- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- AN2-85-851/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03224-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aiva Survilienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos R. Ž. (toliau tekste ir – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-13 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė 2019-05-31 surašė R. Ž. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-45542-2019 už tai, kad ji 2020-04-12 apie 12.11 val. prie pastato, esančio A. g. 2, Vilniuje, vairuodama automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodama pro stovintį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono ir šį automobilį kliudė bei apgadino, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tai tyra tokiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje (2018-12-20 įstatymo Nr. XIII-1862 redakcija) ir 426 straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės 2020-10-26 nutarimu Nr. 10-ANR_24942-2020 R. Ž. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir jai paskirta 10 Eur dydžio bauda, o administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį R. Ž. atžvilgiu nutraukta.
Šalies argumentai
3. R. Ž. pateikė apylinkės teismui skundą, prašydama panaikinti 2020-10-26 nutarimą Nr. 10-ANR_24942-2020. Skunde nurodė, kad nutarimas yra nepagrįstas, nes jokio eismo įvykio ji nepadarė ir jokio automobilio neapgadino. Pareiškėjos teigimu, jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, o skundžiamas nutarimas, anot pareiškėjos, priimtas vadovaujantis abejotinais duomenimis.
3.1. Pareiškėja skunde nurodė, jog kėlė klausimą dėl vaizdo įrašo teisėtumo, tačiau skundžiamame nutarime dėl to nepasisakyta. Pareiškėjos teigimu, nukentėjusioji J. K. pateikė tik trumpą vaizdo įrašo epizodą, kuris patvirtina, kad pareiškėjos automobilis buvo priparkuotas šalia nukentėjusiosios automobilio, tačiau nukentėjusioji pati atrinko, kokius vaizdo įrašus teikti policijai, galbūt sąmoningai norėdama parodyti pareiškėjos automobilį ir tuo pačiu nuslėpti kitas aplinkybes, susijusias su automobilio apgadinimu, dėl ko vaizdo įrašo teisėtumas kelia abejonių.
3.2. Pasak pareiškėjos, nors tyrėja nurodė, kad filmuotoje medžiagoje matoma, kaip jai (R. Ž.) parkuojant savo automobilį, kitas automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra net sujudinamas, tačiau į pareiškėjos klausimą, kodėl po tokio kontakto ant pareiškėjos automobilio neliko žymių, tyrėja nesigilino ir jokių aplinkybių aiškintis neketino, tik paragino pareiškėją greičiau sumokėti paskirtą baudą. Pareiškėja pažymėjo, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas „slystamuoju būdu“, o automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus atitinkančių žymių ant jos automobilio nėra. Pareiškėjos įsitikinimu, automobilis „Volkswagen Passat“ galėjo būti apgadintas kitur, o J. K. melagingai nurodė, neva ant automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio buvo matomos braukimo žymės, nors jokių apgadinimų ant pareiškėjos automobilio nėra.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į pareiškėjos į skundą institucijos įgaliotoji pareigūnė prašė pareiškėjos skundo netenkinti. Nurodė, kad priimant skundžiamą nutarimą, buvo išnagrinėti ir įvertinti visi byloje esantys įrodymai, R. Ž. administracinėn atsakomybėn patraukta teisėtai ir pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-11-13 nutartimi pareiškėjos skundo netenkino, ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės 2020-10-26 nutarimą paliko nepakeistą, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymas ir R. Ž. kaltė įrodyta byloje esančiais faktiniais duomenimis, todėl administracinėn atsakomybėn ji patraukta bei nubausta pagrįstai ir teisėtai. Pažymėjo, kad pareiškėjos R. Ž. 2020-10-14 prašyme dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės R. L. nušalinimo nenurodyta nei vieno argumento, susijusio su minėtos pareigūnės šališkumu, dėl ko teismas neturi pagrindo spręsti, jog tokio prašymo neišsprendimas ANK 676 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kaip nors pažeidė pareiškėjos interesus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
6. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-13 nutartį bei ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-10-26 nutarimą, ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį jos atžvilgiu nutraukti, nesant šio administracinio nusižengimo požymių.
7. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Pasak pareiškėjos, ji visą laiką kėlė klausimą, kodėl nebuvo paimtas vaizdo įrašas, tikslu nustatyti, kokios būklės nukentėjęs automobilis įvažiavo į stovėjimo aikštelę. Prie įvažiavimo stovi užtvaras, kurį filmuoja aukštos kokybės vaizdo kamera. Šis faktas patvirtintų ar paneigtų abejones – ar įvykis įvyko stovėjimo aikštelėje, ar kur kitur, tik nukentėjusioji bando perkelti į parkavimo aikštelę.
8. Taip pat skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu būtina nustatyti, ar padarytoje veikoje yra specialiosios ATPK dalies straipsnyje ar jo dalyje numatyto pažeidimo sudėties objektyviosios pusės požymių. Todėl būtina surinkti visą reikalingą informaciją apie pažeidimo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes, kad būtų galima konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą. Išsamus šių aplinkybių išsiaiškinimas yra pagrindas tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką. Administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė – kitas svarbus įrodinėjimo dalyko elementas, susijęs su teisės pažeidimo sudėties subjekto ir subjektyviosios pusės nustatymu. Praktika rodo, kad asmens kaltė neretai neįrodinėjama, o apsiribojama tik pažeidimo fakto nustatymu. Tačiau neįrodžius asmens kaltės ir nenustačius kaltės formos administracinė atsakomybė apskritai negali kilti. Administracinės atsakomybės taikymas nenustačius asmens kaltės - šiurkštus teisėtumo principo, kurio įgyvendinimas garantuoja administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pažeidimas.
9. Pasak pareiškėjos teismas keistai pasisako ir dėl pareigūnės nušalinimo fakto, t. y. nevertina fakto, kad pareigūnė R. L. (vėlesnė pavardė – G.) visiškai nesprendė pareikšto jai nušalinimo klausimo, o jos (pareiškėjos) pareikštą reikalavimą iš viso nuslėpė, sąmoninai klaidino. Priimdama nutarimą, pasirašė kita pavarde, tuo, pareiškėjos manymu, siekdama sudaryti nuomonę, kad nutarimą priėmė kita darbuotoja. Vietoj to, kad teismas tinkamai įvertintų tokius pareigūnės veiksmus, teismas skundžiamoje nutartyje (l. 7, 19 punktas) aiškina nenusišalinimo pagrindus. Taip pat, pasak pareiškėjos, visiškai nebuvo pasisakyta ir kitais klausimais, kuriuos ji kėlė savo skunde.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į pareiškėjos skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Pareiškėjos R. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, netyrė ir nevertino, ar pagrįstai R. Ž. atžvilgiu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal 426 straipsnio 1 dalį, tik patikrino pareiškėjos ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Apygardos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2021-11-13 nutartimi atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą ir Institucijos 2020-10-26 nutarimą palikdamas nepakeistą, ANK nuostatų nepažeidė.
13. Nagrinėjamo skundo kontekste apygardos teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu būtina surinkti visą reikalingą informaciją apie pažeidimo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes, kad būtų galima konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, kas, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Nors R. Ž. savo kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, neigia, jos kaltė įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: eismo įvykio schema; administracinio nusižengimo protokolu ir prie jo esančiomis foto lentelėmis; vaizdo įrašu, fiksuojančiu pareiškėjos vairuojamo automobilio Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktą su stovinčiu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019-12-06 specialisto išvadoje Nr. 140-(4008)-IS 1-6234 esančiais paaiškinimais; Institucijos įgaliotos pareigūnės atsiliepimu į pareiškėjo skundą bei Institucijos atstovų: S. K., R. G., R. I. apylinkės teismo posėdyje duotais paaiškinimais; nukentėjusiosios J. K. paaiškinimais ir apylinkės teisme jos duotais parodymais; kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.
14. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad ji 2019-04-12 minėto eismo įvykio nesukėlė, nes automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus atitinkančių žymių ant jos automobilio Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, paneigia ne tik vaizdo įrašas, bet ir kiti rašytinai byloje esantys įrodymai, kaip antai: Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2019-06-12 išvada Nr. 140-(4008)-IS 1-6234, iš kurios matyti, kad pateiktame vaizdo įraše 2019-04-12 apie 12.11 val. įvažiuojant automobiliui VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į stovėjimo vietą, greta jo, iš dešinės pusės stovėjęs automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sujudėjo, iš ko galima spręsti, kad tarp minėtų transporto priemonių buvo kontaktas. Iš 2019 m. balandžio 12 d. 17.07 val. policijos pareigūno T. M. sudarytos eismo įvykio schemos (b. l. 37-39) matyti, kad ant automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio ir priekinio dešinės pusės sparno užfiksuoti apgadinimai. Iš byloje esančių foto lentelių matyti, kad automobiliai „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-05-31 (pakartotinai – 2019-07-29) buvo sugretinti ir apžiūrėti bei nustatyta tiksli minėto eismo įvykio metu padarytų apgadinimų lokalizacija. Automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyti apgadinimai: brėžtas priekinio bamperio dešinės pusės kampas (0,41 – 0,58 m aukštyje). Automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyti apgadinimai: brėžtas priekinio bamperio dešinės pusės šonas, brėžtas ir lenktas priekinis dešinės pusės sparnas (0,40 – 0,58 m aukštyje). Kad abiejų automobilių pažeidimų vieta ir aukštis sutampa, pasirašytinai patvirtinta Institucijos atstovės rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 52-59). Apylinkės teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, jog dalyvavo automobilių sugretinime, tačiau jokių pastabų dėl šių automobilių sugretinimų metu aprašytų apgadinimų aukščio, mechanizmo ar išsidėstymo nėra pareikšta.
15. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, jog šioje byloje nebuvo paimtas vaizdo įrašas, tikslu nustatyti, kokios būklės automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į stovėjimo aikštelę, ir nepagrįstai buvo vadovautasi tik trumpu vaizdo įrašu, pažymėtina, jog pagal ANK 256 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 256 straipsnio 5 dalis). Formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka ar apylinkės ir apygardos teismuose, proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismams ar ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Be to, formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog kaltė dėl įstatymo uždraustos veikos padarymo nebūtinai turi būti įrodyta tik tiesioginiais įrodymais – ji gali būti grindžiama ir netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, esminis reikalavimas yra tai, kad jie atitiktų įstatymo reikalavimus bei sudarytų nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį konkretaus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes.
16. Šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įsitikinimas, jog byloje esantys duomenys nėra pakankami, nesudaro pagrindo imtis neribotų tyrimo veiksmų ir papildomai įrodinėti byloje jau nustatytas aplinkybes.
17. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad administracinio nusižengimo teisenos metu buvo surinkta pakankamai patikimų duomenų – įrodymų, patvirtinančių, kad 2020-04-12 apie 12.11 val. prie pastato, esančio A. g. 2, Vilniuje, R. Ž., vairuodama automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodama pro stovintį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktų reikalavimus: buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono ir šį automobilį kliudė bei apgadino, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje (2018-12-20 įstatymo Nr. XIII-1862 redakcija).
18. Apygardos teismas taip pat atmeta pareiškėjos skundo argumentus, kad apylinkės teismas nevertino fakto, kad pareigūnė R. L. (vėlesnė pavardė G.) visiškai nesprendė pareikšto nušalinimo klausimo, o jos (pareiškėjos) pareikštą reikalavimą iš viso nuslėpė, sąmoninai klaidino ir pan. Apygardos teismas sprendžia, kad neesminiai R. L. (G.) administracinių nusižengimų teisenos pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti kad pareigūnė R. Ž. atžvilgiu buvo šališka objektyviuoju ar subjektyviuoju požiūriu. Apylinkės teismas nuosekliai ir išsamiai pasisakęs dėl pareiškėjos šiuo klausimu išsakytų argumentų, padarė pagrįstą išvadą, kad R. Ž. 2020-10-14 prašyme dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės R. L. (G.) nušalinimo nenurodyta nei vieno argumento, susijusio su minėtos pareigūnės šališkumu, dėl ko teismas neturi pagrindo spręsti, jog tokio prašymo neišsprendimas ANK 676 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kaip nors pažeidė pareiškėjos interesus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog Vilniaus aps. VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriuje buvo išnagrinėtas ir R. Ž. 2020-05-27 pareiškimas dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, atliekant eismo įvykio tyrimą šioje byloje, ir 2020-06-08 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-33153-20.
19. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad apylinkės teismas visiškai nepasisakė kitais klausimais, kuriuos ji (pareiškėja) kėlė savo skunde, apygardos teismas sprendžia, kad jie yra abstraktaus pobūdžio, aiškiai nesuformuluoti, todėl teismas nedarys spėjimų ir prielaidų, kokius dar kitus klausimus kėlė pareiškėja. Pažymėtina, jog pareiškėja skunde apylinkės teismui, be kita ko, yra nurodžiusi, jog buvo apribota jos teisė dalyvauti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, nes ji nebuvo kviečiama į 2020-10-26 vykusį bylos nagrinėjimą. Apylinkės teismas, atmesdamas šiuos pareiškėjos skundo argumentus, pažymėjo, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje su pareiškėja ne kartą buvo derinama žodinio bylos nagrinėjimo data, pareiškėjos prašymu žodinis bylos nagrinėjimas buvo perkeltas į jai tinkantį laiką, o 2020-10-14 vykusio bylos žodinio nagrinėjimo metu pareiškėja turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją bei argumentus, susijusius su nagrinėjama byla, ką ji ir padarė. Teismas taip pat pažymėjo, jog skundžiamame 2020-10-26 nutarime buvo nurodyti bei įvertinti pareiškėjos R. Ž. išdėstyti argumentai, o vien pareiškėjos noras dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime dar kartą ar klaidingas suvokimas apie tai, kad ji turėjo būti kviečiama pakartotinai, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo apribota jos teisė į žodinį bylos nagrinėjimą. Apylinkės teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja, pateikusi skundą dėl 2020-10-26 nutarimo, išdėstė analogiškas aplinkybes ir argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi bylą nagrinėjant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje, dėl ko, apylinkės teismo vertinimu, nėra aišku, kokiu tikslu pareiškėja pageidavo į policijos įtaigą vykti pakartotinai, ir teismas neturi pagrindo spręsti, kad buvo pažeista R. Ž. teisė dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime.
20. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas iš esmės įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nutartyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog skundžiamame Institucijos nutarime teisingai konstatuota, kad R. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje (2018-12-20 įstatymo Nr. XIII-1862 (įsigaliojo nuo 2019-01-01) redakcija).
21. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-13 nutartis, kuria pareiškėjos skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-10-26 nutarimas Nr. 10-ANR_24942-2020 paliktas nepakeistas, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-13 nutartį palikti nepakeistą, ir pareiškėjos R. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.