Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Rūtos Palubinskaitės ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui D. K. dėl nuosavybės teisių pripažinimo, daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, neturtinės ir turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys byloje J. K., S. B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. S. (toliau – ir ieškovas) teismo prašė: 1) pripažinti ieškovą automobilio Ford Windstar, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis, ginčo automobilis) savininku; 2) išreikalauti iš atsakovo automobilį, kurio vertė atlikus remontą ir pagerinus jo būklę yra 2 900,91 Eur, ir įpareigoti atsakovą per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį automobilį sugražinti ieškovui tokios būklės, kokios jis buvo iki pradėjimo neteisėtai valdyti, atvežant automobilį į tą pačią vietą (duomenys neskelbtini), šalims suderinus laiką daikto perėmimui; 3) priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinę žalą ir 2 490,91 Eur turtinę žalą, atsiradusią dėl automobilio užvaldymo nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir negrąžinimo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas 2016 m. vasario 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė trečiajam asmeniui S. B. automobilį, kurį 2016 m. kovo 13 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi S. B. pardavė ieškovui. Autoserviso (duomenys neskelbtini) darbuotojas, 2019 m. rugpjūčio 5 d. atlikęs ieškovo užsakytus automobilio remonto darbus, pastatė automobilį aikštelėje prie autoserviso (duomenys neskelbtini). Automobilis 2019 m. rugpjūčio 7 d. iš tos pačios aikštelės buvo pagrobtas. Atsakovas parduoto automobilio neišregistravo VĮ „Regitra“ ir nepranešė, kad pasikeitė jo savininkas, todėl VĮ „Regitra“ duomenų bazėje iki šiol likę atsakovo duomenys. Dėl to atsakovui jo adresu buvo išsiųstas Vilniaus m. savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus įspėjimas dėl šio automobilio pašalinimo iš daugiabučio aikštelės Vilniuje. Atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų neteisėtai pasisavinti parduotą automobilį. Žinodamas, kad automobilis parduotas, atsakovas atvyko į Vilnių, įsibrovė į automobilio vidų sugadinęs bagažinės durelių-dangčio spyną ir, pakrovęs ant autovežio, pervežė jį iš Vilniaus į Kauną, į savo tėvo J. K. kiemą. Apie savo veiksmus atsakovas nepranešė nei Vilniaus m. savivaldybei, nei policijai, nei iš jo nupirkusiam automobilį asmeniui S. B. Ieškovas apie automobilio dingimą iš karto pranešė policijai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovas policijos tyrėjų buvo informuotas, kad jis pagal 2016 m. vasario 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal 2016 m. kovo 13 d. Pirkimo-pardavimo sutartį nėra automobilio savininkas, todėl automobilis turi būti gražintas jį teisėtai įsigijusiam ieškovui. Šią aplinkybę žinojo ir trečiasis asmuo J. K. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ieškovui pasiūlyta nuvykti į Kauną ir atsiimti automobilį. Ieškovas bandė kalbėtis su atsakovu bei trečiuoju asmeniu J. K. dėl galimybės grąžinti automobilį į užgrobimo vietą. 2019 m. lapkričio 28 d. ieškovas dar kartą paskambino atsakovui, tačiau telefonu atsiliepęs trečiasis asmuo J. K. pranešė, kad atsakovas išvyko į užsienį ir klausimą dėl automobilio toliau spręs jis. Trečiasis asmuo J. K. nesutiko grąžinti automobilio į vietą, iš kurios jis buvo paimtas, reikalavo piniginės išpirkos ir už tai siūlė išrašyti naujus pirkimo dokumentus, o ieškovui atsisakius pradėjo jam grasinti. Iki šiol automobilis yra laikomas J. K. privačioje valdoje. Atsakovui ir trečiajam asmeniui ieškovas teikė daugkartinius siūlymus grąžinti automobilį atvežant jį į tą pačią vietą, iš kurios automobilis buvo paimtas, taip pat buvo pateiktas alternatyvus pasiūlymas – pasilikti automobilį sau ir kompensuoti ieškovo patirtas išlaidas už automobilio remontą. Ieškovas nuvyko į Kauną ir bandė atsiimti automobilį. Atvykęs prie trečiojo asmens J. K. namų, esančių (duomenys neskelbtini), ieškovas iškvietė policiją. Policijos pareigūnams iškvietus J. K. pokalbiui, jam buvo pasiūlyta grąžinti ieškovui automobilį, tačiau J. K. pareikalavo išpirkos, o nesutikus jos mokėti atsisakė grąžinti automobilį. Ieškovas parašė pareiškimą dėl automobilio užgrobimo Kauno vyriausiame policijos komisariate, kur buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2019 m. spalio 18 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33693/2019 nutraukimo nustatyta, kad D. K. sutinka grąžinti automobilį savininkui, tačiau su sąlyga, kad pastarasis atlygins automobilio transportavimo iš Vilniaus į Kauną patirtas išlaidas. Neteisėtas automobilio valdymas tęsiasi iki šiol, t. y. 26 mėnesius. Dėl ieškovui priklausančio automobilio užgrobimo jis prarado galimybę gauti papildomas pajamas ir pagerinti savo materialinę padėtį. Ieškovui padaryta neturtinė ir turtinė žala. Automobilis stovėjo ieškovo namo kieme, todėl jo užgrobimas įsibraunant į automobilį, jį sugadinant (išlaužiant bagažinės spynelę), užtempimas ant tralo ir išvežimas sukėlė ieškovui išgąstį ir šoką, kad su jo turtu galima daryti bet ką. Ieškovui daugkartiniai kreipimaisi į Vilniaus ir Kauno policiją, važiavimas į Kauną atsiimti savo automobilio ir bejėgiškumas, kai net policija nepadėjo jo atgauti, padarė poveikį sveikatai, sukėlė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, emocinę depresiją ir pažeminimą. Įžūlus atsakovo elgesys ir nesąžiningi reikalavimai sąlygojo ieškovo sveikatos pablogėjimą. Neturtinė žala pasireiškė ir įtampa, psichologiniu diskomfortu, sveikatos būklės pablogėjimu. Neigiamos pasekmės sveikatai kilo ne vien dėl užgrobimo fakto, bet ir dėl pastangų per policiją išsiaiškinti, kas, kada ir kodėl pagrobė baigtą remontuoti automobilį. Dėl turtinės žalos priteisimo nurodė, kad ieškovas investavo į automobilio remontą ir būklės gerinimą 2 900,91 Eur. Remontas buvo užbaigtas ir automobilis buvo parengtas pakartotinei techninei apžiūrai. Ieškovas turėjo ketinimą važinėti šiuo automobiliu tenkinant kasdienius savo poreikius bei pagal paklausą jį nuomoti. Ieškovas pagrįstai tikėjosi pagerinti savo turtinę padėtį. Dėl įvykusio automobilio užgrobimo ieškovas prarado galimybę gauti papildomas pajamas ir pagerinti savo materialinę padėtį.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas trečiajam asmeniui S. B. transporto priemonės 2016 m. vasario 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė automobilį už 150 Eur. Automobilio privalomoji techninė apžiūra buvo negaliojanti, automobilis neužsivedė. Pirkėjas trečiasis asmuo S. B. nurodė, kad automobilį išardys, veikiančias detales parduos, o kėbulą gabens utilizacijai (į automobilių laužyną), dėl ko atsakovas neįregistravo automobilio Pirkimo-pardavimo sutarties VĮ „Regitra“, kadangi automobilio utilizavimui užtenka pateikti Pirkimo-pardavimo sutarties originalą. Po Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo trečiasis asmuo nė karto nesikreipė į atsakovą nurodydamas, kad automobilio neutilizavo ir jam yra būtina įregistruoti nuosavybės teises į automobilį, dėl ko atsakovas, praėjus ilgesniam laiko tarpui, Pirkimo-pardavimo sutartį sunaikino. Trečiasis asmuo S. B. taip pat neinformavo atsakovo apie tai, kad automobilį pardavė ieškovui. Ieškovas žinojo, jog perka automobilį, kuris nėra registruotas pardavėjo S. B. vardu, tačiau automobilį vis tiek įsigijo, dėl ko ieškovas, kaltindamas atsakovą aplaidumu, taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už kilusius padarinius. Ieškovas, turėdamas viešai įregistruoto automobilio savininko duomenis, bet kada galėjo kreiptis į atsakovą dėl automobilio savininko perregistravimo. Praėjus daugiau nei trejiems metams po automobilio Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius 2019 m. liepos 15 d. informavo atsakovą, jog nuo 2019 m. birželio 5 d. automobilis laikomas neeksploatuojamas ir paliktas be priežiūros viešoje aikštelėje (duomenys neskelbtini), bei nurodė pasirūpinti neeksploatuojama transporto priemone ir nelaikyti jos bendro naudojimo vietose, nes priešingu atveju bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Atsakovas automobilio raktų neturėjo, kadangi jie buvo perduoti trečiajam asmeniui S. B., dėl ko neturėjo galimybės nei automobilio atrakinti, nei bandyti jo užvesti, todėl transportavo automobilį tralu iš Vilniaus į Kauną, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena atsakovo tėvas J. K., kuris sutiko neatlygintinai saugoti automobilį iki atsiras automobilio savininkas S. B. Policijos pareigūnams atsakovas nurodė, kad yra pardavęs automobilį, tačiau, praėjus daugiau nei trejiems metams po automobilio pardavimo, nėra išsaugojęs Pirkimo-pardavimo sutarties, dėl ko neturi pirkėjo duomenų, neturi galimybės su juo susisiekti. Būtent policijos pareigūnai pasiūlė apsispręsti, ar automobilį atsakovas saugos pats, ar pageidautų palikti mokamoje saugomoje aikštelėje. Atsakovas nesiekė patirti daugiau išlaidų dėl automobilio, dėl ko paprašė automobilį saugoti J. K. Ieškovas ne kartą kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu (dėl vagystės, savavaldžiavimo, grasinimų susidoroti), tačiau visi ikiteisminiai tyrimai buvo arba nepradėti, arba nutraukti, kas patvirtina, kad atsakovas automobilio neužgrobė, neorganizavo jo vagystės, nesavavaldžiavo, kas rodo, kad atsakovas savo veiksmais tik siekė išvengti finansinių nuostolių. Viso proceso metu tiek atsakovas, tiek J. K. bendradarbiavo su policijos pareigūnais, siekė išsiaiškinti visas aplinkybes, prašė ieškovo pateikti Pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nurodyta sutartis buvo pateikta tik ieškovui kreipusis į teismą. Atsakovas laikė, kad automobilį saugo pagrįstai, laukė, kol ieškovas atsakovui pateiks Pirkimo-pardavimo sutartį ir atsakovas turės teisinį pagrindą automobilį perduoti ieškovui. Ieškovas 2020 m. sausio mėn. kreipėsi į atsakovo tėvą su pasiūlymu, reikalaudamas grąžinti automobilį, pasiūlymas atsiųstas paštu, ant voko nenurodant ieškovo gyvenamosios vietos adreso, dėl ko atsakovas neturėjo galimybių tinkamai išsiųsti raštiško atsiliepimo į pasiūlymą. Ieškovui kreipusis dėl automobilio grąžinimo, J. K. jam net kelis kartus nurodė, kad sutinka grąžinti automobilį, jeigu ieškovas pateiks Pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ieškovas nurodytų duomenų nepateikė, kas rodo, jog pats ieškovas dėl atsakovui nesuprantamų priežasčių vilkino automobilio perdavimą. Ieškovas 2020 m. liepos mėn. per advokatą kreipėsi į trečiąjį asmenį J. K. su pretenzija, prašydamas grąžinti automobilį ieškovui, atvežant jį adresu (duomenys neskelbtini), bei sumokėti ieškovui 559 Eur už advokato paslaugas, pašto išlaidas bei registracijos-taršos mokestį. Trečiasis asmuo J. K. atsiliepime pakartojo, jog sutinka grąžinti automobilį ieškovui jam pateikus automobilio Pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patvirtintų, jog būtent ieškovas yra įsigijęs šią transporto priemonę iš trečiojo asmens S. B. Atsakovui nei ieškovas, nei ikiteisminio tyrimo įstaiga nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog būtent ieškovas yra teisėtas automobilio savininkas.

4. Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai.

5. Trečiasis asmuo S. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką trečiajam asmeniui buvo pranešta tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti ieškovą automobilio Ford Windstar, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku nutraukė. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovo 800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš ieškovo valstybei 44,34 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims.

7. Teismas, atsižvelgęs į ieškinio reikalavimo formuluotę, padarė išvadą, jog nurodytu ieškinio reikalavimu ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra automobilio savininkas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas yra įgijęs nuosavybės teisę į automobilį sandorio pagrindu, t. y. sudaręs 2016 m. kovo 13 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu S. B. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas turi dokumentą, patvirtinantį jo nuosavybės teisę į automobilį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui ne kartą buvo suteikta galimybė tikslinti ieškinio reikalavimus, tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, tačiau ieškovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos palaikė ieškinio reikalavimą dėl jo nuosavybės teisės į automobilį pripažinimo. Nustačius, jog rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo nuosavybės teisės į automobilį įgijimą pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja jam nuosavybę į automobilį pripažinti teismo sprendimo pagrindu (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Tokio ieškinio reikalavimo tenkinimas yra perteklinis, nesukurs ieškovui teisinių pasekmių – turtinių teisių į automobilį atsiradimo, kadangi ieškovas jau turi turtines teises į automobilį. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo teismo sprendimu pripažinti ieškovą automobilio savininku nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso nustatyta tvarka.

8. Atsižvelgęs į ieškovo ieškinio reikalavimo formuluotę teismas padarė išvadą, jog ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui dėl automobilio išreikalavimo iš svetimo neteisėto atsakovo valdymo, t. y. vindikacinį ieškinį. 2016 m. kovo 13 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, jog ieškovas yra įgijęs nuosavybės teisę į automobilį iš automobilio pardavėjo trečiojo asmens S. B. 2016 m. vasario 10 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, jog trečiasis asmuo S. B. buvo įgijęs automobilį iš atsakovo. Nurodyti rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog ieškovas turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į automobilį ieškinio pareiškimo momentu, ieškovo ir atsakovo nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

9. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad šiuo metu ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį neteisėtai valdo atsakovas. Byloje pateikti ieškovo ir atsakovo rašytiniai įrodymai patvirtina priešingą aplinkybę – tai, kad šiuo metu atsakovas automobilio nevaldo, yra išvykęs į užsienį, automobilis yra valdomas J. K., kuris buvo viešame registre nurodytas kaip automobilio naudotojas ir priima vienasmeniškus sprendimus ginče dėl automobilio grąžinimo ieškovui. Ieškovui neįrodžius, jog atsakovas valdo automobilį, teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl automobilio išreikalavimo iš svetimo neteisėto atsakovo valdymo, kadangi reikšdamas vindikacinį reikalavimą ieškovas neįrodė visų faktinį vindikacinio ieškinio reikalavimo atsakovui pagrindą sudarančių aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovui teismas ne kartą nurodė tikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, tiksliai suformuluoti reikalavimus, apibrėžti reiškiamo ieškinio ribas, tačiau ieškovas visus ieškinio reikalavimus formulavo būtent atsakovui.

10. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 15 d. rašto Nr. A51-66622/19 dėl pasirūpinimo neeksploatuojama, palikta be priežiūros transporto priemone, VĮ „Regitra“ 2021 m. spalio 1 d. pateiktos informacijos, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre nėra duomenų apie D. K. (savininko) ir J. K. (valdytojo) vardu įregistruotos transporto priemonės pardavimą trečiajam asmeniui S. B., nustatyta, jog 2019 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius informavo atsakovą, kaip Transporto priemonių registre nurodytą transporto priemonės savininką, jog nuo 2019 m. birželio 5 d. automobilis laikomas neeksploatuojamas ir paliktas be priežiūros viešoje aikštelėje (duomenys neskelbtini), bei nurodė pasirūpinti neeksploatuojama transporto priemone ir nelaikyti jos bendro naudojimo vietose, nes priešingu atveju bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Sudarydamas automobilio pirkimo - pardavimo sandorį su S. B., ieškovas disponavo informacija, jog perka automobilį, kuris nėra registruotas transporto priemonių registre pardavėjo S. B., vardu. Nepaisant nurodytos aplinkybės ieškovas automobilį įsigijo, tačiau apie tokio sandorio sudarymą atsakovo neinformavo. Ikiteisminių tyrimų Nr. 01-I-33693-19, Nr. M-1-01-56682-16 bei Nr. M-1-01-12708-20 medžiagos patvirtina, jog ieškovas keletą kartų kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl tyrimų atsakovui ir trečiajam asmeniui J. K. padarius įvairias nusikalstamas veikas pradėjimo (dėl vagystės, savivaldžiavimo, grasinimų susidoroti), tačiau ikiteisminiai tyrimai buvo arba nepradėti, arba nutraukti, kas patvirtina, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, kuriuos nurodo ieškovas. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes (automobilio nuosavybės teisė transporto priemonių registre buvo registruota atsakovo vardu; atsakovas, kaip viešame registre nurodytas automobilio savininkas, gavo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymą patraukti viešoje aikštelėje stovintį apleistą automobilį; ieškovas nebuvo dėjęs pastangų išviešinti savo nuosavybės teisę į automobilį ir nebuvo informavęs atsakovo apie tarp ieškovo ir trečiojo asmens S. B. sudarytą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį), padarė išvadą, jog atsakovas, kaip viešame registre nurodytas automobilio savininkas, vykdydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymą patraukti apleistą automobilį iš stovėjimo aikštelės, neatliko neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, priešingai, vykdė teisėtą savivaldybės administracijos nurodymą patraukti nenaudojamą automobilį. Byloje surinkti įrodymai bei šalių, jų atstovų paaiškinimai, patvirtina paties ieškovo neveikimą, savalaikiai neįgyvendinus savo, kaip savininko, teisių į automobilį išviešinimo užregistruojant nuosavybės teisę į automobilį transporto priemonių registre, taip pat nedelsiant po transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo nesikreipiant į atsakovą dėl nuosavybės teisių į automobilį perregistravimo. Ieškovas nurodo, jog dėl atsakovo veiksmų ieškovui yra negrąžinamas automobilis, kurį jis yra teisėtai įsigijęs, tačiau byloje paties ieškovo pateikti įrodymai – ikiteisminių tyrimų medžiagos, audio įrašas patvirtina, kad atsakovas nėra faktinis ieškovo automobilio valdytojas, automobilį faktiškai valdo trečiasis asmuo J. K., kuris priiminėja sprendimus dėl automobilio perdavimo ieškovui. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų negrąžinant automobilio ieškovui, kurių pagrindu atsakovui kiltų civilinė atsakomybė atlyginti žalą ieškovui. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti – atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis). Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė yra negalima, todėl teismas neanalizavo ieškovo nurodytos patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio bei pagrįstumo klausimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba, pripažinus procesinių normų pažeidimus esminiais, sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja nuosavybę į automobilį Ford Windstar pripažinti teismo sprendimo pagrindu. Ieškovo reikalavimas būtų perteklinis tik tuo atveju, jeigu VĮ Regitra turėtų pagrindą be atsakovo valios užregistruoti automobilį ieškovo vardu. Tokio pagrindo VĮ Regitra neturi ir negalėjo turėti, nes pirmiausia turi būti atlikta privaloma transporto priemonės išregistravimo procedūra, kurią gali atlikti tik transporto priemonės pardavėjas, šiuo atveju atsakovas. Kitas registracijos ieškovo vardu be atsakovo valios pagrindas galėtų būti teismo sprendimas pripažinti, kad ieškovas yra automobilio savininkas. Šių faktinių ir teisinių aplinkybių teismas nevertino nutraukdamas bylos dalį.

1.2. Teikdamas ieškinį ieškovas nebuvo tikras, kad atsakovas pripažins jo teisę į automobilio nuosavybę, nes savo veiksmais atsakovas (automobilio pagrobimas, atsisakymas grąžinti ieškovui gražiuoju, atsisakymas grąžinti dalyvaujant policijos pareigūnams) rodė laikantis save automobilio savininku, nors ir pripažino automobilį pardavęs pagal Pirkimo pardavimo sutartį, gavęs už automobilį 150 Eur. Dėl to teismas nepagrįstai nutraukė šią bylos dalį.

1.3. Teismas buvo informuotas, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai reikalaudamas išpirkos už savavališkai užgrobtą automobilį ir tokiu atveju tampa akivaizdu, kad be teismo sprendimo apie nuosavybės pripažinimą ieškovas neturės galimybės atgauti ir užregistruoti automobilį VĮ Regitra bei nesukurs turtinių santykių į automobilį. Teismas nevertino aplinkybių dėl daugkartinių atsakovo reikalavimų išsipirkti užgrobtą automobilį.

1.4. Nuo transporto priemonės pirkimo momento ieškovas investavo į automobilį, jį remontavo ir rengė techninei apžiūrai, t. y. jis vykdė teisės aktų nustatytus reikalavimus, kad galėtų šį automobilį registruoti savo vardu ir pagrįstai tikėjosi, kad ir kita šalis jų laikysis.

1.5. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neaiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškovas pasirinko būdą atgauti neteisėtai pagrobtą savo automobilį išreikalaujant jį iš svetimo neteisėto valdymo, nes yra automobilio teisėtas įgijėjas ir savininkas Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o automobilis pagrobimo būdu išėjo iš teisėto valdymo be jo valios, todėl ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti automobilį ir į tą vietą, iš kurios jis buvo pagrobtas bei tokios techninės būklės, kokios buvo pagrobimo metu, t. y. turi teisę išreikalauti savo turtą iš svetimo valdymo (CK 4.95 straipsnis), taip pat reikalauti, kad automobilio būklė grąžinimo metu nebūtų blogesnė negu jos užgrobimo metu bei automobilio vertės praradimo per tą laiką, kai automobilis buvo neteisėtai atsakovo užvaldytas.

1.6. Ieškovas tinkamai pasirinko atsakovą, nes atsakovas paaiškino ir teismo sprendime tai pakartota, kad būtent jis pagrobė ir nuvežė automobilį saugoti į savo tėvo J. K. privačią valdą. Atsakovas paprašė, kad automobilį saugotų jo tėvas, bet iš tikrųjų automobilis buvo ir liko atsakovo, išvykusio į užsienį, žinioje. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad policijos nustatytas atsakovo telefono numeris po jo išvykimo į užsienį perėjo jo tėvui J. K., kuris buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu ir sutiko automobilį grąžinti tik leidus atsakovui. Teismas šios esminės ginčo sprendimui reikšmingos aplinkybės nevertino. Trečiasis asmuo užėmė tarpininko vaidmenį tarp užsienyje gyvenančio atsakovo ir ieškovo, telefoniniame pokalbyje su ieškovu pasiūlė už išpirką automobilio registravimui „išrašyti popierius“, kuriuos galėjo išrašyti tik pats atsakovas. Tai reikštų, kad šias sąlygas jis derino su atsakovu. Apie išpirkos sąlygą atsakovas buvo pareiškęs ir ikiteisminio tyrimo metu. Tai užfiksuota 2019 m. spalio 18 d. vyriausiojo prokuroro V. P. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kur pažymėta, kad atsakovas „neabejotinai suvokė, jog automobilis, kurį paėmė iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. S., tačiau akivaizdu, kad pastarasis neturėjo tikslo jį pasisavinti, paversti savu, o tik vengdamas finansinių sankcijų transportavo iš Vilniaus į Kauną ir sutinka grąžinti minėto automobilio savininkui D. S., tačiau prašo atlyginti transportavimo išlaidas.“

1.7. Jeigu atsakovas būtų atlikęs automobilio pardavėjo pareigą (prievolę) per 15 dienų po pardavimo išregistruoti automobilį VĮ Regitra, tai Vilniaus miesto savivaldybė nebūtų reiškusi jam pretenzijų dėl parduoto automobilio, jam nereikėtų būti atsakovu šioje civilinėje byloje ir nebūtų šio teisminio ginčo. Visos neigiamos pasekmės ir ieškovo patirta žala atsirado dėl to, kad atsakovas dėl savo nerūpestingumo ar kitų priežasčių neatliko privalomo parduotos transporto priemonės išregistravimo veiksmo VĮ Regitra. Atsakovo veikos neteisėtumas pasireiškė kaip jo elgesio neatitiktis teisei.

1.8. Byloje nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, tai yra neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas), ieškovui padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui padarytos žalos bei atsakovo kaltė, kuri preziumuojama, kol atsakovas jos nepaneigė.

1.9. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176 - 185 straipsniai), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos jų taikymo ir aiškinimo praktikos, nes nepagrįstai atmetė arba nevertino ieškovo paaiškinimų bei rašytinių įrodymų, šališkai atsižvelgė tik į atsakovo paaiškinimus ir galutines išvadas apie ginčytinų aplinkybių buvimą ar nebuvimą padarė ne iš gautų duomenų visumos, o tik iš jų dalies.

12. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškovas nepagrįstai tapatina automobilio nuosavybės teisę ir minėtos nuosavybės teisės išviešinimą, ją įregistruojant viešajame registre. Ieškovas yra automobilio savininkas, nes nepaisant to, jog Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre automobilio savininku yra įregistruotas atsakovas, ieškovas disponuoja įrodymais, kad automobilį yra nusipirkęs (2016 m. vasario 10 d. ir 2016 m. kovo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimis).

2.2. Ieškovas nereiškė reikalavimų, kurie būtų susiję su teise įregistruoti automobilį, neįrodė savo teiginių, jog šiuo metu dėl atsakovo neveikimo negali įregistruoti automobilio savo vardu (neįrodė savo teisių pažeidimo). Teismas 2022 m. sausio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo įpareigojęs ieškovą pateikti įrodymus, kad jis kreipėsi į VĮ „Regitra“ ir institucija atsisakė ieškovo vardu įregistruoti automobilį, tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė.

2.3. Atsakovas pateikė VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2021 m. spalio 1 d. atsakymą, kuriame nurodyta, kad pagal nuo 2021 m. gegužės 1 d. galiojančias Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisykles dėl transporto priemonės registravimo į VĮ „Regitra“ pirmasis turi kreiptis transporto įgijėjas S. B., kuris privalo pateikti transporto priemonės įgijimo deklaraciją (kartu su ja teikia ir pirkimo sutartį), įgijėjui bus suteiktas savininko deklaravimo kodas, tuomet pardavėjas per 5 dienų laikotarpį turi patvirtinti transporto priemonės perleidimo deklaraciją jos įgijėjui. Be to, VĮ „Regitra“ nurodė, kad nevykdo atskirai nuo transporto priemonių registravimo-išregistravimo procedūrų pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių registravimo. Esant tokiems duomenims, akivaizdu, jog, nors 2016 m. vasario 10 d. ir galiojo kita pirkimo-pardavimo sutarčių registravimo tvarka (pirmasis turėjo VĮ „Regitrai“ informaciją pateikti pardavėjas), tačiau vis vien automobilio nuosavybės perregistravimą būtų buvę galima atlikti tik kartu atliekant transporto priemonės techninę apžiūrą. Civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovas automobilį nuo 2016 m. vasario 10 d. buvo perdavęs trečiajam asmeniui S. B., todėl vienasmeniškai techniškai netvarkingo automobilio nuosavybės išregistruoti negalėjo. Akivaizdu, kad ieškovas yra pasirinkęs netinkamą savo teisių gynybos būdą, dėl ko ieškinio reikalavimas pagrįstai nenagrinėtas, teismui nusprendus šią civilinės bylos dalį nutraukti.

2.4. Teisminio proceso metu ieškovas ne kartą teigė, neva atsakovas reikalavo iš jo išpirkos už automobilio sugrąžinimą, tačiau aiškindamas tokių teiginių aplinkybes ieškovas nurodydavo išimtinai tik trečiojo asmens J. K. veiksmus, nepagrįstai jo elgesį tapatindamas su atsakovo elgesiu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų įgaliojęs trečiąjį asmenį atstovauti jo interesus santykiuose su ieškovui, priešingai, būtent J. K. asmeniškai priiminėjo sprendimus nagrinėjamu klausimu.

2.5. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas pagrobė ir nuvežė automobilį saugoti į savo tėvo privačią valdą ir paprašė tėvo jį saugoti, kad iš tikrųjų automobilis buvo ir liko atsakovo žinioje, ką patvirtina ir policijos nustatytas atsakovo telefono numerio perėjimas tėvui, kuris sutiko automobilį grąžinti tik su atsakovo leidimu. Bylos medžiaga to nepatvirtina. Atsakovas automobilio nepagrobė, o vykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymą pašalinti nenaudojamą transporto priemonę iš viešosios teritorijos. Automobilį gabeno atsakovas su trečiuoju asmeniui J. K., kuris iki perleidžiant automobilį S. B. buvo jo teisėtas naudotojas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų perdavęs savo telefono numerį savo tėvui - telefono numeris, kuriuo ieškovas susisiekė su J. K., visada buvo jo. Byloje nėra pateiktas šio trečiojo asmens atsiliepimas į ieškinį, todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, neva jis sutiko automobilį grąžinti tik su atsakovo leidimu; priešingai, byloje yra pateikti trečiojo asmens atsiliepimai į ieškovo pasiūlymus grąžinti automobilį, kuriuose jis dėsto savo poziciją ginčo klausimu ir nurodo, kad sutinka grąžinti automobilį, jei ieškovas jam įrodys savo nuosavybės teisę. Ieškovo atstovas advokatas A. K. ikiteismine tvarka nereiškė jokių reikalavimų atsakovui, automobilį grąžinti reikalavo trečiojo asmens J. K.

2.6. Iš vyriausiojo prokuroro V. P. 2019 m. spalio 18 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas nei atsakovas, nei trečiasis asmuo J. K., todėl ieškovo cituojama prokuroro išvada apie atsakovo prašomas atlyginti transportavimo išlaidas yra padaryta išimtinai tik iš ieškovo paaiškinimų ikiteisminiame tyrime.

2.7. Tai, kad ieškovas nuo pat automobilio įsigijimo dienos turėjo visą informaciją apie atsakovą ir galėjo bet kuriuo metu kreiptis į jį, įrodo, kad ieškovui buvo perduotas automobilio registracijos liudijimas, kuriame nurodoma ne tik ieškovo vardas ir pavardė, tačiau ir jo asmens kodas bei gyvenamoji vieta. Nurodytame dokumente pateikiami ir suinteresuoto asmens J. K. duomenys: vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas. Be to, ieškovas pateikė ir pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas automobilį pardavė trečiajam asmeniui. Visa tai patvirtina, kad ieškovas dėl atsakovui nesuprantamų priežasčių nesusisiekė su atsakovu siekdamas įregistruoti naują automobilio savininką.

2.8. Vilniaus miesto savivaldybė nebūtų reiškusi pretenzijų dėl viešojoje aikštelėje laikomo nenaudojamo automobilio, jeigu pats ieškovas per daugiau nei trejus metus būtų sugebėjęs jį suremontuoti ir atlikti techninę transporto priemonės patikrą, taip pat jei kelių eisme negalimą naudoti automobilį būtų saugojęs privačioje teritorijoje, o ne viešoje aikštelėje. Dėl to pats ieškovas yra atsakingas dėl susidariusios situacijos.

13. Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. 2020 m. sausio mėn. trečiasis asmuo gavo ieškovo jam ir jo sūnui (atsakovui) adresuotą laišką, kuriuo ieškovas reikalavo iki 2020 m. sausio 10 d. grąžinti jam automobilį į automobilių stovėjimo aikštelę prie NESTE degalinės adresu tarp (duomenys neskelbtini). Nesutikimo grąžinti atveju jis nurodė, kad trečiasis asmuo gali automobilį pasilikti sau, bet privalo kompensuoti 2 500 Eur dydžio ieškovo patirtą materialinę žalą. Trečiasis asmuo parengė atsiliepimą į reikalavimą, kuriame nurodė, kad ieškovas pateiktų rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog jis yra teisėtas automobilio savininkas. Šiame rašte pažymėjo, kad neturint tokių įrodymų reikalavimas atgabenti automobilį į bendro naudojimo aikštelę užtrauktų atsakovui administracinę atsakomybę Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 414 straipsnio pagrindu, todėl tokio neteisėto reikalavimo nevykdys. Ant ieškovo atsiųsto voko nebuvo nurodytas pilnas jo gyvenamosios vietos adresas, dėl ko trečiojo asmens siųstas atsakymas grįžo neįteiktas. Trečiasis asmuo 2020 m. liepos mėn. gavo advokato A. K. raštą su panašiais reikalavimais. 2020 m. rugpjūčio 5 d. trečiasis asmuo parengė ir išsiuntė advokatui atsiliepimą, kuriame dar kartą pakartojo, jog sutinka grąžinti automobilį ieškovui, kai tik jis pateiks automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtinančią automobilio nuosavybę, nes atsakovas automobilį buvo pardavęs ne ieškovui.

3.2. Netrukus po teismo sprendimo trečiasis asmuo dar kartą išsiuntė ieškovui ir jo advokatui laiškus, prašydamas ieškovą kuo skubiau, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šio prašymo gavimo dienos, informuoti jį, kada ketina atvykti ir pasiimti trečiojo asmens saugomą, ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį. Šie laiškai grįžo neįteikti, nes nei ieškovas, nei jo advokatas nepriėmė pašto korespondencijos. Tuomet trečiasis asmuo išsiuntė ieškovui SMS žinutę tuo tel. numeriu, iš kurio ieškovas yra jam skambinęs, trečiojo asmens dukra išsiuntė advokatui A. K. elektroninį laišką, bet atsakymų trečiasis asmuo negavo iki šiol. Akivaizdu, kad ieškovas nenori atgauti automobilio, kurio techninė apžiūra yra negaliojanti, kurį jis įsigijo už 150 Eur. Ieškovas siekia pasipelnyti ir reiškia nepagrįstus reikalavimus prisiteisti neadekvačias pinigų sumas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka nutraukė bylos dalį pagal ieškovo reikalavimą pripažinti jį ginčo automobilio savininku, ar teisingai nusprendė dėl neįrodytų vindikacinio ieškinio ir civilinės atsakomybės sąlygų.

16. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo nuosavybės teisę į automobilį Ford Windstar, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina 2016 m. kovo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartis (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ieškinio reikalavimas pripažinti jam pastarąją teisę pagal teismo sprendimą yra perteklinis, tokio reikalavimo patenkinimas nesukurtų ieškovui teisinių pasekmių. Atmestini ir apelianto argumentai dėl nepagrįsto bylos dalies nutraukimo motyvuojant negalimumu išregistruoti šią transporto priemonę VĮ Regitra be atsakovo valios, taip sudarant galimybę vėliau įregistruoti daiktą ieškovo vardu, bei kliudymo tai atlikti prašant išpirkos už automobilį.

17. Nuosavybės teisės įgijimas pagal sandorius yra vienas iš CK 4.47 straipsnyje įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją; tokiu atveju neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Viešame registre registruojami nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įsigijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai; viešame registre taip pat registruojami teisių į tokius daiktus suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų nustatytais atvejais ir juridiniai faktai, tarp jų sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės (CK 4.253 straipsnis, 4.254 straipsnio 1 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikoje viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms. Šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos registravimas – veiksmai, apimantys motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymą, jų duomenų įrašymą į Kelių transporto priemonių registrą, valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonės registravimo dokumento išdavimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų 3 punkte nurodyta, kad šio registro paskirtis – registruoti registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti registro duomenis ir dokumentus, atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus; registro objektai yra kelių transporto priemonės (Nuostatų 4 punktas).

19. Aiškindamas nurodytas teisės normas kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: tik įstatyme, bet ne poįstatyminiame akte, gali būti nustatyta privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija; įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo; registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas, taigi ir pirkimo–pardavimo sutartis; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoj senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis; registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis); automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, dėl to netaikytinos CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010; 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Šiose nutartyse kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas; kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar jo neįregistravo Kelių transporto priemonių registre.

20. Aptartos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisės į daiktus atsiradimą bei daiktų, daiktinių teisių, jų suvaržymų ir juridinių faktų registravimą, ir paminėta kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad įstatymas nenustato privalomos motorinių transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarties teisinės registracijos; transporto priemonės savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o automobilio perdavimas šios sutarties pagrindu yra jo įgijimo nuosavybėn momentas.

21. Pasisakant dėl aptartų apelianto argumentų pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio pagrindas ir dalykas (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnis), o apeliacine tvarka tikrinamoje byloje ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo dėl įpareigojimo VĮ Regitra užregistruoti ginčo automobilį nesant atsakovo sutikimo, tokio savo teisės pažeidimo byloje jis neįrodė (pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 13 d. teismo posėdyje įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus, kad jis kreipėsi į VĮ Regitra ir institucija atsisakė ieškovo vardu įregistruoti automobilį, tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė), ieškovas apskritai neteikė ieškinio reikalavimų, susijusių su jo teise įregistruoti automobilį. Taigi, jo ieškinio reikalavimas dėl nuosavybės teisės į ginčo automobilį pripažinimo teisme civilinio proceso tvarka nėra nagrinėtinas (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

22. Pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl visų CK 4.95 straipsnyje įtvirtintų vindikacinio ieškinio sąlygų nebuvimo (teisėjų kolegija nekartoja šių pirmosios instancijos teismo teisingai nurodytų sąlygų viseto). Automobilį pastačius saugoti trečiojo asmens kieme, pastarasis tapo ne tik jo valdytoju de jure (VĮ Regitra išviešinta, kad trečiasis asmuo yra šios transporto priemonės naudotojas), bet ir faktiniu valdytoju (nėra ginčo dėl to, kad atsakovas išvyko gyventi į užsienį). Byloje nėra jokio trečiojo asmens J. K. patvirtinimo, kad jis sutinka automobilį grąžinti tik leidus atsakovui, priešingai – atsakydamas į ieškovo pasiūlymus grąžinti automobilį J. K. nurodė, kad, ieškovui įrodžius nuosavybės teisę į šį daiktą, automobilį jam grąžinti sutinka (atsakovas pagrindė, kad tų atsakymų rengimo metu nei jis, nei trečiasis asmuo duomenų apie ieškovo nuosavybės teisę į automobilį neturėjo). Šią nuostatą trečiasis asmuo patvirtino ir atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, teigdamas, jog apie galimybę pasiimti automobilį ieškovui ir jo atstovui pranešė trimis būdais (paštu, elektroniniu pranešimu ir SMS žinute), tačiau atsakymų iš jų negavo. Jei ir būtų galima laikyti, kad tokių pranešimų ieškovas negavo, ginčo dėl automobilio grąžinimo nebuvimas konstatuojamas priimama apeliacinės instancijos teismo nutartimi, todėl bet kokiu atveju negalima laikyti, jog trečiasis asmuo pažeidžia ieškovo, kaip automobilio savininko, nuosavybės teisę (trečiasis asmuo tik prašo jį informuoti, kada ieškovas ketina atvykti trečiojo asmens saugomą automobilį).

23. Nesutiktina su apeliantu, kad, atsakovui automobilį pargabenus į tėvo kiemą, ieškovo nurodytos neigiamos pasekmės ir patirta žala atsirado dėl to, kad atsakovas dėl nenustatytų priežasčių neišregistravo trečiajam asmeniui parduotos transporto priemonės. Iš 2021 m. spalio 1 d. VĮ Regitra pateiktos informacijos matyti, kad 2016 m. vasario 10 d., automobilio pardavimo trečiajam asmeniui metu, automobilio nuosavybės perregistravimą būtų buvę galima atlikti tik kartu atliekant transporto priemonės techninę apžiūrą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas automobilį nuo 2016 m. vasario 10 d. buvo perdavęs trečiajam asmeniui S. B., todėl vienasmeniškai techniškai netvarkingo automobilio nuosavybės išregistruoti negalėjo. Kita vertus, bet kokiu atveju automobilį į tėvo kiemą atsakovui teko pargabenti ne dėl to, kad Kelių transporto priemonių registre jis buvo įregistruotas šio daikto savininku – visos ieškovo nurodomos pasekmės atsirado dėl jo paties elgesio neatitikties teisei, nuo 2019 m. birželio 5 d. neeksploatuojamą automobilį be priežiūros palikus viešoje bendro naudojimo aikštelėje, esančioje Laisvės pr. 125A, Vilniuje (2019 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius automobilio savininku įregistruotam atsakovui pranešė, jog dėl to gresia administracinė atsakomybė). Nenustačius neteisėto atsakovo veikimo(neveikimo) ir konstatavus, kad ieškovo nurodoma žala kilo dėl jo paties elgesio neatitikties Lietuvos Respublikoje galiojančiai tvarkai, susijusiai su transportu ir kelių ūkiu, nėra pagrindo pritarti apeliantui, kad byloje yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

24. Įvertinusi visus apeliacinio skundo motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo jų neanalizuoja. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

25. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Iš apelianto atsakovui priteistinos 600 Eur advokatės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.