Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininko, pranešėjo) ir Linos Žemaitienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ patikslintą ieškinį atsakovams T. K., S. K. (S. K.), A. V., V. V., O. P., V. P. (V. P.), V. G. (V. G.) ir T. G. dėl nuostolių priteisimo ir įpareigojimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. Z., A. Z., J. Š. ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „EM investicijos“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovus T. K., S. K., A. V., V. V., O. P., V. P., T. G. ir V. G. per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atlikti savo eksploatuojamos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo, virš negyvenamosios patalpos – administracinės – biuro patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies remontą pagal 2006 m. blokuotų gyvenamųjų namų grupės su visuomenine dalimi antro korpuso (gyvenamojo namo ir visuomeninės paskirties pastato 3A2p ir 4H1p) (duomenys neskelbtini), techninio darbo projekto sprendinius, užtikrinant, kad būtų pašalintas kritulių patekimas į negyvenamąsias patalpas – administracines – biuro patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apie stogo remonto pradžią prieš 7 (septynias) kalendorines dienas informuojant ieškovę ir sudarant jos pasitelktam ekspertui tikrinti stogo remonto būklę; 2) jei atsakovai per nustatytą terminą neįvykdys stogo remonto darbų, priteisti iš darbus nevykdančio atsakovo mokėti 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną; 3) priteisti iš atsakovų T. K. ir S. K., 1 128,86 Eur dydžio nuostolių; 4) priteisti iš atsakovų O. P. ir V. P. 8 019,79 Eur dydžio nuostolių; 5) priteisti solidariai iš atsakovų T. K., S. K., A. V., V. V., O. P., V. P., T. G. ir V. G. 2 636,53 Eur dydžio nuostolių; 6) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji nuo 2020 m. spalio 12 d. nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą – administracinę – biuro patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kuri yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame pastate yra suformuoti tik du turtiniai vienetai, iš kurių vienas yra ieškovei priklausančios patalpos, o kitą valdo trečiasis asmuo J. Š.. Atsakovai, turintys butus kitame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): T. K., S. K. ((duomenys neskelbtini)), V. V., A. V. ((duomenys neskelbtini)), O. P., V. P. ((duomenys neskelbtini)), V. G., T. G. ((duomenys neskelbtini)), tretieji asmenys J. Z., A. Z. ((duomenys neskelbtini)) antro aukšto lygyje yra įsirengę žiemos sodus ir ant patalpų stogo yra įsirengę terasas. Terasos įrengtos ant ieškovei priklausančių patalpų kupolinių stoglangių. Ankstesnis patalpų savininkė – pardavėja UAB „Sparti eiga“ nurodė ieškovei, kad stogo, esančio virš patalpų, konstrukcija yra pažeista ant pastato stogo terasas įsirengusių kito pastato gyventojų. Šias aplinkybes taip pat patvirtina 2020 m. rugsėjo 9 d. apžiūros aktas, kuris buvo išsiųstas atsakovams ir UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2020 m. spalio 23 d. statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. SDE-20-10-02,kuriame nustatyta, kad prabėgimo lietaus vandens į patalpų vidų tarp ašių 1-B ir 11-9 priežastys yra susijusios su mechaniniais parapeto apskardinimo pažeidimais, o prabėgimo lietaus vandens į patalpų vidų tarp ašių tarp ašių 1-B ir 7-5 priežastys yra susijusios su netinkamai užsandarinta ieškovės patalpų kupolinio stoglangio vieta, įrengiant eksploatuojamą stogą. Atestuotas statybos darbų techninės priežiūros inžinierius V. S. apžiūrėjo stogą ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros akte konstatavo, kad dėl besiskverbiančio į patalpas vandens lyjant lietui nustatyta: vandens prasiskverbimas per lubas direktorės pavaduotojos kabinete, ko pasėkoje sugadinta medžio plaušo ir gipso kartono lubų apdailos; vandens prasiskverbimas per angokraštį direktorės pavaduotojos kabinete, ko pasėkoje sugadinti viršutinis angokraštis ir medžio drožlių palangė; vandens prasiskverbimas per lubas į sienų konstrukciją mitybos specialistės kabinete, ko pasėkoje sugadinta gipso kartono siena ir jos apdaila, sugadinta lubų apdaila; vandens prasiskverbimas per lubas tambūre, ko pasėkoje sugadinta gipso kartono lubos ir jų apdaila, grindų danga veikiama vandens, kadangi išbėgimo taškai daugybiniai; vandens prasiskverbimas per lubas mažojoje salėje, ko pasėkoje sugadinta medžio plaušo lubų apdaila ir sugadinta laminuota grindų danga. Siekiant suremontuoti stogą, kad į patalpas, esant krituliams, nepatektų vanduo, atsakovų buvo prašoma atlaisvinti terasas, tačiau atsakovai iki šiol tokių veiksmų neatliko. Atsakovai informavo, kad siekia taikaus susitarimo, tačiau nesutiko su reikalavimu atlaisvinti stogą. Nuo ieškinio pateikimo atsirado dvi naujos vandens prabėgimo vietos – pakabinamų lubų plokštėje yra dėmės ir ją nuėmus, esanti izoliacinė vata yra peršlapusi. Salėje medinėje lubų apdailos dalyje matoma drėgna dėmė. Teismo ekspertizės akte nurodoma, kad stogo remontą atlikti būtina, tikslių priežasčių nustatyti negalima dėl uždengtų terasų. Statinio techninę priežiūrą vykdžiusio V. J. 2024 m. kovo 28 d., 2024 m. balandžio 19 d., 2025 m. vasario 28 d., 2025 m. rugpjūčio 1 d. aktuose užfiksuoti vandens pratekėjimai į ieškovei priklausančias patalpas. Ieškovė ir atsakovai yra ginčo pastato stogo bendraturčiai. Stogas uždengtas atsakovų įrengtomis terasomis, jų daiktais – pavėsinėmis, vazonais ir pan., be to ant stogo yra pastato įlajos, kurios yra uždengtos terasomis. Ant atsakovų eksploatuojamo stogo patekti galima tik per atsakovų butus arba kopėčiomis, stogo suremontuoti atsakovams jį intensyviai eksploatuojant, ieškovė neturi galimybės. Tarp ieškovės ir atsakovų nėra sutarimo dėl atsakovų eksploatuojamo stogo remonto. Ieškovė, kaip stogo bendraturtė, įvykdė savo pareigą, suremontuodama neeksploatuojamą stogo dalį. Todėl atsakovai turėtų kiekvienas savo lėšomis atitinkamai suremontuoti savo eksploatuojamo stogo dalis, užtikrinant, kad krituliai nepatektų į ieškovės valdomas patalpas. Statinio dalinės ekspertizės aktu nustatyta, kad stogo pažaidos atsirado įrengiant eksploatuojamą stogą, todėl už padarytą žalą turi atsakyti ją padarę asmenys. Šiuo atveju virš ieškovės patalpų, 2020 m. spalio 23 d. statinio dalinės ekspertizės akte nustatytų prabėgimo vietų, terasas naudoja T. K. ir S. K. bei atitinkamai O. P. ir V. P.. Vanduo per stogo konstrukciją patenka į ieškovės vidaus patalpą – holą. Kadangi šia stogo dalimi naudojasi 10 buto savininkai – atsakovai T. K. ir S. K., jie privalo atlyginti stogo pažaidų pašalinimo ir vidaus patalpos – holo remonto išlaidas, kurias sudaro 8019,79 Eur be PVM. Vanduo per stogo konstrukciją patenka į ieškovės vidaus patalpą – sporto kambarį. Kadangi šia stogo dalimi naudojasi 12 buto savininkai – O. P. ir V. P., jie privalo atlyginti stogo pažaidų pašalinimo ir vidaus patalpos – holo remonto išlaidas, kurias sudaro 1 128,86 Eur be PVM. Patalpų vidaus remontą būtina atlikti dėl jas sugadinusių (ir gadinančių) stogo prabėgimų. Kadangi dviejų vietų prabėgimai yra nustatyti 2020 m. spalio 23 d. statinio dalinės ekspertizės aktu ir dėl jų vidaus patalpų remonto išlaidų, ieškovė prašė iš atsakovų T. K., S. K., V. P., O. P. – t. y. holo ir sporto kambario, kitas išlaidas ieškovė prašė priteisti iš visų atsakovų solidariai, kadangi žala atsirado bendrais jų veiksmais (neveikimu). Visi atsakovai nuo pat pradžių vieningai laikėsi pozicijos neleisti ieškovei suremontuoti stogo, neremontavo stogo patys, dėl ko ieškovė patyrė žalos, dėl būtinumo remontuoti vidaus patalpas. Dėl to prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2 636,53 Eur dydžio nuostolius.

3. Atsakovai T. K., S. K., A. V., V. V., O. P., V. P., V. G. ir T. G. su patikslintais ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsakovai teigė, kad stogo konstrukcija yra visų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektas. Dėl to tiek ieškovų, tiek atsakovų, tiek ir trečiųjų asmenų teisės ir pareigos stogo konstrukcijos atžvilgiu yra vienodos. Vienas iš bendraturčių negali perkelti kitiems bendraturčiams pareigos, kuri numatyta ir jam pačiam, atlikti bendrojo naudojimo objekto remontą. Atsakovai nesutinko su reikalavimu atlyginti ieškovės nuostolius dėl patalpų remonto, nes nėra nustatytos ir įrodytos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 1 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atmetė ir iš ieškovės kiekvieno atsakovo V. P., A. V., S. K. ir V. G. naudai priteisė po 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai – 153,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė valdo administracines patalpas viename pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovai – kitame, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2006 m. blokuotų gyvenamųjų namų grupės su visuomenine dalimi antro korpuso (gyvenamojo namo ir visuomeninės paskirties pastato 3A2p ir 4H1p) (duomenys neskelbtini), techninio darbo projekto, aiškinamųjų raštų ir 2008 m. blokuotų gyvenamųjų namų trečio korpuso naujos statybos projekto pakeitimo statybos darbų užbaigimui (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 2A2p) techninio projekto, projektavimo užduočių, aiškinamojo rašto, fotonuotraukų teismas nustatė, kad abu statiniai yra to paties statinio, statinių grupės, dalys. Jie neturi savarankiško funkcinio vientisumo, dalijasi bendra siena, inžinerinėmis sistemomis, stogu, o iš kai kurių atsakovams priklausančių butų yra tiesioginiai išėjimai į stogą. Gyvenamasis namas yra prijungtas prie administracinio pastato, o jame įrengtos stiklinės galerijos patalpos, iš kurių yra išėjimai į eksploatuojamą stogą. Aiškinamuosiuose raštuose nurodoma, kad stogas numatytas naudoti gyventojams, o gyventojai turėtų galimybę savo nuožiūra tvarkytis stogo plotą.

6. Teismas taip pat nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Inspekcija) atlikto patikrinimo metu užfiksavo duomenis, jog administracinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra neypatingosios kategorijos administracinės paskirties vieno aukšto pastatas (pažymėjimas kadastrinių matavimų byloje 4Blp) su plokščiu – sutapdintu stogu, kuris pradėtas statyti 1993 m.. Administracinio pastato dešinėje pusėje (žiūrint iš gatvės pusės) prie pastato yra priblokuotas 2-ų aukštų su pastogėmis daugiabutis gyvenamasis namas (pažymėjimas kadastrinių matavimų byloje 2A2p), kurio statyba pradėta 1993 m.. Prie gyvenamojo namo II aukšto butų Nr. 10, 11, 12, 13 ir 14 patalpų iš administracinio pastato stogo dešinės pusės yra įrengtos stiklinės patalpos, dengtos skaidriu plastiku. Iš stiklinių patalpų yra įrengti išėjimai ant administracinio pastato dalies eksploatuojamo stogo ir gyvenamojo namo (2A2p) kadastrinių matavimų byloje šios patalpos įvardytos kaip galerijos patalpos. Projektuotojos UAB „Pamario projektai“ 2008 m. parengto techninio darbo projekto „Blokuotų gyvenamųjų namų III korpuso naujos statybos projekto pakeitimas statybos darbų užbaigimui (duomenys neskelbtini)“ bendrosios dalies aiškinamajame rašte nurodyta, kad ant eksploatuojamo biurų patalpų stogo projektuojamas stiklinis priestatas, kad visuomeninės dalies patalpų stogas tarnauja gyventojams kaip eksploatuojama terasa, antro aukšto lygyje ant eksploatuojamo stogo projektuojami žiemos sodai. Taip pat nustatyta, kad administracinio pastato (duomenys neskelbtini) techninio projekto architektūrinės dalies (Statybos darbų užbaigimas) aiškinamajame rašte nurodyta, kad pastato stogas yra sutapdintas, eksploatuojamas, danga – frakcinis plautas žvyras ir kad vėliau gyventojai galės savo nuožiūra tvarkyti stogą – įsirengti takelius, apželdinti, įrengti kilnojamus aptvėrimus ir pan. Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad gyvenamasis namas (2A2p) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2017 m. vasario 13 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, kurioje yra nurodytos galerijos patalpos, ir 2021 m. liepos 5 d. statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-30-170705-00184 pagrindu. Gyvenamojo namo (2A2p) statyba yra laikoma užbaigta kartu su galerijų patalpų statyba 2017 m. liepos 5 d..

7. Teismas sprendė, kad aptartų faktinių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai vertinti, jog stogas yra pastato konstrukcijos bendra dalis ir jo eksploatavimo klausimai turi būti sprendžiami visų susijusių pastatų savininkų bendru sutarimu. Ginčo atveju drėgmė į ieškovės administracinės paskirties patalpas patekdavo iš patalpų viršaus, t. y. per stogą ir terasas, įrengtas ant stogo, todėl byloje aktualus būtent šių konstrukcinių elementų nuosavybės klausimas. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, sprendė, kad tokia pastato konstrukcija, kai terasa įrengiama ant plokščiojo stogo, turi dvejopą funkcinę paskirtį: ji tarnauja kaip stogas, t. y. pagrindinė namo konstrukcija, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio; be to, pastato savininkų ar jų dalies gali būti naudojama kaip terasa (atvira aikštelė) buitiniams, poilsio ir kitokiems poreikiams tenkinti.

8. Teismas laikėsi pozicijos, kad, nepriklausomai nuo to, jog ant plokščiojo stogo (ar jo dalies) įrengta terasa, stogas išlieka pastato bendrąja konstrukcija, t. y. objektu, kuris priskiriamas bendrajai dalinei kitų patalpų savininkų nuosavybei. Terasa, kaip atitinkamai įrengta aikštelė, gali būti tiek bendro naudojimo patalpa – tokiu atveju jos nuosavybė taip pat bus bendroji dalinė, tiek gali būti naudojama atskirų buto savininkų. Tačiau bet kokiu atveju, taip ir tada, kai terasa naudojama tik vieno buto savininko, o Nekilnojamojo turto registro duomenyse apie jam nuosavybės teise priklausantį butą nurodyta, jog tai butas su terasa, stogo konstrukcija, ant kurios terasa įrengta, ir kitos išorinės terasos konstrukcijos išlieka bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė. Analogiškai, nors butas yra konkretaus (-ių) savininko (-ų) nuosavybė, tačiau perdangos, sienos, atskiriančios šį butą nuo kitų butų ar bendro naudojimo patalpų, kaip pagrindinės namo konstrukcijos, yra bendroji dalinė visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė.

9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo specifiką sudaro tai, jog ieškovės patalpos yra viename pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovai butus turi kitame pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau pagal pateiktą 2006 m. blokuotų gyvenamųjų namų grupės su visuomenine dalimi antro korpuso (gyvenamojo namo ir visuomeninės paskirties pastato 3A2p ir 4H1p) (duomenys neskelbtini), techninį darbo projektą, aiškinamuosius raštus, 2008 m. Blokuotų gyvenamųjų namų trečio korpuso naujos statybos projekto pakeitimo statybos darbų užbaigimui (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 2A2p) projektavimo užduoties duomenis, kitą techninio projekto medžiagą, byloje esančias fotonuotraukas, šalių paaiškinimus, matyti, jog abu pastatai sudaro didesnio pastatų komplekso dalį ir negali būti laikomi savarankiškai funkcionuojančiais statiniais. Ieškovės patalpos turi bendrą sieną su atsakovų nuosavybe, iš atsakovų pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių butų numatytas išėjimas ant eksploatuojamo kito pastato stogo, pastatų inžinerinė lietaus nuotekų sistema prižiūrima tiek ieškovės, tiek atsakovų. Dėl to teismas vertino, kad stogo ir terasų eksploatacinius klausimus privalo spręsti tiek ieškovė, tiek atsakovai, kaip bendros dalinės pastatų komplekso nuosavybės savininkai.

10. Teismas nustatęs, kad stogo eksploatacinius klausimus privalo spręsti tiek ieškovė, tiek atsakovai kaip bendros dalinės pastatų komplekso nuosavybės savininkai, sprendė, jog turi būti taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83-4.85 straipsniai. Šalių ginčo metu ieškovė siekė atlikti stogo virš jos patalpų remontą, o atsakovai tam iš esmės neprieštaravo, tačiau pageidavo žinoti, ieškovės inicijuojamo remonto laiką, trukmę, suplanuotus konkrečius darbus. Visuma byloje pateiktos medžiagos, šalių ir jų atstovų susirašinėjimai patvirtino, jog šalys, nuo pat ieškovės patalpų įsigijimo, netinkamai bendradarbiavo. Ieškovė raštuose atsakovams bei teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl stogo virš jos patalpų sprendžia tik ieškovė, ji neprivalo teikti ataskaitos atsakovams. Atsakovai savo ruožtu suprasdami, jog tinkamam stogo remontui reikia nukelti terasas ir dėl to patirti medžiagų išardymo, nukėlimo, sandėliavimo kaštus, siūlė ieškovei drėgmės skverbimąsi į patalpas pirmiausiai aiškintis, šalinant visas kitas galimas drėgmės prasiskverbimo priežastis: remontuojant neeksploatuojamą stogo dalį, tikrinant įlają iš ieškovės patalpų, susitvarkant pastato fasadą nuo (duomenys neskelbtini) pusės.

11. Teismas nurodė, kad atlikta teismo ekspertizė konkrečios pratekėjimo vietos ir priežasties, dėl kurios vanduo patenka į ieškovės patalpas, nenustatė. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad norint atlikti ieškovės stogo remontą taip, kaip reikalauja statybos reglamentai, reikia išardyti visas terasas. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad norint atlikti ieškovės stogo einamąjį ar kapitalinį remontą taip, kaip reikalauja statybos reglamentai, reikia atlikti tokio pobūdžio darbus: stoglangių ir įlajų priežiūrai terasose įrengti liukus; stogo susijungimo su sienomis vietose hidroizoliacinė danga turi būti pakelta į viršų 300 mm virš grindų dangos; tarp hidroizoliacijos ir šilumos izoliuojančio sluoksnių įrengti vandenį drenuojantį sluoksnį. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad norint atlikti ieškovės stogo remontą taip, kaip reikalauja statybos reglamentai, reikia išardyti visas terasas. Ekspertizės metu įvertinus, kad stogo hidroizoliacijos dangos gamintojo garantija baigėsi, taip pat buvo nustatyta, kad atlikus stogo atskirų vietų remontą nebus garantijos, kad neatsiras naujų pratekėjimo vietų, ir vėl reikės demontuoti terasas. Tokiu atveju racionaliau atlikti viso stogo, 186,0 kv. m, remonto darbus: nuimti stogo sluoksnius iki hidroizoliacinio sluoksnio; atlikti esamo hidroizoliacinio sluoksnio apžiūrą ir atlikti remonto darbus; įrengti naują hidroizoliacinį sluoksnį (stogo sujungimo su sienomis vietose hidroizoliacinė danga turi būti pakelta į viršų 300 mm virš grindų dangos); įrengti vandenį drenuojantį sluoksnį; atkurti arba naujai įrengti šilumos izoliacijos sluoksnį (terasų įrengimo projekte turi būti nustatyta, ar „polistireno putplastis EPS 150“ atlaikys terasų apkrovų poveikį); pakloti geotekstilę, 250 g/kv.. m; atkurti 5 cm plauto žvyro sluoksnį; pakeisti parapetų deformuotą skardą, įrengiant apsauginę tvorelę iki 1200 mm nuo terasos grindų lygio. Teismas vertino, kad nėra pagrindo nesutikti su teismo eksperto išvadomis, kurios buvo grindžiamos objektyviomis apžiūromis, kurias jis galėjo atlikti prieidamas prie tam tikrų stogo vietų, todėl iš byloje esančių duomenų visumos teismas padarė išvadą, kad viso stogo remonto būtinybė yra iš esmės pagrįsta. Šią aplinkybę pagrindė ir bylos nagrinėjimo metu pateikti 2025 m. vasario 28 d., 2025 m. rugpjūčio 1 d. statinio dalies apžiūros aktai, kurie patvirtina vandens pratekėjimus į ieškovės patalpas.

12. Teismas pažymėjo, kad dėl bendrojo naudojimo objektų remonto sprendžia bendraturčiai. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesams suderinti būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama šiais būdais spręsti susidariusią problemą, t. y. kreipėsi į atsakovus dėl bendrijos įkūrimo, administratoriaus skyrimo ir pan. Todėl teismas laikė, kad ieškovė, kaip stogo bendrasavininkė, neturi pagrindo reikalauti vien tik atsakovų sąskaita atlikti bendro naudojimo konstrukcijų remonto darbus. Įvertinęs tai, jog šalys nesutaria dėl stogo tvarkymo darbų apimties, techninių sprendinių, darbų koordinavimo, terasų nuardymo ir atstatymo klausimų, jų kaštų paskirstymo, teismas ieškovės pareikštą reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovams, taip kaip jis suformuluotas, atmetė kaip nepagrįstą, netinkamai įgyvendinant savo kaip bendraturtės teises ir pareigas.

13. Teismas taip pat nurodė, kad šioje byloje ieškovė jai padarytos žalos priežastimis nurodo blogai apskardintą stogo parapetą, stoge esančius nesandarius stoglangius, netvarkingą įlają. Ieškovė teigė, kad už šiuos stogo trūkumus yra atsakingi atsakovai, nes jie ant stogo įsirengė terasas. Teismas pažymėjo, kad pastato (ar pastato dalies) bendraturčiai atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tik tretiesiems asmenims. Pats savaime žalos vienam iš bendraturčių padarymo faktas nepagrindžia žalą patyrusio bendraturčio interesų apsaugos išskirtinumo ir būtinumo taikyti bendraturčiams griežtąją atsakomybę. To nepagrindžia ir aplinkybė, jog galimai bendraturčiui, kuris patyrė žalos, gali būti sudėtinga įrodyti konkretaus bendraturčio veiksmų neteisėtumą, nes lygiai taip pat gali būti sudėtinga ir kitiems bendraturčiams paneigti savo veiksmų neteisėtumą. Byloje buvo nustatyta, kad vanduo į ieškovės patalpas pratekėjo iš atsakovų naudojamų pastato stogo konstrukcijų. Pastato stogas priklauso bendrojo naudojimo objektams, todėl atsakovai nėra atsakingi už ieškovei užliejimu padarytą žalą, nes jie nėra vieninteliai stogo konstrukcijų savininkai. Ieškovė teigia, kad ant bendro pastato stogo galima patekti tik iš atsakovų butų, tik jie naudojasi ant stogo įrengtomis terasomis, todėl stogas nėra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau teismas nesutiko su tokiais ieškovės argumentais. Teismas sprendė, kad stogo konstrukcijos yra priskirtinos prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nepriklausomai nuo to, ar stogais naudojasi vienas ar keli daugiabučio namo buto savininkai, ar jais naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tokios aplinkybės savaime nelemia stogo konstrukcijų nuosavybės rūšies ir nepanaikina jo priskyrimo prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų. Byloje nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) būtų sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų, naudojamų ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkinti, aprašas. Todėl, minėtame daugiabučiame name esančio stogo virš ieškovės patalpų konstrukcijos priklauso namo bendrojo naudojimo objektams. Dėl šių priežasčių atsakovams negali būti taikomos CK 6.266 straipsnio nuostatos. Teismui šiuo atveju nekilo abejonių ir dėl įrodymų pakankamumo, kurių pagrindu padaryta išvada, kad byloje atsakovai nėra atsakingi už ieškovei sukeltą žalą ir, kad stogo konstrukcijos yra bendrojo naudojimo objektai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „EM investicijos“ panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kad „reikia sutarti“, neužkirsdamas kelio esamam bylinėjimuisi, nors ginčas vis dar yra. Teismas visiškai ignoravo situaciją, kad nuostolius patiria tik ieškovė. Atsakovų pozicija – kaltinimas nebendradarbiavimu, tuo tarpu ieškovė turi tirti stogo prabėgimo vietas kažkokiais dūmų metodais, nurodyti darbų trukmę, apimtį, nors teismo paskirtos ekspertizės išvados nustatė, kad stogą remontuoti būtina, stogo prabėgimo priežasčių jokiais kitais metodais nustatyti negalima. Be to, teismas, pripažindamas ieškovę ir atsakovus stogo bendraturčiais, aiškindamas bendrą stogo nuosavybę per statinių bendrumą, savarankišką funkcinį vientisumą (pastatų kompleksą iš viso keturi sudaro pastatų kompleksą) ignoravo kitų pastatų komplekso savininkus, įskaitant ir tuos, kurių gyvenamasis namas suprojektuotas bendru techniniu projektu kartu su pastatu, pasisakydamas dėl šių asmenų teisių ir pareigų, neįtraukdamas jų į bylą.

1.2. Teismas nurodė, kad „stogo ir terasų eksploatacinius klausimus privalo spręsti tiek ieškovė, tiek atsakovai kaip bendros dalinės pastatų komplekso nuosavybės savininkai“. Tačiau tokią išvadą pats paneigė, aiškindamas stogo, kaip bendrojo naudojimo objekto priklausomybę ne tik ieškovei ir atsakovams, bet visiems pastatų komplekso savininkams. Pastatų kompleksą sudaro keturi statiniai: ginčo pastatas, ant jo esantis gyvenamasis namas (kurie suprojektuoti 2006 m. blokuotų gyvenamųjų namų grupės su visuomenine dalimi antro korpuso (gyvenamojo namo ir visuomeninės paskirties pastato 3A2p ir 4H1p) (duomenys neskelbtini), techniniu darbo projektu), gyvenamasis namas (suprojektuotas 2008 m. blokuotų gyvenamųjų namų trečio korpuso naujos statybos projekto pakeitimu statybos darbų užbaigimui (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2A2p) ir dar kitas gyvenamasis namas (analogiškai kaip gyvenamasis namas, išsidėstęs veidrodiškai iš kitos ginčo pastato pusės).

1.3. 2006 m. blokuotų gyvenamųjų namų grupės su visuomenine dalimi antro korpuso (gyvenamojo namo ir visuomeninės paskirties pastato 3A2p ir 4H1p) (duomenys neskelbtini), techniniame darbo projekte buvo numatyta vienu etapu pilnai įrengti visuomeninę dalį, suformuojant du turtinius vienetus, o statomos biurų patalpos turėjo apjungti tris gyvenamuosius pastatus į vieną kompleksą pirmojo aukšto lygyje. Nors techninio darbo projekto sprendiniuose nurodyta, kad visuomeninės dalies pastato stogas suprojektuotas kaip sutapdintas, „atvirkštinis“ (hidroizoliacija po apšiltinimo sluoksniu), stogo danga – 5 cm sluoksnis frakcinio plauto žvyro (80 kg/m²) ir tai, kad statomos visuomeninės dalies stogas tarnauja gyventojams kaip eksploatuojama terasa, šis projektas buvo tik antro korpuso – gyvenamojo namo ir visuomeninės paskirties pastato 3A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 4H1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. ir kito gyvenamojo namo 3A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra pastatytas ant ginčo pastato, kurių bendraturčiams būtent pagal šį projektą yra numatyta teisė (kaip gyventojams) naudotis terasomis. Tačiau šio gyvenamojo namo savininkai nebuvo įtraukti į bylą.

1.4. Pastatas-gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ne tik, kad yra vienas iš korpuso statinių, bet net yra pastatytas ant ginčo pastato stogo, turint tiesioginę galimybę naudotis terasomis pagal bendrą ginčo pastato ir šio gyvenamojo namo projektą. Tuo tarpu šiame projekte apie gyvenamąjį namą 2A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) visiškai neminima, tuo labiau ir apie galimybę naudotis terasomis. Kaip ir 2008 m. projekto pakeitime „Blokuotų gyvenamųjų namų trečio korpuso naujos statybos projekto pakeitimas statybos darbų užbaigimui (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2A2p)“, kuriame nurodyta, kad pirminis projektas keičiamas sekančiai (lapas BD-6): antro aukšto lygyje ant eksploatuojamo stogo projektuojami žiemos sodai, mansardiniame aukšte vietoje prancūziško tipo balkonėlių projektuojami atviri balkonai. Akivaizdu, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat neturi savarankiško funkcinio vientisumo, dalijasi bendromis konstrukcijomis prijungtas prie administracinio pastato, suprojektuotas tuo pačiu 2006 m. blokuotų gyvenamųjų namų grupės su visuomenine dalimi antro korpuso (gyvenamojo namo ir visuomeninės paskirties pastato 3A2p ir 4H1p) (duomenys neskelbtini), techniniu darbo projektu, kuriame nurodyta, kad gyventojai turi teisę naudotis ginčo pastato eksploatuojamu stogu. Taigi laikantis pozicijos, kad stogo eksploataciniai klausimai turi būti sprendžiami su stogo bendraturčiais, šio gyvenamojo namo bendraturčiai taip pat turėjo būti įtraukti į šią civilinę bylą, nes šis teismo sprendimas turi įtaką jų teisėms ir pareigoms. Analogišku aiškinimu, kad, pagal teismo sprendimą, komplekso statiniai nefunkcionuoja savarankiškai, sprendime dėl stogo remonto turėtų dalyvauti ir kito pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, kaip kiti iš pastatų (statinių) komplekso bendrasavininkų.

1.5. Pirmosios instancijos teismo minima Inspekcijos išvada, atlikus 2021 m. rugsėjo 6 d. patikrinimą, neturi jokios reikšmės, kadangi buvo tiriami skundai dėl galimai savavališkos statybos. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad „kitos išorinės terasos konstrukcijos išlieka bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė“. Toks teiginys suponuoja teismo išvadą, kad pačios terasos yra bendra dalinė nuosavybė, todėl ir jų išardymo ar įrengimo išlaidos tektų ir ieškovei. Teismas visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2024 suformuluota teisės aiškinimo taisykle, kad „daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijos ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijos, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, yra bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė ir tais atvejais, kai terasomis turi teisę naudotis tik dalies butų ar kitų patalpų savininkai. Todėl visų butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti tiek daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijų, tiek ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijų, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, priežiūros ir remonto išlaidas. Jeigu ant daugiabučio namo plokščiojo stogo įrengtos terasos konstrukcijos pagal namo projektą nėra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis ir terasa nėra bendrojo naudojimo objektas, pareiga apmokėti terasos priežiūros ir remonto išlaidas tenka turinčių teisę ja naudotis butų ir kitų patalpų savininkams“.

1.6. Pastato techninio projekto architektūrinės dalies (Statybos darbų užbaigimas) aiškinamajame rašte nurodyta, kad pastato stogas yra sutapdintas, „atvirkštinis“ (hidroizoliacija po apšiltinimo sluoksniu), stogo danga – 5 cm sluoksnis frakcinio plauto žvyro (80 kg/m2) ir kad vėliau gyventojai galės savo nuožiūra tvarkyti stogą – įsirengti takelius, apželdinti, įrengti kilnojamus aptvėrimus ir pan. Bylos nagrinėjimo metu patys atsakovai patvirtino, kad savo jėgomis ir sąskaita įsirengė terasas, iš fotonuotraukų matyti, kad danga nevienoda, įrengta kiekvieno skirtingai. Atsakovai taip pat patvirtino, kad nebuvo jokio bendro sprendimo, o kiekvienas savininkas terasą įsirengė savo nuožiūra. Toks įrengimas nebuvo derintas su ginčo pastato tuometiniais savininkais, nebuvo sprendžiama dėl leistinų apkrovų. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad kitos išorinės terasos konstrukcijos išlieka bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė visiškai nepagrįsta, sudaranti sąlygas atsakovams reikalauti išlaidų už terasų išardymą. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad neva atsakovai prižiūri stogo pastatų inžinerinę lietaus nuotekų sistemą – priešingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įlajos yra uždengtos terasomis ir siekiant jas išvalyti, reikia ardyti terasų lentas.

1.7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad stogo remonto būtinybė yra iš esmės pagrįsta. Teismas nurodė ir tai, kad ekspertizės metu nustatyta, jog norint atlikti ieškovės stogo remontą taip, kaip reikalauja statybos reglamentai, reikia išardyti visas terasas. Tačiau teismas nurodė, kad dėl bendrojo naudojimo objektų remonto sprendžia bendraturčiai. Taigi iš esmės nuspręsti dėl stogo remonto jau nereikia, nes stogo remonto būtinybė yra pagrįsta teismo ekspertizės aktu ir teismų sprendimais, liko tik klausimas, kas ir kaip privalo sutvarkyti eksploatuojamą stogo dalį. Atsižvelgiant į atsakovų argumentus bylos nagrinėjimo metu dėl stogo prabėgimo jo neeksploatuojamoje dalyje ieškovė, nepaisydama neekonomiško sprendimo remontuoti tik dalį stogo, atliko neeksploatuojamos dalies bei stogo dalies, kurią eksploatavo tretieji asmenys J. ir A. Z., remonto darbus. Tačiau vandens pratekėjimai nesiliovė – atsirado naujų stogo prabėgimo vietų. Darbai buvo atlikti iki teismo ekspertizės atlikimo. Taigi teismas šioje byloje, konstatuodamas, kad visuma byloje pateiktos medžiagos, šalių ir jų atstovų susirašinėjimai patvirtina, jog šalys nuo pat ieškovės patalpų įsigijimo netinkamai bendradarbiavo priėmė sprendimą, kad šalys turi priimti bendrą sprendimą. Kadangi šalys bylinėjasi, tai nėra bendro sprendimo – ieškant „sprendimo“ vietoje dviejų prabėgimo taškų atsirado penki, ieškovė patiria nuostolius, o Atsakovai, nors ir būdami bendraturčiais, tačiau akivaizdžiai nesuinteresuoti stogo remontu, nes reikės nuardyti terasas, kelia abejones, klausimus, į kuriuos neina atsakyti, nes stogas uždengtas jų pačių terasomis. Teismas, nustatydamas ieškovę ir atsakovus bendraturčiais, neidentifikavo jų stogo – kaip bendrojo naudojimo objekto dalies. Kaip matyti iš situacijos, jeigu į sprendimo priėmimą neįtraukti kitų pastatų komplekso savininkų (kas prieštarauja paties teismo sprendimui), ieškovė yra mažuma, lyginant su kitais atsakovais, nors vienintelė patiria nuostolius. Teismo sprendimas esant ginčui – „priimti bendrą sprendimą“ būtų suprantamas, jeigu būtų privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra, ar būtų sprendžiamas ginčas administracinės teisės santykiuose, kai nėra įformintas administracinis aktas, ką numato teisės aktai.

1.8. Pirmosios instancijos teismas visus argumentus iš esmės grindė CK 4.83-4.85 straipsniais, tarsi būtų terasa ant daugiabučio namo stogo. Sprendimą nepagrįstai grindė CK 4.82–4.85 straipsniais, kurie numato daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, neatsižvelgdamas, kad ginčo stogas yra virš ginčo pastato, kurio paskirtis administracinės patalpos. Ieškovė taip pat yra administracinio pastato bendraturtė.

1.9. Teismo sprendime nurodyta išvada, kad „daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama šiais būdais spręsti susidariusią problemą, t. y. kreipėsi į atsakovus dėl bendrijos įkūrimo, administratoriaus skyrimo ir pan.“, prieštarauja esamai situacijai, kai stogas ant administracinio pastato ir tai patvirtina kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑84-943/2024 nurodyta, kad bet kuri iš CK nustatytų daugiabučių namų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių) yra pakankama, kad būtų užtikrintas daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastatų, priklausančių bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, išsaugojimas nėra viešasis interesas, todėl įstatymų leidėjas tokių pastatų bendraturčiams nenustatė pareigos pasirinkti vieną iš pastatų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių), taip pat nenustatė prievolės reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023, 37 punktas).

1.10. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo stogas ant administracinės paskirties ginčo pastato stogo, akivaizdu, kad jam negali būti taikomos normos, kuriomis sprendžiama dėl daugiabučių namų. Tokia išvada dar kartą patvirtina, kad teismas privalo priimti sprendimą, o nenusišalinti nuo sprendimo, tokį sprendimą pavedant kažkokiam administratoriui ar pareigai sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad stogą būtina remontuoti, tačiau atmesdamas reikalavimą rėmėsi neva ieškovės neįgyvendintomis „bendraturtės“ pareigomis. Ieškovė dėl to ir kreipėsi į teismą, kad nepavyko surasti bendro sutarimo. Tai matyti iš susirašinėjimo, kreipimosi į teismą tik nepavykus rasti susitarimo ne kartą susitikus ir rašant raštus. Siekiant suremontuoti stogą, kad į ginčo patalpas, esant krituliams, nepatektų vanduo atsakovų su 2021 m. gruodžio 1 d., 2022 m. kovo 9 d., 2022 m. balandžio 4 d., 2022 m. gegužės 11 d. raštais buvo prašoma sudaryti sąlygas atlaisvinti terasas, tačiau atsakovai iki šiol tokių veiksmų neatliko, argumentuodami savo teise naudotis terasomis.

1.11. Ieškovė savo lėšomis jau atliko neeksploatuojamos stogo dalies remontą ir sumokėjo už remontą 6 534,00 Eur su PVM. Pirmosios instancijos teismas neišskyrė ginčo pastato stogo priklausomybės, kuri dalis priklauso tik ieškovei, kuri yra bendra nuosavybė, todėl akivaizdu, kad ieškovė, kaip stogo bendraturtė, savo pareigą suremontuoti stogą įvykdė „su kaupu“ – savo lėšomis suremontavo stogo dalį, kuris neužimta atsakovų terasomis. Atsižvelgiant į tai, kad stogo suremontuoti objektyviai neįmanoma dėl atsakovų užimtų terasų, ieškovė pareiškė reikalavimą, vadovaudamasi CK 1.138 straipsnio 4 dalimi – prašant įvykdyti pareigą natūra, t. y. suremontuoti tas stogo dalis, kurias atsakovai yra užėmę terasomis. Toks reikalavimas yra labiausiai atitinkantis atsakovų interesus, nes būtent nuo atsakovų veiksmų, kuriais turėtų būti sudarytos sąlygos stogo remontui atlikti, priklauso stogo remonto išlaidų suma, trukmė ir kiti aspektai.

1.12. Pirmosios instancijos teismas žalos atlyginimo klausimą išsprendė per griežtosios atsakomybės ir daugiabučio namo butų savininkų teisinį reglamentavimą. Tačiau teismas nepakankamai įsigilino ir išsiaiškino ieškinio pagrindą bei dalyką, dėl nuostolių atsiradimo, jų dydžio, priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės nurodytų nuostolių. Teismas nevertino kiekvieno iš atsakovų veiksmų ar neveikimo. Taip pat, teismas tinkamai neįvertino ir nepasisakė dėl ekspertų pateiktų išvadų ir aktų, bei kitų šalių pateiktų įrodymų. Dėl to, toks teismo sprendimas paliko visas sąlygas bei galimybes tolimesniam, dar didesniam žalos atsiradimui ieškovei.

1.13. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, į bylą pateiktų dokumentų pagrindu yra sudarytas atskiras aprašas suteikiantis galimybę naudotis stogu išimtinai tik atsakovams, o ne ieškovei, pastariesiems ant stogo patenkant per stiklinį priestatą – žiemos sodus (galerijų patalpas). Dėl to šios aplinkybės paneigia teismo vertinimą, kad nėra sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų, naudojamų ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkinti, aprašas. Atsižvelgiant į tai, kadangi stogu naudojosi ir naudojasi iki šiol išimtinai tik atsakovai, todėl jie turi pareigą juo naudotis taip, kad nebūtų padaryta žala stogui o tuo labiau bendraturčiams ar kitiems asmenims.

1.14. Pirmosios instancijos teismas laikėsi klaidingos pozicijos ir neteisingai vertino, kad ieškovės ir atsakovų stogas yra bendras abiejų šalių pastatų stogas, kadangi sprendime nurodo, kad stogo konstrukcijos yra priskirtinos prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nepriklausomai nuo to, ar stogus naudojasi vienas ar keli daugiabučio namo buto savininkai, ar jais naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tokios aplinkybės savaime nelemia stogo konstrukcijų nuosavybės rūšies ir nepanaikina jo priskyrimo prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų. Ieškovės pastatas ne daugiabutis gyvenamasis namas, o administracinės patalpos, ant kurių yra ginčo stogas ir kuris, pagal savo tiesioginę paskirtį tarnauja išimtinai tik ieškovei, o atsakovai turi savo atskirą stogą. Dėl to teismas neteisingai įvertino situaciją, nes ieškovei stogas tarnauja kaip stogas, o atsakovams, ieškovės stogas tarnauja kaip išėjimo vieta iš jų žiemos sodų. Vertinant situaciją dėl žalos atlyginimo, šalys šiuo bendrojo naudojimo objektu naudojasi skirtingais poreikiais. Būtent todėl, kad atsakovai turi galimybę patekti ant stogo, todėl jie savavališkai įsirengė terasas, sandėliuoja daiktus, bei vieni iš atsakovų remontavosi stogo parapetą, kiti iš jų, įrengdami terasas, sudaužė ant stogo esantį stoglangį. Kadangi atsakovai šiuo stogu nesinaudoja pagal jo paskirtį – patalpų apsaugai nuo kritulių, todėl jie žalos ir nepatiria, o skundžiamas teismo sprendimas neišsprendė ginčo iš esmės ir paliko visas sąlygas bei galimybes tolimesniam, dar didesniam žalos atsiradimui ieškovei.

1.15. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl nuostolių atlyginimo priėmė vadovaudamasis tik daugiabučio namo butų savininkų teisinio reguliavimo pagrindu, todėl teismas išsamiai neištyrė visų įrodymų ir neatskleidė esminių aplinkybių, susijusių su ieškovės nuostoliais ir žalos atsiradimo priežastimis. Ieškovė nesutinka su teismo pozicija, jog nėra teisinio pagrindo ir daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio atsakomybei, kai žala padaryta dėl visiems butų savininkams priklausančio bendrojo naudojimo objekto netinkamos priežiūros ar naudojimo, todėl atsakovai nėra atsakingi už ieškovei sukeltą žalą. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, jog dalis žalos ieškovės turtui atsirado išskirtinai dėl atsakovų T. K. ir S. K. bei O. P. ir V. P. veiksmų, kurie buvo priežastimi žalai kilti.

1.16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šioje byloje nustatyta, kad vanduo į ieškovės patalpas pratekėjo iš atsakovų naudojamų pastato stogo konstrukcijų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pastato stogas priklauso bendrojo naudojimo objektams, todėl atsakovai nėra atsakingi už ieškovei užliejimu padarytą žalą, nes jie nėra vieninteliai stogo konstrukcijų savininkai. Tačiau toks teismo vertinimas bendrąja prasme, kad vanduo į ieškovės patalpas patenka iš stogo konstrukcijų, yra abstraktus, neteisingas ir prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams, kadangi ieškovė dalį nuostolių atsiradimą kildina iš 2020 m. spalio 23 d. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ ir techninę priežiūrą vykdžiusio V. J. 2024 m. kovo 28 d., 2024 m. balandžio 19 d., 2025 m. vasario 28 d., 2025 m. rugpjūčio 1 d. statinio dalinės ekspertizės aktų, bei UAB „Global Trade LT“ pateiktos konsultacinės išvados. Būtent iš šių eksperto ir specialistų dokumentų galima identifikuoti konkrečias vandens prabėgimo per stogą vietas ir už šių pažeidimų atsakingus asmenis. Teismas net nevertino ir nepasisakė dėl šių įrodymų, kurie patvirtina atsakovų T. K. ir S. K. neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, tarp šių atsakovų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos. Kadangi parapetą mechaniškai pažeidė atsakovai T. K. ir S. K., jie privalo atlyginti šių pašalinimo ir vidaus patalpos – holo remonto išlaidas. Teismas nepagrįstai nevertino ir kitų aplinkybių bei įrodymų, patvirtinančių kad ieškovei žala buvo padaryta ir dėl kitų atsakovų O. P. ir V. P. veiksmų, o ne dėl stogo nepriežiūros. Dėl nesuprantamų priežasčių ir be argumentų, teismas visiškai nesivadovavo eksperto ir specialistų išvadomis, jų ir atsakovo parodymais, šių įrodymų teismas aplamai nevertino ir dėl jų išsamiau nepasisakė. Šie įrodymai paneigia teismo abstraktų vertinimą, kad vanduo į ieškovės patalpas patenka per stogo konstrukcijas, kadangi šiuo atveju akivaizdžiai įrodyta, jog vanduo patenka į ieškovės patalpas būtent per atsakovų sudaužytą stoglangį.

15. Atsakovai T. K., S. K., A. V., V. V., O. P., V. P., V. G. ir T. G. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškovė pasimetė tarp savo reikalavimų, įrodymų ir argumentų ir teikia teismui vienas kitam prieštaraujančius motyvus, akcentuoja ginčui spręsti visiškai neaktualias aplinkybes, izoliuotai naudodama atskiras bylos aplinkybes, siūlo taikyti visiškai ne tas teisės normos ir ne tą kasacinio teismo praktiką. Apeliaciniame skunde matomas gausus piktinimasis teismų išvadomis, nesutinkama su teismo išvadomis, kad bendraturčiai turi derinti bendro naudojimo objektų remonto klausimus bei reikalavimu laikytis įstatyme numatytos tvarkos, t. y. priimti sprendimą susirinkime visų bendraturčių balsų dauguma, inicijuoti namo administratoriaus paskyrimą. Ieškinys yra pareikštas dėl stogo remonto, bet apeliaciniame skunde apie stogo remontą beveik net nekalbama. Ieškovė eilinį kartą piktinasi tuo, kad atsakovai ant plokščiojo namo stogo turi įrengtas terasas, nesutinka su tuo, kad stogo remonto klausimas būtų derinamas, bendraturčiai bendradarbiautų, nesutinka ieškoti jokių sprendimo variantų apart to, ką siūlo ieškovė. Ieškovė net neketina atsižvelgti į atsakovų interesus ir kol kas nematyti jokių civilizuotų, abipuse pagarba grįstų bendradarbiavimo galimybių.

2.2. Atsakovai poziciją dėl terasų įrengimo bei jų teisėtumo išsakė daug kartų ir panašu, kad šis klausimas byloje jau buvo galutinai išspręstas (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutarties 41 punktas), terasų įrengimo teisėtumo klausimas nebeliečiamas, pati ieškovė teismui ne kartą teigė, kad jokių pretenzijų atsakovams dėl terasų teisėtumo neturi. Nepaisant to, vis pateikiami nauji teiginiai ir argumentai, kuriais iš naujo ir iš naujo keliamas tas pats terasų įrengimo teisėtumo klausimas. Akivaizdu, kad šis terasų įrengimo (ne)teisėtumo klausimas šioje byloje nebeturi jokios prasmės ir su stogo remonto įgyvendinimu (kas, kada, kaip ir kieno lėšomis privalo atlikti stogo remontą) niekaip nesusijęs.

2.3. Ieškovė nesutinka su teismo argumentu, kad dėl bendro naudojimo objekto turi būti priimtas bendraturčių sprendimas ir nurodo, kad jis negalimas, nes yra ginčas. Atsakovų nuomone ieškovė painioja du skirtingus dalykus. Tiesioginės derybos, ginčai ir pan. negali būti prilyginti CK 4.85 straipsnyje įtvirtintai sprendimo priėmimo tvarkai, ką omenyje turėjo pirmosios instancijos teismas. Būtent įstatymo nustatyta tvarka dėl stogo remonto sprendimai niekada nebuvo priiminėjami, todėl ieškovės argumentai neva ši procedūra jau panaudota neatitinka tikrovės. Sprendimai priimami balsų dauguma ir nėra jokio pagrindo teigti, kad bendraturčiai nuspręs neremontuoti stogo ir neva ginčas tik tęsis. Be to, atsakovai nesutinka, jog „teismas priėmė sprendimą, kad „reikia sutarti““. Teismas atmetė ieškinį, nes negalėjo patenkinti tokių ieškinio reikalavimų. Teismo sprendimo motyvai, kad sprendimas dėl stogo remonto turi būti priimtas bendraturčių balsų dauguma laikantis įstatyme nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos nereiškia, kad teismas įpareigojo susitarti ieškovę su atsakovais. Iš kitos pusės, prieštaravimas klausimo sprendimui taip, kaip numato įstatymas, rodo ieškovės konfliktiškumą, norą primesti tik savo valią, nenorą tartis ir derintis bei siekį, kad ieškovė viena pati spręstų už visus bendraturčius dėl bendro naudojimo objekto remonto.

2.4. Atsakovai pripažįsta ir dėl to nėra ginčo, kad ieškovės patalpos buvo aplietos ir galimai kai kuriose vietose pasitaiko drėgmės padidėjimas, tačiau dėl ieškovės nebendradarbiavimo neįmanoma nustatyti ar problema yra pastovi, ar užliejimas yra nuolatinis ir kelia ieškovei didelius nepatogumus. Teismo procesas vyksta kelerius metus, tačiau duomenų, jog ieškovės nuostoliai būtų pasikeitę (padidėję) nėra, kas leidžia manyti, jog vandens pratekėjimo problema nėra tokia aštri, galimai ji yra nedidelė ir retai pasitaikanti. Ieškovė pernelyg sureikšmina problemos mastą, galimą nuostolių padidėjimą, nors tokių duomenų į bylą nepateikia. Jeigu ieškovė nuoširdžiai siektų vien tik stogo remonto, jai nebūtų jokios logikos kelerius metus rašyti skundus ir bylinėtis teismuose dėl atsakovų terasų įrengimo bei registracijos teisėtumo. Todėl nors stogo remontas ir yra reikalingas, tačiau ieškovė juo prisidengia siekdama dar ir kitų tikslų, tiesiogiai nukreiptų į atsakovų teisės naudotis terasomis apskritai panaikinimą, todėl atsakovai, tai matydami, imasi dar didesnių atsargumo priemonių, nori užsitikrinti garantijas, kad jų terasos išliks, dėl ko dar atidžiau ir atsargiau vertina visus ieškovės pasiūlymus bei reikalavimus dėl stogo remonto.

2.5. Ieškovė niekada nekėlė klausimo dėl kitų korpusų patalpų savininkų įtraukimo į bylą, todėl pateikdama šį argumentą ieškovė tarsi kerštauja už tai, kad ginčo stogas buvo pripažintas bendro naudojimo objektu ir ieškovė viena pati negali spręsti dėl šio stogo remonto, todėl argumentuoja, kad jeigu stogas bendro naudojimo objektas, tai jis jau bendra ne tik dviejų pastatų, bet viso pastatų komplekso korpusų patalpų savininkų nuosavybė. Ieškovė nenurodo jokio argumento, kaip šis klausimas susijęs su stogo remontu, kaip padės išspręsti stogo remonto problemą. Ieškovė teigia, kad teismas neįtraukė į bylą kitų korpusų patalpų savininkų, tačiau dėl to jokio apeliacinio skundo reikalavimo nesuformuluoja, apeliacinės instancijos teismui niekaip nesiūlo kaip reikėtų spręsti šį tariamą ieškovės užfiksuotą procesinį pažeidimą. Ieškovė iš esmės siekia teismo sprendimo panaikinimo ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui trečią kartą, kas rodo ieškovės norą bylinėtis be pabaigos. Siekdama plėsti tariamai į procesą neįtrauktų asmenų ratą ieškovė tik didina ginčą, o ne siekia spręsti problemą. Kitų statinių komplekso korpusų projektai ir jų statyba nėra ir nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, jų statyba šiai bylai jokios teisinės reikšmės neturi, todėl ieškovės argumentai apie kitų korpusų projektus ir statybą išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų ir yra atmestini.

2.6. Ieškovės iškeltą procesinio pažeidimo neįtraukiant kitų patalpų savininkų į procesą problemą atsakovai siūlo spręsti labai paprastai, vadovaujantis įstatymu. Būtent CK 4.85 straipsnio 3 dalyje numatytu teisiniu reglamentavimu vadovavosi pirmosios instancijos teismas pasisakydamas apie gyvenamosios ir administracinės paskirties patalpų savininkų bendrą balsavimą, nes ginčo stogas liečia tik šių dviejų pastatų patalpų savininkus ir su kitais pastatų komplekso korpusais niekaip nesusijęs, tie korpusai net neturi fizinės jungties su ginčo stogu ir yra visiškai akivaizdu, kad likusių korpusų patalpų savininkams šio ginčo stogo remontas neturi jokios reikšmės, niekaip neįtakoja jų teisių ir pareigų, todėl jie neturi ir negali turėti jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Vadinasi ieškovės siekis įtraukti šiuos visiškai nesusijusius asmenis į procesą yra nepagrįstas, nesąžiningas bei prieštaraujantis paminėtam teisiniam reguliavimui.

2.7. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išorinės terasos konstrukcijos yra bendroji dalinė visų bendraturčių nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas paaiškino, kad, pavyzdžiui, butas yra asmeninė savininko nuosavybė, tačiau jį skiriančios sienos, perdangos yra bendroji nuosavybė, todėl analogiškai teismas sprendė ir dėl terasų – pačios terasos yra asmeninė atsakovų nuosavybė, bet jų išorinės konstrukcijos bendra. Tuo tarpu ieškovė šį atskyrimą ignoruoja bei teigia, kad pačios terasos tampa bendrąja nuosavybe, taip iškraipydama teismo argumentus. Kita vertus, šis apeliacinio skundo argumentas nepaaiškina, kaip jis susijęs su stogu remontu ir kaip tai galėtų padėti išspręsti remonto problemą. Kitaip tariant iš apeliacinio skundo argumentacijos neaišku, kaip terasos konstrukcijų analizė padės nuspręsti, ar atsakovai turi atlikti stogo remontą už savo lėšas.

2.8. Ieškovė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį Nr. e3K‑3‑3‑403/2024 bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šioje nutartyje nurodytus išaiškinimus. Tačiau teismo išvados neprieštarauja kasacinio teismo nurodytoje nutartyje padarytiems išaiškinimams, nes teismas nurodė, kad ne pačios terasos, o tik jų išorinės konstrukcijos yra bendroji dalinė nuosavybė. Be to, byloje net nėra sprendžiamas klausimas dėl terasų priežiūros ir remonto ir kas už tai turi apmokėti, toks klausimas niekada net nebuvo iškilęs viso teisminio proceso metu, atsakovai patys prižiūri ir esant reikalui remontuoja terasas už savo lėšas, todėl ieškovės argumentai yra klaidinantys, manipuliuojama skirtingomis aplinkybėmis, bandant įtinkinti, kad teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikos.

2.9. Terasos buvo įrengtos 2008 m., t. y. gerokai iki to, kol atsakovai įsigijo butus, todėl terasų atsakovai niekada neįrenginėjo, jokių derinimo klausimų su tuometiniais savininkais nesprendė ir negalėjo spręsti. Atsakovai terasas tik remontavo, keitė susidėvėjusias lentas ir pan. Terasų įrengimas ir remontas yra du visiškai skirtingi dalykai, todėl nesuprantama, kodėl ieškovė tyčia painioja šiuos dalykus ir siekia klaidinti teismą. Ieškovė, norėdama išspręsti stogo remonto klausimą, neturėtų sąmoningai veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei ginčo išsprendimą. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad prižiūri terasas, valo sniegą, lapus, prižiūri įlajas, jos nebūna užsikišusios. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovai neprižiūri lietaus nuotekų sistemos, kad ji kemšasi atsakovų valdomoje dalyje, todėl ieškovės argumentas, kad teismas padarė klaidingą išvadą dėl sistemos priežiūros, neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, tokie ieškovės argumentai neturi jokio tiesioginio ryšio su ieškinio reikalavimais, nes terasų remonto ir lietaus nuotekų sistemos priežiūros klausimai niekaip nesusiję su tuo, kas turi priimti sprendimą dėl stogo remonto, kas šį remontą turi atlikti ir už kieno lėšas.

2.10. Jokio bendraturčių sprendimo dėl stogo remonto, priimto CK 4.84-4.85 straipsniuose nustatyta tvarka nėra. Tai, kad stogą remontuoti yra reikalinga, savaime nereiškia, kad sprendimas dėl stogo remonto jau yra priimtas, kaip teigiama ir apeliaciniame skunde. Įstatymas nenumato, kad sprendimą dėl bendro naudojimo objekto valdymo už bendraturčius galėtų priimti kas nors kitas – ekspertai, specialistai, administratoriai ir t.t. Ekspertų išvados gali būti tik pagrindas inicijuoti bendraturčių susirinkimą ir balsavimą dėl bendro naudojimo objekto valdymo. Tai, kad ieškovė atliko neeksploatuojamos stogo dalies remontą, savaime nereiškia, kad bendraturčių teisė spręsti dėl bendro naudojimo objekto valdymo nustojo galioti. Be to, ieškovės teiginys, esą atliktas remontas nepagelbėjo, yra abejotinas ir niekuo neįrodytas, nes dėl ieškovės nebendradarbiavimo neįmanoma patikrinti, ar atliktas neeksploatuojamos stogo dalies remontas davė rezultatų.

2.11. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.83-4.85 straipsniuose numatytą reglamentavimą, nes jis taikomas daugiabučiams namams, o pastatas, ant kurio stogo yra įrengtos terasos, yra administracinės paskirties. Ieškovė pateikia kasacinio teismo išaiškinimus kokiais atvejais taikomas daugiabučiams namams valdyti skirtas teisinis reguliavimas. Ieškovė nepagrįstai ginčija šias teismo išvadas ir netinkamai taiko kasacinio teismo išaiškinimus. Ieškovės daroma klaida yra tame, kad ji administracinės paskirties pastatą vertina izoliuotai nuo gyvenamosios paskirties pastato ir taip bando įtikinti, kad administracinės paskirties pastatui negalėjo būti taikomas daugiabučių gyvenamųjų namų valdymo teisinis reguliavimas. Administracinio pastato negalima vertinti izoliuotai ir vien pagal jo paskirtį spręsti, koks teisinis reguliavimas taikytinas. Kadangi teismas abu pastatus vertino kompleksiškai, o juose daugiau yra gyvenamosios nei administracinės paskirties patalpų, tai jokių teisės taikymo klaidų nepadarė ir tinkamai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais. Dėl tos pačios priežasties atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl pastatų administravimo formos pasirinkimo „sprendimą pavedant kažkokiam administratoriui“, nes bendro naudojimo objektų administravimas susijęs ne tik su administraciniu pastatu, bet ir gyvenamuoju namu, todėl gyvenamoji paskirtis yra vyraujanti.

2.12. Du skirtingi teisėjai, išnagrinėję ieškovės ieškinį, priėmė tą patį sprendimą dėl jo pagrįstumo, t. y. ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad ieškovė turi atsižvelgti į atsakovų interesus ir tiksinti savo ieškinio reikalavimus. Vykdant šiuos nurodymus pirmosios instancijos teismas ne kartą siūlė ieškovei tikslinti reikalavimus, juos konkretinti, pateikti paskaičiavimus, darbų trukmę, jų atlikimo eigą ir tvarką, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau ieškovė teismų nurodymų ir siūlymų nevykdė, vietoje to, kelis kartus tikslino ieškinį kol galiausiai išvis pakeitė ieškinio reikalavimą ir, ignoruodama teisinį reglamentavimą, neteisėtai siekia primesti vien tik savo pačios valią dėl stogo remonto. Ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių įgyvendinimo būdą, pareiškė tokius reikalavimus, kurių teismas patenkinti negalėjo, todėl nepagrįstai teigia, kad teismas neišsprendė kilusio ginčo.

2.13. Atsakydami į tai, kad teismas nepaskirstė stogo dalių, atsakovai nurodo, jog tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, tokių reikalavimų šalys nepareiškė, stogo dalių nustatymas ir paskirstymas net nebuvo iškeltas viso proceso metu, todėl teismas negalėjo išeiti už ieškinio ribų bei neištyręs, nesant reikalavimo, savo iniciatyva paskirstyti stogo dalis tarp bylos šalių. Atsakydami į ieškovės argumentą, kad ji jau atliko dalies stogo remontą ir pareigą įvykdė, atsakovai nurodo, jog tai nekeičia CK 4.83-4.85 straipsniuose numatyto reglamentavimo ir nešalina pareigos sprendimą dėl stogo remonto priimti visų administracinio pastato ir gyvenamojo namo patalpų savininkų daugumos balsais. Ieškovės teiginys, jog jos siūlomas sprendimas yra palankesnis atsakovams yra niekuo nepagrįsta, deklaratyvi ir subjektyvi ieškovės nuomonė.

2.14. Ieškovė pasirinko netinkamą stogo remonto klausimo sprendimo būdą, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį pagrįstai atmetė. Ginčo stogas yra bendrojo naudojimo objektas, todėl, sutinkamai su CK 4.85 straipsniu, turėjo būti šaukiamas susirinkimas dėl stogo remonto, kuriame balsuotų visi patalpų savininkai. Patalpų savininkams priėmus sprendimą atlikti tam tikrus veiksmus, šį sprendimą vykdo ne patys patalpų savininkai, o bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Dėl to ieškovės reikalavimas įpareigoti būtent atsakovus atlikti stogo remontą prieštarauja paminėtam teisiniam reglamentavimui.

2.15. Nuostolių priteisimo klausimas šioje byloje nagrinėtas taip pat kelis kartus ir atsakovai savo poziciją ne kartą išsamiai yra išdėstę. Atsakovų pozicija ta, kad jų veiksmuose nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų: atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir kilusios žalos, atsakovų kaltės. Nuostolių atlyginimo aspektu pakartotinio bylos nagrinėjimo metu iš esmės nieko naujo į bylą neįnešta. Ieškovė pateikė naują sąmatą bei patikslino kai kurias reikalaujamas nuostolių sumas, jas perskirstė tarp atsakovų ir viskas. Vien dėl šios priežasties ieškinys ir apeliacinis skundas atmestini, nes įrodymų dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo neatsirado. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti pakartotinai, nurodė visą eilę trūkumų, kurių ieškovė taip ir nepašalino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pastato stogas priklauso bendrojo naudojimo objektams, todėl atsakovai nėra atsakingi už ieškovei užliejimu padarytą žalą, nes jie nėra vieninteliai stogo konstrukcijų savininkai“ bei plačiai paaiškino šią savo išvadą, kurią grindė tiek teisiniu reglamentavimu, tiek kasacinio teismo praktika, todėl nesutikti su teismo išvada nėra jokio pagrindo. Be to, atsakovai ne kartą minėjo, kad terasos yra įrengtos neįtvirtinant jų į stogo konstrukciją. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovai papildomai pateikė paaiškinimus ir nuotraukas teismui nurodydami, kad „terasos įrengtos neatliekant jokių įtvirtinimo veiksmų į pastato stogą.

2.16. Ieškovė reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo grindžia tuo, kad atsakovai blogai apskardino stogo parapetą, pažeidė stoge esančius nesandarius stoglangius, laiko netvarkingą įlają. Šiais teiginiais ieškovė ne tik prieštarauja teismo išvadai, jog vanduo prabėga per stogą, bet ir analogiškai teismo eksperto išvadai. Jeigu ieškovė nurodo kitas vandens pratekėjimo priežastis, tai gal stogo remontas nebereikalingas apskritai, nes sutvarkyti parapetą, stoglangį ir įlają yra kur kas paprasčiau ir pigiau nei atlikti viso stogo remontą. Vien dėl šios priežasties ieškovės argumentai prieštarauja vieni kitiems. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovai būtų padarę bent kokį pažeidimą, dėl ko ieškovei atsirado žala. Ieškovės argumentai apie tai, kad stogas yra ne abiejų pastatų, o vieno, kad yra sudarytas bendrojo naudojimo objektų sąrašas, neturi nei pagrįstumo, nei teisinės reikšmės. Nustatyta, kad stogas tarnauja abiejų blokuotų statinių patalpų savininkų interesams, todėl yra bendro naudojimo konstrukcija. Bendro naudojimo objektų sąrašas akivaizdžiai nesudarytas, nes namas neturi paskirto administratoriaus, jungtinės veiklos sutartis nesudaryta, bendro naudojimo objektų sąrašas pagal teisės aktų reikalavimus niekada nebuvo ir nėra sudarytas. Galiausiai, apeliaciniame skunde dėl reikalavimo priteisti nuostolius iš visų atsakovų solidariai apskritai net nepasisakoma, todėl galima teigti, jog apeliantė šios teismo sprendimo dalies neginčija.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė (apeliantė) UAB „EM investicijos“ nuosavybės teise 2020 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu valdo negyvenamąją – administracinę – biuro patalpą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Patalpa yra pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastate yra suformuoti du turtiniai vienetai (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) – ieškovės patalpos ir trečiajam asmeniui J. Š. priklausančios patalpos. Ieškovei priklausančios patalpos išnuomotos UAB „(duomenys neskelbtini)“.

18. Pastate – gyvenamajame name Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuoti 5 turtiniai vienetai priklausantys atsakovams T. K., S. K. ((duomenys neskelbtini)), V. V., A. V. ((duomenys neskelbtini)), O. P., V. P. ((duomenys neskelbtini)), V. G., T. G. ((duomenys neskelbtini)), tretiesiems asmenims J. Z., A. Z. ((duomenys neskelbtini)). Ieškovei priklausančios patalpos ribojasi su atsakovams priklausančiais butais. Ant ieškovės patalpų įrengti atsakovų ir trečiųjų asmenų J. Z. ir A. Z. žiemos sodai, taip pat terasos.

19. Pateikti į bylą duomenys patvirtina, dėl šių aplinkybių ginčas tarp šalių nekyla, jog dėl vandens (kritulių) pratekėjimo buvo apgadintos ieškovei priklausančios patalpos. Byloje keliamas klausimas, ar ginčo terasos naudotojai, įsirengę ant namo stogo terasas, yra atsakingi už žalą, kurią dėl vandens pratekėjimo patyrė ieškovė bei ar terasų naudotojai privalo savo lėšomis atlikti stogo remonto darbus.

20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog stogo eksploatacinius klausimus privalo spręsti tiek ieškovė, tiek atsakovai kaip bendros dalinės pastatų komplekso nuosavybės savininkai. Ieškovė UAB „EM investicijos“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad stogas, ant kurio yra įrengta atsakovų naudojama terasa nėra bendro naudojimo objektas.

21. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detaliau bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai, įvardijant juos kaip pastato bendrojo naudojimo objektus, nurodyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurios 1 punkte detaliai apibrėžtos bendrosios pastato konstrukcijos, 2 punkte – bendrosios pastato inžinerinės sistemos, 3 punkte – pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys, 4 punkte – vietiniai inžineriniai tinklai.

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daugiabutis namas, kuriame yra butai, taip pat gali būti ir kitos nei butai patalpos, nuosavybės teise priklauso butų (kai name yra ir kitos patalpos – butų ir kitų patalpų) savininkams, kurie, būdami butų ir kitų patalpų savininkai, kartu yra ir visų kitų daugiabutį namą sudarančių objektų bendraturčiai, o kiekvieno iš jų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kartu ir teisės bei pareigos, susijusios su šios bendrosios nuosavybės teise, lygi kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklausančių patalpų (butų ar kitų patalpų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019 27 punktą).

23. Pagal statybos techninį reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“, patvirtinto aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186, 7.40 punktą, stogas apibrėžiamas kaip pastato viršutinė dalis, sauganti jį nuo atmosferos poveikio, o jų konstrukcijoms priskiriami įvairūs stogų tipai, tiek eksploatuojami, tiek ne. Pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 4.34 punktą, terasa laikoma atvira ar dengta paaukštinta aikštelė, kuri gali būti įrengta ant plokščiojo stogo.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė valdo administracines patalpas viename pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovai – kitame, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. gegužės 21 d. pateikto 2006 m. blokuotų gyvenamųjų namų grupės su visuomenine dalimi antro korpuso (gyvenamojo namo ir visuomeninės paskirties pastato 3A2p ir 4H1p) (duomenys neskelbtini), techninio darbo projekto, aiškinamųjų raštų ir 2008 m. Blokuotų gyvenamųjų namų trečio korpuso naujos statybos projekto pakeitimo statybos darbų užbaigimui (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 2A2p) techninio projekto, projektavimo užduočių, aiškinamojo rašto, fotonuotraukų pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad abu statiniai yra to paties statinio, statinių grupės, dalys, kad jie neturi savarankiško funkcinio vientisumo, dalijasi bendra siena, inžinerinėmis sistemomis, stogu, o iš kai kurių atsakovams priklausančių butų yra tiesioginiai išėjimai į stogą. Gyvenamasis namas yra prijungtas prie administracinio pastato, o jame įrengtos stiklinės galerijos patalpos, iš kurių yra išėjimai į eksploatuojamą stogą.

25. Iš Inspekcijos atlikto patikrinimo metu užfiksuotų duomenų matyti, jog administracinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), yra neypatingosios kategorijos administracinės paskirties vieno aukšto pastatas (pažymėjimas kadastrinių matavimų byloje 4Blp) su plokščiu – sutapdintu stogu, kuris pradėtas statyti 1993 m. Administracinio pastato dešinėje pusėje (žiūrint iš gatvės pusės) prie pastato yra priblokuotas 2-ų aukštų su pastogėmis daugiabutis gyvenamasis namas (pažymėjimas kadastrinių matavimų byloje 2A2p), kurio statyba pradėta 1993 m. Prie gyvenamojo namo II aukšto butų Nr. 10, 11, 12, 13 ir 14 patalpų iš administracinio pastato stogo dešinės pusės yra įrengtos stiklinės patalpos, dengtos skaidriu plastiku. Iš stiklinių patalpų yra įrengti išėjimai ant administracinio pastato dalies eksploatuojamo stogo ir gyvenamojo namo (2A2p) kadastrinių matavimų byloje šios patalpos įvardytos kaip galerijos patalpos. Projektuotojos UAB „Pamario projektai“ 2008 m. parengto techninio darbo projekto „Blokuotų gyvenamųjų namų III korpuso naujos statybos projekto pakeitimas statybos darbų užbaigimui (duomenys neskelbtini)“ bendrosios dalies aiškinamajame rašte (dokumento Nr. 7‑0905‑TP‑BD, lapo Nr. BD-6) nurodyta, kad ant eksploatuojamo biurų patalpų stogo projektuojamas stiklinis priestatas, kad visuomeninės dalies patalpų stogas tarnauja gyventojams kaip eksploatuojama terasa, antro aukšto lygyje ant eksploatuojamo stogo projektuojami žiemos sodai. Taip pat nustatyta, kad administracinio pastato (duomenys neskelbtini), techninio projekto architektūrinės dalies (Statybos darbų užbaigimas) aiškinamajame rašte (dokumento Nr. 6-0112-TP-A, lapo Nr. AR-1) nurodyta, kad pastato stogas yra sutapdintas, eksploatuojamas, danga – frakcinis plautas žvyras ir kad vėliau gyventojai galės savo nuožiūra tvarkyti stogą – įsirengti takelius, apželdinti, įrengti kilnojamus aptvėrimus ir pan. Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad gyvenamasis namas (2A2p) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2017 m. vasario 13 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, kurioje yra nurodytos galerijos patalpos, ir 2021 m. liepos 5 d. statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-30-170705-00184 pagrindu. Gyvenamojo namo (2A2p) statyba yra laikoma užbaigta kartu su galerijų patalpų statyba 2017 m. liepos 5 d. („Dėl (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 29 d. Nr. 2D-16317“).

26. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad daugiabučių gyvenamųjų namų konstrukciniai ypatumai lemia tai, kad juose, be butų ar kitos paskirties patalpų (prekybos, administracinių ir kt.), kaip pagrindinių daiktų, kurie yra asmeninės nuosavybės teisės objektai, yra ir kitų objektų: bendro naudojimo patalpų (pvz., laiptinėse, palėpėje esančios patalpos), taip pat įvairių namo konstrukcinių elementų (pvz., namo sienos, perdangos), mechaninės (liftai), elektros (pvz., elektros kabeliai), sanitarinės–techninės (pvz., nuotekų vamzdžiai) įrangos ir kt., kurie funkcine paskirtimi susiję ne su vienu, bet su keliais ar net visais tokiame name esančiais butais ar kitos paskirties patalpomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš plokščiojo stogo eksploatavimo būdų – terasos įrengimas ant jo. Tokia pastato konstrukcija, kai terasa įrengiama ant plokščiojo stogo, turi dvejopą funkcinę paskirtį: ji tarnauja kaip stogas, t. y. pagrindinė namo konstrukcija, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio; be to, pastato savininkų ar jų dalies gali būti naudojama kaip terasa (atvira aikštelė) buitiniams, poilsio ir kitokiems poreikiams tenkinti. Nepriklausomai nuo to, kad ant plokščiojo stogo (ar jo dalies) įrengta terasa, stogas išlieka namo bendrąja konstrukcija, t. y. objektu, kuris priskiriamas bendrajai dalinei visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑634‑248/2015). Nustačius, kad stogas laikytinas esmine pastato konstrukcija, o terasa – vienu iš jo panaudojimo būdų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad stogo konstrukcija, ant kurios įrengta terasa, ir kitos išorinės terasos konstrukcijos išlieka bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė.

27. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, taip pat ir vėlesnėje praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2013; kt.) konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas esant bendrajai dalinei nuosavybei yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

28. Teismo ekspertizės 2023 m. rugpjūčio 29 d. akte pateikta išvada, jog apžiūrėjus ginčo objektą negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar krituliai pateko į administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), dėl nesandarių stoglangių ir įlajų ir / ar dėl susidariusių eksploatacijos metu nesandarumų prilydomoje hidroizoliacinėje dangoje (stogo hidroizoliacijos dangos gamintojo garantija baigėsi) ir / ar dėl netinkamai įrengtos stogo dangos (nėra vandenį drenuojančio sluoksnio, stogo susijungimo vietose su sienomis hidroizoliacinė danga nepakelta į viršų 300 mm virš grindų dangos). Ekspertizės metu nustatyta, kad norint atlikti ieškovės stogo remontą, taip kaip reikalauja statybos reglamentai, reikia išardyti visas terasas.

29. Kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai – UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro“ 2020 m. spalio 23 d. statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. SDE-20-10-02 bei UAB investicinės kompanijos „Sparti eiga“ 2020 m. rugsėjo 9 d. apžiūros aktas patvirtina faktą, jog įvykęs vandens pratekėjimas. Lietaus vandens į patalpų vidų priežastimis įvardijami mechaniniai parapeto apskardinimo pažeidimai, netinkamai užsandarinta ieškovės patalpų kupolinio stoglangio vieta, lietaus nuvedimo sistemos susidėvėjimo požymiai.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pagrindinė drėgmės patekimo į ieškovės patalpas priežastys yra stogo konstrukcijos defektai bei, kad terasos dangoje mechaninių pažeidimų ar kitokių atsakovų, kaip terasos naudotojų, sukeltų neigiamų padarinių nenustatyta, padaręs išvadą, kad atsakovai nėra vieninteliai terasinio stogo, kaip inžinerinės konstrukcijos, savininkai, pagrįstai jiems netaikė atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį. Atliekant stogo, ant kurio įrengta terasa, remontą prie remonto išlaidų turėtų prisidėti visi butų ir kitų patalpų savininkai – proporcingai savo daliai, kuri nustatoma pagal nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykį (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Taigi, iš bendraturčių galėtų būti išreikalauta tam tikra dalis remontui reikalingų lėšų, tačiau šios lėšos neturi būti išieškomos vieno iš bendraturčių naudai.

31. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kokiu nors pagrindu būtų įgaliota atlikti namo administratoriaus funkcijas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl bendrojo naudojimo objektų remonto sprendžia bendraturčiai (išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus, kai tai padaryti gali administratorius), bendraturčių sprendimas įgyvendinamas per administratorių. Byloje nėra duomenų apie tokių sprendimų priėmimą, todėl ir spręsti dėl įpareigojimo atsakovams atlikti stogo remonto darbus nėra pagrindo.

32. Kasacinės instancijos teismo išaiškinta, kad pastato bendraturčiai yra atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau tuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).

33. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas, pirmą kartą išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2025 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-191-440/2025, išaiškino ieškovei procesinę teisę tikslinti ieškinio reikalavimus, įrodinėti visas deliktines atsakomybės sąlygas. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei šia procesine teise nepasinaudojus, neįrodinėjus atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmu ir ieškovės įvardijamų nuostolių, todėl ir bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais žalos atlyginimas iš atsakovų pagrįstai nepriteistas.

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę bei statinių savininkų atsakomybę, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų ir nesant jų kaltės dėl stogo defektų atsiradimo, ieškinio reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti stogo remonto darbus bei dėl užliejimu padarytos žalos atlyginimo iš atsakovų atmesti pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti šio skundžiamą sprendimą, todėl ieškovės UAB „EM investicijos“ apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Tuo tarpu į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovai V. V., V. G., S. K. ir V. P. apeliacinės instancijos teisme kiekvienas turėjo po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-83267).

37. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudarytų 3 103,10 Eur (2 387 x 1,3) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš ieškovės, t. y. kiekvienam iš atsakovų po 300 Eur.

38. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 9,48 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš apeliantės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai kiekvienam po 300 Eur (tris šimtus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EM investicijos“ , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9,48 Eur (devynis eurus 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.