Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Žukausko,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. D. ir jo gynėjo advokato Ričardo Lilo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)162 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

– pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojama nepilnametė N. L.) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

– pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

– pagal BK 309 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir L. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė– laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš L. D. N. L. priteista 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, pavedant institucijoms ar asmenims, kuriems nustatyta pareiga globoti nepilnametę, šias lėšas iki jos pilnametystės tvarkyti uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.147 straipsnis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

L. D. pagal BK 162 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti, t. y.: 2018 m. rugpjūčio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 1 d., 22.59 val., būdamas savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodamasis mobiliuoju telefonu „LG D280n“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), naudodamasis internetu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktu interneto prieigos adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas socialinio tinklalapio www.eskimi.com savo sukurta paskyra „D. S.“, www.fecebook.com savo sukurta paskyra „D. S.“ (tikslus URL adresas: (duomenys neskelbtini)), turėdamas tikslą pagaminti pornografinę produkciją, kurioje būtų vaizduojami vaikai, bendravo socialiniame tinklalapyje www.eskimi.com su paskyros „N.“, socialiniame tinklalapyje www.facebook.com su paskyros „N. L.“ turėtoja nepilnamete N. L., (duomenys neskelbtini), ir panaudodamas psichologinį poveikį: baugindamas bei grasindamas apsinuoginusios mergaitės nuotraukas išplatinti socialiniame tinklalapyje www.facebook.com, naudodamasis informacinėmis socialinio tinklalapio www.facebook.com ir www.eskimi.com technologijomis žinučių pagalba, davė nurodymus N. L. fotografuoti savo lytinius organus ir liepė tokias nuotraukas atsiųsti jam, tokiu būdu, atlikus nepilnametei šiuos veiksmus, išnaudojo nepilnametę N. L. pornografinei produkcijai gaminti.

L. D. pagal BK 309 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis, įgijo, laikė ir platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas, o būtent:2018 m. rugpjūčio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 21 d., 7.15 val., būdamas savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodamasis mobiliuoju telefonu „LG D280n“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), naudodamasis internetu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktu interneto prieigos adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas socialinio tinklalapio www.eskimi.com savo sukurta paskyra „D. S.“, www.fecebook.com savo sukurta paskyra „D.S.“, (tikslus URL adresas: (duomenys neskelbtini)) bendravo socialiniame tinklalapyje www.eskimi.com su paskyros „N.“, socialiniame tinklalapyje www.facebook.com su paskyros „N. L.“ turėtoja nepilnamete N. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir, darydamas psichologinį poveikį: grasindamas apsinuoginusios nepilnametės N. L. nuotraukas išplatinti socialiniuose tinkluose, naudodamasis informacinėmis technologijomis žinučių pagalba nurodė jai fotografuoti savo lytinius organus ir nuotraukas atsiųsti jam. Tokiu būdu nepilnametei N. L. atlikus prašomus veiksmus, įgijo ne mažiau kaip 10 vnt. pornografinio turinio vaizdo elektroninių bylų – nuotraukų, kuriose vaizduojami nepilnametės N. L. lytiniai organai, ir įgijęs jas laikė mobiliajame telefone „LG D280n“, IMEI (duomenys neskelbtini). Po to, nepilnametei N. L. nesutikus atsiųsti daugiau pornografinio turinio nuotraukų, kuriose matytųsi jos lytiniai organai, naudodamasis socialinio tinklalapio www.facebook.com savo sukurta apgaulinga paskyra „I. D.“ (tikslus URL adresas: (duomenys neskelbtini)), žinučių rašymo programėlės „Messenger“ pagalba 2018 m. rugsėjo 1 d., 22.59 val., 7 vnt. N. L. pornografinio turinio nuotraukas išsiuntė socialinio tinklalapio www.facebook.com paskyros vartotojai „J. L.“ (tikslus URL adresas: (duomenys neskelbtini)), 2018 m. rugsėjo 2d., 23.46 val., 6 vnt. N. L. pornografinio turinio nuotraukų išsiuntė socialinio tinklalapio www.facebook.com paskyros vartotojui „(duomenys neskelbtini)“ (tikslus URL adresas: (duomenys neskelbtini)), naudodamasis socialinio tinklalapio www.facebook.com savo sukurta apgaulinga paskyra „I. K.“ (tikslus URL adresas: (duomenys neskelbtini)) 2018 m. rugsėjo 2 d., 00.20 val., 3 vnt. N. L. pornografinio turinio nuotraukų išsiuntė socialinio tinklalapio www.facebook.com paskyros vartotojai „S. G.“ (tikslus URL adresas: ) ir tokiu būdu jas platino. Vėliau 6 vnt. N. L. pornografinio turinio nuotraukų įsikėlė į mobilaus ryšio telefono laikmeną „Xiaomi M1804C3CE Redmi 6A“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir jas ten laikė iki kol 2019 m. kovo 21 d. 7.15 val., kratos metu mobilaus ryšio telefoną paėmė policijos pareigūnai.

Taip pat L. D. nuteistas pagal BK 309 straipsnio 2 dalį ir už tai, kad pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis, įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas, t. y. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 21 d., 7.15 val., būdamas savo bute, esančiame(duomenys neskelbtini), naudodamasis mobiliaisiais telefonais „Xiaomi M1804C3CE Redmi 6A“, IMEI (duomenys neskelbtini), „LG D280n“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), ir naudodamasis internetu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktu interneto prieigos adresu (duomenys neskelbtini), interneto pagalba, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, įgijo vaizdo elektronines bylas – 24 vnt. pornografinio turinio nuotraukų, kuriose matosi merginos iki 18 m. amžiaus, detaliai ir atvirai demonstruojančios lytinius organus, 2 vnt. pornografinio turinio vaizdo medžiagų – „Ilona.mp4“ 1 min 16 s trukmės, kurioje matosi iki 18 m. amžiaus nepilnametė mergina, oraliniu būdu tenkinanti vyrą, ,,(duomenys neskelbtini)“ 4 min 55 s trukmės, kurioje iki 16 m. mergaitė nusirengia nuogai, detaliai demonstruoja savo lytinius organus, atlieka masturbavimo veiksmus, ir 23 vnt. įgytų nuotraukų bei 2 vnt. vaizdo medžiagų laikė savo mobiliajame telefone „Xiaomi M1804C3CE Redmi 6A“ IMEI (duomenys neskelbtini), o 1 vnt. įgytą nuotrauką laikė savo mobiliame telefone „LG D280n“, IMEI (duomenys neskelbtini), iki kol 2019 m. kovo 21 d., 7.15 val., kratos metu mobiliuosius telefonus paėmė policijos pareigūnai.

Be to, L. D. dar nuteistas ir pagal BK 309 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, įsigijo ir platino pornografinio turinio dalykus, o būtent: 2018 m. rugpjūčio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 1 d., 22.59 val., būdamas savo bute, (duomenys neskelbtini), naudodamasis mobiliuoju telefonu „LG D280n“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), naudodamasis internetu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktu interneto prieigos adresu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įsigijo 2 vnt. pornografinio turinio nuotraukų vaizdo elektronines bylas „thumbnail_blob.0_embedded_708.jpg“ „thumbnail_blob.0_embedded_709.jpg“, kuriose pavaizduotas vyriškas lytinis organas ir, turėdamas tikslą platinti, pasinaudodamas socialinio tinklalapio www.eskimi.com savo sukurta paskyra „D. S.“, www.fecebook.com savo sukurta paskyra „D. S.“ (tikslus URL adresas: (duomenys neskelbtini)) išsiuntė jas socialiniame tinklalapyjewww.eskimi.com paskyros „N.“, socialinio tinklalapio www.facebook.com paskyros „N. L.“ turėtojai nepilnametei N. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu jas platino.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. D. ir jo gynėjas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį, kuria L. D. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 ir 61 straipsnio nuostatas, nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio, todėl L. D. paskyrė per griežtą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams. Be to, jų įsitikinimu, apygardos teismas neįvertino nuteistojo turtinės padėties, kad jis turi šeimą, išlaikytinių (nepilnametį sūnų), todėl nukentėjusiajai priteisė per didelį neturtinės žalos atlyginimą.

Anot nuteistojo ir jo gynėjo, teismas turėjo nustatyti L. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Vien tai, kad nuteistasis dėl savo teisinės padėties, psichologinės būsenos, teisinių žinių ir patirties dalyvauti teismo posėdžiuose stokos, negalėjo tinkamai išreikšti savo minčių, jaudinosi, suvokdamas, kokią žalą padarė savo ir nukentėjusiosios šeimai, jautė didžiulę gėdą prieš proceso dalyvius ir teismą, nesuponuoja atgailos nenuoširdumo. Nuteistasis turi nepilnametį sūnų, kuriam teikia išlaikymą, jis neteistas. L. D., būdamas laisvėje, dirbtų, tokiu būdu prisidėtų prie materialinės šeimos gerovės. Jis, nedirbdamas ir negaudamas pajamų, negalės nukentėjusiajai atlyginti priteistą neturtinę žalą. Apeliantai mano, kad šioje byloje bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi ar BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam paskiriant švelnesnę, negu įstatyme nustatytą bausmę, nes L. D. labai gailisi, ketina dirbti, stengtis atlyginti nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą, keisti gyvenimo būdą ir daugiau nenusikalsti.

Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad L. D. nemenkina savo nusikalstamų veiksmų, tačiau vis tik mano, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai priteisė per didelį neturtinės žalos atlyginimą. Tvirtina, kad priteistas 1 500 Eur žalos atlyginimas labai apsunkina nuteistojo bei jo šeimos nelengvą turtinę padėtį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo L. D. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – jį atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo L. D. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

L. D. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veiksmų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai abejonių taip pat nekelia. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis apygardos teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes ir L. D. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 162 straipsnio 1 dalį, BK 309 straipsnio 1 ir 2 dalis. Apeliantai apygardos teismo priimtą nuosprendį ginčija nuteistajam paskirtos per griežtos bausmės ir nukentėjusiajai priteisto nepagrįstai didelio neturtinės žalos atlyginimo aspektais, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, pasisako tik dėl šių apeliaciniame skunde keliamų klausimų.

Dėl BK 59 straipsnyje 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, lengvinanti atsakomybę aplinkybė yra, jeigu kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis ir jo gynėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti šią L. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau nepagrįstai jos nenustatė. Tokie apeliantų argumentai nepagrįsti, prieštarauja bylos faktiniams duomenimis, todėl atmetami.

Tam, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė būtų pripažinta lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, būtina nustatyti du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų jo gailėjimąsi (kasacinė nutartis Nr. 2K-308-693/2015). Nagrinėjamu atveju šioje byloje tokių momentų nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu L. D. kaltę dėl jam inkriminuotų veikų pripažino ir tvirtino, kad gailisi (t. 3, b. l. 60–63, 69–70). Tačiau bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teismui, bylą nagrinėjant teisme L. D. savo poziciją pakeitė. Nors jis tvirtino, kad kaltę dėl inkriminuotų veikų pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, tačiau iš teisme duotų parodymų matyti, jog jis tik iš dalies sutiko su jam inkriminuotų veikų aplinkybėmis, siekė sumenkinti savo vaidmenį ir sušvelninti savo padėtį, aiškindamas, kad nukentėjusioji N. L. savo noru jam siuntė pornografinio turinio nuotraukas, o ne jo paraginta, jog jis taip elgėsi, neva turėdamas tikslą apie netinkamą nukentėjusiosios veiklą elektroninėje erdvėje informuoti jos artimus giminaičius, o ne dėl savo nusikalstamų tikslų (t. 3, b. l. 124–127, 151–158). Tačiau tokie nuteistojo teiginiai paneigti bylos faktiniais duomenimis, kuriais remiantis byloje neabejotinai nustatyta, kad nuteistasis internetinėse svetainėse www.eskim.com ir www.fecebook.com, netikrais vardais susikūręs įvairias paskyras, su nukentėjusiąja bendravo ne vykdydamas kokį nors prevencinį socialinį tyrimą, o turėdamas tikslą pagaminti pornografinę produkciją, kurioje būtų vaizduojamas vaikas. Vėliau, įgijęs nukentėjusiosios pasitikėjimą ir iš jos gavęs pornografinio turinio nuotraukas, baugindamas pornografinio pobūdžio fotografijas išplatinti pastarosios artimiesiems, liepė jai fotografuoti savo lytinius organus, o nuotraukas siųsti nuteistajam. Nukentėjusiajai atsisakius vykdyti L. D. nurodymą, jis įvykdė savo pažadą ir nukentėjusios pornografinio turinio nuotraukas išplatino jos tetai ir tėvui, tvirtino jas išplatinsiąs mokykloje, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir gėdą. Taigi, vien tik formalus nuteistojo pripažinimas esminių nuteistajam inkriminuotų veikų padarymo aplinkybių, kurias pagrindžia byloje esantys kiti duomenys, neleidžia daryti išvados, kad jis iš esmės kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad L. D. prisipažinimas formalus, o gailėjimasis nenuoširdus, nes tai patvirtina bylos faktiniai duomenys. Byloje nustatyta, kad nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme nesiėmė jokių priemonių atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje žadėdamas atlyginti jos patirtą žalą, kartu išsakė ir nesutikimą su pareikštu civiliniu ieškiniu, teigdamas, jog, jo nuomone, nukentėjusioji dėl prieš ją atliktų neteisėtų veiksmų, jokių dvasinių išgyvenimų nepatyrė. L. D. nukentėjusiosios ir jos motinos atsiprašė tik teisme, kai suprato, kad tai gali turėti įtakos teismui parenkant jam bausmės rūšį ir jos dydį. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis gailisi ne dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių, bet dėl savo paties teisinės padėties. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad L. D. gailėjimasis nenuoširdus, todėl nenustatydamas L. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl paskirtos bausmės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Už BK 162 straipsnio 1 dalyje (2014 m. kovo 13 d. įstatymo redakcija Nr. XII–776) įtvirtinto sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas išimtinai be jokių alternatyvų yra nustatęs tik laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Už BK 309 straipsnio 1 dalyje (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX–1992) numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme nustatytos kelios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Už BK 309 straipsnio 2 dalyje (2016 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. XII–2433) nustatyto apysunkio nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme taip pat yra nustatytos dvi alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Pirmosios instancijos teismas L. D. pagal 162 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimą 2 metams, pagal BK 309 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 3 mėnesiams, o pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – po 9 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, teismas L. D. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams. Apeliantai mano, kad ši bausmė yra per griežta, prašo ją sušvelninti. Toks prašymas nepagrįstas, todėl atmetamas.

Iš apygardos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nėra L. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų, du apysunkius ir vieną nesunkų baigtus nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę ir jo socialinius ryšius. L. D. anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, psichikos ir priklausomybės ligų registre neregistruotas, dirba, turi šeimą, nusikaltimais nebuvo sukelta labai sunkių pasekmių. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. D. bausmes pagal BK 162 straipsnio 1 dalį, BK 309 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, tinkamai įvertinęs visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, jam už nurodytuose BK straipsniuose numatytų nusikaltimų padarymą paskyrė žymiai mažesnes laisvės atėmimo bausmes, negu baudžiamųjų įstatymų sankcijoje nustatytas vidurkis. Jokių kitų aplinkybių, kurių apygardos teismas nebūtų įvertinęs ir kurios sudarytų pagrindą švelninti bausmes, nuteistasis skunde nenurodė. Teisėjų kolegijos manymu, L. D. paskirtos bausmės, vertinant jų rūšį ir dydį, atitinka jo atliktų veiksmų padarymo aplinkybes ir pavojingumą, jo asmenybę, bausmei keliamą paskirtį ir pagal savo rūšį bei dydį nėra aiškiai per griežtos. Pirmosios instancijos teismo L. D. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės tinkamai subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi. Apygardos teismas, bendrindamas bausmes, taikė apėmimo ir ne visišką, o dalinį bausmių sudėjimo būdus. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo subendrinta bausmė yra per griežta. Taigi, ją dar labiau švelninti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad įvertinus tai, jog L. D. turi nepilnametį sūnų, labai gailisi, ketina dirbti, stengtis atlyginti nukentėjusiajai priteistą žalą ir prisidėti prie šeimos gerovės, keisti gyvenimo būdą ir nenusikalsti, konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir nuteistajam pagal BK 162 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, tik nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, turi teisę paskirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje nustatyta bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-293-697/2015, 2K-54-648/2016 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-382/2012, 2K-348/2013). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-348/2013, 2K-24-689/2019).

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagal BK 162 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę, nesusijusias su laisvės atėmimu. Nuteistojo ir jo gynėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su L. D. socialiniais ir šeiminiais ryšiais, nėra išskirtinės. Apygardos teismas nuosprendyje atsižvelgė į jas nuteistajam paskirdamas bausmes. Todėl dar kartą pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes vertinti iš naujo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Kita vertus, akcentuojami L. D. turimi socialiniai ir šeiminiai ryšiai neatgrasė jo nuo nusikalstamų veiksmų padarymo. Be to, kaip konstatuota pirmiau, šioje byloje nenustatytas nuoširdus nuteistojo gailėjimasis dėl padarytų veikų. Jis iki teismo nuosprendžio priėmimo nesiėmė jokių veiksmų nukentėjusiajai atlyginti bent dalį jos patirtos neturtinės žalos. L. D. anksčiau buvo nusikaltęs ir, nors teistumas išnykęs, ši aplinkybė jį apibūdina neigiamai, kaip linkusį nusikalsti. Nuteistasis savo veiksmais pasikėsino į normalų vaiko vystymąsi, taip pat visuomenės dorovę, visuomenėje priimtas bendravimo su vaikais taisykles. Taigi, aptartų bylos aplinkybių vertinimas šiuo atveju nesuponuoja išvados, kad už byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytus nusikaltimus būtų teisingas švelnesnės, negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta, nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės paskyrimas.

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad kasacinis teismas formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra nurodęs, jog paprastai švelnesnė, negu numatyta įstatyme, bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tik tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šių baudžiamojo įstatymo numatytų sąlygų konkrečiu atveju nėra. Byloje neabejotinai nustatyta, kad L. D. savo noru pats neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie elektroninėje erdvėje esančias nuogos pornografinio pobūdžio nukentėjusiosios nuotraukas. Priešingai, aktyviais veiksmais skatino nepilnametę jas gaminti ir siųsti jam, o šias gavęs, toliau jas platino, taip pat pats pastarajai siuntė vyro lytinių organų nuotrauką, nors akivaizdžiai matė ir žinojo, kad ji nepilnametė – 15 metų amžiaus. Be to, nuteistasis kaltu prisipažino tik formaliai ir nuoširdžiai nesigailėjo. Jis nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos nė dalies neatlygino. Tuo tarpu, pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Aptariamoje byloje taip pat nėra nė vienos ir iš paminėtų sąlygų. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo L. D. taikyti ir BK 62 straipsnio nuostatas.

Todėl apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai aptariamu atveju gali būti pasiekti ir teisingumas įgyvendintas tik apeliantui L. D. paskiriant su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo

18. Apygardos teismas pagrįstai netaikė BK 64¹straipsnio nuostatų. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą tam tikrų kategorijų bylose. Pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo visiškai prisipažįsta esąs kaltas. (kasacinės nutartys Nr. 2K-569/2014; 2K-87-677/2015ir kt.).

19. Nagrinėjamu atveju šių būtinų sąlygų nėra. Bylos duomenys tvirtina, kad prokuroras kaltinamajame akte nurodė, jog teisme galima būtų atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis) (t. 3, b. l. 84–100). Tačiau, kaip jau buvo minėta, bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teismui, teisiamojo posėdžio metu L. D. savo poziciją pakeitė ir kaltę dėl jam inkriminuotų veikų pripažino tik iš dalies, savo nusikalstamų veiksmų nevertino kritiškai, gailėjosi faktiškai ne dėl nusikalstamais veiksmais sukeltų, o dėl jam pačiam kilsiančių, pasekmių, neigė nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, aiškindamas taip, kaip jam palankiau, nors bylos duomenys tvirtino priešingai. Tokia nuteistojo pozicija teismui nesudarė galimybės pagreitinti baudžiamąjį procesą. Todėl atsižvelgęs į pasikeitusią L. D. poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų, apygardos teismas pagrįstai nesvarstė klausimo dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo ir bylą išnagrinėjo pagal bendrąsias proceso taisykles (t. 3, b. l. 124–127, 135–137, 151–158). Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, netaikęs BK 64¹straipsnio ir nesumažinęs L. D. paskirtos bausmės vienu trečdaliu, teisės taikymo klaidos nepadarė.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-118/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesų labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti ir nukentėjusio asmens elgesį prieš patirtą nusikalstamą veiką, taip pat, kaip pakito nukentėjusiojo gyvenimas ir elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, kokie liko neigiami liekamieji reiškiniai.

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai N. L. priteistas 1 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų jos patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, nuteistojo galimybėms atlyginti padarytą žalą ir neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Apygardos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai N. L. iš nuteistojo L. D. priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, įvertino, jog ji patyrė dvasinį skausmą, pažeminimą. Po patirtos psichinės traumos pablogėjo jos sveikata. Ji lankėsi pas psichologą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusiosios patirti neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai gali turėti įtakos ateityje, tačiau byloje nėra faktinių duomenų, jog dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai būtų atsiradę ilgalaikiai ir sunkūs padariniai. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir nuteistojo turtinę padėtį: jis yra darbingo amžiaus, turi nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, užtikrino ir priešingų interesų – nukentėjusiosios ir nuteistojo – pusiausvyrą.

Taigi, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistas 1 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus. Be to, jis neprieštarauja ir teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, kuriose priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 500 Eur iki 5 792 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-284/2013; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-122-307/2020 ir kt.). Todėl apeliantų prašymas sumažinti nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. D. ir jo gynėjo advokato Ričardo Lilo apeliacinį skundą atmesti.