutarimą.
III. Atsiliepimo į skundą argumentai
3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė R. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2020 m. spalio 26 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Priimant skundžiamą nutarimą buvo išnagrinėti ir įvertinti visi byloje esantys įrodymai, R. Ž. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai, dėl ko pastarosios skundo prašoma netenkinti.
IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
4. Teismo posėdžio metu R. Ž. pakartojo savo skundo reikalavimus ir paaiškino, kad žodinis bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2020 m. spalio 14 d. Atvykusi į bylos nagrinėjimą ji iš karto raštu pateikė prašymą dėl tyrėjos nušalinimo. Tyrėja pasakė šį prašymą turinti užregistruoti, paėmė jos asmens tapatybės kortelę ir nuėjo registruoti prašymo. Po maždaug penkiolikos minučių atėjusi tyrėja atidavė jos pateikto nušalinimo kopiją ir dar kitą kopiją bei pasakė, kad šiuos dokumentus prijungs prie bylos. Ji paklausė, ar tyrėja nusišalina, tačiau tyrėja atsakė, kad ji viską sužinos spalio 26 dieną. Tyrėja paklausė, ar ji turi kokių nors klausimų, tad ji uždavė keletą klausimų, susijusių su byla, tačiau tyrėja nei į vieną klausimą neatsakė, tik pakartojo, kad ji viską sužinos spalio 26 dieną arba kito posėdžio metu. Ji išėjo ir manė elektroniniu paštu gausianti atsakymą ar kvietimą dėl spalio 26 dienos posėdžio, tačiau spalio 26 d. ji gavo nutarimą, kuriuo jai buvo paskirta bauda, panaikintas vienas jai inkriminuotas straipsnis ir nurodyta, kad ji yra įvykio kaltininkė, o dėl nušalinimo nebuvo pasisakyta. Kadangi visą laiką bylą nagrinėjo pareigūnė R. L., o priimtą nutartį pasirašė R. G., ji manė, kad R. L. nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, tačiau gavusi policijos atsiliepimą į skundą ji suprato, kad pareigūnė R. L. nenusišalino, o per tą laiką tiesiog pasikeitė pavardę.
Žemesnės instancijos teismas
5. 2019 metų balandžio 12 d. pas ją į darbą atėjo moteris, kuri pasakė, kad ji apgadino šios moters automobilį. Moteris nurodė apžiūrėjusi jos automobilį, tačiau ant jos automobilio jokių žymių nematė. Visgi moteris sakė, kad automobilį apgadino ji, nes jos automobilis stovėjo šalia. Ji pasakė, kad jos automobilis ten stovi visą laiką apie 20 metų, nes tai yra jos parkavimo vieta prie darbo, o aikštelė filmuojama, su (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso aikštelė, ji yra susitarusi ir jai ten leidžiama statyti automobilį. Tuomet ji su ta moterimi nuėjo prie automobilių. Ant moters automobilio buvo matomi įbrėžimai ir įlenkimas. Moteris nurodė važiuojanti pas sutuoktinį į servisą, paprašė jos telefono numerio, tačiau jai taip ir nepaskambino. Po mėnesio ji gavo kvietimą atvykti į kelių policiją kaip liudytoja, kur ji atvyko su savo automobiliu. Pareigūnė S. K. pasakė, kad yra surašytas protokolas dėl aikštelėje įvykusio autoįvykio ir paklausė, ką ji apie tą įvykį žino, todėl ji parašė paaiškinimą. Po mėnesio ją vėl pasikvietė pareigūnė S. K. ir liepė atvykti su automobiliu. Tąkart buvo atvažiavusi ir nukentėjusioji su savo automobiliu. Pareigūnė liepė sustatyti automobilius greta, padarė matavimus ir nukentėjusiajai leido važiuoti, o ją pasikvietė į kabinetą. Pareigūnė jai pateikė susipažinti nutarimą ir pasakė, kad ji apgadino automobilį, nepranešė apie įvykį, pasišalino, todėl jai skiriama bauda, kurią ji turi sumokėti iki 2019 m. birželio 15 d., o 2019 m. birželio 26 d. buvo paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas. Ji S. K. pasakė įvykio nepadariusi, tačiau pareigūnė ją paragino greičiau sumokėti baudą. Ji pasakė baudos mokėti nesutinkanti, nes ji nepadarė to įvykio. Pareigūnė jai patarė sumokėti baudą arba ateiti į žodinį bylos nagrinėjimą. 2019 m. birželio 13 d. Ji raštu informavo kelių policiją dalyvausianti žodiniame bylos nagrinėjime, išdėstė neatitikimus, buvusius nutarime. Pareigūnė jai pasakė, kad ji parkuodama užkliudė ir apgadino kitą automobilį, o nutarime buvo parašyta, kad automobilį ji apgadino važiuodama pro šalį. 2019 m. birželio 26 d. ji atėjo į žodinį bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėjo R. L. Ji parašė argumentuotą pareiškimą, kuris buvo susijęs su šia byla. Po pokalbio su S. K. buvo surašytas nutartis, todėl ji paprašė leisti jai susipažinti su byla, tačiau jai buvo pasakyta, kad ji turi sumokėti už kopijas, tuomet ji gaus bylos medžiagą. Ji taip pat paprašė vaizdo įrašo. Bylos medžiagos kopijas ji pasiėmė, o vaizdo įrašo nebuvo ir jai pateiktas kompaktinis diskas buvo tuščias. Tuomet ji į policijos įstaigą nuvažiavo antrą kartą ir jai antrą kartą buvo įrašytas vaizdo įrašas. Liepos mėnesio pradžioje iš draudimo bendrovės ji gavo pranešimą, kad regreso tvarka ji turi atlyginti padarytą žalą. Ji draudimo bendrovės užklausė, kuo remiantis iš jos reikalaujama atlyginti žalą, nes bylos nagrinėjimas nebaigtas. Jai bendrovė informacijos nesuteikė, tik atsakė, kad ji turi važiuoti į policiją. Tada ji bandė aiškintis policijoje. Paaiškėjo, kad birželio 13 d. kita pareigūnė J. A. draudimo bendrovei išdavė pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad ji pripažinta kalta ir pagal kurią draudimo bendrovė turi pagrindą regreso tvarka iš jos išieškoti žalos atlyginimą. Ji parašė raštus policijai, kad ši pažyma turi būti panaikinta, informavo draudimo bendrovę, kad ši stabdytų reikalavimą, nes bylos nagrinėjimas nebaigtas ir nepriimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjant bylą ji prašė skirti automobilio ekspertizę, bet R. L. pateikė vaizdo įrašo ekspertizę, kuri neatsakė į jokius klausimus. 2020 m. spalio mėn. ji gavo dokumentus, kad yra skirta vaizdo įrašo ekspertizė, įvertinta ekspertizės kaina. Gavus vaizdo įrašo ekspertizę, prasidėjus karantinui buvo skubama greičiau nagrinėti bylą ir pastarąją užbaigti, bet ji vėl parašė, kad būtų atsakyta į klausimus, tačiau nei į vieną klausimą nebuvo atsakyta. Per tą laiką prasidėjo kita byla, kurioje draudimo bendrovė kreipėsi su ieškiniu dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Vyko parengiamasis teismo posėdis, kuriame ji pateikė dokumentus ir informavo, kad nėra priimtas nutarimas, todėl teisėja Kristina Lysionok sustabdė bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas galutinis nutarimas šioje byloje. Ji toje aikštelėje automobilį stato virš 20 metų, visi ją pažįsta, jos automobilį žino, ją galima surasti per 5-10 minučių, kaip ir nukentėjusioji ją surado. Ji nežino, kodėl pareigūnės ją pakvietė atvykti tik po mėnesio laiko, matyt sąmoningai „tempė“ laiką, nes prasidėjus šiai bylai nuėjusi į (duomenys neskelbtini) ji sužinojo, kad vaizdo įrašas saugomas vieną mėnesį ir neturėjo galimybių paimti vaizdo įrašo, nes jo nebuvo. Pareigūnės sakė, kad jos pačios užklausė vaizdo įrašo iš (duomenys neskelbtini) ir šį įrašą gavo per „Wetransfer“ programą, tačiau byloje nėra duomenų, kad tyrėjos gavo šį vaizdo įrašą. Kita pareigūnė, pavarde Š., prašė (duomenys neskelbtini) pateikti įrašą, kreipėsi į centrą ir prašė pateikti informaciją, ar turimos vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo eismo įvykį, jei taip, prašė jį saugoti ir pateikti vaizdo įrašo kopiją. Byloje esančiame paaiškinime nukentėjusioji rašė pateikusi vaizdo įrašą policijai. Jai kyla klausimas, kodėl byloje nėra visos dienos vaizdo įrašo. Aikštelę stebi keturios sferinės vaizdo kameros, viena kamera yra prie įvažiavimo, todėl jai nesuprantama, kodėl nuo pat pradžių nebuvo pareikalauta duomenų apie tai, kokios būklės nukentėjusiosios automobilis atvažiavo į aikštelę. Nuo pat pradžių bendraudama su tyrėjomis ji kėlė šį klausimą, tačiau iki šio niekas to neatsakė, nes galbūt įvykis vyko ne toje aikštelėje įvyko, o kažkur kitur. Jos nuomone, neįmanoma padaryti tokį aštrų įbrėžimą, nepagadinus savo automobilio. Ji matė televizijos laidą, kurioje S. B. pasakė, kad neįmanoma padaryti tokių automobilio apgadinimų, kad neliktų žymių.
6. Teismo posėdžio metu J. K. parodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. išėjusi iš darbo ji rado apgadintą savo automobilį, kurio keleivio pusėje ji rado įbrėžimus. Tą dieną ji niekur nebuvo išvažiavusi iš automobilių stovėjimo aikštelės, iš darbo ji išėjo apie 16.00-16.30 val. ir pastebėjo apgadintą automobilį. Aikštelėje yra vaizdo stebėjimo kameros, todėl pirmadienį ji susisiekė su įstaigos ūkio dalies vedėju ir paprašė, kad pastarasis pažiūrėtų, kas 2019 m. balandžio 12 d prie jos automobilio buvo pastatęs automobilį. Buvo iškviesti darbuotojai, kurie prižiūri vaizdo kameras, su kuriais ji peržiūrėjo 2019 m. balandžio 12 d. vaizdo įrašą nuo to momento, kai ji įvažiavo į aikštelę ir prisiparkavo, iki tada, kai ji išėjo iš darbo ir aptiko apgadintą automobilį. Peržiūrėję vaizdo įrašą jie matė, kad per visą tą dieną ji niekur neišvažiavo, o prie jos automobilio prisiparkavo vienintelis automobilis. Jos nurodyti įbrėžimai anksčiau atsirasti negalėjo. Ji savo automobilio apgadinimų nuotraukas pateikė tyrėjai. Apgadinimai matomi tiek ant rato, tiek ant sparno, bamperio. Tai – tiesūs įbrėžimai, kurie atitinka aukštį. Ant jos padangos netgi buvo balti dryžiai. Aukštį ji išmatavo, viskas atitinka. Į aikštelę ji atvažiavo ryte, o apgadinimus rado vakare. Peržiūrint vaizdo įrašus dalyvavo ir budėtoja, kuri pasakė, kas yra automobilio „Volkswagen Golf“ savininkas. Pas automobilio „Volkswagen Golf“ savininkę ji nuėjo geranoriškai pasikalbėti, tačiau pastaroji neigė apgadinusi jos automobilį. Tada jos kartu nuėjo apžiūrėti automobilius. Automobilio „Volkswagen Golf“ savininkė jai atėjus neatrodė nustebusi, atsakė automobilio neapgadinusi ir kad ji pati galėjusi kitur įbrėžti ir sugadinti savo automobilį. Ji automobilio „Volkswagen Golf“ savininkei parodė 2019 m. balandžio 12 d. nuotraukas, kurias turėjo mobiliajame telefone, tačiau automobilio „Volkswagen Golf“ savininkė pasakė, kad tai atsitiko kažkur kitur. Ji automobilį laiko garaže, kiekvieną rytą iš garažo važiuoja tiesiai į darbą. Ji peržiūrėjo visų kamerų vaizdo įrašus nuo to momento, kai įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę. Apžiūrėjusi savo automobilį ji paskambino savo sutuoktiniui ir tą pačią dieną paskambino policijos pareigūnams. Šalia jos automobilio jokių kitų automobilių iš keleivio pusės nebuvo. Automobilį ji rado apgadintą, tai matė ir jos kolegė. Ji iš karto padarė apgadinimų nuotraukas. Peržiūrint vaizdo įrašą darbuotojai, prižiūrintys vaizdo kameras, taip pat matė, kad visą dieną prie jos automobilio buvo tik vienas automobilis „Volkswagen Golf“, todėl jie jai iškirpo būtent tą momentą, nes daugiau jokių automobilių per visą dieną šalia nebuvo. Ji nežino apsaugos darbuotojo duomenų. Vaizdo įrašą ji perdavė policijai. Prieš tai jos automobilis nebuvo aplamdytas, ji niekaip negalėjo atvažiuoti su apgadintu automobiliu. Ji nuėjo pas automobilio „Volkswagen Golf“ savininkę tik todėl, kad norėjo pasikalbėti gražiuoju, ir nuėjo tik peržiūrėjusi vaizdo įrašus bei įsitikinusi, kad automobilio „Volkswagen Golf“ savininkė ten buvo. Peržiūrint vaizdo įrašus dalyvavo ūkio dalies vedėjas, budėtoja, bet viso vaizdo įrašo jie neperžiūrinėjo, o visą vaizdo įrašą greituoju būdu žiūrėjo ji ir apsaugos darbuotojai. Vaizdo įrašą jie peržiūrėjo net kelis kartus. Ant automobilio „Volkswagen Golf“ priekinio bamperio buvo matomi nežymūs pabraižymai, bet akivaizdžių įbrėžimų nebuvo. Ji automobilį buvo prisiparkavusi atbula, o automobilis „Volkswagen Golf“ buvo pastatytas priekiu. Automobilis „Volkswagen Golf“ buvo apžiūrėtas kitą savaitę antradienį ar trečiadienį po to, kai ji peržiūrėjo vaizdo įrašus. Automobilio „Volkswagen Golf“ savininkė jai davė savo kontaktinį numerį, bet pasitarusi su vyru ji nusprendė su automobilio „Volkswagen Golf“ savininke nesusisiekti, kad vėliau nebūtų problemų, nes pokalbio metu automobilio „Volkswagen Golf“ savininkė kaltę neigė ir buvo negeranoriška. Jai padarytą žalą atlygino draudimo įmonė, draudime yra numatyta franšizė.
7. Teismo posėdžio metu R. G. parodė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą klausimas dėl nušalinimo sprendžiamas nebuvo. Sprendimą dėl nušalinimo priima policijos įstaigos vadovo įgaliotas atstovas. Nušalinimo ji nenagrinėjo ir nutarimo dėl to nepriėmė. Bylos nagrinėjime vyko žodiniai procesai – vienas buvo žiemą, kitas – po karantino. Į bylos nagrinėjimą buvo atvykusi R. Ž., o nukentėjusioji atvykusi nebuvo. Bylą žodinio proceso tvarka nagrinėjo ji. Nagrinėjant bylą buvo nuspręsta paskirti vaizdo ekspertizę. Ji neprisimena pareiškėjos prašymo dėl autotechninės ekspertizės. Buvo pateiktas ne vienas prašymas, į kuriuos atsakinėjo S. K.
8. Teismo posėdžio metu R. I. parodė, kad pareigūnė klausimą dėl nušalinimo sprendė pažeisdama procedūrą, nes šiuo klausimu reikėjo priimti atitinkamą nutarimą. Patikrinęs duomenis dokumentų valdymo sistemoje jis matė, jog ant pareiškėjos 2020 spalio 14 d. prašymo dėl nušalinimo Nr. 10P-8438 buvo uždėta vadovo viza „prijungti prašymą prie bylos ir nagrinėjant bylą pasisakyti dėl prašyme išdėstytų aplinkybių“. Techniškai suklydo pareigūnė, nes ji iš dalies pasisakė dėl nušalinimo, tačiau nurodė žodžiu išsprendusi tą klausimą. ANK 615 straipsnio pareigūnė nepažeidė, nes tyrėja buvo S. K., o nusižengimą nagrinėjo R. G., bet pareigūnė procedūros nesilaikė. Jis prieš posėdį su byla susipažino ir mano, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir tinkamai motyvuotas.
9. Teismo posėdžio metu S. K. parodė, kad ši byla pakliuvo į paieškos poskyrį, kuriame tiriamos bylos, kuriose automobilių vairuotojai pasišalina iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio vietoje yra surenkami pirminiai parodymai, o vėliau byla perduodama į paieškos poskyrį, kuriame pagal automobilio valstybinį numerį nustatomas automobilio savininkas bei vairuotojas. Šiame poskyryje yra surenkami visi įrodymai, kurie reikalingi bylos tyrimui. Šioje situacijoje ji pradėjo tyrimą pagal automobilio valstybinius numerius. Visų aplinkybių ir smulkmenų byloje ji neatsimena. Buvo apklaustos nukentėjusioji, įtariamoji, kuri šiuo metu traukiama administracinėn atsakomybėn, taip pat buvo apžiūrimos transporto priemonės, buvo atliekamas transporto priemonių sugretinimas, peržiūrėtas vaizdo įrašas ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Policijoje ji dirba 20 metų. Yra popierinė byla ir elektroninė byla, kuri talpinama į registrą ir visi dokumentai įsegami į elektronines bylas. Popierinėje ir elektroninėje bylose dokumentai skirtis negali. Jei dokumentai buvo patalpinti į elektroninę sistemą, jie gali būti neatspausdinti, gali būti neprisegti, bet šioje byloje pareiškėjai viskas buvo pateikta. Ji nežino, kada buvo prijungtas vaizdo įrašas. Ji matė tik vieną vaizdo įrašą, kurį peržiūrėjo iš elektroninės saugyklos. Gali būti, kad tuo pačiu metu nukentėjusioji pristatė vaizdo įrašą, o pareigūnė įrašą dar ir atsisiuntė, tačiau, jos žiniomis, byloje yra vienas vaizdo įrašas. Procesinis sprendimas byloje buvo priimtas remiantis visais įrodymais, o ne tik vaizdo įrašu, automobilio apžiūra ir transporto priemonių sugretinimu. Buvo nustatyta, kad R. Ž. transporto priemonė buvo apgadinta, automobilių sugretinime dalyvavo pati pareiškėja, kuriai buvo parodytos konkrečios apgadinimų vietos. Jai nekilo įtarimų, kad nukentėjusiosios automobilis galėjo būti apgadintas kitur, o ekspertai pateiktoje išvadoje pagal vaizdo įrašą nustatė, kad tarp šių dviejų automobilių buvo kontaktas. Byloje yra transporto priemonių nuotraukos, yra nustatyta, kokios automobilių vietos kontaktavo, yra aprašytas apgadinimų aukštis, mechanizmas, išsidėstymas ir viskas atitinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. R. Ž. Kelių eismo taisyklių pažeidimų, išskyrus numatytuosius ANK, padarymą.
12. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad R. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktuose nurodytus reikalavimus.
13. Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta eismo dalyvių pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 126 punkte įtvirtinta vairuotojo pareiga palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, taigi teismo pareiga yra įvertinti, ar R. Ž. laikėsi minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
14. Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė aplinkybes, esą R. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktuose nurodytus reikalavimus, grindžia tuo, kad nesilaikydama minėtų reikalavimų R. Ž. 2020 m. balandžio 12 d., vairuodama automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. Ž. šias aplinkybes neigia ir nurodo, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti apgadintas anksčiau ir tai galėtų patvirtinti visos nagrinėjamo įvykio dienos, o ne trumpo laiko tarpo vaizdo įrašai.
15. Vertindamas administracinio nusižengimo teisenos metu surinktus duomenis teismas pažymi, kad, pirma, nagrinėjamo įvykio dieną – 2019 m. balandžio 12 d. 17.07 val. policijos pareigūnas T. M. sudarė eismo įvykio schemą (b. l. 37-39), kurioje nurodė ant automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio ir priekinio dešinės pusės sparno užfiksavęs apgadinimus; antra, 2019 m. gegužės 30 d. rašydama paaiškinimą J. K. pridėjo dvi automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukas (b. l. 41-44), iš kurių matyti, kad 1) ant automobilio padangos yra trys baltos spalvos žymės, 2) ant automobilio priekinio bamperio ir priekinio dešinės pusės sparno yra įlenkimai, 3) tiek ant automobilio padangos esančios žymės, tiek ant automobilio priekinio bamperio ir priekinio dešinės pusės sparno esantys įlenkimai yra tame pačiame aukštyje. Šių apgadinimų lokalizacija patvirtina minėtus apgadinimus buvus padarytus toje vietoje, kurioje jie buvo nufotografuoti; trečia, nors pareiškėja viso proceso metu tikino, kad ant jos automobilio nebuvo užfiksuota jokių apgadinimų, tačiau 2019 m. gegužės 31 d. darytose nuotraukose (b. l. 52-59) užfiksuoti automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kairės pusės briaunos apgadinimai. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareiškėjos vairuojamas automobilis į stovėjimo aikštelė įvažiavo būtent šia automobilio dalimi pravažiuodamas pro stovinčio automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinį šoną, prie pat pastarojo automobilio priekinio dešinio sparno, ant kurio taip pat nustatyti apgadinimai; ketvirta, 2019 m. gegužės 31 d. sugretinus automobilius „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant minėtų automobilių esančių apgadinimų aukštis sutampa; penkta, specialistas, ištyręs vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota kaip pareiškėjos vairuojamas automobilis „Volkswagen Golf“ įvažiuoja į automobilių stovėjimo aikštelę, nustatė, kad į aikštelę įvažiuojant minėtam automobiliui, iš dešinės pusės stovėjęs automobilis sujudėjo, kas byloja apie tarp minėtų automobilių buvusį kontaktą.
16. Nors pareiškėja išsakė abejones dėl vaizdo įrašo patikimumo, pabrėždama, jog vaizdo įrašas yra per trumpas, jame neužfiksuota, kas automobilių stovėjimo aikštelėje vyko visą dieną, kokios būklės anksčiau buvo automobilis Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau pažymėtina, jog tarp pareiškėjos vairuojamo automobilio ir aikštelėje stovėjusio automobilio užfiksuotas kontaktas, abiejų automobilių apgadinimai sutampa, dėl ko nekyla net menkiausių abejonių dėl R. Ž. sukelto eismo įvykio, o administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas neturi pareigos rinkti perteklinių įrodymų (nagrinėjamu atveju išreikalauti visos dienos stovėjimo aikštelės vaizdo įrašus), kuomet turimų duomenų pilnai pakanka nustatyti veikos aplinkybes. Pertekliniai bylą nagrinėjančio pareigūno veiksmai pažeistų proceso ekonomiškumo principą, o vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įsitikinimas, jog byloje esantys duomenys nėra pakankami, nesudaro pagrindo imtis neribotų tyrimo veiksmų ir papildomai įrodinėti byloje jau nustatytas aplinkybes.
17. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad administracinio nusižengimo teisenos metu buvo surinkta pakankamai patikimų duomenų – įrodymų, patvirtinančių, kad 2020 m. balandžio 12 d. apie 12.11 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), R. Ž., vairuodama automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodama pro stovintį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktų reikalavimus: buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono ir šį automobilį kliudė bei apgadino, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.
18. Taip pat R. Ž. įvardijo procesinius pažeidimus, kurie, jos manymu, buvo padaryti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Pareiškėjos teigimu, buvo apribota jos teisė dalyvauti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, nes ji nebuvo kviečiama į 2020 m. spalio 26 d. vykusį bylos nagrinėjimą. Vertinant šį pareiškėjos argumentą, pažymėtina, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje su pareiškėja ne kartą buvo derinama žodinio bylos nagrinėjimo data, pareiškėjos prašymu žodinis bylos nagrinėjimas buvo perkeltas į jai tinkantį laiką, o 2020 m. spalio 14 d. vykusio bylos žodinio nagrinėjimo metu pareiškėja turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją bei argumentus, susijusius su nagrinėjama byla, ką ir padarė. Skundžiamame 2020 m. spalio 26 d. nutarime buvo nurodyti bei įvertinti pareiškėjos R. Ž. išdėstyti argumentai, o vien pareiškėjos noras dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime dar kartą, ar klaidingas suvokimas apie tai, kad ji turėjo būti kviečiama pakartotinai, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo apribota jos teisė į žodinį bylos nagrinėjimą. Negalima nepastebėti ir to, jog pareiškėja pateikusi skundą dėl 2020 m. spalio 26 d. nutarimo išdėstė analogiškas aplinkybes ir argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi bylą nagrinėjant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje, dėl ko nėra aišku, kokiu tikslu pareiškėja pageidavo į policijos įtaigą vykti pakartotinai, taigi teismas neturi pagrindo spręsti, kad buvo pažeista R. Ž. teisė dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime.
19. Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kad R. Ž. o 2020 m. spalio 14 d. pateiktas prašymas dėl bylą nagrinėjusios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės R. L. (vėlesnė pavardė – G.) nušalinimo nebuvo išspręstas ANK 576 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. ANK 576 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno nušalinimo priima institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Visgi vertinant tokio procesinio pažeidimo reikšmę būtina atsižvelgti į paties prašymo turinį: R. Ž. pateiktas prašymas dėl pareigūnės nušalinimo grindžiamas tuo, kad pareigūnė neva neįsigilino į bylos aplinkybes, neatsakė į pareiškėjos užduodamus klausimus, paskyrė netinkamą ekspertizę, byloje nepasisakė, kodėl ant pareiškėjos automobilio nebuvo žymių, ar buvo tirta galimybė dėl įvykio kitoje vietoje, taip pat minėtame prašyme pareiškėja pasisakė dėl tirti pateikto vaizdo įrašo netinkamumo ir jai surašyto administracinio nusižengimo protokolo trūkumų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog nešališkumo (tiek teismo, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno) reikalavimas turi du aspektus – subjektyvų ir objektyvų. Pirma, pareigūnas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, antra, turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo šališkumo (pvz., (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo ar pareigūno nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017). Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo (ar šiuo atveju – bylą nagrinėjusio pareigūno) padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, procesą reglamentuojančių įstatymų pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad byla buvo išnagrinėta šališkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008). Nesant konkrečių bylą nagrinėjusio pareigūno šališkumo požymių, šališkumo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-486/2014 ir kt.). Juo labiau nešališkumo principo neįgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad pareigūno padarytos išvados vertinant faktines aplinkybes ir atliekant jų tyrimą (aptariamu atveju – parenkant konkretų ekspertizės tipą, išreikalaujant bei vertinant vaizdo įrašą, apžiūrint ir sugretinant automobilius) yra ne tokios, kokių norėtų pareiškėja. Minėta, R. Ž. 2020 m. spalio 14 d. prašyme dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės R. L. nušalinimo nenurodyta nei vieno argumento, susijusio su minėtos pareigūnės šališkumu, dėl ko teismas neturi pagrindo spręsti, jog tokio prašymo neišsprendimas ANK 676 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kaip nors pažeidė pareiškėjos interesus.
20. Apibendrinus išdėstytus argumentus konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Įvertinus tai, jog nebuvo nustatyta nei pareiškėjos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, pareiškėjai paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydis, lygus ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumui, atitinka ANK 34 straipsnyje įtvirtintas administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, dėl ko R. Ž. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės R. G. 2020 m. spalio 26 d. nutarimo, panaikinimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
R. Ž. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės R. G. 2020 m. spalio 26 d. nutarimo, kuriuo R. Ž. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 10 eurų dydžio bauda, panaikinimo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.