Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1367-1102/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-10
Bylos Nr.: e2-1367-1102/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-21233-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Mauricė
Ieškovas: J. K.
Atsakovas: V. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1367-1102/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21233-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,sekretoriaujant Neringai Stuglytei,vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, Eglei Smailienei,dalyvaujant ieškovei J. K., atsakovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo bankas „Swedbank“, AB, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. K. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės asmeninę sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, ieškovę paskiriant nepilnamečių vaikų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 2950 Eur dydžio dukrų išlaikymo įsiskolinimą; padalinti santuokoje įgytą turtą priteisiant ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui taip pat automobilį Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditoriui „Swedbank“, AB, šalys atsako solidariai; nustatyti uzufrukto teisę ieškovei ir nepilnametėms dukroms gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje 1/2 dalyje buto iki nepilnamečių vaikų pilnametystės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą dukroms periodinėmis išmokomis. Ieškovė ieškinį grindė šiais argumentais ir aplinkybėmis: su atsakovu santuoką sudarė 2011 m. spalio 1 d., santuokoje gimė dvi dukros. Gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą, šeimos vertybes, prioritetus, tarp sutuoktinių susiklostė itin sudėtingi ir konfliktiški tarpusavio santykiai, jie tapo visiškai svetimais žmonėmis, kurių nesieja jokie bendri interesai. Nuo 2019 metų kovo mėnesio gyvena atskirai – ieškovė su vaikais gyvena pas savo tėvus jiems priklausančiame 2 kambarių bute, vyras liko gyventi šalių bute. Gyventi kartu su atsakovu ir išsaugoti santuoką nėra galimybių, bendru sutikimu nutraukti santuoką nepavyko, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė rūpinasi kasdiene dukrų priežiūra bei auklėjimu, stengiasi užtikrinti tiek moralinius, tiek materialinius jų poreikius, vaikai yra prisirišę prie mamos, jas sieja artimas tarpusavio ryšys, ieškovė užtikrina vaikų fizinį, protinį, dvasinį, moralinį, psichinį bei socialinį vystymąsi, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ja. Ieškovė teigė, kad niekada nesudarė jokių kliūčių atsakovui bendrauti su vaikais, priešingai, skatina tėvą bendrauti su dukromis. Atsakovas gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais, iš anksto suderinus vaikų motina konkretų bendravimo laiką. Vyresnioji dukra 2020 metais baigė 1 klasę, jaunesnioji lanko lopšelį-darželį. Dviejų vaikų išlaidos būtiniesiems poreikiams užtikrinti sudaro apie 800–900 Eur per mėnesį. Ieškovės pajamų nepakanka šeimos išlaikymui, t. y. būstui, maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, pilnaverčiam vaikų laisvalaikiui ir kitiems būtiniems vaikų poreikiams užtikrinti. Išlaikyti dukras ieškovei padeda jos tėvai (dukrų seneliai). Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 800 Eur, kitų pajamų negauna, asmenine nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Atsakovo darbo užmokestis sudarė apie 700–800 Eur, kurį laiką jis papildomai vertėsi individualia veikla, vykdė statybos darbus, duomenų apie dabar atsakovo gaunamas pajamas ieškovė neturi. Rėmėsi teismų praktika dėl orientacinio išlaikymo vaikui dydžio siejimo su mėnesio minimalia alga. Mano, kad atsakovo skiriamas išlaikymas po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui atitiktų proporcingumo principą ir užtikrintų nepilnamečių vaikų interesus. Teigė, kad atsakovas nuo 2019 metų kovo mėnesio finansiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Per šį laiką yra skyręs vaikų išlaikymui 50 Eur, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas – 2950 Eur, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. birželio mėn. (200 Eur x 15 mėn. – 50 Eur). Sutuoktiniai santuokoje yra įgiję butą, 60 800 Eur vertės, keleivinį automobilį, 1025 Eur vertės. Buto įsigijimui sutuoktiniai su „Swedbank“, AB sudarė 2013 m. vasario 6 d. kredito sutartį Nr. 13-007409-FA, kuria suteiktas 84 800 Lt (24 559 Eur) kreditas. Kredito grąžinimo terminas 2038 m. sausio 30 d., negrąžinta kredito dalis – 13 913 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su ieškove, ji neturiu kito nekilnojamojo turto, santuokoje įgytas butas yra 2 kambarių, jis yra nedalus ir po santuokos nutraukimo priklausytų ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį, ieškovė prašo nustatyti uzufruktą į atsakovui priklausančią buto dalį, suteikiant teisę ieškovei su nepilnamečiais vaikais gyventi ir naudotis atsakovo priklausančia buto dalimi iki vaikų pilnametystės. Mano, kad toks vaikų teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimas visiškai atitinka jų interesus, užtikrina nepilnamečių vaikų teisę į tinkamas, saugias gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Atsižvelgiant į sudėtingus ir konfliktiškus tarpusavio santykius su atsakovu, gyvenimas kartu viename bute yra neįsivaizduojamas, taip pat būtų pažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas. Ieškovė nurodė, kad yra darbinga ir iš atsakovo išlaikymo sau nereikalauja.

Atsakovas V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Tretysis asmuo bankas „Swedbank“, AB apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą EPP (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnis). Tretysis asmuo atsiliepimo nepateikė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 31 d. išvadoje Nr. 1SD-6208-(8.1.27) nurodė, jog Tarnybai J. K. ir V. K. šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. 2018 m. rugsėjo 18 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečių K. K. ir K. K. atžvilgiu, 2018 m. rugsėjo 24 d. vertintas grėsmės vaikams lygis, grėsmė nenustatyta. Tarnyba nustatė, kad ieškovė su nepilnametėmis dukterimis, savo motina ir tėvu gyvena 2 kambarių apie 50 kv. m ploto bute su visais patogumais, adresu (duomenys neskelbtini). Anot ieškovės, būstas priklauso jos tėvams. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru. Bute yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Viename kambaryje gyvena ieškovės tėvai, o kitame – ieškovė su dukromis. Ieškovės kambaryje yra sofa-lova, fotelis, sieninė spinta, lentynos, televizorius, vaikiški žaislai. Moteris paaiškino, jog ji su dukromis miega ant sofos-lovos. Ieškovė nurodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini) komandiruočių apskaitininke, jos pajamos – apie 800 Eur darbo užmokestis ir 120 Eur išmoka už vaikus, atsakovas vaikams išlaikymo neteikia. Nepilnametė K. K. mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokykloje-daugiafunkciniame centre, eis į antrą klasę. Papildomų užsiėmimų mergaitė nelanko. Pasak motinos, nepilnametė didelių sveikatos nusiskundimų neturi, jos sveikatos priežiūra atliekama Naujininkų poliklinikoje. Mergaitė Tarnybos atstovei papasakojo, kad gyvena su mama, sese, močiute ir seneliu, o tėtis gyvena kitame bute. Su tėčiu susiskambina telefonu (ji tėčiui skambina ir tėtis skambina jai). Mergaitės pasiteiravus, apie ką kalba, kai susiskambina su tėčiu, ji paaiškino, jog ji tėčio klausia: „kada užleisi butą, nes noriu gyventi savo bute“, tėtis klausia: kaip sekasi, ką veikia. Mergaitė papasakojo, jog, kai mama su tėčiu gyveno kartu, tai tėveliai labai pykosi, tėtis gėrė alų, buvo metęs kėdę į mamą, o mama darbe buvo praradusi sąmonę. Mergaitė patikslino, jog nėra mačiusi, kaip tėtis į mamą metė kėdę, jai tai pasakojo mama. Nepilnametė teigė, jog su tėčiu susitinka retai, lieka pas tėtį su nakvyne. Ji nori likti gyventi su mama, o su tėčiu dažniau matytis. Ji su mama sutaria gerai, kartu važiuoja į sodybą, buvo prie jūros, kas dieną eina pasivaikščioti. Nepilnametė K. K. lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) (kaina apie 60 Eur/mėn.). Pasak motinos, mergaitė didelių sveikatos nusiskundimų neturi, jos sveikatos priežiūra atliekama Naujininkų poliklinikoje. Mergaitė Tarnybos atstovei papasakojo, kad gyvena su mama, sese, seneliu ir senele, o tėtis gyvena kitame bute, nes mama su tėčiu susipykę. Jai patinka su tėčiu draugauti, susitikti, kartu vakarais valgo picą, žiūri televizorių. Ji su tėčiu susitinka retai, norėtų dažniau susitikti. Mama su ja nežaidžia, dažniausiai mama su močiute žiūri televizorių, o ji su sese žaidžia telefonu arba per telefoną žiūri animacinius filmukus. Tėtis nuperka maisto ir saldumynų, o mama perka reikalingus daiktus. Norėtų likti gyventi su mama. Tarnyba taip pat nustatė, jog atsakovas gyvena 2 kambarių apie 54 kv. m ploto bute su visais patogumais, adresu (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovo, būstas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, paskutinius šešerius metus jis moka paskolos įmokas (apie 78 Eur/mėn.). Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga. Bute yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Viename kambaryje gyvena atsakovas, o kitas kambarys yra skirtas vaikams. Vaikų kambaryje yra išskleidžiama dvivietė vaikiška lova, dvivietis rašomasis stalas, žaislai. Atsakovas nurodė, jog šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jo gaunamos mėnesio pajamos yra apie 398 Eur. Anot atsakovo, jis su dukromis stengiasi kuo dažniau susiskambinti, susitikti, pasiima jas su nakvyne. Paskutinį kartą su mergaitėmis matėsi prieš 2,5 mėnesio. Jis su dukromis važiuoja į sodybą, eina pasivaikščioti, lankosi vaikų žaidimų aikštelėse. Išlaikymo neteikia, su dukromis susitikus nuperka joms maisto, saldumynų. Jis sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutinka dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo. Vaikų išlaikymui galėtų skirti po 100 Eur/mėn. Tarnybos išvadoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog 2019 m. tėvams pradėjus gyventi skyrium mergaitės liko gyventi su motina, kuri jomis rūpinasi ir išlaiko, Tarnybos nuomone, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka geriausius vaikų interesus. Nurodė, jog atsižvelgiant į vaikų interesus, nepilnametėms dukroms iš tėvo priteistinas išlaikymas, kuris garantuotų būtiną ir socialiai priimtiną vaikų poreikių patenkinimo lygį. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo turėtų būti vertinamos vaikų interesų naudai.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai ieškovė paaiškino, kad 2019 m. kovo mėn. išsikraustė su dukromis iš bendrų šeimos namų pas savo tėvus, nes šeimoje kildavo ginčai, buvo kviesta policija dėl smurto, atsakovas vartojo alkoholį, mažai rūpinosi vaikais. Ieškovė dirba komandiruočių apskaitininke, jos darbo užmokestis sudaro apie 800 Eur per mėnesį. Dukros lanko ugdymo įstaigas, serga nedaug, paprastai peršalimo ligomis, kitų sveikatos problemų neturi. Vaikus padeda prižiūrėti ir ieškovės mama, kuri dirba valytoja ne visą darbo dieną. Ieškovė prisideda prie tėvų buto, kuriame gyvena su dukromis, išlaikymo, tačiau jos atlyginimo neužtenka išlaikyti vaikus, prie bendrų kasdienių poreikių tenkinimo prisideda jos tėvai, kurie paprastai perka maistą, taip pat nuperka mergaitėms drabužių. Ieškovės abiejų tėvų pajamos iš viso sudaro apie 1200 Eur. Iš savo ir tėvų lėšų pragyvena, skolų neturi. Ieškovė taip pat yra mokėjusi ir už savo butą, kuriame liko gyventi atsakovas: dengė dalį įsiskolinimo už komunalines paslaugas, pervedė lėšų dengti paskolai. Bankas paskolos mokėjimus nurašo nuo atsakovo sąskaitos, dar liko mokėti apie 13 tūkstančių eurų. Mano, kad išsaugoti šeimos nėra galimybės, nes atsakovas pusantrų metų kol ji buvo išėjusi, nesiekė atkurti santykių, mažai rūpinosi vaikais. Siekia, kad ji su dukromis galėtų gyventi šeimos bute, nes mergaitės auga, joms reikia erdvės, jos nori pasikviesti į svečius draugių ir pan., o gyvenant su seneliais (ieškovės tėvais) tam nėra galimybės. Mano, kad atsakovas galėtų gyventi su savo mama, kuri turi butą. Viename bute su atsakovu galimybės gyventi nemato.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė manantis, kad dar galima atkurti santykius, teigė, kad kvietė ieškovę grįžti su vaikais į šeimos namus, tačiau ieškovė pasakiusi, kad jai gyventi su savo tėvais patogu, nes mama padeda prižiūrėti mergaites. Patvirtino, kad šeimoje buvo barnių, porą kartų galėjo būti smurto. Ieškovė policiją iškvietė, kai jis jos reikalavo pinigų. 2019 m. kovo 8 d. ieškovė su dukromis išvažiavo sveikinti savo mamos ir nebegrįžo. Nurodė, kad turi geležinkelio dispečerio profesinę kvalifikaciją, anksčiau dirbo mašinistu-šilumvežininku, paskutiniu metu šlifuotoju, gaudavo apie 600–800 Eur per mėnesį, tačiau dėl etatų mažinimo pirmo karantino metu buvo atleistas, dabar devynis mėnesius gauna Darbo biržos mokamą apie 300 Eur išmoką, gaus iki 2021 m. kovo mėn. Bankui reikia mokėti apie 70 Eur per mėnesį, yra 400 Eur įsiskolinimas už komunalinius mokesčius (už liftą). 2020 m. vasarą netikėtai staiga ėmė blogėti jo regėjimas, per kelias dienas pasidarė taip, kad nemato nei arti, nei toli, gali skaityti tik su padidinamuoju stiklu, gydytojai negali nustatyti priežasties, negali parinkti akinių, kompiuterinė tomografija nepadėjo nustatyti priežasties. Gydėsi ligoninės (duomenys neskelbtini), pastaruoju metu visai nebevartoja alkoholio. Išlaikymą periodinėmis išmokomis sutinka mokėti, išlaikymo dydis priklausys nuo jo darbo užmokesčio, nežino, kokį darbą galės dirbti dėl sveikatos. Nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo suma, nes ieškovė išėjusi gyventi atskirai pardavė šeimos automobilį Opel Vectra, 2001 m. gamybos, kurį atsakovas dar padėjo suremontuoti, ji gavo už tai pinigų. Vaikams atsakovas davė lėšų 2019 m. mokykliniams poreikiams (uniformai, kuprinei, striukei), 2020 m. vasarą davė pinigų grynais gimtadienio proga. Patvirtino, kad ieškovė pora kartų yra jam pervedusi po 80 Eur, kai jis neturėdavo sumokėti bankui, taip pat padėjo sumokėti už butą elektros tiekėjui. Paaiškino, kad jo mamos butas yra 54 kv. m ploto, jo mama turi savo gyvenimą, ten jis negali gyventi. Ieškovė galėtų grįžti į šeimos butą ir gyventi didžiajame kambaryje, jam tiktų mažasis. Tuo pačiu jis padėtų rūpintis vaikais. Nurodė, kad negali įsivaizduoti savęs gyvenančio kitur, be to ir neturi lėšų. Nori gyventi savo bute, kurį pats susiremontavo. Mano, kad vaikų interesus atitinka gyvenimas su abiem tėvais, ką jis ir siūlo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės J. K. (pavardė iki santuokos – B.) ir atsakovo V. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 2). Šalys turi dvi nepilnametes dukras: K. K., gimusią (duomenys neskelbtini)(gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), ir K. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

1. Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, kad tarp sutuoktinių susiklostė itin sudėtingi ir konfliktiški tarpusavio santykiai, jie tapo visiškai svetimais žmonėmis, kurių nesieja jokie bendri interesai, sutuoktiniai nuo 2019 metų kovo mėnesio gyvena atskirai. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė manantis, kad dar galima atkurti santykius, nurodė, kad kvietė ieškovę grįžti su vaikais į šeimos namus, tačiau ieškovė atsisakė. Patvirtino, kad šeimoje buvo barnių, porą kartų galėjo būti smurto, nuo 2019 m. kovo 8 d. šalys nebegyvena kartu.

Atsižvelgiant į tai, jog šalys dvejus metus nebegyvena kartu, spręstina, kad ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs. Bylos teisme nagrinėjimo metu vyko trys žodiniai posėdžiai, kurių metu ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nemato galimybių atkurti šeiminių santykių, prašė tenkinti ieškinio reikalavimus, todėl teismas vertina, jog šiuo atveju nėra pagrindo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, termino susitaikymui skyrimas yra netikslingas (CK 3.64 straipsnis). Ieškovė ir atsakovas nereiškė reikalavimo santuoką nutraukti dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, todėl atsižvelgiant į tai, kad šalys nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio, ieškovė prašo nutraukti santuoką su atsakovu, atsakovas, ieškovės teigimu, nedėjo pastangų atkurti šeimos santykius, atsakovas patvirtino, kad yra smurtavęs prieš ieškovę, laikytina, kad tarp sutuoktinių nebeliko abipusio supratimo, lojalumo, palaikymo, siekio išsaugoti šeimą, abu sutuoktiniai nedėjo pastangų tęsti tarpusavio šeiminių santykių, todėl santuoka laikytina iširusia ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27, 3.61 straipsniai).

2. Dėl pavardžių ir tarpusavio išlaikymo

Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „K.“, atsakovas dėl to neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė. Atsakovo pavardė nekeičiama.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad yra darbinga ir iš atsakovo išlaikymo sau nereikalauja. Atsakovas neteikė reikalavimo priteisti išlaikymą iš sutuoktinės. Teismui nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, įvertinus tai, jog šalys yra darbingo amžiaus, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

3. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas nereiškė prieštaravimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina. Byloje nesant tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, teismas išsamiau nevertina ir nepasisako dėl tėvo ir motinos asmeninių bruožų, gebėjimo rūpintis vaikais, kitų reikšmingų aplinkybių sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Teismui neturint duomenų, kad motina netinkamai naudotųsi tėvo (motinos) valdžia, atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina J. K..

4. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Iš bylos medžiagos bei valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo: butą/patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), keleivinį automobilį Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė prašė Butą padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, priteisiant ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį, o transporto priemonę priteisti atsakovui. Atsakovas neteikė atsiliepimo ir prieštaravimų, posėdžio metu nepasisakė dėl kitokio šalims priklausančio santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo būdo ar proporcijų.

Įstatymas nustato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėtina, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausia atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti (ne natūra) padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, Buto, kuris laikytinas vertingu turtu, padalijimas natūra šalims po 1/2 dalį atitinka formuojamą teismų praktiką ir nepažeis nei vienos iš ginčo šalių interesų.

Ieškovė sutiko ir prašė atsakovo vardu registruotą automobilį Skoda Octavia priteisti atsakovui, nepriteisiant kompensacijos jai iš atsakovo. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad šalims pradėjus gyventi skyrium ieškovė pardavė kitą šeimos automobilį, gautomis lėšomis nesidalijo. Įvertinus, kad šalys santuokos metu turėjo daugiau nei vieną transporto priemonę, vertintina, kad yra teisinga, jog ieškovei teko lėšos už jos parduotą automobilį, o atsakovui atitenka santuokos nutraukimo metu šalių valdoma transporto priemonė, neišmokant kompensacijos ieškovei.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai dėl turto padalijimo tenkintini pilnai.

5. Dėl prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo

Žemesnės instancijos teismas

CK 3.126 straipsnyje yra įtvirtinta kreditorių teisė būti informuotiems apie bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, iškėlimą ir įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi pasisakyti dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama praktika, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; kt.), nebent kreditorius raštu nurodo sutinkantis, kad prievolė būtų modifikuojama.

Ieškovė prašė nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal 2013 m. vasario 6 d. kredito sutartį Nr. 13-007409-FA J. K. ir V. K. atsako solidariai. Atsakovas neteikė prieštaravimo dėl sutuoktinių solidarios prievolės pobūdžio ir vykdymo. Atsižvelgiant į tai, jog kredito sutartis buvo sudaryta dėl bendro santuokoje įgyto turto – Buto įgijimo, įvertinus, kad šiuo sprendimu Butas šalims padalijamas po 1/2 dalį, konstatuotina, kad Buto įsigijimui prisiimta prievolė yra solidari ir vykdytina abiejų sutuoktinių (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nesant ginčo, ieškinio reikalavimas dėl prievolės pripažinimo solidaria po santuokos nutraukimo tenkintinas.

6. Dėl naudojimosi gyvenamąja patalpa (uzufrukto nustatymo)

Civilinio kodekso 3.71 straipsnyje nustatyta, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės (CK 3.71 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju prioritetiniais laikomi vaikų interesai (CK 3.3 straipsnis).

Ieškovė prašė nustatyti uzufrukto teisę naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančia 1/2 dalimi Buto iki šalių dukros taps pilnametėmis.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad šalys Butą įsigijo 2013 metais, Butas yra 2-jų kambarių, jo plotas – 50,55 kv. m, Butas yra 1990 m. statybos name, 8-e aukšte. Remiantis VĮ Registro centro nustatytomis nekilnojamojo turto objektų vidutinėmis rinkos vertėmis, Buto vertė 2021 metais yra 60 000 Eur. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kito nekilnojamojo turto neturi.

Remiantis bylos duomenimis ir šalių parodymais spręstina, kad šalys nesutaria dėl tolimesnio gyvenimo, nes atsakovas galimai neketina sudaryti sąlygų ieškovei naudotis visu Butu, teigė, kad ieškovė galėtų grįžti į šeimos butą, gyventi didžiajame kambaryje, o jam tiktų mažasis kambarys. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais šiuo metu gyvena savo motinai ir tėvui priklausančiame 2 kambarių apie 50 kv. m ploto bute, kuriame vaikams augant darosi maža vietos. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu kartu gyventi negalėtų. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų skyriuje fiksuotas pranešimas apie 2018 m. rugsėjo 17 d. galimą smurtą artimoje aplinkoje, kad neblaivus vyras V. K. namuose sugriebė už peties J. K., tampė ir sukėlė fizinį skausmą. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad šeimoje buvo barnių, porą kartų galėjo būti smurto. Ieškovė teigė, kad atsakovo vartojo alkoholį.

Pažymėtina, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta šiuo sprendimu nustatoma su vaikų motina. Teismas pažymi, kad aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų, taigi, tiek ieškovės, tiek atsakovo, pareiga. Sutiktina, kad ieškovė neturi kitos gyvenamosios patalpos, kurioje galėtų gyventi kartu su nepilnamečiais vaikais ir užtikrintų nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą. Remiantis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, vertintina, kad šalims po santuokos nutraukimo likus gyventi kartu viename nedideliame Bute, tarp šalių galėtų kilti konfliktai, o tai neatitiktų vaikų interesų augti saugioje, nesmurtinėje aplinkoje. Atsakovo argumentas, kad jis remontavo Butą ir kad neturi kur gyventi, todėl uzufruktas nenustatytinas, vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad atsakovui šiuo sprendimu priteisiama 1/2 dalis Buto, taigi jis išlieka savo pastangomis remontuoto Buto savininku. Atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, taigi turi galimybę išsinuomoti gyvenamąjį būstą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas nepilnamečių vaikų poreikiui į gyvenamąjį būstą, saugias gyvenimo sąlygas, todėl siekiant sudaryti tinkamas sąlygas vaikų gyvenimui, spręstina, jog nagrinėjamu atveju uzufrukto nustatymas atitiks vaikų geriausius interesus ir neproporcingai nepažeis tėvų teisių į nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą.

Pažymėtina ir tai, kad tretysis suinteresuotas asmuo bankas „Swedbank“, AB, kurio naudai yra įkeistas Butas, prievolių pagal 2013 m. vasario 6 d. kredito sutartį Nr. 13-007409-FA, užtikrinimui, neteikė prieštaravimo uzufrukto nustatymui į 1/2 dalį Buto. Įvertinus, kad negražinto kredito suma (apie 13 tūkst. Eur) yra ženkliai mažesnė nei Buto vertė (60 tūkst. Eur), spręstina, kad šiuo sprendimu nustatomas Buto apsunkinimas neproporcingai nepažeis trečiojo asmens teisių ir interesų.

Žemesnės instancijos teismas

7. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovė ieškinyje nereiškė reikalavimo nustatyti konkrečią nepilnamečių vaikų ir tėvo bendravimo tvarką, teigė, kad niekada nesudarė jokių kliūčių atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pažymėjo, kad atsakovas gali netrukdomai bendrauti su vaikais, iš anksto suderinęs su vaikų motina konkretų bendravimo laiką. Atsakovas nereiškė prieštaravimų ginčo dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teigė, kad gali rūpintis dukromis tuo metu, kai ieškovė dirba ir pan.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina, tėvas bendrauja su vaikais. Byloje nėra pateikta duomenų, kad dėl bendravimo su vaikais tarp šalių kiltų ginčai, todėl nustatytina, kad atsakovas (tėvas) su nepilnametėmis dukromis bendrauja netrukdomai, apie tikslų bendravimo laiką iš anksto pranešdamas vaikų motinai.

8. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Nustačius nepilnamečių šalių dukrų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis, teikė vaikų poreikių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodė abiejų vaikų patiriamas išlaidas: maistas mokykloje/darželyje – 100 Eur, mokestis už darželį – 21 Eur, mokyklinės pramogos (kinas, teatras, ekskursijos) – 20 Eur, dienpinigiai – 30 Eur, maistas – 150 Eur, drabužiai – 40 Eur, avalynė – 40 Eur, higienos priemonės, kirpykla – 30 Eur, sveikatos priežiūra (vitaminai, vaistai) – 20 Eur, mokyklinė uniforma – 5 Eur, mokymo/lavinimo priemonės, žaislai – 40 Eur, laisvalaikio pramogos (kinas, baseinas, draugų gimtadieniai, šventės ir kt.) –70 Eur, mobilus telefonas – 10 Eur, transporto išlaidos – 60 Eur, būsto išlaidos – 50 Eur, stovyklos, atostogos – 50 Eur, kitos išlaidos –100 Eur, viso 836 Eur abiem vaikams. Teikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių dukra K. K. mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokykloje-daugiafunkciniame centre (toliau – Mokykla), antroje klasėje, mergaitė papildomų užsiėmimų nelanko, pasak motinos, dukra sveikatos nusiskundimų neturi. Šalių dukra K. K. lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) (toliau – Lopšelis-darželis), motinos teigimu, mergaitė didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Su ieškiniu pateiktoje Mokyklos 2020 m. birželio 19 d. pažymoje Nr. SD-122 nurodoma, kad mokinio dienos pietūs kainuoja nuo 1,54 Eur, mėnesinis maitinimas (pietūs) už 20 darbo dienų kainuoja nuo 30,80 Eur. Su ieškiniu pateiktoje Lopšelio-darželio 2020 m. birželio 18 d. pažymoje Nr. SD-207 nurodoma, kad 2019 metais ieškovė už dukros išlaikymą darželyje iš viso sumokėjo 554,68 Eur (vidutiniškai po 46,22 Eur per mėnesį), 2020 m. pirmą pusmetį – 205,20 Eur (vidutiniškai po 34,31 Eur per mėnesį).

Vertinant ieškovės nurodytus vaikų poreikius ir reikalingas išlaidas atkreiptinas dėmesys, kad vaikų pramogos iš dalies dubliuojasi (mokyklinės pramogos ir laisvalaikio pramogos), taip pat kritiškai vertintinos išlaidos transportui (60 Eur/mėn./dviem vaikams), atsižvelgiant į tai, kad ieškovė transporto priemonės neturi, taigi ne visos išlaidos gali būti laikomos įrodytomis, pagrįstos realiais vaikų poreikiais. Kita vertus, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė nurodė, jog jai gyvenant su dviem dirbančiais tėvais, 5 asmenų namų ūkio pajamos iš viso buvo apie 2100 Eur, kas reiškia, kad vieno asmens, taip pat ir vaiko, poreikių tenkinimui galimai buvo skiriama iki 420 Eur per mėnesį. Vertintina, kad yra realu, kad šalių kiekvienos dukros poreikių tenkinimui yra reikalinga apie 400 Eur suma per mėnesį.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą; kt.).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 6 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. vasario 5 d. iki spalio 29 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), 2018-2019 m. vertėsi individualia veikla. 2019-2020 m. gaudavo iki 1400 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį. Duomenų apie šiuo metu atsakovo gaunamą darbo užmokestį nėra. Atsakovo teigimu, jis dėl etatų mažinimo pirmo karantino metu buvo atleistas, devynis mėnesius gauna išmokas iš Užimtumo tarnybos. Nurodo, kad patiria išlaidų kredito dengimui, Buto išlaikymui. Paaiškino, kad 2020 m. vasarą netikėtai staiga ėmė blogėti jo regėjimas, per kelias ėmė nematyti nei arti, nei toli, gali skaityti tik su padidinamuoju stiklu, gydytojai negali nustatyti priežasties, negali parinkti akinių, kompiuterinė tomografija nepadėjo nustatyti priežasties. Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad V. K. 2020 m. gruodžio 19 d. buvo atliekamas galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, išvada – (duomenys neskelbtini). UAB „Federalinis rezervas“ klinikos „Naujas regėjimas“ 2020 m. spalio 13 d. medicinos dokumentų išraše atsakovui nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad regėjimas abejomis akimis yra 0,05, o iš arti – 0,1. Iš Antstolių informacinės sistemos registro duomenų nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu nėra vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose, taigi kitų įsipareigojimų, išskyrus prievolę bankui, atsakovas neturi. Taip pat iš VSDFV duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. birželio 5 d. iki šiol dirba UAB (duomenys neskelbtini). 2019-2020 m. gaudavo iki 1400 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį.

Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Byloje nenustačius, kad atsakovas būtų pripažintas nuolat nedarbingu (dalinai nedarbingu), vertintina, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteistinas periodinėmis išmokomis.

Sprendžiant dėl atsakovo dukrų išlaikymui mokėtino dydžio, atsižvelgtina į tai, kad abiejų tėvų, jiems dirbant, pajamos buvo panašaus dydžio, abu neturi asmenine nuosavybe valdomo nekilnojamojo turto, sprendimu įgyja tik po 1/2 Buto. Abu buvę sutuoktiniai patirs kredito dengimo išlaidų. Įvertintinas išlaikytinių, kuriems teiktinas išlaikymas, skaičius, vaikų amžius (K. K. yra 8 metai, K. K. yra 5 metai), tai, kad mergaitės papildomų užsiėmimų nelanko, didesnių sveikatos problemų neturi. Svarbia aplinkybe laikytina tai, kad po santuokos nutraukimo ieškovė lieka gyventi šalims priklausančiame Bute, taigi ieškovė nepatirs išlaidų būsto nuomai, o atsakovui, tikėtina, teks skirti lėšų kito būsto nuomai. Atsižvelgtina, kad atsakovas šiuo metu nedirba ir turi sveikatos problemų – (duomenys neskelbtini) gali turėti įtakos ieškant darbo, siekiant konkurencingo atlyginimo. Ieškovė gauna vaikams skiriamas išmokas, kurios nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro po 70 Eur/mėn. vienam vaikui. Esant tokioms aplinkybės teismas šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju sprendžia, kad 160 Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo priteisimas kiekvienai dukrai iš atsakovo nepažeis vaikų interesų, atitiks proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nuo sprendimo priėmimo panaikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (pareiga atsakovui teikti laikiną išlaikymą po 150 Eur/mėn. vienam vaikui). Pagal 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį atsakovo sumokėtos sumos (jai tokių buvo) įskaičiuotinos į šiuo sprendimu priteistas mokėti išlaikymo sumas.

9. Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2950 Eur išlaikymo įsiskolinimą dukroms. Ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2019 metų kovo mėnesio neprisideda prie vaikų išlaikymo, per šį laikotarpį yra skyręs 50 Eur, todėl yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė vertina, kad atsakovas yra neskyręs po 200 Eur kas mėnesį dviem vaikams (po 100 Eur vienam vaikui) nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2020 m. birželio mėnesio, todėl įsiskolinimas apskaičiuotinas taip: 200 Eur x 15 – 50 Eur.

Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi skyriumi 2019 m. kovo mėnesio 9 d. ir ieškovės teigimu, nuo tada atsakovas neteikė išlaikymo vaikams. Atsakovas pripažino, kad neteikė išlaikymo dukroms, tačiau nesutiko su išlaikymo įsiskolinimo suma, kadangi ieškovė išėjusi gyventi atskirai, pardavė šeimos automobilį Opel Vectra, 2001 m. gamybos ir gavo už jį pinigų. Teigė, jog vaikams atsakovas davė lėšų 2019 m. mokykliniams poreikiams (uniformai, kuprinei, striukei), 2020 m. vasarą davė pinigų grynais gimtadienio proga. Byloje esančiais duomenis, šalių paaiškinimais ir Tarnybos pateiktais duomenimis nustatyta, kad mergaitės bendrauja su tėvu, mergaitės kartu su tėčiu valgo picą, žiūri televizorių, tėtis nuperka maisto ir saldumynų, mergaičių teigimu, jos susitinka su tėčiu, tačiau norėtų susitikti dažniau.

Atsakovas nėra pateikęs duomenų, kokią pinigų sumą skyrė nepilnamečių dukrų išlaikymui laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėnesio, todėl yra pagrindas spręsti, kad atsakovas yra nepakankamai prisidėjęs prie vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimas priteistinas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas bendravo su vaikais (nors ir nepakankamai dažnai), mergaitės būdavo pas tėvą namuose, atsakovas pirko mergaitėms maistą, prisidėjo prie mokyklinių poreikių tenkinimo, vertintina, jog atsakovas iš dalies prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Iš ieškovės reikalavimų, kuriais ji prašo priteisti vaikams išlaikymą po 200 Eur per mėnesį, ir skaičiuoja, kad atsakovas neteikė po 100 Eur vienam vaikui per mėnesį, galima daryti išvadą, kad ji vertina, kad atsakovas neteikė pusės teiktino išlaikymo. Sprendžiant dėl neteikto išlaikymo, atsižvelgtina į šiuo sprendimu priteistą išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį (160 Eur/mėn.), į tai, kad atsakovas nuo 2020 kovo mėnesio neteko darbo, o 2020 m. vasaros patiria sveikatos problemų, todėl jo galimybės teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą yra sumažėjusios. Todėl teismas sprendžia, kad išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotinas taip: 80 Eur x 2 vaikai x 15,5 mėn. = 2480 Eur. Teismas priteisia iš atsakovo V. K. nepilnametėms K. K. ir K. K. 2480 Eur (po 1240 Eur kiekvienai) išlaikymo įsiskolinimą.

10. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, teikdama ieškinį teismui, sumokėjo 302 Eur žyminio mokesčio (100 Eur mokėta 2020 m. liepos 26 d. pavedimu, mokėjimo dokumento Nr. 333, ir 202 Eur mokėta 2020 m. rugpjūčio 10 d., mokėjimo dokumento Nr. 335). Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė yra sumokėjusi 423,50 Eur už advokatės suteiktas teisines konsultacijas ir procesinių dokumentų rengimą (SEB banko sąskaitos: 2020 m. rugsėjo 10 d. sumokėta 150 Eur; 2020 m. birželio 15 d. – 100 Eur; 2020 m. gegužės 12 d. – 50 Eur; 2020 m. vasario 25 d. –73,50 Eur; Kasos pajamų orderis VŽP Nr. 2020/0002 – 50 Eur). Atsižvelgdamas į tai, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateiktas laiku, išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos, jos priteistinos ieškovei iš atsakovo, proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Vertintina, kad – santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės (50/50), tenkinus ieškinio reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, turto ir prievolių padalijimo, tačiau atsakovui jų neginčijant, reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo tenkinus iš dalies (80 proc. ir 84 proc.) – ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti 72 proc. apimtyje. Atitinkamai teismas priteisia iš atsakovo V. K. ieškovei J. K. 522,36 Eur ((302 + 423,50) x 0,72) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai paskaičiuotina 142 Eur suma (160 Eur x 12 mėn. x 2 vaikai + 2480 Eur) x 0,03 x 0,75) žyminio mokesčio.

Byloje patirta 8,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus 72 proc., jos tarp šalių paskirstytinos taip: atsakovo dalis – 6,36 Eur (8,84 x 0,72), ieškovės – 2,48 Eur. Atsižvelgiant į į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš ieškovės valstybės naudai apskaičiuota 2,48 Eur suma nepriteistina.

Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 142 + 6,36 = 148,36 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

nutraukti J. K. (pavardė iki santuokos – B.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. K. palikti santuokinę pavardę „K.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis 160 Eur (šimto šešiasdešimties eurų) dydžio išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2020 m. liepos 28 d.) iki dukra sulauks pilnametystės, taip pat išlaikymą nepilnametei K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis 160 Eur (šimto šešiasdešimties eurų) dydžio išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2020 m. liepos 28 d.) iki dukra sulauks pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšos sumokamos iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2480 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) išlaikymo nepilnametei K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę J. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad tėvas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnametėmis dukromis K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. 2015 m. (duomenys neskelbtini), bendrauja netrukdomai, apie tikslų bendravimo laiką iš anksto pranešdamas vaikų motinai J. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Priteisti V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai atsako kreditoriui „Swedbank“, AB, j. a. k. 112029651, pagal prievoles, kylančias iš 2013 m. vasario 6 d. kredito sutarties Nr. 13-007409-FA.

Nustatyti ieškovei J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnametėmis dukromis K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisę gyventi ir naudotis atsakovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančia 1/2 dalimi buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adr. (duomenys neskelbtini), iki abi dukros K. K. ir K. K. taps pilnametėmis.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 522,36 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus 36 ct) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 148,36 Eur (šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus, 36 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, paskirtis – Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas apeliacine tvarka nesustabdo šios dalies vykdymo.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui.

Teisėja Eglė Mauricė