Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka L. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 309 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 6 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė –2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. liepos 9 d., pabaiga – 2023 m. sausio 9 d.

Anksčiau teismo teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. sausio 10 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Komisija pripažino, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai - per bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas drausmine tvarka, buvo paskatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau komisija taip pat pažymi, kad vien tai, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to nuteistasis nevykdo Komisijos paskirtų rekomendacijų - nedengia savanoriškai vykdomųjų dokumentų. Komisija atsižvelgdama į tai, padarė išvadą, kad nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Nuteistasis L. D. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad skundžiamame nutarime nurodyti melagingi argumentai dėl netaikymo lygtinio paleido nuteistajam. Visų pirma, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje nuo 2021 m. liepos 29 d., o ne paprastojoje grupėje. Taip pat skundžiamame nutarime nurodyta, kad jis yra atlikęs 1/3 paskirtos bausmės, nors jam liko tik 1/3 bausmės. Be to, nors teigiama, kad jis neturi darbo, tačiau Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai yra pateikęs visą informaciją apie tai, kur yra dirbęs. Taip pat, išėjęs į laisvę bus įdarbintas. Taip pat, jis dengia finansinius įsipareigojimus, t. y. išmokėta 381,91 Eur iš 616,27 Eur. Prašo atsižvelgti į jo pateiktus dokumentus ir jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros prokurorės atsiliepimas, kuriuo prašo nuteistojo L. D. skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam L. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam L. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. D. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, du kartus skatintas, bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, L. D. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nors L. D. bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, yra du kartus skatintas, tačiau pagal „OASys“ metodiką L. D. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Pažymėtina, kad nors nemažai nustatyta nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių kriminogeninių veiksnių - tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje; teigiamos nuostatos jį prižiūrinčių pareigūnų atžvilgiu bei jam taikomos priežiūros atžvilgiu; stabili emocinė būsena; palaikantys tarpusavio santykiai su artimaisiais, tačiau taip pat nustatyta nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – išsilavinimas; nuostatos; mąstymas ir elgesys. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek L. D. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad L. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, viena iš jų yra sunkus nusikaltimas, padarymą (nuteistas už nepilnametės pornografinio turinio platinimą), anksčiau teismo teistas, teistumai yra išnykę, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ir mano, kad jis elgėsi tinkamai bei nieko nusikalstamo nepadarė, kas, teismo vertinimu, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių. Nusikaltimo analizė yra paviršutiniška, sunkiai gali paaiškinti dėl ko darė nusikaltimus, teigia, kad nusikalto momento pagautas, nesitikėdamas neigiamų pasekmių. Taip pat nuteistasis mano, kad šiuo metu neturi jokio pobūdžio problemų, ypač tokių, kurios būtų susiję su jo nusikalstamumu. Nuteistasis dėl savo nemalonios padėties yra linkęs kaltinti netinkamai susiklosčiusią situaciją, kitus asmenis. Tiek iki suėmimo, tiek ir šiuo metu dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, bei lygtinio paleidimo komisijos vienos rekomendacijos – savanoriškai nedengia vykdomųjų dokumentų kas mėnesį. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, L. D. neatliktos bausmės dalis (1 metai 3 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. D. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo L. D. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.