- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- 1-153-334/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00795-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Nukentėjusysis
- S. S., G. S.
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokusio, nedirbančio, registruoto darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. B. 2012 m. rugpjūčio 22 d. apie 22.00 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė du smūgius kumščiu šeimos nariui S. B. į veido kairę pusę, pervertė nukentėjusiąją ant žemės, ranka suėmęs kaklą trenkė du kartus jos galvą į grindis, padarydamas S. B. odos nubrozdinimus kaktos pusėje, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, kairės akies viršutiniame voke, kairio smilkinio srityje, dešiniame dilbyje, supūliavusią kraujosruvą kairio skruosto – kairės pažandės minkštuosiuose audiniuose, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, A. B. 2012 m. rugpjūčio 22 d. apie 22 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas ir mušdamas, t.y. tyčia kakta trenkė savo sūnui G. S. (ankstesniais duomenimis – E. B.) į nosį, vieną kartą kumščiu smogė į krūtinę ir į dešinį šoną, ne daugiau kaip septynis smūgius sudavė kumščiu jam į rankas, padarydamas G. S. poodines kraujosruvas abiejų paakių srityse, krūtinėje, dešiniame ir kairiame žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje ir kairėje šlaunyse, kairio kelio sąnario srityje, dešinėje ir kairėje blauzdose, odos nubrozdinimą kairio peties sąnario srityje, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. B. dėl jam pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino iš dalies, nes nepripažįsta, kad kumščiu tyčia sudavė du smūgius S. S. į veido kairę pusę, parvertė nukentėjusiąją ant žemės ir, ranka suėmęs kaklą, trenkė du kartus jos galvą į grindis. Jis parodė, kad 2012-08-22, nuvykęs į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), rado nupjautas įvažiavimo vartų spynas, sodyboje pasigedo dekoratyvinių augalų, kastuvų, siurblių, sodo inventoriaus, visų materialinių vertybių, kurių vertė preliminariais paskaičiavimais yra apie 10 tūkst. litų. Išsikvietė policiją. Buvo nustatytas vagystės faktas. Vakare apie 22 val. grįžo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Su S. S. pradėjo aiškintis, kodėl reikėjo taip daryti. Nukentėjusioji pasakė, kad tai yra kartu užgyventas materialinis turtas ir ji su tuo turtu gali daryti, ką norinti. Toje vagystėje dalyvavo ir sūnus E. B. (dabar – G. S.). S. S. į savo kambarį neįsileido. Kadangi buvo to buto savininkas, išspyrė kambario duris. Išsikvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai paaiškino, kad tai yra bendras turtas ir su tuo turtu galima daryti, ką nori. Tuo konfliktas kaip ir baigėsi. Nuėjęs į savo kambarį, ruošėsi eiti miegoti. Tada į kambarį įėjo S. B., griebė už auksinės grandinėlės, taip išprovokuodama muštynes. Gindamasis, galbūt atsitiktinai, atstumdamas nuo savęs S. S., netyčia sudavė jai į kairę veido pusę. Muštynes išprovokavo nukentėjusioji, nes pradėjo rėkti. Tada atbėgo E. B. (dabar G. S.). Ant žemės buvo parverstas G. S. ir S. S., kurie pasikvietė dar ir E. B., tačiau E. B. taikesnis ir nieko nedarė. Parverstas ant grindų, buvo spardomas G. S. buvo laužiama ranka, todėl gynėsi. Mano, kad nukentėjusieji norėjo atimti telefoną, nes jis (A. B.) tą vakarą visą pokalbį įrašinėjo telefonu. Įrašą kaip įrodymą, kad labai taikiai grįžo į namus ir jokių muštynių nenorėjo, pateikė policijai. Tik norėjo išsiaiškinti santykius dėl skyrybų ir turto dalybų. Muštynių pirmas nepradėjo. Muštynes namuose S. S. išprovokavo nebe pirmą kartą. G. S. (anksčiau E. B.) savo galva trenkė į kaktą, kai šis iš už nugaros pradėjo smaugti, tačiau kumščiais nukentėjusiajam į krūtinę ir kitų smūgių nesudavė. S. S. neparvertė ant žemės ir nebuvo ranka suėmęs jos kaklo ir netrenkė jos galvos į grindis. Įvykio metu buvo blaivus. Dar kartą dėl smurto artimoje aplinkoje buvo iškviesta policija. Policiją iškvietė S. S.. Jis (A. B.) buvo išvežtas ir dviem paroms patalpintas į areštinę. Įvykio metu buvo sužalotas ir kreipėsi į medikus, kad būtų nustatyti patirti sužalojimai. Savo galvą daužė į durų stiklą, nes pasidarė gaila savęs, kadangi 22 metų sūnus E. B. pasikeitė savo vardą ir pavardę. Jei būtų buvęs praviras langas, būtų iššokęs per jį. Dėl savo elgesio gailis ir atsiprašo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodoma.
Nukentėjusioji S. S. (buvusi S. B.) parodė, kad 2012-08-22 kartu su sūnumi G. S. (buvusi pavardė E. B.) buvo nuvykę į sodybą, kur išsikasė augalus. Apie tai A. B. buvo įspėtas prieš dvi savaites. Vyko skyrybų procesas, turtas nebuvo padalintas, tačiau A. B. buvo atėmęs sodybos raktus. Tai, kad su sūnumi iš sodybos išsikasė augalus, A. B. labai sunervino. 2012-08-22 apie 22.00 val. A. B. grįžo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pati su vaikais E. B. ir G. S. didžiajame kambaryje, kuriame tuo metu gyveno, ruošėsi eiti miegoti. A. B. gyveno kitame kambaryje. Abiejų kambarių durys buvo rakinamos. A. B. iš vonios ištempė sūnų E. B. ir liepė pasakyti, kad ji (S. S.) atrakintų didžiojo kambario duris. Tuo pačiu A. B. skambino į policiją ir klausė, ar gali išlaužti kambario duris. Pareigūnai pasiteiravo, ar butas priklauso A. B.. A. B. patvirtino, kad butas priklauso jam ir, nelaukęs pareigūnų atsakymo, išspyrė jos (S. S.) ir vaikų kambario duris. Prasidėjo žodinis konfliktas. Kambaryje A. B. pradėjo aiškintis santykius. Pati iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams paaiškino situaciją. Išvykus policijos pareigūnams, A. B. nuėjo į savo kambarį. Nuėjusi pas A. B., paprašė sutvarkyti išlaužtas kambario duris. Tada A. B., priėjęs prie kambario durų, pradėjo daužyti galvą į duris. Trenkė 3 ar 4 kartus. Buvo stipriai sužalota A. B. dešinė galvos pusė, bėgo kraujas. A. B. veiksmai – savo galvos daužymas į duris ir spintą – nėra normalus elgesys. Mano, kad jei visa tai nebūtų buvę filmuojama, dėl patirtų sužalojimų A. B. būtų apkaltinęs ją (S. S.), nes vieną kartą jau buvo apkaltinęs. A. B. fiziškai yra daug stipresnis, jaunystėje yra lankęs dziudo. Buvo labai nustebusi dėl tokio kaltinamojo elgesio, paklausė, ar dėl galvos sužalojimo A. B. apkaltins ją ir vaikus. Tada pamatė, kad sūnus G. S. kambario tarpduryje mobiliuoju telefonu filmuoja tai, kas vyksta. Pasakė, kad A. B. nepavyks melagingai apkaltinti, nes G. S. viską filmuoja. Tada A. B. priėjo prie sūnaus G. S. ir trenkė per telefoną. Telefonas iškrito. Tada pati griebė A. B. už ant jo kaklo buvusios grandinėlės. A. B. trenkė vieną kartą kumščiu į veido kairę pusę. Po šio smūgio, A. B. vieną kartą savo kakta trenkė G. S. į nosį ir kumščiu kažkur į kairį sūnaus šoną, paskui spyrė kojomis. Kažkokiu būdu pas A. B. atsirado G. S. telefonas, todėl su vaikais bandė iš A. B. tą telefoną atimti. Kai A. B. trenkė G. S., puolė ginti sūnaus, tada A. B. trenkė jai (S. S.) vieną kartą kumščiu į veido kairę pusę, parstūmęs rankomis, pargriovė ant grindų ir paėmęs už kaklo savo ranka trenkė jos galvą du kartus į grindis. Dėl A. B. suduotų smūgių buvo padaryti odos nubrozdinimai kaktos pusėje, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kairės akies viršutiniame voke, kairio smilkinio srityje, dešiniame dilbyje, supūliavusi kraujosruva kairio skruosto – kairės pažandės minkštuosiuose audiniuose. Dėl nustatytų sužalojimų kreipėsi į medikus. Buvo nustatyta, kad hematoma kairiame skruoste atsirado dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, o ne dėl dantų protezų. Susidariusią hematomą medikai pašalino chirurginiu būdu, buvo skirti antibiotikai. Kairiajame skruoste ir dabar likęs gumbas. Ateityje vėl gali tekti kreiptis į medikus. Mano, kad A. B. naudojo smurtą dėl to, kad skyrybų metu norėjo paveikti psichologiškai. Konflikto metu sūnus pradėjo garsiai šaukti, todėl A. B. nuramino tik subėgę kaimynai. Antrą kartą iškvietus policijos pareigūnus, kaltinamasis buvo išvežtas į policijos komisariatą. Tą vakarą pati A. B. nesumušė, kaltinamajam nesudavė nei vieno smūgio, tik norėjo atgauti sūnaus G. S. telefoną. Mano, kad A. B. galėjo pats save sužaloti ir areštinėje, nes namuose galva išdaužė durų stiklą.
Nukentėjusysis G. S. (ankstesniais duomenimis E. B.) parodė, kad 2012-08-22 vakare kartu su mama S. S. (ankstesniais duomenimis S. B.) buvo namuose. Apie 22.00 val. - 23.00 val. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), grįžęs tėvas A. B. išspyrė kambario, kuriame buvo užsirakinę kartu su mama S. S., duris. A. B. buvo blaivus. Kaltinamasis bandė provokuoti konfliktą, muštynes su nukentėjusiąja. Pastūmė S. S. ir liepė kad ši trenktų jam (A. B.) į veidą. S. S. nieko nedarė, tik kažką pasakė. Apsiraminęs A. B. nuėjo į kitą kambarį. S. S. nuėjo pas A. B. į kambarį pasakyti, kad jis sutaisytų išspirtas kambario duris. Pats nusekė mamai iš paskos su telefonu, kad įrašytų tėvų pokalbį. Tėvas su mama buvo kambario viduryje. A. B. kažkam skambino. Jis (G. S.), stovėdamas tarpduryje, viską filmavo. A. B. susiginčijo su S. S. ir priėjęs prie jo (G. S.), išmušė iš rankų telefoną. Kai pasilenkė paimti telefono, tėvas puolė S. S.. Tėvas ir mama pradėjo grumtis. Tėvas mamai sumušė veidą, tai yra ranka 1-2 kartus trenkė S. S. į veidą, pastūmė. Matė, kad tėvas suėmęs mamos kaklą ranka, trankė jos galvą į grindis. S. S. nukrito ant grindų. Pats išskyrė tėvus. Atsidūrė viduryje tarp mamos ir tėvo. Motina buvo už nugaros, tėvas – iš priekio. Nieko nedarė, tik stovėjo viduryje. Tada A. B. savo kakta trenkė į nosį. Susiėmė už veido. Tada tėvas pradėjo daužyti rankomis, sudavė apie 7 smūgius į šoną, krūtinę, apspardė kojas, šlaunis, blauzdas. Saugodamas galvą, užsidengė ją rankomis. A. B. spyrė kojomis. Kiek buvo suduota smūgių, tiksliai negali pasakyti. Tikrai ne vienas. Matydamas, kad nieko nedaro, tik dengiasi rankomis, A. B. pradėjo į spintos duris, durų stiklą daužyti savo galvą. Kai kaltinamasis pradėjo į durų stiklą daužyti savo galvą, S. S. stovėjo jam (G. S.) už nugaros. Bandė filmuoti, kaip tėvas į duris daužo savo galvą, nes galvojo, kad tėvo gali abu su mama būti apkaltinti sumušimu. Pamatęs, kad yra filmuojamas, A. B. pripuolė ir atėmė telefoną. Abu su mama bandė iš A. B. atimti telefoną, tačiau nepavyko, nes tėvas fiziškai stipresnis. Atėmęs telefoną, A. B. parkrito ant grindų, susirietė. Pats bandė užkabinęs rankomis už kaklo tėvą atplėšti nuo grindų ir paimti iš kaltinamojo telefoną. Tuo momentu kaltinamajam tikriausiai pasirodė, kad jį smaugia ir bando sužaloti. Tačiau tik norėjo atimti iš tėvo savo telefoną, kuriame buvo nufilmuota, kaip A. B. pats save žaloja. Mano, kad normalus žmogus savo galvos taip nedaužytų. Tėvo A. B. ranką buvo suėmęs tik tada, kai bandė iš jo atimti savo telefoną. Koja nespyrė. Gynė savo motiną nuo savo tėvo. Telefoną iš tėvo pavyko atimti tik atėjus kaimynams. Atėjus kaimynams, buvo iškviesta policija. Dėl įvykio mama patyrė labai didelį stresą, todėl ne visas įvykio aplinkybes atsimena iš eilės. Tai nebuvo pirmas kartas, kai tėvas naudojo smurtą prieš S. S., jį patį ir brolį. Dabar santykiai su tėvu nutrūkę, nebendrauja. Vardą ir pavardę pasikeitė vien dėl to, kad tėvas yra labai daug blogo padaręs šeimai.
Iš 2012-08-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rasta išdaužta svetainės kambario durų stiklo vidurinė dalis ir aplink gulinčios stiklo šukės (1 t., 17-22 b.l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G1161/12(05) matyti, kad S. B. nustatyti odos nubrozdinimai kaktos pusėje, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kairės akies viršutiniame voke, kairio smilkinio srityje, dešiniame dilbyje, supūliavusi kraujosruva kairio skruosto – kairės pažandės minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012-08-22 apie 22 val., smūgiuojant kumščiu ar panašiai. Dėl supūliavusios kraujosruvos kairio skruosto – kairės pažandės minkštuosiuose audiniuose S. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., 30 b.l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G1160/12(05) matyti, kad E. B. (dabar G. S.) nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų paakių srityse, krūtinėje, dešiniame ir kairiame žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje ir kairėje šlaunyse, kairio kelio sąnario srityje, dešinėje ir kairėje blauzdose, odos nubrozdinimas kairio peties sąnario srityje. Sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku t.y. 2012-08-22 apie 22.00 val., smūgiuojant kumščiais ar panašiai. Dėl nustatytų sužalojimų E. B. (dabar G. S.) sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., 64 b.l.).
Iš Asmens blaivumo testo Nr. 3625 matyti, kad A. B. 2012-08-22 23.30 val. buvo visiškai blaivus (1 t., 93 b.l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G1168/12(05) matyti, kad A. B. nustatyti odos nubrozdinimai kaktoje ir mašnelėje, poodinės kraujosruvos nugaroje, krūtinėje, kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais 4-6 dienos iki apžiūros, į ką nurodo gelsva kraujosruvų spalva. Dėl nustatytų sužalojimų A. B. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b.l. 121).
Iš 2012-11-22 Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorinė ligonių kasos rašto Nr. 12-3433 matyti, kad A. B. visiškai atlygino turtinę žalą, susijusią su S. S. (buv. B.) gydymo išlaidomis (1 t., 170 b.l.).
Kaltinamojo A. B. parodymai, jog nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų S. S. ir G. S. atžvilgiu padarė gindamasis nuo gresiančio pavojaus, atmetami.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamas ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Pavojingas kėsinimasis yra viena iš būtinų būtinosios ginties teisėtumo sąlygų, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti asmenį veikus, esant būtinajai ginčiai. Teisme nustatytų aplinkybių visuma rodo, jog kaltinamojo A. B. veikos nebuvo padarytos esant būtinosios ginties sąlygomis. Kaltinamojo parodymai, kad jis nukentėjusiesiems smūgius sudavė dėl to, kad buvo jų užpultas, yra atmestini, nes juos paneigia byloje esančių įrodymų visuma.
Byloje nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. apie 22.00 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), iš pradžių tarp kaltinamojo A. B. ir nukentėjusiosios S. B. (dabar – S. S.) kilo žodinis konfliktas dėl kaltinamojo išspirtų kambario, kuriame gyveno S. S. su vaikais, durų. Tai matyti tiek iš paties kaltinamojo A. B., tiek ir iš nukentėjusiųjų G. S. ir S. S. parodymų. Teisiamojo posėdžio metu A. B. parodė, kad įvykio dieną grįžęs namo ir būdamas supykęs dėl iš sodybos išvežtų daiktų, išspyrė kambario duris. Tada pats išsikvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai paaiškino, kad tai yra bendras turtas ir su tuo turtu galima daryti, ką nori. Paskui nuėjęs į savo kambarį, ruošėsi eiti miegoti. Tada į kambarį įėjo S. B., pradėjo rėkti ir išprovokavo muštynes. Nukentėjusioji S. S. teisme parodė, kad tai, jog su sūnumi G. S. iš sodybos išsikasė augalus, A. B. labai sunervino ir jis 2012-08-22 apie 22.00 val. grįžęs į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), iš vonios ištempė sūnų E. B. ir reikalavo pasakyti, kad ji atrakintų didžiojo kambario, kuriame gyveno su vaikais, duris. A. B. išspyrė jos ir vaikų kambario duris. Prasidėjo žodinis konfliktas. Kambaryje A. B. pradėjo aiškintis santykius. Pati iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams paaiškino situaciją. Išvykus policijos pareigūnams, A. B. nuėjo į savo kambarį. Nuėjusi pas jį, paprašė sutvarkyti išlaužtas kambario duris. Tada A. B., priėjęs prie kambario durų, pradėjo daužyti galvą į duris. Trenkė 3 ar 4 kartus. Buvo stipriai sužalota A. B. dešinė galvos pusė, bėgo kraujas. Jis suprato, kad dėl galvos sužalojimo A. B. apkaltins ją ir vaikus. Nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2012-08-22 vakare kartu su mama S. S. (ankstesniais duomenimis S. B.) buvo namuose. Apie 22.00 val. - 23.00 val. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), grįžęs tėvas A. B. išspyrė kambario, kuriame buvo užsirakinę kartu su mama S. S., duris. Kaltinamasis bandė provokuoti konfliktą, muštynes su nukentėjusiąja. Pastūmė S. S. ir liepė kad ši trenktų jam (A. B.) į veidą. S. S. nieko nedarė, tik kažką pasakė. Apsiraminęs A. B. nuėjo į kitą kambarį. Nukentėjusioji nuėjo pas A. B. į kambarį pasakyti, kad kaltinamasis sutaisytų išspirtas kambario duris. Jis nusekė nukentėjusiajai iš paskos su telefonu, kad įrašytų tėvų pokalbį. Tėvas su mama buvo kambario viduryje. A. B. kažkam skambino. Jis stovėdamas tarpduryje, viską filmavo. A. B. susiginčijo su S. S. ir priėjęs prie jo, išmušė iš rankų telefoną. Kai pasilenkė paimti telefono, tėvas puolė S. S.. Iš 2012-08-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rasta išdaužta svetainės kambario durų stiklo vidurinė dalis ir aplink gulinčios stiklo šukės (1 t., 17-22 b.l.). Taigi tiek iš kaltinamojo, tiek ir iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad iš esmės konflikto iniciatoriais buvo abi pusės – iš pradžių tarp S. S. ir A. B. kilo žodinis konfliktas, kurį palaikė abu, dėl bendro turto, ir kuris vėliau virto konfliktu dėl sugadintų kambario durų, o dar vėliau peraugo į fizinio smurto naudojimą.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir visų konflikto dalyvių elgesį įvykio metu, daro išvadą, kad tokia situacija prilyginama muštynėms, o ne pavojingam kėsinimuisi, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog muštynėms būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Muštynėse nėra besiginančiųjų, todėl teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-684/1999, nutartis Nr.2K-394/2007).
Teisme ištirti baudžiamosios bylos įrodymai patvirtina, kad konflikto metu ir nukentėjusieji, ir kaltinamasis patyrė sužalojimų, tačiau šiuo atveju kaltinamojo A. B. nukentėjusiesiems S. S. ir G. S. suduoti smūgiai, jų intensyvumas ir pobūdis, vertintini ne kaip būtinoji gintis, o kaip neadekvati reakcija susiklosčiusioje situacijoje, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiesiems buvo padaryti gana žymūs sužalojimai. Tiek iš specialisto išvados, tiek ir iš nukentėjusiosios S. S. parodymų matyti, kad nuo kaltinamojo jai į veidą suduotų smūgių kairiame skruoste atsirado hematoma, kurią medikai pašalino chirurginiu būdu, buvo skirti antibiotikai. Kairiajame skruoste ir dabar likęs gumbas. Ateityje vėl gali tekti kreiptis į medikus. Nukentėjusysis G. S. taip pat patyrė gana žymius sumušimus įvairiose kūno vietose. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiųjų ir kaltinamojo jėgos konflikto metu nebuvo lygios – nukentėjusieji patvirtino, kad kaltinamasis A. B. fiziškai yra daug stipresnis, jaunystėje yra lankęs dziudo. Kaltinamojo nukentėjusiesiems suduoti smūgiai ir padaryti sužalojimai vertintini kaip neadekvati reakcija konflikto metu.
Atmestini kaltinamojo A. B. parodymai, kad jis nukentėjusios S. S. ant žemės neparvertė ir ranka suėmęs kaklo netrenkė du kartus jos galvos į grindis ir kad G. S. nesmogė kumščiu į krūtinę, į dešinį šoną ir nesudavė smūgių į rankas. Šiuos jo parodymus paneigia nukentėjusiųjų S. S. ir G. S. parodymai, specialisto išvados.
Nukentėjusioji S. S. parodė, kad A. B. trenkė vieną kartą kumščiu į veido kairę pusę. Po šio smūgio, A. B. vieną kartą savo kakta trenkė G. S. į nosį ir kumščiu kažkur į kairį sūnaus šoną, paskui spyrė kojomis, po to A. B. trenkė jai (S. S.) vieną kartą kumščiu į veido kairę pusę, parstūmęs rankomis, pargriovė ant grindų ir paėmęs už kaklo savo ranka trenkė jos galvą du kartus į grindis. Nukentėjusysis G. S. patvirtino, kad tėvas mamai sumušė veidą, tai yra ranka 1-2 kartus trenkė S. S. į veidą, pastūmė. Matė, kad tėvas suėmęs mamos kaklą ranka, trankė jos galvą į grindis. S. S. nukrito ant grindų, po to tėvas sudavė jam smūgius, pradėjo daužyti rankomis, sudavė apie 7 smūgius į šoną, krūtinę, apspardė kojas, šlaunis, blauzdas. Saugodamas galvą, užsidengė ją rankomis. A. B. spyrė ir kojomis. Šie parodymai sutampa ir atitinka specialisto išvadoms: Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G1161/12(05) matyti, kad S. B. nustatyti odos nubrozdinimai kaktos pusėje, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kairės akies viršutiniame voke, kairio smilkinio srityje, dešiniame dilbyje, supūliavusi kraujosruva kairio skruosto – kairės pažandės minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012-08-22 apie 22 val., smūgiuojant kumščiu ar panašiai. Dėl supūliavusios kraujosruvos kairio skruosto – kairės pažandės minkštuosiuose audiniuose S. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., 30 b.l.). Kaip matyti nukentėjusiajai S. S. sužalojimai padaryti veido srityje: kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kairės akies viršutiniame voke, kairio smilkinio srityje, supūliavusi kraujosruva kairio skruosto – kairės pažandės minkštuosiuose audiniuose. Pagal nurodytų sužalojimų lokalizaciją ir kiekį matyti, jog jie padaryti kelių smūgių pasėkoje ir atitinka nukentėjusios parodymus. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G1160/12(05) matyti, kad E. B. (dabar G. S.) nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų paakių srityse, krūtinėje, dešiniame ir kairiame žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje ir kairėje šlaunyse, kairio kelio sąnario srityje, dešinėje ir kairėje blauzdose, odos nubrozdinimas kairio peties sąnario srityje. Sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku t.y. 2012-08-22 apie 22.00 val., smūgiuojant kumščiais ar panašiai. Dėl nustatytų sužalojimų E. B. (dabar G. S.) sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., 64 b.l.). Specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai tiek veido srityje , tiek rankose ir kojose ir atitinka nukentėjusiojo G. S. parodymus, jog A. B. sudavė ne vien tik galva į kaktą, bet sudavė smūgius ir į krūtinę, žastus, šlaunis, blauzdas. Nukentėjusiųjų parodymai nuoseklūs, atitinka specialisto išvadas, įvykio vietos apžiūros protokole nurodytas aplinkybes- bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje rasta išdaužta svetainės kambario durų stiklo vidurinė dalis ir aplink gulinčios stiklo šukės (1 t., 17-22 b.l.), atitinka bylos faktines aplinkybes, todėl teismas jais netikėti neturi pagrindo.
Tokiu būdu ištyrus bylos įrodymus neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis A. B. tyčia sudavė nukentėjusiajai S. S. (buvusi S. B.) į veido kairę pusę, pervertė nukentėjusiąją ant žemės, ranka suėmęs kaklą trenkė du kartus jos galvą į grindis, padarydamas S. S. odos nubrozdinimus kaktos pusėje, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, kairės akies viršutiniame voke, kairio smilkinio srityje, dešiniame dilbyje, supūliavusią kraujosruvą kairio skruosto – kairės pažandės minkštuosiuose audiniuose, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. Taip pat ištyrus bylos įrodymus neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis A. B., smurtaudamas ir mušdamas, t.y. tyčia kakta trenkė savo sūnui G. S. (ankstesniais duomenimis – E. B.) į nosį, vieną kartą kumščiu smogė į krūtinę ir į dešinį šoną, ne daugiau kaip septynis smūgius sudavė kumščiu jam į rankas, padarydamas G. S. poodines kraujosruvas abiejų paakių srityse, krūtinėje, dešiniame ir kairiame žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje ir kairėje šlaunyse, kairio kelio sąnario srityje, dešinėje ir kairėje blauzdose, odos nubrozdinimą kairio peties sąnario srityje, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Nors kaltinamasis išreiškė norą susitaikyti su nukentėjusiaisiais, tačiau teismas daro išvadą, jog kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 str. nėra pagrindo, kadangi kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas prieš du nukentėjusius asmenis, kaltę pripažino iš dalies, jo parodymų pabaigoje, dviprasmiškai pasakytos frazės, kad, jeigu tai ką įtakoja, jei teismui nuo to geriau, gali pripažinti viską, neatspindi jo visiško ir nuoširdaus prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog kaltinamasis jau yra susitaikęs baudžiamojoje byloje dėl analogiškų veikų, smurto artimoje aplinkoje panaudojimo (1t.151-152 b.l.), iš nukentėjusiojo G. S. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir praeityje yra naudojęs smurtą prieš šeimos narius. Todėl esant aptartoms aplinkybėms, nors šios nusikalstamos veikos padarytos prieš susitaikymą pirmesnėje byloje, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, o kita – prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Abi veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis neteistas (1 t., 136 b.l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 132-135 b.l.), pagal gyvenamąją vietą kaltinamojo atžvilgiu nusiskundimų negauta, charakterizuojamas teigiamai (1 t., 129, 131 b.l.), A. B. psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (1 t., 127 b.l.), todėl atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai kad nusikalstamos veikos padarytos artimoje aplinkoje, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu teisme jau buvo nagrinėjama privataus kaltinimo byla dėl smurtavimo prieš tą pačią nukentėjusiąją, tačiau byla nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius (1 t., 141-149 b.l.), kad bausmės tikslai būtų pasiekti, siekiant paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teisingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiųjų patirto smurto ir kaltinamajam skiriamos bausmės griežtumo, taip pat sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, parenkant bausmės rūšį, teismas mano, jog kaltinamajam už apysunkį nusikaltimą skirtina sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, o už nesunkų nusikaltimą švelnesnė laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydžius skiriant mažesnius nei įstatyme numatytas vidurkis, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. B. nusikalto būdamas neteistu, charakterizuojamas teigiamai, jam taikytinas BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant įpareigojimus, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Iš kaltinamojo A. B. išieškotinos Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1 p., 6 p., 105 str. 1 d. pagrindu proceso išlaidos teismo šaukimams 14,00 Lt į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą dešimt mėnesių, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. 65 str., vadovaujantis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir A. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-08-22 iki 2012-08-24 (2 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. 8 p. 67 str. 2 d. 5 p. 70 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams ir A. B. paskirti įpareigojimą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant A. B. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 50 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su S. S. (buv. B.) ir G. S. (buv. E. B.) – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išieškoti iš A. B. 14,00 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.