Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (teistumas išnykęs);

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 7 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį, 1 metų laisvės apribojimo bausme (bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

4. Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorui pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

5. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

12. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos Karolinos Milevskajos 2025 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo 01-1-29225-25“ užfiksuota, kad Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29225-25 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tiriant įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad įtariamasis R. B. vairavo automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso T. J.. Telefonu buvo susisiekta su automobilio savininku T. J., kuris paaiškino, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Automobilį prieš daugiau nei 7 metus iš matymo pažįstamas vyras iš (duomenys neskelbtini) paprašė, kad T. J. užregistruotų „Volvo S80“ automobilį savo vardu ir kad už tai sumokės. T. J. užregistravo savo vardu, kiek tuo metu jam sumokėjo tas vyras, jis neatsimena. Apie automobilį T. J. nieko nežino, paaiškino, kad po to, kai užregistravo jį savo vardu AB „Regitroje“, nematė ir nežinojo, kur tas automobilis yra ir kad jau yra pamiršęs apie tai. Daugiau nieko paaiškinti negalėjo (b. l. 38-39).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

16. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

17. BK 281¹straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kiekvienos iš šių alternatyvių veikų, kuri atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, padarymą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurį iš trijų neblaivaus asmens pavojingą vairavimą apibrėžiančių ir tokios veikos nusikalstamumą nustatančių požymių: 1) kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, byloje privalo nustatyti ir pagrįsti įrodymais jos padarymo faktą.

18. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus, kurie, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, pripažintini įrodymais, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

19. Surinkti įrodymai: paties kaltinamojo parodymai, Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Edvino Us 2025 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinis pranešimas „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, 2025 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros (apžiūros objektas yra automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) protokolas, Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos Patricija Krutko 2025 m. rugpjūčio 17 d. tarnybinis pranešimas „Dėl KET pažeidimo“, 2025 m. rugpjūčio 16 d. neblaivumo nustatymo aktas, 2025 m. rugpjūčio 16 d. alkotesterio išrašai, Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos Karolinos Milevskajos 2025 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinis pranešimas „Dėl ikiteisminio tyrimo 01-1-29225-25“, 2025 m. rugpjūčio 16 d. tyrėjos Patricijos Krutko ir tyrėjo Edvino Us Body kameros vaizdo ir garso įrašų apžiūros (Body kamerų vaizdo ir garso įrašai) protokolas, yra neprieštaringi ir visiškai įrodo kaltinamojo R. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad R. B. 2025 m. rugpjūčio 16 d., apie 22 val. 11 min., kelyje Pirčiupiai-Jašiūnai, Šalčininkų r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,66 promilių etilo alkoholio koncentracija.

20. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi, žinodamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą ignoravo, vairavo transporto priemonę būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis.

21. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl teismas sprendžia, kad R. B. inkriminuota nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės individualizavimas

22. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

23. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

25. Taigi, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus, gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

26. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltinamajam siūlė skirti 60 MGL, t. y. 3 000 Eur baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL, t. y. 2 000 Eur baudą. Kaltinamojo gynėjas prašė nekonfiskuoti kaltinamojo transporto priemonės, taip pat prašė skirti 1 metų teisės vairuoti atėmimo terminą. Prašė, taikant BK 64¹ straipsnį, skirti iki 30 MGL dydžio baudą.

27. Teismas, skirdamas kaltinamajam R. B. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau yra teistas 2 kartus, bausmės atliktos, teistumas išnykęs (b. l. 60-64), administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas 4 kartus (baudos sumokėtos) (b. l. 65-69), nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, pasak kaltinamojo, ketina greitu metu įsidarbinti (b. l. 70-72, 73-75).

28. Byloje nėra duomenų apie R. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

29. Įvertinęs visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokuroro siūlomą bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) baudą. Pažymėtina, kad, nustatydamas kaltinamajam skirtinos bausmės dydį teismas, be kita ko, atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo padarymo faktines aplinkybes, nustatyto etilo alkoholio koncentracijos kiekį.

30. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam 40 MGL (2 000 Eur) baudą.

31. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis nedirba, bet ketina įsidarbinti, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudos sumokėjimui nustatytinas 12 (dvylikos) mėnesių baudos mokėjimo terminas. Šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

32. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu, prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose bei konfiskuotino turto vertės išieškojimą.

33. BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

34. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

35. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

36. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,66 promilių girtumas. Akivaizdu, kad tokie R. B. veiksmai, t. y. vairavimas, esant vidutiniam girtumo laipsniui, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Paminėtina, kad remiantis pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jie dirbdami pagal kitą pranešimą, važiuodami keliu Pirčiupiai - Jašiūnai link Vilniaus miesto, pastebėjo kitoje kelio pusėje į griovį nuvažiavusį automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. B., kartu su kaltinamuoju važiavo ir jo draugas. Pasak kaltinamojo, jam į kelią išbėgo stirna. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Maža to, kaltinamasis vairavo transporto priemonę (automobilį) apskritai neturėdamas teisės ją vairuoti.

37. Teismas, siekdamas baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis) bei įvertinęs R. B. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo transporto priemonę neblaivus, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d., kai buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. (b. l. 56-59)

38. BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

39. Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta kaltinamajam apsvaigus nuo alkoholio (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, teismas taip pat įpareigoja kaltinamąjį R. B. per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Pažymėtina, kad minėta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nepriklausomai nuo to, ar asmuo vartoja psichiką veikiančias medžiagas ar jų nevartoja, ar turi priklausomybę nuo jų ar ne. Ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra asmens priverstinis gydymas nuo alkoholio priklausomybės. Šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslai yra prevenciniai – informuoti asmenis apie alkoholio žalą, ugdyti teigiamus gyvenimo įgūdžius, pozityvias vertybines, nuostatas bei gebėjimus, stiprinančius atsparumą alkoholio vartojimui ir aplinkinių neigiamai įtakai. Duomenų, kad kaltinamasis savo iniciatyva būtų išklausęs panašaus pobūdžio prevencijos programą, byloje nėra.

40. Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019).

41. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis R. B. vairavo lengvąjį automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Remiantis AB „Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis priklauso T. J. (b. l. 36). Ikiteisminio tyrimo metu buvo susisiekta su T. J., jis nurodė, jog automobilį „Volvo S80“ prieš daugiau nei 7 metus iš matymo pažįstamas vyras iš (duomenys neskelbtini) paprašė užregistruoti savo vardu, nurodydamas, jog už tai sumokės. T. J. užregistravo minėtą automobilį savo vardu, kiek tuo metu jam sumokėjo tas vyras, neatsimena. Apie automobilį T. J. nieko nežino, paaiškino, kad po to, kai užregistravo jį savo vardu AB „Regitroje“, nematė ir nežinojo, kur tas automobilis yra, teigė, kad apie tai yra net pamiršęs. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog automobilį „Volvo S80“ pirko 2024 m., maždaug rugsėjo mėn., skelbimą pamatė „Facebook“, su pardavėju pirkimo–pardavimo sutarties nesudarinėjo, už automobilį mokėjo grynaisiais pinigais 600 Eur. Mašinos AB „Regitra“ neperregistravo savo vardu, kadangi norėjo priduoti į metalo laužą, nes automobilis buvo sugedęs, nevažiuojantis, bet vėliau sugalvojo jį sutaisyti. Metus laiko automobiliu faktiškai naudojosi tik jis. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dar kartą nurodė, kad automobilis, kurį vairavo priklauso jam, bet jokių automobilio registracijos dokumentų jo vardu neturi, taip pat neturi ir pirkimo–pardavimo sutarties. Asmens, iš kurio pirko automobilį, nepažįsta.

42. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad automobilis „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. B., faktiškai priklauso jam.

43. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tik nesant galimybės konfiskuoti turtą arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, teismas gali spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Nagrinėjamu atveju priežasčių, kodėl automobilis „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), negalėtų būti konfiskuotas, nenustatyta.

44. Pasak kaltinamojo, jis automobilį įsigijo už 600 Eur. Pagal VšĮ „Emperkis“ duomenis konfiskuotino automobilio vidutinė kaina su PVM yra 1 120 Eur. Automobilio vertė nėra didelė, todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad automobilio konfiskavimas šiuo atveju galėtų pažeisti teisingumo ir proporcingumo principus. Kaltinamasis elgėsi itin neatsakingai, vairavo transporto priemonę neblaivus, be kita ko, neturintis vairuotojo pažymėjimo, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

45. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad automobilis „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), konfiskuojamas.

V. Kiti klausimai

46. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamajam R. B. gynėjas buvo paskirtas, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka.

47. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugsėjo 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad, 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu teikiant R. B. antrinę teisinę pagalbą, buvo patirta 120,83 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

49. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, be kita ko atsižvelgiant ir į kaltinamojo finansinę situaciją, šiuo atveju iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

50. 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

51. Civilinis ieškinys šioje byloje nėra pateiktas, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

52. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, saugoma voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-1150-1246/2025.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsniu, 106 straipsnio 2 dalimi, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, R. B. (R. B.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią R. B. (R. B.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę akcinei bendrovei „Regitra“, išaiškinant, kad per teismo paskirtą laikotarpį – 3 (trejus) metus, R. B. (R. B.) draudžiama įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 72⁵ straipsniu, įpareigoti kaltinamąjį R. B. (R. B.) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Paskirta 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio bauda privalo būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba bet kurią kitą www.vmi.lt nurodytą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Mokant baudą, būtina nurodyti bylos numerį. Banko kvitą ar mokėjimo internetu pavedimo patvirtinimą būtina pristatyti į teismą. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

R. B. (R. B.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-1150-1246/2025.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.