Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ ieškinį atsakovui V. D. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir darbo sutarties nutraukimo pripažinimo teisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-11-24 tarp ieškovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir atsakovo V. D. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 94DS, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas asistentu BRC Autocentre, nuo 2012-03-01 perkeltas į vadybininko, o nuo 2017-07-03 – į registracijos vadybininko pareigas. Nuolatinė atsakovo darbo vieta nuo pat darbo sutarties sudarymo dienos buvo UAB „Baltijos realizacijos centras“ Klaipėdos atstovybėje. 2020-07-01 ieškovės darbuotoja O. K. atsakovui el. paštu išsiuntė nepasirašytą UAB „Baltijos realizacijos centras“ direktoriaus M. S. 2020-07-01 įsakymą Nr. K-2020/54 dėl V. D. atleidimo iš darbo, kuriuo buvo įsakyta nuo 2020-07-01 nutraukti su atsakovu darbo sutartį pagal DK 54 str. 1 d. ir išmokėti atsakovui dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Elektroniniame laiške atsakovui nurodyta perskaityti įsakymo sąlygas ir persiųsti pasirašytą įsakymą. Tą pačią dieną atsakovas el. paštu informavo, kad nesutinka nutraukti darbo sutarties šalių susitarimu įsakyme nurodytomis sąlygomis, tačiau sutiktų nutraukti darbo sutartį, jeigu jam bus išmokėta 6 mėn. kompensacija ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tą pačia dieną (2020-07-01, 16.19 val.) kita ieškovės darbuotoja I. M. atsiuntė atsakovui el. paštu UAB „Baltijos realizacijos centras“ direktoriaus pasirašytą 2020-07-01 pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo atsakovas informuojamas, kad darbo sutartis su juo bus nutraukta nuo 2020-08-02 vadovaujantis DK 57 str. 1 d. ir 7 d., nes atsakovo darbo funkcija bendrovėje tapo perteklinė, taip pat nurodyta, kad atsakovui bus išmokėta dviejų mėnesių išeitinė išmoka bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakydamas į šį pranešimą, atsakovas 2020-07-01, 2020-07-02 elektroniniuose laiškuose nurodė, kad su tokiu atleidimu nesutinka, pažymėjo, kad jo darbo funkcija nėra perteklinė ir yra reikalinga, o tiek pirmas, tiek šis bandymas jį atleisti yra neteisėti; sutinka nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, jeigu bus sumokėtos visos pagal įstatymą priklausančios kompensacijos. UAB „Baltijos realizacijos centras“ direktorius 2020-07-28 priėmė įsakymą Nr. K-2020/59 dėl atsakovo atleidimo nuo 2020-08-03 pagal DK 57 str. 1 d., išmokant jam dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei kompensaciją už 81,66 darbo dienų nepanaudotas kasmetines atostogas. Tą pačią dieną 2020-07-28 ieškovės direktorius priėmė ir įsakymą Nr. K-2020/61, kuriuo nuo 2020-08-04 įsakė panaikinti registracijos vadybininko pareigybę. Minėti įsakymai atsakovui išsiųsti el. paštu 2020-07-28. Atsakovas 2020-07-31 atsiuntė ieškovei (ieškovės darbuotojams, tarp jų ir direktoriui) parengtą skundo projektą bei nurodė, kad, taikiai nesusitarus dėl jo atleidimo, ketina kreiptis į Darbo ginčų komisiją bei Valstybinę darbo inspekciją. 2020-07-31, 17.52 val. atsakovas iš savo asmeninio elektroninio pašto išsiuntė ieškovei (ieškovės darbuotojams) dar vieną el. laišką, kuriame nurodė, kad jam skambino teisininkas ir informavo, jog jis (V. D.) nebeatleidžiamas iš darbo, tačiau atsakovas su tuo nesutinka; pažymėjo, kad pasiliks dirbti tik tuomet, jeigu bus rašytinės garantijos dėl darbo vietos ir kitų darbo sutarties sąlygų. 2020-08-03, 12.22 val. atsakovas išsiuntė ieškovės atstovams dar vieną el. laišką, kuriame teiravosi, ar jis bus atleidžiamas, prašė paaiškinti, koks yra jo statusas įmonėje. 2020-08-03, 15.09 val. ieškovės darbuotoja atsakovui išsiuntė el. laišką, kuriame nurodė, kad yra priimtas sprendimas atsakovo neatleisti, toliau tęsiama darbo sutartis tomis pačiomis sąlygomis. Prie laiško pridėtas ieškovės direktoriaus 2020-08-03 įsakymas Nr. K-2020/62, kuriuo panaikinami 2020-07-28 įsakymas Nr. K-2020/59 dėl V. D. darbo sutarties nutraukimo ir įsakymas Nr. K-2020/61 dėl registracijos vadybininko pareigybės panaikinimo. Atsakovas tą pačią dieną, 2020-08-03, 19.40 val. išsiuntė ieškovei el. laišką, kuriame nurodė, kad 2020-08-03 įsakymą gavo, bet su juo nesutinka; kitos dienos ryte atvyks perduoti jam patikėtas materialines vertybes; prašė paruošti perdavimo aktus ir visiškai su juo atsiskaityti, sumokant visas priklausančias kompensacijas, priešingu atveju, kreipsis į Darbo ginčų komisiją. 2020-08-03 – 2020-08-04 tarp šalių toliau vyko susirašinėjimas el. paštu: ieškovės atstovas nurodė, kad darbo sutartis nėra nutraukta ir atsakovas turi toliau dirbti; atsakovas pažymėjo, kad su 2020-08-03 įsakymu nesutinka, mano, kad jis neteisėtas, nurodė, kad perduos jam patikėtus daiktus ir prašė tinkamai įforminti darbo sutarties nutraukimą. Atsakovas jam patikėtus daiktus: darbo pažymėjimą, pardavimo aikštelės raktus, telefoną ir SIM kortelę, 2020-08-04 paliko darbo vietoje – UAB „Baltijos realizacijos centras“ Klaipėdos atstovybėje ir tos pačios dienos vakare (18.30 val.) pateikė skundą Valstybinei darbo inspekcijai, o 2020-08-07 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su skundu. 2020-08-05 el. laiškais ieškovės atstovams atsakovas dar kartą reikalavo įforminti jo atleidimą. 2020-08-07 UAB „Baltijos realizacijos centras“ Klaipėdos atstovybės vadovas T. S. ir pardavimų vadybininkas D. P. ieškovės vadovui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2020-08-04 atsakovas į darbą atvyko nuo 09:00 val., o 14:00 val. iš darbo vietos pasišalino palikęs darbo priemones; 2020-08-05 atvyko apie 13 val., o iš darbo vietos pasišalino 13:15 val. pasiėmęs savo asmeninius daiktus; 2020-08-06 į darbą neatvyko visą darbo dieną. Ieškovės direktorius 2020-08-07 atsakovui pateikė prašymą pasiaiškinti, į ką atsakovas el. laišku atsakė, kad ne kartą viskas jau buvo aiškinta ir visi dokumentai perduoti Darbo ginčų komisijai. 2020-08-18 UAB „Baltijos realizacijos centras“ Klaipėdos atstovybės vadovas T. S. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad atsakovas į darbą nuo 2020-08-06 iki 2020-08-18 neatvyko be pateisinamos priežasties. 2020 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje atsakovui 2020-08-04 – 2020-08-07, 2020-08-10 – 2020-08-14, 2020-08-17 – 2020-08-19 dienomis fiksuotos pravaikštos. UAB „Baltijos realizacijos centras“ direktorius 2020-08-19 priėmė įsakymą Nr. K-2020/66 nutraukti neterminuotą darbo sutartį su atsakovu nuo 2020-08-19 vadovaujantis DK 58 str. 1 d., 58 str. 2 d. 1 p. ir 58 str. 3 d. 1 p. dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. 2020-08-19 ieškovė išmokėjo atsakovui 2768,73 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. rugpjūčio mėn. ir nepanaudotų atostogų kompensaciją. Dėl 2020-08-19 ieškovės direktoriaus įsakymo atsakovas 2020-09-18 prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisija 2020-10-05 sprendimu Nr. DGKS-5797 pripažino V. D. atleidimą iš darbo UAB „Baltijos realizacijos centras“ neteisėtu ir nusprendė išieškoti iš UAB „Baltijos realizacijos centras“ V. D. naudai 1901,79 Eur neatskaičius mokesčių vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo 2020-08-20 iki 2020-10-05, o nuo 2020-10-06 iki Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos po 57,63 Eur vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už kiekvieną darbo dieną per šį laikotarpį, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, taip pat išieškoti iš UAB „Baltijos realizacijos centras“ V. D. naudai 4863,96 Eur neatskaičius mokesčių kompensacinę išmoką, susijusią su darbo santykių trukme.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo (atsakovo) atleidimo iš darbo DK 58 str. 2 d. 1 p., 3 d. 1 p. pagrindu, t. y. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbuotojui neatvykus į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties.

DK 58 str. 1 d. įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 str. 2 d.). Pagal DK 58 str. 3 d. 1 p. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.

Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017-07-01 galiojusios redakcijos DK 235 str., kurio 2 d. 9 p. iš esmės atitinka DK 58 str. 3 d. 1 p. ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 str. – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005; 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009).

Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-14 nutartį civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013-01-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018-12-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus).

Remiantis DK 58 str. 5 d., sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. DK 214 str. 3 d. nustato, kad atleidimo iš darbo bylose atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys.

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad pagrįstai ir teisėtai nutraukė su atsakovu darbo sutartį, pastarajam nuo 2020-08-06 iki 2020-08-18 neatvykus į darbą be svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad ieškovės 2020 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje atsakovui pravaikštos fiksuotos ir 2020-08-04, 2020-08-05 bei 2020-08-19 dienomis. Atsakovas tvirtina, kad, 2020-08-04 grąžinęs darbdaviui jam patikėtus daiktus, į darbą nebevyko, nes nesutiko su darbdavio 2020-08-03 įsakymu, kuriuo buvo panaikinti ankstesni 2020-07-28 įsakymai dėl jo (V. D.) atleidimo, nebesutiko tęsti darbo santykių, nes nebepasitikėjo darbdaviu. Ieškovės manymu, jai nereikėjo atsakovo sutikimo dėl darbo santykių tęsimo ir atsakovas privalėjo atvykti į darbą ir dirbti.

Pažymėtina, kad darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl darbo, kuriame sulygtos darbo sąlygos ir apibrėžtos šalių teisės bei pareigos (DK 32 str.). Sutartos darbo sąlygos, išskyrus įstatyme nustatytas išlygas, gali būti keičiamos tik esant darbuotojo sutikimui, t. y. esant abiejų šalių išreikštai valiai (DK 45 str.). Taigi tiek darbo sutarties sudarymas, tiek jos pakeitimas atliekamas esant suderintai šalių valiai, kuri įforminama darbdavio įsakymu. Darbo sutarties nutraukimas tiek vienos šalies iniciatyva, tiek bendru sutarimu taip pat įforminamas darbdavio įsakymu. Įsakymo dėl atleidimo iš darbo atšaukimas reiškia, kad darbdavys keičia savo valią dėl atleidimo ir pageidauja atkurti buvusios su darbuotoju nutrauktos sutarties galiojimą. Dėl to nutrauktos sutarties atkūrimui, kaip ir sudarant darbo sutartį ar ją keičiant, turi gauti darbuotojo sutikimą. Tai reiškia, kad atkurti nutrauktos sutarties galiojimą darbdavys turi teisę tik esant bendrai šalių valiai dėl darbo santykių pagal nutrauktą sutartį atkūrimo ir jų tęsimo. Nesant darbuotojo pareiškimo ar bendro šalių rašytinio susitarimo dėl darbo santykių atkūrimo, teismas, nagrinėdamas konkretų ginčą ir vertindamas šalių poziciją, pateiktus įrodymus, sprendžia, ar darbdavio įsakymas dėl įsakymo atleisti darbuotoją iš darbo atšaukimo, t. y. įsakymas dėl darbo santykių atnaujinimo, atitiko darbuotojo valią ir ar ši valia buvo abiejų šalių suderinta. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-765/2002).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nuo 2020-07-01 siekė nutraukti su atsakovu sudarytą darbo sutartį: iš pradžių DK 54 str. 1 d. pagrindu (šalių susitarimu), tačiau, atsakovui nesutikus su kompensacijos dydžiu, tą pačią dieną 2020-07-01 atsakovui įteiktas pranešimas, kad darbo sutartis su juo bus nutraukta nuo 2020-08-02 jau vadovaujantis DK 57 str. 1 d. ir 7 d., nes atsakovo darbo funkcija bendrovėje esą tapo perteklinė. Šiuo atveju atsakovas ne tik gavo įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo, bet 2020-07-28 ieškovės direktorius ir priėmė įsakymus dėl atsakovo atleidimo nuo 2020-08-03 pagal DK 57 str. 1 d. bei dėl registracijos vadybininko pareigybės panaikinimo nuo 2020-08-04, su kuriais atsakovas buvo supažindintas. Byloje nustatyta ir tai, kad 2020-07-31 (penktadienį) ieškovė atjungė atsakovui darbinį paštą (atsakovas nebeturėjo galimybės juo naudotis) bei pašalino atsakovo duomenis iš įmonės vidinės sistemos, kas rodo, kad ieškovė ėmėsi realių veiksmų dėl atsakovo atleidimo nuo 2020-08-03 (pirmadienio). Pažymėtina, kad ieškovės direktoriaus 2020-08-03 įsakymas Nr. K-2020/62, kuriuo panaikinami 2020-07-28 įsakymas Nr. K-2020/59 dėl V. D. darbo sutarties nutraukimo ir įsakymas Nr. K-2020/61 dėl registracijos vadybininko pareigybės panaikinimo, buvo priimtas pagal ankstesnį 2020-07-28 įsakymą turėjusią būti paskutinę atsakovo darbo dieną ir atsakovui išsiųsti likus vos porai valandų iki darbo pabaigos (15.09 val.). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad, atsakovui atsiuntus skundo projektą, darbdavys patyrė spaudimą, nenorėjo konflikto, todėl ir persigalvojo dėl atsakovo atleidimo. Tokie ieškovės atstovo teiginiai vertintini kritiškai. Teismo vertinimu, ieškovė, būdama stiprioji darbo santykių šalis, manydama, kad nėra padariusi jokių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, neturėjo pagrindo atsakovo atsiųstą skundo projektą ar juo labiau jo konsultacijas su teisininku traktuoti kaip darbuotojo spaudimą darbdaviui. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu akivaizdu, kad atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo nesutikimą tęsti darbo santykius ir reikalavo įforminti jo atleidimą bei tinkamai su juo atsiskaityti, kas rodo, kad dėl darbo santykių tęsimo nebebuvo suderintos abiejų šalių valios, o darbo sutartis, kaip minėta, yra dviejų šalių – darbuotojo ir darbdavio – susitarimas dėl darbo. Ieškovės atstovas nurodė, kad, atsakovui nebepageidaujant tęsti darbo santykių, atsakovas galėjo nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva. Tokia ieškovės pozicija tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovė buvo suinteresuota darbo sutarties su atsakovu nutraukimu, tačiau siekė išvengti DK 59 str. 1 d. numatytos 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos mokėjimo atsakovui. Vėlesnis ieškovės elgesys – o būtent pravaikštų atsakovui žymėjimas dėl jo neatvykimo į darbą, žinant, kad atsakovas nebesutinka tęsti darbo santykių ir atsakovui reikalaujant įforminti jo atleidimą bei pasikreipus į Darbo ginčų komisiją dėl darbdavio veiksmų – vėlgi tik patvirtina minėtą aplinkybę dėl siekio išvengti DK 59 str. 1 d. numatytos išeitinės išmokos mokėjimo.

Darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės, asociacijų laisvės, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais (DK 2 str. 1 d.). Kaip teisingai pažymėjo Darbo ginčų komisija savo sprendime, teisėti lūkesčiai darbo teisėje – tai darbuotojo pagrįstas tikėjimas, kad darbdavys bus nuoseklus savo sprendimuose. DK 24 str. 1 d. taip pat numato, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad, tarp šalių kilus ginčui dėl darbo santykių tęstinumo, t. y. ieškovei vienašališkai panaikinus ankstesnį savo įsakymą dėl atsakovo atleidimo, o atsakovui nematant galimybių toliau dirbti ieškovės įmonėje ir aiškiai išreiškus tokią poziciją bei pasikreipus į Darbo ginčų komisiją, ginčijant minėtą darbdavio sprendimą, atsakovas dėl pateisinamų priežasčių laikotarpiu nuo 2020-08-05 iki 2020-08-19 nevyko į darbą, o ieškovė nepagrįstai minėtu laikotarpiu atsakovui fiksavo pravaikštas. Pagal aukščiau padarytas išvadas teismas pripažįsta, kad darbuotojas (atsakovas) 2020-08-19 DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu iš darbo buvo atleistas neteisėtai, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 str. įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Teismas, įvertinęs tai, kad darbuotojas Darbo ginčų komisijai teiktame prašyme prašė jo negrąžinti į darbą, to nepageidavo ir teismo posėdžio metu, atsižvelgęs į atsakovo atleidimo iš darbo aplinkybes, sprendžia, kad grąžinti atsakovą į darbą yra netikslinga ir į darbą jo negrąžina. Tokiu atveju, pripažinus atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, atsakovo atžvilgiu taikytina DK 218 str. 4 d. ir spręstina dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos priteisimo. Šiuo atveju laikytina, kad atsakovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 str. 6 d.).

DK 218 str. 4 d. nustatyta, kad, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Remiantis UAB „Baltijos realizacijos centras“ Darbo ginčų komisijai pateikta 2020-08-19 pažyma, atsakovo vidutinis dienos darbo užmokestis yra 57,63 Eur neatskaičius mokesčių. Nuo atsakovo atleidimo iš darbo 2020-08-19 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2021-03-24 yra 150 darbo dienų, todėl, vadovaujantis DK 218 str. 4 d., už šį laikotarpį atsakovui priteistina 8644,50 Eur neatskaičius mokesčių (57,63 Eur x 150 d. d.) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, taip pat po 57,63 Eur neatskaičius mokesčių vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo 2021-03-25 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (iki 2021-08-19).

Atsakovas pas ieškovę išdirbo ilgiau kaip 8 metus, todėl jam priteistina 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Bylos duomenimis atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 1215,99 Eur neatskaičius mokesčių (57,63 Eur x 21,1 d. d.), todėl priteistina 4863,96 Eur neatskaičius mokesčių (1215,99 Eur x 4 mėn.) dydžio kompensacija, susijusi su darbo santykių trukme (DK 218 str. 4 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 93 str. 1 d.). Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteistinos 400 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 str., teismas

nusprendžia:

ieškovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ ieškinį atmesti.

Pripažinti atsakovo V. D. 2020-08-19 atleidimą iš darbo UAB „Baltijos realizacijos centras“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 1 d., 58 str. 2 d. 1 p., 58 str. 3 d. 1 p. neteisėtu.

Laikyti, kad tarp ieškovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir atsakovo V. D. 2011-11-24 sudaryta darbo sutartis Nr. 94DS nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 str. 4 d. ir 6 d. šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti atsakovui V. D. iš ieškovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ 8644,50 Eur neatskaičius mokesčių vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos 2020-08-19 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2021-03-24, ir po 57,63 Eur neatskaičius mokesčių vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo 2021-03-25 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (iki 2021-08-19).

Priteisti atsakovui V. D. iš ieškovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ 4863,96 Eur neatskaičius mokesčių kompensaciją, susijusią su darbo santykių trukme.

Priteisti atsakovui V. D. iš ieškovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.