Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Danutė Švitinienė Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00795-2012-7

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. birželio 18 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 140 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Pagal BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams.

Pagal BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 67 str. 2 d. 5 p., 70 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant A. B. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 50 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. apie 22 val. namuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė 2 smūgius kumščiu šeimos nariui S. B. į veido kairę pusę, pervertė ją ant žemės, ranka suėmęs kaklą trenkė 2 kartus jos galvą į grindis, taip padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą; tyčia kakta trenkė savo sūnui G. S. (ankstesniais duomenimis – E. B.) į nosį, 1 kartą kumščiu smogė į krūtinę ir į dešinį šoną, ne daugiau kaip 7 smūgius sudavė kumščiu jam į rankas, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu netaikyti BK 38 str. nuostatų, neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės ir nenutraukti šios baudžiamosios bylos. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai, kolegijos nuomone, yra nepagrįsti.

BK 38 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs <...> nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu : jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu; yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms teismas gali spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Tačiau būtina pabrėžti, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju nėra absoliuti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė, kurią teismas privalėtų besąlygiškai įgyvendinti, todėl esant nors ir visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, tačiau jokiu būdu neprivalo taikyti BK 38 straipsnio nuostatų.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė netaikyti BK 38 straipsnio ir apelianto nuo baudžiamosios atsakomybės neatleisti, nes, teismo įsitikinimu, nėra BK 38 str. 1 d. 4 p. įtvirtinto pagrindo – pagrindo manyti, jog apeliantas nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal suformuotą teismų praktiką teismo išvada dėl BK 38 str. 1 d. 4 p. nustatytos sąlygos buvimo, t. y. pagrindo manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visų reikšmingų šiuo aspektu faktinių bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Spręsdamas, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo nebedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi įvertinti padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę (jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan.

Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju apylinkės teismas, neatleisdamas A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė teisingą išvadą. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. nuosprendžio paskelbimo metu galiojančių nuobaudų neturėjo (1 t., 132–135 b.l.), anksčiau nebuvo teistas (1 t., 136 b.l.) ir charakterizuojamas iš esmės teigiamai (1 t., 129, 131 b.l.). Tačiau, matyti ir kas kita – nusikaltimais A. B. pažeidė vieną iš svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymais ginamų prigimtinių asmens teisių – teisę į kūno neliečiamumą. Nors nusikalstamų veikų padarymo metu apeliantas teistumo neturėjo, iš byloje esančių procesinių sprendimo kopijų matyti, kad prieš aptariamus nusikaltimus jis jau buvo padaręs tapačią nusikalstamą veiką – naudojo smurtą prieš tą pačią nukentėjusiąją, tačiau vėliau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su ja (1 t., 141–149 b.l.). Tarp šios jo veikos ir naujų nusikaltimų, už kuriuos A. B. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, praėjo pakankamai neilgas laiko tarpas – vos 6 mėnesiai. Matyti ir tai, kad 2012 m. rugpjūčio 23 d. apklausiamas įtariamuoju A. B. savo kaltę pripažino visiškai (1 t., 97 – 99 b.l.), tačiau vėliau savo kaltę pripažino tik iš dalies (1 t., 103, 104 b.l.). Tokios pozicijos nuteistasis iš pradžių laikėsi ir apylinkės teismo posėdžio metu, tačiau vėliau savo kaltę vėl pripažino visiškai, tiesa, nurodydamas, kad savo poziciją teisiamojo posėdžio metu jis pakeitė, nes „tokie įstatymai“ (2 t., 17, 18 b.l.). Iš to akivaizdu, jog apeliantas savo kaltę pripažino ir dėl gailėjosi nenuoširdžiai, o tik siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį, kad jis savo elgesio ir padarytų veikų nevertina kritiškai. Būtina pastebėti ir tai, kad veikos, už kurios padarymą jis anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, metu jis sužalojo vieną nukentėjusiąją, tačiau šioje byloje jis nuteistas už du nusikaltimus, kurių metu sužalojo du žmones. Tai pačiai nukentėjusiajai jis padarė sunkesnį kūno sužalojimą, nei anksčiau. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiojo G. S. parodymų teisiamajame posėdyje, A. B. smurtą artimoje aplinkoje prieš nukentėjusiuosius vartodavo ir anksčiau (2 t., 20 b.l.). Šios aplinkybės rodo, jog A. B. asmenybė ir jo padarytos veikos palaipsniui tampa vis pavojingesnės visuomenei. Įvertinusi visas šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad iš tiesų nėra BK 38 str. 1 d. 4 p. numatyto pagrindo tam, kad apeliantą būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir šią baudžiamąją bylą nutraukti. Taigi, naikinti skundžiamą nuosprendį apelianto nurodytais motyvais kolegija neturi pagrindo.

Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į kitas faktines bylos aplinkybės, jas įvertino ir teisingai taikė bausmės skyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės nuteistojo atsakomybės individualizavimu, pirmosios instancijos teismas už atskirus nusikaltimus paskyrė jam bausmes, mažesnes už sankcijose numatytų bausmių vidurkius, šias bausmes teisingai subendrino pagal BK 63 str. 1 ir 4 d. reikalavimus ir galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidėjo. Tokiu būdu pripažinti, kad nuteistajam už nusikaltimus paskirtos bausmės, o taip pat ir galutinė subendrinta bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos, taip pat nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

N UTARĖ:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.