- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-27
- Bylos Nr.
- 2-5-571/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00908-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- D. A.
- Atsakovas
- J. A.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui, Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., sekretoriaujant L. S., ieškovei D. A., jos atstovei advokato padėjėjai V. Š., atsakovui J. A., jo atstovui advokatui R. B., institucijos teikiančios išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. P., teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės D. A. ieškinį atsakovui J. A. , institucijai teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo J. A. priešieškinį ieškovei D. A., institucijoms teikiančioms išvadą Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui, Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. A. patikslintu ieškiniu prašo santuoką tarp D. A. ir J. A. nutraukti dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo nepilnametės dukros G. A. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. A.. Priteisti iš J. A. nepilnametės dukros G. A. išlaikymui mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 litų . Priteisti ieškovei D. A. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą- pastatus, esančius Marijampolės Alytaus 29. , kurių vidutinė rinkos vertė 22100 litų. Priteisti D. A. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą-žemės sklypą, esantį Marijampolė, Alytaus 29 , kurio vidutinė rinkos vertė 30300 litų. Priteisti D. A. asmeninės nuosavybės teise automobilį Opel Vectra valst. Nr. EFN 501, kurio vidutinė rinkos vertė 1500 litų. Priteisti atsakovui J. A. asmeninės nuosavybės teise automobilį Volvo S40, valst. Nr. GZT 645, kurio vidutinė rinkos vertė 6000 litų. Priteisti atsakovui J. A. asmeninės nuosavybės teise automobilinį priekabą Taurus B 701S, valst. Nr. CV113. Priteisti ieškovei D. A. iš atsakovo J. A. 3000 litų piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, piniginę kompensaciją išmokant per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Po santuokos nutraukimo jai palikti A pavardę. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas J. A. priešieškiniu prašo nustatyti J. A. bendravimo su nepilnamete dukra G. A. tvarką, tai yra J. A. bendraus su dukra du savaitgalius per mėnesį savo gyvenamojoje vietoje. Dukros paėmimo iš jos gyvenamosios vietos bei grąžinimo atgal klausimą bei datą telefonu suderins su D. A. prieš dvi dienas. Dukra į namus negali būti grąžinama vėliau nei sekmadienį iki 17 val. Didžiųjų švenčių metu dukra atostogų laikotarpiais, pusę atostogų laiko praleidžia su D. A., antrąją pusę su J. A. jo gyvenamojoje vietoje. Dukros paėmimo laikas bei data telefonu suderinami prieš tris dienas su D. A.. Dėl J. A. darbo grafiko, jo bendravimo su nepilnamete dukterimi atostogų metu laikas gali būti neištisinis, tai yra su pertraukomis.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė D. A. paaiškino, kad 2002-03-08 ji sudarė santuoką su atsakovu, kadangi ji laukėsi dukros. Abu susipažino darbe. J. A. tuo metu dirbo autobuso vairuotoju , o ji Kėdainių autobusų parko kontroliere. Kartu neapsigyveno, kadangi jos darbas buvo Kėdainiuose, o atsakovo Marijampolėje. Be to atsakovas neturėjo savo gyvenamosios vietos, nes tik nuomavosi butą. Gimus dukrai jis gyveno pas savo mamą Kėdainiuose. Dukrą padėjo išlaikyti mama, be to gaudavo pinigus skirtus vaiko priežiūrai , po ko pradėjo dirti. Šių pinigų pakako joms su dukra pragyventi. Atsakovas retkarčiais atvykdavo aplankyti dukros, atveždavo lauktuvių, tačiau atsakovas savo uždarbį naudojo tik savo reikmėms, o ji savo uždarbį savo reikmėms. Abu nieko kartu nepirko, nebuvo jokio bendro ūkio. 2003-03-22 loterijoje išlošė 200 000 litų. Po lošimo santykiai pagerėjo ir atsakovas pakalbino pirkti namus Marijampolėje ir kartu apsigyventi. Už namą sumokėjo 54 000 litų. Po ko , gyvenant name, remontavo visą namą iš gautų loterijoje pinigų. Gal po metų pinigai, gauti loterijoje praktiškai pasibaigė. Nuo 2005 iki 2007 metų važinėjo dirbti į Kėdainius , kartu pasiimdavo dukrą, o sūnų iš pirmos santuokos augino Kėdainiuose senelė. Kai ji išvykdavo į Kėdainius, tai vyras likdavo vienas namuose. 2008 metais prasidėjo skambučiai į vyro telefoną ir , tuomet kai vyras būdavo neblaivus, jis atsiliepdavo telefonu. Ten kalbėdavo moteris, kuri aiškindavo apie susitikimus su vyru. Be to vyras dvi avarijas išgėręs ir jai reikėjo padengti jo padarytas žalas ir sumokėti baudas. Ji sumokėjo 10 000 litų atsakovo giminaičiams skolas bei davė jam 3000 litų automobilio pirkimui. Be to vyras ilgainiui pradėjo smurtauti, namuose prasidėjo ginčai, barniai, buvo nesikalbama keletą mėnesių. Kartu vienuose namuose gyveno iki 2013 metų lapkričio mėnesio, kai vyras paliko namus ir išvyko pas kitą moterį. Nuo tada vyras prie namų išlaikymo neprisideda. Atsakovas gera valia dukrai išlaikymo neteikė, o pradėjo mokėti tik nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas iki teismo nutarties priėmimo duodavo dukrai pinigų tik smulkioms išlaidoms. Ji nedraudžia atsakovui matytis su dukra, tačiau pats dukros nelanko, nesidomi jos mokslu, neskambina. Ji nedaro ir nedarys jokių kliūčių tėvui matytis su dukra, tik tegul pats parodo norą. Dukros išlaikymui prašo 600 litų, nes dukra turi sveikatos problemų, tai yra nuo 3 metukų prastėja regėjimas, todėl reikalinga nuolatos tikrinti, pirkti akinukus, kuriuos keičia kas antri metai , jeigu nesulūžta. Perka vitaminus, regėjimui gerinti, kai turi pinigų. Mergaitė lanko chorą mokykloje, tai jis nemokamas, tačiau lanko chorą „Želmenėlis“, tai čia yra mokama ir mėnesiui kainuoja 50 litų. Be to su choru vyksta į išvykas. Pvz. 2013 metais vyko į Latviją, tai kelionė ir pragyvenimas kainavo apie 650 litų. Taip pat reikia pirkti specialių rūbų. Mergaitė auga, todėl išlaidos nuolatos didėja. Prašo namą ir žemės sklypą priteisti jai, nes ji už savo pinigus pirko loterijos bilietą ir už tuos pinigus pirko namą su žeme, o atsakovas nieko neprisidėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas J. A. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad sutinka nutraukti santuoką, bet nesutinka, kad šeima iširo dėl jo kaltės. Susituokė prieš 14 metų. Ieškovė liko gyventi Kėdainiuose, nes ten dirbo, o jis gyveno Marijampolėje. Kartu nusprendė apsigyventi praėjus 6 mėnesiams po dukros gimimo. Kai ieškovė laimėjo loterijoje, tai pasiimti prizo vyko abu. Žmona nusprendė pirkti namą, kurį įsigijo už pinigus laimėtus loterijoje. Gyvenant kartu, už loterijos pinigus, sutvarkė kanalizaciją, vandentiekį, pakeitė namo langus. Kai D. A. gyveno Kėdainiuose pas savo motiną, tai jis atvažiuodavo aplankyti. Jis pirko dukrai lovelę, vežimėlį, vežė sauskelnes. Jis savo gautą atlyginimą apie 1200-1500 litų skyrė namo remontui ir šeimos išlaikymui. Jis nurodė, kad gyvenant santuokoje , padarė avariją, tai reikėjo sumokėti apie 10 000 litų, tai jis skolino, o žmona sumokėjo iš loterijoje gautų pinigų skolą, o p[o to jis jai grąžino tuos pinigus. 2013 metais jis susirado draugę ir apsigyveno kartu Prienuose. Jis prisidėjo prie mokesčių kai gyveno kartu. Pinigų dukrai davė kiek reikėjo, kartą nupirko akinius. Su dukra susitinka apie 2 kartus per mėnesį, duoda pinigų smulkioms išlaidoms dukrai. Dukra su juo važiuoti nenori. Šiuo metu dirba vairuotoju ir jo gaunamos pajamos apie 1200 litų per mėnesį. Jis nurodo, kad nors namą pirko iš loterijoje gautų pinigų, bet bilietas buvo pirktas gyvenant santuokoje, be to namas dar buvo remontuojamas ir vėl dėti bendri pinigai. Jis norėtų, kad turtas būtų padalintas per pusę ir jam išmokėta dalis, nes kartu gyventi su ieškove viename name nepageidauja, kadangi jie nuolatos pykstasi ir ramiai bendrauti negali. Sutiktų, kad kompensacija jam būtų išmokėta per 1 metus laiko. Jis nurodo, kad Opel Vectra automobilio vertė apie 1000 litų, o Volvo apie 4500 litų , o priekaba 1200 litų vertės ir sutiktų išmokėti ieškovei kompensaciją už transporto priemones 2350 litų. Norėtų bendrauti su dukra, bet ieškovė jai daro įtaką ir dukra nenori susitikinėti . Nesutinka mokėti 600 litų dukros išlaikymui per mėnesį, nes mano, kad suma per didelė.
Marijampolės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas G. P. duodamas išvadą, paaiškino, kad mergaitės gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes mergaitė gyvena jai priimtinoje ir įprastoje aplinkoje. Tarp mergaitės ir motinos yra stiprus emocinis ryšys, be to mergaitė nori bendrauti su motina. Mano, kad sprendžiant išlaikymo klausimą, reikalinga nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi motina nuolatos prižiūri dukrą ir ja nuolatos rūpinasi ir priteisti 600 litų išlaikymą. Taip pat atsižvelgi į specialius šalių dukros poreikius. Mano, kad netikslinga nustatinėti bendravimo su mergaite tvarkos, nes dėl bendravimo su mergaite nėra jokių kliūčių ir ieškovė jokių kliūčių nedaro, o nustačius tvarką atsakovas pat savo įspraus į rėmus ir apribos atitinkamai maksimalų bendravimą su dukra.
Liudytojas A. K. parodė, kad mama 2002 metų pavasarį laimėjo loterijoje pinigus kai jie dar su mama gyveno Kėdainiuose. Už gautus loterijoje pinigus mama pirko namą Marijampolėje, kurį taip pat remontavo už loterijoje gautus pinigus. Maždaug po 5 metų pinigai, gauti loterijoje baidėsi ir mama su J. A. pradėjo pyktis. Prieš mamą eilę kartų buvo vartotas smurtas kai jis buvo gal 7 klasėje, jam buvo apie 13-14 metų, kai sugrįžęs iš mokyklos rado mamą sumuštą J. A.. Jai buvo sumušta krūtinė ir ji gydėsi namuose. Galutinai abu susipyko gal prieš 1 metus laiko ir J. A. išsikėlė gyventi kitur. Nuolatos pykosi dėl pinigų stygiaus, dėl to kad J. A. nieko nenorėjo namuose daryti. Jis namo neremontavo, jokių medžiagų nepirko. Jis tik kartai parveždavo nupirktas prekes, o priestatą statė pasamdyti statybininkai. Abu Augustinavičiai pinigus laikė atskirai, maistą pirko atskirai. J. A. daugiau kaip metai namuose negyvena ir niekaip neprisideda prie namo išlaikymo, šeimos išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai . Priešieškinis atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys susituokė 2002-03-08 Kėdainių rajono CMS(b.l.12). Abi šalys pripažino, kad kartu nustojo gyventi nuo 2013 metų lapkričio mėnesio, kai atsakovas J. A. išvyko gyventi pas kitą moterį, su kuria ir šiuo metu gyvena. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, J. A. yra linkęs vartoti alkoholius gėrimus, ką patvirtina ir duomenys apie baudimą administracine tvarka, kur eismo įvykį padarė būdamas neblaivus (b.1t. 110-111). Ieškovė nurodė, kad atsakovas jos atžvilgiu vartojo smurtą, ką iš dalies patvirtina ir išrašas iš medicininių dokumentų, kur nurodyta, kad 2007-12-21 D. A. sumušė vyras ir buvo sumušta krūtinės ląsta , apie ką buvo pranešta policijai, tačiau ieškovė dovanojo vyru ir baudžiamosios bylos privataus kaltinimo tvarka tuo metu nekėlė, nes su atsakovu susitaikė.(1t.b.l.113-115). Aplinkybes , kad atsakovas prieš žmoną vartojo smurtą patvirtina ir liudytojas A. K.. Nors liudytojas A. K. ir yra ieškovės D. A. sūnus , tačiau teismas neturi pagrindo netikėti jo parodymais, kadangi jie iš dalies yra patvirtinti ir medicininiais dokumentais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo 2013 metų lapkričio mėnesio, kuomet atsakovas išvyko gyventi pas kitą moterį, jis prie šeimos išlaikymo praktiškai neprisideda, su dukra bendrauja retai, jai davė pinigėlių smulkioms išlaidoms, nupirko vieną kartą akinius, batus, tačiau nuolatinio ir pastovaus išlaikymo dukrai neteikė, neprisidėjo prie mokesčių mokėjimo. Atsakovas neginčijo fakto, kad net Šv. Kalėdų proga , atsakovas nepasveikino dukros ir neįteikė jai net jokios menkos dovanėlės. Byloje nustatyta, kad J. A. 2002-09-14 , būdamas neblaivus sukėlė autoįvykį, o dėl to šeima patyrė finansiniu nepatogumų, o tai taip pat sudarė atitinkamas prielaidas ieškovei reikšti nepasitenkinimą atsakovo elgesiu ir dėl to namuose kildavo barniai. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad atsakovas pažeidė iš esmės savo kaip sutuoktinio pareigas, nes vartojo ieškovės atžvilgiu smurtą, vartojo alkoholį, savo elgesiu nebuvo lojalus šeimai, dėl ko šeimoje kildavo nesutarimai, o nuo naujos gyvenimo draugės susiradimo , atsakovas visai nustojo rūpintis šeima ir jos poreikiais, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad dėl šeimos iširimo yra kaltas atsakovas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo J. A. kaltės ( CK 3.60 str.2d.).
Nutraukus santuoką ieškovei paliktina santuokinė pavardė –A ( CK 3.69 str.1d).
Ieškovė D. A. ieškiniu prašė nekilnojamąjį turtą, tai yra namą ir ūkinio pastatus bei žemę, esančius Marijampolė, Alytaus 29 pripažinti jos asmenine nuosavybe, kadangi jie įsigyti už jos asmenines lėšas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nekilnojamas turtas gyvenamasis namas , ūkio pastatai ir žemės sklypas, esantys Marijampolė, Alytaus 29 yra įsigyti šalims gyvenant santuokoje 2003-06-20(1t.b.l.18-20). Įstatymas preziumuoja, kad turtas , sutuoktinių įsigytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė , kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. ( CK 3.87 str.1d. , 3.88 str. 2d. ).
Ieškovė D. A. ir atsakovas J. A. pripažino, kad aukščiau minėtą nekilnojamą turtą, įsigijo už iš loterijoje gautų pinigų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad loterijos bilietą ieškovė D. A. pirko gyvendama santuokoje, pasiimti gautą laimėjimą taip pat vyko kartu su atsakovu, tai yra loterijos prizą-pinigus gavo taip pat gyvendama santuokoje 2002 metų pavasarį. Ieškovė nurodė, kad nors ji bilietą pirko jau po santuokos sudarymo, tačiau ji bilietą įsigijo už savo asmenines lėšas, pirkdama Kėdainiuose prekybos centre maistą. Ieškovė nepateikė teismui neginčytinų įrodymų, kad bilietą ji pirko už savo asmenines lėšas. Nes kaip pati ieškovė pripažino, kad tiek jos, tiek J. A. noras bus tas, kad ji gyvena ir dirba kurį laiką Kėdainiuose, o jis gyvena ir dirba Marijampolėje. Be to nustatyta, kad J. A. atvykdavo pas žmoną į Kėdainius, kad jis prisidėjo prie dukros lovelės, vežimėlio pirkimo, o atvykdamas atveždavo lauktuvių, pirkdavo maisto, dukrai sauskelių. Nors šalys ir gyveno bei dirbo atskiruose miestuose, tačiau tokia padėtis, po santuokos sudarymo, abi šalis tenkino, juolab, kad praėjus labai trumpam laiko tarpui šalys apsigyveno kartu, o ne išsiskyrė. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad ieškovės gautoji loterija yra išmoka, kuri yra gauta po santuokos sudarymo ir ji pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe ir namas, ūkio pastatai ir žemė, taip pat įsigyti už bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gautą išmoką.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad gyvenant santuokoje šalys įgijo nekilnojamąjį turtą Alytaus-29,Marijampolė, tai yra žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus. Taip pat šalys įgijo automobilį Opel Vectra valst. Nr. EFN501, registruotą D. A. vardu , automobilį Volvo S40, valst. Nr. GZT645 ir automobilinę priekabą Tauras valst. Nr. CV113, kurie registruoti J. A. vardu.
Vadovaujantis LR CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ieškovė D. A. gyvenamąjį namą unikalus Nr. 1894-0000-1010 įvertino 20900 litų suma, ūkio pastatą unikalus Nr. 1894-0000-1024 įvertino 643 litų suma, garažą unikalus Nr. 1894-0000-1030 įvertino 566 litų suma, kitus kiemo statinius unikalus Nr. 1894-0000-1063 įvertino 932 litų suma, žemės sklypą unikalus Nr. 1801-0040-0073 įvertino 30300 litų suma. Bendra turto vertės suma 53341 litai ( 1 tomas b.l. 18-26). Atsakovas J. A. su pateikta pastatų ir žemės verte nesutiko ir teikė turto vertinimo ataskaitą. Susipažinus su nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita matyti, kad gyvenamojo namo vertė 67800 litų, ūkio pastato vertė 1000 litų, garažo vertė 1000 litų, kiemo statinių vertė 200 litų, žemės sklypo vertė 32000 litai ( 2t. b.l. 49). Susipažinus su pateikta vertinimo ataskaita matyti, kad ūkio pastato, garažo ir kitų kiemo statinių vertė praktiškai abiejų šalių pateikta panaši , taip pat ir nustatyta žemės sklypo vertė abiejų šalių pateikta labai panaši. Ieškovė D. A. nekilnojamojo turto vertę paskaičiavo pagal bendrus nekilnojamojo turto registro duomenis esančius viešoje erdvėje, taip pat jos namo vertė yra paskaičiuota neatsižvelgiant į tai, kad prie namo yra pristatytas priestatas, kuris yra naujos statybos, apkaltas dailylentėmis , o tai sudaro prielaidas teigti, kad gyvenamojo namo vertė yra pakitusi, kadangi priestatas Registrų centre nėra įregistruotas. Nors ieškovė įrodinėjo, kad ataskaita atlikta netinkamai, nes įrašyta, kad kiemas išbetonuotas, kad nurodyta, jog namas apkaltas dailylentėmis, o realiai apkaltas tik priestatas be to nurodo, kad netinkamai aprašytos namo vidaus apdailos medžiagos, ir tai sudaro jos manymu pagrindą nesivadovauti turto vertinimo ataskaita. Teismas yra tos nuomonės, kad turto vertinimo ataskaita atlikta tinkamai ir teismas ja vadovaujasi, nustatant nekilnojamojo turto vertę. Vertinimo ataskaitoje (9 lapas) paminėti namo sudedamųjų konstrukcijų elementai ir kartu išskirta priestato konstrukcijų elementai, tai yra medžio karkasas, kuris apkaltas plastikinėmis dailylentėmis, tai yra kalba eina apie namo priestatą , o ne namo apkalimą. Kas liečia sanitarinio mazgo apdailą, taip pat yra paminėta, kad sienos yra medžio plaušo lentelių, plastiko, tai yra vertintojai į visa tai atsižvelgė. Apie kiemo aikštelę vertintoja pasisako, kad yra lieto betono ir būklė patenkinama, tai yra įvertinta, kad kiemo aikštelės , o ne viso kieno, betonas yra labai prastos būklė, kas atsispindi ir fotonuotraukose. Iš to sektų, kad turto vertintojas turto vertinimo ataskaitą atliko detaliai apžiūrėjęs vertinamą turtą. Teismas taip pat sutinka ir su pasirinktu turto vertinimo metodu, nes pasirinktas vertės nustatymo lyginamasis metodas atliekamas turto palyginimo su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui, o kartu įvertinama ir vertinamo objekto privalumai ir trūkumai, taip pat įvertinama rinkos ir ekonominės sąlygos, kas šiuo turto vertinimo atveju ir buvo atlikta. Iš išdėstyto seka, kad nekilnojamojo ir dalintino turto vertė 102 000 litų arba 29541,24 eurai.
Atsakovas J. A., bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis gyventi su ieškove po vienu stogu negalėtų, nes jie nuolatos konfliktuoja. Jis pageidavo, kad padalinus turtą per pusę, jam per vienus metus laiko būtų išmokėta piniginė kompensacija. Teismas sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija ir traktuoja, kad toks turto padalijimo būdas būtų priimtinas abejoms šalims, kadangi abi šalys tarp savęs konfliktuoja, o šiuos konfliktus ir barnius mato jų nepilnametė dukra G. A.. Teismas yra tos nuomonės, kad atsakovui J. A. yra priteistina 14770,62 eurų piniginė kompensacija, kuri ieškovės D. A. išmokėtina atsakovui per 1 metus laiko, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Remiantis išdėstytu nekilnojamas turtas, esantis adresu Alytaus 29,Marijampolė pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas J. A. 2007-09-25 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str.1d. ir nuteistas 1300 litų bauda. (1t. b.l. 49-50). 2002-09-14 J. A. taip pat sukėlė eismo įvykį, būdamas neblaivus, ir 2002-10-30 buvo nubaustas 2100 litų bauda. (1t.b.l.108, 110-112). Abi šalys pripažino, kad D. A. sumokėjo baudas, taip pat atlygino tretiesiems asmenims patirtus nuostolius ir bendroje sumoje, iš santuokoje įgyto turto, sumokėjo 10 000 litų. Atsakovas šį faktą pripažino ir nurodė, kad jis tuos pinigus, tai yra 10 000 litų D. A. atidavė, tačiau tam patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Iš išdėstyto seka, kad atsakovas J. A. savo netinkamu elgesiu sumažino šeimos turtą 10 000 litų arba ( 2896 eurų) , todėl ši suma išminusuotina iš atsakovui priteistos turto dalies sumos 14770,62-2896. Atsakovui tenkanti kompensacija yra 11874,62 eurai.(LR CK 3.123 str.4d. ).
Šalys , santuokoje yra įgiję transporto priemones, kurias pageidauja pasidalinti , paliekant kiekvienam asmeniui jo vardu registruotas transporto priemones. Ieškovės D. A. vardu yra registruota transporto priemonė Opel Vectra valst. Nr. EFN501, kurią ji vertina 1500 litų suma. Atsakovas sutinka su tokia turto verte. Atsakovo J. A. vardu yra registruota transporto priemonė Volvo S40, valst. Nr. GZT645, kurią ieškovė vertina 6000 litų suma, tuo tarpu atsakovas vertina 4500 litų suma. Atsakovo J. A. vardu yra registruota automobilinė priekaba Tauras valst. Nr. CV113, kurią ieškovė vertina 3000 litų suma, o atsakovas vertina 1200 litų suma. Ieškovė D. A. , patikslintame ieškinyje nurodė, kad automobilių ir priekabos vertę ji nustatė vadovaujantis visuotinai pripažintu šaltiniu www.autoplius.lt ir www. autogidas.lt , tuo tarpu atsakovas visiškai nepasisakė kuo remiantis ji turtą įvertino mažesne kaina. Teismas vadovaujasi ieškovės D. A. pateikta transporto priemonių verte, juolab, kad atsakovas tik jam priteistino turto vertę mažino, o ieškovei paliko tą pačią, kadangi jam bus reikalinga išmokėti kompensacija, todėl buvo suinteresuotas jam priteistino turto dalį mažinti. Nors D. A. aiškino, kad automobilį Opel Vectra ji įsigijo už savo asmenines lėšas, tačiau , bylos nagrinėjimo metu abi šalys pripažino, kad nuo 2013 metų lapkričio pabaigos, nustojo vesti bendrą ūkį, nes atsakovas paliko namus. Automobilis įregistruotas ieškovės vardu 2013-08-21, tai yra tuomet kai šalys dar vedė bendrą ūkį. 2012-12-20 savo vardu pasiėmė 3000 litų vartojamąjį kreditą , dar neįrodo fakto, kad šie pinigai buvo skirti būtent automobilio Opel Vectr pirkimui, todėl traktuotina, kad automobilis Opel Vectra buvo pirktas už santuokoje įgytas lėšas. (1t.b.l.59-64). Remiantis išdėstytu ieškovei priteistinas automobilis Opel Vectra valst. Nr. EFN501, 1500 litų arba 434,43 eurų vertės. Atsakovui priteistinas automobilis Volvo S40, valst. Nr. GZT645, 6000 litų arba 1737,72 eurų vertės ir automobilinė priekaba Tauras valst. Nr. CV113, 3000 litų arba 868,86 eurų vertės. Kadangi atsakovui priteisto kilnojamojo turto vertė yra didesnė, tai ieškovei iš atsakovo priteistina 1086 eurų kompensacija ( 1737,72+868,72-434,43:2) . Ieškovei tenkanti sumokėti atsakovui 11874,62 eurų suma, mažintina 1086 eurų suma, kuri tektų atsakovui sumokėti ieškovei, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina bendroje sumoje 10788,62 eurų piniginė kompensacija.
Ieškovė D. A. ieškiniu prašė nustatyti dukros G. A. gyvenamąją vietą su ja. G. A. raštiškai išreiškė norą gyventi su mama , nes jos nuomone mama ja geriau rūpinasi . Atsakovas neprieštaravo, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Teismas atsižvelgiant į G. A. nuomonę bei Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, traktuoja, kad mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes labiau atitinka nepilnametės interesus ir poreikius (CK 3.174 str.2d.).
Nustačius gyvenamąją vietą su ieškove , atsakovui J. A. išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą G. A.. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. ( CK 3.192 str.1d. 3d.). D. A. ieškiniu prašė priteisti išlaikymą iš atsakovo po 600 litų arba 173.77 eurų bei kartu ir pateikė skaičiuotę kas liečia dukros išlaikymą (b.l.67-68). Teismas spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą atsižvelgia ne tik į tėvų materialinę padėtį, bet išimtinai į vaiko interesus. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad mergaitė turi specialių poreikių, nes jos yra silpnas regėjimas ir reikalinga nuolatinė regėjimo priežiūra, vaikščiojimas konsultacijų pas gydytojus, taip pat reikalinga pirkti vitaminus, akinius. G. A. mokosi Marijonų gimnazijoje kur metinis mokestis yra 400 litų. (1t.b.l.66). Taip pat mergaitė lanko Marijampolė chorą „Želmenėliai“ , kur moka 50 litų per mėnesį. Kartu su choru dažnai vyksta į įvairius renginius, kur taip pat reikalingos didelės išlaidos, kadangi reikia nupirkti rūbus pasirodymas, išlaidus į renginį sumokėti kelionės ir maitinimo išlaidas ( t.b.l.58, 2t.26-28). Be to ieškovė stengiasi, kad mergaitė bent jau kiek įmanoma finansiškai nepajustų to, kad atsakovas nusišalinęs nuo dukros išlaikymo. Pateikė ieškovė įrodymus, kad ji pirko kelialapį į vaikų vasaros stovyklą, kur kainavo 450 litų (2t.b.l.25). Be to atsižvelgiant į Skaistės sveikatą jai reikalingi vitaminai, maisto papildai. Mergaitė yra auganti ir su amžiumi jos poreikiai taip pat didėja. Ieškovės gaunamos pajamos apie 800 litų (1t.b.l.32). Atsakovo gaunamos pajamos 1200 litų per mėnesį. Teismas taip pat įvertina tą aplinkybę, kad nuo 2013 metų lapkričio mėnesio atsakovas praktiškai yra nusišalinęs nuo dukros priežiūros, laikiną išlaikymą moka tik teismui priėmus nutartį. Teismas taip pat atsižvelgia į vaikų teisių skyriaus atstovo nuomonę, kad atsakovas turi didesnes galimybes prisidėti prie dukros išlaikymo didesne dalimi , nei tai gali daryti ieškovė, kadangi jis yra visiškai nusišalinęs nuo kasdienės vaiko priežiūros, su tuo susijusių rūpesčių ir problemų, tai yra turi galimybę uždirbti daugiau. Remiantis išdėstytu teismas traktuoja, kad 600 litų arba 173,77 eurų ieškovės prašoma suma gali patenkinti specialius augančio vaiko poreikius , todėl iš atsakovo priteistina kas mėnesį mokama 173,77 eurų suma vaiko išlaikymui, mokama nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2004-03-14 ( CK 3.196 str. 1d.1p.).
Remiantis išdėstytu ieškovės ieškinys tenkintinas dalinai.
Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti bendravimo su dukra G. A. tvarką.
Vadovaujantis LR CK 3.175 str. 1d. 2d. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo skyrium gyvenantys tėvai turi teisę kreiptis į teismą tarp šalių esant ginčui. Teismas ginčą išsprendžia atsižvelgdamas į vaiko interesus.
Vadovaujantis LR CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas J. A. daugiau metai laiko gyvena ir dirba Prienuose, o su dukra pasimato labai epizodiškai. Atsakovas J. A. aiškino, kad jam su dukra neleidžia matytis ieškovė, kadangi dukra su juo nenori susitikti, o motina dukrą nustatinėja prieš jį, tačiau teismui tai patvirtinančių įrodymų neteikė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek Vaikų teisių skyriaus atstovas pripažino, kad tarp Gabrielės tėvų yra asmeniškumų, piktumų, priešiškumų , tačiau tai nėra susiję su dukra. Ieškovė nurodė, kad ji niekada netrukdė ir netrukdo bendrauti mergaitei su tėvu, tačiau pats tėvas savo netinkamu elgesiu ir nemokėjimu suartėti su dukra, pats atšaldo jų tarpusavio santykius. Atsakovas ne tik kad neatvažiuoja pasimatyti su dukra, bet jai labai retai paskambina, pasidomi ar jos mokslais. Ji nurodė, kad net 2014 metų Šv. Kalėdoms tėvas nejautė pareigos nupirkti dukrai kokią nors dovanėlę, o mergaitė labai laukė. Vaikų teisių skyriaus atstovas G. P. , duodama išvadą, paaiškino, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant, tačiau atsakovo ir dukros ryšiai ir santykiai yra labai šalti, taip pat ieškovė nedraudžia bendrauti su dukra. Iš išdėstyto seka, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos, o teismui nustačius bendravimo tvarką jau būtų iš dalies ribojama atsakovo teisė maksimaliai bendrauti su dukra bei teisė dalyvauti auklėjant dukrą. Remiantis išdėstytu priešieškinis atmestinas.
Ieškinį tenkinus dalinai , o priešieškinį atmetus, iš atsakovo priteistina 103,38 eurai žyminio mokesčio valstybei( CPK 88 str., 96 str.). Iš atsakovo ir ieškovės priteistina po 4,56 eurus pašto išlaidų valstybei ( LR CPK 88 str., 96 str.). Iš atsakovo priteistina 41 euras žyminio mokesčio, 608, 20 eurų už advokato pagalbą ieškovės naudai , atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį, bylos apimtis. ( CPK 88 str., 93 str.,98 str.).
Rezoliucinė dalis
Nusprendė:
Ieškinį tenkinti dalinai. Priešieškinį atmesti.
Santuoką tarp J. A. a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. A. a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2002-03-08 Kėdainių rajono CMS akto įrašas 32 nutraukti dėl atsakovo J. A. kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę- A .
Santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą- gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1894-0000-1010, ūkio pastatą , unikalus Nr. 1894-0000-1024, garažą, unikalus Nr. 1894-0000-1030, kiemo statinius, unikalus Nr. 1894-0000-1063, žemės sklypą ,unikalus Nr. 1801-0040-0076, esančius Marijampolė, Alytaus-29, po santuokos nutraukimo padalinti po ½ asmeninės nuosavybės teise ieškovei D. A. a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovui J. A. a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei D. A. ½ dalį J. A., teismo sprendimo, priteisto turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1894-0000-1010, ūkio pastato , unikalus Nr. 1894-0000-1024, garažo, unikalus Nr. 1894-0000-1030, kiemo statinių, unikalus Nr. 1894-0000-1063, žemės sklypo ,unikalus Nr. 1801-0040-0076, esančius Marijampolė, Alytaus-29 ir pripažinti nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1894-0000-1010, ūkio pastatą , unikalus Nr. 1894-0000-1024, garažą, unikalus Nr. 1894-0000-1030, kiemo statinius, unikalus Nr. 1894-0000-1063, žemės sklypą ,unikalus Nr. 1801-0040-0076, esančius Marijampolė, Alytaus-29 asmenine D. A. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Priteisti iš D. A. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. A. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai ,už jai tenkančią ½ dalį J. A. nekilnojamojo turto dalį, kompensaciją 10788,62 eurų sumoje ( dešimt tūkstančių septyni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 62 centai) . Kompensaciją sumokant per 1 (vienus) metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti ieškovei D. A. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį Opel Vectra valst. Nr. EFN501.
Priteisti atsakovui J. A. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį Volvo S40, valst. Nr. GZT645 ir automobilinę priekabą Tauras B701S valst. Nr. CV113.
Nepilnametės dukros G. A. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motiną D. A. a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo J. A. a.k. (duomenys neskelbtini) dukros G. A. gim. 2002-08-01, išlaikymui po 173,77 eurus kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos nuo 2014-03-14 iki vaiko pilnametystės, jas atitinkamai indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatant, kad išlaikymo lėšas D. A. tvarkys uzufrukto teise.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. A. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Prienai, Statybininkų 3-12 - 103,38 eurai žyminio mokesčio , 4,56 eurus pašto išlaidų valstybės naudai.(sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą , įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo J. A. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Prienai, Statybininkų 3-12 - 41 euras žyminio mokesčio, 608, 20 eurų už advokato pagalbą ieškovės D. A. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės D. A. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Marijampolės Alytaus-29,- 4,56 euro pašto išlaidų valstybės naudai (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą , įmokos kodas 5660).
Sprendimo nuorašą, po įsiteisėjimo, siųsti Marijampolės savivaldybės administracijos CMS.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.