Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

J. G., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. G., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta. Nuosprendžiu J. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dviem metams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 13 d.; 2) konfiskavimas nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); 3) įpareigojimas sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ar kursuose, įpareigojant J. G. šį įpareigojimą įvykdyti per vienų metų laikotarpį. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. spalio 13 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į J. G. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki skundžiamo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. G. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas: ji 2025 m. spalio 12 d., apie 19.30 val., Vilniuje, Žaibo g., ties pastatu Nr. 21, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2.53 promilių neblaivumą. Šiais veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu J. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde J. G. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį: 1) netaikyti jos atžvilgiu transporto priemonės konfiskavimo; 2) sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise terminą.

3.1. Apeliaciniame skunde J. G. nurodo, kad praeityje neteista, ji turi nepriekaištingą reputaciją, jos padarytas pažeidimas buvo vienkartinis, iki šiol nebuvo padariusi analogiškų veikų. Pripažįsta padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Vykdo individualią veiklą ir visada laikosi įstatymų, jos vairavimo stažas – 20 metų.

3.2. Pabrėžia, kad šiuo atveju yra išskirtinės aplinkybės, turėjusios įtakos jos elgesiui. Prieš įvykį ją pasivaikščiojimo su šunimi metu užpuolė svetimas šuo. Incidentas buvo netikėtas, sukėlė realią grėsmę tiek jai, tiek jos augintiniui. Nurodo, kad viena pati turėjo atremti svetimo šuns agresiją, traukti savo šunį toliau nuo užpuolimo, kol atėjo svetimo šuns šeimininkė. Tai sukėlė stiprų psichologinį sukrėtimą: šoką, drebulį, nerimą ir panikos simptomus. Taigi, ji prieš vairavimą buvo emociškai sukrėsta. Būdama šios būsenos priėmė neapgalvotą sprendimą – išgėrusi sėdo už vairo ir nuvažiavo į už 600 m esančią parduotuvę cigarečių. Tą dieną dėl patirto streso nieko nevalgė, o tai galėjo turėti įtakos alkoholio absorbavimui į kraują. Teigia, kad tai nėra bandymas išvengti atsakomybės – tai reali, objektyvi aplinkybė, kurią būtina įvertinti.

3.3. Nurodo, kad jos profesinė veikla neatsiejama nuo nuolatinio keliavimo tarp įvairių objektų. Ji yra interjero dizainerė, dirba pagal individualios veiklos pažymą. Važiuoja į klientų namus konsultacijoms, pas medžiagų tiekėjus, vykdo projekto dalinę priežiūrą (susitinka su objektuose dirbančiais elektrikais, apdailos meistrais, kt.), tenka lankytis statybų vietose, be to, vežasi įrangą, matavimo prietaisus, medžiagų pavyzdžius. Taikant specialios teisės atėmimą jos atžvilgiu profesinė veikla taptų iš esmės neįmanoma, ji visiškai prarastų pajamas, nes neturi kitų finansinių šaltinių. Taigi, apeliantės įsitikinimu, tiek aptariama baudžiamojo poveikio priemonė (jos ilgas terminas), tiek automobilio konfiskavimas ne tik ją nubaustų, bet ir atimtų galimybę pragyventi, dėl ko šios priemonės yra neproporcingos.

3.4. Teigia, kad pinigus automobilio pirkimui pasiskolino iš brolio prieš metus ir nėra grąžinusi net trečdalio pasiskolintos sumos, taip pat turi būsto paskolą. Ji yra vieniša, tėvą palaidojo, o brolis gyvena užsienyje. Taip pat prižiūri (duomenys neskelbtini) metų senelę, kuriai reikalinga pagalba, dažnas nuvežimas pas gydytojus, į parduotuvę ar pan. Senelė priklauso nuo jos, nes senelės mobilumas ribotas, be to, ji gyvena bute ir sode, o tarp šių objektų viešasis transportas nevažiuoja; važiuoti autobusu nesaugu, nes sunku laikytis už turėklų ar vairuotojo greitas stabdymas gali net sukelti lūžius. Senelė turi tik ją ir jos motiną, tačiau motinai yra (duomenys neskelbtini) metai ir ji neturi automobilio. Senelės sūnus ir kiti anūkai gyvena užsienyje, o senelis miręs.

3.5. Toliau apeliantė nurodo, kokių priemonių ėmėsi, kad nusikalstami veiksmai nepasikartotų. Ji nuolat dirbo, įskaitant savaitgalius, jai labai sunku morališkai, jaučia gėdą; ieško psichologo, tačiau jei turto konfiskavimas bus taikomas, o specialios teisės atėmimo terminas – nesumažintas, ji neturės galimybės pasisamdyti psichologo. Įsigijo dujų balionėlį, todėl eidama pasivaikščioti su augintiniu jaučiasi ramiau ir saugiau.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu J. G. gynėja apeliacinį skundą prašė tenkinti, taip pat nurodė, kad jos, kaip gynėjos, dalyvavimas teismo posėdyje yra pripažįstamas būtinu, todėl pateiktas prašymas dėl išlaidų teisinei pagalbai atlyginimo turi būti atmestas. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šiuo atveju apeliantė J. G. nesutinka su turto konfiskavimo taikymu, taip pat prašo mažinti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise įgyti vairuoti kelių transporto priemones) terminą.

Dėl turto konfiskavimo

7. Nagrinėjamoje byloje J. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Byloje nustatyta, kad J. G.vairavo nuosavybės teise jai priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jai nustatytas 2,53 promilės neblaivumo laipsnis. Minėtas automobilis pripažintas veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone.

8. BK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonių tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Taigi, viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

9. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

10. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018 ir kt.). Taigi, esant išvardytiems atvejams įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018, 2K-182-303/2022).

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad transporto priemonės „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, AB „Regitra“ duomenimis, yra J. G.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, J. G. asmenybę, sprendė, kad automobilio „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas laikytinas proporcinga poveikio priemone.

12. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio) konfiskavimą, įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei J. G. asmenybę, ir baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

13. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. G. vairavo automobilį „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, 19.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (jos iškvėptame ore buvo nustatyta 2,53 promilės etilo alkoholio koncentracija). Iš 2025 m. spalio 12 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad J. G. nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą J. G. būklę buvo nustatyta, kad ji eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) – negali. J. G. su patikrinimo rezultatais nesutiko, nurodė, kad nepakanka įrodymų. Pažymėtina, kad apie pavojingą J. G. vairavimą buvo pranešta Bendruoju pagalbos telefonu. Pranešėjas nurodė, kad moteris vairuoja automobilį „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo vidury gatvės, elgiasi neadekvačiai už vairo.

14. Apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad įvykio dieną pastebėjo susiformavusią automobilių spūstį, po 3-5 minučių nusprendė išlipti iš savo automobilio ir pažiūrėti, kas atsitiko. Nuėjęs į priekį per du automobilius pastebėjo, kad jo eismo juostoje stovi rudos spalvos automobilis „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo buvo dar keli žmonės, kurie bandė gražiai patarti automobilio vairuotojai, kaip atlaisvinti važiuojamąją eismo juostą. Priėjęs arčiau prie vairuotojos, paprašė, kad ji patrauktų savo automobilį ir atlaisvintų eismo juostą. Moters kalbėsena buvo neadekvati, vis kartojo, kad yra moteris ir toliau niekur nevažiavo, stovėjo vietoje. Išgirdusi, kad skambinama bendruoju pagalbos numeriu, su automobiliu pradėjo šalintis, važiuodama atbulomis; praėjus kelioms minutėms vairuotoja išvažiavo link Žaibo gatvės. Po kurio laiko pasirodė policijos automobilis, pareigūnams buvo nurodyta pasišalinusios vairuotojos važiavimo kryptis.

15. Nustatyta, kad J. G. neteista, administracine tvarka bausta, ji nusikalto veikdama tiesiogine tyčia, vairavo transporto priemonę, kai jos neblaivumas viršijo 1,51 promilių ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, ji neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo pačios sveikatai ar net gyvybei, be to, būdama išsilavinusi, sėsdama neblaivi prie vairo J. G.suprato galimas savo veiksmų pasekmes ir riziką netekti vairuojamo automobilio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. G., būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nepatyrė jokių padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nes jai nebuvo paskirta bausmė, neatsirado teistumas.

16. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, spręstina, kad J. G. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (konfiskuojant automobilį) pagal byloje nustatytas aplinkybes yra proporcinga (adekvati) jos padarytam nusikaltimui, paskirta atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-182-303/2022). Apeliantės argumentai, kad jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra neproporcinga, kad ji ir jos artimieji patirs nepatogumų, yra pagrįsti klaidingu įstatymų interpretavimu. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad J. G. savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, tokių abejonių nekyla ir skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai. Turto konfiskavimo taikymas apeliantės atžvilgiu nėra neproporcingas.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino

17. BK 68 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, nuo vienerių iki penkerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą jai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones dvejus metus (BK 68 straipsnis).

18. Bylos duomenimis, J. G. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos taikymo trukme. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas J. G. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones dviejų metų terminą, atsižvelgė į tai, kad ji nusikaltimą padarė būdama neblaivi, alkoholio koncentracija kraujyje siekė 2,53 promilės etilo alkoholio, kad ji automobilį vairavo apgyvendintoje teritorijoje, kai eismas būna dar pakankamai intensyvus.

19. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą dviejų metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. BK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis šio skyriaus, t. y. IX skyriaus „Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas“, nuostatų. Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, įvertinant visas tam reikšmingas bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, ir tai yra teismo prerogatyva. Tiek paskiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apeliantės padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jos asmenybę. Šiuo atveju nustatytas terminas yra artimas jo minimumui (vieneriems metams). J. G. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Kaip jau minėta, ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi vakare Vilniaus mieste.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad priežastis, dėl kurios apeliantė nurodė nusprendusi išgerti alkoholio, nėra tokio pobūdžio, dėl ko teismas keistų savo poziciją. Taip pat apeliantės skunde nurodytos ją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad ji nėra padariusi analogiškų nusikalstamų veikų, yra dirbanti, padeda senelei, yra būdingos didžiajai daliai piliečių bei nustatomos daugumoje tokios kategorijos bylų, todėl nėra ypatingai jos atsakomybę švelninančios aplinkybės. J. G. dirbo, turėjo šeimą (ir senelę, kurią, pasak jos, prižiūri) nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, tačiau, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, šios aplinkybės nesulaikė jos nuo nusikalstamo elgesio. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių kilimo. Tai, kad šiuo atveju jokių neigiamų pasekmių neatsirado, veikos pavojingumo nepašalina.

21. Byloje nustatyta, kad J. G. bausta administracine tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad J. G. padaryti administraciniai nusižengimai išimtinai susiję su transportu ir kelių ūkiu, ji ne kartą viršijo leistiną nustatytą greitį. Paskutinis administracinis nusižengimas viršijant greitį padarytas 2025 m. rugsėjo 7 d., t. y. beveik prieš mėnesį iki BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

22. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels J. G. tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami panašaus pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar sutrumpinti jos terminą. Nustatytas dviejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas laikytinas proporcingu. Taip pat pažymėtina, kad teismas nėra saistomas apeliantės pozicijos dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino.

23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra tinkamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir J. G. asmenybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo jį trumpinti nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo

24. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad už antrinę teisinę pagalbą J. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 66,67 Eur.

25. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

26. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš apeliantės klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese gynėjas buvo paskirtas ne atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. G., o valstybės iniciatyva, kuri jai garantuoja tokią teisę. Taigi, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje pripažintas būtinu, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo apeliantės valios, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jos neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 66.67 Eur iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.