Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad R. G. pažįsta nuo tada, kai jam buvo 16 metų. 2015 m. R. G. jam buvo skolingas didesnę nei 300 000 eurų sumą. Jis R. G. pasakė, kad reikia grąžinti pinigus, jis jam atsakė, kad negali grąžinti, nes turi problemą su V. G.. Kai suprato, kad pinigai negrįš, jis turėjo pretenzijų tik R. G., nes jam negrąžino pinigų, ką uždirbo per gyvenimą. Nuo R. G. nukentėjo visa jo šeima, nes mama mirė dėl laiku nesuteiktos medicininės pagalbos, o tėvą ištiko infarktas. Kai jis buvo sulaikytas, nudvėsė jo šuo, o tėvu negalėjo niekas pasirūpinti. Pokalbio motyvas galėjo būti bet koks, bet tai buvo tik pokalbis. V. G. visada, kai jie susitikdavo, norėdavo, kad jis palaikytų V. G. ir eitų prieš R. G.. Nesupranta kaltinimo, kad organizavus V. G. sumušimą, R. G. grąžins jam skolą, nes V. G. pats turėjo daug problemų, bylinėjosi su įvairiais žmonėmis, jis praktiškai gyveno teismuose. V. G. ir R. G. turėjo priešų, kurie galėjo būti suinteresuoti susidorojimu, ir prokuratūroje apie tai buvo žinoma. Buvo kiti kreditoriai, kurie davė pinigų į skolą R. G.. Jis R. G. bankroto byloje gavo kreditorių sąrašą, kurie buvo skolingi R. G.. Be jo sąraše buvo ir kitų asmenų, paskolinusių 500 000 Lt sumas. Jis savo telefonu, kuriuo tada naudojosi, garso įrašų nedarė. Jis pažįsta A. Š. per jo draugę A., kuri teisme buvo liudytoja. Jis I. Ž. nepažįsta. Su A. Š. bendravo, dažnai jį paveždavo automobiliu, bet su juo nesifotografavo. Jis neprisimena pokalbių su A. Š. turinio, nes praėjo daug laiko. Apie pokalbių įrašus sužinojo iš tyrimo, skaitė kaltinamajame akte. Diską su dviem garso įrašų fragmentais, kuris buvo kratos metu rastas jo namuose, jam davė R. G. ir sakė, kad už tą diską jis turi sumokėti 50 000 eurų, bet nesakė, kam reikia mokėti. Jam ta informacija nebuvo įdomi, nes, jei būtų žinojęs, kad tai tokia svarbi (prieš jį) informacija, būtų sunaikinęs, o ne tiesiog diską padėjęs. Jis R. G. grąžinti pinigus reikalavo 2010–2011 metais. Jis verslo reikalų su R. G. neturėjo, jis R. G. kreditavo ir turėjo paskolinius santykius. Jie buvo susitikę ir po V. G. sužalojimo, bet jau tada šalia R. G. atsirado policija. Jį kvietė į policiją apklausai dėl paskolintų pinigų. Paskui R. G. nebenorėjo su juo bendrauti, nusisamdė apsaugą ir išvyko į Vilnių. Su V. G. neturėjo jokių reikalų. Iš kur atsirado tie įrašai ir kas juos darė, nežino. Pokalbio traktuotė galėjo būti skirtinga. Negali prisiminti to, ką kalbėjo prieš daug metų.

2019-07-16 apklausiamas kaip įtariamasis V. K. parodė, kad pažįsta tiek V. G., tiek R. G.. Jie abu konfliktavo. Jam V. G. pastoviai skambindavo ir sakydavo, kad jis (V. K.) turi duoti parodymus prieš R. G., kad šį galima būtų pasodinti. R. G. jis pažįsta nuo 16 metų, o V. G. pažįsta nuo vaikystės. Tarp V. G. ir R. G. kilo konfliktas dėl verslo reikalų, dėl „(duomenys neskelbtini)“. Jiedu nesutarė dėl pinigų. Detalesnių aplinkybių dėl jų konflikto nežino. V. G. jam sakė, kad dėl jo sužalojimo yra kaltas R. G., o jis (V. K.) viską žino. V. G. jam sakė, kad jei jis pripažins, kad R. G. užsakė jo sužalojimą, tai jam nieko nebus. Jis (V. K.) atsakė V. G., kad R. G. čia niekuo dėtas, ir jis prieš R. G. neliudys. V. G. turėjo labai daug konfliktų su įvairiais žmonėmis. Tuo metu, kai buvo sužalotas, V. G. turėjo didelį konfliktą su stambiu verslininku O. A.. Kiek jam yra žinoma, tai buvo konfliktas dėl pinigų, detalesnių aplinkybių nežino. Taip pat turėjo konfliktą su buvusiu policijos komisaru O. P.. Kiek jam žinoma, tai buvo asmeninis konfliktas, negali tiksliai įvardyti, dėl kokių priežasčių. Žino, kad po vieno pokalbio tarp jų, t. y. tarp V. G. ir O. P., O. P. buvo sulaikytas policijos pareigūnų dėl kažkokio įrašo. Nurodė, jog su R. G. jis (V. K.) taip pat susipyko per V. G.. Bet tai jo asmeninis reikalas, nes R. G. jam pinigus atiduos. R. G. yra geras žmogus. O su kuo tik V. G. turėjo kokių nors verslo reikalų, su tuo ir sukonfliktuodavo. Labai didelis finansinis konfliktas buvo tarp V. G. ir V. I.. Dėl V. G. sužalojimo tai jis nieko daug pasakyti negali, nežino net vietos, kur V. G. buvo sužalotas. Apie V. G. sužalojimą pirmiausia sužinojo iš O. A.. Kiek prisimena, O. A. apie tai perskaitė internete ir jam pasakė. Po V. G. sumušimo, praėjus kažkuriam laikui, tikslios datos neprisimena, jis buvo susitikęs su V. G. prekybos centre „Akropolis“, kur su juo kalbėjosi. V. G. rodė nuotrauką, kaip buvo sužalotas kojos kelis. V. G. tuomet svarstė, kas galėjo jį sužaloti. Jis V. G. paklausė, o kuo jis čia dėtas. Tada V. G. pasakė, kad jis galėjo būti sužalotas (pasamdytų) užsakytų asmenų. Pokalbio metu V. G. pasakė, kad jis duotų parodymus prieš R. G., o jei ne, tuomet V. G. jį pasodins. Į užduotą klausimą: „Kaip Jūs manote, kodėl Jums yra pareikštas įtarimas dėl V. G. sužalojimo?“, atsakė, kad liko tik jis ir R. G., nes taip manė pats V. G. ir tai nuolat kartojo. R. G. išvažiavo į Vilnių, jo pasiekti negalėjo, todėl liko jis ir dėl to dabar kaltina. Į užduotą klausimą: „Ką Jūs manote kas galėjo sužaloti V. G.?“, atsakė, kad V. G. turi daug priešų dėl piniginių konfliktų. Visi verslininkai, su kuriais V. G. konfliktavo, buvo finansiškai labai stiprūs. Jis neturėjo finansinių galimybių pasamdyti asmenų, kurie galėtų sužaloti V. G. (t. 22, b. l. 26–28).

2016-03-17 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. K. parodė, kad su V. G. kartu užaugo, nes abu gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini). Bendravimas su V. G. iki 2011–2012 metų buvo draugiškas, tačiau po to, kai prasidėjo V. G. ir R. G. konfliktai dėl verslo centro „(duomenys neskelbtini)“, jis su V. G. jokių santykių nepalaikė, nes suprato, kad V. G. finansiškai nori sužlugdyti R. G.. R. G. pažįsta nuo 15 metų ir jų bendravimas buvo ir yra draugiškas. Jis R. G. nuo 1998 m. iki 2009 m. skolino pinigus ir jis jam yra skolingas 2 500 000 litų. R. G. šią dieną jam pinigų grąžinti neturi galimybės, kadangi yra uždėti turto areštai, o tai yra susiję su teisminiais ginčais tarp V. G. ir R. G. dėl bankrutavusio verslo centro „(duomenys neskelbtini)“. V. G. ir R. G. yra verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, tačiau tarp jų kilo ginčas dėl šio verslo centro akcijų pardavimų, dėl to jie bylinėjasi teismuose. Mano, kad V. G. tyčia finansiškai žlugdo R. G., nes V. G. savo akcijas pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriumi, bet ne akcininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. veikia kartu su V. G.. Verslo centras „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo ir turi būti parduodamas per aukcioną, bet tam priešinasi UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. G. neturi tiek finansinių lėšų, kad galėtų dalyvauti aukcione dėl verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo. Jis, pasitaręs su R. G., pradėjo ieškoti kreditorių tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje, kurie galėtų sudalyvauti aukcione dėl verslo centro „(duomenys neskelbtini)“. Per pažįstamus susisiekė su A. A. (A. A.), kaip galimu kreditoriumi. Jis anksčiau A. A. nepažinojo ir su juo jokių reikalų neturėjo. 2015 m., galbūt rugsėjo mėnesį, jis pažįstamo M. R. (M. R.) prašė, kad M. atvežtų į Klaipėdą A. A.. 2015 m. rudenį Klaipėdoje buvo susitikę jis, A. A., R. G., taip pat buvo ir M. R.. Susitikime buvo kalbėta apie galimybę susirasti kreditorių ir sudalyvauti aukcione dėl verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo. Dėl šio galimo aukciono ir kreditorių ieškojimo tokių susitikimų buvo gal trys, susitikimų metu buvo analizuojami finansiniai dokumentai, ataskaitos, kuriuos buvo paruošęs R. G., paskui jis iš R. gautas finansines „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitas vežė į Rusiją, kur toliau ieškojo kreditorių galimam aukcionui. Jis norėjo padėti R. G., nes V. G. tyčia jį žlugdė. Jam žinoma, kad V. G. teismuose bylinėjosi ne tik su R. G. dėl verslo centro „(duomenys neskelbtini)“, bet ir su kitais asmenimis, todėl V. G. priešų turi pakankamai daug. Kad 2015 m. vasarą buvo sužalotas V. G., jam telefonu pasakė pažįstamas, kuris apie V. G. sužalojimą perskaitė internete. Jis nežino, kas galėjo sužaloti V. G.. Jam nėra pažįstamas T. K.. Jis nėra susijęs su V. G. sužalojimu, Jam nėra pažįstami ir nėra turėjęs reikalų su A. Ž., S. C. (S. C.). Taip pat nepažįsta A. K., O. S.. Jis nesusijęs su V. G. sužalojimu, o iš R. G. pinigus jis ketina susigrąžinti teisėtais būdais (t. 6, b. l. 4–6).

2016-01-05 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. K. parodė, kad R. G. pažįsta apie 20 metų ir jų santykiai yra geri. R. yra verslininkas. Jis R. yra paskolinęs pinigų, kuriuos jis pasiskolino iš kitų asmenų. Iš ko jis pasiskolino, nurodyti atsisako, tik nurodo, kad ėmė iš mamos, kuri yra mirusi. 2015 metais maždaug prieš dvi, tris savaites jam paskambino R. ir paprašė susitikti. Jis su R. susitiko prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje. Susitikimo metu R. padavė diską ir liepė paklausyti ir pasakė, kad jam paskambino R., kurio jis nepažįsta, ir pasakė, kad būtent jis, t. y. R., gali jį išpirkti. Jis nesuprato, iš ko reikia jį išpirkti. Perklausė tą garso įrašą ir pasakė, kad tai yra galbūt jo emocijos, tai gali būti išprovokuotas pokalbis, bet tai nieko nereiškia. R. pasakė, kad tas R. už garso įrašą prašė 50 000 eurų. Tai yra tikrai nemaža pinigų suma. Jokių pagrindų R. mokėti už jį pinigus nėra. R. dėl pinigų jis negrasino, jie sutaria normaliai, ir dėl pinigų, kaip jau minėjo, pretenzijų neturi. Kas galėjo padaryti šį įrašą, nežino, negali pasakyti, nei kada buvo įrašas darytas, nei su kuo kalbėjo. Tiesiog su daug kuo bendrauja tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, tiek Rusijoje, todėl atsiminti, kur ir kada bei su kuo kalbėjo, negali. Kodėl šį įrašą R. siūlė įsigyti už pinigus, nežino. Tiesiog R. yra verslininkas ir galbūt kas nors norėjo lengvu keliu gauti iš R. pinigų. Gal kas nors nori jį su R. supykdyti, bet kas to gali norėti, taip pat įvardyti negali. Jis įrašą tiesiog išmetė, o R. pasakė, kad šis kreiptųsi į policiją. Jo su R. susitikimo metu jokių įtartinų asmenų nepastebėjo. Jis (V. K.) yra emocionalus žmogus, gali pokalbio metu kalbėti ir pakeltu tonu, bet tai nereiškia, kad grasina, tuo labiau savo senam pažįstamam R. G. (t. 7, b. l. 28–30).

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad V. K. pažįsta maždaug nuo 1967 m., kai gyveno viename name. Nebuvo draugai, bet augo viename kieme, buvo normalūs santykiai. Su R. G. nemažai bendravo verslo reikalais. A. Š. jam nepažįstamas. A. Š. pirmą kartą pamatė, kai buvo užpuolimas. I. Ž. pirmą kartą matė, kai jį užpuolė. Jo nuomone, V. K. tik sakė, kad sumokės, bet jis niekada nedirbo, gyveno iš tėvo pensijos, o užsakovas R. G. davė pinigus V. K., ir jei jis tai padarys, R. G. su juo atsiskaitys. Absurdas būtų tai, kaip nurodyta kaltinime, jog jį sužalos, o R. G. atiduos pinigus. Mano, kad R. G. yra užsakovas. Buvo daug teisminių ginčų su R. G., buvo ne vieną kartą kreiptasi į prokuratūrą. R. G. jam sakydavo, kad jis bus „nubaugintas“. Buvo ne vienas pareiškimas prokuratūrai. R. G. žadėjo, kad su juo bus susidorota. O K. savo draugams sakydavo, kad už R. G. atiduos galvą. Jam V. K. rodė paskolos raštelį, kur R. G. prisipažino, kad jis skolingas V. K. 750 000 eurų. Jis pats matė tą raštelį R. G. ranka rašytą ir su jo parašu. Paskui V. K. deklaravo, kai R. G. padavė bankrotui, o V. K. net nepateko į skolininkų sąrašą. Visą gyvenimą V. K. skolino R. G.. Jis su R. G. bylinėjosi teisme apie 12 metų. Civilinė byla su R. G. baigėsi tuo, jog abu padavė pareiškimus bankroto bylai. Fizinio asmens bankroto byla baigėsi, tada suprato, kad geriau nesiginčyti, o susitarti. Patyrė daug piniginių nuostolių. R. G. persikėlė gyventi į Vilnių, nes čia skolintis nebeįmanoma.

Tą dieną, kai buvo užpuolimas, jis atėjo žaisti golfą, beveik visada žaidžia vienas, buvo vasara. Prieš žaidžiant golfą yra treniruotės aikštelėje. Atėjo T. K., nutarė eiti kartu. Startavo nuo pirmos duobutės. Kai buvo prie antros duobutės, pamatė, kaip už 200–300 m eina du svetimi žmonės, ir tai pasirodė keista. Ketvirta duobutė yra lauko gale, kur uždara vieta aikštyne. Nespėjo pradėti ir pamatė du žmones. Kai buvo dvidešimt metrų tarp jų ir tų žmonių, jie pradėjo bėgti į jį, vienas ištraukė ginklą, liepė gulti. T. buvo viršuje. Vienas paguldė jį ant žemės, antras su šautuvu nubėgo pas T., paguldė ir laikė T.. Pradėjo jį mušti su lazda, gal buvo beisbolo lazda. Jam lūžo blauzdos kaulas, buvo atviras lūžis. Tada pasakė: „Viskas, padaryta“. Tada antras nusileido, išsitraukė plaktuką ir pradėjo mušti jam per kelius su plaktuku. Su plaktuku nebuvo padaryti lūžiai. Kitų lūžių nebuvo. Pasisekė, kadangi jie skubėjo, buvo tuščias laukas, buvo kraujo, nusprendė, kad darbas padarytas. Po kelių minučių atvažiavo V. B.. Negali pasakyti, kuris mušė su beisbolo lazda, kuris su plaktuku. Praėjo 9 metai. Neprisimena. Dėl traumos buvo paguldytas į ligoninę, buvo dvi operacijos. Paskui buvo reabilitacija. Randas liko. Atpažinimo metu, kai buvo praėję 5–6 metai po įvykio, pasakė, kad atpažino žmogų 90 proc., kad tai jis. Tas žmogus buvo paleistas. Nežino, ar jis buvo Ž.. Ir vienas, ir kitas buvo iki 35–40 metų amžiaus, aukštesni už jį, nes jis neaukštas, gal 1,80 m. Jie buvo sportiški. Net ir kitą dieną negalėjo atskirti, kuris iš jų mušė su lazda. Jeigu tikrai užpuolikai buvo Ž. ir Š., tada tuos žmones pamatė pirmą kartą užpuolimo metu. Jis dar buvo po operacijos, kai policija atvažiavo jį apklausti. Neatsimena, ar sakė „iš Maskvos“, norėjo supainioti policiją. Puolimo metu jiems šaukė gindamasis, kad viską suprato. Suprato, kad R. G. užsakė už tai, kad jo skundas į kasaciją nebuvo priimtas. Neabejoja, kad čia yra R. G. darbas V. K. rankomis. Neatsimena, koks vyko dar įvykis tuo metu, buvo prieš daug metų. Jis savarankiškai Kaliningrade patikrino, kas yra A.. A. Š. yra vagis, mažas banditukas. Čia jis turi vaiką. Jis (V. G.) kaip ir laukė puolimo, nes vienas ir kitas žmogus sakė, kad būtų atsargus, kad jį gali užpulti.

Civilinio ieškinio V. K. nepareiškė, nes vargšas žmogus gyvena iš tėvo pensijos, jis gyvenime pasimetęs. Kažkada turėjo moralines pretenzijas, bet šiandien atleido. Su R. G. bylinėjosi 15 metų. Jokios prasmės teikti ieškinį nėra, net jei ir bus priteista iš V. K.. T. K. nebuvo sumuštas, jis tik išsigando ir atidavė mobiliojo ryšio telefoną, o jis neatidavė, pasakė, kad neturi telefono.

Prieš jo sužalojimą buvo reikšmingas įvykis, susijęs su korupcija valstybėje, nes R. G. pralaimėjo bylą su labai didele suma ir padavė dvi kasacijas ir abi kasacijos buvo priimtos. Jam pavyko apie tai pranešti ir kasacija nebuvo priimta. Prieš jo sužalojimą su R. G. susitikdavo tik teismuose, o su V. K. netikėtai susitiko prieš 1–2 metus prie „Maximos“. Pasakė, kad, jei jis R. G. paskolino pinigų, tai jam reikia pasirūpinti grąžinti tuos pinigus, nes R. G. visiems žada dideles palūkanas. Jis perspėjo K., paskui suprato, kad tuo metu V. tapo priešininku. Tuo metu V. K. jam negrąsino. Jis savo iniciatyva su V. K. susitiko po užpuolimo ir pasakė, kad jis prisipažintų. Bet V. K. sakė, kad ne jis, kad jis tik žino viską apie R. G.. Netikėjo, kad V. prisidėjo prie jo užpuolimo. A. E. (A. E.) pažįsta. Buvo susitikęs jį po ligoninės, jis turėjo klausimą, ar kitas žmogus buvo skolingas R. G. 3 milijonus. A. E. atvažiavo išsiaiškinti K. klausimą. V. K. kartu nedalyvavo, gal jo net nepažįsta. Kadangi tuo metu tas klausimas buvo susijęs su „(duomenys neskelbtini)“ pastatu, atrodo, susitikime buvo kartu su A. E., R. G. ir V. K., bet nėra įsitikinęs. R. G. pasakė, kad jam toks žmogus skolingas 3 milijonus, iru jei padės jam išmušti, jis jam atiduos 1,5 milijono, o iš savo 1,5 milijono atsiskaitys su V.. Taip pasakė R. G. A. E. ir jis patikėjo, bet R. G. visą gyvenimą buvo tuščias, jam niekas neskolingas tokius pinigus. R. G. buvo skolingas V. K. 750 000. Prieš daug metu V. K. varė mašinas iš Vokietijos, uždirbdavo pinigų ir apie 100 000 dolerių paskolino R. G.. Už tai R. G. V. K. mokėjo palūkanas. V. K. pagalvojo, kad labai gerai galima iš to pragyventi, tai iš visos šeimos ir giminių surinko pinigus ir paskolino R. G.. Taip jis ir gyveno, todėl jam R. G. buvo labai svarbus žmogus. Kai reikėjo atiduoti pinigus, R. G. pinigų neturėjo, reikėjo ieškoti kaltų, t. y. V. G..

Po jo sužalojimo V. K. neprisipažino kaltu, kad prisidėjo prie jo sužalojimo, jis tik sakydavo, kad viską labai gerai žino. Jis pasakė: „Tau dar pasisekė, kažkaip labai silpnai jie tave sužalojo“. V. K. jam negrasindavo, tik susitikus prie „Maximos“ paklausė: „Kaip gyvenimas?“. kai atsakė: „Gerai“, tada V. K. pasakė: „Toliau bus dar „geriau“. Iš to suprato, kad tai grasinimas. Žmogus supranta, kad žmogus daug skolingas kitam žmogui, jis supranta, kad jam nebus niekada atiduota, nervinasi. Iki užpuolimo neįsivaizdavo, kad yra tokie artimi santykiai V. K. ir R. G.. Kai po sužalojimo bendravo su V. K., buvo nustebęs, kiek V. K. daug dalyvaudavo su R. G., kiek jis daug žino apie R. G.. V. K. jam neminėjo, kad R. G. galėjo sumokėti didelę sumą, kad jis būtų sužalotas. Buvo toks dalykas, kad R. G. sumokėjo užpuolikams 40 000 eurų.

S. F. pažįsta, jo brolis pas juos dirbo vienoje kompanijoje. Po sužalojimo susitiko su S. F. ir jis jam pasakė, kad yra telefoninio pokalbio įrašas, kuris paskui atsirado, kuriame viskas aišku, kas ant jo puolė. Jis tada pasakė, kad yra V. K., kuris organizavo užpuolimą. Nepatikėjo. Buvo pasiūlyta nupirkti tą įrašą už 10 000 eurų. Tas pasiūlymas jam buvo neįdomus, jo nepirko ir nesiklausė. Jam pasakė, kad yra susijęs R. Ž.. Susitiko su R. Ž., su juo kalbėjosi apie tą įrašą. R. Ž. nesiūlė pirkti įrašo. S. pasakė, kad yra žmonės, kurie jam siūlė nupirkti įrašą. Kaip žino, buvo tik vienas įrašas, kuris atsirado policijoje. Gal V. K. jam pasakė, kad R. G. parašė į policiją skundą, kad V. K. grasino R.. Su policijos žinia susitiko su S. F. ir V. K.. Policija atliko tyrimą, buvo bandymai sužinoti daugiau, kas užsakovas, kas organizatorius. Kai susitikinėjo su V. K., jis sakė, kad žino, kad jis įrašinėja, bet nieko nebijo. Atrodo, yra ir jo pokalbio įrašas, neatsimena, ar tai buvo su policijos žinia. Nesako, kad V. K. nekaltas dėl jo užpuolimo. Kai S. F. jam pasakė, kad organizavo V. K., tada nepatikėjo, o paskui, kai viską sudėliojo, pradėjo tikėti, kad tuo užsiimdavo, bet nežino, koks buvo jo tikslas. Yra visiškai įsitikinęs, kad V. K. tą darė už pinigus, kad jam R. G. grąžintų pinigus, norėjo tai užsitarnauti.

2015-07-09 ikiteisminio tyrimo metu kaip nukentėjusysis apklaustas V. G. parodė, kad 2015 m. liepos 8 d. 10.00 val. atvažiavo savo automobiliu „Lexus RX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į „(duomenys neskelbtini)“ verslo centrą susitikti su pažįstamu. Maždaug po 20 minučių išvažiavo į golfo aikštyną, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Apie tai, kad važiuos į golfo aikštyną, pažįstamam, su kuriuo buvo susitikęs, nesakė. Apie tai žinojo tik jo žmona. Važiavo (duomenys neskelbtini), ties viaduku pasuko į kelią, vedantį į (duomenys neskelbtini). Golfo lauke, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo 11.10 val. Persirengė ir nuėjo į treniruočių aikštelę. Ten sutiko apie 15 metų pažįstamą T. K.. Kartu pasitreniravę apie 11.30–12.00 val. nuėjo į aikštelę prie duobučių. Pradžioje nieko įtartino nepastebėjo, tačiau einant nuo antros duobutės prie trečios, priešinga kryptimi pamatė einančius du vyriškius, kurie ėjo apie 50 metrų nuo jų. Vyriškiai buvo apie 25–30 metų amžiaus, buvo apsirengę juodais sportiniais kostiumais. Vienas iš jų ant galvos buvo užsidėjęs sportinę kepuraitę su snapeliu juodos spalvos, kitas buvo su smėlio spalvos kepuraite panama. Šis vyriškis buvo lieknesnis, pailgo veido, nesiskutęs, tamsių plaukų. Vyriškiai abu praėjo pro jį. Jam pasirodė keista, nes vyriškiai nebuvo klubo nariai. Klubo narius jis visus iš matymo pažįsta. Jis su Tomu ėjo link ketvirtos duobutės, kuri buvo ant kalvelės, takelio kairėje pusėje. T. pirmas užlipo ir pasilenkė prie duobutės, o jis tuo metu pamatė vėl tuos pačius vyriškius, einančius link ketvirtos duobutės. Jis paklausė vyriškių: „Kas čia per vaikštinėjimai?“ Jie nieko nesakė. Vyriškis su sportine kepuraite staiga išsitraukė daiktą, panašų į revolverį, ir jam rusiškai pasakė: „gult“ ir nutaikė revolverį į jį. Jis atsigulė ant žemės, kaip jam ir buvo liepta, nes suprato, kad ginklas yra tikras. Pamatė, kad, jam atsigulus, tas pats vyriškis nubėgo prie T., jam taip pat šaukdamas: „gult“. Tada tuo pačiu metu vyriškis su panama iš rūbų išsitraukė juodos spalvos lazdą, panašią į policijos, tik trumpesnę ir storesnę, ir nieko nesakęs lazda pradėjo jam daužyti per blauzdas. Jis mėgino gintis rankomis, tačiau suprato, kad vyriškis taiko smūgiuoti tik į kojas. Vyriškis jam į kojas sudavė apie 40–50 smūgių. Jam atrodo, kad jis buvo mušamas ne mažiau kaip 5 minutes. Jis pradėjo sakyti vyriškiui, kad ateina žmonės, bet vyriškis apsidairęs mušė toliau. Nustojo mušti tik tuomet, kai išgirdo kojos trakštelėjimą. Tikriausiai suprato, kad sulaužė blauzdos kaulą. Pradžioje jis dar bandė šaukti, tačiau jam vyriškis, turėjęs ginklą, pagrasino ginklu, todėl jis daugiau nešaukė. Negali tvirtinti, bet, kiek prisimena, pirmas vyriškis antram vyriškiui pasakė: „viskas“. Po to kažkuris iš vyriškių, kuris, neatsimena, išsitraukė plaktuką ir bandė jam suduoti smūgius į kelius, tačiau jis pasuko kojas ir jam to smūgio pavyko išvengti. Vyriškis su revolveriu pasakė kitam: „paimk telefonus“. Jis užpuolikui pasakė, kad telefono neturi, nors telefonas buvo šalia vežimėlyje. Jie paėmė T. mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo skubiai eiti nuo jų. Prieš nueinant, vyriškis, turėjęs revolverį, jam pasakė: „linkėjimai iš Maskvos nuo D.“, po to abu pabėgo. Ką vyriškiai sakė ir darė T., jis negirdėjo ir nematė. T. buvo ant kalvelės, o jis šalia kalvelės, apačioje. Jis turi draugą D., gyvenantį Klaipėdoje, tačiau šis tikrai nieko bendro su jo sužalojimu neturi. Iš užpuolusių vyriškių elgesio ir veiksmų eigos jis suprato, kad jų tikslas buvo jį sužaloti ir pagąsdinti. Telefonus jie norėjo paimti siekdami sutrukdyti jiems laiku išsikviesti pagalbą ir laimėti laiko pabėgti. Vyriškiai pabėgo ne į tą pačią pusę, iš kurios atėjo, o į priešingą. Yra įsitikinęs, kad šis įvykis susijęs su jo buvusiu verslo partneriu R. G., su kuriuo vyksta civiliniai teismo procesai dėl didelių piniginių sumų priteisimo. Ginčai tarp jų prasidėjo 2007 metais dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo. Su „(duomenys neskelbtini)“ akcijomis yra susijęs 2015-06-27 kasacinio teismo sprendimas, kuris yra palankus jam ir nepalankus R. G.. Žino, kad R. G. yra skolingas dideles pinigų sumas tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, todėl šie bylinėjimaisi jam trukdo. Gal 2009 metais, gal anksčiau po vieno iš teismų sprendimo R. G. jam buvo pagrasinęs: „tu lavonas“, gyrėsi, kad turi ryšių su L. P.. Dėl to jis buvo parašęs pareiškimą Klaipėdos miesto prokuratūrai, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Vykstant ginčams dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, buvo areštuotas R. G. turtas. 2009 m. gegužės mėnesį buvo panaikintas, bet trumpam. Tuo metu R. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriumi, perrašė savo kreditinius reikalavimus savo mamai. Po to R. G. mama perrašė L. P. broliui R. P.. Mano, kad R. G. taip padarė, nes buvo skolingas L., o gal ir abiem. Kadangi visa teismų eiga krypsta jo naudai, visi R. G. veiksmai gali pasidaryti niekiniai, o jis turi dar daugiau skolų. Vykstant civiliams procesams dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo, 2007–2009 metais buvęs Klaipėdos ONTT viršininkas V. P. jį (V. G.) konsultavo dėl šios bylos, tačiau po kiek laiko pradėjo konsultuoti R. G.. Po to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. P. vykdyto neteisėto informacijos rinkimo apie jį, tačiau jis nemano, kad jo sužalojimas yra susijęs su V. P.. R. G. teisinę pagalbą teikė L. M.. R. G. yra skolingas didelę pinigų sumą savo draugui V. K.. Mano, kad V. K. galėjo prisidėti prie jo sužalojimo organizavimo. Asmenys, užpuolę jį ir T. K., kalbėjo rusiškai, tačiau su lengvu akcentu, todėl mano, kad jie buvo vietiniai (t. 2, b. l. 110–113).

2015-07-27 ikiteisminio tyrimo metu papildomai kaip nukentėjusysis apklaustas V. G. parodė, kad jis spėjo pamatyti, kad vyriškis, kuris jį mušė lazda, buvo aukštesnis ir lieknesnis už kitą vyriškį. Tiksliai, kokio stiliaus kepurę dėvėjo, negali pasakyti (t. 2, b. l. 135–137).

2015-08-12 ikiteisminio tyrimo metu papildomai kaip nukentėjusysis apklaustas V. G. parodė, kad į golfo aikštyną žaisti jis važiuodavo beveik kiekvieną dieną. Dažniausiai važiuodavo rytais, tačiau neturėjo reguliaraus laiko. 2015 m. liepos 8 d. ruošdamasis vykti į golfo aikštyną žaisti golfo, jis niekam apie tai nieko nesakė, nieko nekvietė vykti kartu. Nuvykęs į golfo aikštyną, aikštyne jis nesutiko jokių golfo klubo narių ar kitų žaidėjų, tik, kaip buvo minėjęs, po kokio pusvalandžio sutiko T. K.. Baigus žaisti trečiąją golfo aikštelę jis su T. takeliu, vedančiu pro miškelį, nuėjo link ketvirtosios golfo aikštelės, kuri prasideda nuo miškelio pakraščio. Ketvirtoji golfo aikštelė yra toliausiai nuo golfo biuro bei atokiausias taškas. Iš kitų golfo aikštelių beveik nematoma. Būnant ketvirtosios golfo aikštelės pradžioje, jis buvo prie pat pradžios, arčiau takelio, esančio prie miškelio, o T. jau buvo palipęs ant kalnelio, kažkur 15–20 metrų nuo jo. Jam pasilenkus prie krepšio pastebėjo, kaip iš miško takelio išėjo du anksčiau minėti vyriškiai. Vyriškiai ėjo neskubėdami link jo, tuomet po jo pasakytų žodžių: „kas čia per vaikštinėjimas“, po kelių sekundžių pauzės, kaip jis suprato, po jo pasakymo vyriškiai jį atpažino, nes tikriausiai jo ieškojo, vienas vyriškis greitai išsitraukė ginklą, liepė gultis jam ant žemės, todėl jis atsigulė ant nugaros. Gulėdamas jis nematė, kur T. K.. Toliau viskas vyko, kaip nurodė pirmosios apklausos metu. Pamena, kad tas vyriškis, kuris turėjo ginklą, buvo sportiškesnio kūno sudėjimo, atletiškesnis, o tas vyriškis, kuris jį mušė lazda, buvo lieknesnio kūno sudėjimo. Vyriškių apsirengimų detalės nebuvo išskirtinės, jie buvo apsirengę juodais sportiniais kostiumais, niekuo neišsiskyrė. Po sumušimo, kiek jis spėjo pamatyti, vyriškiai dėl pasišalinimo iš tos vietos, kur jis buvo sumuštas, nebuvo apsisprendę, nes norėjo bėgti pradžioje į vieną pusę, bet paskui nubėgo pagal ketvirto golfo aikštelę, pagal tvorą, kur baigiasi aikštynas. Po sužalojimo jis pirmiausia skambino ne į Bendrąjį pagalbos centrą, bet kitiems žmonėms. Eiliškumo, kam pirmiausia, negali nurodyti, nepamena. Skambino golfo klubo direktorei A. Š., prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, policiją. Taip pat skambino prokurorui Ruslanui Ušinskui, siekdamas suorganizuoti greitesnį policijos atvykimą ir įvykio aiškinimąsi, skambino žmonai, skambino D. S.. Visiems nurodytiems asmenims skambino pasakyti, kad jis yra sužalotas. 2015 m. liepos 7 d., apie 9.00 val., jis iš Klaipėdos vyko į Kaliningradą ieškoti darbo. Apie savo vykimą į Kaliningradą jis niekam nesakė. Apie tai žinojo tik jo žmona ir pažįstami, pas kuriuos jis važiavo. Būnant Kaliningrade neturėjo jokių verslo konfliktų ar nesitarimų, todėl visiškai atmeta tą versiją, kad sužalojimas galėjo būti susijęs su Kaliningrade esančiais pažįstamais. Kaliningrade neturi pažįstamo D.. Iš Kaliningrado grįžo tą pačią dieną apie 20.00 val. per Nidos pasienio postą. Pasienyje pasiėmė savo automobilį „Lexus RX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir grįžo į Klaipėdą. Kelionės metu nieko įtartino nepastebėjo, nepastebėjo, kad būtų sekamas. Yra įsitikinęs, kad jo sužalojimas galėjo įvykti tik su R. G. žinia ar jo nurodymu. Yra girdėjęs, kad R. G. bendriems pažįstamiems po jo sužalojimo pasakojo, kad neva sužalojimas susijęs su tuo, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams ir savininkams (UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pagrindinis BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius) neva sumokėjo „orinius pinigus“, tai reiškia, kad nieko nemokėjo, todėl galbūt dėl to ir buvo sužalotas. Tačiau tai yra visiška nesąmonė, kadangi jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais ir savininkais neturi jokių konfliktų. Teisminiuose procesuose jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesai yra bendri ir priešiški R. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsikūrusi verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 15-tame aukšte, kur nuomojasi patalpas. Jis asmeniškai jokių patalpų šiame verslo centre neturi. Papildo, kad 2015 m. liepos 8 d. ryte, vykdamas į „(duomenys neskelbtini)“ verslo centrą į susitikimą, jis susitiko su pažįstamu būtent 15-ame aukšte (t. 2, b. l. 140–142).

2015-10-07 ikiteisminio tyrimo metu papildomai kaip nukentėjusysis apklaustas V. G. į klausimą „Turimais duomenimis Jūs 2015 m. rugsėjo 17 d. viešbučio „Radisson SAS“ Klaipėdoje, kavinėje buvote susitikęs su A. A.? Koks buvo susitikimo tikslas ir apie ką bendravote?“, atsakė, kad susitikimo metu iš A. A. pusės buvo klausimai jam, kiek gali kainuoti R. G. turimos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Jis aiškinosi R. G. finansinę būklę dėl to, jog R. G. yra skolingas didelę sumą V. K.. A. A. pasakė, jog R. G. deklaruoja, jog R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmeninės akcijos kainuoja 1 milijoną eurų ir, jeigu „kažkas“ priverstų UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininką V. S. sumokėti R. G. 1 milijoną eurų, R. G. už tokią „pagalbą“ tam, kas priverstų tai padaryti, sumokėtų pusę milijono eurų, o iš likusių pusės milijono eurų atsiskaitytų su V. K.. Jis A. A. paaiškino, jog R. G. „blefuoja“, nes R. G. juridiškai akcijų neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas faktiškai valdo per statytinę įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)”, bet akcijos realiai tą dieną buvo bevertės. Pokalbio metu A. A. pasakė, kad jam (V. G.) jokių pretenzijų neturi. Į užduotą klausimą: „Kaip Jūs manote, ar Jums gali kilti grėsmė iš A. A. aplinkos žmonių?“, atsakė, kad po 2015 m. liepos 8 d. įvykio jis mano, jog jo gyvybei, jo šeimos nariams pavojus yra realus. Jo žiniomis, R. G. ieško žmonių, kas galėtų tai įvykdyti. Į užduotą klausimą: „Ar Jums žinomas V. K.? Kokie jo ryšiai su A. A.?“, atsakė, kad V. K. jis pažįsta nuo vaikystės. Jam nežinomi V. K. ryšiai su A. A.. R. G. ir V. K. yra draugai ir tiksliai žino, jog R. G. V. K. yra skolingas 750 000, nes taip jam sakydavo V. K.. Šiuos pinigus V. K. R. G. paskolino gal prieš 10 metų. V. K. jam pats pasakojo, kad 750 000 eurų padavė R. G. grynaisiais. Apie pinigų pasiskolinimą iš V. K. jis sužinojo 2009 metais. Taip pat iš V. K. sužinojo, kad V. K. R. G. paskolino tiek savo, tiek iš giminaičių pasiskolintus pinigus. Ar pinigų perdavimo metu buvo pildomi kokie nors dokumentai, jis nežino. 2014 m. V. K. jam pasakė, kad R. G. su juo yra atsiskaitęs, tačiau jis žino, kad R. G. nėra atsiskaitęs su V. K.. Kur R. G. padėjo 750 000 eurų, jis nežino. Su R. G. nebendrauja nuo 2007 metų (t. 2, b. l. 144–147).

2015-10-08 ikiteisminio tyrimo metu papildomai kaip nukentėjusysis apklaustas V. G. parodė, kad jis yra įsitikinęs, jog jo sužalojimas 2015 m. liepos 8 d. buvo susijęs su tuo, kad 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme dėl verslo centro „(duomenys neskelbtini)”“buvo priimtas palankus sprendimas jam, o ne R. G.. Po 2015 m. liepos 8 d. įvykio jam jokie grasinimai ar bauginimai nebuvo išsakyti, tiesioginio turto prievartavimo ar reikalavimo nebuvo. 2015 m. liepos 21 d. R. G. paaiškinime nurodyta, jog „sutinka būti pašalintas iš bankroto bylos tik tuo atveju, jei UAB „(duomenys neskelbtini)” ir V. G. parašys, kad atsisako pretenzijų jam, kaip BUAB (duomenys neskelbtini) laiduotojui pagal buvusią kreditavimo sutartį su AB „Swedbank““. Tai rodo, kad R. G. reikalauja, kad jis atsisakytų R. G. reiškiamų teisminių turtinių pretenzijų (t. 2, b. l. 149–151).

2016-09-06 ikiteisminio tyrimo metu papildomai kaip nukentėjusysis apklaustas V. G. parodė, kad 2016 m. liepos 27 d. susitiko su V. K. V. K. iniciatyva. Pokalbio metu iš V. K. kalbos suprato, kad R. G. apgavo V. K. ir kad santykius su R. G. išsiaiškins pats V. K.. Pokalbio metu V. K. užmaskuotai, ne atvirai, pasakė, kad jis (V. G.) dėl sužalojimo prie V. K. „nesikabintų, nes pats sau blogiau pasidarys”. Iš to suprato, kad V. K. jam grasina ir gąsdina. Akivaizdžių grasinimų nebuvo. Jis mano, kad V. K. tikslas buvo jį įbauginti. Taip pat maždaug prieš 6 mėnesius iki jo užpuolimo jis buvo atsitiktinai sutikęs V. K. Klaipėdoje „Akropolyje“. Tada V. K. jo paklausė: „Kaip gyveni“, jam atsakius, kad gerai, V. K. pasakė, kad „Na bus dar geriau“. Tuo metu iš V. K. pasakymo jis suprato, kad V. K. kažką rezga, nes V. K. nebuvo iš tų žmonių, kuris jam linkėtų gero, todėl po užpuolimo jis suprato, kad V. K. pasakydamas jam, kad „bus dar geriau“, tai pasakė perkeltine prasme, nes tikriausiai V. K. jau planavo ir emociškai ruošėsi jo užpuolimui ir įbauginimui (t. 2, b. l. 161–164).

2019-07-22 ikiteisminio tyrimo metu papildomai kaip nukentėjusysis apklaustas V. G. į klausimą: „Ikiteisminiame tyrime buvote apklaustas kaip liudytojas. Paaiškinkite prašau kokie Jūsų tarpusavio santykiai su V. K., kas Jus sieja?“, atsakė, kad V. K. pažįsta seniai, nuo vaikystės. Gyveno su V. K. viename daugiabutyje. V. K. gyveno vienoje laiptinėje, jis kitoje. Su V. K. jo jokie tarpusavio santykiai nesieja, bet susitikę pasikalba. V. K. labai artimai 2000–2015 m. bendravo su R. G.. R. G. V. K. paskolino labai daug pinigų. V. K. pinigus skolinosi iš savo artimųjų, kitų asmenų ir tuos pinigus už procentus perskolino R. G.. V. K. gyveno iš gaunamų procentų, pats niekur nedirbo. Tai jis sužinojo daug vėliau, bet ne iš R. G., nors jie ir buvo verslo partneriai. Į klausimą „su kuo tuo metu artimai bendravo V. K.?“, atsakė, kad V. K. labai artimai bendravo su R. G., juo V. K. labai pasitikėjo. Į klausimą: „Dėl kokių aplinkybių Jūs nurodėte ankstesnėse liudytojo apklausose, kad Jūsų užpuolimą ir sužalojimą, įvykdytą 2015 m. liepos 8 d. galėjo suorganizuoti V. K. ir R. G.?“, atsakė, kad 2015–2016 metais, tikslios datos neprisimena, V. K. pradėjo konfliktuoti su R. G., nes R. G. negrąžino jam paskolintų pinigų, todėl V. K. pradėjo kalbėti su juo. Artimiau bendrauti su juo V. K. pradėjo po jo sužalojimo, po 2015 m. liepos 8 d. Pokalbių metu jis suprato, kad V. K. viską žino apie 2015 m. liepos 8 d. įvykdytą sužalojimą. Pats V. K. pasakė, kad R. G. užpuolimo vykdytojams sumokėjo 40 000 eurų. Apie tai jis girdėjo ir iš kitų asmenų. Taip pat žino, kad V. K. visur važinėjo su R. G. ir net daug kur važiavo už patį R. G. iki jo užpuolimo tuo metu, kai jų tarpusavio santykiai buvo labai geri. Šiuo metu V. K. su R. G. nebendrauja, jie sukonfliktavo dėl negrąžintų pinigų. V. K. jam yra sakęs, jog jam labai pasisekė, nes buvo užsakyta sulaužyti tik kojos girnelę ir tai užsakė R. G.. Supykęs R. G. sakydavo kai kam rusiškai, jog jam reikia „sulaužyti kelio girnelę ir pasodinti į invalido vežimėlį“. Vėliau po jo sužalojimo, gal 2017 m. ar 2018 m. pradžioje, jam paskambino V. K. ir atsiprašė už tai, kad anksčiau užstojo R. G., pasakė, kad buvo neteisus. Į klausimą: „Kaip supratote pasakytus žodžius užpuolimo metu „Iš Maksvos nuo D.“?“, atsakė, kad tiesiogiai šį frazė nieko nereiškia. Reiškia tai, kad jis turėjo galvoti, kas ir už ką tą užpuolimą įvykdė. D. yra jo pats geriausias draugas, visiškai nesusijęs su jo sužalojimu. Apie tai, kad D. yra jo pats geriausias draugas, R. G. žinojo. Į klausimą: „Ankstesnėje liudytojo apklausoje nurodėte, kad Jus užpuolę asmenys kalbėjo rusiškai, su lengvu akcentu, galėjo būti vietiniai. Ką galite apie tai paaiškinti plačiau?“, atsakė, kad jis bendrauja ir su rusais, gyvenančiais Rusijoje, ir su lietuviais, kalbančiais gerai rusiškai. Tvirtina, kad jo užpuolimą įvykdė lietuviai, gerai kalbantys rusiškai. Tai nebuvo rusai, gyvenantys Rusijoje. Neprisimena, ar kalbėjo vienas vyriškis, ar abu. Bet tas, kuris kalbėjo, tikrai nebuvo rusas. Į klausimą: „Ar pažįstate S. F.? Jei taip, tai kada susipažinote ir kokie Jūsų tarpusavio santykiai?“, atsakė, kad S. F. pažįsta apie 10–14 metų. Su juo iki užpuolimo bendravo atsitiktinai. S. F. artimai bendravo su V. P.. Po užpuolimo jam paskambino S. F. ir pasakė, kad nori su juo susitikti. Susitikimo iniciatorius buvo S. F.. S. F. bandė jį įtikinti, kad jo sužalojimo užsakovas yra V. K.. Kalbėjo apie įrašą. S. F. iš jo pinigų nereikalavo, net nežino, ar tas įrašas realiai buvo. Nors šiuo metu teko girdėti, kad tas įrašas vis dėlto yra. Kas tai per įrašas, nežino. Kiek prisimena, apie įrašą labiau kalbėjo R. Ž., sakė, kad gali tarpininkauti dėl įrašo pirkimo. R. Ž. sakė, kad jam (V. G.) tas įrašas yra svarbus, kad įrašas yra susijęs su jo sužalojimu. Tačiau kai tik pradėjo derinti detalesnes įrašo pirkimo aplinkybes, R. Ž. dingo. Jis to įrašo taip ir negavo. Neprisimena, ar R. Ž., ar S. F. įvardijo, kas tą įrašą turi. Už kiek jam tą įrašą siūlė pirkti, neprisimena (t. 3, b. l. 34–38).

2019-10-08 ikiteisminio tyrimo metu papildomai kaip nukentėjusysis apklaustas V. G. parodė, kad 2015 metų pabaigoje ar 2016 metų pradžioje jis ėjo į susitikimus su S. F. ir su R. Ž.. Pirmiausia į susitikimus ėjo su S. F., o vėliau su R. Ž.. Visų susitikimų iniciatoriai buvo būtent jie. Su S. F. buvo susitikęs du ar tris kartus. Pirmojo ar antrojo susitikimo metu S. F. jam pasakė, kad „čia viską padarė V. K.“. Tą pasakymą jis suprato, kad jo 2015-07-08 užpuolimą ir sužalojimą užsakė, suorganizavo ir užpuolikus surado V. K.. Susitikimų metu S. F. jam siūlė įrašą, iš kurio buvo galima spręsti, kas jo sužalojimą užsakė ir kas jį sužalojo. Jis pats to įrašo neklausė, jam jo niekas nedavė, todėl pakomentuoti negali. Nė vieno iš susitikimų metu S. F. to įrašo turbūt neturėjo, nes nerodė. Jie tik kalbėjo, kad toks įrašas yra, ir, jei jis nori, S. F. gali tą įrašą už pinigus perduoti. Prašoma susimokėti pinigų suma buvo nemaža. S. F. jam negrasino, jokio spaudimo iš S. F. nepajuto. S. F. nesakė, kad, jei jis nepirks įrašo, tai galbūt panaudos kažkur kitur tą informaciją, bent jau tokios kalbos jis neprisimena. Nepajuto jokių užslėptų grasinimų. Jis suprato, kad S. F. iš įrašo nori užsidirbti pinigų. S. F. sakė, kad nori jam padėti, tačiau jis tuo nepatikėjo. Jis jokių pinigų net nesiruošė mokėti, ėjo į susitikimus tiek su S. F., tiek su R. Ž. todėl, kad bendradarbiavo su policijos pareigūnais ir jam pačiam buvo įdomu, kas jį užpuolė ir sužalojo. Susitikimo metu su S. F. sakė, kad, jeigu nori padėti, tai tegu pasako, iš ko tą įrašą gaus, tačiau S. F. tą padaryti atsisakė. Kiek vėliau, jau po to, kai įrašą siūlė S. F., jam paskambino ir pakvietė susitikti R. Ž.. Su R. Ž. buvo susitikęs kelis kartus, susitikimų įrašai taip pat buvo padaryti ir pridėti prie bylos. R. Ž. susitikimų metu taip pat siūlė įrašą. Iš R. Ž. kalbos suprato, kad kalbama apie tą patį įrašą, apie kurį kalbėjo ir S. F.. Ir R. Ž. jam jokio įrašo nedavė, o jis jokių pinigų R. Ž. nemokėjo. Suprato, kad S. F. ir R. Ž. nori iš jo pasipelnyti, tačiau nei vienas, nei kitas jam negrasino. Jie tiesiog sakė, kad yra tarpininkai, kad nori padėti, ir, jei jis nori to įrašo, jam per juos reikės sumokėti nemažą sumą pinigų. Jo interesas buvo tas, kad jis norėjo sužinoti tiesą, kas jį sužalojo, kas užsakė jo sužalojimą, nors niekada neabejojo, kad sužalojimą užsakė R. G.. 2019 m. spalio 2 d. per „Viber“ programėlę gavo žinutę iš R. Ž. su tekstu „Ar galime susitikti?“. Jiedu susitarė susitikti. Susitiko 2019 m. spalio 4 d., apie 13.00 val., prekybos centre „Banginis“. Susitikimo metu R. Ž. sakė, kad buvo kviečiamas į policiją, kad buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas dėl tų pačių įrašų siūlymo aplinkybių. Susitikimo metu R. Ž. pasakė, kad tą įrašą siūlė ne tik jam, bet ir R. G., bet R. G. parašė pareiškimą policijai. R. Ž. paaiškino, kad R. G. ne tik siūlė įrašą, bet dalį įrašo ir davė. R. G. tą įrašo dalį atidavė policijai prie pareiškimo. R. Ž. pasakė, kad tą įrašą gavo iš pareigūnų, operatyvininkų. Iš ko, konkrečiai nepasakė, nors jis prašė pasakyti. Jis susitikimo metu R. Ž. paklausė, „o kai tu siūlei R. G. tą įrašą, ar G. neišsakė abejonių, prie ko čia jis“. R. Ž. pasakė, kad tokių abejonių R. G. neišsakė (t. 3, b. l. 56–60).

Liudytojas T. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusįjį V. G. pažįsta. Jie pažįstami per sportą, kažkada teko dirbti kartu, gal 1996 metais. Jis 2015 m. liepos 8 d. atvažiavo į golfo klubą ir sutiko V., kuris taip pat atvažiavo pasportuoti, todėl sutarė, kad eis kartu žaisti. Viskas įvyko ketvirtoje golfo duobutėje. Jis jau buvo užlipęs ant išsimušimo vietos ir priklaupęs ant kelių bandė įsmeigti kamuoliuką, o V. buvo žemiau, dar nebuvo užlipęs. Pamatė, kad iš krūmų išeina du piliečiai, jie apsirengę buvo panašiai kaip laukų tvarkytojai, įtarimo nebuvo. Vienas pradėjo eiti link jo, išsitraukė ginklą, nukreipė į jį, paguldė ant žemės, uždėjo koją ant nugaros. Gulėjo viršutinėje aikštelėje. Antras, kaip girdėjo, pradėjo mušti V.. Nežino, kiek tai truko, nes jo galva buvo nusukta į kitą pusę, tačiau girdėjo riksmus, kaip kolegą mušė. Tada, matyt, jie išgirdo garsus, kad kolega važiuoja mašinėle (golfo) ir pabėgo. Neprisimena, tačiau atrodo, jog, kai jį paleido, jie iš karto bėgo. Jie matė, kad eidamas kalbėjo telefonu, todėl ištraukė iš krepšio jo telefoną. Jie nubėgo į miškelį. Jis nuėjo prie nukentėjusiojo. Tada atvažiavo dar vienas kolega V. B.. Jie pamatė, kad V. sumuštas, jį užkėlė ant golfo mašinėlės ir su ja nuvežė į golfo klubą, iškvietė greitąją ir kita. Matėsi atviras kojos lūžis, merginos golfo klube apdėjo ledu, kol atvažiavo greitoji, buvo daug kraujo. Su V. G. nedaug apie tai kalbėjo, nes jis atsidūrė toj vietoj ir tuo laiku visiškai netyčia. Užpuolikai buvo panašiai apsirengę kaip laukų tvarkytojai, buvo tamsi apranga. Tas, kuris ėjo link jo, buvo užsimaukšlinęs kepurę, šiek tiek barzdotas, amžius apie 30–35 m. Matė tik mėlyną „Nike“ batą. Užpuolikai, jam atrodo, kalbėjo rusiškai. Jam liepė gultis rusiškai. Mano, kad jų tikslas buvo užpulti V. vieną. Kadangi jis ten pasimaišė, todėl vienam reikėjo jį laikyti prispaustą prie žemės, o taip V. būtų smarkiau sumušę. Pašalinių reikalavimų jam nebuvo. Jis su V. susitiko visiškai atsitiktinai, sutapo laikas. V. jam neskolingas ir jis V. neskolingas. Jis sužalotas nebuvo, jo telefonas neatsirado. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jie teisingi.

2015-07-08 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas T. K. parodė, kad 2015-07-08, apie 11.45 val., atvažiavo į golfo klubą UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) Treniruočių lauke sutiko pažįstamą V. G.. Jie kartu su V. G. baigė apšilimą, t. y. mušinėti kamuoliukus, ir nusprendė žaisti golfą kartu. Pradėjo žaisti nuo pirmos duobutės ir žaidžiant nuėjo link ketvirtos duobutės, kuri yra golfo laukų pačiame tolimiausiame pakraštyje. Kadangi jis geriau buvo sužaidęs trečią duobutę, pirmasis lipo į ketvirtosios duobutės kamuoliuko išmušimo aikštelę. Jis pasilenkė įsmeigti kamuoliuką, kad galėtų mušti pirmą smūgį, tuomet pamatė, kad iš už akmens atbėga du jam nepažįstami asmenys, kurių vienas eidamas link jo iš rūbų išsitraukė juodos spalvos ginklą, panašų į revolverį, ir rusiškai jam liepė gultis ant žemės. Jis matė, kad kitas asmuo rankoje turėjo juodos spalvos daiktą, panašų į beisbolo lazdą. Iš pradžių jis atsisėdo ant žemės, nes nelabai suvokė, kas čia darosi, tuomet asmuo priėjo prie jo ir savo dešine koja šiurkščiai jį parvertė ant pilvo ir laikė prispaudęs prie žemės, o dešinėje rankoje laikydamas ginklą, jį įrėmė jam į pakaušį. Įrėmęs ginklą rusiškai pasakė gulėti ir nejudėti, nes čia ne jo reikalai. Šių asmens veiksmų jis išsigando, todėl gulėjo ant žemės ir nejudėjo. Gulėdamas ant žemės girdėjo duslius smūgių garsus, panašius lyg muštų lazda, girdėjo V. G. aimanas, riksmus ir lazdos smūgius. Paties mušimo nematė, nes buvo nusuktas į kitą pusę. Po to jį laikęs asmuo pradėjo raginti savo bendrininką, kad šis paskubėtų, paskui pasakė „Bėgam“. Girdėjo, kaip rusiškai pasakė: „davai tenai“, tačiau krypties nematė. Dar prieš nulipdamas nuo jo asmuo jiems pasakė nejudėti, nes žino, kur jie gyvena, kokius automobilius vairuoja, kur gyvena jų šeimos, ir, jei bandys stotis, jie juos nušaus. Dar asmuo liepė pasakyti, kur yra jo telefonas. Jis pasakė, kad jo telefonas yra golfo lazdų krepšyje. Asmuo, kuris buvo prie V. G., iš krepšio ištraukė jo mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6“. Asmuo nuo jo nulipo ir, kai jie bėgo, jis dar girdėjo, kad asmenys neapsisprendė kur bėgti, nes rusiškai sakė ar ten, ar ten. Kai jau nebegirdėjo asmenų balsų, pakėlė nuo žemės galvą ir pamatė, kad V. G. sėdi ant keliuko. Jis atsargiai iki jo nuropojo. Priropojęs pamatė, kad V. dešinė koja sukruvinta, ir atrodė, kad ji yra lūžusi. Tada V. G. pasakė paimti jo telefoną iš golfo vežimėlio stalčiuko ir jam paduoti. Jis V. padavė telefoną. V. pradėjo skambinti į golfo klubą, prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Netrukus prie jų privažiavo V. B., kuris žaidė netoliese. Jie kartu įkėlė V. G. į golfo automobilį ir V. B. V. nuvežė į klubą. Atvažiavus (grįžus) į klubą, V. G. liko golfo automobilyje laukti medikų, o jis laukė policijos. Abu juos užpuolę asmenys buvo apsirengę juodos spalvos sportiniais kostiumais, abu kalbėjo rusiškai be jokio akcento. Tas, kuris ėjo link jo, ant galvos, labiau ant akių buvo užsidėjęs smėlio spalvos žvejybinio tipo kepurę, matė, kad avėjo ryškiai mėlynos spalvos „Nike“ firmos sportinius batelius, veido bruožų neįsidėmėjo, jo neatpažintų. Antras asmuo ant galvos buvo užsidėjęs juodą beisbolo kepuraitę, lygtai turėjo trumpą barzdelę, jo veido bruožų neįsidėmėjo, jo neatpažintų (t. 2, b. l. 86–89).

2018-08-21 ikiteisminio tyrimo metu papildomai kaip liudytojas apklaustas T. K. parodė, kad abu užpuolikai galėjo būti nuo 25 iki 35 metų amžiaus, abiejų užpuolikų ūgis buvo panašus, tačiau labiau įsiminė užpuoliko ūgį, kuris buvo prie jo, ūgis galėjo būti apie 180 cm. Veido bruožų neįsidėmėjo nė vieno užpuoliko (t. 2, b. l. 91–100).

Liudytojas O. B. parodė, kad pažįsta V. G., kaltinamojo nepažįsta, mato pirmą kartą. Su V. G. pažįstami nuo 1994 m., bendravo, draugavo. R. G. žino, bet nepažįsta. Žino, kad V. G. ir R. G. darė bendrus projektus. Statė „(duomenys neskelbtini)“ centrą, paskui vystė kitą nekilnojamojo turto projektą. Jis tame nedalyvavo. Apie V. G. sužalojimą sužinojo iš spaudos. Su V. G. apie tai nesikalbėjo, nežino, kodėl taip atsitiko. Gerai neprisimena, jog V. G. 2016 m. jam pasakojo, kad buvo užpultas ir kad buvo tikslas jam sulaužyti abi kojas. Patvirtino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

2016-06-09 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas O. B. parodė, kad V. G. pažįsta nuo 1995 metų. Bendrų verslo reikalų neturėjo, tiesiog buvo pažįstami verslo pasaulyje. Asmuo R. G. jam girdėtas, jis yra verslininkas, bet jis su juo nebendrauja. Iš V. G. pasakojimo žino, jog V. G. ir R. G. kartu vykdė bendrą projektą statant „De centrą, paskui jiedu kartu vykdė ir verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ statybos projektą, tačiau vykdant šio verslo centro statybos projektą tarp V. G. ir R. G. kilo nesutarimų dėl verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo. Tai jam pasakojo pats V. G.. Apie tai, kad 2015 m. vasarą buvo sužalotas V. G., jis sužinojo iš laikraščių, iš visuomenės informacinių priemonių. Straipsnyje buvo rašyta, jog V. G. buvo užpultas ir sužalotas žaidžiant golfą. Po sužalojimo jis buvo susitikęs su V. G. ir jis jam pasakojo, kaip buvo užpultas. V. G. sakė, kad jam norėjo sulaužyti abi kojas. V. G. išsakė nuomonę, kad jis galėjo būti sužalotas siekiant jį įbauginti ir to įbauginimo galėjo siekti jo buvęs verslo partneris R. G.. Prieš kokius 5–6 metus V. G. siūlė pirkti „(duomenys neskelbtini)“ verslo centrą, tačiau jis neturėjo pinigų, nes jie buvo investuoti kitur. Su R. G. jis visiškai nebendrauja ir su juo niekada nebendravo dėl verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ reikalų. Jis nepažįsta tokio asmens kaip V. K. (t. 6, b. l. 61–66).

Liudytojas S. F. (S. F.) parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, o kaltinamojo nepažįsta. Buvo tik kalba, kad buvo sužalotas nukentėjusysis, apie tai laikraščiai rašė. Neatsimena, iš ko sužinojo apie V. G. sužalojimą. Nepamena pokalbių, kas užpuolė ir sužalojo V. G.. R. G. jam pažįstamas. R. G. ir V. G. kažkada buvo verslo partneriai. Nežino apie jų teisminius ginčus. Nežino, ar V. G. pykosi tik su R. G.. Bendro verslo su V. G. ar R. G. neturėjo. Žino, kad V. G. yra gudrus, V. G. ir R. G. pažįsta iš neigiamos pusės. Yra girdėjęs iš kitų asmenų, kad V. G. pardavinėjo kontrabandinę žuvį. Jam jis neatrodė geras. Jam R. G. ir V. G. atrodo vienodi. Neatsimena 2016 metų parodymų apie garso įrašą. Patvirtino paskelbtus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

2016-06-07 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas S. F. parodė, kas jis apie 10 metų pažįsta V. G.. Jiedu turi bendrų pažįstamų, abu gyvena Klaipėdoje. Bendro verslo niekada neturėjo, nėra artimi draugai, šeimomis nebendrauja. R. G. jam žinomas kaip Klaipėdos verslininkas. Visiems žinoma, jog V. G. ir R. G. turėjo bendrą verslą, jiems priklausė ar priklauso verslo centras „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje. Girdėjo, kad tarp V. G. ir R. G. vyksta ilgi ir sudėtingi teisminiai procesai dėl verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų jų turėtų bendrų reikalų. Apie tai, kad prieš metus 2015 metais buvo užpultas ir sužalotas V. G., jis sužinojo iš laikraščių ar interneto. Po sužalojimo kiti verslininkai kalbėjo, kad dėl V. G. sužalojimo galbūt kaltas buvęs verslo partneris R. G.. Jo nuomone, R. G. dėl turimų turto areštų nelabai būtų galėjęs sumokėti vykdytojams už V. G. sužalojimą. Galbūt ir pats V. G. galėjo inscenizuoti savo užpuolimą ir sužalojimą ir tuo apkaltinti R. G.. Jis du kartus buvo susitikęs su V. G. viešbutyje „Radisson“. Jį kvietė pats V. G., kadangi jis (S. F.) bendram pažįstamam pasakė, kad po miestą sklando gandai apie kažkokį garso įrašą, susijusį su galima informacija apie užpuolimą ir sužalojimą. Susitikęs su V. G. pasakė jam apie gandus, apie kažkokio įrašo buvimą, kuris susijęs su V. G. sužalojimu. Tai išgirdęs V. G. neatrodė nustebęs, galbūt jis pats tuos gandus buvo girdėjęs Jis (S. F.) nėra girdėjęs jokio įrašo, kur būtų kalbama apie V. G. užpuolimą ar jo sužalojimą, nes jam niekas nedavė klausyti tokio įrašo. Jis pasakojo tai, ką buvo girdėjęs iš kitų asmenų. Jis V. G. pasakojo, kad tame įraše galbūt įrašyti du asmenys, kurio vieno vardą jis pasakė V. G. susitikimo metu, bet dabar to vardo nepamena. Kitas asmuo gali būti iš Kaliningrado. Jis sakė V. G., kad jis tą informaciją perduotų policijos pareigūnams, tegu jie tikrina valstybės sienų kirtimus, kas įvykio dieną ar kažkiek prieš įvykį atvažiavo į Lietuvą iš Kaliningrado. V. G. prašė, kad, jei jis daugiau ką nors išgirstų apie tą garso įrašą ar jo buvimo vietą, ar dar kokias detalesnes aplinkybes susijusias su jo užpuolimu ir sužalojimu, kad jam (V. G.) praneštų. Vėliau, praėjus gal savaitei ar daugiau, jam vėl paskambino V. G. ir paprašė susitikti. Susitiko tame pačiame viešbutyje. V. G. sakė, kad už tą garso įrašą galėtų sumokėti pinigų (t. 6, b. l. 53–57).

Liudytojas R. G. parodė, kad V. K. yra jo kreditorius, jis iš jo skolindavosi pinigus. Be to, V. K. yra jo svainio S. M. draugas. V. G. yra jo buvęs partneris, jie turėjo kelias bendras įmones, buvo akcininkai. Buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis apie V. G. sužalojimą sužinojo iš žiniasklaidos. S. M. yra jo žmonos brolis, jis priešiškas jo žmonai ir taip buvo dar iki jų vestuvių. Su jo seserimi V. K. nėra susijęs. V. K. yra jo svainio S. M. draugas. Susitikinėjo su V. K., santykiai buvo kaip tarp kreditoriaus ir skolininko, kuris neatiduoda skolos. V. K. charakteris užsidegantis, bet susitikus ramiai pasikalbėdavo, nes jam pavykdavo situaciją nuraminti. Iš V. K. pusės visko pasitaikydavo, nes jis su procentais tuos pinigus buvo iš tėvų ir giminių pasiskolinęs. Iš V. K. skolinosi verslo tikslais, pragyvenimui. Tikslių sumų, kurios buvo pasiskolintos iš V. K., neatsimena. Skolintis iš V. K. pradėjo 1996 m., vienos skolos grąžintos, kitos – ne. Skola nesikeitė nuo 2009 m., nes nebebuvo skolinama, o skolos buvo perrašomos pridedant procentus. Negrąžinimas prasidėjo nuo 2007 m., kai V. G. sudarė situaciją, kai buvo areštuotas visas jo turtas, visos sąskaitos. V. G. trukdė verslui, rašė skundus bankams, kad jam nebūtų suteikiami kreditai įmonei, todėl reikėjo iš šalies pinigų, kad galima būtų už kažką gyventi. 2007 m. įnešė 1 milijoną litų įmonei verslo centro baigimui, nes su V. G. buvo konfliktas, pinigų įmonė neturėjo. Nebuvo skolinta su tikslu negrąžinti. Be V. K. buvo skola kitiems asmenims. Bendra skola bankroto byloje buvo apie 2 milijonai litų ir daugiau. Gali būti, kad 2015 m. liepos mėnesį V. K. buvo skolingas ne mažiau kaip 300 000 eurų. Situacija su R. Ž. teisingai nurodyta jo pareiškime policijai. Tuo metu buvo pastatytas prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“ ir jis (R. Ž.) turėjo ten kabinetą. Jam paskambino iš Romų gyvenvietės jo kaimynas ir pasakė, kad į jį nori kreiptis jo pažįstamas. Susitiko su R. Ž. tame prekybos centre ir jis pradėjo pasakoti, kad turi įrašus, prašė už tai pinigų. Tada jis kreipėsi į Organizuoto nusikalstamumo skyrių dėl pinigų reketavimo. ONTT nurodė, kad susitikinėtų, įrašinėtų į diktofoną. Susitiko su R. Ž. kelis kartus, pokalbius įrašė į diktofoną. Kai parašė pareiškimą, tada ONTT vadas jam pasakė, kam reikalingas tas pareiškimas, o išeinant iš pastato, jam paskambino R. Ž. ir pasakė, kodėl ant jo rašo pareiškimus. Kol gyveno Klaipėdoje, buvo sekamas, prekybos centre sukinėdavosi operatyvininkai. R. Ž. turėjo įrašą, bet jis įrašo turinio neatsimena. V. K. balsą greičiausiai atpažino. Jis persikėlė iš Lietuvos į Latviją, nes Lietuvos sistema jam neteisinga. Jam Vilniuje bankrotas nebuvo patvirtintas dėl 20 eurų vaistams, nors serga hipertonija. Jis turėjo gerus verslo ryšius Latvijoje. 2019 m. išvažiavo gyventi į Latviją, ten išsikėlė asmens bankroto bylą, ta byla baigėsi šių metų sausio mėnesį. Priimtas Rygos teismo sprendimas, visos skolos yra nurašytos, taip pat ir V. K.. Su V. K. nustojo susitikinėti pusmetį iki išsikraustymo į Vilnių. Patvirtino, kad teisingi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi parodymai jo pareiškime Klaipėdos miesto ONTT.

2015-09-02 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas R. G. parodė, kad 2015 m. liepos 10 ar 11 dienomis jis, būdamas kelionėje Kipre, sužinojo, jog buvo sužalotas V. G.. Apie V. G. sužalojimą jam telefonu pranešė jo mama N. G.. Mama apie V. G. sužalojimą sužinojo iš L. M., o pastaroji sužinojo iš sūnaus S. M., kuris bendrauja su V. G.. Kas atsitiko V. G., jis detalių nežino. Su V. G. yra pažįstamas nuo 1996 metų. Iki 2006 metų su juo turėjo verslo santykius. Pašlijus verslui, jie nustojo bendrauti. Dabar susitinka tik civiliniuose teisminiuose procesuose dėl buvusių verslo santykių. Prieš vykdamas į apklausą iš pažįstamo V., kurio pavardės nežino, sužinojo, kad golfo aikštyne T. ir V. G. buvo užpulti dviejų vyriškių. Užpuolimo metu buvo sužalotas V. G. (t. 5, b. l. 116–121).

2016-04-08 ikiteisminio tyrimo metu papildomai kaip liudytojas apklaustas R. G., į klausimą „Ar Jums pažįstamas V. K.? Jeigu taip - kiek laiko pažįstamas? Kokie Jūsų bendravimo ryšiai, santykiai?“, atsakė, kad V. K. pažįsta ilgiau nei vienus metus, bendrauja. Į klausimą: „Ar V. K. yra teisiniuose ryšiuose, kas susiję su verslo centu „(duomenys neskelbtini) ”? Jeigu taip, tai kokie ryšiai V. K. sieja su verslo centru „(duomenys neskelbtini)”?, atsakė, kad jam nežinomi V. K. ryšiai su verslo centru „(duomenys neskelbtini)“. Į užduotą klausimą: „Kokie Jūsų ryšiai su verslo centru „(duomenys neskelbtini)“?, atsakė, kad jis yra buvęs verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Akcininku nebėra maždaug nuo 2009 metų. Į klausimą: „Ar Jus ir V. K. sieja finansiniai ryšiai? Jei taip, tai kokie?“, atsakė, kad jį ir V. K. sieja finansiniai ryšiai, kadangi jis (R. G.) jam yra skolingas. Į klausimą: „Ar Jūsų skola V. K. susijusi su verslo centru „(duomenys neskelbtini)“? Ar iš V. K. gauti pinigai buvo panaudoti verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ veikloje?“, atsakė, kad neprisimena, kur buvo panaudoti iš V. K. gauti pinigai. Į klausimą: „Nuo kada esate skolingas V. K. ir kokią pinigų sumą?“, atsakė, kad neprisimena, nuo kada ir kiek yra skolingas V. K., bet yra išrašęs vekselį 2 500 000 (du milijonai penki šimtai tūkstančių) litų sumai. Į klausimą: „Ar Jums žinoma iš kur V. K. gavo pinigų, kuriuos Jums paskolino?“, atsakė, kad nežino, bet V. K. sakė, kad iš giminių. Į klausimą: „Ar Jūs esate grąžinęs V. K. skolą? Jeigu ne, tai kodėl negrąžinote V. K. skolos?“, atsakė, kad V. K. skolos nėra grąžinęs, kadangi nėra galimybių, nes nuo 2007 m. V. G. prašymu areštavo jo ir jo šeimos finansines lėšas, turtą. Į klausimą: „Ar V. K. reikalauja Jūsų grąžinti skolą? Jeigu taip, tai ar Jums daromas spaudimas grąžinti skolą?“, atsakė, kad V. K. reikalauja grąžinti jam skolą, jam yra daromas psichologinis ir kitoks įvairus spaudimas. Apie jam V. K. daromą spaudimą dėl skolos grąžinimo jis jau yra užsiminęs ir davęs parodymus Klaipėdos VPK ONTV, kai buvo parašęs pareiškimą, bet ne ant V. K.. Parašė ant kito asmens – R. Ž.. Paaiškina, jog R. Ž. ne V. K. nurodymu jam darė spaudimą. Tiesiog minėjo apie V. K. jam daromą spaudimą. Į klausimą: „Ar V. K. žinoma situacija ir aplinkybės dėl verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ kilusių teisinių ginčų tarp Jūsų ir V. G., Jums yra uždėtas turto areštas?“, atsakė, kad V. K. yra gerai žinomos aplinkybės dėl jo turto arešto. Į klausimą: „Ar V. K. Jums teikia kokią pagalbą dėl ginčų sprendimo susijusių su verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimu - pardavimu, ar kreditorių ieškojimu? Jeigu taip, tai kokią pagalbą V. K. Jums teikė?“, atsakė, kad taip, V. K. teikė pagalbą. Jis tiek V. K., tiek bet kokiam kitam asmeniui, besidomėjusiam verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ pirkimu, teikė informaciją apie verslo cento „(duomenys neskelbtini)“ padėtį, o V. K. ieškojo pirkėjų verslo centrui „(duomenys neskelbtini)“. Į klausimą: „ Ar Jūs su V. K. esate dalyvavę susitikime su pretendentais dėl verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo?“, atsakė, kad labai daug kartų yra dalyvavęs susitikimuose su pretendentais dėl verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo. Į klausimą: „Ar Jums yra pažįstami A. A., M. R.? Jeigu taip, tai kokie Jūsų ryšiai?“, atsakė, kad A. A., M. R. jam girdėti, jie yra V. K. pažįstami. Jiems buvo siūlyta pirkti verslo centrą „(duomenys neskelbtini)“. A. M. siūlė užmegzti komercinius santykius dėl medienos iš Rusijos, skalbimo miltelių iš Vokietijos, saldainių iš Lenkijos, naftos iš Baltarusijos. Jis žino asmenis tokiais vardais. Į klausimą: „Ar Jūs, A. A., M. R., V. K. esate dalyvavę susitikime ar susitikimuose dėl verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo ar dėl kitų su verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ susijusių klausimų sprendimu? Kieno iniciatyva buvo organizuojami susitikimai?“, atsakė, kad yra dalyvavęs ne viename susitikime su A. A., M. R., V. K., jų metu jiems teikė informaciją apie verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, verslo centre esančius nuomininkus ir kitus sandorį liečiančius klausimus. Susitikimai buvo organizuojami V. K.. Susitikimų metu nebuvo kalbama apie jo vekselio pasirašymą ir skolos grąžinimą V. K.. Į klausimą: „Ar V. G. žinoma, kad Jūs esate skolingas 2 500 000 litų V. K.?“, atsakė, kad V. G. jau labai seniai žino apie tai, kad jis yra skolingas V. K., tačiau ši jo skola visiškai nėra susijusi su V. G.. Tai yra jo ir V. K. finansiniai reikalai. Į klausimą: „Ar Jums žinomos konkrečios aplinkybės, susijusios su V. G. sužalojimu?“, atsakė, kad nieko konkretaus nežino apie V. G. sužalojimą. Į klausimą: „Ar Jūs iš V. K. esate gavę kokį nurodymą daryti spaudimą V. G., kad V. G. nuimtų Jums turto areštus ir galėtumėte V. K. grąžinti skolą?“, atsakė, kad V. K. jam nedavė jokių nurodymų ir nedarė jokio spaudimo V. G.. Į klausimą: „Ar Jūs pats ėmėtės kokių priemonių prieš V. G., kad būtų panaikintas Jūsų turto areštas ar sprendžiami reikalai, susiję su verslo centro (duomenys neskelbtini) pardavimu?“, atsakė, kad jis nedarė jokio neteisėto spaudimo V. G. dėl areštų panaikinimo. Vyksta teisminiai procesai (t. 5, b. l. 124–127).

2016-06-16 ikiteisminio tyrimo metu papildomai kaip liudytojas apklaustas R. G. parodė, kad susitikimų su R. Ž. aplinkybių neprisimena. Kiek tų susitikimų buvo, nurodyti negali, bet tikrai ne vienas. R. Ž. jam siūlė garso įrašą, tiksliau, įrašo dalį, kur jis atpažino V. K. balsą. Su kuo kalbėjo garso įraše V. K., nežino, nes to kito vyriškio balso neatpažino. Jam R. Ž. sakė, kad gali už pinigus pateikti visą garso įrašą ar vaizdo įrašą. Dėl šio įrašo siūlymo jis kreipėsi į policiją, buvo parašęs pareiškimą. Tada ir davė parodymus. Šiuo metu atsimena tik patį faktą. Smulkesnių aplinkybių neprisimena. Negali pasakyti, kad R. Ž. iš jo reikalavo pinigų, tiesiog norėdamas užsidirbti siūlė „išgelbėti savo gerą draugą“, kaip iš įrašo suprato, V. K.. Kokios pinigų sumos prašė R. Ž., neprisimena, buvo įvardytos skirtingos pinigų sumos. Už įrašą – viena suma, už video- – kita suma. Kodėl R. Ž. su įrašu kreipėsi į jį, nežino. Negali paaiškinti, kodėl turėjo gelbėti V. K.. Jokių grasinimų R. Ž. neišsakė. Neprisimena, kokiose laikmenose ir ką tiksliai jam pateikė susitikimo metu R. Ž.. Kad jis tą R. Ž. garso įrašą pateikė policijai prie pareiškimo, prisimena, tik neprisimena, ar jis pateikė jau perrašytą į diską, ar tą, kurį jam pateikė R. Ž.. Su V. K. yra pažįstamas. V. K. jam yra paskolinęs nemažai pinigų. Su V. K. pokalbiai baigdavosi grasinimais. Ne kartą V. K. yra grasinęs peiliu, todėl jis išsikraustė gyventi į Vilnių. V. K. pykdavo ant jo dėl to, kad jis negalėjo grąžinti pinigų, kuriuos V. K. jam buvo paskolinęs (t. 5, b. l. 172–175).

Liudytojas V. B. parodė, kad pažįsta V. G., po darbo kartu žaidžia golfą. Kaltinamojo nepažįsta. Tą dieną buvo apsiniaukęs oras. Atvažiavo, pasiėmė golfo automobilį, susidėjo lazdas ir atvažiavo į pirmą duobę žaisti. Pamatė, kad ant kelio tarp pirmo ir antro lauko stovi du žmonės. Jie buvo už mažiau nei 500 metrų, bet jis turėjo žiūroną. Paprastai žmonės lauke nesilanko, nes pavojinga, gali kamuoliukas užmušti. Jis apšilinėjo, o antroje duobutėje tuo metu žaidė V. su savo draugu T. K.. Jie baigė antrą duobutę, nuėjo prie trečios, o tie žmonės, kol jis padarė vieną smūgį, kol nuvažiavo, dingo miške. Būnant trečioje duobutėje, po 15 minučių, jis išgirdo riksmus iš ketvirtos duobutės, o ten pati atokiausia vieta visame lauke. Nesuprato, kodėl rėkia. Atvažiavo golfo automobiliu į ketvirtą startą. Pamatė, kad V. guli apačioje, kruvinos kojos, iššokęs kaulas, o T. K. šliaužia žemyn. V. pasakė, kad užpuolė banditai, pasakė, kad žino, kas užpuolė, kad jį sekė anksčiau. Paprašė iškviesti greitąją pagalbą. T. K. nieko nebuvo. V. pasisodino ant golfo automobiliuko, skambino telefonu registratūrai, pasakė, kad iškviestų greitąją. Vežė gal 15 minučių, nuo kiekvieno krestelėjimo V. rėkdavo. Golfo klube jam uždėjo ledus, buvo daug kraujo, matėsi kaulas. Tų žmonių nematė, tačiau tai buvo vyrai, neseni, panašaus ūgio. Iš tokio atstumo nesuprato amžiaus. Kai važiavo, jie buvo dingę. Jei vėliau būtų atvažiavęs, jie būtų ir toliau jį daužę. V. jam nesakė, kas sumušė. Galvoja, kad sužalojo tie patys asmenys, kurie vaikščiojo. Golfo lauke niekas negali eiti, nes ten pavojinga. Tuos, kurie traktoriumi pjauna žolę, pažįsta. Pašaliniai asmenys galėjo pasišalinti per kitur nei pro pagrindinį įėjimą.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, tai V. G., kaltinamojo nepažįsta. Apie golfo aikštyną sužinojo iš spaudos ir V. papasakojo. Jis sakė, kad užpuolė du žmonės. Buvo sunkiai sužalotas. Neprisimena, su kuo sužalotas. V. G. sakė, jog buvo prielaida tokia, kad buvo sužalotas dėl nekilnojamojo turto netoli „(duomenys neskelbtini)“. R. G. pažįsta. Kai pirmą kartą buvo susitikę su R. G., kalbėjosi dėl patalpų nuomos, nes jis buvo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Prisiminė bendrus pažįstamus. Vėliau jo žmonos brolis M. D. paklausė, ar jis pažįsta R. G., ir pasakė, kad jam galima pasiūlyti diską su įrašu. Tai jis R. G. ir pasiūlė antro ar trečio susitikimo metu. Įrašą gavo iš žmonos brolio M. D.. Jis įrašą gavo savo patikimais kanalais, kaip suprato, iš policijos pareigūno. Įrašas buvo diske, jis pats neklausė įrašo, jis buvo įdėtas į voką. Susitiko prekybos centre ir įrašą atidavė R. G.. Suprato, kad R. G. įrašo klausėsi. Po to buvo iškviestas į policiją. Davė parodymus policijai, ką jis jam siūlė, ten viskas parašyta. Po R. G. susitiko su V. G. ir jam siūlė tą patį įrašą. Kitų kopijų neturėjo. Kadangi V. atsisakė kopijų, M. daugiau neprašė. Eiliškumo neatsimena, su kuo iš pradžių buvo susitikęs, ar su V., ar su G.. Nurodė įrašo vertę, kokią jam įvardijo M.. V. K. nepažįsta. Nežino, kodėl prašė pakalbėti su V. K.. Nemano, kad ankstesni santykiai su R. G. yra šios bylos dalykas. Jo subjektyviu manymu, R. G. yra nesąžiningas žmogus dėl susitarimų, patalpų, verslo. Po to santykių su R. G. nebebuvo.

2016-05-04 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas R. Ž. parodė, kad jis pažįsta V. G. nuo 1991 metų. Jo su V. G. nesieja verslo santykiai, kas susiję su verslo centru „(duomenys neskelbtini)“. Jo vadovaujama įmonė nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. šio centro 6 aukšte tik nuomojosi patalpas. Šią dieną ta jo įmonė, kuriai vadovavo, yra parduota. R. G. pažįsta nuo 2015 m. gal lapkričio mėnesio. R. G. verslo reikalais susijęs su V. G. ir verslo centru „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad V. G. buvo užpultas ir sužalotas 2015 m. vasarą golfo aikštyne, jis sužinojo iš paties V. G., kai su juo buvo susitikęs. Su V. G. susitiko po susitikimų su R. G.. Su R. G. jis 2015 m. buvo susitikęs gal kokius tris ar keturis kartus. Jų susitikimai buvo dėl to, kad jis norėjo nuomotis patalpas prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, o R. G. buvo ir yra to prekybos centro gal direktorius, todėl jis su juo ir derino patalpų nuomos reikalus. Vieno pokalbio metu R. G. pradėjo jam pasakoti apie savo svainį V. K.. Sakė, kad V. K. grasina R. G., kad daro spaudimą ir baugina dėl to, kad R. G. V. K. skolingas kažkokią pinigų sumą. Taip pat R. pasakojo, kad V. K. pas R. buvo atvažiavęs su kažkokiais kaliningradiečiais. Jis nesuprato, kodėl R. jam pasakoja savo problemas. R. jo paprašė, kad gal jis galėtų jam padėti nuraminti V. K., kad šis nedarytų spaudimo ir nebaugintų dėl skolos grąžinimo. R. jo prašė pagalbos, kadangi jis R. buvo užsiminęs, kad turi pažįstamų policijoje. Jis R. pasakė, tegu jis pats eina į policiją ir nurodo visas aplinkybes. Dar R. jam pasakė, kad turi kažkokius garso įrašus, susijusius su V. K., tačiau jis tų įrašų neklausė ir nežino, kas galėjo juose būti. Jis (R. Ž.) jokių garso įrašų su V. K. neturėjo ir klausyti jų R. G. nedavė bei jokių pinigų iš R. neprašė. Norėdamas susigaudyti situacijoje jis 2016 m. sausio mėnesį susiskambino su V. G.. Norėjo susitikti, išsiaiškinti, kodėl R. jam pasakoja apie V. G.. Su V. G. susitiko gal 2016 m. vasario mėn. Jis V. G. pasakė, kad buvo susitikęs su R. G., kad R. jam pasakojo apie V. G., apie kažkokį V. K. ir kitas juos siejančias problemas. Tada V. G. jam papasakojo, kad 2015 m. vasarą buvo užpultas ir sužalotas golfo aikštyne, kad jam sulaužė koją. V. G. manė, jog jo užpuolimą suorganizavo R. G.. Jis nesigilino į jų santykius. O. S. jam yra pažįstamas, kadangi pas jį įmonėje, kuri dabar parduota, dirbo O. S. žentas. O. S. pažįsta apie dvejus metus. O. S. kažkada gyrėsi, kad turi pažįstamų ir ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovais Rusijoje. Yra sakęs, kad, jeigu iškiltų kokios problemos versle, kad jeigu kas nors reketuotų jį dėl kokių pinigų, tai jam gali pasakyti ir O. S. tą reikalą sutvarkys. Tokiu O. S. pasiūlymu nesinaudojo, nes nebuvo jokio reikalo. Paskutinį kartą su O. S. bendravo gal 2015 m. liepos mėnesį asmeniniais klausimais (t. 6, b. l. 31–35).

2019-10-02 ikiteisminio tyrimo metu papildomai kaip liudytojas apklaustas R. Ž. parodė, kad V. K., I. Ž., J. Ž., E. T., A. Š., S. F., V. V. nepažįsta. Dėl garso įrašo paaiškino, kad 2015 metais, po V. G. sužalojimo, jis susitiko žmonos brolį M. D., kuris davė jam garso įrašo dalį kompaktinėje laikmenoje ar USB laikmenoje ir pasakė, kad iš R. G. už įrašą galima gauti pinigų. Iš M. D. kalbos jis suprato, kad tame įraše yra medžiaga, patvirtinanti, kad R. G. galbūt užsakė V. G. užpuolimą. Jis pats to įrašo neklausė (t. 6, b. l. 36–39).

Liudytojas V. S. (V. S.) parodė, kad pažįsta V. G., kaltinamąjį V. K. mato pirmą kartą. Iš V. G. žodžių jam žinoma, kad golfo aikštyne buvo įvykdytas jo užpuolimas, daugiau nieko nežino. Su V. bendrauja. Tuo metu V. G. su antruoju akcininku R. G. nesutarė dėl „(duomenys neskelbtini)“. Jo santykiai su R. G. buvo susiję su „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimu. Jis su R. G. nebendravo nuo 2012–2013 m., kai prasidėjo teisminiai ginčai dėl „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo. Viską, ką žino, tai žino iš V.. Buvo kalbos, kad jis (R. G.) suorganizavo V. G. užpuolimą.

2016-06-07 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas V. S. parodė, kad V. G. pažįsta nuo 2009 m. vasaros. Apie tai, kad V. buvo sužalotas, jis sužinojo iš paties V.. Apie V. sužalojimo aplinkybes jis žino tiek, kiek pasakojo pats V.. 2015-07-08, apie 10.00 val., jis buvo susitikęs su V. G. verslo centre „(duomenys neskelbtini)“ 15 aukšte. Bendravimo metu V. G. neišsakė jokių rūpesčių, nesakė, kad jaučiasi neramiai dėl savo sveikatos ar dėl galimo susidorojimo su juo. Apie sužalojimą V. jam pasakė pats. Sakė, kad važiavo žaisti golfo. Golfą žaidė ne vienas. Bežaidžiant prie jo (V.) pribėgo keli žmonės, kur vienas grasino pistoletu, o kitas mušė. Jis nepažįsta T. K., su kuriuo V. G. žaidė iki užpuolimo. V. jam sakė, kad jis tik spėlioja, jog jo užpuolimas nebuvo atsitiktinumas. V. manė, kad užpuolimas susijęs su verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ bankrotu, kad prie užpuolimo ir sužalojimo yra prisidėjęs R. G., nes R. G. ir V. G. turėjo teisminius ginčus dėl jų bendrai valdyto verslo centro „(duomenys neskelbtini)“, po to vėliau iškilo jų tarpusavio ginčai dėl verslo centro akcijų pardavimų (t. 5, b. l. 186–188).

Liudytojas D. V. parodė, kad golfo aikštyne dirbo projektų vadovu, komercijos direktoriumi, padėjo organizuoti Europos čempionatą. 2015 m. liepos 8 d. jis buvo golfo klubo biure. Darbuotojai pasakė, kad žaidė dviese golfą, kai išbėgo iš miško ir užpuolė kartu žaidusį žmogų. Kaip suprato, asmuo buvo su lazda, buvo ne vienas. Juos parvežė į golfo klubą, visi jų darbuotojai padėjo sustabdyti kraują, šaldyti, kol atvažiavo greitoji. Žmogus buvo šoko būsenos. Po įvykio nukentėjusiojo niekada nematė, nekalbėjo. Po to nematė ir su nukentėjusiuoju žaidusio asmens. Atvažiavo policija, vyko tyrimai. Gali būti, kad iš jų darbuotojų kas nors žinojo. Golfo laukai yra aptverti, didelė teritorija, yra laisvas priėjimas gyvūnams praeiti. Ta vieta buvo už upės, ketvirta duobutė, kur yra skardis link Danės upės nuo Kretingos plento. Ten pralenda gyvūnai, galima praeiti, yra krūmynai, laukai. Į golfo laukus gali kas nors ateiti. Yra ne kartą buvę vagysčių, yra didelės teritorijos, neįmanoma aptverti.

Liudytojas A. S. parodė, kad pažįsta V. G., kaltinamojo nepažįsta, mato pirmą kartą. Golfo klube dirbo ūkvedžiu t. y. „kedy-master“ – pagalbinis lauko darbuotojas. Turbūt yra matęs V. G.. Jis paruošdavo inventorių, padėdavo išvežti inventorių. Nariai ten laikydavo savo inventorių. Neatsimena, kas pasakė, jog užpuolė. Kažką vežė į įvykio vietą, gal direktorių. Ten buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Užpuolikų nematė. T. K. nesiskundė dėl sužalojimų, jis sakė, kad paėmė telefoną.

2015-09-09 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. S. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu lauko darbuotoju. Išduoda golfo žaidimo inventorių, surenka kamuoliukus, prižiūri treniruočių aikštelę. 2015 m. liepos 8 d. ryte žaidėjų nebuvo. Dažniausiai žaidėjai žaisti golfo atvyksta apie pietus ir po pietų. Jis nepamena, bet gal 2015 m. liepos 8 d. ir galėjo į golfo laukus žaidėjams V. G. ir T. K. nuvežti golfo žaidimo inventorių. Jis matė, kaip V. G. ir T. K. darė apšilimą treniruočių aikštelėje ir ruošėsi eiti žaisti. Kai nuvežė inventorių, grįžo į administracijos pastatą ir buvo savo kabinete iki 13.00 val., kol direktorė A. S. jam nurodė greitai nuvažiuoti į 4 golfo lauką, nes ten buvo užpulti du žaidėjai ir reikia juos parvežti. Jis golfo laukų mažina nuvažiavo į 4 golfo lauką, tačiau jokių žmonių ten nebuvo. Buvo tik golfo žaidimo inventoriaus krepšys, kurį paėmė ir parvežė. Grįžęs į administraciją, pamatė sužalotą V. G., kuriam buvo sužalota koja. Jis sužinojo, kad V. G. žaidė su T. K., tačiau T. K. sužalotas nebuvo. Iš T. K. sužinojo, kad T. K. ir V. G. buvo užpulti nepažįstamų asmenų. Jis jokių įtartinų asmenų golfo laukuose nematė (t. 5, b. l. 98–100).

Liudytojas V. Z. parodė, kad dirba golfo laukuose. Pažįsta V. G., o kaltinamojo nėra matęs. Jis buvo golfo klubo name, kai kažkas paskambino į klubą dėl to įvykio ir kažkas nuvažiavo į įvykio vietą, parvežė nukentėjusįjį į klubo namą. Iškvietę greitąją, įsodino jį į greitąją pagalbą. Buvo ir kitas asmuo, bet jis nebuvo sužalotas. V. G. nepasakojo, kas atsitiko, kaip buvo sužalotas. Kitas asmuo sakė, kad juos užpuolė du asmenys prie ketvirto lauko. V. G. buvo sužalota koja, matė kraują. Negali pasakyti, ar tie vyrai turėjo įrankius. Lygtai jie paguldė kitą asmenį ant žemės ir grasino ginklu. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

2015-09-09 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. Z. parodė, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ golfo lauko priežiūros specialistu. Jo pareigos yra užtikrinti golfo lauko būklę, kad atitiktų žaidimui keliamus reikalavimus, todėl darbus paskirsto golfo lauko priežiūros darbininkams. Tą dieną, apie 12.00–13.00 val., jis buvo atėjęs į administraciją, esančią prie registratūros. Registratūroje suskambo telefonas, kurį pakėlė direktorė A. Š.. Direktorė pakalbėjusi pasakė, kad prie golfo 4-o lauko buvo užpulti golfo žaidėjai. Jis nuvažiavo į 4-ą lauką, tačiau ten nieko nebuvo, nes nukentėjęs golfo žaidėjas buvo kito žaidėjo parvežtas į administraciją. Sveikas golfo žaidėjas, kuris buvo kartu su sužalotu žaidėju, pasakojo, kad jiems būnant 4-oje golfo aikštelėje jie buvo užpulti dviejų vyriškių, kurių vienas turėjo ginklą, o kitas lazdą. Vienas iš užpuolikų su ginklu vieną žaidėją paguldė ant žemės ir jo nemušė, o kitas užpuolikas lazda sumušė kitą golfo žaidėją ir sužalojo koją. Kai jis pradėjo tą dieną darbą, tai jokių pašalinių žmonių golfo aikštyne nematė (t. 5, b. l. 75–78).

Liudytoja L. L. parodė, kad pažįsta V. K., jis šeimos draugas. Jos manymu, čia vyksta procesas dėl disko (įrašo), kad žmogui kažkas įvyko. V. K. šioje byloje baudžiamas. V. K. pažįsta 20 metų. V. K. turėjo pažįstamų Kaliningrade, bet ji jų nepažįsta. Kad turi rimtų žmonių Kaliningrade, V. K. nesigyrė. Šiandien bendrauja su A. V.. A. Š. buvęs A. sugyventinis, jų dukrai 8 metai. Nežino, kuo užsiėmė A.. Ji matė jį ne daugiau kaip 3 kartus, jie su juo nebendravo. Jis buvo atvažiavęs iš Rusijos ar iš Kaliningrado. Žino, kad jie važiavo į Kaliningradą pas tėvus. Nežino, ar A. Š. yra Lietuvoje. Kai A. pagimdė, jie išsiskyrė. Dabar V. K. prižiūri tėvą, o prieš tai jis bendradarbiavo su R. G., buvo partneriai. Verslas buvo susijęs su statyba. Šiuo metu V. K. su R. G. nebendrauja, susipyko dėl pinigų. Apie R. G. piniginę skolą V. K. žino, jai V. K. pasakė, kad skolingas didelę sumą. V. K. ir A. Š. nebuvo pažįstami, jie susipažino per A. V.. A. Š. su V. K. verslo neturėjo. Apie įrašą žino iš V., kad kažkas kažkokiam žmogui padarė fizinę žalą, sumušė. Jai neteko girdėti įrašo. V. K. prižiūri savo tėvą, jis pragyvena iš tėvo pensijos, tėvas labai prastos sveikatos. V. K. turi brolių, seserų, bet tėvu rūpinasi tik V. K..

2019-08-02 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta L. L. parodė, kad V. K. yra artima draugė. Su A. V. pažįstama apie 10 metų. A. yra jos artima draugė. A. V. turėjo draugą A. Š.. A. Š. yra A. dukters tėvas. A. dukrai šiuo metu ketveri metai. Tuo metu A. gyveno Lietuvoje. Jie nuomojosi butus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tikslių adresų nežino, neprisimena. Su A. nebendravo. Pas A. kartais lankydavosi. Matydavo, kad A. būdavo nervinga, nes laukėsi vaiko, o A. niekur nedirbo. A. jai pasakojo, kad ta įmonė, kurioje A. dirbo Lietuvoje, bankrutavo. A. sakė, kad A. gyvena Kaliningrade, kad jo tėvai gyvena taip pat Kaliningrade, kad jo tėvai turi kažkokį degalinių tinklą, ar tai „Lukoil“, ar tai „Statoil“. Bet ar tai yra tiesa, nežino. Gimus dukrai, A. su A. netrukus išsiskyrė. A. išvažiavo į Kaliningradą. Nuo tada jo nėra mačiusi, jo kontaktų neturi. Su kuo A. Lietuvoje bendravo, nežino. V. K. yra verslininkas. Jo verslo partneris buvo R. G.. Girdėdavo, kaip V. kalbėdavo su R. G. telefonu, o dažnai jai sakydavo, kad yra pas R. biure ar kad važiuoja pas R.. R. G. yra mačiusi. Ji jų pokalbiuose nedalyvaudavo. Nežino, ar V. K. skolino kokius nors pinigus R. G.. V. K. savo piniginių reikalų jai nepasakojo, o ji neklausdavo. V. K. su A. Š. buvo pažįstami. Ji bendravo su A., o V. K. su A. Š. susitikdavo jų bendroje kompanijoje. Ar jiedu bendraudavo dar ir atskirai, nežino. O dėl verslininko sumušimo, dėl ko yra įtarimai pareikšti V. K., ji nieko nežino (t. 6, b. l. 142–145).

Liudytojas P. P. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Pažįsta V. G., kaltinamojo nepažįsta. Jis vykdė bankroto procedūrą, nes yra nemokumo administratorius. Buvo trys kreditoriai: UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. G. ir G.. Apie V. G. sužalojimą žino tiek, kad buvo sužalotas. Vedė bankroto bylą, reikėjo ruošti ataskaitas, V. G. buvo atvažiavęs, negalėjo užlipti, pasakė, kad buvo sužalotas, todėl jis pats ėjo su juo susitikti. Nesikalbėjo apie tai, kaip buvo sužalotas. Daugiau nesidomėjo apie sužalojimą. Buvo problemų su R. G., nes skundė teismo nutartis. Iškėlus bankroto procesą, jis balsuodavo prieš, reiškė nepasitenkinimą. Parodymuose sumas pasakė pagal teismo sprendimus. Iškėlus bankroto bylą visi kreditoriai galėjo reikšti reikalavimus ir pateikti V. G. bankroto bylai. Vykdomieji raštai buvo pas antstolius, jie perdavė bankroto bylą nagrinėti į teismą, pagal juos buvo sustatyta kreditorių eilė. V. G. gautinos sumos buvo iš antstolio Selezniovo. Kitas turtas buvo žemės sklypas Romuose ir „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Bankroto procedūra buvo užbaigta, V. G. mokumas buvo atkurtas. Skolos, kurios nebuvo patenkintos bankroto procese, buvo nurašytos. R. G. įsipareigojimai teismo nutartimi buvo nurašyti.

2020-06-09 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas P. P. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Yra toje įmonėje ir bankroto administratorius. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-4768-1032/2008 V. G. iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018-07-17, 2018-08-17 nutartimis patvirtintas bankrutuojančio V. G. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-24 nutartimi patvirtintas teismui pateiktas V. G. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo tenkinimo planas. Kadangi 2018-09-24 teismo nutartis buvo apskųsta, ji įsiteisėjo 2019-02-28 Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį, kuria Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-24 nutartis buvo palikta nepakeista. Šioje bankroto byloje vienas iš kreditorių yra R. G., kuris vienintelis ir visada skundžia visus sprendimus. Kiek jam yra žinoma, V. G. ir R. G. buvo verslo partneriai, o šiuo metu jų tarpusavio santykiai yra priešiški. Jie vienas kitam yra skolingi. V. G. R. G. yra skolingas 145 000 eurų, o R. G. solidariai su žmona I. G. V. G. skolingi apie 200 000 eurų. Išieškojimus vykdo antstolio A. Selezniovo kontora (t. 6, b. l. 133–136).

Liudytojas F. P. parodė, kad V. G. pažįsta kaip miesto bendruomenės narį nuo mokyklos laikų. V. K. nepažįsta. R. G. asmeniškai nepažįsta, girdėta pavardė. Apie V. G. sužalojimą žino iš spaudos. Kažką jis jam pasakojo, nieko daugiau nežino. V. G. daug padėjo bendruomenei. Žino, kad vienas iš V. G. projektų buvo „(duomenys neskelbtini)“, kur jis norėjo tapti subrangovu. Kadangi norėjo tapti subrangovu, V. G. jam davė R. G. kontaktus. Teko bendrauti. Girdėjo, kad V. G. ir R. G. kažkuo nepasidalija. V. norėjo kažką parduoti, o R. G. nenorėjo parduoti. Tai susiję su „(duomenys neskelbtini)“ teisminiais ginčais. V. G. buvo sužalotas golfo laukuose.

Liudytojas D. S. parodė, kad yra buvęs pareigūnas ir V. G. pažįsta, jų santykiai draugiški. V. K. nepažįstamas, bet žino. Apie V. G. sužalojimą žino iš V. G. žodžių. Neatsimena, ką jis sakė. Jam neteko klausyti garso įrašo. Nežino konflikto tarp V. G. ir V. K. aplinkybių, negali detalizuoti. Atsimena, kad V. G. įvardijo K. kaip asmenį, su kuriuo buvo konfliktavęs. Gali patvirtinti, kad V. G. buvo užpultas, sužalotas. Užpuolimas buvo užsakytas, buvo vykdytojai ir užsakovas. Kas užsakė, tai teisėsaugos problemos. Prašė paskelbti ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

2021-02-04 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas D. S. parodė, kad V. G. pažįsta apie 15 metų, jų tarpusavio santykiai draugiški. Su V. G. bendrauja, tačiau jokių bendrų darbų, verslų su juo neturi. Apie V. G. sužalojimą 2015 metais golfo laukuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žino iš paties V. G.. Po užpuolimo, 2015 metų vasarą, jam paskambino V. G. ir pranešė apie užpuolimą. V. G. jam pasakė, kad užpuolė du asmenys, kad vienas iš asmenų grasino ginklu, kad sulaužė kojas. Vėliau jis aplankė V. G. ligoninėje. V. G. nežinojo, kas jį užpuolė. Užpuolikus V. G. apibūdino, bet šiuo metu asmenų požymių neprisimena. V. G. kėlė versiją, kad tai galėjo būti užsakymas tų asmenų, su kuriais turėjo konfliktą, tai: R. G., V. K., L. P., pravarde (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vardo neprisimena. V. G. su tais asmenimis konfliktą turėjo dėl „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. V. G. bylinėjosi su R. G., kuris skolinosi dideles pinigų sumas iš V. K. ir L. P.. Tiesiogiai V. G. su V. K. ir L. P. nekonfliktavo. Jis (D. S.) su šiais asmenimis nieko bendro neturi, su jais nebendrauja, žino apie juos iš V. G. pasakojimų. Iš V. G. žino, kad po užpuolimo buvo kažkoks garso įrašas, iš kurio buvo aišku, kas yra jo užpuolimo užsakovai, kad V. G. kažkas tą garso įrašą siūlė pirkti, tačiau V. G. nepirko. Nepirko, nes galvojo, kad gali būti apgautas. Jis to garso įrašo neturėjo, jo negirdėjo, kas siūlė pirkti tą garso įrašą V. G., nežino. Mano, kad po užpuolimo V. G. jam paskambino vienam iš pirmųjų, kadangi tikėjosi kokybiškesnės ir greitesnės policijos pagalbos (t. 6, b. l. 173–176).

Liudytojas O. S. parodė, kad pažįsta V. G., kaltinamojo nepažįsta. Apie sužalojimą nieko nežino, kažką girdėjo iš laikraščių. Nežinojo apie V. G. ir R. G. skolas.

2016-06-10 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas O. S. parodė, kad V. G. pažįsta nuo 1987–1988 metų. Tiek jis, tiek V. G. tuo metu buvo verslininkai, abu užsiiminėjo žuvies verslu, tačiau verslo partneriai nebuvo ir jų nesiejo verslo reikalai. Jie nebuvo ir nėra draugai. V. G. paskutinį kartą buvo matęs prieš kokius 5 metus. R. G. nepažįsta, su tokiu asmeniu jokių reikalų nėra turėjęs. 2015 m. iš įvairių pažįstamų girdėjo, kad buvo užpultas ir sumuštas V. G.. Tačiau su kuo susimušė ir dėl kokių priežasčių, jis nežino, nesidomėjo. V. G. gyvenimo ar verslo aplinkybės jo visiškai nedomino, nes jų nesieja jokie interesai. Jis pats nesidomėjo verslo centru „(duomenys neskelbtini)“, nes jo šis objektas nedomino. V. K. jam nėra žinomas, su tokiu asmeniu jokių reikalų nėra turėjęs. A. K. pažįsta apie dvejus metus Žino, kad jis yra iš Kaliningrado. A. K. yra ir O. B. pažįstamas. Kai A. atvyksta į Lietuvą iš Kaliningrado, kartais užsuka pas O., kur būna ir jis. Pabendrauja verslo reikalais ir tiek. A. K. priklauso Rusijos nusikalstamam pasauliui, yra autoritetas. A. K. nėra jo prašęs paveikti kokius nors asmenis, kas būtų susiję su verslo centru „(duomenys neskelbtini)“. Jis taip pat A. K. nėra prašęs jokios paslaugos, kas būtų susiję su kokiu nors poveikiu kokiems nors asmenims (t. 6, b. l. 70–74).

Liudytojas V. V. parodė, kad pažįsta V. G., vieną kartą jis jam skambino telefonu, daugiau nėra bendravę. Nepažįsta V. K.. R. G. pažįsta, su juo bendravo dėl verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ reikalų. Apie V. G. sužalojimą žino iš žiniasklaidos. Kai bendravo su R. G., jam buvo aišku, kad buvo nesutarimų tarp akcininkų, tarp V. G. ir R. G. dėl „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Su G. nėra nei susirašinėjęs, nei susitikęs. Apie akcininkų skolas nežino. Kai bendravo su R. G. dėl verslo centro akcijų, žinojo, kad jie yra akcininkai, kad yra nesutarimų dėl akcijų, žinojo, kad tarp akcininkų buvo turtiniai nesutarimai, bet konkrečiai nesidomėjo.

Liudytojas S. Ž. parodė, kad V. G. jam nepažįstamas, V. K. nepažįstamas, R. G. pažįstamas, jis yra jo draugas nuo mokyklos laikų. Sunkiai prisimena kelionę į Kiprą, nes seniai buvo. Neprisimena, ar kelionės išvakarėse, liepos 8 d. susitiko su R. G.. Žino, kad R. G. pastatė Romų gyvenvietę, jis ten gyvena. „(duomenys neskelbtini)“ girdėtas. Mano, kad R. G. statė „(duomenys neskelbtini)“. Apie jo verslo partnerius nežino. Jam niekada R. G. nepasakojo apie tai, kad jis buvo ne vienam gyvenvietės gyventojui skolingas pinigų. Jis nebuvo R. G. kreditorius, R. G. neprašė paskolinti pinigų.

2016-06-16 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas S. Ž. parodė, kad 2015 m. liepos 9 d. jis kartu su šeima, draugais R. G. ir jo žmona I. G. išvyko į poilsinę kelionę į Kiprą. Išvykimo bilietais rūpinosi jis. Per skrydžių bendrovės „Ryanair“ interneto tinklalapį užsakė bilietus visiems kelionės asmenims. Kelionė į Kiprą buvo suplanuota iš anksto, prieš kokį mėnesį ar net du iki išvykimo. Ši kelionė nebuvo „paskutinės minutės kelionė“. Už bilietus sumokėjo jis naudodamasis savo elektronine bankininkyste. Sumokėjo už visus keliaujančius asmenis, tai yra ir už R. G. bei jo žmoną (t. 6, b. l. 78–81).

Liudytoja M. G. parodė, kad nukentėjusysis V. G. yra jos vyras. V. K. pažįsta iš matymo, buvo susitikę parduotuvėje, jis jos vyro paklausė: „Kaip reikalai?“, vyras atsakė: „Gerai“. Tada jis pasakė keistą frazę: „Viskas dar ateity“. „Toli ieščio budiet“ (Vertėja išverčia: tai frazė iš dainos „Ar tai dar bus, ajajai“). Tai nuskambėjo kaip grasinimas. Su vyru atkreipė dėmesį, ką tai reikštų. Kai tai atsitiko, pasidarė aišku, ką tai reiškia. Susitikimas, kai V. K. pasakė frazę iš dainos, truko kelias minutes. Tai buvo 2–3 mėnesiai prieš įvykį. Apie sužalojimą sužinojo, nes tą dieną jai paskambino vyras, pasakė, kad jį užpuolė, sulaužė koją ir veža į ligoninę. Į ligoninę atvyko tyrėjai. V. pasakojo, kad buvo du asmenys, vienas turėjo šautuvą, jį smarkiai mušė, buvo daugkartinis sumušimas, kol sulaužė koją. Taikė į kelius, kad sulaužytų. Kas galėjo sumušti, kalbėta, kad V. K. organizavo, tai buvo paskatinta R. G., kadangi R. G. V. K. buvo paskolinęs didelę sumą pinigų, kurios R. G. negalėjo atiduoti. R. G. neapskaičiavo rizikų, visą kaltę sukrovė jos vyrui, kad dėl jo viską prarado, sveikata pablogėjo, kad visas gyvenimas sugriuvo dėl jos vyro. Tokia jos nuomonė. Tokią nuomonę susiformavo iš dalies po susitikimo ir frazės „toli ieščio budiet“. Vyras pradėjo vaikščioti po trijų mėnesių, ant kojų atsistojo po kelių dienų, po operacijos. Golfo laukuose kartu buvo dar vienas žmogus, jai su tuo žmogumi neteko bendrauti. Kol nebuvo iškilusių vyro ir R. G. problemų, bendravo su juo ir jo žmona. Po šių įvykių nebendravo, tik per teismus dėl akcijų. Apie tai, kad V. K. paskolino R. G. pinigų, yra faktas, kurį visi žino. Jai pasakė vyras, nes tai yra faktas. R. G. pasakojo V. K., kad sugriuvo jo gyvenimas dėl V. G..

Liudytoja L. M. parodė, kad pažįsta V. G. ir V. K.. V. K. pažįsta nuo mažų dienų, buvo kaimynai (duomenys neskelbtini) gatvėj, o V. G. yra jos sūnaus draugas. Jos sūnus yra S.. V. K. nematė 15–20 metų, nes išvažiavo iš miesto gyventi į kitą vietą. Į R. G. ir V. G. reikalus ji nesikišo, jų reikalų nežino. Iš žmonių išgirdo, jog dėl „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo skundai. Nei dukra, nei žentas jai to nesakė. Dukra jai pasakė, kad „tema uždaryta“. Apie V. G. sumušimą nieko nežinojo. Nepamena, ar sužinojo, kai V. paskambino jos sūnui ar kai sūnus jai pasakė. Nežino, kad V. G. kaltina R. G. dėl sužalojimo. Apie 2015 m. bylinėjimąsi tarp žento ir V. G. nieko nežinojo. Bendravo su V. K. mama, ją pažinojo nuo 1970 metų. Neatsimena, kuriais metais ji mirė. Apie V. K. verslą nežinojo. Apie žento ir V. K. santykius nežino.

2016-06-21 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta L. M. parodė, kad R. G. yra jos dukros I. vyras, tai yra jos žentas. Dukra I. su R. G. gyvena tame pačiame kaime, kaip ir ji, tai yra (duomenys neskelbtini). Tame pačiame kaime taip pat gyvena ir jos sūnus S. M.. Ji sutaria su dukra ir jos vyru R. G., nors per dukrą ir jos vyrą ji turi problemų dėl savo namo dalies, kadangi jos namo viena dalis priklauso jai, o kita dalis buvo užrašyta dukros I. vardu. Tačiau, kai prasidėjo R. G. ir V. G. nesutarimai dėl verslo centro „(duomenys neskelbtini)“, tada pagal V. G. pareiškimą buvo areštuotas R. G. ir jos dukros turtas, kartu ir jos namo dalis, kuri buvo užrašyta dukros vardu. Ji žino, kad R. G. ir V. G. buvusius verslo nesutarimus sprendžia teismuose, tačiau ji į juos nesikiša. Iš sūnaus S. žinojo, kad sūnui skambinėja ir su sūnumi bando kažkokius ryšius palaikyti V. G. ir per sūnų S. V. G. nori sužinoti R. G. reikalus. Taip pat visokiais būdais bando perduoti įspėjimus, kad R. G. greitai gerai nebus, kas susiję su verslo centru „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau sūnus S. nebendrauja su savo seserimi, tai yra su I. bei jos vyru R. G. dėl to, kad per juos ji (L. M.) turi problemų dėl namo dalies, kuri yra areštuota. Iš dukros ir R. G. pasakojimų žino, kad V. G. visokiais būdais per teismus bando sužlugdyti R. G., jo verslą. Šiais metais R. G. su šeima buvo išvykęs atostogauti į užsienį 2015 m. apie Jonines. Apie tai, kad 2015 m. vasarą, datos nepamena, buvo sumuštas V. G., ji sužinojo iš sūnaus S. M.. Iš sūnaus S. taip pat sužinojo, kad V. G. dėl jo sumušimo kaltina R. G., kad tai jis galėjo organizuoti V. G. sumušimą. Ji tuo netiki (t. 6, b. l. 89–92).

Liudytojas S. M. (S. M.) parodė, kad V. G. pažįsta, jie yra draugai, santykiai geri. Su V. K. 15–20 metų nebendrauja, anksčiau, prieš 15–20 metų, buvo draugai. Konflikto nebuvo. Buvo jūroje, kai įvyko tas įvykis. Kai grįžo iš jūros, V. G. papasakojo, kas jam atsitiko golfo lauke. V. G. galvojo, kad tai padarė R. G., nes buvo dideli pinigai. 10–11 metų V. G. teisėsi su R. G.. R. G. neturėjo nei namo, nei mašinos Klaipėdoje. R. G. yra jo sesers vyras. Jis apie 15–20 metų nemėgsta R. G., nes, kai mirė tėvas, jo sesuo ir motina nusipirko Romuose kotedžą, o R. G. taip padarė, kad pusę namo ir žemės buvo užrašyta seseriai. 13 metų mama gyveno Romuose ir buvo labai patenkinta, bet dėl sesers vyro kaltės turtas buvo areštuotas ir parduotas. Tada jis motinai nupirko dviejų kambarių butą. Žino, kad R. G. turėjo skolų apie 2 milijonus eurų iš draugų. Žino, kad R. G. turėjo ir V. K. skolų, apie 200 000 dolerių, kaip jis jam buvo sakęs. Ir jam buvo skolingas, neatidavė. Kad R. G. skolingas V. K. ir kitiems, pasakė V. G. iš R. G. fizinio asmens bankroto bylos. Ten yra nurodyta, kam kiek skolingas. Ten buvo nurodyta 2 milijonai eurų. Anksčiau V. K. turėjo verslą, varinėjo mašinas. V. K. jam nesakė, kad gyvena iš procentų, kuriuos mokėjo R.. Buvo taip, kad V. K. sakė, kai su juo bendravo, kad mirs už R.. Jis paėmė kreditą namui, o R. ten gyveno, nes jis nuolat buvo jūroje. R. paprašė generalinio įgaliojimo, jis padarė. R. padarė taip, kad už jį iš banko paėmė 336 000 litų. Paskui R. pardavė šitą namą už 150 000. R. pasakė, kad pinigus atidavė jo motinai. Banke pasakė, kad, jei neužmokės 240 000 litų, butas ir visi pinigai bus areštuoti. Jam V. G. padėjo surasti advokatę, kuri parašė jo bankui ir bankas nuo jo atstojo. Todėl jis su R. nenori nieko turėti nieko bendra, nes R. aferistas.

Specialusis liudytojas E. T. parodė, kad V. K. mato pirmą kartą, V. G. taip pat nėra matęs. Kaip asmuo, buvęs kriminaliniame pasaulyje, V. K. nėra jam užkliuvęs, nei kai dirbo ONTT, nei dėl automobilių vagysčių. Kratos metu buvo išvykęs į Ispaniją. Tiksliai neatsimena, kaip laikmena su pokalbiais atsirado jo gyvenamojoje vietoje. Buvo pažįstamas su S. F., jo pravardės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad įrašą pas save namuose įsirašė, kai gavo iš V.. Visa šia informacija dėl sumušimo domėjosi jo buvęs kolega A. M.. Jis, jam atrodo, buvo kalbėjęs su G., rinko informaciją. Jis pasakė V. G. informaciją apie sumušimą, t. y. kad R. G. galėjo užsakyti, pasakė, ką buvo sužinojęs iš V.. Pasakė, kad, lygtai, yra įrašas. Jis buvo jo prašęs gauti tą įrašą. Pasidarė įrašą, iš karto atiduoti nenorėjo, kad jam nebūtų problemų. Paskui užsimiršo, buvo komandiruotėje. Įrašą buvo atidavęs operatyviniams darbuotojams, turėjo daug informatorių, apie įrašą, kad jis yra mieste, žinojo seniai po sumušimo. Buvo pasakęs M., jis paprašė gauti įrašą. V. už įrašą nieko nežadėjo. Kas yra R. G. giminaitis, nesidomėjo. Žadėjo gauti tik įrašą. Nenustatė R. G. giminaičio duomenų. Pas V. įrašo neklausė, nebuvo laiko. Tai buvo kompaktas. Išsinešė CD ar DVD, namuose įsirašė. M. nespėjo perduoti, išvažiavo į komandiruotes. Jis nebuvo atvažiavęs, dirbo departamente. Apie įrašo egzistavimą su buvusiu darbuotoju S. nekalbėjo. S. paskutinį kartą matė degalinėje, pasisveikino, tai buvo 2016 m. Įrašas pas daug ką buvo. Ž. sakė, kad jam davė kažkoks giminaitis. Buvo kalbų, kad ir vieni, ir kiti klausė.

2019-10-25 ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis apklaustas E. T. į klausimą „2019 vasario 20 d. Jūsų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) kratos metu rasta ir paimta USB atmintinė „(duomenys neskelbtini)”, kurioje apžiūros metu rastas garso įrašas. Prašome Jūsų paaiškinti Jums žinomas aplinkybes apie šią USB laikmeną, bei joje esantį garso įrašą?“ atsakė, kad 2015 metais ar 2016 metais, tikslios datos neprisimena, vieno iš susitikimų metu jis iš V. V. sužinojo, kad V. V. turi garso įrašą. Apie tai pasakė pats V. V.. V. V. jam pasakė, kad tas garso įrašas yra apie verslininko V. G. užpuolimo ir sužalojimo planavimą. Kalbos metu V. V. jam pasakė, kad R. G. užsakė G. sužalojimą. V. V. pasakė, kad garso įraše kalba R. G. kažkoks giminaitis su dar vienu rusu iš Rusijos apie planuojamą G. užpuolimą ir sužalojimą. Pats garso įrašas yra darytas iki V. G. užpuolimo, o garso įrašą V. V. jam perdavė jau po G. užpuolimo. Jis neturėdamas laiko to įrašo perklausyti pas V. V., pasiėmė iš V. V. garso įrašą ir parsivežė į namus. Ar tai buvo CD diskas, ar DVD, neprisimena. Tą garso įrašą jis su kompiuteriu, kuris buvo paimtas tos pačios kratos metu, persirašė iš kompaktinio disko į USB laikmeną „Titanium“, į patį kompiuterį to įrašo nekėlė. Daugiau kopijų to įrašo nedarė, įrašo nekarpė, kitaip nekoregavo. To įrašo šiek tiek paklausė, girdėjo įrašo pradžią, kad kalbėjo du vyriškiai rusų kalba. Iš balsų vyriškių nepažino. Viso pokalbio neperklausė. Apie ką ten buvo kalbama, tiksliai net neprisimena. Įrašą persirašė į savo USB laikmeną „Titanium“ tik šiaip, be jokio tikslo, tiesiog buvo jam įdomu paklausyti. Persirašęs garso įrašą kompaktinį diską grąžino V. V.. Garso įrašą persirašė iš įdomumo. Koks garso failo dydis, trukmė, neprisimena. V. V. pažįsta seniai. Su V. V. susitikdavo per savaitę kartą. Į klausimą: „Ar pažįstate, ar žinote I. Ž., J. Ž.? Jei taip, tai kiek laiko, iš kur žinote, ar kokiomis aplinkybėmis susipažinote, kokie tarpusavio santykiai? Kaip dažnai susitinkate?“, atsakė, kad jų nepažįsta, kiek žino iš policijos laikų, iš buvusio darbo, tai J. Ž. lygtai anksčiau užsiimdavo automobilių vagystėmis. I. Ž. nepažįsta, nėra jo matęs, su juo nėra bendravęs. Ar jie yra V. V. pažįstami, nežino, kartu neteko susitikti. Į klausimą: „Ar pažįstate, ar žinote S. F. ? Jei taip, tai kiek laiko, iš kur žinote, ar kokiomis aplinkybėmis susipažinote, kokie tarpusavio santykiai? Kaip dažnai susitinkate?”, atsakė, kad pažįsta nuo 2005–2006 metų. Jų tarpusavio santykiai draugiški. Susitinka su S. F. retkarčiais. Su S. F. galėjo kalbėti apie verslininko V. G. užpuolimą ir sužalojimą, tačiau apie turimą garso įrašą nieko nesakė, įrašo nedavė. Jam atrodo, kad S. F. anksčiau turėjo reikalų su verslo centru „(duomenys neskelbtini)“. Ar S. F. yra pažįstamas su R. G. ir V. G., nežino. S. F. nuo 2012 metų jam yra skolingas pinigų. Bendra suma buvo apie 15 000–20 000 eurų. Į klausimą: „Ar pažįstate, ar žinote R. G.? Jei taip, tai kiek laiko, iš kur žinote, ar kokiomis aplinkybėmis susipažinote, kokie tarpusavio santykiai?“, atsakė, kad nepažįsta, tik iš kalbų mieste žino, kad toks verslininkas yra. Į klausimą: „Ar pažįstate, ar žinote V. G. Jei taip, tai kiek laiko, iš kur žinote, ar kokiomis aplinkybėmis susipažinote, kokie tarpusavio santykiai? Kaip dažnai susitinkate?“, atsakė, kad nepažįsta, tik iš kalbų žino, kad toks yra, girdėjo, kad V. G. buvo užpultas ir sužalotas. Į klausimą: „Ar rinkote informaciją apie V. K.? Jei taip, tai kada, kokiu būdu rinkote, kokiu tikslu, kokią informaciją ir kieno prašymu tai darėte?“, atsakė, kad tokio žmogaus nepažįsta, apie jį jokios informacijos nerinko. Į klausimą: „Ar perdavėte kitiems asmenims gautus įrašus iš V. V., jei taip tai kam, kada ir kokiu tikslu, bei kokioje laikmenoje?“, atsakė, kad iš V. V. gauto garso įrašo niekam neperdavė. Niekas kitas jo USB su tuo garso įrašu negalėjo niekam kitam perduoti. Į klausimą: „Ar buvo susitaręs su kitais asmenimis už garso įrašą pareikalauti 100 000 ar 150 000 eurų ar kitą sumą? Jei taip, tai su kokiais asmenimis tarėtės, iš ko nusprendėte pinigus pareikalauti ir už ką?“, atsakė, kad su niekuo nebuvo susitaręs reikalauti jokių pinigų, su niekuo nesitarė, pats pinigų nereikalavo nė iš nieko. Į klausimą: „Ar pagal susitarimą, už garso įrašą, buvo reikalaujami iš R. G. ir V. G. pinigai? Jei taip, tai kokios sumos ir kas jų reikalavo, ir kieno pavedimu tai darė?“, atsakė, kad šios savaitės pirmadienį ar antradienį jam paskambino pažįstamas R. Ž., su juo yra pažįstamas nuo 2002–2003 metų. Žino, kad R. Ž. buvo Seimo narys. R. Ž. yra verslininkas. Ar R. Ž. yra pažįstamas su R. G. ir V. G., nežino. Su R. Ž. 14.00 val. susitiko Statybininkų–Minijos g. sankryžoje prie gyvenamojo namo aikštelėje, ir ten R. Ž. jam pasakė, kad jis (R. Ž.) buvo iškviestas į policiją, kad klausinėjo tyrėja apie įrašą, kurį jis (R. Ž.) siūlė R. G. už 50 000 eurų. Paklausus, iš kur jis (R. Ž.) tą įrašą gavo, R. Ž. pasakė, kad įrašą gavo iš kažkokio giminaičio, sakė, kad tyrėja jo klausė apie jį (E. T.), apie Ž.. Kokiu tikslu R. Ž. jam tai pasakojo, nežino. Tada jis pirmą kartą sužinojo, kad tą įrašą kažkas kažkam siūlė. Į klausimą: „Ar už garso įrašą buvo gauti pinigai iš R. G. ar V. G.?“, atsakė, kad to jam R. Ž. nepasakė. Į klausimą: „Gavęs įrašą ir paklausęs, kaip buvęs policijos pareigūnas, ėmėtės kokių nors veiksmų, kodėl neinformavote policijos apie turimą galimai įrodymą apie įvykdytą nusikaltimą?“, atsakė, kad neinformavo nieko, nes nežinojo kas ten kalba, pats nesuprato ir apie kokį nusikaltimą ten kalbėjo. Į klausimą: „Ar žinote, pažįstate A. Š.?“, atsakė, kad nežino, nepažįsta, nieko apie tokį asmenį nėra girdėjęs (t. 6, b. l. 190–194).

Liudytojas J. P. parodė, kad V. K. sunkiai pažįsta iš matymo, nukentėjusiojo nepažįsta. Apie užpuolimo organizatorius nieko nežino. R. G. žinomas, jį pažįsta nuo 1994–1995 metų. Dirbo ir dirba Vokietijoje, gauna lėšas. Norėdamas investuoti, susipažino su R. G.. Jis užsiiminėjo nekilnojamuoju turtu. Per jį įsigydavo nekilnojamojo turto. Paskui R. G. buvo jo kaimynas, turi namus (duomenys neskelbtini) kaime. Tarp jų nėra skolinių santykių. Apie V. K. ir R. G. santykius žino tik tai, kad, kai 2016 m. atvyko pas jį V. K. tėvas G., kurį jis pažįsta nuo 1979 m., kartu dirbo traliniame laivyne, kartu atsivežė savo sūnų, paprašė padėti atgauti skolas, kurias skolingas R. G. V. K.. Netarpininkavo. R. G. neklausė apie jo skolas. Neatsimenu, ar buvo įvardyta skola V. K.. V. K. yra matęs vieną kartą, kai jis atvažiavo su tėvu pas jį. Negali patvirtinti, kad žinojo, jog R. G. buvo skolingas, nesidomėjo svetimomis skolomis. Žino, kad buvo įvardytas nemažas skolos skaičius, tačiau kiek tiksliai, neatsimena.

Liudytojas S. G. parodė, kad V. K. asmeniškai nepažįsta, gal buvo klientas. V. G. nepažįstamas. Apie sužalojimą golfo aikštyne nepamena. R. G. nepažįstamas. Jis nuo A. ir pats nukentėjo. V. buvo su A., kai perdavė pinigus prie „Akropolio“. Bet pavardės V. neprisimena. A. buvo bendradarbė su jo žmona ir jos geros draugės. Atsirado A., jis buvo A. draugas, pas juos atsirado vaikas. Nuo to laiko pradėjo bendrauti. Bendravo keletą mėnesių. A. jam pasiūlė, kaip užsidirbti pinigų. Pasiėmė paskolą, perdavė jam pinigus, tikėdamasis, kad galės užsidirbti pinigų. Paskui jis pradėjo sakyti, kad nepavyksta, jis dingo, išvažiavo. Nuo to karto jo nebematė. V. buvo A. draugas. Apie jį žinojo tik iš pasakojimų, kad A. padėdavo paremontuoti automobilius. Pirmą kartą jį pamatė, kai jie susitiko prie „Akropolio“, kai perdavė pinigus. Tai vienintelis kartas, kai jį matė. Tuo metu jis dirbo Klaipėdoje, gyveno Kretingalėje. Tuo metu apie įvykį, kad sužalotas žmogus golfo laukuose, negirdėjo. Paskutinį kartą su A. bendravo, kai jie pasirašė vekselį. Su A. jo žmona mažai bendrauja, kartu nebedirba, nebėra artimo ryšio. Pamena, kad buvo pateiktos nuotraukos. Atsakė pagal tai, kuris buvo panašiausias.

Iš 2019-09-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog liudytojas S. G. nuotraukoje atpažįsta vyriškį (V. K.), kaip asmenį, labai panašų į V., kuris 2015 metais kartu su A. buvo prie prekybos centro „Akropolis“, kai jis A. perdavė 6 000 eurų (t. 6, b. l. 164–168).

Liudytoja A. V. parodė, kad V. K. pažįstamas, jis jos artimos draugės šeimos draugas. V. G. nepažįsta. A. Š. yra jos vaiko tėvas. Su A. Š. kartu gyveno labai trumpai. A. yra bendravęs su V. K., jie pažįstami, gal kelis kartus susitiko pasėdėti. Nežino, ar A. bendravo su V. K. jai nedalyvaujant. Su K. susipažino per L.. Apie V. G. sumušimą golfo laukuose jai nežinoma. Daug metų praėjo, gal kažką buvo girdėjus apie sumušimą. Nežino, ar tarp A. ir V. buvo reikalų. J. dirbo su A., yra mačiusi kavinėje. Jo pavardės nežinojo. Paskutinį kartą A. Š. matė prieš 9 metus. Kai susipažino, A. pasakė, kad jo įmonė bankrutavo. Nežino, kuo užsiiminėjo įmonė. Kai laukėsi, A. sakė, kad gavo pinigų iš savo tėvų. Tai buvo jų reikmėms, reikėjo vaikui vežimo, kitoms reikmėms. Jis kažkiek duodavo iš tos sumos. Jo firma vežė techniką iš Rusijos ir pardavinėjo Lietuvoje. Tiksliai neprisimena, ar pinigai už parduotą techniką. Kažkada bandė paskambinti A. tėvams, nepavyko. A. nebuvo agresyvus. Neprisimena, jog jis būtų ką nors mušęs. Jis nelabai fiziškai stiprus žmogus. Jis smulkaus sudėjimo, tamsių akių, tamsūs plaukai, barzda. Kai jis turėjo pinigų, buvo čia (Lietuvoje). Kai prarado savo firmą, neturėjo pajamų, nebuvo ką jam čia veikti, todėl ji pasakė, kad jis važiuotų į Rusiją. Jis išvažiavo. Paskui po 3 mėnesių, kai sirgo vaikas, jis atvažiavo, paskui dingo. Jo ieškojo policija.

Specialusis liudytojas V. V. parodė, kad tais metais daugelis duotų parodymų buvo diktuoti policijos pareigūnų, jie patvirtinti jo parašu už galimybę naudotis telefonu, kad būtų skirta kita kardomoji priemonė. Jis aplinkybes tvirtino realiai nežinodamas apie jokius faktus. Buvo toks susitarimas. Įrašo neturėjo, neklausė, nepamena, apie ką įrašas. Nepamena, ar pažįsta I. Ž., J. Ž., gal iš matymo juos pažįsta, bet pavardės ir vardai nieko nesako. V. G. nėra girdėjęs, V. K. pavardę girdi pirmą kartą, apie R. G. neteko girdėti. E. T. jam žinomas, jis yra teisiamas Panevėžio byloje kartu su juo. Parodymai dėl laikmenos pareigūnų surašyti, patvirtinti jo parašu mainais į paleidimą į laisvę. Apie šias aplinkybes nieko nežino. V. P. žinomas, jis buvo teisiamas Panevėžio byloje kartu su juo. Nežino, negali patvirtinti, ar Ž. dirbo pas P.. Nežino, kaip atsirado parodymai apie aplinkybes, kurios nebuvo žinomos policijos pareigūnams, praėjo daugiau nei 5 metai. Negali pakomentuoti. Su juo buvo derinama, kas bus surašyta parodymuose. Matydavo pareigūnus Lukiškių tardymo izoliatoriuje prieš apklausas, jie lankėsi pas jį prieš apklausas po kelias valandas, tai užfiksuota jo baudžiamojoje byloje, be protokolų surašymų. Protokolai buvo surašomi pas tyrėją F.. Jam nieko nereikėjo pasakoti, įrašai nebuvo daromi, buvo prašoma patvirtinti parašu. Jis jų neskaitydavo. Norėjo, kad būtų pakeista kardomoji priemonė, kad būtų leidžiama bendrauti telefonu su namiškiais. Jis buvo įtariamasis, neatsakė už parodymų teisingumą, nebuvo skirtumo, kiek parodymų pasirašyti. Tiksliai negali pasakyti, kiek kartų šioje byloje buvo apklaustas. Būdavo, kad apklausos trukdavo apie valandą ir trumpiau. Neatsimena aplinkybių, kaip buvo per apklausas, pasirašė. Nežino, kodėl parašyta, kad peržiūrėjo įrašą. Apklausoje dalyvavo ne jo pasirinktas gynėjas. Kai su pareigūnais leidosi į derybas, buvo paskirtas valstybinis advokatas K. O.. Vėliau, kai suprato, kad nebus paleistas, grįžo jo samdytas advokatas Ašmys. Advokatas K. O. buvo pareigūnų patikėtinis. Advokatas Ožiūnas apklausos metu žaidė telefonu, jis taip pat neskaitė protokolų.

Liudytojas E. G. parodė, kad prisimena garso įrašus. Apžiūrint kompiuteryje esančią telefono duomenų kopiją, buvo rasti garso įrašai. Tai buvo A. Š. telefono Iphone kopija. Jam buvo pateikta tik prie specialisto išvados pridėta telefono duomenų kopija iš kompiuterio. Apžiūrint garso įrašus, visi reikšmingi garso įrašai perduodami specialistui, kuris daro suvestinę, šifruoja pokalbius. Jis pokalbių nešifruoja, nedaro suvestinių. Specialistai klausosi per specialias ausines, atfiltruodami garsus, ir taip garso įrašus šifruoja. Apžiūros protokole pasirašo ir specialistas, kuris darė suvestinę. Suvestinės rengėjas yra kitas specialistas. Aplinkybę, kad pokalbis vyko tarp V. K. ir galbūt A. Š., identifikavo iš balsų, ankstesnių pareigūnų darytų apžiūrų, šie balsai buvo identifikuoti kaip šių asmenų. Apžiūrą atlikinėjo su tyrėja D. B., kuri atliko ikiteisminį tyrimą, ir balsai buvo identifikuoti. Specialistai turi programinę įrangą, kuria gali pašalinti fono garsus. Negali atsakyti, kaip rengė suvestines, kaip atliko tyrimą dėl įrašo. Kiek žino, klausoma žodis po žodžio, kad būtų tikslu. Kad kalba V. K. ir A. Š., nustatyta remiantis ankstesniais protokolais. Tyrime dalyvavo pareigūnas, kuris dabar nedirba, A. J.. Balsus identifikavo tiek jis, E. G., tiek D. B.. Buvo identifikuoti kaip galbūt tie patys žinomi balsai. A. P. padarė suvestinę. Išklausius garso įrašus – 2015-06-30 114336 ir 2015-07-08 151628 – parodė, kad per ausines garso įraše balsai girdisi aiškiau. Asmenį, kuris kalba, nustatė asmuo, kuris rengė suvestinę. Girdisi tie patys balsai, pagal tuos pačius bruožus. Negali pasakyti, ar galima pašalinti pašalinius triukšmus, nes nesinaudoja tokia įranga.

Specialistas A. P. parodė, kad dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pirmojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju, nustojo ten dirbti 2024 m. rugsėjo 2 d. Įrašai buvo perklausyti 2023 m. sausio 9 d. Mėnesį laiko truko įrašų klausymas. Pokalbis vyko tarp dviejų asmenų. Negali pasakyti, kaip buvo identifikuoti, bendradarbiavo su kolegomis, analizavo duomenis. Neprisimena, kuris kolega pasakė, kad kalba A. Š. ir V. K., bendradarbiavo. Buvo ir E. G.. Kolegialiai buvo nuspręsta, kad tų asmenų balsai. Jo užduotis buvo iššifruoti. Identifikacijos nedarė, bet iš įrašo girdėti, jog kalba du skirtingi asmenys. Buvo kolegų, kurie pažinojo tuos žmones, vienokiu ar kitokiu būdu susižinojo, kas tai per asmenys. Buvo du asmenys, du skirtingi balso tembrai, bendravimo manieros. Mano, kad galėjo būti tyrėjų grupė, bylų daug, visokie variantai. Netvirtina, kad buvo tyrėjų grupė, tvirtina, kad buvo kolegialiai nuspręsta. Nebuvo jo asmeninis sprendimas dėl balsų identifikavimo. Buvo žmonės, kurie galbūt prieš tai buvo susidūrę su tais žmonėm. Jis asmeniškai tų asmenų nepažinojo. Jis pasirašė ant suvestinės kaip ant pokalbio turinio. Dėl asmenų identifikavimo – tai ne jo sprendimas. Paprastai būna, kad žvalgybininkai, kurie dalyvauja, yra grupėje, jie identifikuoja. Kas nusprendė dėl asmenų pavardžių, nepasakys. Šifruojant 2015 m. birželio 30 d. ir 2015 m. liepos 8 d. įrašus buvo naudotos specialios ausinės, naudota speciali programa. Garsai filtruojami, tada išryškėja. Kai būdavo neaišku, klausė ne vienas. Buvo blogesnių ir geresnių momentų. Ten turėtų būti teisingai užrašyta. Ką pateikė, galima tikėti. Gal blogai girdisi, bet išryškėjo. Kur buvo neaišku, padėti daugtaškiai. Suvestinė teisinga pagal garso įrašą. Parašė suvestinę originalo kalba, vertimas darytas paskui. Interpretacijos buvo padarytos vertėjo.

Rašytine medžiaga nustatyta:

Iš 2019-05-14 ikiteisminio tyrimo Nr.04-7-000007-18 kaip įtariamojo apklausto V. V. protokolo matyti, kad 2015 metais, rudenį pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, atvažiavo pažįstamas I. Ž., kuris papasakojo, kad jo pažįstamas, kurio duomenų neįvardijo, įsivėlė į istoriją. Jo pažįstamo R. (kurio duomenų nežino, bet žino, kad yra garsus Klaipėdos verslininkas, statęs gyvenvietę prie Klaipėdos, pavadinimu „Romai“) giminaitis, kurio duomenų taip pat nežino, tuo metu gyvenusio (duomenys neskelbtini), paprašė, kad šie pagąsdintų ir sumuštų kitą garsų Klaipėdos verslininką V. G., pravarde Ž.. R. konfliktavo su V. G. dėl verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalybų, finansinių reikalų. I. Ž. papasakojo, kad jo pažįstami 2015 metais vasarą golfo aikštyne, kuris yra važiuojant nuo Klaipėdos link Kretingalės, nuvykę rado V. G. žaidžiantį golfą su dar vienu asmeniu, kurio duomenų nežino. I. Ž. pažįstami, grasindami ginklu, V. G. sumušė, o kitam grasindami ginklu liepė nesikišti. Kokiu ginklu grasino, iš kur ginklas, nežino. Kas konkrečiai mušė, nežino. Kokius sužalojimus padarė, taip pat nežino. I. Ž. papasakojo, kad už įvykdytą užsakymą, sumušimą, R. giminaitis sumokėjo tik avansą – 1 000 ar 2 000 eurų, nors buvo žadėta sumokėti 20 000 ar 30 000 eurų. Likusių pinigų nesumokėjimą R. giminaitis motyvavo tuo, kad V. G. buvo per mažai sumuštas. I. Ž. pažįstami įtarę, kad R. giminaitis juos apgaudinėja ir nemoka pinigų, pradėjo daryti vaizdo ir garso įrašus pokalbiuose su R. giminaičiu. Įrašų buvo keli, jie buvo įrašyti į vieną USB atmintinę. I. Ž. jam atnešė tą USB (plastmasinė, juodos spalvos) atmintinę su įrašais, kurią jis įsidėjo į savo namų kompiuterį ir kartu su I. Ž. peržiūrėjo. Buvo padaryti keli vaizdo įrašai, trunkantys kelias minutes. Įrašai buvo daryti automobilio salone, juose jis matė prie automobilio vairo sėdinčio R. giminaičio profilį ir dar vieno asmens kojas, kuris darė įrašus. R. giminaičiui, kiek matė iš profilio, galėjo būti apie 50 metų. Visi pokalbiai vyko tarp dviejų asmenų rusų kalba. Pokalbių esmė, kad asmuo, kuris darė įrašus ir kuris sumušė verslininką, prašė sumokėti likusius žadėtus pinigus, tačiau R. giminaitis teisinosi, kad verslininkas buvo per mažai sumuštas, kad jam neva reikia pasitarti su R., ką toliau daryti. Pokalbio metu buvo vartojama daug keiksmažodžių ar buvo įvardytos konkrečios pinigų sumos, neprisimena, įraše buvo minimas R. vardas. Minėtą USB I. Ž. jam paliko. I. Ž. pažįstami, įvykdę nusikaltimą, verslininko sumušimą, įtarė, kad R. giminaitis gavo iš R. jiems žadėtus pinigus, tačiau pinigų jiems neperdavė. Dėl to buvo daromi minėti pokalbių įrašai, kuriuos I. Ž. pažįstami asmenys norėjo parodyti pačiam R. ir įsitikinti, kas iš tikro nemoka žadėtų pinigų: ar pats R., ar R. giminaitis. Kadangi R. buvo garsus verslininkas, tai I. Ž. pažįstami norėjo surasti žmogų, kuris galėtų prie R. prieiti ir jam parodyti jo minėtus vaizdo įrašus. I. Ž., papasakojęs savo pažįstamų istoriją, jo klausė, ar jis neturi pažįstamų, kurie galėtų prie R. prieiti ir parodyti įrašus. Jis pažadėjo I. Ž. pasidomėti, kas gali prieiti prie verslininko R.. Jis pažadėjo pasidomėti, nes jam taip pat buvo finansinis interesas, t. y. jei I. Ž. pažįstami atgautų pinigus, jis taip pat gautų kažkokią sumą, kuri nebuvo įvardyta. I. Ž. išvažiavo. Jis prisiminė, kad E. T. turi pažįstamą S., pavardės nežino, pravarde (duomenys neskelbtini), iš Klaipėdos, kuris užsiima statybų verslu, taip pat nekilnojamojo turto pirkimo / pardavimo verslu. S. gerai pažinojo verslininką R.. Trumpai tariant, per S. buvo galima prieiti prie R.. Netrukus jis susitiko su E. T., susitikimai vyko pas jį namuose (duomenys neskelbtini) ir kitose vietose Klaipėdos mieste. Papasakojo I. Ž. pasakotą istoriją, parodė per savo kažkurį namų kompiuterį turimus vaizdus ir garso įrašus ir paklausė, ar įmanoma ką nors padaryti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų. E. T. išklausęs, pasiūlė surinkti jam visą informaciją apie R. giminaitį ir tada kreiptis į S., turint konkrečius jo duomenis. I. Ž. jam buvo pasakęs R. giminaičio automobilio markę ir valstybinius numerius, tačiau dabar šių duomenų neatsimena. Šią informaciją jis galbūt pasakė E. T.. Jis nežino, kokiu būdu, bet E. T. nusistatė R. giminaičio duomenis, jo gyvenamąją vietą. Minėjo ir pastarojo vardą, bet jis neprisimena. E. T. jis buvo davęs minėtą USB, kad šis galėtų S. parodyti turimus įrašus. Su E. T. buvo aptarę, kad dėl turimo garso įrašo ir turimos informacijos apie sumušimą, t. y. kaip kompromatą, iš R. galėtų paprašyti 100 000 ar 150 000 eurų sumą. Iš tų pinigų būtų grąžinę I. Ž. pažįstamiems 20 000 ar 30 000 Eur, kuriuos žadėjo R. giminaitis, o sau pasilikę ir pasidaliję likutį. E. T. pažadėjo susitikti su S.. Vėliau E. T. minėjo, kad buvo susitikęs su S., rodė jam jo minėtus įrašytus įrašus, kad, jei R. nesumokės pinigų, tai garso įrašai atsidurs policijoje. Ta byla buvo rezonansinė, ja daug kas domėjosi. Susitikime su S. jis nedalyvavo. E. T. minėjo, kad S. pakalbėjo su R.. S. pasakojo R. apie garso ir vaizdo įrašus (tačiau įrašų S. nebuvo į rankas davęs). Iš pasakojimų R. pradžioje lyg sutiko su jų sąlygomis ir sakė, kad viską nori išspręsti, kad nereikia kreiptis į policiją, kad jam reikia laiko pagalvoti. Tačiau toliau niekas nevyko. Jo I. Ž. kelis kartus klausė, ar pavyks jo pažįstamiems atgauti pinigus. Vėliau klausė E. T., kaip reikalai. Galiausiai E. T. iš S. gavo atsakymą, kad R. persigalvojo ir nieko nesiruošia mokėti. E. T. grąžino jam USB su garso ir vaizdo įrašu, o jis USB grąžino I. Ž.. E. T. užsiminė, kad šia byla labai domisi ir nori išsiaiškinti anksčiau policijoje dirbęs D. S., buvęs Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos viršininkas. E. T. pasiūlė perkalbėti su šiuo asmeniu ir jam pasiūlyti turimą ir garso ir vaizdo įrašą. Jis E. T. pasiūlė iš I. Ž. vėl paimti USB su įrašu ir parodyti buvusiam pareigūnui, tačiau E. T. pasakė, kad turi pasidaręs šio garso ir vaizdo įrašo kopiją. Jis nežino, ar E. T. kalbėjo su D. S., ar ne (t. 6, b. l. 187–189).

Iš 2023-09-22 nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus matyti, kad atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl V. K. į atskirą ikiteisminį tyrimą, o įtariamajam A. Š. (A. Š.) paskelbta paieška nuo 2019-10-08, I. Ž. nuo 2020-01-30 (t. 1, b. l. 1–2).

Iš 2015-07-08 protokolo pareiškimo matyti, kad T. K. pranešė, kad 2015-07-08, apie 12.00 val., golfo aikštyne, adresu (duomenys neskelbtini), jis ir V. G. buvo užpulti dviejų rusakalbių vyrų. Vienas vyras, grasindamas revolveriu, parvartė jį (T. K.) ant žemės ir liepė gulėti, o kitas vyras pargriovė V. G. ir daužė jam juoda lazda per kojas. Jis girdėjo ne mažiau kaip penkių smūgių garsą. Viskas truko ne daugiau kaip 3 min., po to vyrai pabėgo (t. 1, b. l. 57–58).

Iš ROIK 0115000374730 duomenų matyti, kad 2015-07-08 13.20 val. A. Š. pranešė, kad golfo aikštyne buvo užpultas ir sumuštas lankytojas (t. 1, b. l. 65).

Iš 2023-02-21 nutarimo nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį dėl nusikalstamos veikos matyti, kad nutraukta ikiteisminio tyrimo E. T. ir I. Ž. dalis dėl veikos, numatytos BK 181 straipsnio 3 dalyje, kadangi nepadaryta ši nusikalstama veika. Nutarime konstatuota, kad, pagal bylos duomenis, nei R. G., nei V. G. nepatvirtino, jog jiems siūlant garso įrašus už didelę pinigų sumą būtų naudojamas koks nors fizinis smurtas ar kitokia psichinė prievarta. Tai buvo pasiūlymas ir galimas noras lengvai pasipelnyti (t. 1, b. l. 179–189).

Iš 2023-04-11 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam J. Ž. matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas J. Ž. dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymo, nes ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų jo kaltei pagrįsti. Nutarime nurodoma, jog nukentėjusiajam V. G. atsisakius gyvai atpažinti J. Ž., kaip galimą užpuoliką, o jį, kaip panašų į užpuoliką asmenį, atpažinus tik iš nuotraukos, tai kelia abejonių dėl J. Ž. galimo dalyvavimo užpuolant ir sužalojant V. G., ir šios aplinkybės nepakanka J. Ž. kaltei pagrįsti. Byloje nenustatytas neginčijamas ryšys tarp J. Ž. ir V. K. (t. 2, b. l. 1–11).

Iš 2015-07-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad golfo aikštyne UAB „ (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įvažiavus į 4 žaidimų lauką, T. K. nurodė vietą, esančią antroje starto pozicijoje, kurioje jis buvo tuo momentu, kai prie jo pribėgo nepažįstamas asmuo ir grasindamas ginklu, panašiu į revolverį, paguldė jį ant žemės ir liepė nejudėti. T. K. parodė vietą, esančią šalia pirmos starto pozicijos, kur kitas asmuo juodos spalvos lazda per kojas daužė V. G.. Šioje vietoje buvo aptikti ir paimti 3 kraujo pėdsakai. Pasitelkus kinologą su tarnybiniu šunimi, siekiant nustatyti asmenų, galimų įtariamųjų, pasišalinimo kryptį, šuo pagal pėdsakus nusekė iki sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kur buvo rastos automobilio padangų žymės. Apžiūrėjus V. G. golfo lazdų krepšį, buvo rasta ir paimta golfo žaidimų pirštinė su kraujo pėdsakais (t. 2, b. l. 18–28).

Iš 2015-07-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. G. pateikė baltos spalvos su mėlynos spalvos detalėmis sportinius batelius (viena pora) (t. 2, b. l. 61–63).

Iš 2016-02-05 Specialisto išvados Nr. 140-(4634)-IS1-201 matyti: 1. Ant pateiktos tirti pirštinės, paimtos 2015-07-08 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), mėg. Nr.2, Nr.3, Nr.5 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,00000000000000000002 proc.; mėg. Nr.4 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. 2. Ant pateikto tirti tampono su nuoplova, padaryta 2015-07-08 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. G. genotipu. 3. Ant pateiktų tirti batų, paimtų 2015-07-13 iš nukentėjusiojo V. G. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą: mėg.Nr.7, Nr.9 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. G. genotipu; mėg. Nr.6, Nr.6a, Nr.8 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 2, b. l. 76–78).

Iš 2015-07-27 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pažymos matyti, kad 2015-07-08 13.14 val. Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas A. Š. pranešimas iš telefono numerio 8 46 420 000 dėl užpuolimo, adresu (duomenys neskelbtini). 2015-07-08 13.19 val. ir 13.21 val. Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuoti piliečio pranešimai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl užpuolimo, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 80).

Iš 2016-04-03 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš BPC gauti 3 garso įrašų failai. Pirmasis garso įrašo failas – yra pokalbis tarp A. Š. ir BPC darbuotojos, antrasis ir trečiasis garso įrašų failai – yra pokalbiai tarp V. G. ir BPC darbuotojos. Minėti pokalbiai yra apie pranešimus dėl užpuolimo golfo lauke, adresu (duomenys neskelbtini), ir prašymai iškviesti policiją (t. 2, b. l. 81–84).

Iš 2015-07-20 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. G. atpažino T. B. kaip asmenį, panašų į vaikiną, kuris jam daužė lazda per kojas (t. 2, b. l. 121–124).

Iš 2015-07-27 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. G. atpažino D. B. kaip panašų į asmenį, galbūt dalyvavusį užpuolime (t. 2, b. l. 130–133).

Iš 2015-08-14 Specialisto išvados Nr. G 1480/15(03) matyti, kad V. G. buvo nustatyti šie sužalojimai: paviršiniai abiejų alkūnių, kairės plaštakos, kairio klubo sąnario sumušimai, muštinės kairės blauzdos žaizda, atviras skeveldrinis dešinio blauzdikaulio kūno lūžimas. Nustatytus sužalojimus V. G. galėjo patirti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais / bukabriauniais daiktais / įrankiais. Pagal tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją, V. G. kūne galima išskirti mažiausiai septynias trauminio poveikio vietas – kairė plaštaka, abi alkūnės, kairė klubinė sritis, kairė blauzda, dvi dešinėje blauzdoje. Nustatyti tikslesnį trauminių poveikių kiekį nėra galimybės, nes sužalojimai (sumušimai) abiejų alkūnių, dešinės klubinės srities bei dešinės plaštakos srityse medicininiuose dokumentuose nėra konkrečiai aprašyti. Nustatytus sumušimus kairėje plaštakoje, abiejų alkūnių srityse galima priskirti prie sužalojimų, įgautų apsigynimo metu, bandant rankomis dengtis kietas kūno vietas nuo smūgių. Įrašai tyrimui pateiktuose med. dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatytus sužalojimus V. G. patyrė 2015-07-08 iki 13.11 val. (GMP iškvietimo laikas ir data) teisėsaugos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Dėl atviro skeveldrinio blauzdikaulio kūno lūžimo V. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.13 punktas). Kiti V. G. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 2, b. l. 43–44).

Iš 2015-08-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos žurnalo matyti, kad 2015-07-08 V. G. į golfo aikštyną atvyko ir buvo užregistruotas 10.50 val., 11.40 val. atvyko ir buvo užregistruotas T. K., 12.30 val. atvyko ir buvo užregistruotas V. B. (t. 5, b. l. 106–109).

Iš 2016-06-17 S. Ž. pateikto „Swedbank“ išrašo matyti, kad jis už lėktuvo bilietus sumokėjo 2015-04-18. Už nakvynės rezervaciją sumokėta 2015-03-20 ir 2015-06-09 (t. 6, b. l. 82–85).

Iš 2019-02-20 kratos protokolo (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 04-7-00007-18) matyti, kad E. T. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), be kitų daiktų, rasta ir paimta USB laikmena „Kingston“ (t. 17, b. l. 17–23).

Iš 2019-06-18 Specialisto išvados Nr. 30-(212)-IS1-450 (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 04-7-00007-18) matyti, kad ikiteisminiam tyrimui reikšmingi failai, rasti USB atmintinėje „Kingston“, pateikiami prie specialisto išvados pridedamoje optinėje laikmenoje. Ataskaitos apie iš USB atmintinės „Kingston“ atrinktus failus yra saugoma „Iš atmintinės USB2 atrinkti failai.html“ (t. 17, b. l. 27–29).

Iš 2019-07-12 apžiūros protokolo matyti, kad laikmenoje „Titanum“ „priedas Nr. 2“, kuri pateikta prie 2019-06-18 specialisto išvados Nr. 30-(212)-IS1-450, yra aplankas, pavadinimu „Iš atmintinės USB2 atrinkti failai_files“. Atidarius šį aplanką, yra nuotrauka, pavadinimu „IMG_1003“. Minėtoje nuotraukoje užfiksuotas popieriaus lapas „langeliais“, ant kurio galbūt E. T. ranka surašytas tekstas ir padėtas parašas. Šiame aplanke yra garso įrašas, pavadinimu „20150704 110859“, kurio trukmė 1 val. 8 min. 27 sek. Pokalbis vyksta tarp dviejų asmenų galbūt kavinėje, fone girdisi pravažiuojančių transporto priemonių garsai, žuvėdrų klyksmai ir galimų praeivių ar kitų kavinės lankytojų trumpi pokalbiai.

Nustatyta, kad pokalbis rusų kalba vyksta tarp dviejų vyrų: 1) nenustatytos tapatybės asmens, įvardijamo kaip S., kuris galbūt įrašinėjo pokalbį. Pagal pokalbio metu pateiktus duomenis nustatyta, asmuo, kuris įvardijamas kaip S., yra galbūt iš (duomenys neskelbtini) miesto Kaliningrado srityje, Rusijos Federacijos, Rusijos Federacijos pilietis, turi žmoną (draugę), vardu Anka, kuri 2015 metais galėjo būti nėščia. 2) asmuo, įvardijamas kaip V., galbūt V. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Atlikus garso įrašo perklausą nustatyta:1) Asmuo, kuris įvardijamas kaip V., buvo galimo užpuolimo organizatorius, o asmuo, įvardijamas kaip S., – vykdytojas arba tiesioginis tarpininkas tarp vykdytojų. Iš viso buvo 3 asmenys, kurie užsiėmė asmens, tikėtina, V. G. sekimu ir užpuolimu. 2) V. spaudė S., kad užpuolimas būtų įvykdytas iki trečiadienio. Priešingu atveju V. minėjo, kad pats galėtų peiliu viduryje dienos nužudyti asmenį (tikėtina, V. G.). Seniai pasakius, kad tai įvykdžius (nužudžius asmenį) rezultato nebūtų, tačiau V. nurodė, kad būtų, nes „jis ramiau miegotų“; 3) V. buvo reikalinga įvykdyti tai (užpuolimą) iki trečiadienio, nes jį „spaudė laikas“. Turėjo įvykti kažkoks aukcionas, kuriame galbūt turėjo dalyvauti V. G. arba R. (galbūt tai R. G., gim. (duomenys neskelbtini). V. norėjo suspėti viską padaryti, kol bus pastatytas (įformintas) gyvenamasis namas (galbūt turima omeny R. G. pastatytus pastatus „(duomenys neskelbtini)“, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pasak V., R. (R. G.) iš pastatytų „(duomenys neskelbtini)“ turėjo uždirbti didelę pinigų sumą, nors pats (R. G.) sakė, kad uždirbs tik 175 000 Eur; 4) V. pamini, kad S. (tikėtina, su kitais asmenimis) jau ketvirtą savaitę čia (tikėtina, Lietuvoje, ruošiantis užpuolimui) yra; 5) V. taip pat aiškina S., kad „tokie reikalai“ daromi per 3–4 dienas. Atvažiuoja „atmarozkai, jobnina ir viskas“, nors ir jų veidus matytų, bet niekas vis tiek neprisimintų, kas jie tokie; 6) V. nurodo, kad S. ar jo parankiniai galėjo „apsišviesti“, tačiau S. tai neigia. V. pamini, kad galėjo „apsišviesti“ ir R. (R. G.); 7) V. žino, kad visi objektai (galbūt turima omeny „(duomenys neskelbtini)namas“) buvo užrašyti mamos vardu, todėl mama su broliu viską pardavinės, o pinigai per sąskaitas praeis; 8) V. buvo pasiryžęs net parduoti savo butą, jeigu turimų pinigų neužtektų, kad už gautus pinigus galėtų padaryti taip, kad jis (galbūt turima omeny V. G.) „visą likusį gyvenimą sėdėtų invalido vežimėlyje su perkreiptu veidu“; 9) V. perspėja S., kad jis gali papulti po „mentovsku chuinia“, nes jis (galbūt turima omeny V. G.) dirba su „mentais“. V. giriasi, kad gali pasikviesti komisarą, kuris papasakos viską, ką S. darys (tikėtina užpuolimo planą);10) pinigus nusikaltimo vykdymui galbūt davė R. G., o užpuolimą vykdančius asmenis (S. ir kitus) surado V.;11) V. gąsdina S., kad jeigu jis papuls „mentams“, tai su jo rusišku pasu jam čia bus nesaldu;12) S. priekaištauja V., kad iš pradžių jis sakė, kad galima tai (užpuolimą) daryti, bet kaip, vos ne su savo mašina, o dabar jau spaudžiama dėl laiko;13) V. sako, kad jis gali paskambinti K., kuris atvažiuos ir perkalbės su vaikinais (turima omeny, kas ką pažįsta);14) V. nurodo, kad S. turi viską padaryti ir dingti, o tada, kada jis (greičiausiai turima omeny R. G.) sumokės jam (V.), tuomet ir bus sumokėta S.;15)„S. priekaištauja, kad jam buvo pasakyta, kad jis (greičiausiai turima omeny V. G.) „buchajet“, švenčia, „ciolak jibiot“, po „kabakus“ duodasi, o jis tik sėda į mašiną garaže, nuvažiuoja (žaisti) golfą ir grįžta atgal. V. nurodo, kad tai R. buvo taip nurodęs;16) V. nurodo, kad, jeigu jis to imsis, tai bus padaryta taip: atveš „vaikinus“, kurie palauks, kai jis išvažinės iš savo namų, „vlopit“, nors ten ir kameros, peršoks per tvorą, pabėgs ir išvažiuos. Ir nesvarbu tos kameros. V. pamini, kad šiuo metu jį labiau domina kita situacija, tegul visa tai (galbūt turima omeny užpuolimą) jis (galbūt turima omeny R. G.) galvoja;17) V. domisi, kas pas juos (S.) (duomenys neskelbtini) yra „(duomenys neskelbtini)“, o S. atsako, kad (duomenys neskelbtini) pastatytas, tačiau tokio („(duomenys neskelbtini)“) kaip ir nėra, yra „maskviečiai“;18) V. priekaištauja S. dėl per ilgai užsitęsusio pasiruošimo, kam buvo reikalinga nuomotis mašinas, butus. V. taip pat nurodo, kad tai turėjo padaryti vienas žmogus, nes vienam lengviau viską padaryti nei trims;19) V. aiškina, kad šioje situacijoje stovi „Klaipėdos mentai“ prieš „Vilniaus mentus“ ir jeigu „košė užvirs“, tuomet V. ištrauks, nes jis čia savus komisarus turi ir jie tą temą žino, pridengia ir jie pametėjo mintį, jog jis (galbūt turima omeny R. G.) namus stato, tai galėtų akcijas perrašyti. V. taip pat pamini, kad kodėl V. ir K. išsigando (galbūt turima omeny asmenis, galėjusius įvykdyti užpuolimą), nes čia „mentai“ stovi. V. pamini, kad R. buvo susitikęs su kauniečiais ir vilniečiais, „brigada“, tačiau jie atsisakė, nes jie viską apskaičiavo, nes čia „mentai“ stovi. Tolimesnio pokalbio metu V. vėl pamini, kad šioje temoje „mentai“; 20) V. kartoja, kad jeigu jis turėtų pinigų, tai viską padarytų greitai ir be R.. V. kartoja S., kad čia reikia asmens, kuris nebijotų rizikuoti, greitai viską padarytų ir pasišalintų;21) S. buvo gavęs avansą galbūt iš V. dėl šio reikalo; 22) V. jaudinasi, kad S. su kitais nebūtų „apsišvietę“; 23) S. mini, kad jis jau turi žmogų, kuris yra iš Rusijos, jam S. yra davęs 300 Eur iš tų pinigų ir dar 200 Eur iš savų, jį atsivežė kartu iš Rusijos (tikėtina, turima omeny užpuolimo vykdytoją); 24) V. vėl kartoja, kad jį labai spaudžia laikas, nes per mėnesį–pusantro jis (galbūt turima omeny R. G.) parduos pastatytus namus ir „bus ant slidžių“, o dėl to, kad situacija su S. užsitęsė, todėl V. negali judėti į priekį. Pokalbio metu V. pamini, kad jis (galbūt R. G.) pralaimėjo teismą; 25) V. priekaištauja, kad S. pats visur važinėjo ir galbūt „švietėsi“, o S. atsako, kad jam reikėjo viską parodyti, kadangi tie asmenys (galbūt vykdytojai) nieko nežino; 26) V. per tam tikrą laiką buvo paskolinęs didelę pinigų sumą (tikėtina, R. G.), tačiau jis jų negrąžino. V. žinojo, kad jis (tikėtina, R. G.) turėjo gauti pinigų už pastatytą namą („(duomenys neskelbtini)“) ir „Rimi“ (tikėtina, prekybos centrą „Rimi“, esantį šalia „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)). „(duomenys neskelbtini)“ žino būdą, kaip paspausti patį R., tačiau nesitiki, kad jis jam grąžins visus pinigus; 27) V. turi duomenų, kad R. (tikėtina, R. G.) turi didelę laivų statybos firmą Vokietijoje. V. žino būdų, kaip galima paspausti R.. V. pyksta ant R., kad jis negrąžina pinigų. Paskutinį kartą, kai V. skolino R. 200 000 Eur, tai R. nurodė, kad jis turi nekilnojamojo turto, apie kurį niekas nežino, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, visi apie šį R. nekilnojamąjį turtą žinojo; 28) V. nebijo čia dėl to K. (galbūt turima omeny V. G.), nes, jeigu ką, tai visi puikiai supras, kas davė užsakymą, jeigu jis (galbūt turima omeny R. G.) „permes ant bapkių“. S. klausia, kaip V. įrodytų, kad čia R. užsakė, tuomet V. atsako, kad jis neturėjo jokių reikalų su juo (tikėtina, turima omeny V. G.), jeigu jis būtų turėjęs asmeninių reikalų, nes jie (galbūt turima omeny V. G. ir R. G.) 1 000 kartų vienas kitam grasino. S. taip pat išsako mintį, kad kokia nauda iš to, kad jis (galbūt turima omeny V. G.) pasėdės invalido vežimėlyje, nes jis vis tiek atsigaus, tegul ir visą gyvenimą bus vežimėlyje ar be kojos. Tuomet V. atsako, kad, na ir kas, kas su juo (tikėtina, turima omeny V. G.) turės reikalų. S. toliau išsako mintis, kad pagal dokumentus tai jis (tikėtina, turima omeny V. G.) ir toliau liks, o V. atsako, kad jis (tikėtina, turima omeny R. G.) galvoja, kad, kol praeis pusė metų ir jis (tikėtina, V. G.) atsistos vėl ant kojų, bankas jau nelauks. S. tai supranta ir toliau teiraujasi, kaip galima jį (tikėtina, V. G.) išmesti iš sandorio, jeigu jis yra bendraturtis, o V. atsako, kad jis (tikėtina, R. G.) pasakė, kad jis viską sutvarkys. V. nurodo, kad bankas palaikys tą pusę, kuri apmokės. 29) V. nurodo, kad antras etapas bus toks, kad prieš pat aukcioną jis (tikėtina, V. G.) turės „kristi“. Tolimesnio pokalbio metu V. teiraujasi, ar tai yra „(duomenys neskelbtini)“, o V. atsako, kad tai yra normaliai perdirbtas. V. pasako, kad tik ne iš Lietuvos (tikėtina, turima omeny ginklą), o V. atsako, kad „pacanas iš Rusijos atvežė“. V. užsimena, kad galbūt be šaudymo kaip nors padaryti, bet tai kainuotų brangiau. Iš pokalbio esmės galima suprasti, kad, tikėtina, R. G. nenorėjo už tai brangiau mokėti, V. jam siūlė, kad vykdytojams būtų perrašytas butas; 30) S. klausia, ar V. nemano, kad jis (tikėtina, turima omeny R. G.) gali „pakišti V.“. V. nemano, nes „užsakymą“ daro jis (tikėtina, turima omeny R. G.), o jam (V.) neva to nereikia. V. pamini, kad ir moka tas, kas daro „užsakymą“, o be to, visi mieste žino, kad V. neturi pinigų, gyvena vieno kambario bute, visiems sako, kad jis turi spintą, lovą, televizorių ir viskas. V. įsitikinęs, kad visi puikiai supranta, kad jis negalėtų to finansuoti; 31) S. sako, kad tas (greičiausiai turima omeny V. G.) turi pažinčių Ukrainoje, o iš ten gali „bet koks chocholas atvažiuoti“ (turima omeny „susitvarkyti su R.“); 32) V. buvo pasakyta, kad kai „Rimi“ pasirašys popierius, jis atgaus savo pirmą milijoną, tačiau „chui“, viską pasirašė, o jis nieko neatgavo. Todėl dabar V. spaudžia laikas; 33) V. pamini, kad G. turėjo ant V. aplanką su buhalteriniais dokumentais, dėl kurių jis turėjo viską parduoti ir išvykti į Vokietiją. Galbūt turima omeny turėtas „kompromatas“ dėl finansinių pažeidimų; 34) Tolimesnio pokalbio metu V. aptaria planą su S. dėl R. spaudimo dėl pinigų sumokėjimo. V. nurodo, kad pas jį (tikėtina, turima omeny R. G.) „daugiau kaip milijonas eurų sėdi“. Aptaria kitą žinomą informaciją apie R.; 35) V. nurodo, kad po viso to (tikėtina, turima omeny V. G. užpuolimą) jis galės spausti R.. V. taip pat pamini, kad „čia yra jo (V.) „mentai“, kurie jį (V.) palaiko. Pokalbio metu V. pamini R., kuris buvo miesto komisaras ir turi didelę įtaką „mentams“, kad jis (V.) buvo su juo susitikęs. Taip pat kalbama apie susitikimą su O.. Tęsiant pokalbį minimas G.; 36) V. ragina iki trečiadienio viską padaryti, nes priešingu atveju nieko nebereikės. V. taip pat pamini, kad jis (tikėtina, turima omeny R. G.) vakar pasakė, kad, jei nebus „pirmo žingsnio“, tai nebus ir „antrojo“. Tolimesnio pokalbio metu V. pamini, kad „antrą žingsnį“ reikia padaryti prieš pat aukcioną, tačiau S. nurodo, kad, jei bus „antras žingsnis“ prieš pat aukcioną, tai „visi galai ves į juos“; 37) V. pamini, kad yra specialūs kastetai, kuriais galima stipriai sumušti, o S. atsako, kad pas juos viskas yra; 38) pokalbio pabaigoje girdisi, kaip S. grįžta į automobilį, kuriame, tikėtina, kažkas galbūt laukė (atidarius dureles viduje grojo muzika). Laukiantis asmuo pasakė: „Ja ne ponial, ty tam čio nachui ?“ (galbūt pasiteiravo, kodėl S. taip ilgai užtruko) (t. 17, b. l. 30–82).

Iš 2019-02-20 kratos protokolo (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-22666-19) matyti, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), (I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamojoje vietoje), be kitų daiktų, rasta ir paimta: USB laikmena „Transcend“ (paketas (duomenys neskelbtini), nešiojamasis kompiuteris „Samsung“ ,serija Nr. (duomenys neskelbtini) (plomba (duomenys neskelbtini) (t. 17, b. l. 91– 95).

Iš 2019-08-12 Specialisto išvados Nr. 30-(472)-IS1-596 matyti, kad galbūt ikiteisminiam tyrimui reikšmingi failai rasti USB atmintinėje „Transcend 4G JF V90“ (paketas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 17, b. l. 106–107).

Iš 2019-08-12 Specialisto išvados Nr. 30-(473)-IS1-598 matyti, kad tyrimo metu nešiojamajame kompiuteryje „Samsung NP300V5Z0“ rasta kitam ikiteisminiam tyrimui galbūt reikšminga informacija (paketas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 17, b. l. 108–109).

Iš 2019-09-24 Specialisto išvados Nr. 30-(661)-IS1-722 matyti, kad ištyrus failus nešiojamajame kompiuteryje „Samsung NP300V5Z“ ir USB atmintinėje „Transcend 4G JF V90“ iš I. Ž. gyvenamosios vietos, USB atmintinėje „SanDisk“ iš V. K. gyvenamosios vietos, CD optinėje duomenų laikmenoje įrašytoje iš UAB atmintinės „Kingston“ (2019-06-18 specialisto išvada Nr. 30-(212)-IS1-450), gauta informacija nustatyta, kad kompiuterio NK standžiajame diske rasti 3 identiški garso įrašų failai pavadinimu „20150704 110859.m4a“ ir 1 identiškas turiniu failas kitu pavadinimu. Atmintinėse USB1 (Transcend) ir USB2 (SanDisk) nerastas garso įrašas identiškai atitinkantis pateiktąjį „20150704 110859.m4a“. Nustatyta, kad 2015-09-14 20.43 val. naudojantis kompiuteryje NK įdiegta programa iTunes buvo padaryta iPhone telefono duomenų kopija. Nustatyta, kad atmintinė USB1 galimai paskutinį kartą buvo prijungta prie kompiuterio NK 2016-06-30 15.22.45 val.

Failai pateikiami prie Specialisto išvados pridedamose DVD-R Nr.1, Nr.2, Nr.3 optinėse laikmenose bei standžiajame diske „Toshiba DT01ACA200“ (t. 17, b. l. 114–122).

Iš 2019-09-25-2019-09-26 apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti duomenys, esantys išoriniame standžiajame diske „Toshiba DT01ACA200“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – išorinis standusis diskas), informacija, kuri buvo gauta Klaipėdos AVPK KTT specialistui atlikus objektų tyrimo užduotį (2019-09-11 užduotis Nr. IBPS-V-1664561, 2019-09-24 specialisto išvada Nr. 30-(661)- IS1-722), t. y. atlikus nešiojamojo kompiuterio „Samsung NP300 V5Z(300V), kuris buvo paimtas 2019-06-19 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-22666-19 atliekant kratą bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Išoriniame standžiajame diske esanti įrašyta informacija – nešiojamojo kompiuterio standžiajame diske rasta telefono „iPhone A (A1429“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų kopija (angl. Backup). Apžiūra buvo atlikta siekiant gauti tyrimui reikšmingos informacijos apie Rusijos Federacijos piliečio A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ryšius su V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Pagal 2019-09-24 specialisto išvadoje Nr. 30-(661)-IS1-722 (toliau – išvada) esančią nuorodą, atidarius katalogą „2019-09-11 1-38186-15 V-166451\UFED(Apple iOS iTunes (Backup))\“, matyti: 1) katalogas „AccountPackage“; 2) duomenų archyvo failas „Apple_iOS_iTunes_(Backup).ufdr“; 3) programinės įrangos „CellebriteReader“ paleidimo failas „CelebriteReader.exe“. Programa „CelebriteReader“, paleidus duomenų archyvo failą, nustatyta, kad tai yra mobiliojo ryšio telefono „Iphone“ informacija. Atlikus telefone esančios informacijos apžiūrą (nuotraukos, vaizdo failai, SMS žinutės ir kt.), nustatyta, kad tai yra Rusijos Federacijos piliečio A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), naudoto telefono duomenų kopija (angl. Backup). Skiltyje „Device Info“ (įrenginio informacija) yra nurodyti duomenys: 1) Telefono modelis – „iPhone 5 (A1429)“; 2) Unikalus ID - (duomenys neskelbtini); 3) serijos Nr. (duomenys neskelbtini); 4) IMEI Nr. (duomenys neskelbtini); 5) operacinės sistemos versija 8.4; 6) „Apple ID“: (duomenys neskelbtini); 7) Paskutinis naudotas telefono abonento numeris – (duomenys neskelbtini); 8) ICCID (telefone naudotų SIM kortelių numeriai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); 9) MSISDN (telefone naudotų abonentų numeriai): (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); 10) „Last user ICCID“ (paskutinis naudotos SIM kortelės numeris): (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyti interneto tinklo ir vietinio tinklo IP adresai, taip pat kita informacija apie įrenginį. Skiltyje „Contacts“ (adresų knygoje) rastas įrašas „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodyti du telefono abonento numeriai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pagal tyrimo metu disponuojamus duomenis, šiais telefono abonento numeriais naudojasi V. K.. Apžiūros metu anksčiau aprašyta informacija, buvusi skiltyje „Contacs“, eksportuota į failą „Adresine.pdf“, kuris įrašytas į optinę duomenų laikmeną, taip pat atspausdintas ir pridedamas prie šios apžiūros protokolo.

Skiltyje „Images“ (nuotraukos) rasta 10 tyrimui reikšmingų nuotraukų: Nuotraukos „IMG_0712.JPG“, toliau nuotrauka Nr. 01, užfiksavimo laikas („File Metadata - Capture time“, failo metaduomenys – užfiksavimo laikas) 2014-12-09 14.52.23 val., nuotraukos GPS koordinatės taškas (duomenys neskelbtini). Nuotraukoje matomas V. K., kuris, tikėtina, avalynės parduotuvėje matuojasi batus. Atlikus paiešką viešai prieinamuose šaltiniuose (www.google.lt/maps) nustatyta, kad nuotraukos GPS koordinačių taškas (fotografavimo vieta) yra ties (duomenys neskelbtini) (prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“); Nuotraukos „IMG_1289.JPG“, toliau nuotrauka Nr. 02, užfiksavimo laikas („Date & Time - creation time“, data ir laikas - sukūrimo laikas) 2015-02-19 13:18:05 val. (UTC +2), nuotraukos GPS koordinatės taškas (duomenys neskelbtini). Nuotraukoje matomas, tikėtina, Klaipėdos prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje esantis V. K., kuris apžiūrinėja asortimentą vitrinoje. Tikėtina, kad V. K. galėjo būti nufotografuotas slapta. Atlikus paiešką viešai prieinamuose šaltiniuose (www.google.lt/maps) nustatyta, kad nuotraukos GPS koordinačių taškas (fotografavimo vieta) yra ties Taikos pr. 61, Klaipėda (prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“); Nuotraukos „FullSizeRender.jpg, toliau nuotrauka Nr. 03, užfiksavimo laikas („File Metadata - Capture time“, failo metaduomenys – užfiksavimo laikas) 2015-03-12 18.21.45 val., nuotrauka be GPS koordinačių taško. Nuotraukoje matomas, tikėtina, drabužių parduotuvėje, matavimosi vietoje, stovintis A. Š., kurį fotografuoja V. K.; nuotraukos „SubstandardFullSizeRender.jpg“, toliau nuotrauka Nr. 04, užfiksavimo laikas („Date & Time - creation time“, data ir laikas – sukūrimo laikas) 2015-03-19 12.03.02 val. (UTC +2), nuotrauka be GPS koordinačių taško. Nuotraukoje matomas, tikėtina, viešojo maitinimo įstaigoje prie stalo sėdintis V. K., kuris galėjo būti nufotografuotas slapta. Fotografuota priešais V. K. sėdinčio asmens. Ant stalo matomos dvi gėrimų stiklinės; nuotraukos „SubstandardFullSizeRender.jpg“, toliau nuotrauka Nr. 05, užfiksavimo laikas („Date & Time - creation time“, data ir laikas – sukūrimo laikas) 2015-03-25 14.46.31 val. (UTC +2), nuotrauka be GPS koordinačių taško. Nuotraukoje matomas, tikėtina, viešojo maitinimo įstaigoje prie stalo sėdintis V. K.. Fotografuota priešais V. K. sėdinčio asmens. Ant stalo, šalia V. K., iš dalies matomas puodelis, o priešais V. K. sėdinčio asmens pusėje, ant stalo, matoma stiklinė, kurioje baltos spalvos gėrimas (galbūt pienas); nuotraukos „IMG_1639.JPG“, toliau nuotrauka Nr. 06, užfiksavimo laikas („Date & Time - creation time“, data ir laikas – sukūrimo laikas) 2015-03-28 22.48.45 val. (UTC +2), nuotrauka be GPS koordinačių taško. Nuotraukoje matoma laivo „Victoria Seaways“ galinė dalis (atidaryti galiniai vartai ir automobilių skyrius); Nuotraukos „IMG_1641.JPG“, toliau nuotrauka Nr. 07, užfiksavimo laikas („Date & Time - creation time“, data ir laikas – sukūrimo laikas) 2015-03-28 23.17.01 val. (UTC +2), nuotrauka be GPS koordinačių taško. Nuotraukoje matoma, tikėtina, laivo vidiniame denyje einantis asmuo, galbūt tai V. K., kuris nufotografuotas iš nugaros. Nuotraukos „IMG_1647.JPG“, toliau nuotrauka Nr. 08, užfiksavimo laikas („Date & Time - creation time“, data ir laikas – sukūrimo laikas) 2015-03-28 23.56.41 val. (UTC +2), nuotrauka be GPS koordinačių taško. Nuotraukoje matoma nufotografuota kajutė, kurioje ant joje esančio gulto iš dalies matomas sėditis asmuo; nuotraukos „IMG_1648.jpg“, toliau nuotrauka Nr. 09, užfiksavimo laikas („Date & Time - creation time“, data ir laikas - sukūrimo laikas) 2015-03-29 0.23.31 val. (UTC +2), nuotrauka be GPS koordinačių taško. Nuotraukoje matoma kajutėje ant lovos gulintis V. K.. Nuotraukos „IMG_2355.JPG“, toliau nuotrauka 10, užfiksavimo laikas („Date & Time - creation time“, data ir laikas – sukūrimo laikas) 2015-06-05 15.15.15 val. (UTC +2), nuotraukos GPS koordinačių taškas (duomenys neskelbtini). Nuotraukoje matoma, tikėtina, viešojo maitinimo įstaigos „SKY21 Terasa“ veiklos vykdymo vietoje esantis V. K. ir A. Š.. Atlikus paiešką viešai prieinamuose šaltiniuose (www.google.lt/maps) nustatyta, kad nuotraukos GPS koordinačių taškas (fotografavimo vieta) yra ties (duomenys neskelbtini), esančiu pastatu.?

Skiltyje „SMS Messages“ (SMS žinutės) yra laikotarpio nuo 2015-02-14 iki 2015-07-16 43 trumposios SMS žinutės, kurios buvo siųstos / gautos iš / į telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris adresų knygoje įvestas kaip „(duomenys neskelbtini)“ (V. K.). Nustatyta, kad susirašinėjimo metu A. Š. su V. K. aptaria susitikimo vietas ir laikus bei kitą informaciją.

2015-07-08 12.12 val. siųsta SMS žinutė „(duomenys neskelbtini)“ – „Vidi pokazy nov. Masiny“

2015-07-08 14.37 val. siųsta SMS žinutė „(duomenys neskelbtini)“ – „Vidi poedem koffe dernem, Ja v nizy“

Skiltyje „Call Log“ (Skambučių registras) yra laikotarpio nuo 2015-02-14 iki 2015-07-16 duomenys apie 406 kartus skambinimą / gautus skambučius į / iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris adresų knygoje įvestas kaip „(duomenys neskelbtini)“ (V. K.).

Skiltyje „Call Log“ (Skambučių registras) yra laikotarpio nuo 2015-05-19 iki 2015-07-16 duomenys apie 6 kartus skambinimą / gautus skambučius į / iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris adresų knygoje įvestas kaip „(duomenys neskelbtini)“ (V. K.).

Apžiūros metu anksčiau aprašyti duomenys eksportuoti į failus: 1) „(duomenys neskelbtini)_SMS_IR_SKAMBUCIAI.pdf“; 2) „(duomenys neskelbtini)_SKAMBUCIAI.pdf“; 3) „(duomenys neskelbtini)_SMS.pdf“; 4) „(duomenys neskelbtini)_SKAMBUCIAI.pdf“ (t. 17, b. l. 123–176).

Iš 2020-06-01 Specialisto išvados Nr. 30-374/20 matyti, kad kompiuterio NK („Samsung NR300V5Z (300V)“, paimto kratos metu I. Ž. gyvenamojoje vietoje) standžiajame diske NKHD, operacinės sistemos Windows registre rasta įrašų apie USB įrenginius, kurie buvo prijungti prie kompiuterio NK. Rastuose įrašuose nėra išlikusios informacijos, kad prie kompiuterio NK būtų buvęs prijungtas USB1 įrenginys, kurio operacinės sistemos Windows atpažįstamas modelis yra „Kingston Data Traveler 3.0 USB Devise ir serijos numeris „(duomenys neskelbtini)“ (rastas ir paimtas kratos metu pas E. T.) (t. 17, b. l. 180–184).

Iš 2020-03-19 Specialisto išvados Nr.11-1542(19) matyti, kad:

1. Tiriant garso įrašą, esantį pateiktoje USB atmintinėje „Kingston“ ( rasta ir paimta kratos metu pas E. T.) garso įrašo faile, kurio pavadinimas „20150704 110859“, failo plėtinys (formatas) „m4a“, failo kriptografinio algoritmo MD5 suma – EC8F09C524853C9CBE2296E1112A7E11, buvo nustatyta, kad: 1.1. Tirti pateiktas garso įrašas yra padarytas, naudojant Apple firmos nešiojamąjį (mobilųjį) įrenginį su garso įrašymo funkcija. Tiriamojo garso įrašo darymas (naudojant VoiceMemos aplikaciją) buvo pradėtas 2015 m. liepos 4 d. 11 val. 8 min. 59 sek. (UTC+3 laiku), o mobiliajame įrenginyje šio įrašo garsinė rinkmena buvo išsaugota 2015 m. liepos 4 d. 9 val. 17 min. 49 sek. (UTC laiku) arba 2015 m. liepos 4 d. 12 val. 17 min. 49 sek. (UTC +3 laiku), Tiriamojo garso įrašo rinkmena buvo nuskaityta į paskutinį (arba vienintelį) tarpinį (prieš įrašant į USB laikmeną) įrenginį 2015 m. gruodžio 10 d. 23 val. 47 min. 32 sek., o į USB laikmeną nukopijuota 2015 m. gruodžio 12 d. 15 val. 25 min. 27 sek. Visi laikai atitinka vartotojo garso įrašo darymui ir saugojimui naudojamuose įrenginiuose nustatytus laikus kiekvieno proceso metu. Nustatyti, ar šie laikai yra realūs, ar buvo nustatinėjami rankiniu būdu (atjungus automatinio laiko sinchronizavimo funkciją), nėra galimybės. 1.2. Tirti pateiktas garso įrašas yra skaitmeninė kopija. 1.3. Tirti pateiktas garso įrašas nėra sumontuotas. 1.4. Tirti pateiktas garso įrašas yra ištisinis. 1.5. Tirti pateiktame garso įraše nėra trynimo požymių. 1.6. Tirti pateiktame garso įraše yra užfiksuotas dviejų asmenų pokalbis. 1.7. Tirti pateiktame garso įraše (pateiktoje 2019-07-12 suvestinėje Nr. 30-IL-7100, vyro, pažymėto M1) yra užfiksuotas V. K. balsas ir kalba.

2. Tirti pateikti garso įrašai, esantys kompaktinėje plokštelėje „acme“ (rastoje ir paimtoje kratos metu pas V. K.) failuose „Track 01“ ir Track 02“, yra garso įrašo 20150704 110859.m4a, esančio pateiktoje USB atmintinėje „Kingston“, fragmentai. 3. Tyrimui pateikti garso įrašai, esantys pateiktoje USB atmintinėje „Kingston“ ir skaitmeninėje laikmenoje „acme“, yra padaryti vienu garsą įrašančiu įrenginiu. 4. Tiriant garso įrašus, esančius skaitmeninėje laikmenoje „asme“ failuose „Track01“ ir „Track02“, buvo nustatyta, kad: 4.1. Tirti pateikti garso įrašai yra ištisiniai. 4.2. Tirti pateiktuose garso įrašuose nėra trynimo požymių. 4.3. Tyrimui pateiktuose garso įrašuose yra užfiksuoti dviejų asmenų pokalbiai. 4.4. Tirti pateiktuose garso įrašuose (pateiktose 2019-07-17 suvestinėje Nr. 30-IL – 7241 ir 2019- 07-17 suvestinėje Nr. 30 IL-7240, vyro, pažymėto M1, yra užfiksuotas V. K. balsas ir kalba (t. 18, b. l. 6–45).

Iš 2023-04-03-2023-04-25 apžiūros protokolo matyti, kad atlikus duomenų kopijoje iš mobiliojo ryšio telefono „iPhone 5“ (A1429), IMEI (duomenys neskelbtini), bendros ir kitos informacijos apžiūrą nustatyta, kad tai yra Rusijos Federacijos piliečio A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), naudoto telefono duomenų kopija. Atliekant telefono duomenų kopijos apžiūrą, atidarius katalogą „Garsas“, matomi 6 garso įrašo failai, kuriuose girdimi pokalbiai tarp asmenų rusų kalba. Iš garso įrašų bei jų turinio apžiūros nustatyta:

Žemesnės instancijos teismas

Garso įrašas, pavadinimu „20150219 150225“, failo formatas „.m4a“, įrašo dydis 168 MB, įrašo trukmė 1 val. 33 min. 17 sek., įrašo šaltinis „iPhoneRecording“ (iPhone įrašai), įrašo sukūrimo data ir laikas 2015-02-19 15.02.25 (UTC+2). Paleidus anksčiau nurodytą garso įrašą, yra girdimas pokalbis rusų kalba, galbūt tarp V. K. ir A. Š.. Į A. Š. V. K. kreipiasi „S.“, o į V. K. A. kreipiasi „V.“. Atlikus šio įrašo perklausą, toliau pateikiamos galbūt tyrimui reikšmingos pokalbio dalys: 1. A. Š. – „vienu žodžiu, blet, man šiandien, blet, tie skambino, aš nežinau, ką, nachui, čia daryti, blet?“, V. K. – „kas tie?“, A. Š. – „ nu, blet, kas, nachui, kurie, kurie buvo atvežę man, blet, tą bizūną /turi omenyje pistoletą/“, V. K. – „chaa, klausyk, tu ką, su jais sutartį pasirašei ar ką?“, A. Š. – „tu ką, tai tu nieko sau, jie, blet, veža tai iš kito miesto, blet, ta prasme, koks skirtumas, sutartis, aš juk sakau žmonėms, reikia, reikia, viskas“. V. K. – „S., bybis žino, ką daryti, aš nežinau. Aš, blet, reikėjo, blet, kažkaip čia pakoreguoti, bet, blet, klausyk, blet. Ir juo labiau, tu man viena pasakyk, aš tuos žmones žinau, kurie tau vežė, aš, aš“; „aš tau viena galiu pasakyti, aš juos pažįstu, ten boksininką, viską“; „ jeigu tu su vietiniais susi, buvai susijęs“; „tau šakės bus už“. A. Š. – „aš tau dar kartą sakau, čia kitas žmogus buvo atvažiavęs, čia tiesiog aš su juo dar buvau susitikęs, blet“. V. K. – „todėl, kad jeigu, blet, vietiniai, įsidėmėk, kai tie žmonės turintys pinigų pradės ieškoti, jie galų neras“; „jie už bet kokius pinigus su-, tuos galus ir viskas...“. A. Š. – „atvažiavo žmogus iš kito miesto, tiesiog, blet, mes su juo susitikom. Su Min, su Minga“. V. K. – „nu, kol kas taip, kol kas, sakyk, eee, bet taip pasakyk – kol kas nėra pinigų. Nu, ką aš tau galiu dabar pasakyti“; „kol kas nieko, sakyk, kol kas du, nachui, bet aš tau, sakyk, tipo, geriau, nėra pinigų, ir kol kas, sakyk, dar klausimas. Aš juk, paskui tas variantas, aš pasakiau, kad greičiausiai reikės tą, blet, velnių duoti, nachui ir viskas. Greičiausiai šitas variantas bus, galbūt. Čia aš tau taip pasakiau“. A. Š. – „koks, blet?“. V. K. – „nu toks, kaip aš tau sakiau. Tai to jau automatiškai neliko, kai mes ruošėmės likti su antru. Duok man jį, aš su juo pats pakalbėsiu, pasakysiu, blet, va, variantas toks, kad, pirmiausia, pinigų nėra, o antras, antras, blet, tą patį, kad kol reikalas toks, kad tai nieko neišspręs, nu“. A. Š. – „nu kaip, jeigu jis sakė, kad duos, dabar jau vėl neduos, blet, pizdiec nachui“. V. K. – „S., ne, dėl to klausimo, ant-, antro, tai artimesnis būtų, manau, nes, aš manau, kad jis užsimanys ten keršyti bet kuriuo atveju. Tuo klausimu aš jam iš karto sakiau“; „tu neapsimesk, kad nesupranti, nachui, todėl, kad jeigu jis akcininkas, tos akcijos iš karto pereis tam, kas čia nuolat su pinigais sėdi. Jis viens ir mirksėti pradėjo. Aš sakau, tu blet, kai duodi komandą, ar tu, tu suvoki, blet, galva, ką tu darai, nachui? O aš taip sakiau, blet, ir viskas, dings kaip į vandenį, jis nupirks viską, eik nachui iš karto, blin, tave sutrins su tokiais pinigais kaip to senio, blet, ir viskas“. A. S. – „nu tai jeigu jis sako, kad, blet, taip ir ką jis tada šneka?“, V. K. – „jis daug ką šneka, supranti“, A. Š. – „blet, tai kaip nachui, kaip daug ką šneka, tai ką, jis, blet, kaip, nachui, sako viena, nachui, čia pasak jo, blet tų žodžių atsižegnoja“. V. K. – „S., ką tu siūlai, man jį užgrūzinti (daryti psichologinį spaudimą), ar ką?“. A. Š. –„ tai kuo čia dėta užgrūzinti, nu, jis bent jau tegul jaučia, blet, atsakomybę už savo žodžius na“. A. Š. – „aš, blet, čia nachui, prieš, prieš savo, blet, A. durniaus vietoj“; „ prieš, nu, Anią, kad sako, viskas bus normaliai, mėnesio gale, aš sakau, ten sprendžiam ir sakau, aš nachui, dingstu...“. V. K. – „tu ką, A. pasakei, ką?“. A. Š. – „ne, ne, aš nieko nesakiau, kad nieko ten jiems, blet, aš sakau, blet, mes nachui“. V. K. – „S., tu suprask teisingai, kaip tu gali kažką sakyti A., jeigu mes visi čia po-. Čia juk, blet, supranti, va, nu gerai, jeigu mes čia su tavim pardavinėtume, blet, valiutą, juodąją ikrą. Va, šiandien parduosim. Čia toks reikalas, supranti, va dėl to, ano, to, aš manau, kad žinoma, kai su nuliais išeiti, tai visai kas kita. Aš tau taip pasakysiu, ten nebuvo naudos, aš iš karto tau pasakysiu. Tiesiog jis šokinėja iš kraštutinumo į kraštutinumą, blet, ir viskas, blet. O antrą variantą jis pats pasiūlys ir aš jam kaip ir, aš sakau, aš tau dar iš pradžių sakiau“. A. Š. – „tai viskas, jis sako, viskas, duokite man, duokite man dvi savaites, blet, dvi, tris savaites, viskas, aš viską išspręsiu, nachui, nagi“. V. K. – „man iš viso, jeigu jis reikalą sužlugdys, nachui, savo šitais bajeriais, blet, jis blet, turės reikalą jau su manim konkrečiai tada“; „A. nieko negalima buvo garantuoti, kuo čia dėta A., nu blet, tu pavarai, blet. Čia toks reikalas, blet, čia gi, blet nachui, iš viso reikalas toks, kad per jį nachui, tu gali, blet, blet 15 gauti, blet, jeigu, o tu A. žadi, blet“. A. Š. – „o ką, o ko aš gausiu 15 metų? Kas man, į Rusiją pabėgsiu, pa-, ir viskas, bybys“. V. K. – „S., S., S., jeigu ruošiesi žmogų palikti su niekuo, nė viena gyva siela neturėjo žinoti Klaipėdoje, nė viena“. A. Š. – „tai niekas, niekas nieko nežino, nieko“; „tai ką jie žino, jie nieko nežino, aš buvau susitikęs su tuo, blet, su savo draugu, aš, blet, o, o, o“. V. K. – „už didelius pinigus informaciją parduos“. A. Š. – „a, a, a, ant-, o antras, blet, atvežė man, nachui, jis, o antr-, o tas, tas, kuris boksininkas, jis net nebūtų žinojęs, kas, kas antrą atvežė, supranti, ten kaip ir“. V. K. – „o jis vietinis?“. A. Š. – „ne, jis atvažiavo iš kito miesto, ką aš tau ir sakau, ką“. V. K. – „jis lietuvis?“. A. Š. – „jis lietuvis, bet jis kaip ir iš kito miesto“. V. K. – „nu va, ir, blet, žegnokis nachui. Aš maniau, kad tu iš viso viską švariai padarysi su Rusija, nachui, blet, jeigu tu susidėjai su lietuviais, ar tu žinai, kas bus, šakės bus“. A. Š. – „tai, blet, galvoji, kad …, tu neži-, tu juk net nežinai …, aš žinau, kas“. V. K. – „kas jie tokie … tavęs atsikratys nachui. Pri, bl-, tik pinigus duos ir viskas“; „ tu nusitempsi ne tik save, tu nusitempsi ir mus visus“; „Klaipėda, tai yra Lietuva – va taip 150 kilometrų ir va taip 300, ko čia“; „aš tau, blet, aš sakau, jį pamatys ir nuo Vilniaus bokšto“; „kol kas tu jam pasakyk, jis atvežė iš Lietuvos, va taip pasakyk, kol ten jį ir įvaryk, pasakyk, situacija pasikeitė, viskas. Bet, blet, tu, tu turi suvokti, kad šiuo atveju negaliu tau garantuoti, va jis …, nu, pirmą kartą, nu tai pasakysim, blet. O jeigu šitą R. užverstų /turima omeny nužudytų/, tu man ką, ateitum, pasakytum, blet, kad aš užsakiau? Aš pasakiau, ką aš tau padarysiu, che che, jo nebėra gyvųjų tarpe, blet“. A. Š. – „blet, nu tai blet, kalbos nėra, kodėl ne“. V. K. – „tada, blet, jam taip pat pasakyk, kol jis dingo, žmogus nachui, dėl kažkokių svarbių priežasčių. Jį čia prispaudė, sakyk, viskas. Kai toks reikalas, aš tau pasakysiu, bet kuris žmo..., bet kuris tave ofi-, girdi, aš galiu, aš gerai pažįstu kriminalinį pasaulį. Tu ten visada gali paaiškinti, kad čia tokia situacija, jūs galite patys pakišti, jie pasakys – brolau, palauk, gerai, tada mes palauksim, jeigu tokia situacija. Bet niekada nelįs. Girdi, mes pasakėme, nagi, kaip galima tokį reikalą forsuoti“. A. Š. – „tai kalbos, tai nėra, kalbos nėra, tai, tai kalbos nėra, tai, tai pa-, palaukti“. V. K. – „kaip tu gali tai forsuoti“. A. Š. – „tai aš, tai aš neforsuoju, aš sakau“. V. K. – „blet, tu savo pinigus gavai“. A. Š. – „tai kuo čia dėti, kuo čia dėti“. V. K.– „užsakymas visada gali būti atšauktas, įsidėmėk. Šitą, šitą aš tiksliai žinau“; „užsakymą gali atšaukti tik tas, kuris užsakė ir daugiau niekas negali atšaukti“. A. Š. –„o jeigu jis žaidžia tą žaidimėlį, blet, nachui, blet, tai čia kaip, kaip?“. V. K. – „o jis seniai žaidžia, o jis seniai žaidžia“; „palauk, S., va tas klausimas, va tas klausimas, su sakai geras, kad teks jam atsakyti. Jeigu jis galvoja, kad va taip viskas paprastai baigsis, metų metais jis bus atsakingas. Jeigu jis galvoja, kad va taip paprastai viskas pasibaigs, metų metais, nachui, už nosies mane vedžioti irgi, blet, ir va tas žaidimas pel-. Aš jam pasakiau, kada nors tu užsirausi ant konkretaus žmogaus, aš jam pasakiau ir mano rusai pasakė“; „galima išdūrinėti /turima omenyje apmauti/ žmones, malti šūdą iki tam tikro laiko, žiūrint ant ko užsirausi, o jis viską“; „aš jam visada sakau, kaip šita va, iš pradžių tu sakai vienaip, o paskui kitaip. S., tu žinai, kodėl aš jį užstoju, ne todėl, kad. Klausyk, ten man reikia išvairuoti visa tai, jeigu tai, blet, aš jau seniai, blet, kaulus būčiau sulaužęs nachui, supranti“. A. Š. – „aš tave puikiai suprantu, jeigu, jeigu kaip, blet“. V. K. – „nachui aš išvis būčiau prasidėjęs“. A. Š. – „ne tu čia …, aš jau nachui, būčiau nubaudęs“; „seniai būčiau nubaudęs nachui“. V. K. – „jeigu aš, taip, klausyk. Jeigu aš pasakiau, mano ž-, mano žodis, taip. Aš padaryčiau, aš viską pasverčiau ir pasakyčiau, pasverti, sveria jis, nachui. Su-, aš tave suprantu, bet ir tu mane suprask. Dabar jį dar ir išdurs (turima omenyje apgaus), kas man tada liks? Man jau taip daug kas sakė, teisingai, tu turi jį saugoti, net rusai sakė. Va dėl tos priežasties, kai išlįs, jo nebus ir viskas ir viskas bus kaip į vandenį dingę nachui. Va ir dėl to aš juk, aš kaip prostitutė, aš jau. Ar tu žinai, kiek aš jau dėl jo žmonių netekau, kiek aš per jį buvau įkliuvęs, kiek aš draugų netekau ir galingų pažįstamų. Todėl, kad aš“; „išvilkau jį, o paskui kaip tu sakai ne-ne-ne susiorganizavo. Bet žmonės mano žino, sako, aš, aš sakau, tai blet, tai“. A. Š. –„ čia juk ne tavo sūnus, blet, kuris nachui penkiametis, kuris, oi, nu kaip ir atleisk, blet“. V. K. – „ten, ten mano kapitalas, o ne sūnus. O jeigu būtų sūnus, aš iš viso jį, su juo seniai jau nekalbėčiau“; „dabar jam taip, galima, kaip tu sakai, gerai įkrėsti, nu ir ką, blet. Dings iš akiračio, o aš, blet, ką, eisiu nachui blet kroviku, nachui, į prekybos uostą, blet uosto kroviku?“. A. Š. – „nu, aš irgi savo nežadu prarasti, nachui, blet, žodį, savo blet…, aš tiesiog…“. 2. V. K. – „S., palauk, rytoj, jeigu rytoj, jeigu vilniečiai neišspręs, nachui, tarkim mentai /turima omenyje policininkai/ jį. Ir prie, nu, pasakys, tema baigta, viskas, tema baigta, blet, pavyzdžiui, nu žinai. Tada aš jam pasakysiu, aš praradau savo metus, aš daug ko netekau. Tu žadėjai nubausti žmogų, kuris mus pametė, prašau, va, nagi. O jeigu ne, reiškia, eik, išdaužyk jam snukį, nachui, su kuo, su kuo pakliuvo tada, svarbiausia, kad mano pinigai būtų pas mane. Manęs tada jau nejaudins visa tai, aš nachui. O dabar man, kiek kartų man siūlė, kiek kartų norėjo, blet, kiek aš atitraukiau žmonių nuo jo, blet“. A. Š. – „tai jis, ko jis, blet, čia ko, nachui, kažkokius nachui, etatinius kilerius rado? Nori kalba, nori nekalba, koks jis, kas čia per nesąmonė, blet“. V. K. – „aaa, jis taip, supranti, supranti, o žinai, kodėl, va, žinai kodėl? Va kodėl jis toks ir kodėl ten tokie, žinai, kodėl? Dar niekas krauju nešiko, niekas, blet, atleisk. Visi tik popieriukus ima ir per snukį laikraščiu vedžioja. Niekas iš jų dar nei karto su, ne, nesivoliojo su pradaužta kaukole, todėl tokia situacija“. A. S. – „nu va, gerai, o žiūrėk, tokia, ne, ne, žiūrėk, tokia situacija, dabar va tą R., taip, pavyzdžiui, blet, tai yra, taip, jo dėl kažkokių priežasčių iš ne, ne, su, kaip ir, jis, jis dingsta. Nesvarbu, nachui, dėl invalidumo ar iš viso suvisam, blet. Kaip, kaip tada va, kas tada? Tie juk, yra taip, taip, kad tada tie viską gauna? Tu juk ten ne popierių ne ...“. V. K. – „jie nieko negauna, jie nieko negauna“; „visi dokumentai ne jo vardu, tai reiškia, dokumentai rimtų žmonių“; „tą variantą jie jau apdorojo, o ir man siū-, aš jiems iš karto pasakiau, vaikinai, Romos vardu nieko nėra, jis perrašė Vilniaus juristams. Ir, ir netgi, jeigu jo nebus, jie toliau tęs bylą. Tai nieko nepakeis ir nieko nepakeis“. A. Š. – „nu, jeigu dabar to R. nebus, blet, klostosi, nachui, tada blet, nu ir ką, tu čia irgi tada negauni nieko, blet?“ V. K. – „žinoma, o ką tu galvojai. Todėl aš tau ir sakau, kad man šito nachui nereikia. Jeigu man šito reikėtų, aš jau seniausiai būčiau atsiskaitęs“. A. Š. – „tai čia, blet, taip ir tempsis, blet, metais, mes su tavim jau kiek kartų apie tai svarstėm“. V. K. – „ne, ne, ne, nesitemps, supranti, tai … Tai aš jį priversiu tai padaryti, o ką, aš ten trenktas, ar ką. Man, tai palauk, blet, ką, aš iki, iki 60 metų taip sėdėsiu, nachui?“. A. Š. –„ tai, matyt, tave tai tenkina“. V. K. – „manęs jau seniai niekas netenkina, tiesiog aš, aš dar turiu logikos. Aš sakau, aš dar turiu logikos. Aš sakau, pakalbėsiu logiškai, o ne, ne su vienomis emocijomis“; „su emocijomis tu niekur nenueisi, tu su emocijomis sėsi 15 metų nachui ir viskas. Tu tai išvažiuosi iš čia, o aš kur važiuosiu? Tu sėdėsi sau Rusijoje, tavęs niekas nepasieks. O dėl to, dėl to tai, tai su nuliais, kol kas tu tą temą gesink, todėl, kad, aš maniau, jeigu ten taip, ten būtų tau rusai atvežę, aš dar ten suprasčiau, per 5 sienas ėję, blet. O čia vietiniai, tai. Aš pats žinau, kaip tai vyksta, blet. Nu va, va čia variantas buvo, čia variantas dingo, viskas, atsisakymas. Čia tu, žinai, kad ne, tu pasakei, nagi, tai kaip gal čia. Čia juk ne mėsos kombinatas, nachui. Atvedė jautį ir reikia sutvarkyt iš karto, va taip“. 3. A. Š. – „nu va tie, antra pusė, ta tas chocholas /turima omeny ukrainietis/, blet. Jeigu jie turėtų nors kokią nors galimybę ir, nachui, pašalintų tą R.. Aš manau, jie galėjo tai padaryti, nachui“. V. K. – „jis, jis turi pinigų, jis gali visa tai bet kuriuo atveju išspręsti“

A. Š. – „nu kaip? Jis? V – nu, dabar tai jau, o, ta aplinkybė padidins jam, nieko jie negali padaryti, nieko jie negali padaryti. Pirma, jis parašė į visas instancijas, į generalinę prokuratūrą, jis visur pavarė, visur. Ir jie tai žino. Ir buvo iškviestas, jie visi iškviesti į prokuratūrą ir pasakė, plaukas nukris jo. Mums jokio skirtumo, jūs čia nieko negausite, tema, tema bus baigta, taip pat ir R. pasakė galiausiai taip. Jie ant R. pavarė, cha, cha, tai R. kviečia, nu, čia viskas beletristika, čia viskas, žinai, kalbos. Tu supranti, tokius dalykus kalbi, čia tas pats, žinai, kaip, kaip, tipo, į mėsos kombinatą atvežė“; „ ne, nu kaip ir, ne, nu, ne , nu, jeigu kaip ir na“. V. K. – „reikėtų prilupti ir viskas. Nu, čia klausimas sprendžiamas taip, kad“; „nu tu juk kol antrą kartą niekur nenuėjai, nieko nedarei. Kol kas tu pagal mano žodžius tik aš sa-. Aš tau sakiau, ruoškis -. Tu juk nebėgiojai, nieko neužsukai, teisingai, antrą kartą. Aš suprantu, kad tau, S., reikalingi pinigai, aš suprantu, bet tu suprask kitką. Čia niekas, niekas, niekas, kaip sakoma, jeigu kokį nors verslą suktų, tai kitas reikalas, galima būtų paskubėti ten ar ką. Čia ne verslas, čia ne verslas, čia visiškas kriminalas, nachui“. A. Š. – „tai čia, tai čia, tai čia dar rimčiau“; „nu, aš tau, aš tau pasakysiu taip, kad, jeigu va dabar ne tu su jais čia sėdėtum priešais mane, šito R. jau nebūtų. Man būtų tas pats, aš jį užversčiau /turima omeny užmuščiau/, nachui, ir išvažiuočiau į Rusiją. Ir aš tau sakau, kaip, aš, aš tau sakau, kaip yra“. V. K. – „o aš jam sakiau taip vieną kartą, kad taip bus“. 4. A. Š. – „juk jis, tai dar blogiau, jis nurodo terminus, jis juk sako“; „jis gi nurodo terminus, čia dar blogiau, blet. A, jis“. V. K. – „tie terminai, aš jau, žinai, kad ten“; „tu, blet, girdi, o mano. /nesuprantama/, grąžink mano pinigus arba siųsk jį po velnių. Tada tokiu atveju galiu taip pat tau pasakyti. Čia viską galima lengvai prasukti. Naudos iš viso šito, blet, bet kuriame reikale turi būti nauda“. A. Š. – „nu, nauda, aš ir nesakau, aš juk ir nesakiau“. V. K. – „jeigu tu nori negalvojant, šita, nueiti, ką nors patvarkyti /apvogti, apiplėšti/, …, bet pinigų nėra“. A. Š. – „aš ir neskubinu, aš dabar ir neskubinu įvykių“. V. K. – „nu, ką tu darysi, imsies ir pamatysi, o tie paskui, gal po 5 metų tau pinigus atiduos, cha“; „o gal iš viso, blet, neatiduos“; „S., tu, tu palauk, dabar pažiūrėsi, kas toliau, palauk. Situacija čia jau įkaitusi, ir ji jau pati turi kažkaip, kažkaip praeiti. Pažiūrėsim, nu ką, ko jis ruošiasi imtis. Jeigu jam reikia bet kuriuo atveju atkeršyti, jis bet kuriuo atveju turėtų. Todėl, kad, pirma, man, tavo garbė, čia kokia garbė, tai čia ką, niekur nebuvo. Mano garbė paliesta, va jeigu, va, tu manai, kad jis viską padarė, va, prašau žmogus, jis tau padės, tau savo garbę nuplauti, nachui. O jeigu tu šūdą mali, reiškia …, va ir viskas. O ką aš tau galiu dabar daugiau pasakyti? Ta, A. tu nieko negalėjai žadėti, todėl, kad, nu blet, čia jau ne verslas, blet, nu tu suprask, blet, gerai, ten mes su tavim pakalbėjom, ten kažkokį prasukom reikaliuką, pinigų yra. Aš tuos pinigus ramiai padėjau, o o tu jau, įsi-, ten, blet, jau susitarei. Mes tai, mes tai pajudinom reikalą. Čia, čia, blet, jeigu A. sužinotų, apie kokį verslą mes kalbame, ji juk, tokia, išvis apšaltų“. 5. V. K. – „aš dar palauksiu. Aš visur turiu žmonių, nachui, įsidėmėk. Jeigu tu galvoji, kad blet, kad aš neturėjau nemažų ryšių visur. Todėl jis, tai aš jį ir ištraukiau, jis tai pats buvo nulis, jis nulis buvo. Aš padėjau ir ten pasireikšti ir čia pasireikšti, pin-, ir pinigų pamečiau jam, blet, tiek, blet, kad jis nežinojo, kur juos dėti, nachui. Jis pats juk nieko negalėjo. O paskui jau, kai jis prasi-, išl-, kaip žinai, viską aplinkui prasuko, gerai įsitvirtino, ten bardakas, ten bardakas, su tuo susipyko, su anuo susipyko. Aš tai, žinai, kaip, savo reikalais vaikščiojau, jis ten savais. Man sako, ten susipyko, ten susipyko, aš sakau, R., ką tu, tu juk lygtai toks ramus vaikinas buvai, kaip tu įsigudrinai dantis rodyti? Aš vieną kartą, aš pastebėjau, kaip jis gali dantis iššiepti, vieną kartą aš pastebėjau“. A. Š. – „tai dėl to, kad pasijautė nebaudžiamas ir viskas“. V. K. – „taip, taip. Tada aš jam, jis man, žinai, kai mes su juo kalbėjomės, aš jam sakau, tu girdi, tu su visais susipykai. Tu ką, gal nori ir su manim susipykti? Jis sako, kodėl ne, galiu“; „va aš jam dabar tai primenu. Aš sakau, pasakyk ačiū, kad su tavim nesusipykau, paskutinis, su kuriuo tu susipyktum. Tai būtų buvusi tiesiog paskutinė situacija ir viskas. Todėl, tu žinai, blogai, kai žmogus va buvo niekas, jam išauga sparnai ir paskui jis tuos sparnus nukerta, o pasirodė tai, blet – reikia visada žinoti savo vietą. Jeigu tu dirbi su žmonėmis, tau padeda, tau moka, tau duoda pinigų“; „kol kas nereikia jo liesti, nieko? Blet. Mano vaikinai jau iš, iš Rusijos siūlė su juo atsiskaityti, nachui, aš blet, seniai, palauk, atsiskaityti“; jis, ne, tai aš jam pasakysiu. Pasakiau, aš jam k-k-konkrečiai, aš neturiu ką prarasti, viskas. O kur man, blet, metai prašikti, blet. Aš sakau, blet, visi mano pinigai iškeliavo, blet. Tu, blet, viską pasiėmei, tu blet, namą nusipirkai, tu, blet, gyvenai nachui, tu, blet, vaikus iš-, išmokslinai užsieny“. 6. A. Š. – „tai, tas plikis, va tas chocholas /turima omeny ukrainietis/, blet, jis pagal idėją, jis juk toks pats, jis, jo juk toks pats, blet, amplua, kaip ir tavo iš esmės, blet“: „nu va kaip, nachui, tas chocholas /turima omeny ukrainietis/, blet, su tuo, blet, tuo steigėju susijęs, taip pat, kaip ir tu su R.“. V. K. – „ne“, „reikalas toks, kad, ne, reikalas toks, kad jį pa-. Ne, jis jokių finansinių reikalų su tuo steigėju neturėjo“; „tu nesupratai. Va tas va, kuris jį ten visaip įtraukė, dabar jis irgi spjaudosi sužavėtas. Jis jam pažadėjo, nu, kaip aš tau, kad viskas bus gerai. Mes paimsim, parodė „(duomenys neskelbtini)“ pajamas – 800 tūkst. eurų. Jis viską jam parodė“; „iš pradžių jis atėjo užtarti. Kas tokie, blet, va, mano bičiulio norite, blet“; „nulindo pinigų, o jis ir įklimpo ten. Supranti, va jeigu jie dirbtų, viską. Jį supažindino, atvedė mano bičiulis, mano. Sako, aš specialiai jį atidaviau, aš nežinojau, kad ten tu, aš jo ne, ne, aš niekada. Nea, paskui mano bičiulis, va, kuris gerai čia įsitaisęs, jis nuėjo ten ir sako, baikit, nachui. O jis sako /nesuprantama/, nu nieko sau, tu juk“; „buvo siūlomas va toks variantas, mes nuimam areštą, tu paimi pinigus, paimi „(duomenys neskelbtini)“. Mes pasiimam savo pinigus. Nu, ten yra momentas, kur mes norim pasiimti tuos pinigus su tais, su savo nuostoliais, kuriuos mes irgi turėjom. Bet jis natūraliai išvairuoja savo nuostolius, ten irgi viskas normaliai. Tai yra, visada galima prieiti bendrą konsensusą“; „ Va, klausyk toliau, mes jam pasiūlom tokį variantą, kieno „(duomenys neskelbtini)“, to ir pinigai. Supratai? Kas, va, o tu sako „(duomenys neskelbtini)“, to ir pinigai. Mes jam siūlome tokį variantą, darom, nu, kad tau galvos nekvaršintume, tau tiesiog sakau, taip, taip, taip, taip mes darom. Mes juk rusus pa… iš tikrųjų geras fo... Tu pigiai paimi „(duomenys neskelbtini)“, mes paimam savo 8 milijonus ir tu, nuimam tavo areštą. Bet „(duomenys neskelbtini)“ tu paimi kažkur 2 milijonais eurų pigiau, negu tu galėjai duoti“; „nieko jis neinvestavo, jis niekur n… neinvestavo. Jam, mes rusams sakome taip pat. Mes juk nenorime pinigų iš jo kišenės paimti, mes norime paimti tai, ką uždirbo mūsų ka-. Tai, kas pagal įstatymą priklauso jau mums pagal dokumentus, pagal tai, kad mūsų akcijų 50 procentų patvirtino Aukščiausiasis teismas. Va jūs, tai yra jie oficialūs. Todėl oficialiai pagal dokumentus jis mums skolingas 7 milijonus į sąskaitą su, su visomis mūsų išlaidomis, kurių mes netekome. Nu, dabar praėjo dar ten 4 metai, mes norim irgi gauti savo tuos 8 milijonus. Supranti, dabar jau or-, ordinas apie kitką, bet mes jam atiduodame, nuo ne, duodam „(duomenys neskelbtini)“, paklausyk. Jis, jis, jį ima pigiau, negu galėtų paimti. Mes nuimame areštą, ir mes visi išsiskirstome patenkinti. Bet jis taip nenori. Va todėl aš ant jo dantį ir griežiu. Nu jau, blet, gerai, pasistumdėm, viską. Ir ką prisistumdėm, blet, supranti. Tu būtum matęs jo snukį, va tu, va mano vaikinai atvažiuos šiandien, jis sako, blet, ša-, čia šakės, čia tiesiog šok-, plikis, tai, toks snukis tiesiog. Iš pradžių reikėjo jam irgi taip, o kaip nutrūkęs. Paskui ėmiau galvoti variantus, pradėjom žiūrėti dokumentus, aš su rusais. Nu taip, blet, pasirodo, jį išdūrė dėl pinigų. Jam tik sumokėjo milijoną litų, viskas. O tas mažas įsitrynė čia, pakvietė tą, ir jie nusprendė jį išdurti, supranti. Bet dokumentai yra, kur nuro-, nurodyta, kad turėjo sumokėti tuos pinigus už akcijas, beveik 5 milijonus, litų“. A. Š. – „tai, ko tada čia tempti toliau, bach ir pašalini ab.., viskas, nachui, klausimas baigtas, iš karto baigtas klausimas“. V. K. – „geras klausimas, bet čia kažkas žaidžia „Akį“, tu supranti, kas“. A. Š. – „čia nėra plikio, nėra problemų iš viso, nachui, iš viso jokių problemų, blet“. V. K. – „bet paklausyk. Tyliai tu šnekėk, blet, čia valgo daug… . Aš tau galiu pasakyti, va šita tema, tokia ir yra. Todėl, kad čia jam tas supistas, tas, kuris bendras steigėjas, jis iš viso ten, nachui, ant seklumos /turima omeny jam nepasisekė/, viską finan“. A. Š. – „tas, kuris su „Leksusu?“. V. K. – „taip, taip, todėl, kad jį kaip ir pripažino, ten viską peržaidė, akcijas jam per-, perrašė va tas teismas, viskas. V. dabar niekas, bet jis finansuoja visus teismus, viską, supranti. Kol yra finansavimas, visi taip sako ir rusai sako, visi sako“; „va tas sveikas turi būti kol kas. Kaip aš paskui pasakiau, įsivaizduoji, sakau, jeigu jį dabar tiu-tiu. O, įsivaizduoji, akcijos, reiškia. Tai tu, tu įsigilink, giliau žiūrėk, žiūrėk, kas vyksta toliau. Reiškia, jis turi žmoną ir vaiką. Žmona lieka šitų akcijų paveldėtoja su vaiku“. A. Š. – „iš jos jas nusiperka plikis ir viskas“. V. K. – „teisingai. Aš sakau, tu ką, durnas. Aš sakau, jis, sakau, ji lik-, ji kaip ir lieka kaip ir žmonai ir vaikui? Taip, R. sako. Aš sakau, nu, ir ką mes darysime toliau? V., mes, sako, eisim, irgi akcijų nusipirksim. Aš sakau, tu ką, durnas, tu ką, juk pinigai pas jį… iš karto rankose, V.. Jis, jis sumokės 5, 6 milijonus, ar tu gali sumokėti tokius pinigus? Mes iš karto įkliūsim. Stovi, snukis ištįso, aš sakau, tu debilas, blet, nachui. O va tu teisingai sakai, aš visada taikiausi į šitą žiurkėną, blet“. 7. A. Š. – „svarbiausia, blet, svarbiausia, kad jis plikio nenori, blet, visiškai pašalinti, o tą jis nori invalidu padaryti. Pizdiec, tai čia iš viso kokia prasmė?“ V. K. – „akcijos lieka“. A. Š. – „nu gerai, pasodinti jį, pasodinti jį į vežimėlį, blet, gerai. Nu tai čia ką, jeigu jis sako, tada rezultatas bus, blet. O kaip, kaip jis, jeigu jį, nu, tai ko jis lin… sakys, viskas, nachui, to plikio, sakys, man nieko nereikia, aš parduodu akcijas ar kaip vyksta?“ V. K. – „aš apie tai galvojau irgi, kodėl jis būtent taip sprendžia tokį klausimą. Tau irgi aš galiu pasakyti kodėl, kodėl jis taip sprendžia, kodėl jis taip nusprendė, blet, galų gale. Aš taip padaryčiau, kai išvairuotume, nors į pabaigą, bet šitoj situacijoj kažką duos, bybis žino. Supranti, čia vyksta taip, kad viską galima padaryti“. A. Š. – „aš, aš suprantu, paskui nu, aš suprantu, paskui jį nubausti“; „aš suprantu, taip, pabaigoj paskui, kai viskas pasidarys ten, jį bach, bach nachui, tam, blet, pasodinti į vežimėlį“. 8. A. Š. – „jis reiškia, jis nenori to pašalinti, jis nori jį padaryti invalidu. Jis nenori pašalinti plikio, blet, reiškia, nes jis bijo, kad, nachui, jį gali už šiknos sučiupti“. V. K. – „jis visko bijo“. V. K. – „o kas iš viso pradėjo šitą temą, galvoji aš, čia jis viską?“; „jeigu aš būčiau pradėjęs, aš būčiau ir pabaigęs“; „ supranti, tiesiog R. niekada negalvojo, kad aš turiu didelių galimybių ir kai aš jam pasakiau, kad aš, jeigu tam reikalingas tas variantas, aš nuvažiuosiu į Rusiją, aš rasiu. Jis vis galvojo, aš juokauju, va, kai aš, kai tu išlindai, aš jam pasakiau konkrečiai, kad mokėti pinigų, sakau, į priekį nereikia. Pinigai bus pas mane. Tai yra, kad jis neima į priekį. Supranti, koks variantas, sakau, klasiškas. Ne, kai kurie ima į priekį, supranti, čia avansas ar kaip ten. A, o paskui, blet, jis vis galvojo, kad aš juokauju. Aš niekada nejuokauju, todėl, kad jeigu aš juokauju, todėl aš padarau iki galo, nachui, supranti. Viską padarau iki galo. Čia tokia situacija su tais pinigais, blet, jų daug, supranti, va visa situacija kaip, va, kaip va, aš tau sakau, visada reikia pasakyti, reikia spręsti, čia prieš 4, 5 metus. O jis vis kikeno, blet, vaikščiojo“. A. Š. – „tai arba dabar jau reikia nuspręsti, todėl, kad kas bus toliau, blet, bybis žino, natūraliai, pasiims valstybė ir ką tu paskui, blet, R. eisi užversti /turima omeny žudyti/?“. V. K. – „va tuo metu, va, va, jie, kurva, va pamatysi, toks vaikinas puikus, blet, pinigų turi. Jis, blet, ryšių turi Rusijoje, Pitery, pizdiec, viskas. Jis man galų gale taip ir pasakė, jis toks protingas vaikinas, protingas, aš va, su juo kartu augau. Jis man, žinai, kaip pasakė, sako, tiesiog žinai, kuo tai gali pasibaigti, niekuo. Čia tiesiog išpis bankas, bankas išpis“. 9. V. K. – „Bet tu suprask, jeigu jį tik uždarys, R., viskas. Patikėk, sprendimo raktas, net viską suprato ir rusai. R., kuris žino, kaip juridiškai visus dokumentus sutvarkyti“. A. Š. – „tai kaip jį užda-, kaip, kaip jį už-, kaip jį uždarys, tu man paaiškink, tu man paaiškink, kaip jį uždarys?“; „kaip jį uždarys, kaip? Nu tiesiog, nu, gerai, gerai, iškvies netgi, blet, nebus, pavyzdžiui, blet, vykdytojo, nebus, blet, ginklo, su kuriuo visa tai padarys, kaip, kaip, blet“. V. K. – „ne, aš suprantu, teisingai sakai“. A. Š. – „kaip jį įtraukti, nu, pri-, nu, atves jį, nu ir ką, nu, pakalbės su juo ir ką, nu, palaikys jį dvi dienas“. V. K. – „patikrins visus mano skambučius, gali patikrinti“; „o tuo metu iš Rusijos daug žmonių skambino“. A. Š. – „ne blet, ir ką nachui, nu, palaikys jį dvi dienas, nu, ir su juo nieko nebus, suk kaip nori, blet, susijusio tiesiogiai, iš viso nieko su juo susijusio nebus“. 10. V. K. – „va, jeigu nebūtų plikio, va tada nebus pastebima, todėl, kad jis niekas, o R. kas šitoj situacijoj, tu supranti“. A. Š. – „ne, aš suprantu, bet jiems kaip ir nebus to plikio, tai nebus“. V. K. – „ten dabar yra du akcininkai, va tas mažiukas, K. ir R.. O, o plikiui pasakiau na, eee, teismas, nachui, laikykis distancijos, gali. Ir jeigu tu turi daug pinigų, padėk, bet ne, čia tu ne, neturi teisės sudaryti kažkokių problemų po šito. Va ir viskas“. V. K. – „ne, ne viskas, čia aš pri-, bet supranti, čia viskas priklauso ne nuo manęs. R. bijo, va ir viskas, kas pasakyta“; „S., jeigu tai būtų, man garantuotų, kad tai išsispręs, tai, aš jį po velnių pasiųsčiau ir važiuočiau į Pamaskvę pas vaikinus, aš atvežčiau žmogų be problemų. Bet aš bijau vieno, kad kaip ir, blet, nesugadinčiau čia visko, tik dėl vienos priežasties, kad tai reikėjo anksčiau daryti, daug anksčiau“; „be R. komandos aš nedarysiu. Paskui R. pasakys“. 11. A. Š. – „jį reikia, jį reikia, blet, išstumti visam laikui ir viskas, ne-e, va tą, kuris, …, va tą, blet, plikį, imi, pašalini, viskas, visi klausimai išspręsti“.V. K. – „S., aš, aš būtent už tai, ką tu sakai, todėl, kad aš suprantu, baigsis“. A. Š. – „kažką ten invalidais padaryti, čia jau, čia jau ...“. V. K. – „bet supranti, ko R., R. bijo. Aš manau, kad, aš netgi žinau, ko jis bijo, ko jis bijo. Kit- keršto, nu, ten jis gal dar sūnų turi, ten dar ką nors turi, va ko jis bijo, kad jam pradės keršyti, aš taip manau“. 12. V. K. – „ir ką tu pavo-, tu, tu, blet, tuščiai dirbi, aš nachui liksiu šiknoj /turima omeny be nieko/, o ir jis paskui pasakys, tai, tai tu visą reikalą sugadinai. Man paskui, blet, visi pasakys – tu sugadinai reikalą, nachui, o kam man šito reikia“. A. S. – „tau, tau ir reikia jį su-, kad jis, blet“. V. K. – „čia reikia padaryti tai, ką mes ruošiamės daryti su tuo ar su kitu arba pribaigti visiškai, arba į vežimėlį, kad tai neįtakotų, nesugadinant reikalo. Jeigu tai reikalus sugadins, kam man“. A. Š. – „tai ne, pat-, tai ne, pa-“. V. K. – „tu gauni ir išeini, o man kas lieka?“; „tu, blet, tu ir mes, reiškia, aš tau, aš sau padarau meškos paslaugą, tau padedu, o pats, blet“; „tai aš tau ir sakau, čia turi būti, padaryti taip, turi vykti taip, kad neįtakotų reikalų, nenukentėtų reikalai. Jeigu reikalas nukentės, kam man viso šito reikia, blet. Va, tada aš galiu, kai aš suprantu, kad nieko, šūdas ten, blet, išpiso, nachui. Ir va, jis nuvažiavo, blet, va, tada ta- R. pagąsdinti, tai yra į invalido vežimėlį įkišti ir pats išvažiuoja iš čia, velniai jo nematė, nauja … ir viskas. Tu supranti, kad čia, čia tokia situacija, kad, supranti, sakau, būčiau patenkintas, blet, bet kaip ir. … iki bybį gausi, blet, taip ir tampaisi kaip kvailys, o gal iš kitos pusės. Ir rusai irgi, gal iš kitos pusės užeikim. O jis komandos nė dėl nieko neduoda. Todėl, kad jis, sako, o blet, kam, tik tu. O va, bet tu žinai, kad jis teisingai daro. Todėl, kad tada, žiūrėk, jis juk irgi pasielgė teisingai, jis ne kvailas. Todėl, kad tada R., kaip ir ee plikis buvo, akcijų turėjo tada. Ir tik prieš pusę metų tai atsitiko, kad jį“. A. Š. – „teismas jį panaikino“. V. K. –„ taip, panaikino, o seniau jis …, jis kaip ir buvo nusipirkęs, buvo manoma. Bet tik aukščiausiasis apeliacinis teismas panaikino šį reikalą, toliau jo apskųsti nebegalima. Kadangi maišatis prasidėjo per teis-teismą, tai yra jis jau, jis“; „jis nusipirko, taip, akcijas per teismui, teismin-, teisminiam nagrinėjimui vykstant. Jis neturėjo teisės taip pasielgti. Viskas, va ko. O taip jis buvo valdytojas ir atleisk, blet, … prasmės jį judinti nebuvo jokios, tai jis ir įkalbėjo R. tada, todėl, kad jis kaip ir akcijų valdytojas. Jis nusipirko, jis jau viskas, jis šeimininkas. Jis taip ir galvojo, todėl, kad R. tai, R. ten sėdė-, mes tai sėdėjome „(duomenys neskelbtini)“, mus tai išmetė iš tenai“. 13. A. Š. – „tai reikalas, gadink čia, negadink, jeigu nebus, jeigu“. V. K. – „ir aš dar galvoju, ir aš dar galvoju, ko jis bijo, dėl savęs bijo“. A. S. – „jeigu tavęs nebus čia šioje šalyje, jo čia nebus, kokie nachui, kaip jūs galite būti, jūs ne, niekaip negalite būti kalti, nechui“. V. K. – „nu, aš tai supr-, aš tai tikrai ne, aš, nachui, dingsiu, blet“. A. S.– „tai, tai ir jis nie-„; „ir, ir jis niekaip negali nebūti, supranti. Jis nei kaip vykdytojas negali būti, jeigu jo nebus tuo momentu, vykdymo, blet, čia, šalyje“. V. K. – „nu, manęs tai tikrai nebus“. A. Š.– „tai ir nieko nebus, supranti, galų nebus“. V. K. – „nu, nagi, kol kas su šia tema baikim, nachui, nes čia, blet nachui, kameros, blet, chujameros ir pokalbiai, blet, gali būti, visokia chuinia. Tau, tau pakankamai paaiškinau, kaip čia yra dabar“. 14. V. K. – „S., čia viskas normaliai. S., tu, tu normaliai darai, tu į priekį užmokesčio neimi, šitą aš jam irgi pasakiau. Čia normalus ėjimas, taip, čia normalus, tu normalus žmogus. Supranti, ten kiti gali paimti ir dingti, aš, aš irgi taip nesielgčiau. Kiti pasakytų, nagi, ten išankstinį apmokėjimą 50 procentų. O kaip aš tau duosiu, kai gali tiesiog išvažiuoti ir kam aš pasiskųsiu, che, che. Tokie reikalai. Reikia spręsti klausimą ir jį reikia spręsti, jeigu jis nesisprendžia kaip sakoma, va taip, tai, tai ko jis, blet. Juo labiau, kad jie jau visiems paskelbė, kad mes iki galo eisim“. 15. V. K. – „ir čia, akys ir ausys irgi yra visur, tu neužsimiršk. Aš tau pasakysiu galutinį rezultatą, kai, kad, kai reikės arba nereikės dabar, palauk. Aš asmeniškai už tai, kad, kaip va, ir todėl, kad toliau tai per ilgai užsitęsė. Nu, jis pa-, komandos nėra, o be jo aš negaliu nieko spręsti, tokie dalykai, supranti. Bet jis man tai paskui pasakys, tu sugadinai reikalą – eik nachui. Aš, aš, bent jau šiai dienai niekur reikalo nesugadinau, visi tai žino ir aš, nuo manęs nieko nepriklausė, kad jis kur nors būtų įkliuvęs. O taip tai, žinoma, tai priklausė, pasakė, tu matai, tu ėmei, sugadinai. Tai ką, tai eik tu velniop, kam man to reikia. Aš dar savimi rūpinuosi, o ne kuo nors ten kitu“; „tu turi suprasti teisingai, tau čia niekas, tu niekam neskolingas ir tau čia kol kas niekas nieko neskolingas. Nu, nu, nepavyko. Čia toks dalykas, nu, supranti. Aš, kaip čia tau dar paaiškinti, bybis žino. Nu ne, čia, čia tau bet kuris pasakys, kad, nu, blet, tokia situacija, ji, blet. Nors dar galutinio žodžio iki galo dar niekas nepasakė. Niekas dar nežino, kaip ten toliau situacija, ką reikės daryti toliau. Aš jau irgi pykstu ne mažiau negu tu dėl viso šito, nepergyvenk. Aš jau šikau, blet, bybį, mačiau visa tai, blet, supranti. Blet, aš apskritai, nachui su, jokio bybio, blet, už -, užstrigau, blet, šitam reikale, blet. Irgi blaškausi, nachui, kad, blet, kažkaip išvairuočiau, kažkaip, kažką, kažkur. Nu, anksčiau ar vėliau aš išsiaiškinsiu, aš šitos situacijos irgi taip nepaliksiu, ką tu galvoji. Kiek galima, blet, blet, iš tikrųjų, blet, ir tiesą sakant, ten dėl, dėl, dėl to „(duomenys neskelbtini)“, čia ne tie pinigai, kad mums atiduotų. Ten, blet, ten tokios pajamos, S., tu paskaičiuok, blet, ten pizdiec, ten ne tokie. Juo labiau, kad tu pats kaltas, tavęs paprašė nubausti. O tu suklydai, nu nepavyko tau manęs nubausti. Ko tu dabar iš manęs nori? Va, va jeigu, va jeigu mes su juo kartu verslu užsiimtume, jums pasakė, jis galėjo pasakyti, jūs mus, jūs mane išdūrėte. Tai nieko nebūtų, iš viso jokių kontaktų su juo. Nu tiesiog va, kaip aš tau dabar pasakiau ten“. 16. V. K. – „va ir aš, taip ir aš sakau, kad užteks, aš jam pasakysiu, paž-. Aš dar su juo kalbėsiuos apie visus šituos reikalus. Kada tu ruošiesi kažką išspręsti, viską? Ne, šnekam su plikiu ryžtingai, viskas nachui, viskas“ (Priedas Nr. 3, t. 18, b. l. 96–122, 123–159).???

Žemesnės instancijos teismas

2015-07-08 10.00.57 (UTC+3) skambinta V. K., skambučio trukmė 27 sek. 31–34) 2015-07-08 14.46.54, 14.47.11, 14.49.15, 14.50.14 (UTC+3) 4 kartus mėginta skambinti V. K.. 35-36) 2015-07-08 15.12.57 (UTC+3) gauta SMS žinutė nuo V. K., kurioje rašoma: „Vidi pokazy nov. Masiny.“, o 2015-07-08 15.13.28 (UTC+3) A. Š. atrašo V. K.: „Ok“ (šios dvi žinutės buvo ištrintos). Apžiūros metu anksčiau aprašyta informacija, buvusi skiltyje „TimeLine“ (laiko juosta), eksportuota į failą „Ataskaita“ (žiūrėti ataskaitos 27–36 punktus), kuri atspausdinta ir pridėta prie apžiūros protokolo kaip Priedai Nr. 7 ir 8 (t. 19, b. l. 53–54).???

Žemesnės instancijos teismas

2016-07-18 raštas dėl ketinimo pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, jį pasirašo R. G.. Rastas šio rašto originalas ir kopija.

Mėlynos spalvos plastikiniame segtuve rasti šie dokumentai: 2011-01-10 VMI informacinis pranešimas apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas; 2006-11-22 V. K. darbo sutartis Nr. 20 ir jos priedas; „Omnitel“ abonento plano keitimas G. K. vardu, kuriame nurodytas mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2015-12-28 R. G. pareiškimo matyti, kad 2015-12-08 asmuo, prisistatęs R. Ž., pateikė garso įrašus dėl grasinimo susidoroti su juo ir už tai paprašė 50 000 eurų. 2015-12-14 ir 2015-12-16 dienomis jis padarė pokalbių su R. Ž. garso įrašus ir pateikė juos su pareiškimu (t. 7, b. l. 14).

Iš 2015-12-29 pareiškėjo R. G. pareiškimo matyti, kad 2009 metais jis iš V. K. pasiskolino apie 250 000 eurų, kurių iki šiol nėra grąžinęs. Kiek žino, V. K. pinigus skolinosi iš kitų asmenų, bet skolos raštelius jis rašėsi su V. K.. Kadangi pinigus skolinosi ne vieną kartą, skolos raštelių buvo ne vienas, todėl vėliau pasirašė vieną vekselį, kuriame nurodyta bendra visų pasiskolintų pinigų suma – 2, 5 mln. litų. Jis žino apie šią skolą, tačiau šiuo metu dar neturi galimybės V. jos grąžinti. Jie su V. nuolat susitinka ir kalbasi dėl skolos. V. yra labai impulsyvus žmogus, jis ne kartą yra grasinęs dėl negrąžintų pinigų. Kiek tie grasinimai yra realūs, pasakyti negali. 2015-12-08 antroje dienos pusėje, tikslaus laiko nurodyti negali, jam į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris neprisistatė, bet paprašė susitikti. Jis su tuo vyriškiu susitiko tą pačią dieną prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Vyriškį matė pirmą kartą. Vyriškis prisistatė R. Ž., kad yra nuo dviejų Vilniaus ypatingo operatyvinio skyriaus asmenų. R. pasakė, kad į jį kreipėsi Vilniaus ypatingo skyriaus operatyvininkai, kurie nori Kalėdoms užsidirbti pinigų saldainiams ir kad jie gali perduoti surinktą informaciją dėl V., pavardės neįvardijo. Taip pat pasakė, kad jis gali „išpirkti V.“. R. pasakė, kad, išpirkęs visą tą informaciją, jis galės kreiptis į prokuratūrą, galės su ta informacija daryti ką nori. R. padavė diską ir atminties laikmeną. Jis iš karto perklausė įrašą ir suprato, kad eina kalba apie V. K., kuriam jis yra skolingas. Iš įrašyto pokalbio buvo aišku, kad V. impulsyviai kalba grasindamas dėl pinigų, bet pokalbyje nėra įvardyta nei jo vardas, nei pavardė. Atminties laikmenoje buvo V. K. nuotrauka. Supratęs, kad grasinimai yra nukreipti jo atžvilgiu, R. Ž. pasakė, kad skolingas jis yra ir kad to jis neneigia. R. Ž. pasakė, kad įrašas yra dviejų valandų, o čia yra įrašyta tik dalis medžiagos, R. už šią informaciją paprašė 50 000 eurų. Jis suprato, kad R. Ž. į jį kreipėsi kaip į V. geriausią draugą, galintį V. padėti. Jis R. pasakė, kad suma per didelė, pasiūlė 10 000 eurų prieš gaunant visą informaciją ir 10 000 eurų po to, kai bus perduota visa informacija ir kai jis pakalbės su V.. R. Ž. pasakė, jog neaišku, ar taip sutiks operatyvininkai. 2015-12-14 jis vėl susitiko su R. Ž. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Susitikimo metu darė garso įrašą, kurį pateikė kartu su pareiškimu. Dėl V. grasinimų ir įrašo, tai R. Ž. pasakė, kad vis dėlto suma būtų 20 000 eurų prieš ir 20 000 eurų po to. Jis R. neatsakė nei taip, nei ne. 2015-12-13 jis susitiko su V. K., kuriam viską papasakojo ir padavė garso įrašo kopiją, kurią jam pateikė. V. neneigė, kad tai jo balsas, kad jis taip sakė, kalbėdamas su S.. S. jis nepažįsta. V. pradėjo išvedžioti, kad jis visada taip sako, kad jis kalbėjo ne apie jį, kad gal jį kas nors vertė taip sakyti, pasakė, kad aiškinsis į pagalbą pasikviesdamas kaliningradiečius. Supratęs, kad V. nenori teisinio aiškinimosi, pasakė V. nesikišti, kad šitą situaciją jis sutvarkys pats. Susitikimo metu pastebėjo, jog yra sekamas. Su V. buvo susitikęs „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, pamatė įtartiną vyriškį, kuris juos sekė. Tą vyriškį jis nufotografavo. 2015-12-16 vėl susitiko su R. Ž.. Pokalbį susitikimo metu įrašė ir pateikė tame pačiame diske su pareiškimu. Pokalbis nebuvo informatyvus, R. Ž. mažai kalbėjo, norėjo pinigų, iš viso 40 000 eurų. Po šio susitikimo buvo susitikę dar du kartus, jokių pinigų neperdavinėjo, o R. Ž. neperdavė jokių įrašų. Kad V. K. jam grasina dėl skolos, jis tą žino. Savo skolos jis neneigia. R. Ž. su V. K. nėra pažįstami. Iš kur R. Ž. gavo tuos įrašus, nežino. Mano, kad tokiu būdu R. Ž. norėjo užsidirbti pinigų. Pinigų R. Ž. nereikalavo, negrasino. Jam žala nepadaryta. Pamatęs, kad yra sekamas, kreipėsi į policiją, kad nebūtų pereita nuo paprasto pinigų prašymo iki turto prievartavimo. Mano, kad R. Ž. buvo kažkieno pasiųstas žmogus. Kas tai organizavo, nežino (t. 7, b. l. 20–23).

Iš 2016-01-04 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas diskas DVD-R, kurį pateikė R. G.. Apžiūrėjus pateiktą diską su garso įrašais nustatyta, kad yra trys failai su garso įrašais. Pirmo failo data 2015-12-14 17.25 val., įrašo trukmė 42 min. 52 sek. Kalbasi R. G. ir R. Ž., kuris sako, kad „sistema tokia: paduodi (pinigus), kitą dieną aš tau atvežu šitą, fiziškai reikia do Vilniusa“. Antro failo data 2015-12-16, įrašo trukmė 18 min. 43 sek. R. Ž. ir R. G. tariasi dėl pinigų. Perklausius trečią garso įrašą, trunkantį 43 sek., nustatyta, kad vyriškis kalba rusų kalba emocionaliai, tačiau neįvardija nei asmenų, nei pinigų sumos, nei jokių konkrečių detalių. Konkrečių grasinimų nesigirdi (t. 7, b. l. 31–35).

Iš 2016-01-07 R. Ž. paaiškinimo matyti, kad prieš mėnesį susipažino su R. G. dėl patalpų nuomos prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbių metu sužinojo, kad R. turi problemų su savo sesers vyru V., nes V. jam nuolat grasina. Paklausė, ar jis galėtų padėti kaip nors V. „apraminti“, kad šis atstotų. R. pasakė, kad turi audio-, video- įrašų fragmentą diske ir norėtų gauti visą audio- ir video- medžiagą už pinigus. Jam (R. Ž.) buvo reikalingas geromis sąlygomis prekybos plotas, todėl jis R. pasakė, kad šis pats susigalvotų sumą sumokėti šiam sandoriui. Jis paprašė kažkokios pinigų sumos ir įrašų, norėjo juos peržiūrėti ir pasakyti ar gali kuo nors padėti. Kalbėti apie pinigų sumą buvo pradėję nuo 50 000 eurų, bet vėliau jis pasakė, kad R. duotų pinigų sumą savo paties nuožiūra ir ta suma buvo 10 000 eurų. Jei būtų gavęs pinigus, tada ir būtų galvojęs, kaip R. padėti. Jokio įrašo jis neturėjo ir savo iniciatyva R. G. jokio įrašo nesiūlė, pinigų nereikalavo. Jam buvo duoti perklausyti pokalbiai tarp jo ir R. G.. Jis neneigia, kad tie pokalbiai yra jo su R. G.. V. nepažįsta. Tik iš R. kalbų žino, kad jis yra V. skolingas ir kad V. jam grasina (t. 7, b. l. 36–38).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2015-11-26 pokalbio suvestinės matyti, kad pokalbio metu S. F. pasakoja, kad kažkokie asmenys turi įrašus, kurie gali būti reikšmingi V. G. sumušimo byloje, ir tie patys asmenys už įrašus nori gauti piniginį atlygį. S. F. sako, kad įraše yra vienas lietuvis, tiksliau, kaip ir rusas, kuris yra R. (G.) draugas, o kiti du iš Kaliningrado. Asmenys, kurie turi tą įrašą, pradžioje norėjo R. už atlygį atiduoti, tačiau jis (S. F.) pasiūlė pirma pakalbėti su V. G.. Pasak S. F., jei bus sumokėta 2 000 eurų, tai tie asmenys, turintys įrašą, įvardys tik to lietuvio-ruso pavardę, o kaliningradiečius turės nusistatyti pats V. G. pagal sienų kirtimus. V. G. paklausus, ar tie asmenys, kurie S. F. pasakė apie įrašą, yra klaipėdiečiai, į tai S. F. atsakė, kad taip, ir dar kartą pasakė, kad už tą pigesnę kainą bus tik įvardyta R. (G.) draugo pavardė, kurį, pasak S. F., galbūt pažįsta ir pats V. G.. V. G. įvardija, kad tai gali būti V. K.. Tolimesnio pokalbio metu S. F. pasako, jeigu V. G. norėtų gauti visą įrašą, – tai to įrašo kaina jau būtų žymiai didesnė. V. G. susidomėjo įrašu ir toliau klausinėjo apie asmenis, turinčius įrašą. V. G. klausė, ar tie asmenys yra lietuviai, į tai S. F. atsakė, kad yra „pusiau mentas“ lietuvis, vardu E.-E., tačiau V. G. jo nepažįsta. Abu susitarė susiskambinti (t. 14, b. l. 116–125).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2015-12-03 pokalbio suvestinės matyti, kad S. F. V. G. sako, kad yra žmonės, kurie turi įrašus, iš kurių galima suprasti, kad V. K. R. G. nurodymu vyko į Kauną ir bandė padaryti užsakymą, bet tie žmonės atsisakė. Po to vienas, vardu S., buvo iš Klaipėdos, o antras atvažiavo iš Kaliningrado. R. už tai sumokėjo 20 000. Jie tris savaites sekė V. G.. S. F. sako, kad visų pokalbiai buvo įrašomi ir įrašas tikrai yra. Už įrašą prašoma 50 000 Eur (t. 14, b. l. 139–157).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2015-12-18 pokalbio suvestinės matyti, kad pokalbis užtruko 24 minutes ir kalbama apie įrašus, susijusius su V. G. sumušimu. Iš pokalbio galima suprasti, jog pirma V. G. nori įsitikinti, jog įrašas yra originalas, už kurį yra prašoma 50 000 eurų suma. To paties susitikimo metu V. G. pasako, kad dėl to įrašo pirkimo jis dar pagalvos, ir susitaria susiskambinti (t. 14, b. l. 128–135).

Iš 2016-10-06 veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad 2016-08-26 nuo 11.00 val. iki 11.42 val. viešbučio „Radisson Blu Hotel“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), V. G. susitiko su R. Ž. ir pokalbį įrašė (t. 15, b. l. 64–67).

Iš 2016-08-29 pokalbio suvestinės matyti, kad pokalbį pradeda R. Ž. ir kalba apie įvykusius incidentus dėl pinigų sumų po susitikimų su V. G.. R. Ž. sako, kad žmonės bijo tokio paties incidento, kaip buvo su R. (G.), nes buvo parašytas pareiškimas į policiją ir panašiai, todėl, pasak R. Ž., jis tiems žmonėms pasakė, kad pasakytų jam, ir viską pats perduos V. G., o jau už tuos popierius / įrašą V. G. turės sumokėti 50 000. V. G. dvejoja, ar tie įrašai verti tokių pinigų. R. Ž. tvirtina, kad yra tik tarpininkas ir jam asmeniškai iš V. G. nieko nereikia. R. Ž. sako, kad tų įrašų garso ir vaizdo trukmė apie 2 val. R. Ž. pasako, kad informaciją suteikę asmenys jos teisme oficialiai patvirtinti nežada ir tai lieka paties V. G. reikalas. V. G. abejoja, ar tai yra vertinga informacija, o R. Ž. siūlo V. G. pamąstyti (t. 15, b. l. 64–71).

Iš 2016-10-06 veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad 2016-08-29, nuo 18.37 val. iki 19.07 val., (duomenys neskelbtini), V. G. susitiko su R. Ž. ir pokalbį įrašė.

Iš 2016-08-30 pokalbio suvestinės matyti, kad V. G. pasakoja, kad pas jį prieš pusę metų, o gal net seniau, buvo atėjęs žmogus, kuris taip pat prekiavo kažkokiu įrašu, o jo paklausius, įrašas buvo 50 sekundžių trukmės, kur buvo girdėti, kaip telefonu šaukia V. K., ir tas įrašas pasirodė bevertis. R. Ž. sako, kad tie žmonės, turintys įrašą, žino, jog V. G. buvo policijoje, todėl bijo jam duoti minėtą įrašą. V. G. sako, kad tie vaikinai (siūlantys įrašą) tegul galvoja, kaip užsidirbti tokią didelę sumą, ir jie turi technines galimybes duoti jam paklausyti tą įrašą, nes nori įsitikinti, kad įrašas rimtas, o ne kažkas tiesiog tuščiai prikalbėjo. R. Ž. prasitaria, kad tai žmonės, kurių darbas yra sekti, ir jis jį (V. G.) turėtų pažinoti. R. Ž. prasitaria, kad jam taip pat buvo duotas paklausyti įrašas, kur jis kalba su R. G.. V. G. nori garantijų, kad įrašas yra vertas tokios pinigų sumos. V. G. siūlo R. Ž. susisiekti su asmenimis, kurie turi įrašą, ir aptarti, kaip jie tą įrašą galėtų perduoti V. G., V. G. sako, kad 50 000 eurų yra dideli pinigai ir jis turi turėti garantiją, kad įraše yra svarbi informacija (t. 15, b. l. 72–83).

Iš 2016-09-14 veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad 2016-07-27 nuo 10.47 iki 12.35 val. PC „Akropolis“ kavinėje „Hesburger“ susitiko V. G. ir V. K.. V. G. pasakoja apie savo užpuolimą, V. K. daug klausinėja ir aiškina, kad apie užpuolimą nežinojo. V. K. pasakoja, kad jau buvo apklaustas policijoje ir atsakydamas į V. G. klausimus neigia savo kaltę dėl jo užpuolimo (t. 15, b. l. 18–20).

Iš 2016-09-13 suvestinės ir pateikto vertimo matyti, kad, kad V. G. sako: „V., esu tikras, kad jis išprovokavo tave užsiimti organizavimu...“, V. K. atsako: „ai, tai kas mane, ar yra dar žmonių?“. V. G. sako: „žinoma, S. tas pats, kuris už pinigus“. V. K. klausia: „S.. Kas jis?“. V. G. atsako: „S. H. ... davė kovotojus“ (t. 15, b. l. 21–50, t. 24, b. l. 74–107).

Iš 2016-10-10 veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo ir pokalbio suvestinės matyti, kad 2016-09-16, nuo 10.00 val. iki 10.40 val., Klaipėdos AVPK, adresu Kauno g. 6, Klaipėda, tarnybiniame kabinete Nr. 441 vyko pokalbis tarp KP SNTV vyriausiojo tyrėjo L. G. ir R. G., kuris buvo kartu atvykęs su jo interesus ginančiu advokatu M. N.. Pokalbio metu R. G. buvo klausiama, ar dabartiniu metu jam yra grasinama, ar buvo apgadintas jo turtas. R. G. atsakė neigiamai. Jo buvo klausiama apie santykius su kreditoriumi V. K.. R. G. pasakė, kad su V. K. paskutinį kartą buvo susitikęs 2016-09-05, apie 15.28 val., viešbutyje „Amberton Klaipėda“, kur V. K. buvo atvykęs su jam nežinomu vyriškiu. Susitikimas buvo labai trumpas, todėl konkretus pokalbis tarp jų neįvyko. Paklausus R. G., ar šis nejaučia grėsmės iš V. K., jis atsakė, kad V. K. yra neprognozuojamo elgesio, turi ryšių su nusikalstamu pasauliu, taip pat jam yra grasinęs. R. G. pasakė, kad savigynai įsigijo šaunamąjį ginklą, keičia gyvenamąją vietą. R. G. pasakė, kad pas V. K. yra matęs peilį, kurį jis dažnai nešiojasi su savimi arba laiko savo automobilyje. R. G. tvirtino, jog jaučia grėsmę, todėl apsidraudė (t. 15, b. l. 102–110).

Iš 2016-10-13 veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo ir suvestinės matyti, kad 2016-09-27, nuo 10.55 val. iki 12.08 val., Klaipėdos AVPK, adresu Kauno g. 6, Klaipėda, tarnybiniame kabinete Nr. 441, vyko pokalbis tarp KP SNTV vyriausiojo tyrėjo L. G. ir V. K.. V. K. pasakojo apie savo dabartinius santykius su R. G., kad R. G. jį yra apgavęs ir nebenori grąžinti pasiskolintų pinigų iš jo, jo tėvo ir jo mirusios motinos. Paklaustas apie grasinimus R. G., V. K. neigė, jog grasino. V. K. papasakojo, kad R. G. pinigų yra pasiskolinęs iš daugelio asmenų, kuriuos V. K. pažįsta, tačiau nenori atskleisti jų duomenų. V. K. pareiškė, kad jis su E. G. yra pažįstami ilgą laiką, apie R. G. gali daug ką papasakoti, tačiau šiuo metu to jis daryti nenori, nes tikisi, kad R. G. jam greitu laiku grąžins paskolintus pinigus. V. K. pasakė, jog jis iš R. G. per paštą gavo laišką, kuriame buvo pranešta, kad R. G. kreipiasi į teismą dėl bankroto sau iškėlimo. Paprašius parodyti tą laišką, V. K. jį pažadėjo atnešti parodyti kitą dieną. V. K. tvirtino, kad turi kažkokius svarbius dokumentus, kurie įrodo, kad R. G. skolindamasis pinigus iš kitų asmenų sukčiauja ir vėliau tų pinigų net nežada grąžinti. V. K. pokalbio metu neigė, kad nori fiziškai susidoroti su R. G., aiškino, kad tai jis – R. G. – jam buvo grasinęs, kad dabar R. G. yra pasisamdęs apsaugos darbuotojus. V. K. pasakė, kad ieškodamas teisybės kartu su savo tėvu buvo nuėję pas seną jo tėvo pažįstamą, kuris yra labai turtingas ir įtakingas žmogus, kuriam priklauso (duomenys neskelbtini) pastatyti PC „(duomenys neskelbtini)“ ir gyvenamieji namai, kurių administratorius yra R. G.. To susitikimo metu V. K. su tėvu papasakojo apie R. G. melą ir skolas, todėl nuo to momento R. G. atsisakė išvis su juo kalbėtis (t. 15, b. l. 111–132, t. 24, b. l. 108–137).

Iš 2015-12-16 Slapto sekimo protokolo ir pažymos matyti, kad:

2015-10-16, nuo 11.31 val. iki 15.39 val., užfiksuoti R. G., A. A., M. R. ir V. K. susitikimai Klaipėdos mieste.

Žemesnės instancijos teismas

Iš liudytojų D. V., A. S., V. Z. parodymų matyti, kad 2015-07-08 jie buvo golfo klube, adresu (duomenys neskelbtini), ir žino, kad apie 13.00 val. golfo lauke prie ketvirtos duobutės buvo užpulti du žaidėjai V. G. ir T. K.. V. G. buvo sumuštas, jam buvo sužalota koja, o iš T. K. buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas, bet jis nebuvo sužalotas. Liudytojas V. B. parodė, kad golfo lauke matė du panašaus ūgio nesenus vyrus, tačiau dėl atstumo nesuprato jų amžiaus.