- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-04
- Bylos Nr.
- 2A-1117-601/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00908-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas, Evaldas Burzdikas, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- D. A.
- Atsakovas
- J. A.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui, Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui J. A., institucijai teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo J. A. priešieškinį ieškovei D. A., institucijoms teikiančioms išvadą Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui, Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. A. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama:
santuoką tarp D. A. ir J. A. nutraukti dėl atsakovo kaltės;po santuokos nutraukimo nepilnametės dukros G. A. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. A.;priteisti iš J. A. nepilnametės dukros G. A. išlaikymui mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt;priteisti ieškovei D. A. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą:
- pastatus, esančius Marijampolė, (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 22 100 Lt.
- žemės sklypą, esantį Marijampolė, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 30 300 Lt.
priteisti D. A. asmeninės nuosavybės teise automobilį Opel Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 1 500 Lt; priteisti atsakovui J. A. asmeninės nuosavybės teise automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 6 000 Lt; priteisti atsakovui J. A. asmeninės nuosavybės teise automobilinį priekabą Taurus B 701S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei D. A. iš atsakovo J. A. 3 000 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, piniginę kompensaciją išmokant per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; po santuokos nutraukimo jai palikti A. pavardę.
Šalies argumentai
Atsakovas J. A. priešieškiniu prašo nustatyti jo bendravimo su nepilnamete dukra G. A. tvarką, t. y. atsakovas bendraus su dukra du savaitgalius per mėnesį savo gyvenamojoje vietoje. Dukros paėmimo iš jos gyvenamosios vietos bei grąžinimo atgal klausimą bei datą telefonu suderins su ieškove prieš dvi dienas. Dukra į namus negali būti grąžinama vėliau nei sekmadienį iki 17 val. Didžiųjų švenčių metu dukra atostogų laikotarpiais, pusę atostogų laiko praleidžia su ieškove, antrąją pusę su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje. Dukros paėmimo laikas bei data telefonu suderinami prieš tris dienas su ieškove. Dėl atsakovo darbo grafiko, jo bendravimo su nepilnamete dukterimi atostogų metu laikas gali būti neištisinis, tai yra su pertraukomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai. Priešieškinį atmetė (t. 2, b. l. 104-110):
Santuoką tarp J. A. ir D. A., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono CMS akto įrašas (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl atsakovo J. A. kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko ieškovei pavardę – A.Santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Marijampolė, (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalino po ½ asmeninės nuosavybės teise ieškovei D. A. ir atsakovui J. A..Priteisė ieškovei D. A. ½ dalį J. A., teismo sprendimo, priteisto turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Marijampolė, (duomenys neskelbtini) ir pripažinti nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Marijampolė, (duomenys neskelbtini) asmenine D. A. nuosavybe. Priteisė iš D. A. atsakovo J. A. naudai už jai tenkančią ½ dalį J. A. nekilnojamojo turto dalį, kompensaciją 10 788,62 Eur sumoje. Kompensaciją sumokant per 1 (vienus) metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti ieškovei D. A. asmeninės nuosavybės teise automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Priteisti atsakovui J. A. asmeninės nuosavybės teise automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilinę priekabą Tauras B701S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnametės dukros G. A. gyvenamąją vietą nustatė su motina D. A.. Priteisė iš atsakovo J. A. dukros G. A. išlaikymui po 173,77 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos nuo 2014-03-14 iki vaiko pilnametystės, jas atitinkamai indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatant, kad išlaikymo lėšas D. A. tvarkys uzufrukto teise.Likusioje dalyje ieškinį atmetė.Priteisė iš atsakovo 103,38 Eur žyminio mokesčio, 4,56 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.Priteisti iš atsakovo J. A. 41 Eur žyminio mokesčio, 608, 20 Eur už advokato pagalbą ieškovės D. A. naudai. Priteisė iš ieškovės D. A. 4,56 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Teismas, spręsdamas dėl loterijoje išloštų piniginių lėšų, sprendė, kad ieškovės gautoji loterija yra išmoka, kuri yra gauta po santuokos sudarymo ir ji pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe ir namas, ūkio pastatai ir žemė, taip pat įsigyti už bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gautą išmoką. Teismas darė išvadą, kad atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita, t. y. gyvenamojo namo, ūkio pastato, garažo, kiemo statinių, žemės sklypo vertė atlikta tinkamai ir teismas ja vadovaujasi, nustatant nekilnojamojo turto vertę. Teismas sutiko su pasirinktu turto vertinimo metodu, darė išvadą, kad nekilnojamojo ir dalintino turto vertė sudaro 102 000 Lt (29 541,24 Eur). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys konfliktuoja ir negalėtų gyventi viename name, atsižvelgdamas į atsakovo poziciją, nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė, pripažino ieškovės asmenine nuosavybe, tuo pačiu iš ieškovės atsakovui priteisė 14 770,62 Eur piniginę kompensaciją, kuri ieškovės išmokėtina atsakovui per 1 metus laiko, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas sprendė, kad atsakovas savo netinkamu elgesiu sumažino šeimos turtą 10 000 Lt (2 896 Eur), todėl šią sumą išminusavo iš atsakovui priteistos turto dalies sumos, jam tenkanti kompensacija yra 11 874,62 Eur. Dėl automobilio Opel Vectra teismas sprendė, kad jis ieškovės vardui registruotas ieškovės vardu, kada šalys dar vedė bendra ūkį, paimtas ieškovės kreditas neįrodo, kad pinigai skirti automobilio pirkimui, darė išvadą, kad automobilis Opel Vectra įsigytas už santuokoje įgytas lėšas, ginčo dėl jo vertės nekilo, t. y. 1 500 Lt (434,43 Eur). Teismas atsakovui priteisė automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 6 000 Lt ( 1 737,72 Eur) vertės ir automobilinę priekabą Tauras, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3 000 Lt (868,86 Eur) vertės. Kadangi atsakovui priteisto kilnojamojo turto vertė yra didesnė, tai ieškovei iš atsakovo priteistina 1 086 Eur kompensacija, nurodyta suma mažintina ieškovės atsakovui mokėtina kompensacijos suma, t. y. iki 10 788,62 Eur. Teismas atsakovo priešieškinį atmetė pažymėdamas, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos, o teismui nustačius bendravimo tvarką jau būtų iš dalies ribojama atsakovo teisė maksimaliai bendrauti su dukra bei teisė dalyvauti auklėjant dukrą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria išspręsti santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo ir priteisimo klausimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą (t. 3, b. l. 1-6):
1) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Marijampolės m., (duomenys neskelbtini);
2) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur vertės;
3) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį VOLVO S40, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), 1737,72 Eur vertės, ir automobilinę priekabą TAURAS B 701 S, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 868,86 Eur vertės;
4) priteisti ieškovei iš atsakovo 1 086 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.
Taip pat prašė priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuose nurodė:
nesutinkama su teismo išvada pripažinti nekilnojamąjį turtą – pastatus ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Marijampolė, sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir šį turtą padalinti šalims lygiomis dalimis bei priteisti ieškovei atsakovui priteisto nekilnojamojo turto dalį, išmokant jam piniginę kompensaciją. Šis turtas ieškovės įsigytas už asmenines lėšas, gautas loterijoje, kai ieškovė ir atsakovas gyveno atskirai, bendrai ūkio nevedė, kiekvienas atskirai tvarkė gaunamas pajamas. Loterijoje gauti pinigai pervesti į ieškovės sąskaitą, iš asmeninės sąskaitos 2003-06-20 ieškovė atliko pervedimą apmokėjimui už įsigyjamą nekilnojamąją turtą (namą) Marijampolėje, kurį remontavo už loterijoje gautus pinigus. Atsakovas namo neremontavo, jokių medžiagų nepirko. Jis tik kartais parveždavo jau nupirktas statybines medžiagas. Deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad jis savo atlyginimą skyrė namo remontui ir šeimos išlaikymui. Būsto remontas buvo finansuojamas vien tik iš ieškovės piniginių lėšų;teismo sprendimu buvo nuspręsta, kad nepilnametės dukros G. A. gyvenamoji vieta nustatoma su motina D. A.. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.123 str. 1 d., nenukrypdamas nuo santuokinio turto lygių dalių principo. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo;teismas, priteisdamas nekilnojamąjį turtą natūra ieškovei ir įpareigodamas ieškovę sumokėti atsakovui kompensaciją už jo dalį pinigais, visiškai nesiaiškino, ar ieškovė yra finansiškai pajėgi sumokėti atsakovui iš jos priteistą kompensaciją. Priteisus ieškovei nekilnojamąjį turtą natūra, o atsakovui nurodyto dydžio piniginę kompensaciją, tačiau esant akivaizdiems duomenims, kad ieškovė finansiškai yra nepajėgi ją sumokėti, ieškovė su nepilnamečiu vaiku liktų be būsto; priimdamas sprendimą teismas vadovavosi atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita, nors ieškovė pateikė pagrįstus ir neginčytinus įrodymus, kad turto vertinimo ataskaita atlikta netinkamai, joje pateikti duomenys neatitinka tikrovės, o kai kurie duomenys yra iškreipti;Iš Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2014-092 matyti, kad turto vertinimą teikia jo apžiūroje nedalyvavęs asmuo. Pats vertinamą objektą apžiūrintis vertintojas atvirai kalbėjo apie duomenų, neatitinkančių tikrovės, pateikimą vertinimo ataskaitoje. Ieškovės pateikti gyvenamojo būsto ir jo aplinkos fotonuotraukos, akivaizdžiai paneigia ataskaitoje pateiktus vertinimus apie objekto būklę. Ataskaitoje nurodoma, kad vertinimas atliktas lyginamuoju metodu, tačiau palyginimui pateiktų nekilnojamųjų turto objektų vertė skelbimuose yra mažesnė.
Atsiliepimas
Atsakovas, atstovaujamas advokato R. B., atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš apeliantės jo naudai bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 24-28).
Motyvuose nurodė:
nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ji pati gyveno iš savo pajamų. Sudarius santuoką šalys kartu negyveno, tačiau dėl to, kad dirbo skirtinguose miestuose, neturėjo nuosavo gyvenamo būsto. Gimus vaikui, ieškovė persikėlė į Marijampolę. Nors šalys kurį laiką gyveno atskirai, tačiau atsakovas duodavo lėšų apeliantei, tuo metu, kai apeliantė dalyvavo loterijoje, jau buvo gimusi dukra; apeliantė neturėjo galimybių viena išgyventi, nes jos pajamos tuo metu buvo minimalios. Šalys vedė bendrą ūkį, buvo gyvenama iš bendrų pajamų, todėl visos pajamos turi būti laikomos bendromis šeimos pajamomis. Kai buvo gautos loterijos lėšos, šalys jau gyveno kartu. Nekilnojamasis turtas įgytas už bendras šeimos lėšas, gautas gyvenant santuokoje, todėl namas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovės dalyvavimo loterijoje momentas nelaikytinas esmine aplinkybe pripažinti lėšas asmeninėmis; teismas pagrįstai turtą padalijo lygiomis dalimis, kadangi patikslintu ieškiniu nebuvo keliamas turto padalijimo būdo ir dalių nustatymo klausimas. Apeliantė nenurodė, dėl kokių priežasčių teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismo sprendimas, paliekant namą ieškovei užtikrina jos ir dukters gyvenamąją vietą, pabloginant atsakovui gyvenimo sąlygas. Užtikrindamas nepilnamečiui vaiko interesus teismas priteisė didesnę išlaikymo dalį iš atsakovo (ieškovei tenka 38,59 Eur mažiau). Teismas ieškovei priteisė namą, tačiau apeliantė nepatenkinta dėl priteistos kompensacijos; teismas neturėtų remtis liudytojo A. K. (ieškovės sūnaus) parodymais, kurie, dėl jo suinteresuotumo byla, kelia abejonių. Ieškovė ginčija turto vertinimo ataskaitą, tačiau to nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais, t. y. nepateikia kitos turto vertinimo ataskaitos ar ekspertizės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Apeliacinio skundo esmė, - ar sutuoktinių nekilnojamasis turtas (žemės sklypas su jame esančiais statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), Marijampolė; toliau – ginčo turtas) yra jų bendra jungtinė nuosavybė, ar tai apeliantės (ieškovės) asmeninė nuosavybė.
Nustatyta, kad šalys susituokė 2002 m. kovo 8 d., iš karto neapsigyveno kartu, nes dirbo skirtinguose miestuose (apeliantė – gyveno pas motiną, jai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, atsakovas – Marijampolėje, nuomojamame bute). (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra G. (duomenys neskelbtini) apeliantė loterijoje laimėjo 200 000 Lt, iš kurių 2003 m. birželio 20 d. kartu su atsakovu nusipirko ginčo turtą ir jame apsigyveno kartu. Kartu gyvenant, ginčo turtas buvo remontuotas, rekonstruotas. Šalys nustojo kartu gyventi 2013 m. lapkričio mėnesį.
Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d. 1 p.). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes: 1) jis įgytas po santuokos sudarymo, 2) pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog perkama bendrojon jungtinėn nuosavybėn, 3) ginčo turtas VĮ Registrų centre įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Apeliantė nurodo, kad ginčo turtas turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe, nes įgytas už jos asmenines lėšas (laimėtas loterijoje lėšas). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais ir pažymi, kad nėra pagrindo 2003 m. kovo 22 d. loterijoje laimėtus pinigus, už kuriuos buvo įsigytas ginčo turtas, pripažinti apeliantės asmeniniu turtu. Pirma, apeliantė laimėjo loterijoje būdama santuokoje, todėl šios lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Apeliantės argumentai, kad dalyvavimo loterijoje laikotarpiu ji nevedė bendro ūkio su atsakovu laikytini nepagrįstais ir nereikšmingais. Tai, kad po santuokos sudarymo sutuoktiniai laikinai negyveno kartu (nes turėjo darbus skirtinguose miestuose) nesudaro pagrindo spręsti, jog jų santuoka buvo iširusi ir jie gyveno skyrium. Nustatytos aplinkybės: - šalys iš karto po santuokos sudarymo gyveno atskirai laikinai ir dėl objektyvių priežasčių (turimo darbo skirtinguose miestuose, neturėjimo nuosavo gyvenamo ploto), o ne dėl noro gyventi atskirai ir vesti atskirą ūkį; iki laimėjimo jiems gimė dukra; atsakovas rūpinosi tiek apeliante, tiek dukra; atsiradus galimybei šalys įsigijo ginčo turtą ir pradėjo gyventi kartu; pati apeliantė savo ieškinyje nurodė, jog pradžioje sutarė gerai, santykiai šeimoje pradėjo blogėti prieš 5 metus; šalys ėmė gyventi atskirai tik 2013 m., – leidžia daryti išvadą, jog tiek prieš laimėjimą loterijoje, tiek po laimėjimo, šalių valia (noras) buvo gyventi santuokinį gyvenimą ir jį puoselėti, gerinti. Taigi, visos apeliantės pajamos (išskyrus tam tikras išimtis nurodytas įstatyme - CK 3.88 str. 1 d. 5 p., 3.89 str. 1 d. 6 p.) po santuokos sudarymo (kaip beje ir atsakovo), nepriklausomai nuo to, kad šalys laikinai gyveno atskirai, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kaip ir jų pagrindu (iš bendrų lėšų įgytas bilietas ir pan.) gautas laimėjimas. Antra, perkant ginčo turtą, panaudojant loterijoje laimėtus pinigus, šalys pačios nurodė, jog ginčo turtas įgijamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, t. y. pati apeliantė aiškiai išreiškė valią ginčo turtą įgyti bendrai, nors galėjo, jeigu manė, kad įgijama už jos asmenines lėšas, ginčo turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, bei tinkamai taikė materialinės teisės normas, priskiriant ginčo turtą bendrąjai jungtinei sutuoktinių nuosavybei.
Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad, nenukrypdamas nuo lygių dalių principo dėl vaiko interesų, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.123 str. 1 d. nuostatas. Pirmiausia, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neaiškino ir netaikė apeliantės minimos įstatymo nuostatos, nes tam nebuvo poreikio, kadangi toks reikalavimas nebuvo keliamas. Šią aplinkybę apeliantė nurodė tik apeliaciniame skunde. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Taigi, pavyzdžiui, vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nenurodė jokių motyvų, kodėl gi būtina nukrypti nuo lygių dalių principo, kuo gi taikytas lygių dalių principas pažeidžia (gali pažeisti) vaiko interesus, o apeliacinės instancijos teismas, pagal byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė būtinybės nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl nėra pagrindo konstatuoti CK 3.123 straipsnio 1 dalies normos pažeidimo.
Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas apeliantei ginčo turtą ir įpareigodamas atsakovui išmokėti kompensaciją, visiškai nesiaiškino apie jos finansines galimybes išmokėti kompensaciją. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė nekėlė šių aplinkybių, todėl nebuvo pagrindo jų svarstyti. Apeliantė šias aplinkybes nurodė tik apeliacinės instancijos teisme, kuomet buvo priimtas nepalankus jai teismo sprendimas pirmosios instancijos teisme, tačiau ir apeliaciniame teisme nereiškiamas reikalavimas priteisti atsakovui ½ dalį ginčo turto natūra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas apeliantei priskirti turtą natūrą yra teisingas, atitinkantis apeliantės ir su ja liekančio gyventi vaiko interesus, eliminuojantis galimybę kilti ginčams. Apeliantės nurodomos ribotos apeliantės galimybės išmokėti priteistą kompensaciją gali būti išsprendžiamos sprendimo vykdymą atidedant ir išdėstant (ką iš dalies pirmosios instancijos teismas ir padarė), gaunant paskolą, parduodant, keičiant turimą turtą ir pan.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl ginčo turto vertės nustatymo. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto vertę turi būti remiamasi atsakovo pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje atsispindi konkretaus turto individualios savybės. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti, o atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti, šios ataskaitos pagrįstumu ir teisingumu. Pažymėtina, kad apeliantės nurodoma aplinkybė, jog ataskaitoje pateikiamų palyginimui nekilnojamojo turto objektų ((duomenys neskelbtini), ataskaitos b. l. 11) vertė skelbimuose mažesnė nedaro įtakos ataskaitos teisingumui ir patikimumui, nes apeliantės nurodomi turto objektai nebuvo lyginamaisiais objektais, nustatant ginčo turto vertę (palyginamieji objektai ataskaitos b. l. 14).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, t. y. 150 Eur (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.