Kauno apygardos teismo įsakymas, e1-173-926/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Įsakymas
Data: 2025-02-03
Bylos Nr.: e1-173-926/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-11750-2023-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Aušra Vingilė
Kaltinamasis: Ž. B., G. M., A. M., A. P., D. P.

Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. e1-173-926/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11750-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5;1.1.4.5.1; 1.1.4.7; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1;1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1;1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14;1.1.9.7; 1.2.14.6.2.2; 1.2.18.8.2; 1.2.18.10.2;2.1.8; 2.1.16.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnio tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, teistas 1994 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 225 straipsnio 2 dalį, 111 straipsnio 1 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme, bausmė atlikta, kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 2 dalį;

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadovu, teistas 2009 m. vasario 19 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį 4 MGL, t. y. 520 Lt, dydžio bauda, bauda sumokėta 2009 m. kovo 17 d., kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 2 dalį;

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu, neteistas, kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 2 dalį;

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, neteistas, kaltinamasis pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 2 dalį;

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas 2022 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vadybininku, veikdamas bendrininkų grupėje, kaip padėjėjas, kartu su padėjėjais G. M., A. M., A. P., vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. P. nurodymą, automobilių pardavimo dokumentuose nurodė mažesnes automobilių pardavimo kainas nei realiai buvo parduoti ir taip padėjo D. P. tvarkyti ir organizuoti apgaulingą įmonės apskaitos tvarkymą, t. y. 2023 m. vasario 3 d. V. R. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 9 000 Eur, iš kurių 7 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 2 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais, kuriuos pateikė direktoriui D. P. ir tokiu būdu padėjo direktoriui D. P. iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaityti gautų už parduotus automobilius – 114 825 Eur, D. P. šios informacijos nepateikė buhalterei E. S., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, jai pateikė tik automobilių pardavimo dokumentus su nurodyta mažesne automobilių pardavimo kaina, kuri nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, finansinėje apskaitoje šių 114 825 Eur neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko neįregistravo apskaitos registruose, nepaskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų 61 081,38 Eur mokesčių (19 928 Eur PVM, 14 235 Eur pelno mokesčio, 26 918,38 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 28 180,54 Eur VSDF įmokų), dėl ko kilo pasekmės – valstybei padaryta 89 261,92 Eur turtinė žala ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d.

Šiais veiksmais Ž. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje.

G. M. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, veikdamas bendrininkų grupėje, kaip padėjėjas, kartu su padėjėjais A. M., A. P., Ž. B., vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. P. nurodymą, automobilių pardavimo dokumentuose nurodė mažesnes automobilių pardavimo kainas nei realiai buvo parduoti ir taip padėjo D. P. tvarkyti ir organizuoti apgaulingą įmonės apskaitos tvarkymą, t. y.:

1. 2019 m. vasario 2 d. A. G. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 300 Eur, iš kurių 4 300 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

2. 2019 m. vasario 20 d. A. D. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 500 Eur, iš kurių 6 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

3. 2019 m. balandžio 2 d. A. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 9 075 Eur, iš kurių 7 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 575 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

4. 2019 m. balandžio 2 d. A. Š. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 700 Eur, iš kurių 4 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

5. 2019 m. birželio 13 d. Š. V. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 700 Eur, iš kurių 4 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

6. 2019 m. liepos 30 d. V. D. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 300 Eur, iš kurių 4 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

7. 2019 m. spalio 4 d. A. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 500 Eur, iš kurių 5 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

8. 2019 m. spalio 22 d. G. Ž. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 9 250 Eur, iš kurių 8 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 750 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

9. 2019 m. lapkričio 7 d. H. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 11 400 Eur, iš kurių 10 600 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 800 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

10. 2019 m. lapkričio 18 d. L. M. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 300 Eur, iš kurių 4 100 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 200 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

11. 2019 m. lapkričio 27 d. R. V. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 600 Eur, iš kurių 4 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 600 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

12. 2020 m. vasario 26 d. V. T. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 800 Eur, iš kurių 6 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 800 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

13. 2020 m. birželio 8 d. A. Č. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 8 600 Eur, iš kurių 7 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 600 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

14. 2020 m. birželio 16 d. M. D. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 11 800 Eur, iš kurių 10 100 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;??

15. 2020 m. liepos 16 d. E. K. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 2 900 Eur, iš kurių 1 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 100 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

16. 2021 m. kovo 6 d. I. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 000 Eur, iš kurių 5 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 200 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

17. 2021 m. kovo 12 d. S. V. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 000 Eur, iš kurių 3 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 200 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

18. 2021 m. kovo 16 d. V. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 800 Eur, iš kurių 7 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 800 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

19. 2021 m. kovo 17 d. D. V. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 600 Eur, iš kurių 2 900 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;????

20. 2021 m. balandžio 2 d. D. L. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 500 Eur, iš kurių 6 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

21. 2021 m. birželio 2 d. A. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 900 Eur, iš kurių 3 700 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 200 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

22. 2021 m. birželio 30 d. A. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 500 Eur, iš kurių 6 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 800 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

23. 2021 m. liepos 8 d. A. V. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 700 Eur, iš kurių 5 400 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 300 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?????

24. 2021 m. liepos 20 d. A. N. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 700 Eur, iš kurių 4 300 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 400 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;??

25. 2021 m. liepos 20 d. D. K. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 200 Eur, iš kurių 4 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;??

26. 2021 m. liepos 23 d. J. P. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 200 Eur, iš kurių 4 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

27. 2021 m. rugsėjo 1 d. R. D. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 500 Eur, iš kurių 6 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais, kuriuos pateikė direktoriui D. P. ir tokiu būdu padėjo direktoriui D. P. iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaityti gautų už parduotus automobilius – 114 825 Eur, D. P. šios informacijos nepateikė buhalterei E. S., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, jai pateikė tik automobilių pardavimo dokumentus su nurodyta mažesne automobilių pardavimo kaina, kuri nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, finansinėje apskaitoje šių 114 825 Eur neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko neįregistravo apskaitos registruose, nepaskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų 61 081,38 Eur mokesčių (19 928 Eur PVM, 14 235 Eur pelno mokesčio, 26 918,38 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 28 180,54 Eur VSDF įmokų), dėl ko kilo pasekmės – valstybei padaryta 89 261,92 Eur turtinė žala ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d.

Šiais veiksmais G. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje.

A. M. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vadybininku, veikdamas bendrininkų grupėje, kaip padėjėjas, kartu su padėjėjais Ž. B., G. M., A. P., vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. P. nurodymą, automobilių pardavimo dokumentuose nurodė mažesnes automobilių pardavimo kainas nei realiai buvo parduoti ir taip padėjo D. P. tvarkyti ir organizuoti apgaulingą įmonės apskaitos tvarkymą, t. y.:

1. 2019 m. kovo 30 d. V. Č. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 9 700 Eur, iš kurių 8 700 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

2. 2019 m. liepos 1 d. G. K. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 200 Eur, iš kurių 3 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 200 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

3. 2019 m. spalio 1 d. D. A. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 500 Eur, iš kurių 3 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

4. 2019 m. spalio 19 d. J. D. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 200 Eur, iš kurių 4 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

5. 2019 m. lapkričio 18 d. R. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 800 Eur, iš kurių 3 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 600 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

6. 2020 m. gegužės 12 d. V. P. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 300 Eur, iš kurių 7 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 100 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

7. 2020 m. birželio 30 d. G. G. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 700 Eur, iš kurių 5 600 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 100 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

8. 2020 m. rugsėjo 16 d. Ž. L. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 8 200 Eur, iš kurių 7 300 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 900 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

9. 2021 m. balandžio 29 d. G. T. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 10 000 Eur, iš kurių 8 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 200 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

10. 2021 m. birželio 10 d. D. D. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 000 Eur, iš kurių 2 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)o likusių 800 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

11. 2021 m. birželio 30 d. M. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 000 Eur, iš kurių 2 300 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

12. 2021 m. liepos 15 d. K. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 8 300 Eur, iš kurių 7 600 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

13. 2021 m. liepos 24 d. G. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 050 Eur, iš kurių 6 150 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 900 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

14. 2021 m. rugpjūčio 7 d. B. K. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 000 Eur, iš kurių 2 100 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 900 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

15. 2021 m. rugpjūčio 16 d. P. V. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 300 Eur, iš kurių 5 300 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;???

16. 2021 m. rugpjūčio 19 d. A. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 200 Eur, iš kurių 2 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 2 400 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

17. 2021 m. spalio 9 d. J. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 500 Eur, iš kurių 5 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

18. 2021 m. spalio 30 d. A. G. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 700 Eur, iš kurių 4 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

19. 2021 m. lapkričio 16 d. E. P. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 700 Eur, iš kurių 4 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

20. 2021 m. lapkričio 23 d. M. T. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 500 Eur, iš kurių 5 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

21. 2021 m. lapkričio 23 d. V. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 9 000 Eur, iš kurių 8 100 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 900 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

22. 2021 m. lapkričio 26 d. A. Č. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 000 Eur, iš kurių 5 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 800 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

23. 2021 m. lapkričio 27 d. D. M. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 300 Eur, iš kurių 5 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 100 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;????

24. 2021 m. gruodžio 15 d. E. V. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 000 Eur, iš kurių 4 400 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 600 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;??????

25. 2021 m. gruodžio 16 d. K. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 8 000 Eur, iš kurių 6 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;??

26. 2021 m. gruodžio 17 d. V. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 000 Eur, iš kurių 4 400 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 600 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;????

27. 2022 m. sausio 4 d. V. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 8 200 Eur, iš kurių 7 700 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;??????

28. 2022 m. sausio 19 d. D. P. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 000 Eur, iš kurių 3 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

29. 2022 m. vasario 9 d. F. Ž. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 700 Eur, iš kurių 5 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

30. 2022 m. vasario 11 d. A. G. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 800 Eur, iš kurių 5 600 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 200 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

31. 2022 m. vasario 23 d. T. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 300 Eur, iš kurių 4 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 3 300 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

32. 2022 m. kovo 7 d. M. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 300 Eur, iš kurių 2 300 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

33. 2022 m. kovo 9 d. R. R. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 800 Eur, iš kurių 4 100 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

34. 2022 m. kovo 10 d. E. I. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 10 500 Eur, iš kurių 8 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

35. 2022 m. kovo 24 d. V. V. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 200 Eur, iš kurių 5 700 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

36. 2022 m. kovo 25 d. R. M. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 9 400 Eur, iš kurių 7 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 600 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

37. 2022 m. balandžio 8 d. S. L. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 10 000 Eur, iš kurių 7 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 2 200 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

38. 2022 m. balandžio 20 d. A. K. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 200 Eur, iš kurių 6 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

39. 2022 m. balandžio 30 d. S. V. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 8 700 Eur, iš kurių 7 700 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

40. 2022 m. gegužės 11 d. M. M. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 500 Eur, iš kurių 1 600 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 900 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

41. 2022 m. gegužės 19 d. E. G. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 15 000 Eur, iš kurių 8 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 7 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

42. 2022 m. birželio 2 d. A. M. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 600 Eur, iš kurių 5 100 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

43. 2022 m. birželio 14 d. S. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 8 000 Eur, iš kurių 6 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

44. 2022 m. rugpjūčio 2 d. A. M. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 10 000 Eur, iš kurių 9 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

45. 2022 m. rugpjūčio 30 d. K. M. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 9 500 Eur, iš kurių 8 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

46. 2022 m. rugsėjo 6 d. Ž. Ž. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 8 000 Eur, iš kurių 6 700 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 300 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

47. 2022 m. rugsėjo 7 d. T. A. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 300 Eur, iš kurių 3 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 300 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

48. 2022 m. spalio 19 d. R. L. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 700 Eur, iš kurių 7 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 200 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

49. 2022 m. spalio 20 d. M. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 200 Eur, iš kurių 4 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

50. 2022 m. lapkričio 8 d. S. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 9 500 Eur, iš kurių 7 700 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 800 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

51. 2022 m. lapkričio 25 d. K. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 300 Eur, iš kurių 3 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

52. 2022 m. gruodžio 6 d. V. M. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 900 Eur, iš kurių 2 600 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 300 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

53. 2022 m. gruodžio 7 d. G. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 15 000 Eur, iš kurių 12 300 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 2 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

54. 2022 m. gruodžio 8 d. A. K. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 10 000 Eur, iš kurių 8 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 2 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

55. 2022 m. gruodžio 14 d. O. H. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 000 Eur, iš kurių 6 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

56. 2023 m. vasario 1 d. E. R. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 500 Eur, iš kurių 5 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

57. 2023 m. vasario 21 d. S. L. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 500 Eur, iš kurių 5 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 2 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais, kuriuos pateikė direktoriui D. P. ir tokiu būdu padėjo direktoriui D. P. iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaityti gautų už parduotus automobilius – 114 825 Eur, D. P. šios informacijos nepateikė buhalterei E. S., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, jai pateikė tik automobilių pardavimo dokumentus su nurodyta mažesne automobilių pardavimo kaina, kuri nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, finansinėje apskaitoje šių 114 825 Eur neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko neįregistravo apskaitos registruose, nepaskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų 61 081,38 Eur mokesčių (19 928 Eur PVM, 14 235 Eur pelno mokesčio, 26 918,38 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 28 180,54 Eur VSDF įmokų), dėl ko kilo pasekmės – valstybei padaryta 89 261,92 Eur turtinė žala ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d.

Šiais veiksmais A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje.

A. P. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2023 m. birželio 28 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, veikdamas bendrininkų grupėje, kaip padėjėjas, kartu su padėjėjais Ž. B., G. M., A. M., vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. P. nurodymą, automobilių pardavimo dokumentuose nurodė mažesnes automobilių pardavimo kainas nei realiai buvo parduoti ir taip padėjo D. P. tvarkyti ir organizuoti apgaulingą įmonės apskaitos tvarkymą, t. y.:

1. 2021 m. rugsėjo 10 d. J. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 600 Eur, iš kurių 6 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 800 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

2. 2021 m. spalio 23 d. Ž. R. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 8 300 Eur, iš kurių 6 700 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 600 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

3. 2022 m. sausio 15 d. P. G. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 300 Eur, iš kurių 5 300 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 2 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

4. 2022 m. vasario 26 d. B. Č. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 200 Eur, iš kurių 6 300 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 900 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

5. 2022 m. balandžio 22 d. A. T. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 600 Eur, iš kurių 4 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 600 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

6. 2022 m. rugpjūčio 9 d. R. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 10 300 Eur, iš kurių 8 900 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 400 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

7. 2022 m. rugpjūčio 13 d. E. A. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 9 900 Eur, iš kurių 6 600 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 3 300 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

8. 2022 m. gruodžio 2 d. E. Š. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 400 Eur, iš kurių 2 700 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;?

9. 2022 m. gruodžio 29 d. A. R. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 11 900 Eur, iš kurių 9 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 900 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais, kuriuos pateikė direktoriui D. P. ir tokiu būdu padėjo direktoriui D. P. iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaityti gautų už parduotus automobilius – 114 825 Eur, D. P. šios informacijos nepateikė buhalterei E. S., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, jai pateikė tik automobilių pardavimo dokumentus su nurodyta mažesne automobilių pardavimo kaina, kuri nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, finansinėje apskaitoje šių 114 825 Eur neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko neįregistravo apskaitos registruose, nepaskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų 61 081,38 Eur mokesčių (19 928 Eur PVM, 14 235 Eur pelno mokesčio, 26 918,38 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 28 180,54 Eur VSDF įmokų), dėl ko kilo pasekmės – valstybei padaryta 89 261,92 Eur turtinė žala ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d.

Šiais veiksmais A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje.

D. P. nuo 2019 m. kovo 12 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574, galiojusio iki 2022 m. gegužės 1 d., 13 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkais A. M., A. P., Ž. B. ir G. M., kurie veikė kaip padėjėjai, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę E. S., nežinojusią apie daromą nusikalstamą veiką, sąmoningai apgaulingai tvarkė ir organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos tvarkymą, ir taip nuslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdančios automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimo veiklą, pajamas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d., t. y. neapskaitė dalies darbuotojams mokamo darbo užmokesčio, neapskaitė dalies iš automobilių prekybos veiklos gautų pajamų – už parduotus automobilius gautų įplaukų – 114 825 Eur, jų neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą ir nefiksavo jų pinigų priėmimo kvituose ir sąskaitose faktūrose, o būtent:

Dėl neapskaityto darbo užmokesčio

- laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 4 dalį „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes už automobilius gauta 75 125 Eur (62 088 Eur + 13 037 Eur PVM) suma neužfiksuota apskaitos dokumentais, ir 49 200 Eur darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio suma neužfiksuotas apskaitos dokumentais ir neapskaityta apskaitoje;

- laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. pažeisdamas Lietuvos Respublikos Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį „Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais“, 2 dalį „Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“, 3 dalį „Ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną“, nes 39 700 Eur (32 809 Eur + 6 891 Eur PVM) už automobilius gauta suma neužfiksuota apskaitos dokumentais ir 15 900 Eur išmokėto darbo užmokesčio suma neužfiksuotas apskaitos dokumentais ir neapskaitytas apskaitoje, t. y. bendrai laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. išmokėjo neapskaityto darbo užmokesčio 65 100 Eur sumai nuo kurių nesumokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 28 180,54 Eur įmokų, t. y.:

- laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. A. M. išmokėjo ne mažiau kaip 54 000 Eur darbo užmokesčio; laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. V. J. išmokėjo ne mažiau kaip 9 600 Eur darbo užmokesčio; laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. Ž. B. išmokėjo ne mažiau kaip 1 500 Eur darbo užmokesčio.

Dėl neapskaitytų 114 825 Eur už automobilių pardavimą

Būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. vykdydamas prekybą automobiliais pats surašė automobilio pardavimo apskaitos dokumentus ir juose nurodė neteisingą pardavimo kainą bei davė nurodymus pavaldiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams – G. M., A. M., A. P., Ž. B., automobilių pardavimo dokumentuose nurodyti mažesnes automobilių pardavimo kainas nei realiai buvo parduoti, ko pasekoje šie pavaldūs darbuotojai veikdami padėjėjais automobilių pardavimo dokumentuose nurodė mažesnes automobilių pardavimo kainas ir taip padėjo D. P. tvarkyti ir organizuoti apgaulingą įmonės apskaitos tvarkymą, t. y.:

3. 2019 m. kovo 30 d. V. Č. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 9 700 Eur, iš kurių 8 700 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);

4. 2019 m. balandžio 2 d. A. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 9 075 Eur, iš kurių 7 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 575 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);

5. 2019 m. balandžio 2 d. A. Š. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 700 Eur, iš kurių 4 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);

6. 2019 m. birželio 13 d. Š. V. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 700 Eur, iš kurių 4 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);

7. 2019 m. liepos 1 d. G. K. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 200 Eur, iš kurių 3 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 200 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);

8. 2019 m. liepos 30 d. V. D. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 300 Eur, iš kurių 4 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);

9. 2019 m. spalio 1 d. D. A. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 500 Eur, iš kurių 3 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);

10. 2019 m. spalio 4 d. A. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 500 Eur, iš kurių 5 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);

11.?2019 m. spalio 19 d. J. D. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 200 Eur, iš kurių 4 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);

12. 2019 m. spalio 22 d. G. Ž. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 9 250 Eur, iš kurių 8 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 750 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);

13. 2019 m. lapkričio 7 d. H. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 11 400 Eur, iš kurių 10 600 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 800 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);

14. 2019 m. lapkričio 18 d. R. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 800 Eur, iš kurių 3 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 600 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);

15. 2019 m. lapkričio 18 d. L. M. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 300 Eur, iš kurių 4 100 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 200 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);

16. 2019 m. lapkričio 27 d. R. V. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 600 Eur, iš kurių 4 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 600 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais(pardavimo dokumentus paruošė G. M.);

17. 2020 m. vasario 26 d. V. T. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 800 Eur, iš kurių 6 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 800 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);

18. 2020 m. gegužės 2 d. A. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 000 Eur, iš kurių 3 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 200 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė D. P.);

19. 2020 m. gegužės 12 d. V. P. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 300 Eur, iš kurių 7 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 100 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);

20. 2020 m. birželio 8 d. A. Č. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 8 600 Eur, iš kurių 7 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 600 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);

21. 2020 m. birželio 16 d. M. D. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 11 800 Eur, iš kurių 10 100 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);

22. 2020 m. birželio 30 d. G. G. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 700 Eur, iš kurių 5 600 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 100 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);

23. 2020 m. liepos 16 d. E. K. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 2 900 Eur, iš kurių 1 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 100 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais(pardavimo dokumentus paruošė G. M.);

24. 2020 m. rugsėjo 16 d. Ž. L. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 8 200 Eur, iš kurių 7 300 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 900 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);

25. 2020 m. lapkričio 17 d. E. K. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 600 Eur, iš kurių 3 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 400 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė D. P.);?

26. 2021 m. kovo 6 d. I. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 000 Eur, iš kurių 5 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 200 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);?????

27. 2021 m. kovo 12 d. S. V. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 000 Eur, iš kurių 3 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 200 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);

28. 2021 m. kovo 16 d. V. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 800 Eur, iš kurių 7 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 800 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);?

29. 2021 m. kovo 17 d. D. V. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 600 Eur, iš kurių 2 900 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);????

30. 2021 m. balandžio 2 d. D. L. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 500 Eur, iš kurių 6 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);

31. 2021 m. balandžio 29 d. G. T. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 10 000 Eur, iš kurių 8 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 200 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);

32. 2021 m. birželio 2 d. A. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 900 Eur, iš kurių 3 700 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 200 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);

33. 2021 m. birželio 10 d. D. D. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 000 Eur, iš kurių 2 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) o likusių 800 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);

34. 2021 m. birželio 30 d. A. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 500 Eur, iš kurių 6 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 800 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);?????

35. 2021 m. birželio 30 d. M. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 000 Eur, iš kurių 2 300 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);?

36. 2021 m. liepos 8 d. A. V. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 700 Eur, iš kurių 5 400 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 300 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);

37. 2021 m. liepos 15 d. K. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 8 300 Eur, iš kurių 7 600 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);

38. 2021 m. liepos 20 d. A. N. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 700 Eur, iš kurių 4 300 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 400 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);

39. 2021 m. liepos 20 d. D. K. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 200 Eur, iš kurių 4 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);??

40. 2021 m. liepos 23 d. J. P. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 200 Eur, iš kurių 4 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);???

41. 2021 m. liepos 24 d. G. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 050 Eur, iš kurių 6 150 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 900 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);? ?????

42. 2021 m. rugpjūčio 7 d. B. K. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 000 Eur, iš kurių 2 100 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 900 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais?(pardavimo dokumentus paruošė A. M.);?????

43. 2021 m. rugpjūčio 16 d. P. V. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 300 Eur, iš kurių 5 300 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);???

44. 2021 m. rugpjūčio 19 d. A. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 200 Eur, iš kurių 2 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 2 400 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);

45. 2021 m. rugsėjo 1 d. R. D. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 500 Eur, iš kurių 6 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė G. M.);??

46. 2021 m. rugsėjo 10 d. J. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 600 Eur, iš kurių 6 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 800 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. P.);????

47. 2021 m. spalio 9 d. J. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 500 Eur, iš kurių 5 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);?????

48. 2021 m. spalio 23 d. Ž. R. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 8 300 Eur, iš kurių 6 700 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 600 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. P.);?????

49. 2021 m. spalio 30 d. A. G. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 700 Eur, iš kurių 4 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);??????

50. 2021 m. lapkričio 16 d. E. P. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 700 Eur, iš kurių 4 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);?

51. 2021 m. lapkričio 23 d. M. T. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 500 Eur, iš kurių 5 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);?

52. 2021 m. lapkričio 23 d. V. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 9 000 Eur, iš kurių 8 100 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 900 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);?

53. 2021 m. lapkričio 26 d. A. Č. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 000 Eur, iš kurių 5 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. 00010160, o likusių 1 800 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);

54. 2021 m. lapkričio 27 d. D. M. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 300 Eur, iš kurių 5 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 100 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);????

55. 2021 m. gruodžio 15 d. E. V. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 000 Eur, iš kurių 4 400 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 600 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);??????

56. 2021 m. gruodžio 16 d. K. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 8 000 Eur, iš kurių 6 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);

57. 2021 m. gruodžio 17 d. V. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 000 Eur, iš kurių 4 400 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 600 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);??????

58. 2022 m. sausio 4 d. V. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 8 200 Eur, iš kurių 7 700 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);??????

59. 2022 m. sausio 15 d. P. G. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 300 Eur, iš kurių 5 300 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 2 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. P.);

60. 2022 m. sausio 19 d. D. P. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 000 Eur, iš kurių 3 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);

61. 2022 m. vasario 9 d. F. Ž. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 700 Eur, iš kurių 5 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);??

62. 2022 m. vasario 11 d. A. G. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 800 Eur, iš kurių 5 600 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 200 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);??????

63. 2022 m. vasario 23 d. T. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 300 Eur, iš kurių 4 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 3 300 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);??

64. 2022 m. vasario 26 d. B. Č. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 200 Eur, iš kurių 6 300 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 900 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. P.);?????

65. 2022 m. kovo 7 d. M. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 300 Eur, iš kurių 2 300 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);????

66. 2022 m. kovo 9 d. R. R. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 800 Eur, iš kurių 4 100 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);????????

67. 2022 m. kovo 10 d. E. I. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 10 500 Eur, iš kurių 8 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);???

68. 2022 m. kovo 24 d. V. V. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 200 Eur, iš kurių 5 700 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);

69. 2022 m. kovo 25 d. R. M. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 9 400 Eur, iš kurių 7 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 600 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);??????

70. 2022 m. balandžio 8 d. S. L. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 10 000 Eur, iš kurių 7 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 2 200 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);????

71. 2022 m. balandžio 20 d. A. K. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 200 Eur, iš kurių 6 200 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);????

72. 2022 m. balandžio 22 d. A. T. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 600 Eur, iš kurių 4 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 600 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. P.);??

73. 2022 m. balandžio 30 d. S. V. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 8 700 Eur, iš kurių 7 700 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);??

74. 2022 m. gegužės 11 d. M. M. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 500 Eur, iš kurių 1 600 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 900 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);?????

75. 2022 m. gegužės 19 d. E. G. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 15 000 Eur, iš kurių 8 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 7 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);?????

76. 2022 m. birželio 2 d. A. M. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 600 Eur, iš kurių 5 100 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);????

77. 2022 m. birželio 14 d. S. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 8 000 Eur, iš kurių 6 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);?????

78. 2022 m. rugpjūčio 2 d. A. M. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 10 000 Eur, iš kurių 9 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);????

79. 2022 m. rugpjūčio 9 d. R. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 10 300 Eur, iš kurių 8 900 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 400 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. P.);???

80. 2022 m. rugpjūčio 13 d. E. A. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 9 900 Eur, iš kurių 6 600 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 3 300 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. P.);

81. 2022 m. rugpjūčio 30 d. K. M. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 9 500 Eur, iš kurių 8 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);?????

82. 2022 m. rugsėjo 6 d. Ž. Ž. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 8 000 Eur, iš kurių 6 700 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 300 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);????? ???

83. 2022 m. rugsėjo 7 d. T. A. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 300 Eur, iš kurių 3 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 300 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);?????

84. 2022 m. spalio 19 d. R. L. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 700 Eur, iš kurių 7 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 200 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);?????

85. 2022 m. spalio 20 d. M. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 200 Eur, iš kurių 4 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);???????

86. 2022 m. lapkričio 8 d. S. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 9 500 Eur, iš kurių 7 700 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 800 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);??????

87. 2022 m. lapkričio 25 d. K. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 300 Eur, iš kurių 3 800 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);??

88. 2022 m. gruodžio 2 d. E. Š. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 400 Eur, iš kurių 2 700 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. P.);????

89. 2022 m. gruodžio 6 d. V. M. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 900 Eur, iš kurių 2 600 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 300 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais ?(pardavimo dokumentus paruošė A. M.);??

90. 2022 m. gruodžio 7 d. G. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 15 000 Eur, iš kurių 12 300 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 2 700 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);??

91. 2022 m. gruodžio 8 d. A. K. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 10 000 Eur, iš kurių 8 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 2 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);????

92. 2022 m. gruodžio 14 d. O. H. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 000 Eur, iš kurių 6 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 500 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais ?(pardavimo dokumentus paruošė A. M.);

93. 2022 m. gruodžio 29 d. A. R. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 11 900 Eur, iš kurių 9 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 900 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. P.);???

94. 2023 m. vasario 1 d. E. R. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 500 Eur, iš kurių 5 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.);??

95. 2023 m. vasario 3 d. V. R. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 9 000 Eur, iš kurių 7 000 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 2 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė Ž. B.);?????

96. 2023 m. vasario 21 d. S. L. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 500 Eur, iš kurių 5 500 Eur apskaitė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 2 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais (pardavimo dokumentus paruošė A. M.),

ir tokiu būdu iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitė gautų už parduotus automobilius – 114 825 Eur, šios informacijos nepateikė buhalterei E. S., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, jai pateikė tik automobilių pardavimo dokumentus su nurodyta mažesne automobilių pardavimo kaina, kuri nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, finansinėje apskaitoje šių 114 825 Eur neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko neįregistravo apskaitos registruose, nepaskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų 61 081,38 Eur mokesčių (19 928 Eur PVM, 14 235 Eur pelno mokesčio, 26 918,38 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 28 180,54 Eur VSDF įmokų), dėl ko kilo pasekmės – valstybei padaryta 89 261,92 Eur turtinė žala ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d.

Šiais veiksmais D. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis turėdamas teisę atstovauti uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, privalėdamas veikti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, tyčia, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms, t. y. nuo 2019 m. kovo 12 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889) 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“, kurio 12 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – FAĮ) 13 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei pranešimų apie apdraustuosius pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei juose nurodytų teisingų duomenų įrašymą, siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – 89 261,92 Eur mokesčių ir įmokų sumokėjimo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią buhalterę E. S., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. įvykusias ūkines, finansines operacijas, ko pasekoje buhalterė E. S., nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, D. P. nurodymu įrašė į deklaracijas šiuos žinomai neteisingus duomenis ir ko pasekoje jis nepateikė duomenų, o ji (E. S.), nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, neįtraukė šių duomenų ir įrašė neteisingus duomenis apie:

- apskaitos dokumentais nepagrįstą UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojams priskaičiuotiną 118 250,80 Eur (su mokesčiais ir įmokomis), o realiai išmokėtą 65 100 Eur darbo užmokestį (neapskaitytą apskaitoje, t. y. grynais į rankas) bei

- tuo pačiu laikotarpiu iš klientų gautas 114 825 Eur pinigines lėšas už parduotus automobilius dėl to buhalterė E. S. būdama suklaidinta, priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio bei iš klientų gautų piniginių lėšų neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę (finansinę) apskaitą bei įrašė žinomai neteisingus duomenis į privalomas deklaracijas, ataskaitas ir pranešimus ir juos per Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) ir per „Sodros“ asmeninę paskyrą draudėjui pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, tai yra pažeidė:

1) Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“;

2) 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, 24 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, siekdamas išvengti gyventojų pajamų mokesčio laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. darbuotojams išmokėjo 65 100 Eur neapskaityto darbo užmokesčio (grynais į rankas) ir nepriskaičiavo, apskaitoje neregistravo darbo užmokesčio ir susijusių su juo įsipareigojimų, nedeklaravo ir nesumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai 26 918,38 Eur Gyventojų pajamų mokesčio (GMP), o būtent:

Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312) už 2019 metus, kurią buhalterė E. S., būdama įgaliota D. P. ir nežinanti apie daromą nusikalstamą, elektroniniu būdu, per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė 2020 m. balandžio 30 d. Kauno AVMI, deklaravo 84 349,12 Eur išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ (deklaracijos 4 laukelis) ir 10 710,62 Eur išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) (deklaracijos 5 laukelis), nors turėjo būti deklaruota 25 403,31 Eur didesnė darbo užmokesčio suma (bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma, deklaracijos 4 laukelis) ir 5 790,29 Eur didesnė GPM suma (bendra išskaičiuota GPM suma, deklaracijos 5 laukelis);

Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312) už 2020 metus, kurią buhalterė E. S., būdama įgaliota D. P. ir nežinanti apie daromą nusikalstamą, elektroniniu būdu, per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė 2021 m. vasario 10 d., Kauno AVMI, deklaravo 120 948,19 Eur išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ (deklaracijos 4 laukelis) ir 11879,12 Eur išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) (deklaracijos 5 laukelis), nors turėjo būti deklaruota 26 191,07 Eur didesnė darbo užmokesčio suma (bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma, deklaracijos 4 laukelis) ir 6 025,11 Eur didesnė GPM suma (bendra išskaičiuota GPM suma, deklaracijos 5 laukelis);

Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312) už 2021 metus, kurią buhalterė E. S., būdama įgaliota D. P. ir nežinanti apie daromą nusikalstamą elektroniniu būdu, per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė 2022 m. spalio 27 d., Kauno AVMI, deklaravo 209 659,66 Eur išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ (deklaracijos 4 laukelis) ir 16 002,42 Eur išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) (deklaracijos 5 laukelis), nors turėjo būti deklaruota 26 141,59 Eur didesnė darbo užmokesčio suma (bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma, deklaracijos 4 laukelis) ir 5 846,73 Eur didesnė GPM suma (bendra išskaičiuota GPM suma, deklaracijos 5 laukelis);

Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312) už 2022 metus, kurią buhalterė E. S., būdama įgaliota D. P. ir nežinanti apie daromą nusikalstamą elektroniniu būdu, per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė 2023 m. vasario 3 d., Kauno AVMI, deklaravo 122 421,20 Eur išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ (deklaracijos 4 laukelis) ir 18 580,00 Eur išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) (deklaracijos 5 laukelis), nors turėjo būti deklaruota 26 198,33 Eur didesnė darbo užmokesčio suma (bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma, deklaracijos 4 laukelis) ir 6 037,94 Eur didesnė GPM suma (bendra išskaičiuota GPM suma, deklaracijos 5 laukelis);

Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312) už 2023 metus, kurią buhalterė E. S., būdama įgaliota D. P. ir nežinanti apie daromą nusikalstamą elektroniniu būdu, per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė 2024 m. sausio 29 d., Kauno AVMI, deklaravo 335 898,47 Eur išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ (deklaracijos 4 laukelis) ir 56 274,58 Eur išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) (deklaracijos 5 laukelis), nors turėjo būti deklaruota 14 316,49 Eur didesnė darbo užmokesčio suma (bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma, deklaracijos 4 laukelis) ir 3 218,31 Eur didesnė GPM suma (bendra išskaičiuota GPM suma, deklaracijos 5 laukelis);?

Be to, pažeidė Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“ ir 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“;

Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (nuo 2017 m. liepos 1 d. 2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2508 redakcija) 9 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį (nuo 2017 m. sausio 1 d. – 12 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį), kuriose nurodyta, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 14 straipsnio 2 dalį (nuo 2017 m. sausio 1 d. – 17 straipsnio 2 dalį), kurioje nurodyta, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“;

Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“; Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“,

siekdamas išvengti 28 180,54 Eur įmokų, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, grynais į rankas, išmokėjo 65 100 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, apskaitoje neregistravo šio darbo užmokesčio ir susijusių su juo įsipareigojimų, o buhalterė E. S., būdama įgaliota D. P. ir nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, „Sodros“ asmeninėje paskyroje, nedeklaravo ir nesumokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai iš priskaičiuoto darbo užmokesčio privalomojo sveikatos draudimo (PSD 6,98 %) ir Valstybinio socialinio draudimo (VSD 12,52 %) įmokų 23 058,71 Eur, darbuotojų pensijų kaupimo fondo įmokų (3%) 3 028,73 Eur, įmokų už priskaičiuotą darbo užmokestį kurį sumoka Bendrovės iš savo lėšų (1,77 %) 2 093,10 Eur.

Be to, pažeidė Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, pažeidė 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita–faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, 90 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d., už parduotas transporto priemones gavo viso 114 825 Eur įplaukų.

Dėl to D. P. nedeklaravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 114 825 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių ir nuo šių pajamų nesumokėjo 19 928 Eur pardavimo PVM, kurį turėjo sumokėti į valstybės biudžetą, t. y.:

- 2019 metų vasario mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 2 066 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 434 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 434 Eur PVM;

- 2019 metų kovo mėnesis. Į PVM deklaracijos 11 eilutę neįrašė 826 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, į 29 eilutę neįrašė 174 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 174 Eur PVM;

- 2019 metų balandžio mėnesis. Į PVM deklaracijos 11 eilutę neįrašė 1 302 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, į 16 eilutę neįrašė 413 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 360 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 360 Eur PVM;

- 2019 metų birželio mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 165 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 35 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 35 Eur PVM;

- 2019 metų liepos mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 1 405 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 295 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 295 Eur PVM;

- 2019 metų spalio mėnesis. Į PVM deklaracijos 11 eilutę neįrašė 1 033 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, į 16 eilutę neįrašė 1 405 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 512 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 512 Eur PVM;

- 2019 metų lapkričio mėnesis. Į PVM deklaracijos 11 eilutę neįrašė 661 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, į 16 eilutę neįrašė 1 984 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 555 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 1 369 Eur PVM;

- 2020 metų vasario mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 661 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 139 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 139 Eur PVM;

- 2020 metų balandžio mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 992 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 208 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 1 103 Eur PVM;

- 2020 metų gegužės mėnesis. Į PVM deklaracijos 11 eilutę neįrašė 83 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, į 29 eilutę neįrašė 17 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 17 Eur PVM;

- 2020 metų birželio mėnesis. Į PVM deklaracijos 11 eilutę neįrašė 1 405 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, į 16 eilutę neįrašė 1 405 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 590 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 590 Eur PVM;

- 2020 metų liepos mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 909 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 191 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 191 Eur PVM;

- 2020 metų rugsėjo mėnesis. Į PVM deklaracijos 11 eilutę neįrašė 744 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, į 29 eilutę neįrašė 156 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 156 Eur PVM;

- 2020 metų lapkričio mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 331 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 69 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 69 Eur PVM;

- 2021 metų kovo mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 1 570 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 330 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 330 Eur PVM;

- 2021 metų balandžio mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 1 405 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 295 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 295 Eur PVM;

- 2021 metų birželio mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 2 810 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 590 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 590 Eur PVM;

- 2021 metų liepos mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 3 636 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 764 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 764 Eur PVM;

- 2021 metų rugpjūčio mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 3 554 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 746 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 746 Eur PVM;

- 2021 metų rugsėjo mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 1 488 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 312 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 312 Eur PVM;

- 2021 metų spalio mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 3 306 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 694 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 694 Eur PVM;

- 2021 metų lapkričio mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 3 719 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 791 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 791 Eur PVM;

- 2021 metų gruodžio mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 3 058 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 642 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 642 Eur PVM;

- 2022 metų sausio mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 2 893 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 607 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 607 Eur PVM;

- 2022 metų vasario mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 5 868 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 1 232 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 1 232 Eur PVM;

- 2022 metų kovo mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 6 198 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 1 302 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 1 302 Eur PVM;

- 2022 metų balandžio mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 4 793 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža,, į 29 eilutę neįrašė 1 007 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 1 007 Eur PVM;

- 2022 metų gegužės mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 7 355 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 1 545 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 1 545 Eur PVM;

- 2022 metų birželio mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 2 479 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 521 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 521 Eur PVM;

- 2022 metų liepos mėnesis. Į PVM deklaracijos 11 eilutę neįrašė 579 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, į 29 eilutę neįrašė 121 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 121 Eur PVM;

- 2022 metų rugpjūčio mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 5 537 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 1 163 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 1 163 Eur PVM;

- 2022 metų rugsėjo mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 1 322 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 278 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 278 Eur PVM;

- 2022 metų spalio mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 1 570 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 330 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 330 Eur PVM;

- 2022 metų lapkričio mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 2 314 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 486 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 486 Eur PVM.

- 2022 metų gruodžio mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 7 521 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 1 579 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 1 579 Eur PVM;

- 2023 metų vasario mėnesis. Į PVM deklaracijos 16 eilutę neįrašė 4 132 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža, į 29 eilutę neįrašė 868 Eur standartinio tarifo PVM ir nesumokėjo į biudžetą 868 Eur PVM.

Be to, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 57 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, siekdamas išvengti pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d., už parduotas transporto priemones gaudama 114 825 Eur įplaukų, 2019 metų, 2020 metų, 2021 metų, 2022 metų ir 2023 metų pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo 94 897 Eur apmokestinamųjų pajamų ir nedeklaravo 14 235 Eur mokėtino pelno mokesčio, (kai pelno mokestis skaičiuojamas pagal už 2019 metus Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (formoje PLN204) nurodytą tarifą, t. y. 15 proc.), t. y. į pelno mokesčio deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie į mokesčių bazę įtrauktas visas vieneto pajamas (formos PLN204 – 18 eilutė) ir mokėtiną į biudžetą pelno mokestį (formos PLN204 – 64 eilutė) t. y.:

- 2019 metų deklaracijoje į PLN204 deklaracijos 18 eilutę neįrašė 11 260 Eur pajamų, į 64 eilutę neįrašė 1 689 Eur mokėtino į biudžetą pelno mokesčio ir nesumokėjo į biudžetą 1 689 Eur pelno mokesčio;

- 2020 metų deklaracijoje į PLN204 deklaracijos 18 eilutę neįrašė 6 530 Eur pajamų, į 64 eilutę neįrašė 980 Eur mokėtino į biudžetą pelno mokesčio ir nesumokėjo į biudžetą 980 Eur pelno mokesčio;

- 2021 metų deklaracijoje į PLN204 deklaracijos 18 eilutę neįrašė 24 546 Eur pajamų, į 64 eilutę neįrašė 3 682 Eur mokėtino į biudžetą pelno mokesčio ir nesumokėjo į biudžetą 3 682 Eur pelno mokesčio;

- 2022 metų deklaracijoje į PLN204 deklaracijos 18 eilutę neįrašė 48 429 Eur pajamų, į 64 eilutę neįrašė 7 264 Eur mokėtino į biudžetą pelno mokesčio ir nesumokėjo į biudžetą 7 264 Eur pelno mokesčio;

- 2023 metų deklaracijoje į PLN204 deklaracijos 18 eilutę neįrašė 4 132 Eur pajamų, į 64 eilutę neįrašė 620 Eur mokėtino į biudžetą pelno mokesčio ir nesumokėjo į biudžetą 620 Eur pelno mokesčio.

Tokiu būdu jis (D. P.) laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d.:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėjo 65 100 Eur neoficialaus darbo užmokesčio (grynais į rankas), kuriam (65 100 Eur) nepriskaičiavo, apskaitoje neregistravo darbo užmokesčio ir susijusių su juo įsipareigojimų, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 55 098,92 Eur mokesčių ir įmokų (26 918,38 Eur mokesčių + 28 180,54 Eur įmokų);

laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikus pardavimo paslaugų ir gavus 114 825 Eur įplaukų, jis apskaitoje jų neregistravo ir dėl to neteisingai apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo į biudžetą PVM, t. y.: į PVM deklaracijas neįrašė 6 633 Eur PVM apmokestinamųjų pajamų (formos FR0600 – 11 eilutė), į PVM deklaracijas neįrašė 88 264 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža (formos FR0600 – 16 eilutė) ir nesumokėjo 19 928 Eur pardavimo PVM (formos FR0600 – 29 eilutė) (6 633 Eur + 88 264 Eur + 19 928 = 114 825 Eur);

taip pat jis 2019 metų, 2020 metų, 2021 metų, 2022 metų ir 2023 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo 94 897 Eur apmokestinamųjų pajamų ir nedeklaravo 14 235 Eur mokėtino pelno mokesčio, ir tokiu būdu iš viso išvengė mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL ir yra 89 261,92 (55 098,92 Eur mokesčių ir įmokų susiję su neoficialiu darbo užmokesčiu + 19 928 Eur PVM + 14 235 Eur Pelno mokesčio = 89 261,92).

Šiais veiksmais D. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje.

Be to jis, nuo 2019 m. kovo 12 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir dėl užimamų pareigų savo žinioje turėdamas šiai bendrovei priklausantį turtą, tai yra disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 19 straipsnio 8 dalį privalėdamas veikti bendrovės naudai ir interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, pagal 37 straipsnį turėdamas teisę veikti bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaryti sandorius, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 49 725 Eur, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų gavęs 114 825 Eur už automobilių pardavimą, jų neapskaitė įmonės apskaitoje, dalį – 65 100 Eur panaudojo įmonės veikloje sumokėti darbuotojams neoficialų darbo užmokestį, o likusių 49 725 Eur į įmonės kasą neįnešė, jų įmonės veikloje nepanaudojo, o pasisavino.

Šiais veiksmais D. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis Ž. B., 2023 m. birželio 28 d. ir 2023 m. liepos 4 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2023 m. vasario 1 d. įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadybininko pareigose. Įmonės direktorius D. P. yra pažįstamas, su kuriuo susipažino virš 20 metų, ir jis pakvietė dirbti. Jo kaip vadybininko pagrindinės pareigos yra išimti prisijungus internetu prie VĮ „Regitra“ puslapio, nupirktiems automobiliams SDK kodus, taip pat paduoti automobilių raktus klientams, taip pat direktoriaus D. P. arba pardavimų vadovo A. M. žodiniu nurodymu turėjo paruošti automobilio pirkimo pardavimo dokumentus, t. y. kai pirkėjas pateikia savo asmens dokumentą, tai suveda į pirkimo pardavimo sutartį pirkėjo asmens duomenis, taip pat sutartyje įrašo automobilio pardavimo kainą tokią, kokią pasakydavo įrašyti D. P. ar A. M.. Pildytose pirkimo pardavimo sutartyse pasirašė savo vardu. Taip pat pildydavo pinigų priėmimo kvitus, bet pats grynųjų pinigų iš klientų neimdavo, tik kokius du kartus per paskutines dvi savaites yra paėmęs iš klientų pinigus ir pinigų sumos atitiko pirkimo sumai, nurodytai pirkimo pardavimo sutartyse. Taip pat pirkėjams rašo komercinius pasiūlymus. Taip pat VĮ „Regitra“ pateikė automobilių pardavimo dokumentus – pirkimo pardavimo sutartis, taip pat jei klientas paprašo palydi iki Regitros padalinio automobilio užsiregistravimui. Kokius darbus turi atlikti pasako arba direktorius, arba A.. Automobilių pirkti atvažiuoja ir užsienio piliečių iš Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos, Lenkijos. Kadangi užsienio piliečiai negali atlikti bankinių pavedimų, tai dažnai kartu su klientu reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini) banką, kur klientas įneša grynuosius pinigus į įmonės banko sąskaitą atliekant pavedimą už išrašytą sąskaitą faktūrą. Grįžus su klientais iš banko niekada klientai nėra padavę grynųjų pinigų. Visus supildytus dokumentus, kuriuos reikia perduoti buhalterei padeda į spintą, kuri yra ofiso patalpose. Šiuos supildytus dokumentus arba pasiimdavo pati buhalterė E., kurios pavardės nežino, kurios darbo vieta yra gretimame pastate, arba nunešdavo direktorius, arba A.. Įmonėje dar dirba A. P., kurio pagrindinis darbas yra atlikti automobilių techninę apžiūrą, užregistruoti kada reikia ir išimti tranzitinius numerius, bei paduoti klientams automobilių raktus. Taip pat dirba V. J., kurio pagrindinis darbas automobilių priežiūra. Įmonėje per mėnesį yra parduodama apie 60 automobilių, mano, kad pusę automobilių parduodama eksportui, kita pusė – Lietuvos gyventojams. Paimtus iš klientų grynuosius pinigus padėdavo į seifą, kuris yra ofiso patalpose, esančioje spintoje. Parduodamų automobilių kainas nustatydavo arba direktorius, arba pardavimų vadovas. Didžiąją dalį automobilių įsigyjama aukciono būdu iš Olandijos. Kiek žino, už tai atsakingas pats direktorius. Daugiausia atvežami automobiliai yra techniškai tvarkingi. Jei yra techniškai netvarkingų automobilių tai šiuos automobilius įmonės darbuotojai nuvaro į autoservisus tokius kaip „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kitus. Yra parvaręs tik vieną automobilį iš autoserviso „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo paduota išrašyta sąskaita faktūra apmokėjimui už atliktus remonto darbus. Kadangi mažai bendrauja su klientais, tai negali pasakyti, ar yra taikomos nuolaidos parduodamiems automobiliams. Negali pasakyti, ar visa suma už automobilių pardavimus buvo įrašyta į pirkimo pardavimo sutartis, nes įrašydavo tokią sumą, kokią žodžiu pasakydavo įrašyti direktorius D. P. arba pardavimų vadovas A. M.. Darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį banko pavedimu, pirmus tris mėnesius gavo apie 1 030 Eur, o už gegužės mėnesį gavo apie 1 340 Eur. Kol dirbo direktorius D. P. yra davęs tris kartus grynais pinigais po 500 Eur pasakydamas, kad tai yra premija už gerą darbą. Direktorius grynus pinigus padavė padėdamas pinigus ant darbo stalo tuo metu, kai dirbo prie darbo stalo. Ar tuo metu patalpoje buvo daugiau darbuotojų, nežino, neatsimena. Už gautus grynuosius pinigus niekur nepasirašė. Ar kitiems įmonės darbuotojams direktorius mokėjo premijas, nežino, apie tai tarpusavyje nesikalba. Kaltinamasis Ž. B., 2025 m. sausio 7 d. apklausiamas papildomai ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2023 m. gruodžio 4 d. Mažai pildė dokumentų, susijusių su automobilių pardavimais, ir juose įrašydavo automobilių pardavimų kainas tokias, kokias pasakydavo įrašyti direktorius D. P. arba A. M.. Šiuo metu neatsimena tikslių duomenų ir negali išvardyti automobilių, kuriuos parduodant dokumentuose nurodė mažesnę kainą, nei pirkėjas buvo sumokėjęs, tačiau sutinka su tuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą. Užpildytus dokumentus paduodavo įmonės direktoriui D. P.. Pats grynųjų pinigų iš klientų neimdavo, tą darydavo direktorius arba A. M.. Nežino ir negali pasakyti, kur direktorius D. P. gautus iš klientų grynuosius pinigus panaudodavo. Sutinka, kad būtų paskirta bauda, kurią sumokės. Nuoširdžiai gailisi, kad taip atsitiko (elektroninės bylos 36 t., b. l. 11-12, 15-17, 24-26).

Kaltinamasis G. M., 2025 m. sausio 8 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. pardavimų vadovo pareigose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo D. P.. Įmonės pagrindinė veikla – naudotų automobilių prekyba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota adresu (duomenys neskelbtini), kur yra įmonės ofisas ir automobilių pardavimo aikštelė. Įmonės buhalterė E. S.. Be jo įmonėje dar dirbo vadybininkai A. M., V. J., A. P.. Jis (G. M.) ir A. M. buvo atsakingi už pardavimus ir pardavimo dokumentų pildymą, t. y. transporto priemonės sutartis, sąskaita faktūrą, jei atsiskaitoma grynaisiais pinigais, tai pinigų priėmimo kvitas. Jei jo (G. M.) nebūdavo ar būdavo užsiėmęs, tai pardavimo dokumentus pildydavo vadybininkas A. M.. Automobilius aukciono būdu direktorius pirkdavo iš Olandijos. Nupirktus automobilius parveždavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ autovežiai. Įmonė automobilius parduodavo stovėjimo aikštelėje ir pagal skelbimus, kurie būdavo patalpinti www.autoplius.lt. Automobilių pardavimo kainą nurodydavo direktorius. Direktorius žodžiu buvo nurodęs, kad kai kurių automobilių kainas dokumentuose nurodyti mažesnes, nei realiai sumoka pirkėjas. Dabar praėjus laikui neatsimena, kokių pirkėjų ir kokių automobilių dokumentus supildė neteisingai, t. y. nurodė mažesnes kainas, nei pirkėjai sumokėjo, tačiau sutinka su tuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą. Tikrai nežino, kur įmonės direktorius D. P. panaudodavo gautus grynuosius pinigus. Gautus grynuosius pinigus iš pirkėjo įdėdavo į seifą, kuris buvo ofiso patalpose, arba paduodavo direktoriui į rankas. Užpildytus dokumentus sudėdavo į spintą, kuri buvo ofiso patalpose ir kiek atsimena buhalterė iš ten pasiimdavo dokumentus. Sutinka sumokėti baudą, jei jam ją paskirs (elektroninės bylos 36 t., b. l. 89-92).

Kaltinamasis A. M., 2023 m. birželio 28 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad nuo 2016 metų spalio mėnesio pradžios dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose, o nuo 2023 metų balandžio mėnesio dirba pardavimų vadovo pareigose. Įmonės direktorius D. P., buhalterė E. S.. Įmonėje be jo dar dirba vadybininkai Ž. B., A. P. ir V. J.. Pagrindinės darbo funkcijos yra bendravimas su klientais, automobilių pardavimų dokumentų pildymas, automobilių srautų pardavimų judėjimas, automobilių pardavimų skelbimų patalpinimas į internetą, automobilių remonto priežiūra ir kiti einamieji darbai. Įmonė automobilius perka aukcionu ir iš įmonių, esančių Olandijoje. Visus pirkimus vykdo direktorius. Automobilius iš Olandijos parveža logistikos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kiek kainuoja automobilių parvežimas iš Olandijos, tikrai nežino. Dažniausiai vienas ar du autovežiai per savaitę atveža automobilius. Visi parduodami automobiliai yra laikomi įmonės aikštelėje, esančioje prie įmonės patalpų. Nupirkti automobiliai buvo techniškai tvarkingi arba su smulkiais defektais. Jei reikėdavo tvarkyti automobilius, tai automobilius varydavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jei smulkūs defektai, tai šiuos defektus remontuodavo V. ir A.. Parduodamų automobilių kainą nustato direktorius. Per savaitę dažniausiai parduodama nuo 5–15 automobilių. Kai pradėjo dirbti vadybininkas Ž. B., tai jis iš jo (A. M.) perėmė visą dokumentacijos pildymą, susijusį su automobilių pardavimais. Dažniausiai automobilius perka trečiųjų šalių gyventojai iš Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos. Trečiųjų šalių gyventojai už perkamus automobilius atsiskaito grynaisiais pinigais, jei automobilio vertė viršija 5 000 Eur, tai tie pirkėjai vyksta į (duomenys neskelbtini) banką ir į įmonės sąskaitą įneša pinigus pagal automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Jei priima grynuosius pinigus, kurių vertė viršija 5 000 Eur ir yra supildytas pinigų priėmimo kvitas, tai kiek žino, buhalterė supildo formą VMI apie grynųjų pinigų paėmimą. Direktoriaus nurodymu tiek automobilius parduodant eksportui, tiek Lietuvos piliečiams buvo pasakęs, kad automobilių pirkimų–pardavimų sutartyse nurodyti mažesnes sumas, t. y. nuo 500 eurų iki 1 500 eurų, nei realiai sumokėdavo pirkėjai. Automobilių pirkėjams prieš suderinant galutinę pardavimo kainą pasakydavo, kad sutartyje bus nurodyta mažesnė pirkimo kaina, o reikės sumokėti pilną suderintą kainą. Pinigų skirtumą, kuris likdavo nuo kainos nurodytos pirkimo–pardavimo sutartyje ir sumokėtos pirkėjo, dienos pabaigoje paduodavo direktoriui. Jokių užrašų nei kompiuteryje, nei ranka, kiek pinigų paduodavo direktoriui, nevedė. Kai buhalterė būdavo darbo vietoje, nes ji dirbdavo ne kiekvieną dieną, tai nunešdavo visus užpildytus dokumentus. Jei klientas pageidauja, tai yra taikoma nuolaida automobiliui nuo 200 iki 300 Eur. Nuo šių metų pradžios kiekvienam automobiliui yra taikoma 2 mėnesių garantija varikliui ir pavarų dėžei, t. y. jei klientas pageidauja gauti garantiją, tai tuomet klientui nėra taikoma nuolaida, o jei pageidauja be garantijos, tai taikoma nuolaida. Apie garantijos suteikimą/atsisakymą yra nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje. Kokią pardavimo kainą nurodyti sutartyje visada pasako direktorius, jis nusprendžia pardavimo galutinę kainą. Įmonės grynuosius pinigus į banko sąskaitą visada įneša direktorius, į kokį banką ar kokius bankomatus, nežino. Darbo užmokestį gauna į „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą vieną kartą per mėnesį. Gauna apie 1 500 Eur. Kiekvieno mėnesio pradžioje direktorius išmokėdavo įmonės patalpoje, paduodant į rankas, grynus pinigus ne mažiau kaip 1 000 Eur ir ne daugiau 2 000 Eur. Už šiuos gaunamus grynus pinigus niekur nepasirašydavo. Žino, kad galimai Ž. B., A. P. ir V. J. taip pat direktorius mokėjo grynuosius pinigus, bet kaip jiems direktorius paduoda pinigus nėra matęs. Kiekvieną mėnesį, be darbo užmokesčio, daugiau pajamų negauna. Kiek per savaitę nuo parduodamų automobilių lieka neapskaitytų pinigų, negali tiksliai pasakyti. Supranta, kad vykdydamas direktoriaus D. P. nurodymą klastojo transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartis, kuriose įrašydavo mažesnes automobilių kainas, nei iš tikro sumokėdavo pirkėjai, dėl to nuoširdžiai gailisi. Taip pat kaltinamasis A. M., 2025 m. sausio 7 d. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad praėjus laikui negali išvardyti visų automobilių, kuriuos parduodant dokumentuose nurodė mažesnes kainas, nei pirkėjai buvo sumokėję, tačiau sutinka su tuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą. Užpildytus dokumentus ir gautus grynuosius pinigus iš klientų paduodavo įmonės direktoriui D. P.. Nežino, negali pasakyti, ar direktorius D. P. grynuosius pinigus panaudodavo įmonės reikmėms. Nuoširdžiai gailisi. Sutiktų, kad būtų paskirta bauda, kurią sumokėtų (elektroninės bylos 35 t., b. l. 170-172, 182-184).

Kaltinamasis A. P., 2023 m. birželio 28 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą, 82 straipsnio 3 dalį, parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku nuo 2019 m. birželio 12 d. Įsidarbino į šias pareigas ir jose dirba ir iki šiol. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra pusbrolis D. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima lengvųjų automobilių pirkimu–pardavimu. Įmonėje dirba 5 žmonės, jis, vadovas, buhalterė, pardavimų vadovas A. M., vadybininkas Ž. B., vadybininkas V. J.. Kiek žino, A. su Ž. yra atsakingi už automobilių pardavimą, jis – už numerių išėmimą iš Regitros, tech. apžiūros praėjimą. Visų darbuotojų, išskyrus buhalterę, darbo vieta yra viename ir tame pat pastate, tai yra (duomenys neskelbtini). Tai yra vienas didelis kabinetas. Prieigą prie bendrovės banko sąskaitų turi pats vadovas D. ir galbūt buhalterė, daugiau, kiek žino, niekas neturi. Bankinius pavedimus atlieka vadovas ir buhalterė. Įmonės buhalterinę apskaitą veda buhalterė E. S.. Tačiau kas yra bendrovės kasininkas nežino. Pats su įmonės pinigais nedirba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka automobilius tik iš Olandijos. Pirkimus vykdo tik vadovas D., todėl jis tik vienas turi prisijungimus ir kaip tiksliai vyksta pirkimai, žino tik jis. Duomenis apie Olandijos aukcionus taip pat žino tik D., jis (A. P.) net nežino jokių pavadinimų ir pirkimų tvarkos. Kiek žinoma, perkamas automobilis atsiskaitant tik banko pavedimais, bet ne grynaisiais pinigais užsienio respublikoje. Kaip tie pinigai atsispindi buhalterinėje apskaitoje ir kokie dokumentai automobilio pirkimui pildomi, net nežino, niekada nesidomėjo. Automobiliai perkami tvarkingi, nedaužti, važiuojantys, be jokių defektų. Nebent gali būti įskilus lempa arba tokio pobūdžio smulkūs pažeidimai. Nežino iš kurių tiekėjų yra perkami „maržiniai“ automobiliai. Nupirktus automobilius į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristato UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei gerai žino, tai D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. Z. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkiai. Kokia automobilio pervežimo kaina nežino, kaip už tai atsiskaitoma, nežino. Skelbimus apie parduodamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilius į skelbimų portalą talpina A. M.. Tų automobilių kainą nustato vadovas D.. Automobiliai parduodami ir Lietuvoje, ir užsienyje. Ar yra pastovūs klientai, nežino, gal A. turėtų daugiau žinoti, nes jis dirba su pardavimais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirkus automobilį Olandijoje kaip be defektų ir geros būklės, būna, kad parveža tralas ir pravažiavus užsidega lemputės, taip paaiškėja vėliau, kad buvo vis tik su defektu. Įmonė automobilių netaiso, parduoda su vietoje nustatytais defektais, pigesne kaina. Yra tekę vežti automobilius keisti jiems važiuoklės dalis, tepalus, montuoti padangas. Tada vykdavo į „(duomenys neskelbtini)“ dar kreipdavosi į (duomenys neskelbtini) – dėl padangų montavimo, o į „(duomenys neskelbtini)“ dėl variklio klaidos nustatymo. Kiek tvarkydavo šituos gedimus, visada buvo apmokama per banką su išrašyta sąskaita faktūra, niekada nėra mokėjęs grynais pinigais. Įmonė per mėnesį parduoda daugiau nei 20 automobilių, tačiau tikslaus skaičiaus negali įvardinti. Kiek žinoma, visi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliai parduodami su pirkimo pardavimo sutartimi, o kokie daugiau pildomi finansiniai dokumentai, nėra žinoma, jų nepildo. Taip pat pildoma sutartis dėl suteikiamos automobiliui garantijos, tik žino, tačiau tokios sutarties dar nėra pildęs. Galvoja, kad tokia garantijos suteikimo sutartis turi būti pildoma 2 egz., vienas pirkėjui, o kitas lieka įmonėje. Bet patvirtinti to negali. Ar visa suma yra rodoma pardavimo dokumentuose, pasakyti negali, tokių dokumentų asmeniškai nepildo. Vadovas D. yra sakęs, kad pirkėjams galime taikyti nuolaidą iki 200 Eur, todėl ją taiko visiems pirkėjams. Pasitaiko ir didesnė nuolaida jei jau labai daug įbrėžimų ar suplyšusi sėdynė ar panašiai. Kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose laikomi pinigai už parduotus automobilius nėra žinoma, įstaigos patalpose būna nedaug, nes darbas yra ne įmonės patalpose. Kiek žino įmonės pinigus į banką įneša tik vadovas D., bent jau niekada nėra girdėjęs, kad kitas darbuotojas tai darytų. Atlyginimą gauna vieną kartą per mėnesį, pervedant į banko sąskaitą tai yra 1 350 Eur, tai yra pastovu. Tik praeitą mėnesį gavo apie 1 200 Eur, kadangi savaitę laiko buvo atostogose. Nuo to laiko kai dirba šioje įmonėje, niekada nėra gavęs jokių neoficialių pinigų. Dirba tik šioje įmonėje, daugiau niekur nedirba, jokių premijų laikotarpyje nuo 2019 iki 2023 metų nėra gavęs. Įmonės patalpose yra spinta, kurioje dedami dokumentai, reikalingi buhalterei atlikti apskaitą. Todėl kiekvienas vadybininkas supildęs dokumentus, juos deda į tą spintą, o paskui būna nešami buhalterei. Įmonė prekiauja automobiliais ir Lietuvos klientams ir galima atsiskaityti grynais pinigais iki 5 000 Eur. Kaip vyksta toliau su grynais pinigais nežino, tai vykdo vadovas D., o jei jo nėra, tada vadybininkas A., bent jau taip yra matęs. Apie įmonės pelningumą nieko pasakyti negali, taip pat nežino kiek atlyginimo gauna kiti įmonės darbuotojai. Kaltinamasis A. P., 2025 m. sausio 8 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jo pagrindinės darbo funkcijos buvo išimti iš „Regitra“ valstybinius numerius, atlikti techninę apžiūrą bei atlikti automobilių ir ūkio darbus. Įmonėje pagrinde už parduodamų automobilių dokumentų pildymą buvo atsakingi G. M. ir A. M.. Kai išėjo G. M. iš darbo ir kai A. išeidavo atostogų, tuomet pildydavo automobilių pardavimo dokumentus. Kokias įrašyti sumas už automobilių pardavimus pasakydavo direktorius D. P.. Būdavo, kad įrašydavo mažesnes automobilių kainas, nei realiai kainuodavo automobilis, bet dabar neatsimena, kokiems asmenims ir kokiems parduodamiems automobiliams dokumentuose nurodė mažesnes kainas, nei pirkėjai sumokėdavo, tačiau sutinka su tuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą. Pats grynųjų pinigų iš pirkėjų neimdavo, tą visada darydavo direktorius. Pasirašytus dokumentus dėdavo į spintą, iš kurios dokumentus pasiimdavo buhalterė E. S.. Nežino, kur direktorius laikė ir panaudojo grynuosius pinigus. Sutiks sumokėti paskirtą baudą. Nuoširdžiai gailisi, kad taip neapgalvotai pasielgė (elektroninės bylos 36 t., b. l. 38-40, 62-65).

Kaltinamasis D. P., 2024 m. gruodžio 31 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad nuo pat įmonės įsteigimo yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonė užsiima naudotų automobilių prekyba, nekilnojamojo turto nuoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota adresu (duomenys neskelbtini), kur yra įmonės ofisas ir automobilių pardavimo aikštelė. Įmonėje dirba buhalterė E. S., prekybos vadovas A. M., vadybininkai V. J., A. P.. Ž. B. ir G. M. įmonėje jau nedirba. Už pardavimus ir pardavimo dokumentų pildymą atsakingas A. M., o jei jo nėra tai dokumentus gali pildyti vadybininkai. Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą mato, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. buvo parduoti 96 automobiliai su mažesne automobilių pardavimo kaina, iš kurių pats pardavė du automobilius. Pagrinde automobiliai pardavimui įsigyjami iš Olandijos aukciono būdu. Nupirkti automobiliai iš Olandijos pargabenami autovežiais. Šią paslaugą teikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir parvežama apie 70 automobilių per mėnesį. Pargabentus automobilius, jei reikia, remontuoja. Smulkius remonto darbus atlieka V. J.. Jei reikalingas rimtesnis remontas, tai automobilius transportuoja į autoservisus. Visais atvejais už remontą išrašomos sąskaitos faktūros, kurios įtraukiamos į buhalterinę apskaitą. Automobilių pirkimo dokumentus kartu su pardavimų dokumentais pateikia buhalterei E. S.. Dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų automobilių pardavinėjami skelbimų portale www.autoplius.lt. Skelbimuose nurodomos ne galutinės kainos, pirkėjai gali derėtis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamiems automobiliams nėra nustatytas fiksuotas antkainis, pardavimo kainos nustatomos pagal tuo metu esančias rinkos kainas, automobilio būklę. Paprastai nuo pradinės automobilio kainos nuleidžiama apie 100–200 Eur, nebent automobilis ilgai neparduodamas arba yra kažkokių gedimų, tai kaina būna mažinama ir daugiau. Didžioji dauguma automobilių parduodami su technine apžiūra, kurią organizuoja ir apmoka pati įmonė. Parduodant automobilius buvo atvejų, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, kad parduodant 96 automobilius pardavimo dokumentuose buvo įrašoma mažesnė kaina negu ta, už kurią realiai buvo parduotas automobilis. Pardavimo metu pirkėjui surašomi dokumentai – pirkimo–pardavimo sutartis ir, jeigu apmokėjimas vyksta grynaisiais, kasos pajamų orderio kvitas, PVM sąskaita–faktūra. Sutartyje, sąskaitoje faktūroje bei kvite buvo nurodoma mažesnė pardavimo kaina. Tokiu būdu norėjo sumažinti pardavimo kainą, kad būtų mažesni mokesčiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pripažįsta, kad buvo atvejų, kada pats nurodė vadybininkams nurodyti mažesnes kainas, bet buvo atvejų, kad ir pats prašė pirkėjų sutartyje nurodyti mažesnę kainą. Dabar negali išvardyti automobilių, kuriuos parduodant dokumentuose buvo nurodoma mažesnė, nei pirkėjo sumokėta kaina, kadangi visko neprisimena, tačiau sutinka su tuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą. Pranešime apie įtarimą nurodyta pinigų suma – 114 825 Eur, gauta pardavus automobilius, dalies už juos sumokėtos kainos nefiksuojant apskaitos dokumentuose, buvo panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms – mokant darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį, nurodyti tikslių sumų negali, nes praėjus laikui neatsimena, bei kitoms įmonės reikmėms, bet dabar praėjus laikui negali konkrečiai nurodyti kokioms. Jokių tai patvirtinančių dokumentų šiuo metu neturi ir jų pateikti negaliu. Automobilių pardavimo dokumentai buvo pateikiami buhalterei, kuri pagal juose esančius duomenis įtraukdavo juos į apskaitą. Dėl to, kad dalies gautų pajamų nefiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, nuoširdžiai gailisi, valstybei padarytą žalą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktus civilinius ieškinius atlygino, patvirtinančius dokumentus pateikė prie apklausos. Iš šio įvykio pasimokė, darbuotojams padidino darbo užmokesčius, automobilių pardavimo dokumentuose nurodo tikslias pardavimo kainas ir ateityje tai nepasikartos. Nuoširdžiai gailisi (elektroninės bylos 35 t., b. l. 75-80).

Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytojas R. J., 2023 m. liepos 26 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad naudojasi automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šį automobilį įsigijo 2022 m. rugpjūčio 9 d. Apie šį parduodamą automobilį skelbimą rado internetiniame tinklalapyje www.autoplius.lt. Kiek pamena, skelbime buvo trumpas automobilio aprašymas, taip pat buvo informacijos papildomame komentare apie automobilį, kaina apie 10 400 Eur ar 10 500 Eur, bei buvo nurodyti pardavėjo kontaktai. Parodė, kad automobilį pardavinėjo įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Peržiūrėjus skelbimą, pasiūlymas dėl automobilio tiko. Skelbime nurodytu telefono numeriu, kurio dabar neatsimena, susisiekė su pardavėju. Paskambino ir pasiteiravo, kokia automobilio būklė, nurodė, kad automobilio būklė gera, defektų nėra. Kalbėjo bendrus klausimus apie automobilį, tiksliai jų įvardinti negali, nes praėjo nemažai laiko. Pasakė, kad nori apžiūrėti automobilį ir sutarė, kad gali atvykti. Tą pačią dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, adresu (duomenys neskelbtini), kur yra įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir pardavinėjo minėtą automobilį. Atvykus, apžiūrėjo minėtą automobilį, kuris ir stovėjo aikštelėje nurodytu adresu, kuriuo atvyko. Automobilio būklė buvo gera. Matė, kad automobilio galinėje dalyje ant sparno buvo nežymus palinkimas, ir dėl to buvo nevienodas tarpas tarp sparno ir buferio. Tačiau šis apgadinimas tenkino, kadangi jis buvo mažareikšmis. Kitų didesnių jokių apgadinimų nematė. Taip pat pats važiavo minėtu automobiliu, jis buvo tinkamas, jokių trūkumų nepastebėjo. Automobilis, kai jį apžiūrinėjo, buvo be techninės apžiūros. Kadangi apžiūros metu automobilis tenkino, nusprendė jį įsigyti. Paklausė, ar bus praeita techninė apžiūra, pardavėjas atsakė, kad tai gali padaryti ir sutarė, kad jie praeis techninę apžiūrą. Apie kitus darbus, kuriuos turėtų atlikti pardavėjas, nieko nekalbėjo, kadangi automobiliui nieko nereikėjo daryti. Nepamena kaip gavosi kalba apie automobilio rezervavimą, bet sutarė, kad palieka 100 Eur rankpinigių. Pardavėjas nurodė, kad kai praeis technikinę tai paskambins ir bus galima tvarkyti pardavimą. Sutarė jog automobilį pirks už 10 300 Eur. Taip pat sutarė, kad už automobilį mokės grynais pinigais. Po kelių dienų paskambino pardavėjas ir pasakė kad technikinė praeita. Nepamena ar tą pačią dieną ar sekančią dieną vėl nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą pirkti minėtą automobilį. Automobilį įsigijo iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pardavėjas buvo vyras, kalbėjo lietuviškai. Vyras buvo apie 35 metų amžiaus, jo veido bruožų neįsidėmėjo. Jį matė tik du kartus, kai buvo apžiūrėti automobilį ir tada, kai jau pirko automobilį. Šio vyro vardo ir pavardės nežino, jo nepažįsta. Kai antrą kartą atvyko į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ atsivežė sutartą pinigų sumą. Jokių pavedimų į jokias bankines sąskaitas neatlikinėjo ir apie tai nekalbėjo, kadangi buvo pasakęs, jog mokės grynais pinigais. Įmonėje sumokėjo sutartą sumą, tai yra 10 300 Eur, surašė pirkimo pardavimo sutartį bei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas. Tada buvo paduoti minėti dokumentai bei automobilio Olandiški registracijos dokumentai ir techninės apžiūros lapas. Tą dieną, kai sumokėjo pinigus ir supildė dokumentus, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pasiėmė automobilį. Po dokumentų supildymo vienas nuvyko į Regitrą, kur užsiregistravo automobilį savo vardu ir buvo išduoti lietuviški dokumentai ir valstybiniai numeriai. Už automobilio registravimą mokėjo pats. Registravimo metu paskambino dar pardavėjui ir pasakė, kad jis patvirtintų automobilio pardavimą. Daugiau su pardavėju nekontaktavo ir nesimatė. Visą pinigų sumą už automobilio pirkimą sumokėjo minėtoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ kai atvyko antrą kartą. Klausė, kokia transporto priemonės kaina bus nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje, pardavėjas nurodė, kad gali rašyti mažesnę kainą, ir nurodė, kad gali įrašyti 8 900 Eur. Dėl nurodytos kainos sutartyje skirtumo nebuvo. Visuose surašytuose dokumentuose, tai yra transporto priemonės pirkimo pradavimo sutartyje, PVM sąskaitoje faktūroje ir pinigų priėmimo kvite buvo nurodyta suma 8 900 Eur, tačiau iš viso už automobilį sumokėjo 10 300 Eur su paliktu anksčiau avansu. Visus pinigus padavė tam pačiam asmeniui, kuris ir išrašinėjo visus minėtus dokumentus. Parduodamo automobilio skelbime, automobilio kaina buvo nurodyta ar 10 400 Eur ar 10 500 Eur, ir tą skirtumą iki 10 300 Eur su pardavėju suderėjo kaip nuolaidą. Automobiliui garantija suteikta nebuvo, jokie dokumentai dėl to nebuvo išduoti, jos paprašyti pamiršo pats, nors skelbime buvo užsiminta apie garantiją (elektroninės bylos 4 t., b. l. 12-15).

Liudytojas T. A., 2023 m. liepos 26 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug 2022 metų rudenį internetiniuose puslapiuose ieškojo skelbimų apie parduodamus automobilius. Tiksliai nepamena, tačiau skelbimą apie sudominusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio dabartinis valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rado internetiniame puslapyje „Autogidas.lt“ arba „Autoplius.lt“. Nepamena, kokia konkrečiai informacija buvo nurodyta skelbime apie parduodamą automobilį, pamena tik tiek, kad buvo įdėtos automobilio nuotraukos. Automobilis buvo juodos spalvos. Skelbime buvo nurodytas pardavėjo telefono numeris, kurio neišsaugojo. Automobilį pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ar ši įmonė buvo nurodyta skelbime nepamena. Kokia buvo nurodyta automobilio kaina nepamena. Su automobilio pardavėju kontaktavo telefonu, tačiau telefono numerio nepamena ir jo neišsaugojo. Pirmą kartą paskambinęs pardavėjui, paklausė kada gali atvažiuoti ir apžiūrėti automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Apie ką konkrečiai dar kalbėjo nepamena. Automobilį apžiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Apžiūrint automobilį sužinojo, jog automobilis yra tinkamas eksploatuoti, tačiau neturėjo galiojančios techninės apžiūros dokumento. Kadangi automobilis patiko, paprašė, kad būtų sumažinta pardavimo kaina ir atlikta techninė apžiūra. Asmeniškai kažkokių svarbių automobilio defektų nepastebėjo. Tą kartą išvyko. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą atliko 100 Eur pavedimą, kaip užstatą už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ rezervaciją. Praėjus tam tikram laikui, sulaukė skambučio iš pardavėjo, kuris pasakė, jog automobilio techninės apžiūros metu paaiškėjo, kad yra sugedęs automobilio aušinimo skysčio siurblys bei nesureguliuoti žibintai. Šiuos defektus pardavėjas sutiko pašalinti ir vėl vykti dėl automobilio techninės apžiūros. Tiksliai nepamena, tačiau tuo kartu sutarė, kad automobilis bus parduotas lyg už 3 300 Eur. Kai nuvyko antrą kartą, automobilis jau turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Kaip jau nurodė, automobilį pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal jų surašytą pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje pasirašė kaip pirkėjas. Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaina – 3 000 Eur. Paklausė pardavėjo, kodėl sutartyje nurodyta ne sutarta suma, tai yra 3 300 Eur, o 3 000 Eur. Pardavėjas pasakė, kad 300 Eur yra už automobilio remonto išlaidas, todėl 300 Eur suma į pirkimo–pardavimo sutartį neįrašyta. Už automobilį pardavėjui sumokėjo grynaisiais pinigais 3 200 Eur bei 100 Eur jau buvau pervedęs į įmonės sąskaitą už automobilio rezervaciją. Dėl automobilio pirkimo visą laiką bendravo su vienu ir tuo pačiu vyriškiu, kuriam ir padavė grynuosius pinigus – 3 200 Eur. Vyriškis kalbėjo lietuviškai, buvo apie 35 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, veido bruožų neįsidėmėjo. Nurodyto vyriškio nei vardo, nei pavardės nežino. Už automobilio pirkimą sumokėjo grynaisiais pinigais 3 200 Eur pirkimo dieną, kai buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis. Už automobilio „(duomenys neskelbtini), juoda, 2007 m.“, kurio dabartinis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rezervaciją, 2022 m. rugsėjo 1 d. atliko 100 Eur pavedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančią (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio pirkimas – pardavimas vyko 2022 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų automobilių aikštelėje. Automobilio pardavėjas atliko automobilio remontą bei vyko dėl techninės apžiūros atlikimo. Buvo atiduota sąskaita, kurioje nurodyti atlikti automobilio remonto darbai, ar turi išsaugojęs nurodytą sąskaitą nežino, jeigu pavyks surasti ją pateiks. Už įsigytą automobilį pardavėjui sumokėjo grynuosius pinigus 3 200 Eur, vienu kartu, automobilio pirkimo metu. Ar pardavėjas pildė grynųjų pinigų perdavimo dokumentą nepamena. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina 3 000 (trys tūkstančiai) Eur, tačiau už automobilį sumokėjo 3 300 Eur. Kaip jau nurodė grynuosius pinigus 3 200 Eur padavė pardavėjui, o 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo atlikęs 100 Eur pavedimą, kaip rezervaciją už automobilį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Kokia skelbime buvo nurodyta parduodamo automobilio kaina nepamena. Nurodo, jog buvo sutarę, kad už automobilį sumokės 3 000 Eur, tačiau sumokėjo 3 300 Eur, kadangi automobilį reikėjo suremontuoti. Automobiliui nebuvo suteikta garantija, todėl jokių tai patvirtinančių dokumentų negavo (elektroninės bylos 4 t., b. l. 52-55).

Liudytojas K. J., 2023 m. liepos 27 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 metais norėjo įsigyti automobilį, todėl 2021 m. gruodžio 16 d. nuvyko į automobilių turgavietę, esančią (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, kartu su žmona I. J., gimusia (duomenys neskelbtini), apžiūrėdami parduodamus dėvėtus automobilius, šalia pastebėjo kitą automobilių aikštelę, kuri priklausė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Minėtoje įmonėje, tai yra aikštelėje, apžiūrėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė nurodytą kainą lape, t. y. 8 200 Eur, ir nuėjo pas galimai direktorių D. P., jo kontaktai nurodyti įsigyto automobilio Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), telefono numerio neturi, su kuriuo pirmo kontakto metu, t. y. žodžiu aptarė pirkimo–pardavimo sutartį ir galutinę kainą. Bendravimo metu su galimai direktoriumi D. P. kaina už „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuleista 200 Eur ir sutarta galutinė kaina – 8 000 Eur. Prieš perkant dominantį automobilį apžiūros metu, techninė apžiūra buvo atlikta (techninės apžiūros dokumente, pastabose nebuvo jokių įrašų apie kažkokius gedimus), buvo tvarkingas, be defektų, tinkamas eksploatuoti. Gali paliudyti, kad su įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ galimai direktoriumi ir galimai vadybininku A. M. (direktoriaus ir vadybininko kontaktai nurodyti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje) jokių automobilio pirkimo sąlygų neaptarė. Kiek pamena, direktoriui paliko grynaisiais 200 Eur, kad rezervuotų „(duomenys neskelbtini)“, o po kelių dienų atvyko į tą pačią įmonę kartu su vadybininku galimai A. M. nuvykę į VĮ ,,Regitra“, registruoti automobilį, pats asmeniškai sumokėjo už registruotus nuolatinius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) ir grįžo į tą pačią įmonę, kiek pamena minėtam vadybininkui nuėmė laikinus numerius ir uždėjo nuolatinius, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), vadybininkui galimai A. M. padavė likusius grynais 7 800 Eur, kuris pateikė pinigų priėmimo kvitą, tačiau šio dokumento nebeturi, neišsaugojo. Automobilio pirkimo pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta ne visa pinigų suma už perkamą automobilį, kaina buvo nurodyta 6 500 Eur, o sutarimo metu su direktoriumi automobilis įsigytas už 8 000 Eur, kurie perduoti vadybininkui. Kiek pamena, prieš įsigyjant minėtą automobilį tiek internete oficialiame puslapyje ,,(duomenys neskelbtini)“ skelbime ,,(duomenys neskelbtini)“, tiek įmonėje pateikta automobilio pardavimo kaina nurodyta – 8 200 Eur suma skyrėsi nuo įsigyto automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje kainos, su nuolaida skirtumas susidarė 1 500 Eur. Apie minėtą pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą sumą su direktoriumi sutarę nebuvo, apie tai nekalbėjo pretenzijų dėl to jam neturėjo. Transporto priemonės pirkimo–pradavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta 1 mėnesio garantija, taikoma automobilio mechaniniams mazgams. Automobilio pardavėjas, galimai vadybininkas A. M., kuris pateikė pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kalbėjo lietuvių kalba, apie 180 cm ūgio, tamsių plaukų, apie 30-35 metų, lieso kūno sudėjimo, asmenį atpažintų iš veido bruožų, o kitas asmuo, galimai direktorius, kalbėjo lietuvių kalba, apie 40-45 metus, vidutinio kūno sudėjimo, plikas, apie 175 cm ūgio, kurį taip pat atpažintų pagal veido bruožus. Automobilio pirkimo metu direktorius paklausė, ar pinigai bus pervesti bankiniu pavedimu ar grynaisiais, atsakė, kad visus pinigus duos tik grynaisiais. 2022 m. lapkričio 26 d. nuvykus į minėtą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonę, esančią (duomenys neskelbtini), automobilių turgavietėje ir apžiūrėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio kaina tiek oficialioje ,,(duomenys neskelbtini)“ svetainėje, tiek pačioje įmonėje nurodyta 4 500 Eur, susitikus su minėtu direktoriumi D. P., žodžiu buvo susitarta įsigyti automobilį su nuolaida – 200 Eur, viso už galutinė sumą – 4 300 Eur. Prieš perkant dominantį automobilį apžiūros metu, automobilis turėjo defektų, t. y. bildėjo važiuoklė, todėl įmonė įsipareigojo sutvarkyti ir atlikti techninę apžiūrą savo lėšomis. Automobilio rezervavimui direktoriui buvo palikta grynais 50 Eur. Po kelių dienų nuvyko į VĮ ,,Regitra“, registruoti automobilį, pats asmeniškai sumokėjo už registruotus nuolatinius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) ir grįžęs į tą pačią įmonę, darbuotojui (stambaus kūno sudėjimo, 190 cm ūgio, apie 30 metų, rudos spalvos plaukų, kalbėjo lietuvių kalba) nuėmė laikinus numerius ir uždėjo nuolatinius, 2022 m. lapkričio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), vadybininkui galimai A. M. padavė likusius grynais 4 250 Eur, kuris pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta sumokėta 3 800 Eur suma. Pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) garantija automobiliui suteikta nebuvo. Automobilio pirkimo metu direktorius paklausė, ar pinigai bus pervesti bankiniu pavedimu, ar grynaisiais, atsakė, kad visus pinigus duos tik grynaisiais. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaina neatitiko tiek nurodytame internete oficialiame puslapyje ,, (duomenys neskelbtini)“ skelbime, tiek pačioje įmonėje pateikta suma, skirtumas su nuolaida susidarė 500 Eur (elektroninės bylos 3 t. b. l. 44-48).

Liudytojas K. S., 2023 m. rugpjūčio 1 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 15 d. įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį įsigijo pagal skelbimą, tai yra internetiniame tinklalapyje rado skelbimą apie parduodamą automobilį. Tiksliai nepamena, kokiame internetiniame puslapyje rado skelbimą, bet turėtų būti arba www.autogidas.lt arba www.autoplius.lt. Kiek pamena, skelbime buvo nurodyta bendra informacija apie automobilį, nuotraukos, kaina, jei gerai pamena, apie 7 600 Eur plius PVM. Automobilio kaina buvo lyg 8 500 Eur. Taip pat kiek pamena komentare buvo nurodyta, kad automobilis iš Olandijos ir galimai įmonės rekvizitai. Įmonės pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, skelbime buvo nurodytas miestas (duomenys neskelbtini). Daugiau apie skelbimą nelabai ką pamena. Dėl automobilio skambino kontaktuose nurodytu numeriu, jo tikrai neatsimena. Paskambinęs teiravosi, kokia automobilio būklė, atsakė, kad automobilis tvarkingas, taip pat klausė, ar automobilio kaina galutinė, ar dar bus galima derėtis, atsakė, kad minimaliai galima bus derėtis, ir sutarė, kad atvyks apžiūrėti automobilį. Pokalbio metu pasakė aikštelės adresą, kur stovėjo automobilis, adreso tikslaus neatsimena, bet tai buvo (duomenys neskelbtini) mieste. Kiek pamena, sekančią dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą nurodytu adresu apžiūrėti automobilio. Automobilį apžiūrinėjo porą dienų prieš jo registravimą, kai jį nusipirko. Apžiūrint automobilį, jokių defektų nepastebėjo, jis buvo tvarkingas, pats važiavo su minėtu automobiliu. Apžiūrėjus, automobilis tiko, todėl nusprendė jį įsigyti. Automobiliui techninė apžiūra atlikta nebuvo. Su pardavėju sutarė, kad pardavėjas pravarys automobilio techninę apžiūrą. Pirmo susitikimo metu su pardavėju konkrečiai nesutarė, kaip atsiskaitys už automobilio pirkimą. Jiems nebuvo jokio skirtumo, ar mokės pavedimu, ar grynais pinigais. Sutarė, kad automobilį pirks už 8 300 Eur. Tiksliai nepamena, ar atliko pavedimą, ar grynais pinigais, paliko rankpinigių 100 Eur, dėl automobilio rezervacijos. Taip pat nurodė, kad rytoj pravarys techninę apžiūrą ir kad galės atvažiuoti ir tvarkyti tolimesnius dokumentus. Sekančią dieną ruošėsi važiuoti vėl į (duomenys neskelbtini), prieš tai pasiskambino pardavėjui, bet jis pasakė, kad techninės apžiūros nepraėjo, nurodė, kad degė kažkokia lemputė, tačiau kokia nežino, ir kad tai sutvarkys, ir kad atvyktų rytoj. Sekančią dieną pasiskambino pardavėjui ir pasakė, kad atvyksta. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, adreso neatsimena, tačiau tuo pačiu, kur ir apžiūrėjo automobilį, bei kur yra įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį įsigijo iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Abu kartus, kai buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) miestą dėl automobilio, bendravo su pardavėju vyru. Jis kalbėjo lietuviškai, jo vardo pavardės nežino, jo nepažįsta. Veido bruožų neatsimena, kadangi jį matė tik kelis kartus. Visas atsiskaitymas už automobilį vyko, kai nuvažiavo 2022 m. liepos 15 d. į (duomenys neskelbtini) pirkti automobilį. Dokumentų tvarkymas ir atsiskaitymas vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje. Atsivežė dalį grynų pinigų, kokią sumą tiksliai neatsimena. Už automobilį sumokėjo 8 300 Eur. Atsiskaitant už automobilį, pasakė, kad dalį pinigų perves pavedimu, o dalį mokės grynais, pardavėjui tai tiko. Iš savo „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, kurios neatsimena, atliko pavedimą. Kokią sumą pervedė, neatsimena. Taip pat negali pasakyti, kokią tiksliai pinigų sumą padavė grynais pinigais, kadangi to nepamena. Buvo surašytas pinigų priėmimo kvitas, PVM sąskaita faktūra ir transporto priemonės pirkimo–pradavimo sutartis. Automobilio pirkimo pardavimo sutartyje yra kaina yra 7 600 Eur, tačiau realiai už automobilį sumokėjo 8 300 Eur. Kadangi norėjo nusiderėti mažesnę automobilio kainą, tai pardavėjas pasakė, kad dokumentuose gali rodyti mažesnę automobilio kainą ir dar nuleis 100 Eur. Nebuvo jokio skirtumo, kokia bus nurodyta automobilio kaina dokumentuose, todėl sutiko. Po dokumentų pasirašymo buvo perduoti automobilio dokumentai ir techninės apžiūros lapas bei supildyti dokumentai, automobilio rakteliai ir pats automobilis. Po dokumentų supildymo nuvyko (duomenys neskelbtini) mieste į „Regitra“ kur užsiregistravo automobilį. Į „Regitra“ vyko vienas. Po automobilio registravimo „Regitra“ daugiau su pardavėju nekontaktavo ir su juo nebendravo bei nebuvo susitikęs. Daugiau jokių pinigų niekam nepadavė ir nepervedė. Visus pinigus mokėjo vienu metu būnant įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), grynus pinigus padavė tam pačiam pardavėjui su kuriuo bendravo. Kaip minėjo, automobilio kaina pirkimo–pardavimo sutartyje skiriasi nuo kainos nurodytos skelbime, ir nuo realios kainos, kurią sumokėjo. Kaip minėjo, už automobilį iš viso sumokėjo 8 300 Eur. Automobilio varikliui buvo suteikta vienų metų garantija, tačiau jokių dokumentų apie tai neturi (elektroninės bylos 2 t., b. l. 133-137).

Liudytojas V. B., 2023 m. rugsėjo 5 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sužinojo iš internetinio puslapio „Auto Pliuso“. Skelbime buvo nurodyti pardavėjo, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kontaktai, taip pat buvo nurodyti parduodamo automobilio esminiai duomenys: automobilio metai, rida, kaina, kilmės šalis. Kiek pamena, buvo nurodyta automobilio stovėjimo vieta, t. y. įmonės adresas, tikslaus adreso nežino, žino, kad (duomenys neskelbtini). Kontaktavo skelbime nurodytu mobilaus ryšio telefonu, numerio neišsaugojo. Pirmo kontakto metu kalbėjo su vyriškiu, jis nenurodė savo vardo. Aptarė, kur yra automobilis, sutarė, kad gali atvykti į vietą ir apžiūrėti minėtą automobilį. Minėtą automobilį vyko apžiūrėti į įmonės jau anksčiau nurodytą adresą, automobilių aikštelę. Apžiūrėjo automobilį, didesnių defektų automobiliui nebuvo. Galbūt salono keli pabraižymai, standartinis automobilio nusidėvėjimas. Apžiūrint automobilį technikinė apžiūra nebuvo atlikta, technikinė apžiūra buvo atlikta prieš perkant automobilį. Tai maždaug praėjus dviem paroms nuo apžiūros. Tik dėl technikinės apžiūros, jokių kitokių papildomų sąlygų su pardavėju nebuvo aptarta. Jokių rankpinigių pardavėjui nedavė už automobilio rezervavimą. Kiek prisimena, už automobilį sutarė mokėti 9 000 Eur. Bent jau suprato, kad iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo jau minėtą automobilį, kitų duomenų nurodyti negali. 2023 m. lapkričio 23 d. atliko bankinį pavedimą į „(duomenys neskelbtini)“ įmonės sąskaitą (duomenys neskelbtini), t. y. pervedė 8 100 Eur iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Grynais pinigais sumokėjo 900 Eur. Fizinis transporto priemonės perdavimas vyko toje pačioje aikštelėje, jau aukščiau nurodytu adresu. Automobilį registravo pats, mokėjo taip pat pats. Apklausos metu pateikti dokumentų neturi, gal būt yra palikti (duomenys neskelbtini). Kai pardavėjui perdavė 900 Eur grynais, negali pasakyti, ar perdavė kokį tai grynų pinigų įmokėjimo kvitą. Tai buvo senai, todėl nepamena. Šiuo metu pirkimo–pardavimo sutartis yra (duomenys neskelbtini), todėl negali atsakyti, ar ten nurodyta suma buvo visa, kurią ir sumokėjo. Tikriausiai ant pirkimo–pardavimo sutarties buvo užrašyta visa suma, t. y. 9 000 Eur. Jokio garantinio laikotarpio automobiliui suteikta nebuvo (elektroninės bylos 3 t., b. l. 24-27).

Liudytojas B. Č., 2023 m. rugsėjo 6 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metais ieškojo įsigyti automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir tokį, kokio norėjo, rado internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“, jo kaina svetainėje buvo nurodyta 7 400 Eur. Buvo aprašytas ir pats automobilis, bet iš visų pateiktų duomenų atsimena tik, kad pardavėjas buvo nurodytas „(duomenys neskelbtini)“, žmogaus vardas ir pavardė nebuvo nurodyta. Automobilis stovėjo aikštelėje, kuri yra toje pačioje gatvėje, kur ir pagrindinis (duomenys neskelbtini) automobilių turgus. Radęs automobilį, niekam neskambino, o tiesiog nuvyko ten, kur buvo nurodyta. Automobilis stovėjo žvyruotoje aikštelėje, ten pat buvo ir ofisas. Ofise rado vyriškį, jo vardo, pavardės nežino, bet jis buvo tvarkingai apsirengęs, taip suprato, kad jis buvo vadybininkas. Pasakė jam, jog nori apžiūrėti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jis davė automobilio raktus, bet kartu nėjo. Pats apžiūrėjo automobilį, viskas tiko ir tenkino, jokių akivaizdžių automobilio gedimų nepastebėjo, todėl grįžo į ofisą ir pasakė, jog nori jį pirkti bei paklausė, ar nebūtų galima nuleisti kainą. Tas vyriškis sutiko nuleisti du šimtus eurų ir tai tenkino, todėl galutinė kaina buvo 7 200 Eur. Kadangi tą pačią dieną, kai automobilį apžiūrėjo, negalėjo jo iš karto nusipirkti, nes dar trūko šiek tiek pinigų, vyriškis paprašė palikti rankpinigius ir taip rezervuoti automobilį. Sutiko, kiek prisimena, paliko tam vyriškiui 400 Eur, joks dokumentas tuo metu, kai padavė pinigus, išduotas nebuvo. Susitarė, jog atvyks kažkur po savaitės ir sumokės likusią pinigų dalį ir tada pasiims automobilį. Gerai neprisimena, bet mano, kad vyriškis lyg ir užsirašė kažkokiame sąsiuvinyje, jog iš jo gavo 400 Eur, tačiau ten nereikėjo pasirašyti. Kažkur po savaitės, jau su visa likusia pinigų suma atvyko į tą pačią automobilių aikštelę bei ten rado tą patį vyriškį. Jam padavė 6 800 Eur, buvo išrašyta automobilio pardavimo–pirkimo sutartis, tačiau joje nurodyta mažesnė kaina, kokia tiksliai dabar neprisimena, mano, kad 6 000 Eur, bet gali būti ir kita. Automobilio pardavimo–pirkimo sutarties nebeturi, todėl jos pateikti negali. Neklausė, kodėl sutartyje yra nurodyta mažesnė kaina nei realiai sumokėjo, suprato pats, kad rizikuoja, tačiau tam neprieštaravo, o vyriškis nieko ir neaiškino. Nusipirktu automobiliu patenkintas, pirkdamas neapsiriko, jokių gedimų iki šiol nepastebėjo ir automobilio neremontavo, keitė tik stabdžių kaladėles, todėl jokių pretenzijų „(duomenys neskelbtini)“ neturi. Su surašyta sutartimi be pardavėjo nuvyko į (duomenys neskelbtini) „Regitra“ skyrių ir ten be jokių problemų automobilį priregistravo savo vardu. Ant automobilio buvusius „raudonus numerius“ parvežė atgal į „(duomenys neskelbtini)“. Automobiliui buvo suteikta garantija, tik negali nurodyti kokiam laikotarpiui, gali būti, kad mėnesiui, ar dėl to buvo išduotas koks nors dokumentas dabar neprisimena. Už automobilį iš viso sumokėjo grynais 7 200 Eur, iš šios sumos buvo palikęs 400 Eur rankpinigių. Kokią tiksliai dieną atvyko ir apžiūrėjo automobilį bei paliko rankpinigius neprisimena, bet likusią pinigų sumą grynais sumokėjo tą pačią dieną, kai buvo surašyta automobilio pardavimo–pirkimo sutartis bei tą pačią dieną automobilį priregistravo savo vardu. Automobiliui, kai jį pirko, jau buvo atlikta techninė apžiūra. Automobilį pirko iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau asmens, kuris įformino pirkimo sutartį, vardo ir pavardės nežino (elektroninės bylos 3 t., b. l. 113-116).

Liudytojas V. B., 2023 m. rugsėjo 7 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kiek atsimena, 2021 metais, apie gruodžio mėnesio pradžią intensyviai ieškojo automobilio internetiniuose skelbimų portaluose. Naršydamas skelbimuose pastebėjo, kad įmonė, jos pavadinimo tiksliai neatsimena tai, galėtų būti UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekiauja automobiliais, skelbime rado, kad minėta įmonė parduoda automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Kokiame skelbimų portale rado skelbimą neatsimena. Skelbime nurodyta buvo visi standartiniai duomenys apie parduodamą automobilį, pardavėjo kontaktai ir kt. Automobilis buvo laikomas, kiek suprato, pardavėjo įmonės aikštelėje, šalia (duomenys neskelbtini) automobilių turgaus, tikslaus adreso nežino. Pirmą kartą su pardavėju dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ susisiekė telefonu, kuris buvo nurodytas skelbime. Koks tai telefono numeris tikrai neatsimena. Susisiekus su pardavėju sutarė, kad atvyks pasižiūrėti automobilio į vietą. Susisiekus su pardavėju, sekančią dieną nuvyko į jo nurodytą vietą, kur stovėjo automobilis, šalia (duomenys neskelbtini) automobilių (jau buvusio) turgaus vienoje iš aikštelių, tikslaus adreso neatsimena. Nuvykus apžiūrėti automobilio, ant automobilio buvo matomi išoriniai įbrėžimai ant abiejų pusių. Daugiau kažkokių rimtesnių ir matomų defektų nepastebėjo. Apžiūrėtam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikta lietuviška techninė apžiūra. Su pardavėju sutarė jo prašymu, kad už automobilį sumokės dalį grynaisiais pinigais, dalį atsiskaitys mokėjimo kortele. Automobilio pardavėjas įsipareigojo pagal galiojančią tvarką perleisti automobilio registraciją, t. y. patvirtinti „Regitra“ puslapyje įvykusi pardavimo sandorį ir kad toliau galėtų tvarkytis automobilio įsigijimą bei registraciją savo vardu. Grynųjų pinigų pardavėjui duoti nereikėjo už automobilio rezervaciją ir už kitas paslaugas duoti nereikėjo. Tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena, bet jo manymu su pardavėju sutarė už 6 000 Eur. Tiksliai žino, kad automobilį įsigijo iš įmonės, pavadinimo šiuo metu tiksliai neatsimena, bet jo įsigytas automobilis dokumentuose buvo užrašytas ant tos įmonės. Pardavėjo jokių duomenų nežino. Kaip pirko automobilį, jų buvo ne vienas. Su pardavėju dėl dalies lėšų už įsigyjamą automobilį pervedimo į banką nieko nesitarė. Pardavėjas pats pasiūlė dalį pinigų už automobilį duoti grynaisiais, dalį atsiskaityti kortele. Sutiko, nes tai tiko. Jokio pavedimo neatliko, dalį sumos atsiskaitė grynaisiais pinigais, dalį kortele. Automobilio pirkimas vyko toje pačioje vietoje, kur ir apžiūrėjo automobilį. Sumokėjus ir atsiskaičius už automobilį, iškart juo išvyko pats. Pardavėjas jokių papildomų veiksmų neatliko. Jis perdavė automobilio techninės apžiūros lapą bei automobilio registracijos liudijimą. Registracijos liudijimą, registruojant automobilį, iš jo paėmė „Regitra“ ir išdavė naują, jo vardu. Kitų jokių dokumentų neturi. Po automobilio registracijos jokių papildomų pinigų pardavėjui nemokėjo, ką sutarė sumokėjo, pasirašė sutartį ir išvyko iš jų. Automobilio pirkimo sutartyje buvo įrašyta nevisa pinigų suma už perkama automobilį. Koks buvo santykis grynųjų pinigų ir atsiskaitymo kortele neatsimena. Taip daryti nurodė automobilio pardavėjas. Automobilio kaina sutartyje skiriasi nuo tos kainos, kuri buvo nurodyta skelbime. Skelbime automobilio buvo nurodyta kaina 6 200 Eur, o sutartyje buvo įrašyta, kiek atsimena, 4 400 Eur. Kodėl taip įvyko nežino, sutarties nepildė, sutartį pildė pardavėjas. Su juo taip nesitarė. Sutartį paskaitė tik grįžęs į namus. Automobiliui buvo suteikta garantija, tačiau kokiam laikui nepasakys, galbūt apie keletą mėnesių. Jokių dokumentų, kad suteikta garantija, pardavėjas neišdavė (elektroninės bylos 3 t., b. l. 59-63).

Liudytojas S. L., 2023 m. rugsėjo 7 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ieškojo sau automobilio internetiniame puslapyje „Autogidas.lt“ ar „Autoplius.lt“, šiuo metu tiksliai nepamena. Konkrečiai skelbimuose ieškojo ir žiūrinėjo automobilius „(duomenys neskelbtini)“. Skelbime atkreipė dėmesį į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, sidabrinės spalvos, automobilis buvo tvarkingas, patiko, tvarkingas salonas, skelbimas buvo įdėtas įmonės „(duomenys neskelbtini)“, tai atrodė patikimiau. Skelbime buvo nurodyta automobilio kaina 10 200 Eur sumoje, automobilis iš Švedijos, tvarkingas, nurodytas kontaktinis telefono numeris, koks neatsimena, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai, davė vieno mėnesio garantiją. Daugiau nurodyti nieko negali, kas konkrečiai buvo nurodyta skelbime, nes neatsimena. Iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino nurodytu telefonu, koks neatsimena, neišsisaugojo, pasiteiravo, ar turi minėtą automobilį. Atsakė, kad turi. Kadangi automobilis patiko, tai pats sekančią dieną, t. y. 2022 m. balandžio 8 d., nuvyko į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį, jis buvo tvarkingas, be defektų, tinkamas eksploatuoti. Automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, kuri galiojo iki 2022 metų gruodžio mėnesio, kuri buvo atlikta Švedijoje. Jokių darbų automobilio pardavėjas neįsipareigojo atlikti, iki kol bus įteisintas automobilio pirkimas–pardavimas. Automobilį pirko grynais pinigais, juos paduodant automobilio pardavėjui į rankas, automobilį nusipirko iš karto, kada jį apžiūrėjo. Prieš atvykstant apžiūrėti parduodamo automobilio, jokių rankpinigių nemokėjo. Automobilį su pardavėju sutarė pirkti už 10 000 Eur. Automobilį pirko iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje bei skelbime. Už įsigytą automobilį grynais padavė 10 000 Eur įmonės darbuotojui, automobilio pirkimo pardavimo metu, būdamas įmonėje. Nusipirktą automobilį pasiėmė iš tos pačios automobilių stovėjimo aikštelės, esančios jų įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilio pardavėjas sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, padavė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sumokėta suma už įsigytą automobilį įrašyta 7 800 Eur, o į rankas už įsigytą automobilį padavė 10 000 Eur, tačiau neatkreipė dėmesio į nurodytą sumą, liepė rašytis ir pasirašė. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilio kaina yra 10 200 Eur, padarė nuolaidą 200 Eur, jau būnant pas juos įmonėje ir perkant automobilį. Su automobilio pardavėju nebuvo jokios kalbos dėl pinigų, net neatkreipė dėmesio, padavė 10 000 Eur į rankas ir viskas. Buvo suteikta vieno mėnesio garantija, tai buvo nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Ne iš karto pastebėjo, kad pinigų suma pirkimo–pardavimo sutartyje neatitiko sumokėto sumos, tai pastebėjo būdamas namuose, po keleto dienų (elektroninės bylos 3 t., b. l. 151-153).

Liudytojas E. V., 2023 m. rugsėjo 8 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 metų gruodžio mėnesį ieškojo pirkti automobilio ir internetiniame puslapyje pamatė skelbimą su dominančiu automobiliu. Dabar tiksliai neatsimena, ar pasiskambino, ar buvo parašytas adresas, kad automobilis yra (duomenys neskelbtini). Nuvyko apsižiūrėti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ir jis tiko, ir su įmonės, kurios pavadinimo neatsimena, darbuotoju sutarė, kad sekančią dieną atvyks nupirkti automobilio. Taip pat tas pats darbuotojas pasakė, kad automobiliui atliks techninę apžiūrą ir sutarė, kad atveš ratus, kuriuos pakeis. Darbuotojas nurodė, kad automobilio galutinė kaina bus 5 000 Eur. Atvykus sekančią dieną, sumokėjo grynais pinigais 5 000 Eur tam pačiam darbuotojui, su kuriuo bendravo dieną prieš. Taip pat pasirašė dokumentus apie pinigų priėmimą bei pasirašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje. Neatsimena, negali pasakyti, kokia pinigų suma buvo nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, į tai nekreipė dėmesio. Atsimena, kad darbuotojas buvo kažką sakęs apie automobilio garantiją, bet kiek laiko ir kokioms dalims ji buvo suteikta, neatsimena, negali pasakyti. Su kokiu darbuotoju bendravo ir kaip jis atrodė negali pasakyti, neatsimena (elektroninės bylos 3 t., b. l. 40-41).

Liudytojas P. V., 2023 m. rugsėjo 11 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2021 metų birželio mėnesio ieškojo pirkti automobilio. Automobilio ieškojo ir internetiniuose puslapiuose, bet nerado. Todėl nutarė važinėti po automobilių pardavimo aikšteles (duomenys neskelbtini). 2021 metų rugpjūčio mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, važinėjant po automobilio aikšteles, rado tinkamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį rado įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje automobilių aikštelėje. Ten buvo konsultantas–pardavėjas, kurio nei vardo nei pavardės nežino, davė automobilio raktelius pasibandymui. Su konsultantu–pardavėju buvo labai minimalus bendravimas, tiesiog sakė pasibandyti automobilį, jei patiks, galės pildyti pirkimą. Minėtą automobilį išmėgino ir jis patiko. Kadangi jokių trūkumų nerado, nusprendė įsigyti. Automobilis buvo tvarkingas, be defektų, tinkamas eksploatuoti. Automobilį apžiūrėjo toje pačioje aikštelėje, kur ir rado jį pirkti. Automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra. Kadangi nusprendė pirkti automobilį, priėjo prie to pačio konsultanto, kurio tikriausiai neatpažintų, ir tarėsi dėl automobilio pirkimo. Jie prašė už automobilį 6 500 Eur. Nusiderėjo 200 Eur. 5 300 Eur pervedė iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) į jų įmonės sąskaitą (duomenys neskelbtini). 1 000 Eur padavė konsultantui–pardavėjui į rankas. Su automobilio pardavėju jokių įsipareigojimų neatliko, nereikėjo. Tą pačią dieną su minėtu konsultantu–pardavėju susirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartį pildė konsultantas–pardavėjas. Automobilis buvo su tranzitiniais numeriais ir jis paprašė, kad kai išsiims savo numerius, juos atvežtų atgal. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo už 6 300 Eur. Negali įvardinti, iš ko tiksliai įsigijo automobilį. Negali pasakyti, ar tai iš įmonės, ar iš fizinio asmens. Nežino pardavėjo nei vardo, nei pavardės. Automobilio pardavėjas pasiūlė 5 300 Eur pervesti į banką ir 1 000 Eur duoti grynaisiais. Sutiko su tokiu pasiūlymu. Po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties surašymo iš savo sąskaitos pervedė 5 300 Eur į jo nurodytą sąskaitą ir davė 1 000 Eur grynais. Pavedimą už automobilį „(duomenys neskelbtini)“ padarė 2021 m. rugpjūčio 16 d. iš savo sąskaitos ir gavėją nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei nurodytą pardavėjo sąskaitą. Kai pavedimą padarė už automobilį. Su nusipirktu automobiliu išvažiavo iš aikštelės į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną pats registravosi automobilį (duomenys neskelbtini) ir mokėjo pats už automobilio registravimą. Jokių dokumentų pardavėjas nedavė registruojant mašiną, išskyrus lietuvišką techninę apžiūrą ir pirkimo–pardavimo sutartį, kurios neturi ir negali pateikti. Už paduotus pardavėjui grynuosius 1 000 Eur iš pardavėjo grynųjų pinigų perdavimo patvirtinančių dokumentų negavo ir negali pateikti. Negali tiksliai patvirtinti, ar automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje buvo įrašyta visa pinigų suma už perkamą automobilį, nes neatsimena ir neturi pirkimo–pardavimo sutarties. Kadangi automobilį rado vietoje automobilių stovėjimo aikštelėje, negali pasakyti, ar skelbime apie parduodama automobilį kaina skiriasi pirkimo–pardavimo sutartyje. Automobiliui nebuvo suteikta garantija, todėl jokių dokumentų neturi (elektroninės bylos 2 t., b. l. 180-183).

Liudytojas O. H., 2023 m. rugsėjo 13 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad naudojuosi automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį įsigijo radęs skelbimą internete, „auto plius“ paskyroje. Skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ stovi aikštelėje (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas automobilio VIN kodas. Patikrinęs VIN kodą programoje „Car Vertical“, pamatė, kad VIN kodas priklauso kitam automobiliui. Skelbime automobilio kaina buvo nurodyta daugiau negu 7 000 Eur, kokia tiksliai kaina buvo neprisimena. Automobilio skelbimą, kiek prisimena, buvo patalpinusi įmonė „(duomenys neskelbtini)“, telefono numeriai buvo nurodyti +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini). Skelbime buvo nurodyta automobilio rida, galia KW, kad pardavinėjami nesugadinti eismo įvykiuose automobiliai, automobilis parvežtas iš Olandijos, skelbime buvo nurodyta, kad duodama automobiliui 3 mėnesių arba 20 000 km garantija. Vėliau, kai pirko minimą automobilį, pardavėjas paaiškino, kad už garantiją reikia primokėti 200 ar 300 Eur, tiksliai neprisimena, garantinės paslaugos atsisakė ir pinigų neprimokėjo. Tardamasis dėl automobilio pirkimo, bendravo su vyriškiu, skelbime nurodytais telefonų numeriais, kuriuo numeriu, konkrečiai neprisimena, savo telefone neišsisaugojo, bendravo skambindamas per „Viber“ programėlę, naudodamasis savo (duomenys neskelbtini) telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) ir skambindamas iš savo lietuviško Nr. (duomenys neskelbtini). Elektroniniu paštu su pardavėju nebendravo. Po pirmo kontakto su pardavėju apie automobilį nieko nesužinojo, tiesiog buvo pasiūlyta atvažiuoti ir apžiūrėti automobilį. Tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2022 m. gruodžio 12 d., nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėjo aikštelėje stovintį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Aikštelės adreso neprisimena, jos teritorijoje stovėjo stiklinis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ biuras, ant pastato buvo iškaba „(duomenys neskelbtini)“. Atvažiavęs į automobilių aikštelę, kur stovėjo „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, iš „(duomenys neskelbtini)“ biuro pasiėmė automobilio raktus ir automobilį apžiūrėjo vienas, iš įmonės niekas nedalyvavo. Automobilis buvo tvarkingas, akivaizdžių defektų nesimatė, tinkamas eksploatuoti. Automobilį patikrino su savo atsivežtu prietaisu, kuris parodo, ar automobilis buvo perdažytas, kokiose vietose ir kokio storio yra papildomo grunto sluoksnis po dažais. Prietaisas parodė, kad buvo perdažytas galinis dešinės pusės sparnas ir dar kažkuri dalis automobilio, kuri tiksliai neprisimena. Detaliau apžiūrėjus automobilį matėsi, kad yra perdažyti priekinis ir galinis bamperiai. Įsėdus į automobilio saloną, jis matėsi tvarkingas, užvedus variklį, jis dirbo be priekaištų, prietaisų skydelyje davikliai nerodė jokių gedimų. Automobiliui techninė apžiūra nebuvo atlikta. Aikštelėje apžiūrėjęs automobilį, nuėjo į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, kur su buvusiu darbuotoju pradėjo tartis dėl automobilio pirkimo. Patalpose buvęs vyras galėjo būti apie 35 metų amžiaus, apie 160 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, juodų plaukų, ant jo kūno išskirtinių randų ar tatuiruočių nepastebėjo. Įmonės darbuotojo paklausė, kokia automobilio būtų paskutinė kaina, darbuotojas pasakė, kad galėtų kainą sumažinti 200 Eur. Nesutiko su kaina ir išvažiavo iš aikštelės. Kitą dieną per „Viber“ programėlę susisiekė su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, kuris pasiūlė atvažiuoti į biurą ir tartis dėl kainos. Tada dar kitą dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini), į „(duomenys neskelbtini)“ biurą, kur su įmonės darbuotoju sutarė, kad automobilį parduos už 7 400 Eur, įmonės darbuotojas už papildomus primokėjimus prie sutartos sumos siūlė pravaryti automobiliui techninę apžiūrą ir automobilį priregistruoti. Su pasiūlymais nesutiko. Padavėjui į nurodytą banko sąskaitą pervedė 6 500 Eur. Pardavėjui vis į sąskaitą negaunant pervestų pinigų, kad galėtų automobilį nusivaryti į techninių apžiūrų centrą ir priregistruoti, su pardavėju sutarė, kad jam duoda kaip užstatą 500 Eur grynais. Pinigus padavė tam pačiam asmeniui, apie kurį jau minėjo apklausoje. Padavęs pinigus, išvažiavo į techninių apžiūrų centrą, kur automobiliui neatliko techninės apžiūros, nes buvo vasarinės padangos, trūko gesintuvo. Neatlikus automobiliui techninės apžiūros, grįžo atgal į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir paaiškino, kokie yra automobilio trūkumai. Tas pats įmonės darbuotojas parodė, kur nusipirkti ir pasikeisti padangas bei kitus daiktus. Minėtus daiktus nusipirko iš savo pinigų ir antru bandymu buvo atlikta automobiliui techninė apžiūra, taip pat pats automobilį apdraudė pusei metų. Prieš važiuojant priregistruoti automobilį, įmonės darbuotojas padavė reikiamus dokumentus, tarp kurių buvo pirkimo–pardavimo sutartis, kurią pasirašė. Matė, kad sąskaitoje yra nurodyti 6 500 Eur, tačiau nekreipė dėmesio, skubėjo susitvarkyti automobilio registraciją ir grįžti į (duomenys neskelbtini). Po to automobilį pats prisiregistravo. Po automobilio priregistravimo grįžo į „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo su įmonės darbuotoju derėtis dėl likusių dar nesumokėtų 400 Eur. Paaiškino, kad už papildomus darbus, kol buvo atlikta apžiūra ir priregistruotas automobilis, išleido iki 400 Eur ir jiems likusių 400 Eur nenori mokėti. Po derybų su įmonės tuo pačiu visada apklausoje minimu darbuotoju sutarė, kad galutinė suma bus 7 000 Eur, kuriuos jau buvo sumokėjęs. Iki automobilio priregistravimo VĮ „Regitra“ iš savo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 6 500 Eur ir 500 Eur grynais padavė kaip užstatą apklausoje minimam įmonės darbuotojui, kuris pinigų negrąžino, nes už automobilį buvo sutarta pardavimo kaina 7 000 Eur. Kai perdavė darbuotojui 500 Eur grynais, jis jokio pinigų perdavimo dokumento ar kasos čekio nepateikė. Automobilio pirkimas pardavimas ir fizinis automobilio perėmimas vyko įmonės „(duomenys neskelbtini)“ biure. Skelbime buvo nurodyta automobilio suma virš 7 000 Eur, perkant nusiderėjo iki 7 000 Eur, pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta suma 6 500 Eur, nors už automobilį sumokėjo 7 000 Eur, tai yra 6 500 Eur pervedė į sąskaitą ir 500 Eur davė grynais įmonės darbuotojui (elektroninės bylos 4 t., b. l. 111-124).

???Liudytoja B. V., 2023 m. rugsėjo 25 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 metais, išsilaikiusi vairuotojo teises, pradėjo ieškoti automobilio. Internetiniame puslapyje „Autoplius.lt“ pamatė skelbimą, kuriame buvo nurodyta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 2004 m., techniniai duomenys, pardavėjo telefono numeris, kaina, automobilio laikymo vieta, pardavėjo duomenys. Kas buvo tiksliai nurodyta skelbime, pasakyti negali, nes neprisimena, o išsisaugojusi neturi. Paskambino skelbime nurodytu numeriu ir sutarė susitikti. Iš kokio numerio skambino pardavėjui nurodyti negali, nes nepamena. Pokalbio metu pardavėjas nurodė, kad automobilis yra aikštelėje, neparduotas, todėl nurodė adresą, kuriuo reikėjo nuvykti ir realiai apžiūrėti automobilį. 2021 m. rugpjūčio 5 dieną arba 6 dieną buvo nuvykusi pardavėjo nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), apžiūrėti automobilio. Minėtame adrese buvo automobilių stovėjimo aikštelė, kuri priklausė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo užrašas ant pastato ir vartų. Nuvykus prie automobilio, pardavėjas nurodė, kad tuo metu automobilis buvo praėjęs techninę apžiūrą, apie defektus automobilio nekalbėjo. Automobilis buvo tvarkingas, tinkamas eksploatuoti, tik su keliais smulkiais kėbulo pabraižymais. Su automobilio pardavėju apžiūros metu sutarė kainą, t. y. 3 000 Eur, ir kada galima automobilį pasiimti. Apžiūros metu sutarė, jog atvažiuos už kelių dienų, t. y. šeštadienį, pasiimti automobilio. Pardavėjas neįsipareigojo atlikti jokių automobiliui darbų, apie tai su juo tartasi nebuvo. Tikus automobiliui, davė 100 Eur arba 200 Eur, tiksliai nepamena, kaip rezervacijos mokestį. 2021 m. rugpjūčio 7 d. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo paruošta pirkimo–pardavimo sutartis, prie avanso pinigų, t. y. 100 Eur ar tai 200 Eur, davė dar 2 800 Eur ar 2 900 Eur grynais pinigais, nes bendra suma buvo 3 000 Eur. Visa suma buvo paduota grynais pinigais. Padavus pinigus, gavo tik pirkimo–pardavimo sutartį, o mokėjimą patvirtinančio kvito negavo. Automobilį pirko iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vadybininkas buvo A. M.. Minėtoje sutartyje buvo nurodyta mažesnė automobilio kaina, nes vadybininkas, su kuriuo bendravo, nurodė, jog jeigu nori, kad būtų sutartyje nurodyta tikra suma, tada reikia dar sumokėti apie 200 Eur. Kadangi pirmą kartą pirko automobilį, todėl nesiginčijo ir sutiko nurodyti mažesnę sumą. Pinigus padavė minėtam vadybininkui. Visa informacija apie įmonę, taikomas garantijas nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, kurios kopiją duoda pridėti prie tyrimo. Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 7 d., pasiėmė automobilį iš (duomenys neskelbtini), esančios automobilio stovėjimo aikštelės ir važiavo į „Regitra“ padalinį, kuriame automobilį užregistravo savo vardu. Su automobiliu gavo pirkimo–pardavimo sutartį ir žalią technikinės apžiūros lapą. Visus mokesčius, susijusius su automobilio įregistravimu, mokėjo pati (elektroninės bylos 2 t., b. l. 173-177).

Liudytoja G. K., 2023 m. lapkričio 16 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 metais reikėjo automobilio, todėl žiūrėjo skelbimus internete. Iš pradžių konkretaus modelio neieškojo, bet kažkaip buvo girdėjusi, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobiliai daug piniginės investicijos nereikalauja, todėl žiūrėjo daugiau „(duomenys neskelbtini)“ automobilius. Skelbime rado, kad įmonė, parduoda automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris kaip ir patiko. Automobilis 2009 metų laidos, dyzelinis kuras, pilkos spalvos. Skelbime buvo nurodyta 4 400 Eur kaina. Nuvykus apžiūrėti to automobilio, tai buvo (duomenys neskelbtini) sankirtoje esanti įmonė, lauke buvo automobiliai. Nuėjus į administracines patalpas, pasakius, kad domina automobilis, darbuotojas davė raktelius ir tada jį apžiūrėjo. Dar teko ir pravažiuoti. Automobilis pasirodė tvarkingas, tik be technikinės apžiūros. Tuomet pasakius, kad pirksiu automobilį ir kad reikalinga su technine apžiūra, buvo sutarta, kad įmonė sužiūrės techninę apžiūrą. Ar paliko avansinį mokestį, negali pasakyti, nepamena. Tik pamena, kad pavyko nusiderėti iki 4 200 Eur. Paliko savo telefono numerį ir paskambino gal po kelių dienų. Atvykus automobilio, sumokėjo 4 200 Eur, tuomet surašė pirkimo–pardavimo sutartį, ant kurios, jei gerai pamena, suma buvo įrašyta 4 000 Eur. Tada padavė 2 vnt. raktelių, automobilio dokumentą, techninės registracijos liudijimą ir dar gal kokį dokumentą. Ar buvo suteikta garantija, negali pasakyti, nepamena. Tačiau jokių problemų su automobiliu neturėjo. Juo važinėja ir iki šiol (elektroninės bylos 1 t., b. l. 149-151).

Liudytojas S. B., 2023 m. lapkričio 16 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metų lapkričio mėnesio pradžioje ieškojo pirkti automobilio ir internetiniame puslapyje pamatė skelbimą su dominančiu automobiliu. Nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėjo kelis dominančius automobilius. Išsirinko automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir su įmonės darbuotoju sutarė, kad rezervuotų automobilį ir pasakė, kad dviejų ar trijų dienų bėgyje atvyks atsiimti automobilio. Automobiliui galiojo Olandijos valstybės technikinė apžiūra, todėl jos atlikti ir nereikėjo. Automobilio kaina skelbime buvo nurodyta 9 500 Eur. Pasiteiravo, ar nuleis automobilio kainą, bet darbuotojas pasakė, kad arba nuleidžia 200 Eur kainą, arba automobiliui suteikia 1 metų garantiją. Pasirinko, kad būtų automobiliui suteikta garantija ir elektroniniu paštu atsiuntė garantinį draudimą su numatytomis sąlygomis. Darbuotojas nurodė, kad automobilio galutinė kaina bus 9 500 Eur. Įmonės patalpose atliko bankinį pavedimą į įmonės sąskaitą, pervesdamas 7 700 Eur, o likusią sumą 1 800 Eur sumokėjo grynais pinigais. Už sumokėtus grynus pinigus nebuvo išrašytas joks dokumentas. Pasirašant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, buvo nurodyta 7 700 Eur suma. Su kokiu darbuotoju bendravo ir kaip jis atrodė negali pasakyti, neatsimena (elektroninė bylos 4 t., b. l. 71-73).

Liudytoja R. B., 2023 m. lapkričio 17 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kadangi reikėjo automobilio savo reikmėm, todėl dar 2019 metais, panašiai metų pabaigoje, ieškojo pirkti automobilio. Žiūrėjo įvairius skelbimus, bet pakalbėjus su pažįstamais, buvo pasiūlyta nusipirkti būtent „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, dėl to, kad mažai genda ir didelių investicijų nereikalauja. Taip pat pažįstami pasiūlė kreiptis į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Dar kai žiūrėjo skelbimus, rado patinkančią „(duomenys neskelbtini)“, 2009 metų laidos, dyzeliniu kuru. Skelbime buvo nurodyta kaina 4 000 Eur. Nuvykus apžiūrėti to automobilio, tos įmonės darbuotojas davė raktelius, leido apžiūrėti, leido pravažiuoti. Viską apžiūrėjus, automobilis tiko ir nutarė jį pirkti. Tuomet su darbuotoju derėjosi dėl kainos ir nuleido 200 Eur. Automobilio techninė apžiūra jau buvo atlikta. Tuomet su darbuotoju nuėjo į administracines patalpas, kur pildė dokumentus. Pildė pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo parašyta pirkimo pardavimo kaina 3 800 Eur, kadangi nusiderėjo 200 Eur. Todėl buvo sumokėta visa suma grynais pinigais 3 800 Eur. Padavus pinigus, ar davė kokį nors pinigų priėmimo dokumentą, dabar jau net nepamena. Automobiliu naudojuosi ir šiuo metu. Kadangi automobilis pirktas prieš 4 metus laiko, todėl nelabai ką ir prisimena (elektroninės bylos 1 t., b. l. 192-194).

Liudytojas V. P., 2023 m. lapkričio 17 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 metų gegužės mėnesį ieškojo automobilio įsigijimui, kad pasikeisti savo turimą seną. Tą patį mėnesį sūnus E. P. pasakė, kad vienoje aikštelėje, kurioje pardavinėjami automobiliai, pamatė stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurį rekomendavo. Vėliau, kokią tiksliai dieną, neatsimena, nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjamų automobilių aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Ten kartu su sūnumi apžiūrėjo minėtą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis tiko, todėl įmonės darbuotojui, kurio nei vardo nei pavardės nežino, pasakė, kad nori automobilį įsigyti. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo registruotas Lietuvoje, taip pat jam nebuvo atlikta techninė apžiūra. Prieš perkant buvo susitarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi darbuotojai perkamam automobiliui atliks techninę apžiūrą, buvo sutarta, kad ši paslauga nekainuos, ji įsiskaitė į automobilio kainą. Kokia tiksliai buvo nurodyta automobilio kaina prieš jį perkant, neatsimena, tačiau sūnus dar apie 200 ar 300 Eur nusiderėjo ir buvo sutarta, kad automobilį įsigys už 7 200 Eur, į kurią, kaip sakė, įskaityta ir techninė apžiūra. Tą pačią diena, įmonės darbuotojui paliko 100 Eur avansą grynaisiais pinigais, ar dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė kvitą, neatsimena, negali to nurodyti. 2020 m. gegužės 12 d., kai jau buvo atlikta techninė apžiūra, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, joje buvo nurodyta, kad automobilio kaina yra 7 200 Eur. Už perkamą automobilį sumokėjo bankiniu pavedimu. Taip pat sudarius rašytinę automobilio pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra. Įsigytas automobilis buvo tvarkingas, jokių papildomų paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės nereikėjo ir jie to nesiūlė. Įmonės atstovas perkant automobilį minėjo, kad automobiliui galioja 4 ar 6 mėnesių garantija, teigė, jeigu per šį laikotarpį automobilis sugestų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūpintųsi jo remontu. Ši garantija buvo žodinė, dėl jos jokio garantinio lapo negavo. Nori pridėti, kad vis dėlto, neatsimena ar automobilio kaina buvo 7 200 Eur, ar 7 300 Eur, atsimena tik tiek, kad 100 Eur grynaisiais buvo sumokėjęs kaip avansą, o visą kitą sumą už perkamą automobilį sumokėjo bankiniu pavedimu. Prie apklausos pateikė 2020 m. gegužės 12 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutarties kopiją ir 2020 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitos faktūros kopiją, daugiau su šiuo automobiliu susijusių dokumentų išsaugojęs neturi (elektroninės bylos 2 t., b. l. 21-24).

Liudytojas A. B., 2023 m. lapkričio 21 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 metų pavasarį ieškojo automobilio įsigijimui. Vieną dieną važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini), pamatė aptvertą aikštelę, kurioje stovėjo daug automobilių, atrodo buvo iškabintų ir reklamų, nes suprato, kad minėtoje aikštelėje stovi pardavinėjami automobiliai. Minėtos aikštelės tikslaus adreso neatsimena, nurodyti negali. Nuvažiavo prie minėtos aikštelės, joje apžiūrėjo stovinčius automobilius. Išsirinko ten stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), norėjo jį išbandyti, todėl nuėjo į aikštelėje buvusį pastatėlį, kuriame buvo kažkoks darbuotojas, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, jo pareigų taip pat nežino. Tame pastatėlyje iš viso buvo trys žmonės, tačiau jų nei vieno nežino, suprato tik kad jie buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Vienam iš darbuotojų padavus išsirinkto automobilio raktelius, juo išvažiavo pasivažinėti, tikslu įsitikinti, ar automobilis tikrai tinkamas. Išbandęs minėtą automobilį nusprendė, kad tikrai jį pirks ir apie tai pasakė vienam iš įmonės darbuotojų. Atsimena, kad tą dieną ant automobilio buvo uždėtas lapelis, ant kurio buvo parašyta jo kaina, būtent – 5 200 Eur, tačiau įmonės darbuotojas padarė nuolaidą ir sutarė, kad automobilį įsigis už 5 000 Eur. Sutarė, kad tą pačią dieną įmonei sumokės 1 200 Eur, o likusią dalį pinigų už perkamą automobilį sumokės bankiniu pavedimu, dėl to, kad dėl tos dalies pinigų turėjo iš banko gauti paskolą. Grynaisiais sumokėjo 1 200 Eur, neatsimena ar dėl to gavo kvitą, negali to nei patvirtinti, nei paneigti, tačiau labiau atrodo, kad joks dokumentas, patvirtinantis pinigų sumokėjimą įmonei, išduotas nebuvo. Vėliau, kai bankas suteikė paskolą, iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 3 800 Eur, tačiau kokią tiksliai dieną, neatsimena. Šiuo metu banko sąskaitos išrašo pateikti negali, tačiau pabandys jį gauti ir atsiųs jį tyrėjai elektroniniu paštu. Iš viso sumokėjus 5 000 Eur už perkamą automobilį, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau jos neberanda, todėl pateikti negali, taip pat neatsimena, kokia automobilio kaina joje buvo nurodyta, tačiau tiksliai atsimena, kad už automobilį tikrai sumokėjo iš viso 5 000 Eur. Nori pažymėti, kad perkant minėtą automobilį, jis jau buvo registruotas Lietuvoje, jam buvo išduoti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), tačiau jam nebuvo atlikta techninė apžiūra, bet su įmonės darbuotojais susitarė, kad įmonė savo lėšomis ją atliks ir tai papildomai nekainuos, kas ir buvo padaryta. Automobilis buvo tvarkingas, daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų nesuteikė. Taip pat įmonės darbuotojas pasakė, kad automobiliui galios 1 mėnesio garantija, tai yra, jeigu automobilis per šį laikotarpį būtų sugedęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atsakinga už jo remontą. Negali tiksliai pasakyti, tačiau atrodo, kad ši informacija apie suteikiamą garantiją buvo užrašyta ant automobilio pirkimo– pardavimo sutarties (elektroninės bylos 2 t., b. l. 15-18).

Liudytojas V. T., 2023 m. lapkričio 22 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad internete rado skelbimą apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kadangi tokio automobilio ieškojo, todėl nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę šio automobilio apžiūrėti. Ten automobilį ir apžiūrėjo. Kiek prisimena, skelbime buvo nurodyta, kad automobilis parduodamas už 6 900 Eur. Apžiūrėjus automobilį, jis tiko, tuomet su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, galimai su vadybininku, tariantis, galutinę kainą nusiderėjo. Sutarė, kad automobilį parduos už 6 800 Eur. Jokių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki bus įteisintas automobilio pirkimas pardavimas neatliko. Kiek prisimena, davė 200 Eur rankpinigių, joks dokumentas dėl rankpinigių davimo išduotas nebuvo. Automobilį pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas paprašė, kad dalį pinigų, kiek pamena, tai 6 000 Eur pervestų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, o kitą dalį sumokėtų grynais. Pinigus grynais perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, tam pačiam, kuris dalyvavo automobilio apžiūroje, kai apžiūrinėjo automobilį davė 200 Eur (rankpinigiai) ir sudarant pirkimo–pardavimo sutartį – 600 Eur, dėl sumokėtų grynų pinigų jokie dokumentai išduoti nebuvo. Kokia suma įrašyta automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje neprisimena, ar tai ta pati kokią sumokėjo, ar kita, pasakyti negali. Automobiliui jokia garantija suteikta nebuvo (elektroninės bylos 2 t., b. l. 9-12).

Liudytojas Š. V., 2023 m. lapkričio 22 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 metais reikėjo automobilio, kadangi buvo jau nusprendęs, kokios markės ir modelio automobilio norės, tai tikslingai to ieškojo interneto puslapyje www.autoplius.com, automobilis buvo „(duomenys neskelbtini)“. Tame puslapyje rado tinkantį variantą, jei gerai pamena, kaina internete galėjo būti apie 7 500 Eur. Pasiskambino nurodytu telefonu ir susitarė nuvažiuoti apžiūrėti automobilio. Apžiūrėti automobilio vyko adresu (duomenys neskelbtini) į įmonės teritoriją, kurioje kaip supranta įmonė ir vykdė veiklą ir patį automobilį pirko iš įmonės, o ne fizinio asmens. Kadangi automobilis tiko, tenkino jo būklė ir kaina, kurią keliais šimtais eurų dar nusiderėjo, nusprendė jį pirkti. Tuomet palikęs avansą – 200 Eur, išvyko paimti likusių pinigų. Per tą laiką įmonės darbuotojai nuvarė automobilį į techninės apžiūros centrą, praėjo techninę apžiūrą. Daugiau su automobiliu nieko daryti nereikėjo. Grįžus atgal su pinigais, automobilis jau buvo suruoštas atsiėmimui, buvo surašyta pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje buvo nurodyta mokėtina suma – 7 000 Eur. Už automobilį realiai sumokėjo 7 200 Eur, taigi į pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo įtraukti 200 Eur. Už automobilį sumokėjo grynais pinigais, sumokėjęs gavo pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir vėliau gavo PVM sąskaitą faktūrą. Visą 7 000 Eur sumą sumokėjo per vieną kartą, vienu mokėjimu. Dėl automobilio garantijos pasakyti nieko negali, tačiau automobilis sugedo tik jį pasiėmus. Tuomet vėl nuvyko į įmonę ir pranešė, kad automobilis sugedo. Pradžioje automobilio nenorėjo tvarkyti, tačiau vėliau pavyko susiderinti, kad automobilį jie sutvarkys. Už atliktą automobilio remontą, t. y. turbinos gedimo tvarkymą, mokėti nieko nereikėjo ir tuo laikotarpiu, kol tvarkė automobilį, kurį buvo įsigijęs, buvo gavęs pakaitinį automobilį (elektroninės bylos 1 t., b. l. 144-146).

Liudytojas M. D., 2023 m. lapkričio 23 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 metų birželio mėnesį reikėjo automobilio, kadangi buvo jau nusprendęs, kad nori automobilio „(duomenys neskelbtini)“, tai tikslingai to ieškojo interneto puslapyje www.autoplius.com. Šiame puslapyje rado patinkantį automobilį, kurį pardavinėjo įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Pasiskambino į šią įmonę ir pasiteiravo apie automobilį ir susitarė, kad atvyks apžiūrėti automobilio. Jei gerai pamena, kaina internete galėjo būti apie 12 000 Eur su mokesčiais. Apžiūrėti automobilio vyko adresu (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso neatsimena, į įmonės teritoriją, kurioje kaip supranta įmonė ir vykdė veiklą. Apžiūrėjus automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jis tiko, tenkino jo būklė ir kaina, kurią keliais šimtais eurų dar nusiderėjo, nusprendė jį pirkti. Tuomet paliko avansą – 2 000 Eur ir kiek atsimena ant balto paprasto lapo įmonės darbuotojas parašė, kad paliko avansą už automobilį. Ar pats pasirašė tame lape, neatsimena. Kadangi pakankamai iš karto neturėjo tokios pinigų sumos, tai sekančią dieną nuvežė į įmonę dar 7 800 Eur grynais ir padavė tam pačiam įmonės darbuotojui, ir jis surašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį su tuo pačiu darbuotoju sutarė žodžiu, kad oficialiai įformins automobilio pirkimą, bet dar turės sekančią dieną atvežti 2 000 Eur, nes buvo sutarę, kad galutinė automobilio kaina bus 11 800 Eur. Ar buvo surašytas dokumentas apie grynųjų pinigų sumokėjimą, neatsimena. Ar visa sumokėtų pinigų suma buvo nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, šiuo metu negali pasakyti, neatsimena, reikia pažiūrėti į sutartį. Radęs sutartį, pateiks tyrėjai elektroniniu paštu. Pasirašius sutartį, automobilį išsivarė ir iš karto nuvažiavo į „Regitra“ ir jį užsiregistravo savo vardu. Po to į įmonę grąžino tranzitinius numerius. Tuomet dar sekančią dieną susiskambino su įmonės darbuotoju ir jis pasakė, kad pinigus atvežti į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną ir nurodė adresą, kurio dabar neatsimena. Nuvykus padavė 2 000 Eur, bet ne tam pačiam įmonės darbuotojui, tai buvo kitas nepažįstamas vyras, kuris atėjo ir įsėdo į automobilį, kuriam padavė pinigus. Šio nepažįstamo vyro apibūdinti negali, nes jį matė tik apie minutę laiko, todėl jo neįsidėmėjo. Joks dokumentas apie 2 000 Eur sumokėjimą nebuvo supildytas, niekur nepasirašė (elektroninė bylos 2 t., b. l. 43-45).

Lliudytojas Ž. L., 2023 m. lapkričio 24 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 metų rugsėjo mėnesį reikėjo automobilio, kadangi buvo jau nusprendęs, kad nori automobilio „(duomenys neskelbtini)“, tai tikslingai to ieškojo interneto puslapyje www.autoplius.com. Šiame puslapyje rado patinkantį automobilį, kurį pardavinėjo įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Nuvyko į įmonės aikštelę, esančią šalia automobilių turgaus, (duomenys neskelbtini). Automobilio kaina skelbime buvo nurodyta virš 7 000 Eur. Apžiūrėjus automobilį „(duomenys neskelbtini)“ jis tiko, tenkino jo būklė. Pasiteiravus įmonės darbuotojo apie galutinę automobilio kainą nurodė, kad kaina bus didesnė nei nurodyta skelbime, nes šis automobilis nebuvo registruotas Lietuvoje. Kiek atsimena, kad galutinė kaina nurodė, kad bus 8 200 Eur. Kaina tiko ir padavė grynais pinigais apie 1 000 Eur, atrodo, kad padavė kažkokį lapuką apie sumokėtą avansą. Paprašė, kad įmonės darbuotojai nuvarytų automobilį apžiūrai į „(duomenys neskelbtini)“ centrą. Darbuotojas sutiko ir automobilį nuvarė. Sekančią dieną iš „(duomenys neskelbtini)“ centro atsiėmė automobilį ir nuvažiavo į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis. Sumokėjo 4 000 Eur bankiniu pavedimu į įmonės banko sąskaitą ir 3 200 Eur sumokėjo grynais pinigais. Ar buvo įrašyta visa grynųjų pinigų suma dokumente apie grynųjų pinigų sumokėjimą, neatsimena. Ar sutartyje buvo nurodyta visa automobilio pirkimo kaina nežino, neatsimena, reikia pasižiūrėti į sutartį. Automobiliui garantija buvo suteikta, bet kuriam laikotarpiui neatsimena (elektroninės bylos 2 t., b. l. 62-64).

Liudytojas L. M., 2023 m. lapkričio 29 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 metais tikslingai ieškojo nusipirkti „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Interneto puslapyje www.autoplius.lt rado dominantį variantą. Pasiskambinęs susitarė susitikti apžiūrėti automobilio. Automobilį apžiūrėti vyko į įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir pardavinėjo automobilį, aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Kokia kaina buvo nurodyta automobilio skelbime, tikrai neprisimena, bet pamena, kad tuo laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ automobilių kainos rinkoje buvo kažkur apie 4 000 – 5 000 Eur, tai gali būti, kad ir įsigytas automobilis buvo panašia kaina. Kadangi tenkino apžiūrėtas automobilis, nusprendė jį įsigyti. Šiek tiek derėjosi dėl kainos, tačiau ar nuleido kainą, šiuo metu tikrai nepasakys, nepamena. Įmonė nuvarė automobilį į techninę apžiūrą ir po kelių dienų atvyko pasiimti automobilio. Šiuo metu nepamena, kiek tiksliai mokėjo už automobilį, gali būti, kad ne mažiau 4 300 Eur, žino, kad suma nuo nurodytos sutartyje labai nesiskyrė. Gali būti, kad jiems sumokėjo keliais šimtais eurų daugiau, nei nurodyta buvo sutartyje. Už automobilį mokėjo bankiniu pavedimu. Jei gerai prisimena, kažkiek buvo palikęs ir avanso, gali būti, kad būtent ta suma ir nebuvo įtraukta į pirkimo–pardavimo sutartį. Bet kaip minėjo, tikslių sumų ir visų detalių nepamena. Automobilį pirko iš juridinio asmens, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, su juo važinėta buvo iki šių metų vasaros, tikrai nebuvo jokių didesnių gedimų ar kažko dėl ko būtų galėjęs reikšti pretenzijas įmonei. Įsigytam „(duomenys neskelbtini)“ automobiliui nebuvo suteikta jokia garantija (elektroninės bylos 1 t., b. l. 197-199).

Liudytojas D. A., 2023 m. lapkričio 29 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 metais nusprendė, kad nori įsigyti „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Šio modelio automobilio ieškojo apie pusę metų, kad rastų variantą, kuris tenkintų. Kažkur 2019 metų gale nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, šalia automobilių turgaus, tikslaus adreso nepamena, kažkur (duomenys neskelbtini). Važinėjo tikslingai ieškodamas automobilio per įvairias vietas, kur juos pardavinėja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė variantą, kuris patiko. Kadangi jie siūlė nuvaryti į servisą ir už tai mokėti 50 Eur, paprašė, kad leistų nuvažiuoti su norima mašina į savo namus, kadangi namuose turi keltuvą. Jie uždėjo automobiliui numerius ir nuvyko į namus ją pasitikrinti. Patikrinęs rado, kad joje neveikė valytuvai, lempos buvo kreivai sudėtos, klibėjo šarnyras. Grįžus į servisą pasakė, kad norėtų jog sutvarkytų rastus gedimus ir praeitų techninę apžiūrą. Už visą šitą jie neprašė nei avanso, nei susimokėti papildomai. Automobilio kaina atvažiavus į įmonės teritoriją ant jo stiklo buvo uždėta 4 700 Eur. Dėl kainos derėjosi, norėjo ją nupirkti už 3 800 Eur, tačiau įmonės atstovai nesutiko, galiausiai, jei gerai pamena, už automobilį sumokėjo tikrai ne mažiau 4 000 Eur, bet lyg ir buvo sumokėta apie 4 500 Eur. Šiuo metu tiksliai neprisimena sumos, kurią mokėjo. Kad ant sutarties nurodyta mažesnė suma, nepamena ar taip buvo. Tiesiog neatkreipė dėmesio, kokia suma įrašyta. Automobilį sutvarkė ir paruošė pardavimui per porą dienų. Kai jį suruošė, informavo, nuvyko į įmonę ir jį pasiėmė, jį pirko iš įmonės, ne iš fizinio asmens. Už automobilį mokėjo bankiniu pavedimu, per kelis kartus, nežino kodėl, bet per vieną kartą bankas neleido atlikti pavedimų. Automobilį turėjo apie keturis metus, jokių nusiskundimų juo tikrai neturėjo. Automobilis buvo tvarkingas ir tikrai negedo per visą laiką kai jį turėjo (elektroninės bylos 1 t., b. l. 162-164).

Liudytojas G. G., 2023 m. gruodžio 4 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 metų birželio mėnesį reikėjo automobilio, kadangi senasis jau buvo pasenęs, todėl ieškojo nusipirkti naujo automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Sūnus per internetinį puslapį rado patinkantį automobilį ir nuvažiavo į aikštelę. Jei gerai pamena, kaina internete galėjo būti apie 5 800 Eur su mokesčiais. Nuvykus į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), į įmonės teritoriją, kurioje kaip supranta įmonė ir vykdė veiklą, apžiūrėjo skelbime nurodytą automobilį. Apžiūrėjus automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jis tiko, tenkino jo būklė ir kaina, kurią vienu šimtu eurų dar nusiderėjo ir nusprendė jį pirkti. Tuomet su įmonės darbuotoju sutarė, kad jų įmonė atliks techninę apžiūrą ir kai atliks, paskambins. Tą pačią dieną pasirašė pirkimo pardavimo dokumentus, tai yra sutartį ir dokumentą apie grynųjų pinigų sumokėjimą, nes už automobilį sumokėjo 5 700 Eur grynais pinigais. Kaip mato pagal automobilio registracijos dokumentus, kad 2020 m. liepos 2 d. automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir tą pačią dieną automobilį „Regitra“ užsiregistravo savo vardu. Visa sumokėtų pinigų sumą buvo nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Kiek atsimena, automobiliui garantija nebuvo suteikta (elektroninės bylos 2 t., b. l. 48-52).

Liudytojas E. K., 2023 m. gruodžio 5 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ yra pirkęs du automobilius, tik negali pasakyti tikslių pirkimo datų, bet pirko metų bėgyje abu automobilius. Apie automobilių pirkimo aplinkybes gali pasakyti, kad išsirinko automobilius interneto puslapyje www.autoplius.com. Šiame puslapyje rado patinkančius automobilius, nes ieškojo pirkti būtent „(duomenys neskelbtini)“. Radęs skelbimus pamatė, kad pardavinėjo įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Pasiskambino į šią įmonę ir pasiteiravo apie automobilius ir susitarė, kad atvyks apžiūrėti automobilio. Kokios kainos buvo nurodytos skelbimuose negali tiksliai pasakyti, bet kiek atsimena virš 3 000 Eur. Apžiūrėti automobilių vyko adresu (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso neatsimena, į įmonės teritoriją, kurioje kaip supranta įmonė ir vykdė veiklą. Apžiūrėjo dominantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jie tiko, tenkino jų būklė ir kaina, kurią nusiderėjo tik apie 50 Eur ir nusprendė juos pirkti. Negali tiksliai pasakyti, nes neatsimena, ar buvo palikęs avansą. Pirmo įsigyto automobilio techninė apžiūra buvo atlikta ir prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjo virš 3 000 Eur, tikslios sumos neatsimena, grynais pinigais už automobilį. Gali pasakyti, kad pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta mažesnė pinigų suma, nei sumokėjo, kokia suma negali pasakyti, reikia pasižiūrėti į sutartį. Už antrąjį įsigytą automobilį sumokėjo 3 600 Eur grynais pinigais. Išrašė pinigų priėmimo kvitą 3 200 Eur ir tokią sumą nurodė pirkimo–pardavimo sutartyje. Antrojo įsigyto automobilio techninę apžiūrą atliko pats. Pasirašius sutartis, automobilius išsivarė ir iš karto nuvažiavo į „Regitra“ ir užsiregistravo savo vardu. Po to į įmonę grąžino tranzitinius numerius. Automobiliams garantija buvo suteikta, bet šiomis garantijomis nepasinaudojo (elektroninės bylos 2 t., b. l. 67-69).

Liudytojas H. S., 2023 m. gruodžio 6 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 metais, tiksliai jau mėnesio neprisimena, ieškojo sau automobilio ir internete, www.autoplius.lt puslapyje, rado dominantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, 2015 metų gamybos. Tada nuvyko apžiūrėti to automobilio gyvai, skelbime nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), ten buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių pardavimo aikštelė. Kiek kainavo automobilis skelbime ir pardavime aikštelėje neprisimena, kiek atsimena apžiūrėjęs automobilį gal tik nusiderėjo apie 200 Eur. Jeigu gerai prisimena, už perkamą automobilį rankpinigių palikti nereikėjo. Automobilio paskutinė pardavimo kainą suderino su pardavėju 11 400 Eur. Kiek prisimena, su automobilio pardavėju sutarė, kad 4 000 Eur sumokės grynais pinigais, o likusius 7 400 Eur – pavedimu per banką į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Tiksliai nepamena, kadangi neturi pirkimo pardavimo dokumentų, tačiau mano, kad ant jų buvo įrašyta automobilio pardavimo kaina 11 400 Eur, t. y. tiek, kiek ir mokėjo, taip pat atsimena kad, prie pirkimo–pardavimo sutarties dar buvo išrašyta ir sąskaita faktūra. Automobilį pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinio asmens. Automobilį pats pateikė techninei apžiūrai ir pats varė registruoti į VĮ „Regitra“. Kažkokios papildomos garantijos automobiliui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo suteikusi (elektroninės bylos 1 t., b. l. 187-189).

Liudytoja A. G., 2023 m. gruodžio 6 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 metais rudenį, tikslaus laiko nepamena, skelbimų portale autoplius.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Jį pardavinėjo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio kaina skelbime buvo 5 000 Eur + mokesčiai. Pasiskambinusi skelbime nurodytu telefonu, susitarė dėl automobilio apžiūros. Tai padarė įmonės veiklos vietoje, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Automobilis tiko, tačiau jį įsigijo gal tik po savaitės, kadangi neturėjo reikiamos sumos. Derėjosi dėl automobilio kainos ir kažkiek nusiderėjo, todėl tiksliai negali pasakyti, kiek už jį sumokėjo, tačiau tikrai pamena, kad pirkimo–pardavimo sutartyje yra įrašyta suma 5 000 Eur, kurią pervedė į nurodytą įmonės sąskaitą, o 500 ar 600 Eur paprašė paduoti grynais. Kodėl paprašė, nepamena, tačiau tikrai padavė minėtą sumą grynais. Ar padavė kažkokį grynųjų pinigų perdavimą patvirtinantį dokumentą, nepamena, bent jo jau išsaugojusi neturiu. Kam perdavė tuos pinigus taip pat nepamena, nes ten buvo keletas darbuotojų, iš kurių su vienu rašėsi sutartį, o su kitu važiavo į šalia esančią VĮ „Regitra“ priregistruoti automobilio. Automobilis, kiek pamena, jau turėjo techninės apžiūros rezultatų ataskaitą. Jį įsigijo be garantijos, todėl kai po pirkimo paaiškėjo, kad neveikia langas, jį tvarkėsi pati (elektroninės bylos 1 t., b. l. 167-169).

Liudytojas V. D., 2023 m. gruodžio 6 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ieškojo sau pirkti automobilio darbo reikalams, kurio kėbulo tipas būtų karavanas. Tada brolio sūnus A. D. pasakė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri randasi (duomenys neskelbtini) mieste, yra automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo tipas karavanas. Tuo metu A. pažįstamas dirbo minėtoje įmonėje, kurio vardas lygtais yra G., tiksliai neatsimena. Tada su A. D. nuvyko į (duomenys neskelbtini), į minėtą įmonę apžiūrėti minėto automobilio. Prieš tai minėto automobilio skelbimo niekur nematė, bet ir neieškojo. Pirmą kartą minėtą automobilį pamatė nuvykęs į (duomenys neskelbtini). Neatsimena datos, kada apžiūrinėjo minėtą automobilį, adreso taip pat neatsimena, bet mano tai buvo „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelė (duomenys neskelbtini), nes ji buvo aptverta ir matė užrašą „(duomenys neskelbtini)“, netoli (duomenys neskelbtini) automobilių turgaus. Minėto automobilio apžiūros metu, pastebėjo, kad neveikia minėto automobilio veidrodėlių reguliavimo mygtukas, apie kurį pasakius „(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotojui, minėtas gedimas buvo pašalintas. Daugiau defektų nepastebėjo. Apžiūros metu minėto automobilio techninė apžiūra nebuvo atlikta, bet sutarus, kad perka minėtą automobilį, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, prieš perkant minėtą automobilį ir sumokant pinigus, pasirūpino, kad automobiliui būtų atlikta techninė apžiūra. Perkant minėtą automobilį su automobilio pardavėju sutarė, kad jie pasirūpins, kad būtų atlikta automobiliui techninė apžiūra, ką jie ir padarė ir palydėjo į VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) mieste, kur padėjo užpildyti reikiamus dokumentus. Automobilio pardavėjas iki automobilio pirkimo pardavimo įteisinimo įsipareigojo tik atlikti automobiliui techninę apžiūrą. Neatsimena, ar jie į VĮ „Regitra“ lydėjo prieš minėto automobilio pirkimo pardavimo įteisinimą ar po. Neatsimena, ar perkant minėtą automobilį sumokėjo rankpinigius kokiu nors būdu. Automobilio kaina buvo 5 500 Eur, tačiau sutarė, kad už automobilį sumokės 5 300 Eur. Už minėtą automobilį sumokėjo 5 300 Eur grynais pinigais. Pinigus mokėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ biuro patalpoje. Už minėtą automobilį sumokėjo grynais pinigais, tik dabar neatsimena, ar iškart visą sumą, t. y. 5 300 Eur, ar mokėjo rankpinigius. Už minėtą automobilį jokių bankinių pavedimų neatliko. Automobilio pirkimo pardavimo datos neatsimena, tikslaus adreso neatsimena, bet tai buvo (duomenys neskelbtini) mieste, aptvertoje aikštelėje, kur buvo užrašai „(duomenys neskelbtini)“ ir šalia buvo minėtos įmonės biuras. Minėta įmonė atliko techninę apžiūrą minėtam automobiliui ir už techninės apžiūros atlikimą mokėti nereikėjo, sumokėjo automobilio pardavėjas. Įmonės darbuotojas lydėjo į VĮ „Regitra“, kur padėjo užpildyti dokumentus, bet kas mokėjo pinigus neatsimena. Automobilio pardavėjui sumokėjo grynais pinigais sutartą 5 300 Eur sumą, už minėtą automobilį. Daugiau su minėtos įmonės darbuotojais, po automobilio pirkimo ir perėmimo, nebendravo. Neatsimena, ar automobilio pardavėjas išrašė ir įteikė grynųjų pinigų perdavimą patvirtinančius dokumentus. Neatsimena, kokia automobilio pirkimo pardavimo suma buvo įrašyta automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje. Už automobilį sumokėjo grynais pinigais ir šiuos pinigus perdavė, anksčiau minėtam asmeniu, kurio kaip minėjo vardas lygtais G. ir jis tuo metu dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Neatsimena, kokia kaina buvo nurodyta minėto automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje, tik atsimena, kad minėto automobilio kaina buvo 5 500 Eur. Nusiderėjo 200 Eur ir sumokėjo 5 300 Eur grynais pinigais. Neatsimena, ar automobilio pardavėjas suteikė minėtam automobiliui garantiją ir ar įteikė tai patvirtinantį dokumentą (elektroninės bylos 1 t., b. l. 156-159).

Liudytojas A. Č., 2023 m. gruodžio 7 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 metų birželio mėnesio pradžioje internetiniame puslapyje „www.autoplius.lt“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, 2015, dyzelis. Automobilį pardavinėjo įmonė pavadinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skelbime buvo pateikta visa informacija apie automobilį, automobilis buvo nedaužtas, įkeltos visos automobilio foto nuotraukos, kiek pamena automobilis buvo iš užsienio, neregistruotas Lietuvoje, be techninės apžiūros. Skelbime buvo pateikti įmonės kontaktiniai telefono numeriai, kurių negali nurodyti, nurodyta vieta, kur galima gyvai apžiūrėti automobilį, kiek pamena, ta įmonė įsikūrusi (duomenys neskelbtini) m., tačiau tiksliai gatvės negali pasakyti. Paskambinus nurodytais telefonais, atsiliepė vyriškas balsas, paklausė, ar dar turi minėtą automobilį, šis patvirtino, kad automobilis yra, trumpai nurodė informaciją apie automobilį. Sutarė, kad nuvyks apžiūrėti minėto automobilio. Kiek atsimena, skelbime parduodamo automobilio kaina buvo nurodyta 8 700 Eur. Telefoninio pokalbio metu su pardavėju šis neprašė jokių pinigų rezervuoti automobilį, jokių rankpinigių nedavė. 2020 m. birželio 8 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) m., tikslios vietos nepamena, į tos įmonės automobilių stovėjimo aikštelę, kur stovėjo norimas pirkti automobilis „(duomenys neskelbtini)“, aikštelėje buvo dar kitų parduodamų automobilių, gal apie 30 vnt., tikrai neskaičiavo. Vietoje buvo įsikūręs tos įmonės ofisas. Bendravo su nepažįstamu vyriškiu apie 40 metų, gal vyresnis. Padavė norimo pirkti automobilio raktelius, nuėjo apžiūrėti automobilio. Apžiūrinti automobilį, jis patiko, jokių techninių defektų nepastebėjo. Jo supratimu automobilis buvo tvarkingas. Kiek atsimena, automobilis buvo be valstybinių numerių. Pardavėjas nurodė, kad jų įmonė sutvarkys techninės apžiūros klausimą bei padės priregistruoti automobilį, kad juo galėtų iš karto naudotis. Kiek atsimena, dar bandė derėtis dėl automobilio kainos, tačiau galutinę kainą pardavėjas nurodė, kad automobilis kainuos 8 600 Eur. Sutikus įsigyti automobilį, palaukė toje aikštelėje iki valandos, pradėjo pildyti automobilio pirkimo pardavimo dokumentus. Pats tik pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, matė, kad pardavėjas sutartyje automobilio kainą nurodė 7 000 Eur, tačiau dėl to jam nieko nesakė. Sutartą sumą už parduodamą automobilį padavė tam pačiam vyrui, viso davė 8 600 Eur grynais. Jokių čekių už paduotą pinigų sumą negavo. Kaip suprato, kažkas iš darbuotojų su jo norimu pirkti automobiliu buvo išvažiavęs į techninės apžiūros stotį ir neužilgo grįžo su praeita technine apžiūra. Tuomet atsiskaitė už pirktą automobilį, atėjo kitas nepažįstamas vyras apie 30 metų amžiaus, pasiūlė vykti kartu su juo į „Regitra“, kur pateikęs automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, prisiregistravo automobilį savo vardu, išsiėmė Lietuvos Respublikos valstybinius numerius. Vėliau grįžo į įmonės automobilių aikštelę, užsidėjo valstybinius numerius, grįžo namo su naujai įsigyti automobiliu namo. Ar pirktam automobiliui buvo suteikta kažkokia garantija, tikrai nepamena (elektroninės bylos 2 t., b. l. 29-32).

Liudytojas A. G., 2023 m. gruodžio 7 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko tris automobilius: 2018 m. vasario 10 d. – „(duomenys neskelbtini)“, 2006 metų laidos; 2019 m. vasario 2 d. – „(duomenys neskelbtini)“, 2008 metų laidos; 2021 m. sausio 30 d. – „(duomenys neskelbtini)“, 2009 metų laidos. Internetiniame puslapyje autoplius.lt 2019 m. vasario 2 d. – „(duomenys neskelbtini)“, 2008 metų laidos skelbime buvo nurodyta 5 400 Eur; 2021 m. spalio 30 d. – „(duomenys neskelbtini)“, 2009 metų laidos skelbime buvo nurodyta 5 900 Eur. Prieš perkant automobilius vyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių pardavimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėjo automobilius. Perkant automobilius, atliko bandomuosius važiavimus. Su pardavėjo atstovu sutarė, kad minėti automobiliai tinka ir nori juos pirkti. Perkant automobilius su pardavėju sutarė kainas: 2019 m. vasario 2 d. – „(duomenys neskelbtini)“, 2008 metų laidos sutarta kaina – 5 300 Eur, o 2021 m. spalio 30 d. – „(duomenys neskelbtini)“, 2009 metų laidos – 5 700 Eur. Po sutarimo sumokėdavo avanso po 50 Eur. Sutarė, kad automobilius paims vėliau. Sutarimo metu jokių dokumentų nepildė, apie mokamą užstatą dokumentai taip pat pildomi nebuvo. Perkant 2019 m. vasario 2 d. – „(duomenys neskelbtini)“, 2008 metų laidos sutarė, kad pardavėjas savo sąskaita atliks automobilio techninę apžiūrą. Automobilius sutarė pirkti už 2019 m. vasario 2 d. – „(duomenys neskelbtini)“, 2008 metų laidos sutarta kaina – 5 300 Eur, o 2021 m. spalio 30 d. – „(duomenys neskelbtini)“, 2009 metų laidos – 5 700 Eur. Atvykus kitą, sutarties surašymo dieną, perkant automobilius kiekvienu atveju pasiūlydavo, kad mokės grynaisiais. Prieš surašant pirkimo–pardavimo sutartis ir kitus dokumentus, paduodavo sutartą pinigų sumą (atskaičius avansinius mokėjimus). Po pinigų padavimo pardavėjas kiekvienu atveju pateikdavo surašytas pirkimo–pardavimo sutartis, PVM sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, kuriuose būdavo nurodyta mažesnė automobilių kaina, nei buvo sutarta. 2019 m. vasario 2 d. perkant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, 2008 metų laidos buvo sutarta kaina – 5 300 Eur, tačiau pateiktuose dokumentuose buvo įrašyta mažesnė nei sutarta kaina – 4 300 Eur. 2021 m. spalio 30 d. perkant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, 2009 metų laidos buvo sutarta kaina – 5 700 Eur, tačiau pateiktuose dokumentuose buvo įrašyta mažesnė nei sutarta kaina – 4 000 Eur. Kiekvienu atveju prašydavo, kad dokumentuose būtų įrašoma sutarta kaina, tačiau pardavėjo atstovas prašymus ignoruodavo. Kadangi perkami automobiliai tikdavo, tai daug nesiginčydavo. Kiekvienu atveju mokėjo grynaisiais prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartis ir kitus dokumentus. Kiekvienu atveju sutartis rašydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, jis neaiškindavo kokią sumą rašys į pirkimo–pardavimo sutartis, kad įrašyta mažesnė, nei sutarta kaina, pamatydavo tik tada, kai jie buvo pateikiami pasirašyti. Garantija suteikiama nebuvo (elektroninės bylos 1 t., b. l. 109-112).

Liudytojas D. V., 2023 m. gruodžio 7 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 metais, tikslaus laiko neprisimena, galimai internetiniame tinklalapyje „Autoplius“ buvo suradęs skelbimą apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Skelbime buvo nurodyta automobilio duomenis, t. y. kaina, kilometražas, salono privalumai, įdėtos nuotraukos. Atsimena, kad automobilį pardavinėjo (duomenys neskelbtini) mieste. Žino, kad pardavinėjo įmonė, tik dabar negali pasakyti įmonės pavadinimo. Tyrėjai priminus įmonės pavadinimą, nurodė, kad galėjo būti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes įmonės pavadinimas girdėtas. Vyko apžiūrėti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) miestą. Automobilį apžiūrinėjo aikštelėje, buvo ofisas. Automobilis buvo Lietuvoje neregistruotas. Jis buvo atvarytas iš Olandijos (nors negali būti tikras). Apžiūrėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, 2006 metų laidos, pabandė pavažiuoti juo, jis tiko. Įmonė padėjo susitvarkyti visus reikiamus dokumentus, padėjo jį užregistruoti, pravaryti techninę apžiūrą. Už visas šias paslaugas mokėjo pats, jie tik padėjo tai padaryti, kad nereikėtų laukti eilėse. Automobilio kaina buvo 3 800 Eur ar 3 600 Eur, dabar neatsimena. Tokią sumą (3 600 ar 3 800 Eur) mokėjo grynais įmonei už automobilį, nors sutartyje įrašė 2 900 Eur. Dėl to su įmonės darbuotoju (kurio dabar nei vardo ir pavardės nepasakys) nesutarė. Jie sakė, kad kitaip negali. Ar automobiliui buvo suteikta kokia garantija negali pasakyti, jie tik sakė „jeigu kas, tai atvarykit, sutvarkysim“. Nusipirkus automobilį ir važiuojant namo, automobilio skydelyje užsidegė įspėjamoji lemputė „variklio klaida“. Iškart sustojo kelyje ir paskambino į įmonę, pasakė, kad ką tik nusipirko automobilį, o važiuojant skydelyje užsidegė lemputė, rodantį variklio klaidą. Įmonės darbuotojas pasakė, kad galima atvaryti jį atgal ir jie pasižiūrės. Grįžus į (duomenys neskelbtini) miestą, susirado žmogų, kuris padarė automobilio diagnostiką ir nustatė, kad yra išpjautas katalizatorius ir įdėtas pakaitalas. Minėtu automobiliu naudojosi du metus, prieš pusmetį jau pardavė. Jokių dokumentų, įrodančių mokėjimą už automobilį, neturi, įmonė jokių čekių nedavė, pinigus mokėjo grynais (elektroninės bylos 2 t., b. l. 87-89).

Liudytojas A. J., 2023 m. gruodžio 12 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie parduodamą automobilį sužinojo internete, internetinėje svetainėje www.autoplius.lt. Norėjo įsigyti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tik vėliau išsirinko būtent „(duomenys neskelbtini)“. Paminėtoje internetinėje svetainėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi savo atskirą puslapį. Išsirinkus patinkantį automobilį, skelbime buvo nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip automobilio pardavėjo, duomenys. Todėl važiuodamas pro šalį užsuko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelę, apžiūrėti „(duomenys neskelbtini)“, automobilį, kurio skelbimą buvo radęs internete. Bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsikūrusi netoli „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) (sankryža). Automobilį apžiūrėti buvo užsukęs maždaug porą dienų prieš jo įsigijimą. Apžiūrėjęs ir įvertinęs išsirinktą automobilį nusprendė, kad jį pirks. Jokių pirkimo sąlygų su pardavėju neaptarė, tiesiog pasakė, kad automobilis tinka ir kitą dieną atveš pinigus. Skelbime buvo nurodyta automobilio kaina be PVM – 7 500 Eur, su PVM – virš 8 tūkst. eurų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti automobilio techninę apžiūrą, iki kol bus įteisintas automobilio pirkimas pardavimas. Automobilio pardavėjui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ rankpinigių duoti nereikėjo. Už automobilį sumokėjo tiek, kiek buvo nurodyta skelbime – 7 500 Eur ir PVM. Žino ir gali įvardinti, kad nurodytą automobilį įsigijo iš juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nesitarė su pardavėju, jog dalis piniginių lėšų už įsigyjamą automobilį bus pervedama banko pavedimu, kita dalis paduota grynaisiais pinigais automobilio pirkimo perdavimo metu. Pinigus už automobilį sumokėjo grynaisiais pinigais. Iš pardavėjo gavo grynųjų pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, kuris buvo išrašytas 7 500 Eur sumai, nors apmokėjimą atliko kartu su PVM mokesčio suma. Dėl jokių piniginių įmokų mokėjimo nei grynaisiais, nei bankiniu pavedimu, iki kol bus įteisintas automobilio pirkimas pardavimas, nebuvo tartasi, jokių papildomų įmokų nemokėjo. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje buvo įrašyta 7 500 Eur pinigų suma už perkamą automobilį. Sutartyje nebuvo nurodytas PVM mokestis, dėl kokių priežasčių, nepaaiškino. PVM mokestis už automobilį buvo nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ internete patalpintame skelbime. Pinigus už automobilį padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, kokiam tiksliai, nežino. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje automobilio kaina nurodyta tokia pati, kaip buvo nurodyta internete, tačiau nėra įtrauktas PVM mokestis. PVM sąskaitoje faktūroje neteisingai nurodyta mokėtina suma ir PVM mokestis, kadangi kaip sakė už automobilį sumokėjo 7 500 Eur ir dar 21 proc. PVM mokestį, nors dokumentuose nurodyta kitaip. Su pardavėju dėl tokių duomenų atvaizdavimo dokumentuose nesitarė, pamatė tai tik kur kas vėliau. Automobiliui garantija suteikta nebuvo (elektroninės bylos 1 t., b. l. 133-136).

Liudytojas V. Č., 2023 m. gruodžio 14 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 metais kovo mėnesį ieškojo pirkti automobilio, jį surado sūnaus rekomenduotoje aikštelėje, kuri priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji yra (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Ieškojo automobilio 10 000 Eur vertės, išsirinko „(duomenys neskelbtini)“, kadangi šio automobilio stovis ir kaina atitiko lūkesčius. Aikštelėje jį aprodė vyras, kurio išvaizdos jau nepamena. Ant automobilio stiklo buvo nurodyta jo kaina 8 700 Eur ir plius mokesčiai ar PVM, taip pat tiksliai nepamena. Apžiūrėjęs tą automobilį, sutarė su minėtu vyru, kad nori pirkti šį automobilį, tačiau dar nori, kad jį apžiūrėtų ir sutuoktinė. Jis sutiko palaukti, avanso palikti neprašė. Sekančią dieną atvažiavo šio automobilio apžiūrėti su sutuoktine, automobilį aprodė vėl tas pats vyras, kuris kiek pamena buvo apie 40 metų amžiaus. Kai nusprendė, kad tas automobilis tikrai tinka, tai paklausė šio vyro, kiek yra tas plius prie 8 700 Eur sumos. Jis pasakė, kad plius 1 000 Eur. Kadangi tilpo į 10 000 Eur sumą, sutarė, kad atvažiuos rytoj su pinigais, ką ir padarė. Atvykus sekančią dieną su pinigais, tai pirkimo pardavimo sandorį sudarė jau su kitu asmeniu, ofise, kuris yra ten pat, kur aikštelė. Sandorį sudarė su žymiai jaunesniu kiek pamena asmeniu, tačiau ir jo apibūdinti negali. Su pastaruoju pasirašė 2019 m. kovo 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kopiją pateikė prie apklausos protokolo. Šiam asmeniui padavė pinigus grynais, kaip ir minėjo, padavė 9 700 Eur. Kodėl į sutartį įrašyta 8 700 Eur suma niekas nepaaiškino, o gal kažką ir sakė, tiksliai nepamena. Ar davė kažkokį apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, taip pat nepamena. Automobilis buvo draustas mėnesiui, techniškai tvarkingas, turėjo galiojančią techninės apžiūros rezultatų ataskaitą. Tą pačią dieną jį priregistravo VĮ „Regitra“. Tam tikslui jie buvo davę laikinus valstybinius numerius, kuriuos vėliau grąžino, o tas jaunas vyras dar prisuko gautus nuolatinius valstybinius numerius (elektroninės bylos 1 t., b. l. 126-128).

Liudytojas R. V., 2023 m. gruodžio 18 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metais susirado pagal skelbimą internete, „Autoplius“ portale. Automobilį apžiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo be techninės apžiūros. Pradinė automobilio kaina buvo 5 900 Eur. Kiek atsimena, pavyko nuderėti 300 Eur. Tokiu būdu automobilis buvo įsigytas už 5 600 Eur. 4 000 Eur buvo sumokėta pavedimu. Likusi suma 1 600 Eur buvo paduota grynais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Pardavėjas buvo apie 30 metų amžiaus, maždaug 160-170 cm ūgio, trumpų tamsių plaukų. Ar tai buvo asmuo pasirašęs pardavimo sutartyje nežino. Sumokant pinigus grynais, apskaitos dokumentas nebuvo išduotas. PVM sąskaitoje faktūroje ir pirkimo–pardavimo sutartyje buvo įrašyta 4 000 Eur suma. Kokiomis aplinkybėmis buvo sutarta dalį pinigų sumokėti be apskaitos dokumentų neatsimena. Papildomai prieš įsigyjant automobilį buvo sutarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pravarys techninę apžiūrą, užregistruos automobilį ir permontuos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas padangas. Šios paslaugos įėjo į sumokėtą 5 600 Eur kainą. Apie paslaugų įsigijimą pirkimo–pardavimo sutartyje neįrašyta, tai buvo sutarta žodžiu. Pinigus grynais padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl sumokėtos sumos neatitikimo pardavimo dokumentuose įrašytai sumai, tuo momentu nesusimąstė, tik vėliau suprato, kad be reikalo nepareikalavo, kad įrašyta būtų tikroji suma, nes po 2 metų parduodant automobilį, turėjo pats sumokėti mokesčius, kadangi pardavė automobilį už brangiau nei 4 000 Eur (elektroninės bylos 2 t., b. l. 3-6).

Liudytojas E. R., 2024 m. sausio 9 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo iš internetinio puslapio „Autogidas“. Kadangi sunkiai kalba lietuviškai, todėl bijodamas nesusikalbėti, nenorėjo automobilio pirkti iš rankų. Internetiniame puslapyje „Autogidas“ surado, kad nurodytą automobilį parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios salonas yra (duomenys neskelbtini), skelbime buvo nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl paskambino ir su telefonu atsiliepusiu asmeniu, kurio vardo nežino, susitarė dėl susitikimo. Skelbime automobilio kaina buvo nurodyta 6 500 Eur. Elektroniniu paštu su pardavėju nekontaktavo ir jų elektroninio pašto nežino. Automobilį apžiūrėjo nuvykęs į automobilių saloną (duomenys neskelbtini), kur jį ir įsigijo. Automobilio apžiūros metu jokių gedimų ar kokių nors defektų nepastebėjo. Perkant automobilį, automobilis buvo su tranzitiniais numeriais, todėl su bendrovės vadybininku nuvyko į techninės apžiūros centrą, kur buvo atlikta automobilio techninė apžiūra. Su pardavėju sutarė, kad už perkamą automobilį 5 500 Eur sumokės bankiniu pavedimu, o 1 000 Eur grynais pinigais, ką ir padarė. Atlikus techninę apžiūrą, tuo pačiu metu automobilį užregistravo jo vardu. Automobiliui buvo išduoti valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame procese dalyvavo tas pats firmos vadybininkas, tačiau, kaip minėjo, jo vardo ar pavardės nežino. Jokių rankpinigių už automobilį firmai nepalikinėjo, nes jį įsigijo faktiškai per vieną dieną. Kaip minėjo, sutarė automobilį įsigyti už 6 500 Eur, tokia kaina buvo nurodyta ir salone buvusiame automobilyje, tačiau pardavėjas paprašė, kad banko pervedimu sumokėtų 5 500 Eur, o likusius 1 000 Eur sumokėtų grynais pinigais, ką ir padarė. Automobilį perėmė tą pačią dieną, kai buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, tai yra 2023 m. vasario 1 d. Pardavėjui grynais pinigais perdavė 1 000 Eur, tačiau jokio tai patvirtinančio dokumento iš pardavėjo negavo (elektroninės bylos 4 t., b. l. 142-146).

Liudytojas A. Š., 2024 m. sausio 16 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 metais ieškojo įsigyti būtent „(duomenys neskelbtini)“ automobilio. Kadangi tuo metu jų pasiūla buvo pakankamai nedidelė, žinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra įsikūrusi įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir kad ji gali greičiausiai turėti norimos markės automobilį. Taigi nuvyko pas juos, ir kaip galvojo, turėjo automobilį, kuris sudomino. Apžiūrėjo automobilį, jis buvo tvarkingas, patiko, todėl nusprendė įsigyti. Kadangi automobilis buvo be techninės apžiūros, su įmonės atstovais susitarė, kad palieka rankpinigius ir automobilio atvažiuoja vėliau, o jie per tą laiką praeis automobilio techninę apžiūrą. Kiek tiksliai paliko rankpinigių nepamena, tai galėjo būti apie kelis šimtus eurų. Kaip minėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai sutvarkė techninę apžiūrą ir po pietų (automobilį apžiūrinėjo ryte), jau vyko pasiimti automobilio. Automobilio kaina buvo pasakyta 4 700 Eur, dėl kainos dar bandė derėtis, tačiau niekas jos nenuleido. Atvykus pasiimti automobilio nepamena, ar jau buvo paruošta pirkimo–pardavimo sutartis, ją pasirašė ir išvyko iš įmonės teritorijos. Kokia suma nurodyta ant sutarties nežino, tačiau mokėjo 4 700 Eur. Mokėta buvo grynais pinigais, bet ar gavo pinigų mokėjimą patvirtinantį dokumentą, nepamena. Ar skyrėsi suma nurodyta ant sutarties ir realiai mokėta negali pasakyti. Nežino, kodėl įmonės atstovai nurodė tokią sumą, nes su jais nebuvo nieko kalbėta, kad jie į sutartį rašys mažesnę kainą (elektroninės bylos 1 t., b. l. 139-141).

Liudytojas S. V., 2024 m. sausio 19 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad reikėjo nusipirkti automobilį, taigi 2021 metais pradėjo jo paiešką, pagrinde automobilio ieškojo interneto puslapiuose. Būtent interneto puslapyje pamatė skelbimą, kuris sudomino, tai buvo „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis. Kokia jo kaina buvo automobilio skelbime, tikrai neprisimena. Taigi susisiekė kontaktais, nurodytais skelbime, pasakė, kad gali atvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją (duomenys neskelbtini) apžiūrėti skelbime esančio automobilio ir kad jie taip pat turi kitų variantų. Nuvyko nurodytu adresu, apžiūrėjo automobilį, tenkino jo būklė, automobilis buvo tvarkingas, be jokių defektų. Nusprendė automobilį pirkti, tada įmonės atstovai ją nuvarė į techninės apžiūros centrą, perėjo techninę apžiūrą. Už šitas visas papildomas paslaugas mokėti papildomai nereikėjo. Praėjus techninę apžiūrą, po kelių valandų galėjo atvykti pasiimti automobilio. Už automobilį mokėjo apie 4 000 Eur, o į pirkimo–pardavimo sutartį įrašė 3 800 Eur, kodėl įrašyta buvo 200 Eur mažesnė suma, labai nesigilino. Už automobilį mokėjo grynais pinigais. Sumokėjus gavo kažkokius dokumentus, kurie patvirtino mokėjimą. Jei gerai prisimena, automobiliui buvo suteikta vieno mėnesio garantija, jokių atskirų dokumentų dėl garantijos nebuvo surašyta, o ar tai buvo įtraukta į pirkimo–pardavimo sutartį tikrai neprisimena (elektroninės bylos 2 t., b. l. 77-79).

Liudytojas V. R., 2024 m. sausio 23 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 metais, maždaug sausio mėnesio gale – vasario mėnesio pradžioje, „Autogidas“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis stovi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo nurodyta, kad automobilis be defektų, kaina buvo nurodyta 9 500 Eur. Pardavėjo kontaktai buvo nurodyti telefono numeris +(duomenys neskelbtini). Automobilį apžiūrėjo 2023 m. vasario 3 d. aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį, jokių pastebimų defektų nepastebėjo, atrodė tvarkingas. Techninė apžiūra buvo atlikta ir galiojo iki 2024 m. lapkričio 23 d. Su pardavėju sutarė, kad automobilį įsigys už 9 000 Eur. Už automobilį 2023 m. vasario 3 d. pardavėjo nurodymu 7 000 Eur turėjo pervesti į pardavėjo nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o likusius 2 000 Eur grynais padavė pardavėjui, kiek žinoma Ž. B.. Jokio pinigų paėmimo kvito negavo, matė kaip Ž. B. tuos grynuosius pinigus įsidėjo į stalčių. Su juo ir bendravo, įsigyjant bei apžiūrint automobilį. Fizinis automobilio perdavimas įvyko ir pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta ankščiau paminėtoje aikštelėje. Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta dalis sumos, nes pirko už 9 000 Eur, o sutartyje įrašyta tik 7 000 Eur. Automobilį įsigijo pigiau, nes pardavėjas pasiūlė, kad gali nuleisti kaina 500 Eur, kas suapvalinti galutinę kainą. Garantija automobiliui buvo suteikta ir gavo tai patvirtinantį dokumentą (elektroninės bylos 4 t., b. l. 153-156).

Liudytoja G. Ž., 2024 m. sausio 24 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 metų rudenį ieškojo pirkti automobilio, iš pradžių buvo (duomenys neskelbtini) automobilių turguje, tačiau ten nieko, kas patiktų, neradę, užsuko į netoliese esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), ir prekiauja automobiliais, bei turi savo pardavimo aikštelę. Ten rado patinkantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, 2016 metų gamybos, kiek tiksliai tuo metu kainavo automobilis negali pasakyti, kadangi neprisimena. Kiek atsimena, tai buvo 2019 metų spalio mėnuo, apžiūrėję tą automobilį, kiek atsimena, lyg tai paliko kažkiek rankpinigių, tačiau šiuo metu tikrai negali pasakyti, kokia buvo tiksli rankpinigių suma. Rankpinigius paliko dėl to, kad pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas sakė, kad reikia dar keleto dienų, kad gauti dokumentus. Pardavėjas įsipareigojo pereiti dar automobiliui techninę apžiūrą. Kiek atsimena, su pardavėju sutarė kad, automobilį jie parduos už 9 250 Eur, tačiau garantuoti tiksliai negali. Tą automobilį įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos D. P.. Už automobilį mokėjo grynais pinigais. Kai jau vyko automobilio pirkimas 2019 m. spalio 22 d., padavus pinigus, t. y. 8 500 Eur, buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas 8 500 Eur sumai, pirkimo–pardavimo sutartis 8 500 Eur sumai, PVM sąskaita faktūra 8 500 Eur sumai. Jokių kitų bankinių pavedimų neatliko. Atrodo, kad tas skirtumas, t. y. 750 Eur, buvo užskaitytas kaip avansas už parduodamą automobilį. Su kuo konkrečiai bendravo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų šiuo metu neprisimena ir negali nurodyti. Atrodo, kad kažkokia papildoma garantija automobiliui suteikta nebuvo (elektroninės bylos 1 t., b. l. 182-184).

Liudytojas R. L., 2024 m. sausio 24 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metų spalio mėnesio viduryje, dienos nepamena, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal sutartyje nurodytą sumą už 7 500 Eur. 2022 metų rudenį ieškojo automobilio, važinėjo per (duomenys neskelbtini) miesto automobilių pardavėjų įmones ir netoli darbovietės užvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančią automobilių prekybos aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), numerio nežino, (duomenys neskelbtini) mieste, kur iš pateiktų automobilių pardavimui išsirinko sau minėtą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su pardavėju derino kainą, paliko avansą, automobilio remontuoti nereikėjo. Minėto automobilio techninė apžiūra jau buvo atlikta pardavėjo, tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės ofise pasirašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, o automobilio pirkimą vėliau įformino internetu per e.regitra, per „Regitra“ elektroninę sistemą. Automobiliui remonto darbų, dujų įrangos įmontavimo ar kitų darbų atlikti nereikėjo. Prieš pasirašant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, kurio nepažinojo ir jokių anketinių duomenų nežino, pasakyti negali, davė rankpinigių grynais pinigais apie 200 Eur, dabar tikslios rankpinigių sumos įvardinti taip pat negali, nes jau nepamena ir tikrai nepamena ir nepasakys, ar davus rankpinigius buvo išrašytas grynų pinigų paėmimo kvitas ar koks kitas įmokėtų grynų pinigų dokumentas, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Rankpinigius už automobilį davė bendru žodiniu sutarimu. Už automobilio pirkimą sutarė, jog sumokės sutartyje nurodytą sumą 7 500 Eur bankiniu pavedimu ir dar liko sumokėtas minėtas avansas grynais pinigais apie 200 Eur sumoje. Iš viso už automobilį sumokėta buvo daugiau, negu nurodyta sutartyje 7 500 Eur suma, tik kaip ir minėjo, praėjus ilgam laiko tarpui nepamena ir negali pasakyti tikslios avanso įmokėto grynais pinigais sumos, bet tai galėjo būti apie 200 Eur. Kaip ir minėjo, už automobilį pervedė bankiniu pavedimu iš „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos 7 500 Eur sumą, nurodytą sutartyje ir prieš pasirašant sutartį buvo sumokėjęs avansą apie 200 Eur grynais pinigais, tikslios sumos jau nepamena ir nepamena, ar gavo grynų pinigų perdavimą patvirtinančius dokumentus, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Kaip ir nurodė, grynus pinigus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, kurio nepažinojo, bet jis elektroniniu paštu atsiuntė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, dabar pažiūrėjęs siuntėją savo el. pašte mato, kad sutartį siuntė D. P. iš el. pašto (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, tai tam D. P. ir padavė avansą grynais pinigais apie 200 Eur. Taip daryti nurodė minėtas D. P., kaip dabar sužinojo jo vardą ir pavardę patikrinęs savo el. paštą. Jis tik pirkėjas ir pats taip daryti nesugalvojo. Todėl teigia, kad avanso, sumokėto grynais pinigais apie 200 Eur suma, nebuvo įtraukta į automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Automobiliui buvo suteikta lyg tai vieno mėnesio garantija automobilio gedimui, tam tikroms detalėms. Papildomai už draudimą mokėti nereikėjo. Skelbime pastabose buvo nurodyta, kad automobiliui suteikiamas garantinis laikotarpis. Apžiūrėjęs fiziškai perkamą automobilį, šio automobilio pardavimo skelbimą rado UAB „(duomenys neskelbtini)“ puslapyje ir autoplius.lt. Pradinės prašomos kainos už minėtą automobilį dabar jau tikrai nepamena, nes praėjo ilgas laiko tarpas (elektroninės bylos 4 t., b. l. 58-62).

Liudytoja D. L., 2024 m. sausio 24 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 metais su vyru ieškojo įsigyti automobilio, tikslingai ieškojo „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilio. Vyras internetiniame puslapyje www.autoplius.lt rado neblogą variantą, todėl nusprendė jį nuvykti apžiūrėti. Automobilį pardavinėjo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, vyko į jų aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Nuvykus, apžiūrėjo skelbime nurodytą automobilį, tačiau sudomino šalia jo buvęs kitas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Tas automobilis, kuris sudomino ir kurį apžiūrinėjo, turėjo variklio defektą, kadangi vyras nusimano apie automobilius, net nereikėjo vežti į jokį servisą, kad patikrinti, matėsi iš karto. Dėl šio gedimo įmonės atstovai sutiko sumažinti automobilio kainą. Kadangi nepirko automobilio tą pačią dieną, paliko rankpinigius, šiuo metu tiksliai nepamena, kokia pinigų suma tai galėjo būti, ir automobilio turėjo atvykti pasiimti po kelių dienų, tačiau susirgo ir visas automobilio pirkimas nusikėlė porai mėnesių. Šiuo metu tiksliai nepamena, bet už „(duomenys neskelbtini)“ automobilį sumokėjo lyg ir 6 500 Eur. Už automobilį buvo mokėta vienu kartu, grynais pinigais, ar įmonės atstovai davė kažkokius dokumentus, patvirtinančius pinigų sumokėjimą, nepamena. Kad pirkimo–pardavimo sutartyje bus įrašyta mažesnė suma nei ta, kurią realiai mokėjo, su ja niekas nesitarė ir nesakė, kad bus rašoma mažesnė suma, o pasirašydama pirkimo–pardavimo sutartį, tiesiog neatkreipė dėmesio į kainą, kuri buvo nurodyta ant jos. Dėl to ir nekilo klausimų dėl nurodytos sumos. Ar buvo automobiliui suteikta garantija, tiksliai pasakyti negali, žino, kad jų puslapyje buvo nurodyta, kad automobiliams suteikiama garantija porai mėnesių (elektroninės bylos 2 t., b. l. 92-94).

Liudytoja E. K., 2024 m. sausio 24 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 16 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Apie parduodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo internetiniame tinklalapyje „Autogidas“, ar tai „Autoplius“. Skelbime buvo nurodyti automobilio techniniai duomenys, buvo nurodytas telefono numeris, kurio neprisimena ir nebeturi, tačiau turi elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį apžiūrėjo panašiai prieš tris dienas iki jo įregistravimo VĮ „Regitra“. Telefonu atsiliepęs automobilio pardavėjas buvo pasakęs adresą, kur yra laikomas automobilis. Nuvykus į vietą aikštelėje, apžiūrėjo ne tik tą automobilį, kurį buvo išsirinkusi per internetinį tinklalapį, tačiau ir kitus automobilius. Prisimena, kad toje aikštelėje buvo tik dviejų markių automobiliai, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ turėjo keletą defektų, t. y. buvo įlenktas galinis bamperis, ūžė dešiniojo priekinio rato guolis. Internetiniame tinklalapyje buvo nurodyta automobilio pardavimo kaina 3 200 Eur. Automobilio pardavėjas buvo davęs galimybę pravažiuoti automobiliu. Automobilis patiko, nutarė jį pirkti. Automobilio pardavėjas pažadėjo pakeisti rato guolį. Tačiau 2020 m. liepos 16 d. atvykus pirkti automobilio, paaiškėjo, kad automobilio rato guolis nebuvo pakeistas, be to, nebuvo sutvarkę skydelio nuo saulės, kuris nesilaikė. Automobilio pardavėjas įtikinėjo, kad su rato guoliu vis tiek nėra jokių problemų. Tačiau pasakė, kad pati išsiaiškins, ar rato guolis blogas ir jei jis bus blogas, jiems pateiks sąskaitą dėl apmokėjimo už guolio keitimą. Su automobilio pardavėju buvo sutarusi, kad automobilį pirks tik po to, kai pati atliks jo techninę apžiūrą. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Su automobilio pardavėju, automobilio pardavimo kainą nusiderėjo iki 2 900 Eur. Automobilio pardavėjui, kurio vardo ir pavardės nežino, sumokėjo grynus pinigus, t. y. kaip jau sakė 2 900 Eur. Automobilio pardavėjas neprašė pinigų už perkamą automobilį pervesti į banko sąskaitą. Gerai prisimena, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, kurios nebeturi, buvo įrašyta mažesnė automobilio pardavimo kaina. Bandė papriekaištauti dėl įrašomos mažesnės kainos. Automobilio pardavėjas pasakė, kad jei nesutinka su jo įrašyta kaina, nepritaikys nuolaidos. Nebeprieštaravo dėl įrašytos mažesnės kainos. Kokia pinigų suma buvo įrašyta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, neprisimena, tačiau ši suma buvo ne mažesnė kaip 1 500 Eur ir ne didesnė kaip 2 000 Eur. Rankpinigių nedavė, sumokėjo iš karto visą kainą, t. y. 2 900 Eur. Nusipirktą automobilį, fiziškai pasiėmė, t. y. juo išvažiavo iš aikštelės, kurioje jis buvo parduodamas. Neprisimena, ar automobilio pardavėjas davė kokį nors dokumentą apie tai, kad sumokėjo grynus pinigus. Neprisimena, ar pasirašinėjo kokiame nors grynų pinigų perdavimo dokumente, kad pasirašė tik vieninteliame dokumente, t. y. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje. Įsigijusi automobilį, jį tą pačią dieną įregistravo savo vardu VĮ „Regitra“. Automobilio pardavėjas buvo sakęs, kad jeigu iškiltų kažkokių problemų, dviejų savaičių laikotarpyje galės grąžinti automobilį. Kadangi įsigytam automobiliui reikėjo pakeisti rato guolį, sąskaitą dėl rato guolio keitimo pateikė pardavėjui į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“. Pardavėjas nesutiko apmokėti visos sąskaitoje nurodytos sumos, tačiau sutiko apmokėti jos dalį, t. y. 55 Eur, pervedė į banko sąskaitą (elektroninės bylos 2 t., b. l. 55-58).

Liudytojas P. G., 2024 m. sausio 29 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ieškojo automobilio ir internete skelbimuose rado informaciją apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį pardavinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį apžiūrėjo 2022 m. sausio 14 d. aikštelėje (duomenys neskelbtini). Kokia skelbime buvo nurodyta automobilio kaina, neprisimena. Su automobilio pardavėju buvo suderinta, kad jie iki automobilio pirkimo pardavimo įteisinimo atliks automobilio techninę apžiūrą. Jokių rankpinigių nedavė. Automobilį sutarė pirkti už 7 300 Eur, pradžioje už automobilį prašė 7 500 Eur, 200 Eur nusiderėjo. Automobilį pirko iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. P. paprašė, kad dalį pinigų už automobilį sumokėtų grynais pinigais. 2022 m. sausio 15 d. dalį pinigų, tai yra 5 300 Eur pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, o apie 2 000 Eur grynais pinigais padavė A. P.. Dėl grynųjų pinigų sumokėjimo jokie dokumentai išduoti nebuvo. Tą pačią dieną automobilį užregistravo VĮ „Regitra“. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad už automobilį sumokėjo 5 300 Eur, taip norėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. P., jis sutiko. Automobiliui buvo suteikta 1 mėnesio garantija, informacija apie garantiją įrašyta automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje, atskiras dokumentas dėl garantijos išduotas nebuvo (elektroninės bylos 3 t., b. l. 72-75).

Liudytoja R. D., 2024 m. sausio 29 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad norėjo pirkti automobilį, todėl visur jo ieškojo. Buvo nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) automobilių turgų bei nuvykusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę. Aikštelėje pamatė patikusi automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį apžiūrėjo aikštelėje (duomenys neskelbtini), prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. Kiek tiksliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė už automobilį „(duomenys neskelbtini)“ neprisimena, galimai apie 7 900 Eur, bet tiksliai nurodyti negali, buvo seniai, todėl neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki bus įteisintas automobilio pirkimas pardavimas, atlikti automobilio techninę apžiūrą. Jokių rankpinigių duoti nereikėjo. Automobilį pirko 2021 m. rugsėjo 1 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tik prisimena, kad dalį pinigų, tai yra 6 500 Eur už automobilį sumokėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pavedimu ir kažkiek pinigų, galimai apie 1 000 Eur, tikslios sumos nurodyti negali, sumokėjo grynais pinigais. Ar buvo išduoti kažkokie dokumentai dėl pinigų mokėjimo grynais neprisimena, pas save jokių dokumentų nerado. Ar pati norėjo mokėti dalį pinigų grynais, ar to norėjo bendrovės atstovas pasakyti negali, nes neprisimena. Visus pinigus sumokėjo tą pačią dieną, tai yra 2021 m. rugsėjo 1 d.. Grynus pinigus sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, kam tokiam nurodyti negali. Ar automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta tokia pati suma, kiek ir sumokėjo nurodyti negali, buvo seniai, todėl neprisimena, sutarties neišsaugojo. Kiek prisimena, automobiliui jokia garantija suteikta nebuvo (elektroninės bylos 2 t., b. l. 191-194).

Liudytojas S. B., 2024 m. sausio 29 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Šį automobilį įsigijo 2022 metų birželio mėnesį, tačiau tiksliai datos neprisimena. Skelbimą apie parduodamą automobilį rado internete, parduodamų automobilių svetainėje, tačiau tikslaus svetainės adreso jau neprisimena. Pamena, kad skelbime buvo nurodytas pardavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žino šią bendrovę kaip automobilių pardavėją, taip pat žino ir jai priklausančią parduodamų automobilių aikštelę, todėl net neskambinęs skelbime nurodytu telefonu, nuvyko automobilio apžiūrai. Žino, kad ši aikštelė randasi (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso taip pat nežino. Nuvykęs apžiūrėjo automobilį. Automobilį aprodė aikštelėje buvęs asmuo, kaip suprato, bendrovės darbuotojas. Šis asmuo buvo nepažįstamas, jo neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. Automobilis patiko ir nusprendė jį įsigyti. Su automobilio pardavėju jokių papildomų sąlygų ir darbų nesutarė. Su pardavėju sutarė automobilio kainą – 8 000 Eur. Pamena, kad automobilio pardavėjui padavė rankpinigius, kad užtikrinti automobilio pirkimą, tačiau sumos negali įvardinti, nes neprisimena. Jokio pinigų priėmimo kvito už paduotą avansą negavo. Kaip ir minėjo, automobilį įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su automobilio pardavėju sutarė, kad už automobilį dalį sumos atsiskaitys atlikdamas pavedimą į bendrovės sąskaitą. Pamena, kad atliko bankinį pavedimą 6 500 Eur. Kai atvyko atsiimti automobilio, parodė atlikto bankinio pavedimo išrašą ir sumokėjo likusią sutartą sumą. Viso už automobilį, kaip ir minėjo, sumokėjo 8 000 Eur. Iš pardavėjo jokių dokumentų, patvirtinančių grynųjų pinigų perdavimą, negavo. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta 6 500 Eur suma. Su automobilio pardavėju nekalbėjo apie tai, kodėl sutartyje yra nurodyta kita suma, tai yra kodėl sutartyje įrašyta 6 500 Eur suma, o sumokėjo 8 000 Eur. Kiek pamena, skelbime apie parduodamą automobilį ir buvo nurodyta 8 000 Eur. Pamena, kad automobiliui buvo suteikta garantija ir buvo išduotas tai patvirtinantis dokumentas. Automobiliui buvo suteikta vieno ar dviejų mėnesių garantija. Pačiam pasirodė, kad bendrovė yra lanksti, nes turėjo galimybę atsiskaityti dalį sumos grynaisiais, o į dokumentaciją nelabai kreipė dėmesio (elektroninės bylos 3 t., b. l. 196-199).

Liudytojas D. P., 2024 m. sausio 29 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 19 d. pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 000 Eur, nes ši suma nurodyta sutartyje, tačiau kad 3 000 Eur suma nurodyta sutartyje pradžioje neatkreipė dėmesio, nes iš viso už minėtą automobilį sumokėjo 4 000 Eur. Internete pagal įkeltą skelbimą puslapyje „auto plius“ sužinojo apie parduodamą minėtą automobilį, kurį ir įsigijo. Norimą pirkti minėtą automobilį apžiūrėjo (duomenys neskelbtini), numerio nepamena, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelėje, esančioje šalia jų ofiso. Su automobilio pardavėju savo nuožiūra pagal savo galimybes sutarė, kad dalį pinigų už norimą pirkti minėtą automobilį mokės grynais pinigais, o kitą dalį – pavedimu. Automobilis pardavimui buvo paruoštas pilnai, jokių papildomų darbų nereikėjo daryti. Taip pat jau buvo atlikta automobilio techninė registracija. Sutarė minėtą automobilį pirkti už 4 000 Eur sumą. Pradžioje, 2022 m. sausio 19 d. ryte davė avanso už minėtą automobilį 1 000 Eur. Už sumokėtą avansą 1 000 Eur sumoje negavo jokio patvirtinančio dokumento. Po to grįžo namo, iš savo „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos padarė bankinį pavedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytą sąskaitą, esančią lyg tai banke AB „(duomenys neskelbtini)“, po ko tą pačią dieną vėl grįžo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur darbuotojas patikrino, ar pinigų pavedimas jau yra jų sąskaitoje ir padavė 2022 m. sausio 19 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tik vėliau pamatė įrašytą automobilio pirkimo kainą 3 000 Eur bei padavė 2022 m. sausio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 00010234, kurioje taip pat nurodyta automobilio kaina 3 000 Eur. Buvo sutarta, kaip ir minėjo, automobilio įgijimo kaina 4 000 Eur. Kaip ir minėjo, dalis pinigų 1 000 Eur sumoje buvo paduota kaip avansas, už ką pinigų apmokėjimą patvirtinančio dokumento negavo. Kaip ir minėjo, iki automobilio pirkimo sutarties pasirašymo, tą pačią dieną įmokėjo 1 000 Eur avansą grynais pinigais ir šiai sumai patvirtinančio apmokėjimo dokumento iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo. Kaip ir minėjo, vėliau pastebėjo, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje įrašyta tik 3 000 Eur suma, kurią pervedė bankiniu pavedimu, o avanso dalis 1 000 Eur sumoje, duota grynais pinigais neįrašyta. Minėtą avansą grynais pinigais 1 000 Eur sumoje sumokėjo lyg tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, kuris vėliau išrašė ir padavė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Šio darbuotojo vardo ir pavardės neklausė, tačiau turbūt tai bus automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje pasirašęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas A. M., nes jei gerai pamena, tas pats darbuotojas, kuriam padavė avansą už automobilį 1 000 Eur sumoje, pasirašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliui buvo suteikta garantija žodžiu, atskiros sutarties dėl garantijos sudaryta nebuvo, joks garantijos dokumentas išduotas nebuvo ir už suteiktą garantiją žodžiu papildomas mokestis nebuvo mokamas (elektroninės bylos 3 t., b. l. 78-82).

Liudytoja I. S., 2024 m. sausio 29 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 metais nusprendė, kad reikia atsinaujinti savo automobilį, nes turėtas jau buvo senas ir reikėjo naujo. Jos sūnus J. padėjo ieškoti naujo automobilio. Kur tiksliai jis rado automobilį, kurį galiausiai įsigijo, nežino. Pasitikėjo sūnumi, kad išrinks gerą variantą. Vienas iš pagrindinių kriterijų renkantis automobilį buvo tilpti į tam tikrą pinigų sumą. Taigi sūnus rado automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Su sūnumi nuvyko į įmonės, kurios pavadinimo šiuo metu nepamena, teritoriją, esančią kažkur (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjo mašiną, ji patiko, dar pravažiavo su ja. Pradžioje kiek neramino jos dydis, nes buvo įpratus prie didesnės, bet sūnus nuramino, kad viskas bus gerai. Taigi pabandžius automobilį, nusprendė jį pirkti. Pirko iš karto tą pačią dieną, todėl jokių rankpinigių nepaliko. Jei gerai pamena, automobilis turėjo techninę apžiūrą. Jį tik reikėjo užsiregistruoti savo vardu. Kokia tiksliai buvo automobilio kaina, šiuo metu nepamena. Už automobilį sumokėjo apie 6 000 Eur, nors tikslios sumos nepamena, kažkas panašaus ir turėtų būti parašyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Su įmonės atstovais nebuvo jokių derybų dėl automobilio kainos, taip pat jie nieko neminėjo apie tai, kad bus įrašyta mažesnė kaina į sutartį. Už automobilį mokėta buvo bankiniu pavedimu, iš kokios banko sąskaitos – jos ar sūnaus, nepamena. Ar buvo suteikta automobiliui garantija, nepamena (elektroninės bylos 2 t., b. l. 72-74).

Liudytoja Ž. R., 2024 m. sausio 31 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. spalio 16 d. su savo sutuoktiniu G. R. važinėjo po (duomenys neskelbtini) mieste esančias aikšteles, kur yra pardavinėjami automobiliai. Pamena, kad atvažiavo iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Aikštelėje pamatė patinkantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, su vyru apžiūrėjo automobilį, ant automobilio stiklo buvo uždėtas lapas, kuriame buvo nurodyta automobilio pagaminimo metai, variklio galia, rida ir buvo nurodyta automobilio kaina 8 600 Eur. Kai apžiūrėjo automobilį, su vyru nuėjo iki aikštelėje esančio ofiso, darbuotojas informavo, kad automobilis ką tik atvežtas iš užsienio, sakė, kad gali pabandyti juo pravažiuoti, vyras pravažiavo, automobilis patiko ir nusprendė jį pirkti. Vyras pabandė pasiderėti, kad sumažintų pardavėjas kainą, tai ofise dirbęs vadybininkas sakė, kad galutinė automobilio kaina – 8 300 Eur. Kai pasakė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirks ir nori jį rezervuot iki kol gaus paskolą, vadybininkas sakė, kad turi už automobilį palikti 100 Eur grynais rankpinigių (automobilio rezervavimui). Davė 100 Eur, o ar kažką pasirašė, kad davė 100 Eur, dabar nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo pasakė, kad pilna automobilio kaina yra 8 300 Eur, sakė, kad 6 700 Eur reikės pervesti bankiniu pavedimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (jis padavė kortelę, kurioje buvo užrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numeris, dabar jo nepasakys) ir sakė, kad 1 500 Eur reikės paduoti grynais, neklausė kodėl čia taip reikia, jai ir vyrui viskas tiko. Labai greitai gavo paskolą automobilio pirkimui ir vyras 2021 m. spalio 17 d. telefonu susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu, sakė, kad pinigus gavo ir gali pervesti, darbuotojas telefonu jam paaiškino, kad jis 6 700 Eur pervestų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (pažymi, kad dar transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta), o likusius pinigus, t. y. 1 500 Eur, darbuotojas sakė, kad reiks paduoti grynais. Jos vyras pervedė iš savo sąskaitos 6 700 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už automobilį „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. spalio 23 d. viena nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, ten darbuotojas supildė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, ant sutarties buvo parašyta kad pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai – pirkėjai parduoda automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 6 700 eurų (pažymi tai, kad pilna automobilio kaina, kiek buvo sumokėta už automobilį – 8 300 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui grynais padavė 1 500 Eur, o ar jis davė pinigų perdavimą patvirtinančius dokumentus, nepamena. Nesidomėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo asmens neklausė, kodėl reikėjo dalį pinigų pervesti, kitą dalį paduoti grynais, tai buvo nesvarbu. Pažymi tai, kad kai pardavėjui buvo paduoti rankpinigiai, atsakingas asmuo įsipareigojo, kad automobiliui atliks techninę apžiūrą, už tai papildomai nereikėjo mokėti. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis parduodamas su 1 mėnesio garantija pagrindiniams mazgams (elektroninės bylos 3 t., b. l. 7-9).

Liudytojas J. D., 2024 m. sausio 31 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), įsigijo 2019 m. spalio 19 d. Skelbimą apie automobilio pardavimą rado internetiniame puslapyje „Autoplius.lt“. Skelbime buvo nurodyta kaina 5 400 Eur, visa informacija apie automobilį, pardavėjo kontaktai. Pamatęs skelbimą, susisiekė telefonu su pardavėju ir susitarė susitikti automobilio apžiūrai. Kadangi automobilis buvo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), automobilių pardavimo aikštelėje, paprašė savo draugo, kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), kad jis nuvyktų ir apžiūrėtų automobilį. Jis apžiūrėjo automobilį ir pasakė, kad jis yra gerame stovyje. Tuomet paskambino pardavėjui (galimai tai buvo A. M., kadangi pasirašė sutartį su tuo pačiu asmeniu, kuris bendravo telefonu) ir su juo susitarė, kad draugas paliks 100 Eur rezervacijos mokesčio. Tuomet draugas paliko 100 Eur rezervacijos mokestį ir išvažiavo, po poros dienų asmeniškai su draugu atvažiavo apžiūrėti automobilio, jo stovis buvo ganėtinai geras, techniškai atrodė tvarkingas. Apžiūrėjus automobilį, paklausė pardavėjo, ar jis padarys nuolaidą, jis pasakė, kad parduos už 5 200 Eur, tai yra nuleis 200 Eur kainą, jei sutiks pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti 4 200 Eur. Tokiu atveju turėjo pervesti 4 200 Eur bankiniu pavedimu, o likusią sumą, tai yra 1 000 Eur turėjo perduoti grynaisiais. Tuo metu nepagalvojęs sutiko. Pasirašius sutartį, pasiėmė automobilį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų automobilių stovėjimo aikštelės, automobilis buvo su tranzitiniais valstybiniais numeriais. Tuomet nuvažiavo į „Regitra“ ir automobilį užsiregistravo savo vardu. Jokių papildomų paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo. Kitų dokumentų nėra išsaugojęs, skelbimo nuotraukų neturi. Banko išrašo pateikti negali, kadangi 2020 metais pirko nekilnojamąjį turtą, dėl ko reikėjo pakeisti banką, o pakeitus banką senajame banke, iš kurio atliko pavedimą, uždarė sąskaitą ir dabar neturi galimybės prisijungti ir patikrinti (elektroninės bylos 1 t., b. l. 175-178).

Liudytojas A. M., 2024 m. sausio 31 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metų liepos mėnesį ieškojo automobilio asmeniniam naudojimui. Maždaug 2022 m. liepos 15 d. internetiniame puslapyje „Autoplius.lt“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį tamsiai mėlynos spalvos „(duomenys neskelbtini)“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo nurodyti pardavėjo kontaktai, informacija apie automobilį, jo nuotraukos bei nurodyta kaina 10 200 Eur. Skelbime nurodytų kontaktų nurodyti negali, neturi išsaugojęs. Kadangi sudomino automobilis, susisiekė nurodytu skelbime kontaktu ir susitarė susitikti su pardavėju ir apžiūrėti minėtą automobilį. Susitarė susitikti jų ofise, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus, jo manymu bendravo su A. M., kadangi su tuo pačiu asmeniu pasirašinėjo pirkimo–pardavimo sutartį. Apžiūrėjo automobilį, jo stovis tiko, jis buvo paruoštas ir tinkamas eksploatacijai, sutarė 10 000 Eur kainą, taip pat sutarė, kad jie atliks techninę apžiūrą, po ko galės atvykti pas juos, sumokėti pilną sumą už automobilį ir jį atsiimti. Sutarus visas įsigijimo sąlygas, paprašė palikti 1 000 Eur grynaisiais sumą, nurodė, kad tai yra rezervacijos mokestis. Praėjus maždaug savaitei ar dviem, su juo vėl susisiekė A. M., kuris nurodė, kad automobilis yra paruoštas pardavimui, dėl ko sekančią dieną vėl atvyko į jų ofisą minėtu adresu. Atvykus, automobiliui jau buvo atlikta techninė apžiūra, jis buvo su Olandiškais registracijos numeriais. Su A. M. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį jų ofise. Po sutarties pasirašymo bankiniu pavedimu pervedė 9 000 Eur iš savo banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, po ko, atsiėmęs automobilį, grįžo į (duomenys neskelbtini). Automobilį užsiregistravo savo vardu ir išsiuntė automobilio registracijos dokumento nuotrauką A. M. prašymu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kadangi jis to paprašė automobilio įsigijimo dieną. Įsigijus automobilį, pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad automobilio varikliui ir pavarų dėžei suteikė 1 mėnesio garantiją. Automobilį įsigijo už 10 000 Eur, 1 000 Eur perdavė grynaisiais prieš įsigyjant, kaip rezervacijos mokestį, o likusią 9 000 Eur sumą pervedė bankiniu pavedimu (tiksliai į kokią sąskaitą pervedė nurodyti negali). Jokių kitų papildomų paslaugų jie nesuteikė, tik atliko techninę apžiūrą. Tai kad pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta mažesnė, tai yra 9 000 Eur, o ne 10 000 Eur įsigijimo suma, pastebėjo tik po automobilio įsigijimo, todėl nesidomėjo, kodėl taip yra nurodyta, su pardavėju iš anksto apie tai nesitarė, jis neprašė nurodyti sutartyje mažesnės sumos (elektroninės bylos 4 t., b. l. 3-6).

Liudytojas A. Č., 2024 m. sausio 31 d. apklausiamas parodė, kad datos gerai nepamena, tačiau gali būti, kad 2021 m. lapkričio 26 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris Lietuvoje nebuvo iki to laiko registruotas, užregistravo jį pats, šiuo metu jo valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Tuo metu reikėjo automobilio, apie tai, kad automobilį galima įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasakė draugas. Automobilis buvo parduodamas aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) automobilių turgaus. Jo kaina buvo šiek tiek daugiau nei 7 000 Eur. Perkant automobilį, pardavėjas suteikė garantiją dėl automobilio techninės būklės, konkrečiai nepamena. Už automobilį sumokėjo grynais pinigais – 7 000 Eur. Buvo išduotas kažkoks ranka rašytas dokumentas apie tai, kad pinigus sumokėjo, o bendrovė juos gavo. Jokių kitų paslaugų be paminėtos garantijos automobilio pardavėjas nesuteikė. Iniciatyva už automobilį mokėti grynais buvo jo, kadangi pinigus davė tėvai, t. y. juos nusiėmė iš savo banko sąskaitos ir davė tam, kad nusipirktų automobilį. Žino, kad automobilį įgijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, su juo bendravo kažkoks vadybininkas, kurio duomenų nurodyti negali. Pradžioje už automobilį davė užstatą – 1 500 Eur, o praėjus porai dienų sumokėjo visą sumą. Bendrai už automobilį sumokėjo 7 000 Eur grynais. Negali tiksliai įvardinti, kokia automobilio kaina buvo įrašyta automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje, bet pamena, kad lyg buvo pasakyta, kad dėl mokesčių į sutartį bus įrašyta mažesnė suma (kaina) (elektroninės bylos 3 t., b. l. 30-32).

Liudytojas Ž. Ž., 2024 m. sausio 31 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metų vasarą ieškojo sau automobilio ir kiek atsimena galėjo būti, kad interneto portale www.autoplius.lt rado patinkantį automobilį, tai buvo „(duomenys neskelbtini)“, 2013 metų gamybos. Jį pardavinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, kaip vėliau sužinojo, turėjo savo automobilių pardavimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Nuvyko į tą aikštelę ir apžiūrėjęs automobilį gyvai, nutarė jį nusipirkti. Kada tiksliai tai buvo negali pasakyti, kadangi jau neatsimena, galimai vasarą. Kokia jo buvo kaina skelbime, negali pasakyti, kažkur apie 8 000 Eur. Prieš perkant automobilį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui paliko grynais pinigais, kažkur apie 300 Eur avansą, t. y. užstatą, šiuo metu tiksliai neprisimena, o jie dar įsipareigojo prieš parduodant automobilį praeiti jam techninę apžiūrą. Kažkokių dokumentų dėl avanso paėmimo nedavė. Po to kažkur po savaitės paskambino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė, kad automobilis yra jau paruoštas ir gali atvažiuoti jo pasiimti. Atvykus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas padavė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau tiksliai pasakyti, kokia ten buvo įrašyta pardavimo suma, negali pasakyti, neprisimena. Kiek atsimena, už automobilį mokėjo pavedimu iš savo banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Kiek atsimena, pavedimą padarė 6 900 Eur, ir dar sumokėjo grynais pinigais 800 Eur. Kiek atsimena, dėl pinigų sumokėjimo jokių dokumentų, kvitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedavė. Ar įgyto automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje kaina skiriasi nuo tos, kur realiai sumokėjo, nežino, tikrai negali pasakyti. Automobiliui buvo suteikta 6 mėnesių arba 2 000 km ridos garantija, kiek atsimena, kažkoks garantinis dokumentas lyg tai ir buvo, neatsimena, gal jų neišmetė (elektroninės bylos 4 t., b. l. 47-49).

Liudytojas V. S., 2024 m. sausio 31 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 metais norėjo pirkti automobilį, automobilio ieškojo tikslingai (duomenys neskelbtini), kadangi ten buvo automobilių turgus. Važiuodamas pro šalį užmatė, kad yra dar viena automobilių pardavimo aikštelė. Užsukęs ten sužinojo, kad tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija. Apžiūrėjo jų siūlomus automobilius. Visai patiko „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis, kurį užmatė stovintį aikštelėje. Kiek pamena, automobilio kaina aikštelėje buvo uždėta apie 7 900 Eur. Žino, kad tikrai neviršijo 8 000 Eur. Įmonės atstovai leido automobilį pasibandyt, pravažiavo pro aplinkines gatves. Į servisą nevažiavo, nes tikrai atrodė, kad automobilis tvarkingas. Nusprendė, kad automobilį pirks, tačiau jo pirkimas vyko po kelių dienų nuo apžiūros, jokių rankpinigių už jį nebuvo palikęs. Atvykus po kelių dienų, įmonės atstovai, jo prašymu, nuvyko ir užregistravo automobilį „Regitra“. Techninė apžiūra jau buvo praeita. Tuomet, kai automobilį užregistravo ir grįžo į įmonės teritoriją, vyko automobilio pirkimas, kadangi prieš tai mokėti, kol automobilis neužregistruotas, nenorėjo. Už automobilį mokėjo grynais pinigais, ar buvo išrašytas koks nors dokumentas, patvirtinantis pinigų sumokėjimą, nepamena, bet manytų, kad buvo. Už automobilį pavyko nusiderėti apie 100 Eur ir viso už jį mokėti reikėjo 7 800 Eur. Kodėl į pirkimo–pardavimo sutartį buvo įrašyta mažesnė suma, negali pasakyti, su įmonės atstovais nebuvo jokių kalbų, kad į pirkimo–pardavimo sutartį rašyti mažesnę kainą, taigi kodėl jie įrašė mažesnę sumą, nežino. Iki apklausos net nebuvo minties, kad ten gali būti įrašyta mažesnė suma, nei sumokėjo už automobilį. Ar automobiliui buvo suteikta garantija, tikrai nepamena (elektroninės bylos 2 t., b. l. 82-84).

Liudytojas M. T., 2024 m. sausio 31 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad internete skelbimuose „Auto plius“ pamatė informaciją apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jį pardavinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilį pardavinėjo už 5 700 Eur. 2021 m. lapkričio 22 d. nuvyko apžiūrėti automobilio į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie bendrovės ofiso. Automobilis patiko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki automobilio įteisinimo atlikti automobilio techninę apžiūrą. Pavyko nusiderėti 200 Eur, buvo sutarta, kad automobilį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirks už 5 500 Eur. Buvo sutarta, kad 200 Eur kaip rankpinigius perves į bendrovės banko sąskaitą. Šiuos pinigus pervedė 2023 m lapkričio 22 d. Kitą dieną nusprendęs pirkti automobilį, nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Būdamas bendrovės ofise, padarė bankinį pavedimą, tai yra į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė dar 4 800 Eur, o 500 Eur grynais pinigais padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, jo pareigų ir pavardės nežino. Dėl dalies, tai yra 500 Eur sumokėjimo grynais, buvo bendrovės atstovo pageidavimas, jis nurodė tiek sumokėti grynais. Dėl šių pinigų sumokėjimo jokie tai patvirtinantys dokumentai išduoti nebuvo. Sumokėjus už automobilį, tą pačią dieną jį įteisino. Kiek prisimena, automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad už automobilį mokėjo 5 000 Eur, tai yra ta suma, kurią sumokėjo bankiniais pavedimais. Matė, kad automobilio prikimo–pardavimo sutartyje nurodyta ne tokia suma, kokią mokėjo, bet dėl to bendrovės atstovui nieko nesakė, kokią sumą rašyti sutartyje nesitarė. Automobiliui garantija suteikta nebuvo (elektroninės bylos 3 t., b. l. 18-21).

Liudytojas D. D., 2024 m. vasario 1 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį 2021 m. birželio 10 d. įgijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Informaciją apie parduodamą automobilį susirado interneto skelbimų portale „autoplius“. Automobilį apžiūrėjo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jeigu gerai pamena, tai pardavėjas garantavo, kad jeigu su automobiliu kas nors atsitiks mėnesio bėgyje nuo jo pirkimo, tai pardavėjas garantuoja jo remontą. Dėl automobilio pirkimo bendravo su kažkokiu vadybininku, kurio pavardės ar vardo nežino. Kokia skelbime nurodyta automobilio kaina tiksliai nepamena, tačiau kaina tenkino, atitiko biudžetą. Automobilis, kiek pamena, buvo pargabentas iš Nyderlandų ir Lietuvoje iki to laiko neregistruotas. Pardavėjo sąlyga buvo mokėti už automobilį grynais. Šiai dienai negali įvardinti tikslios kainos, bet ji buvo nuo 3 000 iki 4 000 Eur. Bijo kainą įvardinti tiksliai, kadangi nenori sumeluoti. Ar buvo išduotas koks nors mokėjimą grynais pinigais patvirtinantis dokumentas, pasakyti negali, kadangi to nepamena, prieš apklausą ieškojo kokių nors su šio automobilio pirkimu susijusių dokumentų, tačiau nieko nerado. Pamena tik kad pasirašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, o kad būtų pasirašęs kitų dokumentų – nepamena (elektroninės bylos 2 t., b. l. 110-112).

Liudytojas S. U., 2024 m. vasario 1 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 metų žiemą ieškojo automobilio įsigijimui. Tuo tikslu naršė internetiniuose skelbimų portaluose. Jeigu gerai atsimena, internetiniame puslapyje www.autoplius.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo nurodyta, kad automobilio kaina yra 4 500 Eur, taip pat skelbime buvo nurodyta, kad automobilį parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“. Internete susirado, kad ši įmonė turi automobilių aikštelę, (duomenys neskelbtini), kurioje stovi parduodami automobiliai, ir išsiaiškinęs įmonės darbo laiką, niekam prieš tai neskambinęs ir nesusitaręs, nuvyko automobilio apžiūrėti. Atsimena, kad automobilio apžiūrėti buvo nuvykęs 2023 metų sausio gale, šeštadienį. Tą dieną apžiūrėjo nurodytą automobilį ir su įmonės atstovu susitarė, kad atvyks 2023 m. vasario 3 d. automobilį nusipirkti. Įmonės darbuotojas, jo vardo, pavardės ir pareigų nežino, pasakė, kad už automobilį bus galima atsiskaityti bankiniu pavedimu, jis patvirtino, kad automobilio kaina yra 4 500 Eur, dėl kainos nesiderėjo. Išsirinktas pirkti automobilis nebuvo registruotas Lietuvoje, jam nebuvo atlikta techninė patikra, todėl pirmojo apsilankymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje metu su įmonės darbuotoju susitarė, kad iki automobilio nupirkimo automobiliui bus atlikta techninė patikra bei jis bus užregistruotas Lietuvoje, šios paslaugos papildomai nekainavo, jos buvo įskaičiuotos į automobilio kainą. 2023 m. vasario 3 d. atvykus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu A. M., jis nurodė, kad už perkamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ priims 3 000 Eur bankiniu pavedimu, o dėl likusios dalies, tai yra 1 500 Eur, paprašė juos sumokėti grynaisiais. Su šiomis to asmens sąlygomis nesiginčijo, 2023 m. vasario 3 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą atliko 3 000 Eur pavedimą, o likusius 1 500 Eur padavė grynaisiais pinigais, dėl grynųjų pinigų sumokėjimo nebuvo išduotas joks tai patvirtinantis dokumentas. Pasirašant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, joje automobilio kaina buvo nurodyta 3 000 Eur. Pasirašius sutartį, taip pat buvo išduota PVM sąskaita faktūra, kurioje taip pat buvo nurodyta, kad už perkamą automobilį sumokėjo 3 000 Eur, nors iš tikro sumokėjo 4 500 Eur. Taip pat buvo žadėta metų laiko garantija automobiliui, kas papildomai nieko nekainavo. Daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų nesuteikė ir šiai įmonei daugiau už nieką nemokėjo. Pradėjus automobiliu naudotis ir nuvarius automobilį į autoservisą „(duomenys neskelbtini)“, kad automobiliui pakeisti tepalus, paaiškėjo, kad automobilis turi daug defektų, remontas būtų daug kainavęs, todėl apie tai informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovas A. M. teigė, kad automobilį apžiūrės ir įmonės lėšomis suremontuos, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams jį apžiūrėjus, jie nusprendė jo neremontuoti, todėl buvo sutarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį iš jo perpirks, kadangi automobilio būklė netiko, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo suremontuoti nesiėmė. 2023 m. vasario 23 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė minėto automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią už 3 000 Eur pardavė iš šios įmonės 2023 m. vasario 3 d. įsigytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, 3 000 Eur buvo sumokėti bankiniu pavedimu, taip pat grynaisiais pinigais buvo grąžinti ir 1 500 Eur, juos grąžino tas pats pardavimų vadovas A. M. (elektroninės bylos 19 t., b. l. 105-107).

Liudytojas D. M., 2024 m. vasario 1 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Šį automobilį įsigijo prieš apie tris metus, tačiau tikslios datos neprisimena, nes tai buvo seniai. Apie parduodamą automobilį sužinojo atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduodamų automobilių aikštelę. Automobilį aprodė minėtos bendrovės darbuotojas, kurio neįsidėmėjo ir jau neatpažintų. Ant automobilio buvo popieriaus lapas su automobilio kaina, kuri, kiek pamena, buvo 6 500 Eur. Nusprendė automobilį įsigyti. Jokių papildomų darbų su automobilio pardavėju neaptarė. Pamena, kad automobilis turėjo galiojančius techninės apžiūros dokumentus. Su automobilio pardavėju sutarė kainą – 6 300 Eur, tai yra nusiderėjo 200 Eur nuo pradinės kainos. Prisimena, kad automobilis buvo atgabentas iš Olandijos ir dar nebuvo atvykę automobilio registracijos dokumentai, todėl automobilio pardavėjui paliko 200 Eur rankpinigių ir susitarė, kad jis susisieks, kai turės dokumentus. Nebuvo išduotas joks pinigų priėmimą patvirtinantis dokumentas. Kaip ir minėjo, automobilį įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė ir buvo nurodyta pirkimo–pardavimo dokumentuose. Praėjus savaitei, susisiekė automobilio pardavėjas ir nurodė, kad jau turi automobilio dokumentus. Po skambučio nuvyko į anksčiau minėtą aikštelę pasirašyti automobilio pirkimo pardavimo dokumentų. Už automobilį atsiskaitė grynaisiais pinigais, paduodamas juos automobilio pardavėjui. Jokių bankinių pavedimų už automobilį minėtai bendrovei neatliko. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta mažesnė automobilio kaina, tai yra 5 200 Eur. Nežino kodėl sutartyje buvo nurodyta mažesnė automobilio kaina, tačiau automobilio norėjo ir nieko apie tai pardavėjo neklausinėjo. Tiksliai prisimena, kad pasirašė tik automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, o jokių kitų dokumentų pasirašyti nereikėjo ir išduota nebuvo. Prisimena, kad automobiliui buvo suteikta garantija. Garantija buvo suteikta mėnesio laikotarpiui. Kiek pamena, nebuvo išduotas joks garantiją patvirtinantis dokumentas (elektroninės bylos 3 t., b. l. 35-38).

Liudytojas A. J., 2024 m. vasario 2 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio 2 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) su tikslu nusipirkti automobilį. Internetiniuose portaluose peržiūrėjo skelbimus, nieko tinkamo nerado, todėl internete susirado asmenį, kuris padeda nusipirkti automobilį, t. y. kartu važiuoja į automobilių aikšteles, apžiūri automobilius, padeda pastebėti defektus, paaiškina, kokios galimos papildomos išlaidos. Kokie jo kontaktiniai duomenys pasakyti negali, neprisimena. Pamena, kad tokios paslaugos ieškojo internete, tinklalapio nežino. Su minėtu asmeniu susitiko (duomenys neskelbtini) mieste, kur tiksliai neprisimena. Kartu su juo nuvyko į artimiausią stovėjimo aikštelę, koks tikslus adresas nepamena, ar buvo koks įmonės pavadinimas neprisimena. Apžiūrėjo aikštelėje automobilius patiko du automobiliai to paties modelio ir iš jų rinkosi, išsirinko „(duomenys neskelbtini)“, raudonos spalvos, nes atrodė tvarkingesnis. Jeigu jo klausia, ar automobilis buvo tvarkingas ir be defektų atsako, kad automobilis buvo tinkamas eksploatuoti, buvo minimalūs kėbulo defektai, matėsi, kad automobilis perdažytas, rimtų gedimų nebuvo. Techninei apžiūrai automobiliu buvo nuvykę, tačiau automobilio netikrino, išdavė jo vardu techninės apžiūros lapą, kaip supranta, techninė apžiūra jau buvo atlikta. Kai išsirinko automobilį, vietoje kalbėjo su aikštelės darbuotoju ar savininku, nežino jo nei vardo nei pavardės, bet kiek prisimena, sąlygas aptarė su tuo pačiu asmeniu, kuris pasirašė dokumentus. Pardavėjas pasakė automobilio kainą, dėl kainos nesiderėjo, tą dieną buvo numatęs automobiliui išleisti ne daugiau nei 4 000 Eur, tiek ir sumokėjo už automobilį. Visą automobilio kainą mokėjo grynais pinigais, pavedimo neatliko, apie pinigų pervedimą klausimo net neaptarė, nes numatytą sumą buvo atsivežęs grynais. Už automobilį sumokėjo nemažiau nei 3 900 Eur, tiksliai neprisimena. Pastebėjo, kad sutartyje kaina yra mažesnė, t. y. 3 700 Eur, tačiau dėl to klausimo nekėlė, nes pagalvojo, gal kaina be PVM, nelabai supranta pardavimų klausimų, todėl nesigilino į sutarties sąlygas, taip pat pasitikėjo, kadangi automobilį pirko iš įmonės. Jeigu jo klausia, ar automobilio pardavėjas atliko papildomus veiksmus, iki kol buvo įteisinta sutartis, atsakė kad taip, papildė klimato kontrolės skystį, techninė apžiūra buvo atlikta iki atvykstant, daugiau papildomų darbų neatliko. Kadangi pirkimo–pardavimo sutartį susirašė tą pačią dieną rankpinigių nedavė. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį surašė toje pačioje aikštelėje. Kaip ir minėjo, asmuo, su kuriuo aptarė automobilio pirkimo–paravimo kainą, tas pats asmuo ir pasirašė sutartį. Pasirašius sutartį iškart buvo paduoti automobilio rakteliai, automobiliu iš aikštelės išvažiavo į „Regitra“ registruoti pirkimo–pardavimo sutartį ir išsiimti valstybinių numerių. Kartu važiavo lydintis asmuo, su kuriuo buvo sutarę, kad padės įsigyti automobilį. „Regitra“ užregistravo pirkimo–pardavimo sutartį ir išsiėmė valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). Automobilio garantiją su pardavėju nesitarė, pamena, kad sutartyje nurodyta garantija automobilio mechaniniams mazgams galioja 1 mėnesį. Automobilį pardavęs asmuo buvo apie 43 metų amžiaus, trumpai kirptais plaukais arba nuskusta galva, iki 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, daugiau asmens bruožų neįsiminė. Automobilio kainą sumokėjo iškart vietoje, kaip ir minėjo, už automobilį mokėjo ne mažiau nei 3 900 Eur, visus pinigus mokėjo grynais, po to, kai pasirašė sutartį ir automobilį užregistravo „Regitra“, susisiekęs su pardavėju nebuvo. Asmuo, su kuriuo iš anksto buvo sutaręs, kad padės išsirinkti automobilį, yra nepažįstamas, ar jis pažįsta asmenį, iš kurio pirko automobilį, nežino, kontaktinių duomenų neišsaugojo, daugiau su tuo asmeniu taip pat susisiekęs nebuvo (elektroninės bylos 2 t., b. l. 102-105).

Liudytojas M. J., 2024 m. vasario 2 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, internetiniame skelbimų portale „autoplius.lt“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį ?(duomenys neskelbtini)“, kuriam vėliau po registracijos buvo priskirtas valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo nurodyta standartinė automobilio informacija, kokia tiksliai, nurodyti negali, nes neatsimena. Pardavėjas buvo nurodyta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo nurodyta, kad automobilis be trūkumų. Daugiau skelbimo informacijos neatsimena. 2022 m. spalio 15 d. arba 2022 m. spalio 16 d. automobilį vyko apžiūrėti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilis pasirodė tvarkingas, be defektų, švarus. Automobilis pasirodė tinkamas pirkti, todėl nusprendė jį įsigyti. Apžiūros metu automobilis techninės apžiūros neturėjo, bet kuomet automobilį pirko, automobilis jau buvo su galiojančia technine apžiūra. Už automobilį sutarė mokėti 6 200 Eur, iš kurių 2022 m. spalio 21 d., 10.37 val., 4 500 Eur sumą, vienu bankiniu pavedimu pervedė iš savo banko sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 1 700 Eur sumą sumokėjo grynaisiais. Tiek bankinį pavedimą, tiek grynuosius mokėjo automobilio pirkimo pardavimo metu. Į transporto pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta 4 500 Eur suma. Paklausus įmonės darbuotojo, su kuriuo bendravo automobilio pirkimo metu, kodėl į sutartį įrašyta ne visa suma, buvo atsakyta, kad taip reikia. Daugiau jokių specifinių automobilio pardavimo sąlygų aptarta nebuvo. Automobilio apžiūros metu su pardavėju sutarė, kad automobiliui pirkimo metu bus atlikta techninė apžiūra. Daugiau įsipareigojimų iš pardavėjo nebuvo. Apžiūros metu nusprendus įsigyti automobilį, paliko 200 Eur rankpinigių, su tikslu įsigyti automobilį. Suma buvo įskaičiuota į bendrą sutartą automobilio pardavimo kainą. Minėta suma buvo skirta automobilio rezervavimui. Jokių piniginių įmokų įsipareigojimų, iki kol bus įteisintas automobilio pirkimas pardavimas, sutarta nebuvo. Fizinis transporto priemonės perėmimas vyko 2022 m. spalio 21 d., kuomet automobilį pasiėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), ten pat buvo užpildyta ir automobilio pirkimo–pardavimo sutartis. Automobilio pardavėjas užpildė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią išsaugojo ir pateikia prie apklausos. Taip pat išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią irgi pateikia. Taip pat perdavė vieną automobilio raktą ir techninės apžiūros dokumentą ir vieno mėnesio draudimo polisą, kurį taip pat pateikia. Po automobilio įregistravimo, pardavėjo prašymu, nusiuntė automobilio registracijos dokumento kopiją, kuris buvo naujai išduotas jo vardu. Minėtą kopiją nusiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Daugiau su pardavėju nebendravo, nes jau buvo pilnai atsiskaitęs už automobilį. Dėl grynųjų pinigų, kuriuos mokėjo, t. y. 1 700 Eur, pardavėjas jokių patvirtinančių dokumentų apie tai, kad minėti pinigai jam buvo sumokėti, nedavė. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo įrašyta visa pinigų suma už perkamą automobilį. 1 700 Eur sumą mokėjo grynaisiais. Kam šiuos pinigus padavė, nežino. Tai buvo įmonės darbuotojas, vaikinas, jo jokių duomenų nežino. Kaip minėtas vaikinas atrodė neatsimena, jis buvo jaunas, apie 24 metų amžiaus. Taip daryti nurodė kitas įmonės darbuotojas, vyras jo jokių duomenų nežino, jis buvo vyresnio amžiaus, apie 50-60 metų amžiaus. Skelbime nurodyta kaina nesiskyrė nuo tos, kurią sumokėjo. Skelbime buvo nurodyta 6 200 Eur suma. Tokią sumą ir sutarė su pardavėju. Automobiliui nebuvo suteikta garantija (elektroninės bylos 4 t., b. l. 65-68).

Liudytojas A. J., 2024 m. vasario 2 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį įsigijo 2021 m. birželio 30 d. Minėto parduodamo automobilio skelbimą rado skelbimų portale www.autoplius.lt. Kadangi automobilis sudomino, nurodytu kontaktiniu telefonu susisiekė su pardavėju, kontaktinio numerio pardavėjo nėra išsisaugojęs, jo asmens duomenų taip pat nežino, kas matyti iš įsigijimo dokumentų, automobilį įsigijo iš juridinio asmens. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, tinkamas eksploatacijai, ar skelbime automobilis buvo su valstybiniais numeriais, neprisimena. Automobilis mėlynos spalvos, skelbime kaina buvo nurodyta 7 900 Eur. Skelbime buvo nurodyta, kad reikalui esant, pardavėjas gali padėti sutvarkyti dokumentus ir praeiti automobilio techninę apžiūrą. Sutarus su pardavėju, kad automobilis tinka, sutarė, kad atvyks jį apžiūrėti. Kitą dieną nuvyko apžiūrėti automobilio. Automobilio pardavimo vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini), kaip suprato, atvyko įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo automobilių stovėjimo aikštelė, joje buvo ir kiti automobiliai. Atėjus iki automobilio „(duomenys neskelbtini)“ su tikslu jį apžiūrėti, bendravo su asmenimis (trimis), ar jų tarpe buvo asmuo, su kurio bendravo telefonu, pasakyti negali, nes nežino. Tą dieną su automobiliu nevažiavo, kadangi automobilis buvo užstatytas. Apžiūrint automobilį, pastebėjo trūkumų, automobilis buvo pabraižytas, visa kita buvo techniškai tvarkinga. Automobilis skelbime atrodė tvarkingesnis, patikrino per programėlę tikrą automobilio ridą, pasirodė, kad automobilio rida buvo nusukta, todėl sudvejojo su automobilio įsigijimu. Sutarė su pardavėju, kad dar pagalvos. Galvojo apie dvi dienas, paskambino pardavėjui, pasakė, kad norėtų visgi įsigyti automobilį. Bendravimo metu su pardavėju buvo sutarta, kad jie praeis automobilio techninę apžiūrą, taip pat telefonu buvo sutarta, kad į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą kaip užstatą perves 200 Eur, ką ir padarė. Pavedimo paskirtyje parašė, kad tai yra užstatas dėl automobilio apžiūros ir po kelių dienų nuvyko vėl į (duomenys neskelbtini). Atvykus apžiūrėti automobilio, automobilis buvo be techninės apžiūros. Apžiūrint automobilį ir norint su juo prasivažiuoti, pardavėjas ant automobilio uždėjo laikinus valstybinius numerius. Apžiūrėjus automobilį, nusprendė jį įsigyti. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) esančią „Regitra“, netrukus atvažiavo pardavėjas. Norit registruoti automobilį, pritrūko dokumento, kaip vėliau paaiškėjo, pritrūko transporto priemonės kilmės dokumento, todėl automobilio registracija „Regitra“ buvo sustabdyta. Su pardavėju pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį dar būdami įmonės ofise. Už automobilį mokėjo grynais pinigais, o būtent 7 500 Eur, 200 Eur minusuota nuo avanso ir 200 Eur pardavėjas padarė nuolaidą. Dėl kokios priežasties automobilio pardavėjas nurodė mažesnę sumą, o būtent 6 800 Eur, nežino, neklausė. Automobiliui buvo suteikta garantija, vienam mėnesiu, tai yra nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Kadangi automobilio tą pačią dieną dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių įregistruoti nepavyko, gavus automobilio kilmės dokumentus (automobilio kilmės šalis – Švedija), ją įregistravo (duomenys neskelbtini). Po to kai įsigijo automobilį, su pardavėju nebendravo, tik atgal išsiuntė pardavėjui laikinuosius valstybinius numerius, kurie tuo metu buvo uždėti ant automobilio pirkimo metu (elektroninės bylos 2 t., b. l. 115-118).

Liudytojas V. V., 2024 m. vasario 2 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį įsigijo 2022 m. kovo 24 d. Šį automobilį rado UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduodamų automobilių aikštelėje, kurios adresas (duomenys neskelbtini). Automobilį aprodė bendrovės darbuotojas, kurio neįsidėmėjo ir atpažinti jau negalėtų. Ant automobilio nebuvo jokio užrašo su kaina. Darbuotojo paklausus, jis nurodė, kad automobilis kainuotų 7 200 Eur. Automobilį apžiūrėjo, jis patiko, todėl nusprendė jį įsigyti. Su pardavėju jokių papildomų darbų iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo neaptarė. Pamena, kad automobilis buvo su atlikta technine apžiūra, apdraustas. Automobilį pirko po apžiūros, todėl jokių rankpinigių palikti nereikėjo. Automobilio pardavėjas nurodė, kad už automobilį turi atlikti pavedimą 5 700 Eur, o kitą dalį, tai yra 1 500 Eur, turi paduoti grynais. Pavedimą atliko iš V. K. asmeninės sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. 1 500 Eur padavė į rankas automobilio pardavėjui. Jokių pinigų priėmimo perdavimo dokumentų dėl paduotų 1 500 Eur negavo. Pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėjas buvo nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip ir minėjo, pirkimo–pardavimo sutartyje ir išrašytoje sąskaitoje buvo nurodyta 5 700 Eur suma, taip kaip ir nurodė automobilio pardavėjas. Reikėjo automobilio, kaina buvo gera, todėl visai nesigilino, kodėl visai kita suma buvo nurodyta pirkimo–pardavimo dokumentuose. Prisimena, kad automobiliui buvo suteikta žodinė garantija mėnesio laikotarpiui (elektroninės bylos 3 t., b. l. 140-143).

Liudytoja M. S., 2024 m. vasario 5 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuosavybės teise priklauso automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko 2021 m. birželio 30 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią bendrovę rekomendavo kažkas iš pažįstamų. Nuvyko į šios įmonės aikštelę (duomenys neskelbtini) ir ten išsirinko tinkantį automobilį. Pamena, kad pradinė šio automobilio kaina buvo 4 100 Eur. Pavyko 100 Eur nusiderėti ir automobilį nusipirkti už 4 000 Eur. Dėl automobilio pirkimo bendravo su kažkokiu bendrovės vadybininku, kurio šiuo metu įvardinti negali, kadangi to visai nepamena. Kiek pamena, tai automobilis Lietuvoje nebuvo registruotas, tačiau lyg tai buvo su galiojančia technine apžiūra. Pati išreiškė norą mokėti už automobilį grynais pinigais. Kadangi automobilį perka ne dažnai, o šiam panaudojo santaupas, todėl gerai pamena, kad už jį sumokėjo lygiai 4 000 Eur. Prieš apklausą namuose ieškojo pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau jos rasti nepavyko, nors nėra visai tikra, tačiau kiek pamena pirkimo–pardavimo sutartyje automobilio kaina buvo nurodyta apie 2 500 Eur. Ar buvo išduotas mokėjimą grynais pinigais liudijantis dokumentas nepamena, kažkokių popierių buvo, bet tiksliai pasakyti negali. Daugiau jokių detalių, susijusių su automobilio pirkimu, nurodyti negali, nes nepamena (elektroninės bylos 2 t., b. l. 122-124).

Liudytoja S. V., 2024 m. vasario 5 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metais balandžio mėnesį nutarė įsigyti automobilį. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Kadangi pati nelabai nusimano apie automobilių būklę, todėl kreipėsi pagalbos į (duomenys neskelbtini). Jų puslapį rado internete, tai pardavimų tarpininkai. Su minimos įmonės darbuotoju susisiekusi pasakė, kokio automobilio nori ir ši įmonė pradėjo ieškoti automobilio. Atsimena, kad minėta įmonė surado tinkamus automobilius ir vieną dieną, bet kokią nepamena, galimai savaitė iki 2022 m. balandžio 30 d. su minėtos įmonės darbuotoju apžiūrėjo apie 6-7 automobilius. Didžioji dalis automobilių buvo (duomenys neskelbtini), keletą važiavo apžiūrėti į (duomenys neskelbtini) miestą. Apžiūrėjus automobilius, (duomenys neskelbtini). darbuotojas vardu G., jo pavardės nežino, su kuriuo ir apžiūrinėjo automobilius, pasiūlė nuvažiuoti į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. G. pasakė, kad iš įmonių ir saugiau automobilius pirkti. Tą pačią dieną, kai apžiūrėjo tuos 6-7 automobilius, nuvažiavo ir į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtos įmonės aikštelė yra (duomenys neskelbtini). Būtent šios įmonės aikštelėje apžiūrėjo joje esančius automobilius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje išsirinko automobilį „(duomenys neskelbtini)“. G. įvertino automobilio būklę, pasakė, kad yra tinkamas, kad gali jį pirkti. G. automobilio būklę tikrino su turimais prietaisais. Atsimena, kad už minimą automobilį, kai nutarė jį pirkti, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui padavė rankpinigius grynais 1 000 Eur. Kai įdavė 1 000 Eur, pildė dokumentus, atrodo ji vadinosi preliminari pirkimo–pardavimo sutartis. Tą sutartį turi namuose, ją atsiųs elektroniniu paštu. Grįžusi namo, rado šio parduodamo automobilio skelbimą „Autopliuse“, skelbime kaina buvo 8 900 Eur. Kai norėjo pirkti automobilį, G. nulygo 200 Eur nuo skelbime nurodytos kainos. Tą pačią dieną automobilio, kai sumokėjo 1 000 Eur, nepasiėmė, nes įmonė įsipareigojo atlikti automobilio techninę apžiūrą. Pati dienos nepamena, bet galimai tą dieną kai registruotas automobilis, t. y. 2022 m. balandžio 30 d., automobilį iš įmonės atsiėmė. Likusią sumą už perkamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ 7 700 Eur pervedė iš savo sąskaitos 2024 m. balandžio 27 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini). Šalia įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VĮ „Regitra“ filialas, kur automobilis buvo perregistruotas jos vardu ir jį iš ten atsiėmė. VĮ „Regitra“ registruodama automobilį savo vardu, visus mokesčius mokėjo pati. Kaip ir parodė, grynais davė 1 000 Eur, o likusią sumą 7 700 Eur pervedė, daugiau nieko nemokėjo. Kiek pamena, toje preliminarioje sutartyje apie tai, kad sumoka 1 000 Eur, nurodyta nėra. Automobiliui buvo suteikta garantija 3 mėnesiams, bet ji tik buvo žodinė. Po mėnesio laiko prireikė garantijos, nes buvo aptiktas automobilio variklio gedimas, buvo išpjautas karteris. Bandė prisiskambinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet nejungė jokiais turimais kontaktais. Skambino G., jis sakė, kad turėtų atsiliepti, nes rimta įmonė. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskambinti nepavyko, parašė elektroninį laišką, po laiško įmonės darbuotojas pats paskambino, sutarė automobilio remonto laiką. 2022 birželio pirmomis dienomis automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, kur paliko automobilį, kad jį suremontuoti. Automobilį atsiėmė po 1 savaitės laiko. Automobilį buvo suremontavę, už jo remontą mokėti nereikėjo (elektroninės bylos 3 t., b. l. 173-176).

Liudytojas E. Š., 2024 m. vasario 5 d. ir 2024 m. vasario 6 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 2 d. internete ieškojo nusipirkti automobilį. Rado skelbimą apie parduodamą šviesiai mėlynos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jau neprisimena, kuriame tinklalapyje rado automobilio skelbimą. Skelbimo nuotraukų ar pačio skelbimo nuorodos išsisaugojęs nėra. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis kainuoja 3 600 Eur. Taip pat kiek atsimena, skelbime buvo nurodyta, kur atvažiuoti, tai prieš važiuojant niekam neskambino, iš karto važiavo į (duomenys neskelbtini), galimai adresu (duomenys neskelbtini), ten buvo didelė parduodamų automobilių aikštelė. Aikštelėje buvo 3 ar 4 vyrai, kurie leido apžiūrėti automobilį, juo pasibandymui pravažiavo. Automobilis buvo visiškai tvarkingas, tai tvirtino ir vyrai, kurie aprodė automobilį, taip pat automobilį apžiūrėti vyko su draugu, kuris nusimano automobiliuose, jis taip pat pasakė, kad automobilis yra tvarkingas, be defektų, jis tai patikrino ir kompiuteriu. Automobiliui jau buvo atlikta techninė apžiūra. Būnant automobilių aikštelėje, nusprendė, kad automobilį nori pirkti, nusiderėjo 200 Eur, todėl buvo sutarta automobilio kaina 3 400 Eur. Turėjo pasiėmęs su savimi grynaisiais pilną pinigų sumą, tačiau vyrai, kurie aprodė automobilį, pasakė, kad visos sumos mokėti grynaisiais negalima. Neatsimena, dėl ko nebuvo leista mokėti grynaisiais. Todėl sesuo A. S. sumokėjo pavedimu iš savo banko sąskaitos į pardavėjo sąskaitą 2 700 Eur, o grynaisiais sumokėjo 700 Eur. Kadangi automobilis buvo be valstybinių numerių, su sese nuvyko į VĮ „Regitra“, ten sutvarkė visus dokumentus, gavo valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) ir grįžo į aikštelę. Uždėjo valstybinius numerius ant automobilio ir juo išvyko į (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad VĮ „Regitra“ už paslaugas mokėjo iš savo pinigų, taip pat pardavėjai buvo pažadėję, kad duos automobiliui mėnesio draudimą, tačiau jo nedavė, draudė iš savo lėšų. Automobilio pardavėjai siūlė įsigyti pusės metų automobilio garantiją, kuri kainuotų 200 Eur, tačiau atsisakė. Pažymi, kad PVM sąskaitoje faktūroje ir transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina 2 700 Eur, tai tiek sesuo sumokėjo pavedimu. Tik dabar pamatė, kad pinigų priėmimo kvite yra nurodyta 1 500 Eur suma, tačiau grynaisiais sumokėjo tik 700 Eur, pasirašydamas to pastebėjęs nebuvo. Nebuvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių automobilio pardavimo suma neatitinka sumos, kurią sumokėjo (elektroninės bylos 4 t., b. l. 76-79, 80-83).

Liudytojas A. N., 2024 m. vasario 5 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį įsigijo 2021 metų liepos mėnesį, tačiau tikslios datos neprisimena. Apie parduodamą automobilį sužinojo, radęs skelbimą internete, vienoje iš parduodamų automobilių svetainių, tačiau adreso jau nepamena. Skelbime automobilio kaina buvo nurodyta apie 5 000 Eur, tačiau tikslios sumos jau neprisimena. Paskambino telefono numeriu, nurodytu skelbime, ir susitarė dėl automobilio apžiūros. Pardavėjas nurodė, kad automobilį gali apžiūrėti automobilių aikštelėje, esančioje netoli (duomenys neskelbtini) automobilių turgaus, tačiau adreso jau nepamena. Atsimena, kad apžiūrėjo automobilį, jis patiko, todėl nusprendė įsigyti. Automobilį aprodė įmonės darbuotojas, kuris nebuvo pažįstamas. Atsimena, kad automobilio kainą nusiderėjo, tačiau kiek jau neprisimena. Už automobilį paliko ne mažiau kaip 400 Eur rankpinigių, tačiau tikslios sumos įvardinti negali, nes neprisimena. Nebuvo išduotas joks pinigų priėmimą patvirtinantis dokumentas. Jokių papildomų darbų iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo neaptarė. Sekančią dieną vėl atvyko į automobilių aikštelę pasirašyti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties. Su pardavėju sutarė, kad už automobilį atsiskaitys, atlikdamas pavedimą į bendrovės sąskaitą. Pavedimą atliko iš savo asmeninės sąskaitos. Prisimena, kad pervedė 4 300 Eur. Pavedimą atliko tik vieną. Pirkimo pardavimo dokumentuose automobilio kaina buvo nurodyta 4 300 Eur. Taip pat atsimena, kad pirkimo pardavimo dokumentuose pardavėjas buvo nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pardavėjo neklausė, kodėl į galutinę automobilio kainą nebuvo įtrauktas avansas. Su pardavėju nebuvo jokios kalbos apie suteikiamą automobilio garantiją (elektroninės bylos 2 t., b. l. 150-153).

Liudytojas A. M., 2024 m. vasario 5 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį įsigijo 2022 m. birželio 2 d. Apie parduodamą automobilį sužinojo radęs skelbimą internete, parduodamų automobilių svetainėje www.autoplius.lt. Svetainėje buvo nurodytas adresas, kur būtų galima nuvykti apžiūrėti automobilio. Pamena, kad skelbime buvo nurodyta automobilio kaina – 6 700 Eur. Pamena, buvo nurodyta, kad automobilį parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“. Adreso jau nepamena, tačiau žino, kad aikštelė randasi netoli (duomenys neskelbtini) automobilių turgaus. Nuvykus į aikštelę, automobilį aprodė nepažįstamas asmuo, kuris, kaip suprato, buvo bendrovės darbuotojas. Automobilis patiko, todėl nusprendė jį įsigyti. Nepamena, ar padavė pardavėjui avansą, tačiau taip galėjo būti. Jokių papildomų darbų, kurie turėtų būti atlikti iki pasirašant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, nesutarė. Prisimena, kad už automobilį nusiderėjo iki 100 Eur, tvirtina, kad sutarta suma buvo ne mažiau 6 600 Eur. Atsimena, kad už automobilį dalį sumos atsiskaitė bankiniu pavedimu iš savo asmeninės sąskaitos į bendrovės sąskaitą. Prisimena, kad pavedimas buvo 2 500 Eur. Kitą dalį padavė grynaisiais. Kiek pamena, buvo išduotas pinigų priėmimo kvitas. Negali pasakyti, kiek tiksliai padavė grynaisiais, tačiau suma, kuri buvo nurodyta pinigų priėmimo kvite, sutapo su paduota suma į rankas. Nežino, ar išsaugojęs šį pinigų priėmimo kvitą, nes praėjo nemažai laiko. Pardavėjas neprašė už automobilį atsiskaityti sumokant dalį grynais, o dalį pavedimu. Šį atsiskaitymą pasiūlė pats, nes dalį sumos turėjo grynais, o dalį banko sąskaitoje. Po kiek laiko pasitikrino automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir pamatė, kad joje nurodyta tik 5 100 Eur suma. Tai pastebėjo vėliau, todėl negali paaiškinti, kodėl suma nurodyta būtent tokia ir kodėl ji nesutampa su sumokėta. Nepamena kas pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodytas kaip pardavėjas, tai yra fizinis ar juridinis asmuo. Pamena, kad pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodytas automobilio garantinis terminas, tačiau koks jis, visiškai neprisimena. Už garantiją jokių papildomų pinigų mokėti nereikėjo (elektroninės bylos 3 t., b. l. 190-193).

Liudytojas J. B., 2024 m. vasario 6 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 metų rugsėjo mėnesio pradžioje internete (puslapio nepamena) rado skelbimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiauja iš užsienio atvežtais automobiliais. Internete pasidomėjo apie šią įmonę, rado adresą, ir maždaug po mėnesio laiko, t. y. 2021 metų spalio mėnesio pradžioje, nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), ten pavaikščiojo po aikštelę, pažiūrėjo, kokius automobilius parduoda. Maždaug po dviejų dienų vėl atvažiavo į tą pačią aikštelę, tada nusprendė apžiūrėti automobilį „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, priėjęs prie jo, aprodė automobilį, sakė, kad to automobilio kaina – 6 700 Eur, taip pat ir automobilio salone ant stiklo buvo uždėtas lapas su nurodyta automobilio kaina ir automobilio aprašymu. Apžiūrėjo automobilį, jis patiko, bet rado defektą, kad nėra bagažinio užuolaidėlės, su automobilio pardavėju – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu pabandė derėtis dėl automobilio kainos, tai jis sakė, kad padarys nuolaidą ir galutinė automobilio kaina – 6 500 Eur, tiko. Pasakė pardavėjui, kad sumokės už automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bankiniu pavedimu, bet pardavėjas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas) pasakė, kad pusę automobilio sumos turi sumokėti grynais, o kodėl – jis nepaaiškino, nesidomėjo, sutiko su jo pasiūlymu. Kadangi buvo šeštadienis, kiek pamena, rezervavo automobilį iki 2021 m. spalio 9 d., pardavėjas pasakė, kad turi palikti rankpinigių – 150 Eur, padavė grynais (jokio kvito nedavė, kad sumokėjo grynais automobilio rezervavimui). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasakė, kad atliks automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ techninę apžiūrą, už tai mokėti nereikės. Susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jie informuos, kai automobiliui bus atlikta techninė apžiūra ir tada pasirašysi transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. 2021 m. spalio 9 d. atvyko į aikštelę UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, neatkreipė dėmesio tą dieną, kokia sutartyje nurodyta automobilio „(duomenys neskelbtini)“ suma, jam buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, joje pasirašė, padarė bankinį pavedimą 2 000 Eur sumai (už automobilį) ir grynais padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui 4 350 Eur, jis man davė pasirašyti pinigų priėmimo kvite (kokia suma ten buvo nurodyta tą dieną nežiūrėjo, nekilo jokių klausimų), ir kaip minėjo aukščiau, automobilio rezervavimui buvo davęs grynais 150 Eur. Bendrai už automobilį sumokėjo sutartą pinigų sumą – 6 500 Eur. Pažymi tai, kad už automobilį mokėti ne mažiau pusę sumos grynais liepė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, nes sakė kitu atveju automobilio neparduos, o automobilis patiko, todėl į nieką nesigilindamas, sutiko su tokiu pasiūlymu. Kaip ir minėjo, atliko bankinį pavedimą iš savo banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi tai, kad grįžęs namo pamatė, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta ne visa automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaina, kaip ir minėjo, automobilio kaina 6 500 Eur buvo sutarta ir sumokėta, o transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta 5 800 Eur, taip pat ir pinigų priėmimo kvite buvo nurodyta suma tik 3 800 Eur, nors realiai grynais, įskaitant rankpinigius, sumokėjo 4 500 Eur. Grynus pinigus mokėdamas, padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui A. M.. Automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta garantija, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad automobilio mechaniniams mazgams taikoma mėnesio garantija (elektroninės bylos 3 t., b. l. 2-4).

Liudytoja K. M., 2024 m. vasario 6 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metų rugpjūčio mėnesį ieškojo įsigyti naudoto automobilio. Važiavo į (duomenys neskelbtini) turgų, bet pakeliui užsuko į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) esančią „(duomenys neskelbtini)“ automobilių pardavimo aikštelę. Čia rado patinkantį ir tinkantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jo kaina buvo apie 9 500 Eur, tikslios kainos dabar nepamena. Automobilį apžiūrėjo aikštelėje, jo techninė būklė tiko, tačiau automobilis buvo be techninės apžiūros, todėl su įmonės darbuotojais buvo sutarta, kad kitą dieną automobiliui bus atlikta valstybinė techninė apžiūra ir galės su juo važiuoti. Ar buvo palikusi avansą, dabar neprisimena. Kitą dieną, tai yra 2022 m. rugpjūčio 30 d., kaip ir buvo sutarę, atvažiavo į minėtąją aikštelę, automobilis jau buvo su technine apžiūra. Įmonės ofise iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) atliko 8 500 Eur pavedimą į jų nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o likusius pinigus – 1 000 Eur sumokėjo grynais pinigais įmonės darbuotojui – vyrui ir jokio pinigų priėmimo kvito negavo. Apie tai, kad turi sumokėti 1 000 Eur grynais, sužinojo paskutinę minutę, kai jau ruošėsi daryti pavedimą pilnai sumai, bet įmonėje dirbęs vyras pasakė, kad reikia duoti 1 000 Eur grynais, taip ir padarė, nes labai reikėjo automobilio. To vyro, kuriam davė pinigus, neatpažintų. Sumokėjus bendrai 9 500 Eur, buvo pasirašyta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad automobilį pirko už 8 500 Eur. Šiai sumai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 2022 m. rugpjūčio 30 d. Po sutarties pasirašymo su įmonės darbuotoju nuvyko į (duomenys neskelbtini) „Regitra“ skyrių ir ten apdraudusi automobilį, jį užregistravo savo vardu, kas mokėjo pinigus už transporto priemonės įregistravimą, dabar neatsimena. Apie garantijos suteikimą automobiliui nebuvo jokios kalbos, jokio garantinio lapo negavo. Po pardavimo daugiau niekada su šios įmonės atstovais nebuvo susitikusi ir nebendravo (elektroninės bylos 4 t., b. l. 41-44).

Liudytojas A. K., 2024 m. vasario 6 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad interneto tinklapyje www.autoplius.lt rado tinkantį sau automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo parduodamas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, koks kontaktinis telefono numeris ir kas dar buvo nurodyta skelbime, nepamena. 2022 metų balandžio mėnesio 20 dieną, nuvyko į šią automobilio aikštelę apžiūrėti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, VIN Kodas: (duomenys neskelbtini), kurio kaina buvo 7 700 Eur, automobilį apžiūrėjo jų aikštelėje, jis buvo tvarkingas, nedaužtas, be defektų ir tinkamas eksploatuoti, jo techninė būklė tiko, automobilis buvo su galiojančia techninė apžiūra. Su pardavėju derėjosi dėl kainos ir padarė nuolaidą, kiek tiksliai neatsimena, bet buvo nuolaida nuo 500 Eur iki 300 Eur. Tarėsi dėl kainos ir susitarė apie 7 000 Eur, pardavėjui atsakė, jog reikės sumokėti pavedimu apie šešis tūkstančius eurų, o apie tūkstantį eurų paprašė rankpinigių, padarė pavedimą laikotarpiu 2024 m. balandžio 20 d., šešis tūkstančius eurų iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), ir apie tūkstantį eurų rankpinigių buvo padavęs grynais. Automobilis buvo nupirktas ir perduotas toje pačioje įmonės aikštelėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, visus automobilio įregistravimo veiksmus atliko su jų pagalba, kadangi buvo nauja įregistravimo tvarka, tai tiksliai nežinojo, kaip registruoti automobilį, dėl to jie padėjo. Turi išsaugojęs transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sutartyje yra įrašyta suma 6 200 Eur. Garantavo, jog automobilis geras ir tikrai drąsiai gali pravažiuoti dar daug, tačiau jokių raštu garantijų ar sutarčių nepasirašė ir nedavė. Už automobilį sumokėjo apie 7 200 Eur, bet pastebėjo, jog sutartyje yra įrašyta tik 6 200 Eur, to su pardavėju nebuvo sutarę. Automobilis jokių gedimų rimtesnių neturėjo, juo naudojasi iki šiol (elektroninės bylos 3 t., b. l. 159-162).

Liudytojas G. S., 2024 m. vasario 7 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie parduodamą automobilį sužinojo 2022 metais gruodžio mėnesį (datos neatsimena), atvykęs į automobilių pardavimo vietą (duomenys neskelbtini), parduodamų automobilių aikštelę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios adreso nežino. Pagalbai išsirinkti automobilį pasamdė specialistą, kuris išmano automobiliuose. Kartu važinėjo (duomenys neskelbtini) po automobilių pardavimo aikšteles. Automobilis pirktas ne pagal skelbimą. Parduodamų automobilių aikštelėje pastebėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo tvarkingas, be defektų, tinkamas eksploatuoti. Ar automobilis buvo su technine apžiūra, neatsimena. Kokias pirkimo sąlygas aptarinėjo su automobilio pardavėju, neatsimena. Kokius darbus, veiksmus automobilio pardavėjas įsipareigojo atlikti, iki kol bus įteisintas automobilio pirkimas pardavimas, neatsimena. Ar reikėjo duoti grynųjų pinigų automobilio pardavėjui, neatsimena. Buvo sutarta, kad už automobilį mokės apie 15 000 Eur, tikslios sumos neatsimena. Su pardavėju susitarė, kad už įsigyjamą automobilį perves banko pavedimu 12 300 Eur ir avansui sumokėjo apie 2 700 Eur. Tikslios sumos neatsimena. 2022 m. gruodžio 7 d. 12 300 Eur už pirktą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini). Kada ir kur įvyko automobilio pirkimas pardavimas, fizinis automobilio perėmimas, neatsimena. Automobilį registravo pats VĮ „Regitra“. Kokius veiksmus atliko automobilio pardavėjas ir kokius dokumentus perdavė, neatsimena. Po automobilio įregistravimo bei automobilio pasiėmimo, pardavėjui jokių pinigų nemokėjo. Ar automobilio pirkimo pardavimo sutartyje buvo įrašyta visa pinigų suma už perkamą automobilį, neatsimena. Kokia kaina buvo nurodyta ant automobilio automobilių pardavimo aikštelėje, tiek mokėjo pardavėjui. Kaina keista nebuvo. Ar automobiliui buvo suteikta garantija neatsimena, ar buvo išduoti kažkokie dokumentai, neatsimena (elektroninės bylos 4 t., b. l. 100-103).

Liudytojas A. D., 2024 m. vasario 7 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 metais ieškojo automobilio ir „autoplius.lt“ automobilių skelbimų portale 2019 m. vasario 19 d., prisimena, vakare, pastebėjo parduodama juodos spalvos sedaną „(duomenys neskelbtini)“, C klasės, kuris Lietuvoje dar nebuvo registruotas, parduodanti įmonė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo (duomenys neskelbtini), parduodamo automobilio kaina skelbime buvo nurodyta 7 200 Eur, skelbime nieko išskirtinio nurodyta nebuvo, buvo nurodytas automobilio aprašymas, komplektacija, apie apmokėjimus ir įsigijimo galimybes, nieko aprašyta nebuvo, ar skelbime buvo nurodyta garantija abejoja, nes neprisimena. Buvo pasidaręs skelbimo ekrano nuotraukas, jas galės pateikti prie šios apklausos priedų. Tą patį vakarą paskambino įmonės atstovui, skelbime nurodytu telefonu numeriu atsiliepė vyras, daug apie automobilį nieko neklausinėjo, tiesiog vadybininkui pasakė, kad kitą dieną nori atvažiuoti apžiūrėti automobilį ir jau žinojo, jeigu kažkokių užslėptų defektų neras, pirks tą automobilį. Su vadybininku sutarė, kad automobilį atvažiuos apžiūrėti iš ryto. Kitą dieną, t. y. 2019 m. vasario 20 d. ryte iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Prie įmonės vartų buvo 8.00 val., pasitiko įmonės vadybininkas, su kuriuo apžiūrėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Vadybininkas sakė, kad automobilio nori dar keli pirkėjai, kad automobilis yra paklausus ir pasakė, kad jo kaina jau nebe kaip skelbime nurodyta buvo 7 200 Eur, o jau 7 500 Eur. Tas 300 Eur kainos pakėlimas didelio nepatogumo nesudarė, todėl daugiau apie skirtingą kainą nesigilino. Vadybininkas apie automobilio defektus ar kitus dalykus nieko nepasakojo, pats pasitikrino automobilį, po to bendru sutarimu nuvarė automobilį į autoservisą detalesnei apžiūrai. Servise didelių defektų nenustatė, kiek prisimena iš defektų servise pasakė, kad automobiliui yra tas, kad reikia pasikeisti variklio ir pavarų dėžės pagalves, o toliau visi kiti trūkumai buvo nereikšmingi, po apžiūros automobilis tiko ir nutarė jį pirkti. Automobilis į servisą buvo nuvarytas savo eiga, po apžiūros grįžo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą ir pradėjo automobilio įsigijimo procedūrą. Užstato paprašyta nebuvo, rankpinigių nepalikinėjo. Su savimi turėjo, kiek prisimena, 2 000 Eur grynais pinigais. Vadybininko paklausė, ar už automobilį galima atsiskaityti kortele, jis atsakė, kad galima, jie turėjo ir kortelių skaitytuvą, tačiau kortele atsiskaityti nepavyko, nes ant „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo uždėti pavedimų limitai. Turėdamas grynų pinigų nusprendė už automobilį atsiskaityti ir grynais, ir bankiniu pavedimu, įmonės atstovui šis variantas irgi tiko. Tad už automobilį atsiskaitė 1 500 Eur grynais pinigais, o likusią dalį sumokėjo banke. Kartu su įmonės vadybininku nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ banką, kuris buvo šalia įmonės. Už grynais paliktus 1 500 Eur, vadybininkas jokio oficialaus dokumento neišrašė, tad pinigai buvo paduoti formaliai, be jokių pasirašymų. Pavedimu iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, esančią „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini), pavedimu atliko 6 000 Eur, sąskaitos išrašą iš banko galės pateikti prie šios apklausos priedų, pavedimo paskirtis buvo: „(duomenys neskelbtini)“. Po apmokėjimo, grįžo į įmonės ofisą ir pradėjo įsigijimo procesą, automobilį įsigijo pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kokia kaina buvo nurodyta sutartyje, šiuo metu neprisimena, nežino, ar dar turi pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau jeigu sutartį ras, galės pateikti vėliau tyrimo eigoje. Automobilis buvo be techninės apžiūros, garantijos įmonė automobiliui nesuteikė. Visus pirminius automobilio įsigijimus ir deklaravimus VĮ „Regitra“ susitvarkė tą pačia dieną, t. y. 2019 m. vasario 20 d., po visko vėliau grįžo į (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos 1 t., b. l. 115-117).

Liudytojas A. S., 2024 m. vasario 7 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo parodė, kad 2021 metų rugpjūčio mėnesio viduryje (datos tiksliau nepamena) sutuoktinė L. S. internete (kokiame puslapyje nežino) rado skelbimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje yra parduodami automobiliai. Kitą dieną ar dar sekančią dieną su sutuoktine nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), ten vaikščiojo apžiūrinėjo įvairius automobilius. Patiko automobilis „(duomenys neskelbtini)“, jį apžiūrėjo, automobilio salone buvo padėtas lapas, kad automobilio kaina yra 5 400 Eur. Prie jų priėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, jis aprodė automobilį, automobilis tiko ir nusprendė jį pirkti, bet pastebėjo automobilio gedimus (neatsilenkė veidrodėliai ir neveikė automobilio kondicionierius), paprašė pardavėjo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, kad padarytų nuolaidą, jis sumažino automobilio kainą iki 5 200 Eur. Automobilio pardavėjas sakė, kad paremontuos automobilį (pataisys veidrodėlius, užpildys kondicionierių) ir tada praneš, kada gali atvykti supildyti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas sakė, kad jei rimtai planuoja pirkti šį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tai turi palikti 200 Eur rankpinigių, taip ir padarė (jokio dokumentų nepasirašė, kad davė grynais 200 Eur). Pažymi tai, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo registruotas Lietuvoje, jam buvo atlikta techninė apžiūra. Po keleto dienų paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, sakė, kad jau gali atvykti dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo, nuvyko, tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasakė, kad jis transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodys mažesnę automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kainą, ne tokią, kokią sutarė, bet tai nebuvo svarbu, jo neklausė kodėl, nes labai reikėjo automobilio, sutiko. Kaip ir minėjo, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaina buvo 5 200 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas supildė transporto priemonės pirkimo\–pardavimo sutartį, matė, kad sutartyje nurodė mažesnę transporto priemonės kainą – 2 800 Eur. Pasirašė toje sutartyje. Grynais pinigais padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui 5 000 Eur, nes 200 Eur jau buvo iš anksto padavęs rankpinigių (automobilio rezervavimui), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pinigų priėmimo kvite parašė, kad už automobilį „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2 800 Eur), pasirašė tame kvite. Kaip ir minėjo iš viso grynais pinigais sumokėjo už automobilį „(duomenys neskelbtini)“ 5 200 Eur, jokių bankinių pavedimų nedarė. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ mechaniniams mazgams suteikta 1 mėnesio garantija (elektroninės bylos 2 t., b. l. 186-188).

Liudytojas G. S., 2024 m. vasario 8 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 metų liepos mėnesio pradžioje atvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto žinojo, kad toje aikštelėje prekiauja automobiliais. Pavaikščiojo po aikštelę, apžiūrėjo patikusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jo salone buvo padėtas lapas, ant kurio buvo užrašyta kaina – 7 300 Eur. Tik išoriškai apžiūrėjo šį automobilį, su pardavėju kalbėtis nėjo. Maždaug po dviejų savaičių vėl atvyko į tą pačią aikštelę, domino „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, paklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo asmens, ar galėtų pravažiuoti šiuo automobiliu, jam leido, kalbėjosi apie automobilio kainą, nes pastebėjo kėbulo įlenkimą, paprašė, kad sumažintų kainą. Pavyko nusiderėti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo pasakė, kad galutinė automobilio kaina yra 7 050 Eur. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris domino, Lietuvoje nebuvo registruotas, jam nebuvo atlikta techninė apžiūra, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo pasakė, kad jie tai sutvarkys ir automobiliui atliks techninę apžiūrą, sakė, kad už tai mokėti nereikės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo sakė, kad automobilio rezervavimui turi palikti rankpinigių tai padavė jam 50 Eur, jis kažkokio kvito, dokumento, kad padavė grynais pinigais dėl automobilio rezervavimo, negavo. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo pasakė, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje jis nurodys mažesnę automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kainą, kodėl neklausė, sakė, kad likusią dalį reikės sumokėti grynais už automobilį, su tuo sutiko, nes reikėjo automobilio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo pasakė, kad lauktų skambučio, praneš, kada atvykti į aikštelę, kai automobiliui bus atlikta techninė apžiūra. 2021 m. liepos 24 d. paskambino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, sakė, kad gali atvykti pasiimt automobilio, pasirašyti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties. Atvyko, pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, joje buvo nurodyta ne visa automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kaina, nes sutarė, kad automobilio kaina galutinė yra 7 050 Eur, o sutartyje buvo nurodyta 6 150 Eur kaina, sutiko, pasirašė toje sutartyje. Taip pat kaip ir minėjo, 50 Eur jau anksčiau buvo davęs automobilio rezervavimui, sakė, kad tie 50 Eur įsiskaičiuoja į automobilio kainą. Iš savo banko sąskaitos padarė pavedimą – 6 150 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo pasakė, kad dar turi grynais pinigais sumokėti 850 Eur. Sutiko ir grynais pinigais 850 Eur padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, pinigų priėmimo kvite nepasirašė, nedavė jokio dokumento įrodančio, kad dalį pinigų sumokėjo grynais pinigais. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ mechaniniams mazgams buvo suteikta 1 mėnesio garantija, tai buvo numatyta sutartyje (elektroninės bylos 2 t., b. l. 168-170).

Liudytojas E. P., 2024 m. vasario 9 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį įsigijo 2021 m. lapkričio 16 d. Parduodamą automobilį rado internete, vienoje iš parduodamų automobilių svetainių, tačiau tikslaus svetainės adreso nurodyti negali, nes neprisimena. Pamena, kad buvo nurodyta kaina – 4 900 Eur. Paskambino telefono numeriu, nurodytu internete. Atsiliepęs vyriškis nurodė, kad automobilį gali atvykti apžiūrėti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduodamų automobilių aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nežino. Automobilį aprodė įmonės darbuotojas, kuris nebuvo pažįstamas. Automobilis patiko, todėl nusprendė jį įsigyti. Pamena, kad kainą nusiderėjo iki 4 700 Eur. Susitarė, kad iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo bus atlikta automobilio techninė apžiūra. Kaip garantą, kad automobilį pirks, paliko 100 Eur avansą. Nepamena, ar buvo išduotas dokumentas, patvirtinantis avanso sumokėjimą, bet mano, kad ne. Kai buvo atlikta techninė automobilio apžiūra su juo susisiekė automobilio pardavėjas ir nurodė, kad gali atvykti pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymui. Atsimena, kad pardavėjas nurodė, kad už automobilį pervestų 4 000 Eur, o likusią sumą sumokėtų grynaisiais. Atvykęs į jų ofisą iš savo asmeninės sąskaitos atliko vieną pavedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Grynaisiais padavė 600 Eur, nes, kaip ir minėjo, buvo palikęs 100 Eur avansą. Joks dokumentas patvirtinantis grynųjų pinigų sumokėjimą išduotas nebuvo. Atsimena, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta 4 000 Eur suma. 700 Eur suma, kurią sumokėjo grynaisiais nebuvo įtraukta pirkimo–pardavimo sutartyje. Neatsimena, kad pardavėjas būtų minėjęs apie kažkokią papildomą automobilio garantiją (elektroninės bylos 3 t., b. l. 12-15).

Liudytoja A. V., 2024 m. vasario 9 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad priklauso automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį įsigijo 2021 m. liepos 8 d. Parduodamą automobilį rado vienoje iš parduodamų automobilių aikštelių, kuri randasi netoli (duomenys neskelbtini) automobilių turgaus. Pamena, kad prie aikštelės buvo didelė iškaba su užrašu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Užsukusi pamatė minėtą automobilį. Automobilį aprodė įmonės darbuotojas, kuris buvo nepažįstamas, jo neįsidėmėjo ir jau neatpažintų. Pamena, kad ant automobilio buvo uždėtas lapas su kaina – 6 700 Eur. Automobilio kainos nei kiek nepavyko nusiderėti. Automobilis patiko, todėl nusprendė jį įsigyti. Automobilį pirko iškart po apžiūros, todėl rankpinigių palikti nereikėjo. Kiek pamena, automobilis buvo su atlikta technine apžiūra. Automobilio pardavėjas nurodė, kad už automobilį turi atlikti 3 000 Eur pavedimą į bendrovės sąskaitą ir paduoti grynais 3 700 Eur. Atsimena, kad pavedimą atliko iš savo asmeninės banko sąskaitos. Atliko tik vieną pavedimą – 3 000 Eur. Likusią suma, tai yra 3 700 Eur padavė grynaisiais. Buvo išduotas pinigų priėmimo kvitas. Visus dokumentus pildė automobilį aprodęs įmonės darbuotojas. Po keleto dienų pastebėjo, kad pinigų priėmimo kvite buvo nurodyta tik 2 400 Eur suma, nors grynaisiais padavė 3 700 Eur. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje automobilio kaina buvo nurodyta tik 5 400 Eur. Į pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo įtraukta 1 300 Eur. Negali paaiškinti, kodėl sumokėta suma skyrėsi, nes tai pastebėjo daug vėliau. Tiksliai atsimena, kad automobilio pirkimo–pardavimo dokumentuose buvo nurodyta, kad automobilį perka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobiliui buvo suteikta vieno mėnesio garantija. Tai buvo įrašyta pirkimo–pardavimo dokumentuose. Už suteiktą garantiją mokėti nereikėjo (elektroninės bylos 2 t., b. l. 127-130).

Liudytojas E. B., 2024 m. vasario 9 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d., ieškodamas automobilio internetinėje automobilių pardavimų svetainėje www.autoplius.lt, rado įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamą juodos spalvos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą (ID: (duomenys neskelbtini)), kurio kaina buvo nurodyta 9 900 Eur. Susisiekus su pardavėju, kurio telefono numerio neturi, nurodė, kad automobilis randasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 13 d., apie 08.00 val., kartu su savo drauge A. Ž. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) įsigyti norimą automobilį. Kadangi nenusimano apie automobilius, prieš važiuojant jį įsigyti, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), tai tokie asmenys, kurie atvažiuoja į vietą ir apžiūri norimą automobilį. Apžiūrėję automobilį, „(duomenys neskelbtini)“ atstovai patikino, kad šis automobilis yra tvarkingas ir yra tinkamas eksploatuoti. Atvažiavus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), šalia automobilių stovėjimo aikštelės, kur buvo sustatytos transporto priemonės, buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatas, į kurį užėjus bendravo su ten dirbančiu vyru, kurio vardo ir pavardės neprisimena, vyras nuvedė ir aprodė automobilį, kurį ketino įsigyti. Pirkimo metu automobiliui jau buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, kuri buvo atlikta 2022 m. rugpjūčio 3 d., apie 16.13 val., turi tai patvirtinantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš vykstant įsigyti automobilio, su pardavėju buvo sutarta, kad į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo pervesti 200 Eur užstatą. Minėtą sumą pervedė, naudojant savo „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę bankininkystę. Pirkimo metu jų patalpose pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje paryškintu šriftu buvo nurodyta transporto priemonės kaina: 6 600 Eur. Prieš tai draugai patikino, kad automobilių perpardavinėtojai sutartyse įrašo mažesnes sumas dėl mokesčių, todėl nekreipė į tai dėmesio, nes automobilį pirko savo reikmėms, žinojo, kad gali kilti sunkumų, norint jį parduoti ateityje. Už automobilį mokėjau dalimis: 200 Eur užstatas (bankiniu pavedimu), 6 400 Eur (bankiniu pavedimu) pirkimo dieną ir 3 300 Eur (grynaisiais), kurie taip pat buvo paduoti vietoje, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimą, negavo. Sumokėti tokiu būdu reikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai. Iš viso sumokėjo 9 900 Eur. Jokie papildomi darbai su automobiliu daryti nebuvo, pasirašius visus reikiamus dokumentus, sėdo už nupirkto automobilio vairo ir kartu su savo drauge išvažiavo į VĮ „Regitra“, adresu (duomenys neskelbtini), kur įsigytą automobilį užsiregistravo savo vardu. Pardavėjas automobilio registravime nedalyvavo. Perkant automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė trumpalaikę iki 1 mėnesio garantiją, tai buvo žodinis susitarimas. Daugiau reikšmingos tyrimui informacijos pateikti neturi. Visas automobilio dokumentų kopijas savanoriškai pateiks po apklausos (elektroninės bylos 4 t., b. l. 28-31).

Liudytoja F. Ž., 2024 m. vasario 12 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metų sausio mėnesio pabaigoje, rado skelbimą „Autoplius.lt“ apie parduodamą pilkos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurį pardavinėjo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, skelbime buvo nurodyta kaina apie 7 000 Eur (tikslios sumos nepamena). Skelbime nebuvo nurodyti, kokie yra automobilio trūkumai, būklė. Norimą pirkti automobilį apžiūrėjo sužadėtinis ir tėtis, pati automobilio neapžiūrinėjo, tik paskambino pardavėjui skelbime nurodytu telefonu. Jie automobilį apžiūrėjo 2022 metų sausio mėnesio pabaigoje (tikslios dienos nepamena), (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje. Automobilio apžiūros metu jis vizualiai atrodė tvarkingas, tačiau patikrinus automobilį per „Carvertical“ programėlę, paaiškėjo, kad neatitinka automobilio rida. Vaikinas, kuris aprodė automobilį, paaiškino, kad apie automobilio ridos neatitikimus nieko nežino, automobilį su tokia rida parvežė iš Skandinavijos. Automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra. Dėl neatitinkančios automobilio ridos telefonu derėjosi su automobilio pardavėju dėl kainos, prašė sumažinti kainą bent šimtu eurų. Automobilio pardavėjui nesutikus sumažinti kainos, automobilio nepirko. Sužadėtinis ir tėtis išvažiavo nenupirkę minėto automobilio, kadangi norėjo dar pagalvoti. 2022 m. vasario 9 d. apsisprendė automobilį pirkti. Sužadėtinis nuvyko į (duomenys neskelbtini) nupirkti minėto automobilio. Automobilio kaina buvo 6 700 arba 6 900 Eur (tiksliai nepamena). Pirmiausia buvo užpildyta pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad pardavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėja ji. Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta automobilio suma 5 000 Eur. Apie 3 100 Eur (tikslios sumos nežino) sužadėtinis padavė grynais vyrui, kuris aprodė transporto priemonę. Likusią sumos dalį – 3 600 Eur pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 9 d., mokėjimo paskirtyje įrašė „dalinis mokėjimas (duomenys neskelbtini)“. Reikalavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų grynųjų pinigų paėmimo orderį, tačiau šis dokumentas nebuvo išrašytas. Jie žadėjo tą padaryti, tačiau minėto dokumento taip ir neišrašė. Užpildžius automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, automobilio pardavėjas ant „(duomenys neskelbtini)“ automobilio uždėjo raudonus prekybinius valstybinius numerius Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužadėtinis išvažiavo su įsigytu automobiliu į (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 12 d. su „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) „Regitra“ padalinį ir minėtą automobilį užregistravo savo vardu (elektroninės bylos 3 t., b. l. 91-94).

Liudytojas J. P., 2024 m. vasario 12 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 metų liepos mėnesį rado skelbimą apie parduodamą mėlynos spalvos, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, skelbimas buvo patalpintas internetiniame puslapyje, kuriame pardavinėjami automobiliai (tikslaus pavadinimo nepamena). Kas pardavinėjo automobilį – ar fizinis, ar juridinis asmuo, skelbime neįsidėmėjo, nes nebuvo aktualu. Automobilio kaina skelbime buvo nurodyta 5 700 ar 5 800 Eur (tiksliai nepamena). Skelbime buvo nurodytas trūkimas – priekinių durelių įlenkimas. Paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir vienas vyko apžiūrėti dominančio automobilio į (duomenys neskelbtini) miestą, tikslaus adreso nepamena, tačiau automobilį apžiūrėjo aikštelėje, kurioje buvo pardavinėjami automobiliai. Automobilį aprodė pardavimų vadybininkas. Apžiūrėjus „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, jo būklė tenkino, todėl daug nesvarstęs nusprendė jį pirkti. Skelbime nurodytas trūkumas – įlenktos durelės pasirodė ne itin svarbus. Automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra, tačiau buvo sutarta, kad perkant automobilį pardavėjas atliks techninę apžiūrą. Nusprendus pirkti automobilį, su pardavėju dėl kainos nesiderėjo, tik susitarė, kad pardavėjas minėtam automobiliui atliks techninę apžiūrą. 2021 m. liepos 23 d. vėl atvyko į Kauną įsigyti automobilio. Buvo supildyta pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad pardavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėjas jis. Taip pat pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta automobilio kaina 4 900 Eur. Pamena, kad visos minėtos sumos – 5 800 Eur savo banko sąskaitoje neturėjo, todėl turėjo su savimi ir grynųjų pinigų. Perkant automobilį, vietoje padarė bankinį pavedimą (tikslios sumos jau nepamena) į nurodytą banko sąskaitą, o likusią sumą pardavėjui padavė grynaisiais pinigais (tikslios sumos taip pat nepamena). Pardavėjo neprašė jokių dokumentų, patvirtinančių apie grynųjų pinigų perdavimą. Nori paminėti, kad pirkimo–pardavimo sutartyje buvo įrašyta automobilio kaina 4 900 Eur, nors realiai už minėtą automobilį sumokėjo 5 700 ar 5 800 Eur. Pardavėjo neklausė, kodėl pirkimo–pardavimo sutartyje jis įrašė mažesnę automobilio kainą, nes rado automobilį būtent tokį, kokio ir ieškojo, ir nenorėjo prarasti prekės, todėl pardavėjo įrašyta mažesnė pardavimo suma tenkino. Užpildžius automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, automobilio pardavėjas padėjo užsiregistruoti į „Regitra“ padalinį ir su įsigytu automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) „Regitra“ padalinį ir užregistravo automobilį savo vardu. Automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta 1 mėnesio garantija automobilio mechaniniams mazgams, tai buvo įrašyta į pirkimo–pardavimo sutartį (elektroninės bylos 2 t., b. l. 161-164).

Liudytojas A. K., 2024 m. vasario 19 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai 2022 metų lapkričio mėnesį, tikslaus laiko ir datos nepamena, skelbime „Autoplius.lt“ rado tinkantį automobilį, dėl ko paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, tačiau atsiliepęs asmuo pasakė esąs užimtas ir pasakė skambinti skelbime nurodytu antruoju numeriu. Skelbime buvo pateikta automobilio „(duomenys neskelbtini)“ duomenys: rida 134 000 km, gamybos metai – 2016, spalva, svoris, kaina 10 200 Eur, kitų nurodytų duomenų nepamena. Su kuo bendravo ir kokiais numeriais skambino, nepamena, nurodyti negali. Paskambinus antruoju numeriu ir su pardavėju sutarus, tą pačią dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini) miesto automobilių prekybos aikštelę UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą, bendravo su vienu asmeniu, jaunas, apie 30 metų amžiaus, vardo ir kitų duomenų nežino, nurodyti negali, iškarto nuėjo į automobilių aikštelę ir apžiūrėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, pilkos spalvos, be valstybinių numerio ženklų, buvo tvarkingas, be defektų, tinkamas eksploatuoti, techninė apžiūra neatlikta. Pastebėjo, kad dažytos automobilio keleivio pusės galinės durys, sparnas ir slenkstis, dėl ko nusifotografavo VIN: (duomenys neskelbtini) numerį, paklausė už kiek parduos, atsakė 10 000 Eur. Tą dieną išvyko namo ir vėliau „(duomenys neskelbtini)“ automobilių „Telegram“ tinklapyje pateikė VIN kodą ir sužinojo, kad automobilio rida 134 000 km tikra, buvo registruota aptarnavimo istorija Olandijoje, tačiau duomenų apie galimus apgadinimus nebuvo, pardavėjas sakė tokios būsenos pirko patys. 2022 m. gruodžio 8 d. paskambinęs tuo pačiu telefono numeriu sutarė atvykti dar kartą, nes automobilis dar nebuvo parduotas, atvykęs nurodytą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, kuriame buvo prieš tai, bendravo su tuo pačiu asmeniu, bandė paderinti kainą, tačiau mažiau nei 10 000 Eur nesutiko, už šią sumą ir pirko, nurodžius pardavėjui 8 000 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė bankiniu pavedimu ir 2 000 Eur perdavė tam pačiam asmeniui grynais, tačiau pirkimas buvo įformintas pavedimo sumai, o grynieji 2 000 Eur nebuvo niekaip įforminti, jokio dokumento dėl šios sumos neišrašė, sakė negali. Jokia garantija nebuvo suteikta, automobilį registravo (duomenys neskelbtini), tai visas išlaidas su pirkimu apmokėjo pats. Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties ir kitų dokumentų neturi. Daugiau nieko pasakyti apie šio automobilio pirkimą negali, nepamena (elektroninės bylos 4 t., b. l. 106-108).

Liudytojas A. G., 2024 m. vasario 20 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį įsigijo 2022 metų vasario mėnesį, tačiau tikslios datos jau neprisimena. Parduodamą automobilį rado internete, vienoje iš parduodamų automobilių svetainių, tačiau svetainės adreso taip pat jau nepamena. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilį parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neprisimena, kokia automobilio kaina buvo nurodyta skelbime, bet suma buvo apie 7 000 Eur. Skelbime buvo nurodytas adresas, kur galima apžiūrėti minėtą automobilį, tačiau koks tiksliai jau neprisimena. Pamena tik tai, kad aikštelė randasi netoli (duomenys neskelbtini) automobilių turgaus. Automobilį aprodė vienas iš aikštelėje buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Atsimena, kad automobilio reikėjo skubiai, nes pats dirba ne Lietuvoje ir turėjo išvykti. Atsimena, kad pardavėjas tą pačią dieną atliko automobilio techninę apžiūrą ir tą pačią dieną pasirašė automobilio pirkimo pardavimo dokumentus. Atsimena, kad jokių rankpinigių pardavėjui nepaliko, nes, kaip ir minėjo, automobilį įsigijo tą pačią dieną. Automobilis patiko, todėl nusprendė jį įsigyti. Automobilio kainą nusiderėjo 200 Eur ir sutarė galutinę 6 800 Eur kainą. Automobilio pardavėjas paklausė, ar galėtų už automobilį atsiskaityti dalį sumokėdamas grynaisiais, o dalį pavedimu. Nežino kodėl to prašė pardavėjas, tačiau sutiko su tokiu atsiskaitymo būdu. Automobilio pirkimo pardavimo dokumentus pasirašė minėtoje aikštelėje. Atsimena, kad automobilio pardavėjas buvo nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už automobilį dalį sumos, tai yra 5 600 Eur atsiskaitė atlikdamas pavedimą iš žmonos A. G. asmeninės sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. O kitą dalį sumos, tai yra 1 200 Eur, sumokėjo grynaisiais, paduodamas juos pardavėjui į rankas. Dėl sumokėtų grynųjų nebuvo išduotas joks tai patvirtinantis dokumentas. Viso už automobilį sumokėjo 6 800 Eur. 1 200 Eur nebuvo įtrauka į pirkimo–pardavimo sutartį. Apie tai, kad pasirašytoje sutartyje suma nurodyta mažesnė, pastebėjo tik po kelių mėnesių. Supranta, kad tokiu būdu automobilio pardavėjai slepia mokesčius. Neprisimena, ar automobiliui buvo suteikta garantija (elektroninės bylos 3 t., b. l. 101-104).

Liudytoja S. L., 2024 m. vasario 22 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko 2023 m. vasario 21 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį pirko iš šios įmonės „tiesiog“. Kokia buvo pradinė automobilio kaina, nepasakys, nepamena. Automobilio pirkimo dokumentuose yra nurodyta 5 500 Eur kaina. Šią sumą pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą pervedė įmonei bankiniu pavedimu. Dar 2 000 Eur, sumokėjo grynais pinigais, dėl jų sumokėjimo joks mokėjimą patvirtinantis dokumentas nebuvo išduotas. Perkant automobilį, bendravo su keliais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, vienas iš jų parodė automobilį, kitas papasakojo kaip turės mokėti, o būtent buvo pasakyta, kad pirkimo dokumentuose bus nurodyta kaina, kurią turės pervesti bankiniu pavedimu, o 2 000 Eur turės sumokėti grynais pinigais. Visas bendravimas – pirkimas, vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai padėjo užsiregistruoti iš jų pirktą automobilį, padėjo „išimti numerius“, už šią paslaugą mokėti nereikėjo (elektroninės bylos 4 t., b. l. 162-164).

Liudytojas G. T., 2024 m. vasario 26 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 balandžio mėnesį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Informaciją apie parduodamą automobilį rado internete ir prie skelbimo buvo nurodytas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ logotipas. Skelbime pasiskambino nurodytu telefono numeriu ir pabendravus buvo pasakyta, kad norimas įsigyti automobilis yra Olandijoje. Skelbime automobilio kaina buvo 10 000 Eur. Pamena, kad mokėjo 200 Eur avanso ir tikėtina, kad juos mokėjo, kaip automobilio rezervacijos mokestį, sunku jau viską prisiminti. Ar buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas, tikrai nepamena. Po kurio laiko, kuomet automobilis buvo parvežtas į Lietuvą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje jį apžiūrėjo, jis tiko ir nusprendė jį įsigyti. Už automobilį mokėjo bankiniu pavedimu 8 800 Eur, kaip ir minėjo avansą 200 Eur ir 1 000 Eur grynaisiais pinigais. Kodėl mokėjo ne visą sumą bankiniu pavedimu, tiksliai nepamena, bet gal prašė, nežino, nenori klaidinti tyrimo, turi susirasti automobilio pirkimo dokumentus, kuriuose ir atsispindės tiksli sumokėtų pinigų suma tiek pavedimu, tiek grynaisiais pinigais. Radęs pateiks elektroniniu paštu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko automobiliui techninę apžiūrą, tik už savo lėšas jį užsiregistravo savo vardu. Jokių papildomų darbų atlikti įsigyjamam automobiliui nereikėjo ir papildomų pinigų nemokėjo. Dėl automobilio kainos nesiderėjo, tokia įsigijimo kaina buvo priimtina. Šiuo metu negali pasakyti, ar sumokėta pinigų suma už automobilį atsispindi transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, paieškos dokumentų ir bus matyti. Automobiliui buvo suteikta kiek pamena 3 mėnesių garantija (elektroninės bylos 2 t., b. l. 97-99).

Liudytojas V. B., 2024 m. vasario 29 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ metais susirado internetu. Automobilį apžiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo be techninės apžiūros. Iš papildomų paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo padangų montavimą, jie praėjo techninę apžiūrą, dar jie sutvarkė smulkius defektus (lempų apiplovimo sistemą ir dar kažką). Kokia buvo pirminė automobilio kaina neatsimena, tačiau nuderėjo gal apie 500 Eur nuo pirminės kainos. Su kuo bendravo dėl automobilio įsigijimo sąlygų neatsimena. Kiek atsimena, automobilį pirko už 8 200 Eur. Pinigus sumokėjo grynais. Į pirkimo–pardavimo sutartį buvo įrašyta mažesnė suma – 7 700 Eur. Ar buvo išduotas pinigų sumokėjimo dokumentas neatsimena. Kadangi sumokėta suma nuo į pirkimo sutartį įrašytos sumos skyrėsi tik 500 Eur, didelės reikšmės tam nesuteikė ir su pardavėjo atstovu dėl to nesiaiškino. Aukščiau minėtos papildomos paslaugos įėjo į pilną 8 200 Eur kainą, už jas papildomai nemokėjo. Asmuo, kuriam sumokėjo pinigus ir kuris tvarkė pirkimo sandorį, buvo apie 30 metų amžiaus, 170-180 cm ūgio. Jo neatpažintų (elektroninės bylos 3 t., b. l. 66-69).

Liudytojas M. M., 2024 m. kovo 1 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ 2022 metais susirado internetu. Automobilį apžiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo be techninės apžiūros, tačiau sumokėjus pinigus už automobilį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ praėjo techninę apžiūrą ir užregistravo automobilį. Mano, kad šios paslaugos buvo įskaičiuotos automobilio kainą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo kainą, kokia buvo nurodyta skelbime. Sumokėjo grynais apie 3 500 Eur. Su kuo bendravo dėl automobilio įsigijimo sąlygų neatsimena, tik gali pasakyti, kad tai buvo apie 30 metų vyras. Jo neatpažintų. Kokia suma buvo įrašyta į pirkimo–pardavimo sutartį neatsimena. Pinigus padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). Ar buvo išduotas pinigų sumokėjimo dokumentas, neatsimena. Ar jo prašė, neatsimena (elektroninės bylos 3 t., b. l. 179-181).

Liudytojas E. G., 2024 m. kovo 1 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metų gegužės mėnesį pradėjo sau ieškoti naujo automobilio. Internetiniame puslapyje „Autoplius“ pamatė patinkantį automobilio „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą. Skelbime buvo nurodyta įprasta informacija: pardavėjo kontaktai, automobilį charakterizuojantys duomenys, automobilio būklė, pardavėjo komentarai, kaina – 15 300 Eur, automobilio laikymo vieta – (duomenys neskelbtini). Skelbimą patalpino įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Susisiekus su pardavėju, sutarė, kad automobilį apžiūrės (duomenys neskelbtini), įmonės aikštelėje (tikslaus adreso nepamena). Automobilį nuvyko apžiūrėti 2022 m. gegužės 15 d., kaip ir tarėsi jį apžiūrėti įmonės aikštelėje (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilis neturėjo jokių techninių defektų, buvo tvarkingas, tinkamas eksploatuoti, tačiau automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra. Su pardavėju sutarė, kad sumokės 200 Eur užstatą dėl automobilio rezervacijos, nes apžiūros dieną negalėjo pasiimti automobilio. Su pardavėju sutarė, kad iki kol bus įteisintas automobilio pirkimas pardavimas, pardavėjas atliks automobilio techninę apžiūrą bei ekspertizę dėl valstybinių numerių (automobilis yra elektromobilis, hibridas). Su pardavėju sutarė galutinę automobilio kainą – 15 000 Eur, pavyko nusiderėti 300 Eur dėl smulkių automobilio defektų. 2022 m. gegužės 19 d. atvyko atsiimti automobilio bei oficialiai įregistruoti jo pirkimą. Atvykus, automobilio pardavėjas pasakė, kad 8 000 Eur turės pervesti bankiniu pavedimu, o likusią sumą paduoti grynaisiais (6 800 Eur), 200 Eur užstatą pardavėjas pasiliko sau. 2022 m. gegužės 19 d. atliko 8 000 Eur pinigų pavedimo operaciją iš savo asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Fizinis automobilio perėmimas įvyko toje pačioje įmonės aikštelėje. Su automobilio pardavėju kartu vyko registruoti automobilio, automobilį registravo bei už registraciją mokėjo pats. Automobilio pardavėjas pateikė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, automobilio ekspertizės lapą, su automobiliu susijusius dokumentus (techninė apžiūra, registracijos lapas) šių dokumentų išsaugojęs neturi, minėtą automobilį pardavęs. Prieš įregistruojant automobilį, pardavėjui grynaisiais pinigais perdavė 6 800 Eur, už likusią automobilio sumą, nes bankiniu pavedimu buvo atlikęs 8 000 Eur pinigų pavedimo operaciją. Grynųjų pinigų perdavimą patvirtinančių dokumentų iš pardavėjo negavo. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta ne visa suma už perkamą automobilį. Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta ne pilna automobilio įsigijimo kaina. Buvo nurodyta 8 000 Eur, pilna automobilio kaina buvo 15 000 Eur. Grynaisiais sumokėjo 7 000 Eur (įskaičius 200 Eur rezervacijos užstatą). Grynuosius pinigus perdavė automobilio pardavėjui (asmuo neprisistatė), jis nurodė paduoti likusią pinigų sumą grynaisiais, dėl ko taip reikia daryti nepasakė, paminėjo, kad jeigu nesutiks paduoti grynųjų pinigų, automobilio neparduos. Perkant automobilį, nebuvo suteikta garantija. Su automobiliu bei jo pirkimu susijusių dokumentų neturi, neišsaugojo (elektroninės bylos 3 t., b. l. 184-187).

Liudytojas A. R., 2024 m. kovo 4 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metais ieškojo įsigyti automobilį bei gruodžio mėnesio pabaigoje internete, galimai svetainėje www.autoplius.lt (tiksliai neatsimena), rado skelbimą apie parduodamą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, 2016 metų. Skelbime buvo pateiktos parduodamo automobilio nuotraukos, nurodyti duomenys apie jį, įskaitant ridą, pardavimo vietą, kainą ir pardavėjo duomenys bei kontaktai. Skelbime nurodyta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 2016 metų, kaina buvo 11 900 Eur. Taip pat matėsi, kad transporto priemonę parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“, o automobilio stovėjimo vieta (duomenys neskelbtini). Kitų skelbime nurodytų duomenų neatsimena, todėl nurodyti negali. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 2016 metų, skelbimo išsaugojęs neturi. 2022 m. gruodžio 29 d., tikslaus laiko neatsimena, kartu su žmona V. R., gimusia (duomenys neskelbtini) metais, atvyko į (duomenys neskelbtini), apžiūrėti parduodamo automobilio. Jis stovėjo aptvertoje automobilių stovėjimo aikštelėje tarp kitų parduodamų automobilių. Apžiūrėjus automobilio išorę, paprašė įmonės darbuotojo automobilio raktelių, kad apžiūrėti automobilio vidų bei juo pavažiuoti. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo du vyrai, kurių duomenų nežino. Asmenų veidų neatsimena, todėl atpažinti negalėtų. Gavus automobilio raktelius, apžiūrėjo jo vidų bei juo pasivažinėjo. Atlikus automobilio apžiūrą bei juo pavažiavus, jam su žmona patiko, buvo tinkamas eksploatuoti, be didesnių defektų. Automobilis buvo ne naujas, todėl tiek išorėje, tiek salone buvo nedidelių apgadinimų. Automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, 2016 metų, techninė apžiūra atlikta nebuvo. Kadangi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, 2016 metų, tiko ir patiko, nusprendė jį įsigyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose su ten buvusiais darbuotojais aptarė automobilio įsigijimo sąlygas. Buvo nurodyta, kad automobilio kaina yra 11 900 Eur. Prašė nuolaidos, tačiau jos negavo. Pardavėjas nurodė, kad automobiliui nuolaidos nesuteiks bei nurodė sąlygą, kad 1 900 Eur būtina sumokėti grynaisiais. Papildomai nurodė, kad gaus automobilio garantiją. Kadangi tinkamo automobilio iki to laiko ieškojo apie metus laiko, o šiuo atveju atsirado tinkamas variantas, nusprendė sutikti su pardavėjo sąlygomis ir įsigyti automobilį. Su pardavėju buvo sutarta, kad su jo pagalba bus atlikta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 2016 metų, techninė apžiūra bei jis bus įregistruotas. Dėl šios priežasties 2022 m. gruodžio 29 d., apie 14.00 val., buvo atlikta minimo automobilio techninė apžiūra. Nustatyta, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus. Vėliau automobilis buvo įregistruotas VĮ „Regitra“ bei išduotas regisracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinai numeriai (duomenys neskelbtini). Grynųjų pinigų neturėjo, todėl pardavėjo pasiteiravo, ar gali atlikti mokėjimą už automobilį pavedimu. Pardavėjas nurodė, kad atlikti pavedimą į įmonės sąskaitą galės, tačiau 1 900 Eur privalės paduoti grynaisiais. Konkrečios to priežasties nenurodė. Dėl to į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 10 000 Eur. Bankomate, (duomenys neskelbtini) išsigrynino 1 900 Eur bei juos padavė pardavėjui, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini). Su pardavėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sutarta, kad automobilio pardavimo kaina yra 11 900 Eur. 2022 m. gruodžio 29 d. iš priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 6 900 Eur pavedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), įsigijimą. Kadangi buvo viršytas mėnesio mokėjimų limitas, likusią 3 100 Eur sumą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko sutuoktinė V. R. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini) pirkimas pardavimas bei jo perėmimas įvyko (duomenys neskelbtini). Automobilį VĮ „Regitra“, (duomenys neskelbtini) (adreso neatsimena), įregistravo pats, pateikdamas turėtus dokumentus. Šiai dienai turi išlikusius tik transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), bei registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Už automobilio įregistravimą bei techninės apžiūros atlikimą mokėjo pats. Už perduotus grynuosius pinigus jokio kvito ar kito dokumento negavo. Pardavėjas nurodė, kad 1 900 Eur yra atskirai už perkamo automobilio garantiją, kurios dokumentai bus persiųsti sekančią dieną į nurodytą elektroninį paštą. Kaip minėjo anksčiau, prašė nuolaidos ir galimybės nemokėti 1 900 Eur, tačiau buvo nurodyta, kad tokiu atveju negaus automobilio garantijos. Įvertinus automobilio kainą ir garantijos sąlygas – nutarė sutikti. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta ne visa pinigų sumą už kurią jį įsigijo. Sutartyje nurodyta 10 000 Eur, tačiau už jį sumokėjo 11 900 Eur, papildomai 1 900 Eur sumokėjo grynaisiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui. Šio asmens duomenų nežino, asmens atpažinti negalėtų, nes jo neįsidėmėjo. Pažymi, kad automobilio kaina internete patalpintame skelbime buvo 11 900 Eur. Turi išsaugojęs lapą, kuris buvo užkištas už priekinio stiklo su automobilio duomenimis ir kaina. Automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), buvo suteikta garantija, t. y. išduotas draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio draudimo laikotarpis nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. gruodžio 30 d. Gavęs draudimą į jo turinį nesigilino, tačiau sužinojęs apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ir ieškodamas duomenų, peržiūrėjo draudimo liudijimą ir pastebėjo, kad už jį yra numatyta 1 įmoka, kurios suma 290 Eur (elektroninės bylos 4 t., b. l. 127-132).

Liudytojas V. M., 2024 m. kovo 4 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ 2022 metais susirado internetu. Automobilį apžiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo be techninės apžiūros, tačiau prieš sumokant pinigus už automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ praėjo techninę apžiūrą. Užregistravo automobilį pats, dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui. Už automobilio registraciją pinigus sumokėjo pats. UAB “(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo kainą, kokia buvo nurodyta skelbime. Sumokėjo iš viso 3 900 Eur. Į šią kainą įėjo ir „(duomenys neskelbtini)“ draudimas, kuris yra atitikmuo metinės garantijos. Dėl automobilio įsigijimo sąlygų bendravo su UAB ,„(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, vardu A. M.. Jis pasakė, kad dokumentuose bus įrašyta mažesnė suma nei yra nurodyta skelbime ir kurią reiks sumokėti. Kadangi labai reikėjo automobilio sutiko su tokia sąlyga. Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 3 900 Eur, iš jų pavedimu 485 Eur, grynais 3 415 Eur. Pinigų priėmimo kvitas buvo išrašytas 2 115 Eur sumai. Pirkimo–pardavimo sutartyje įrašyta 2 600 Eur suma. Pinigus padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), tam pačiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui A. M. (elektroninės bylos 4 t., b. l. 94-97).

Liudytojas E. I., 2024 m. kovo 5 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ 2022 metais susirado internetu. Automobilį apžiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo su technikine apžiūra. Užregistravo automobilį pats. Papildomų paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo kainą, kokia buvo nurodyta skelbime. Tiksliai neatsimena, bet kaina buvo ne mažesnė nei 10 500 Eur. Dėl automobilio įsigijimo sąlygų bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, kurio nei vardo nei pavardės nežino. Jis buvo apie 30 metų amžiaus, kitų požymių neįsidėmėjo, jo neatpažintų. Jis pasakė, kad pirkimo dokumentuose bus įrašyta mažesnė suma nei yra nurodyta skelbime ir kurią reiks sumokėti. Kadangi automobilis buvo geras ir jo reikėjo, sutiko su tokia sąlyga. Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo skelbime nurodytą kainą – 10 500 Eur, pavedimu sumokėjo sutartyje įrašytą kainą – 8 800 Eur, grynais sumokėjo 1 700 Eur. Sumokant pinigus grynais, apskaitos dokumento negavo. Pinigus padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), tam pačiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, su kuriuo bendravo dėl automobilio pirkimo (elektroninės bylos 3 t., b. l. 134-137).

Liudytojas T. B., 2024 m. kovo 5 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ 2022 metais susirado ir apžiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo be technikinės apžiūros, tačiau sumokėjus visus pinigus už perkamą automobilį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ją pravarė. Kitų papildomų paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko. Automobilio pradinė kaina buvo 7 700 Eur, tačiau po derybų susitarė, kad kaina bus 7 300 Eur. Automobilio pardavimo klausimus derino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, vardu A. M.. Prieš perkant automobilį jis pasakė, kad pirkimo dokumentuose bus įrašyta mažesnė suma nei reikės sumokėti. Prieštaravo tam, tačiau jis pasakė, kad tokia firmos politika. Kadangi automobilis buvo geras, teko sutikti su tokia sąlyga. Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 7 300 Eur. Pavedimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 4 000 Eur, vadybininkui A. M. padavė 3 300 Eur grynais. Sumokant pinigus grynais, apskaitos dokumento negavo. Pinigus padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos 3 t., b. l. 107-110).

Liudytojas A. T., 2024 m. kovo 6 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ 2022 metais rado internetu. Automobilį apžiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo be techninės apžiūros, tačiau prieš automobilio pirkimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pravarė techninę apžiūrą. Papildomai už tai mokėti nereikėjo. Daugiau jokių papildomų paslaugų, susijusių su įsigyjamu automobiliu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo. Kokia buvo pirminė automobilio kaina, neatsimena. Darbuotojo, su kuriuo bendravo dėl automobilio įsigijimo, neatsimena, jo neatpažintų. Automobilį pirko už 5 600 Eur. Pinigus sumokėjo grynais. Apskaitos dokumentai buvo išrašyti 4 000 Eur sumai. Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo įrašyta 4 000 Eur suma. Apie tai, kad į apskaitos dokumentus buvo įrašyta ne visa suma, pamatė tik po automobilio įsigijimo, peržiūrėjęs dokumentus. Dėl ko taip buvo padaryta, nesiaiškino (elektroninės bylos 3 t., b. l. 168-170).

Liudytoja R. M., 2024 m. birželio 6 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ 2022 metais buvo rastas internetu. Automobilį apžiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo su technine apžiūra. Jokių papildomų paslaugų, susijusių su įsigyjamu automobiliu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo. Kokia buvo pirminė automobilio kaina, neatsimena. Dėl automobilio įsigijimo sąlygų bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju A. M.. Automobilį pirko už 9 400 Eur. Dalį pinigų – 6 400 Eur sumokėjo pavedimu. Kitą dalį – 3 000 Eur sumokėjo grynais, tačiau apskaitos dokumentą UAB „Daimonda“ darbuotojas išrašė tik 1 400 Eur sumai. Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo įrašyta 7 800 Eur suma. Apie tai, kad į apskaitos dokumentus nebus įrašyta visa suma, pasakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. M.. Tuo momentu nesigilino dėl ko taip yra daroma, todėl neprieštaravo (elektroninės bylos 3 t., b. l. 146-148).

Liudytojas M. S., 2024 m. kovo 14 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metais kovo mėnesį internetinėje svetainėje „autoplius“ rado pirkti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jį pardavinėjo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su tėvu nuvažiavo automobilio apžiūrėti į įmonės aikštelę, kuri yra (duomenys neskelbtini). Aikštelėje prie jo priėjo vienas iš darbuotojų – vadybininkas A. M.. Jis aprodė automobilį. Automobilis tiko, pradėjo derėtis dėl kainos, kuri kiek pamena pradžioje buvo 3 600, o gal 3 500 Eur. Jis pasakė, gal gali derėtis iki 3 300 Eur. Paklausė, ar gali padaryti pavedimą. Jis pasakė, kad gali. Sutarė, kad paliks avansą 100 Eur, o automobilio pirkti atvažiuos kitą darbo dieną. Jokio kvito jis nedavė. Kai 2022 m. kovo 7 d. atvažiavo sudaryti transporto pirkimo–pardavimo sutarties, prie jo vėl priėjo tas pats A., tik pastarasis jau pradėjo reikalauti apmokėjimo grynais. Pasakė, kad tarėsi kitaip. Tuomet jis pasakė, kad bent dalį turėtų apmokėti grynais, priežasties, kodėl turi tai padaryti, nepasakė. Sutarė, kad padarys pavedimą 2 300 Eur, o 100 Eur avansas liks ir dar 900 Eur duos grynais. Pasirašė sutartį, kurią pateikė prie apklausos, taip pat pateikė sąskaitą faktūrą bei mokėjimo nurodymą. Ar davė kažkokį dokumentą dėl dalies apmokėjimo grynaisiais, nepamena, bet mano, kad nedavė, nes visus dokumentus, susijusius su automobilio pirkimu, rado, o jokio kvito prie jų nebuvo. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, įmonė praėjo techninę apžiūrą, draudėsi automobilį pats (elektroninės bylos 3 t., b. l. 119-121).

Liudytoja R. R., 2024 m. kovo 14 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metais kovo mėnesį rado pirkti automobilį „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonę rekomendavo vyro brolis, kuris taip pat ten buvo anksčiau įsigijęs automobilį. Su vyru nuvažiavo automobilio apžiūrėti į įmonės aikštelę, kuri yra (duomenys neskelbtini). Aikštelėje prie jo priėjo vienas iš darbuotojų – vadybininkas A. M.. Jis aprodė automobilį. Automobilis tiko, jo kaina buvo 6 000 Eur, tačiau pasakė, jog parduos už 5 800 Eur. Nelabai suprato kodėl, tačiau A. pasakė, jog už šį automobilį dalį pinigų turi sumokėti grynais. Jis taip nerišliai kalbėjo, nieko nepaaiškino, kodėl kažkokią dalį turi mokėti grynais, o kitą pavedimu, tai tiesiog išsigrynino visą sumą ir padavė ją jam grynais, kai pasirašė 2022 m. kovo 9 d. transporto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią prideda prie apklausos. Taip pat pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo techniškai tvarkingas, įmonė praėjo techninę apžiūrą, draudėsi automobilį pati. Matė, kad pirkimo–pardavimo sutartyje bei pinigų priėmimo kvite yra įrašyta mažesnė suma, nei padavė A. grynais, tačiau kaip minėjo, jis labai nerišliai kalbėjo, todėl nieko ir nesiaiškino (elektroninės bylos 3 t., b. l. 127-129).

Liudytoja J. S., 2024 m. kovo 14 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 metų rugsėjo mėnesį, datos tiksliau nepamena, atvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Rado tinkantį ir patinkantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Kokia buvo nurodyta automobilio kaina aikštelėje, tikrai nepasakys, bet kiek atsimena, lyg tai kaina buvo iki 9 000 Eur. Automobilį aprodęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas pasakė, kad kažkiek automobilio kainą bus galima koreguoti, jei pirks automobilį. Pasakė, kad pirks automobilį ir darbuotojui padavė 800 Eur rankpinigių, kad neparduotų automobilio. Ar buvo išrašytas dokumentas apie grynųjų pinigų sumokėjimą, neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas pasakė, kad galutinė šio automobilio kaina yra 7 600 Eur. Automobiliui galiojo techninė apžiūra. Negali tiksliai pasakyti, ar tą pačią dieną, ar sekančią dieną nuvyko įforminti automobilio pirkimo. Pasirašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir iš savo banko sąskaitos į įmonės sąskaitą pervedė 6 800 Eur. Kiek atsimena, pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta automobilio kaina 6 800 Eur, o 800 Eur, kuriuos sumokėjo kaip avansą už automobilį, nebuvo įtraukti į tą kainą. Pasirašius sutartį, net neatkreipė dėmesio į sutartyje nurodytą sumą (elektroninės bylos 2 t., b. l. 197-199).

Liudytojas D. K., 2024 m. kovo 18 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kiek pamena apie 2021 metus ieškojo sau automobilio ir patinkantį automobilį pamatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje automobilių pardavimo aikštelėje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Tai buvo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, 2008 metų gamybos, jis, kiek pamena, tada kainavo 5 200 Eur. Apžiūrėjus automobilį, jis patiko ir nutarė jį pirkti, su pardavėju sutarė, kad automobilį jie parduos už 5 200 Eur ir dar praeis techninę apžiūra. Tada padavė grynais pinigais 200 Eur avansą. Ir sutarė, kad jie paskambins, kai pereis automobiliui techninę apžiūrą. Kiek atsimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas paskambino po kelių dienų ir tada nuvyko pas juos pirkti automobilio. Perkant automobilį, grynais pinigais padavė dar 800 Eur ir 4 200 Eur padarė pavedimą iš savo banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas tada išrašė pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyta automobilio pardavimo kaina 4 200 Eur, nors jiems sumokėjo iš viso 5 200 Eur. Paklausus, kodėl taip yra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasakė, kad jiems taip reikia. Kažkokių pinigų priėmimo kvitų nedavė. Su kuo konkrečiai ten bendravo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, nepamena, nežino jo anketinių duomenų. Kiek atsimena, dar automobiliui buvo duota kelių mėnesių garantija, kuri nieko nekainavo (elektroninės bylos 2 t., b. l. 156-158).

Liudytoja E. S., 2023 m. birželio 28 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė. Nuo įmonės įkūrimo dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterės pareigose. Įmonės direktorius yra D. P.. Įmonės veikla yra naudotų automobilių prekyba ir biuro nuomų paslauga. Per savaitę dirba tris darbo dienas. Darbo vieta yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Be jos ir direktoriaus įmonėje dar dirba pardavimų vadovas A. M. ir trys vadybininkai – Ž. B., A. P. ir V. J.. Pateikia valstybinėms institucijoms visas reikalingas deklaracijas. Prisijungimų prie įmonės banko sąskaitų neturi, kai reikia sumokėti mokesčius ir atsiskaityti už paslaugas, surašo pavedimus, o apmokėjimus atlieka direktorius. Į kompiuterinę buhalterinę programą „(duomenys neskelbtini)“ suveda visus įmonės dokumentus, kuriuos atneša direktorius arba vadybininkai, arba atsiunčia elektroniniu paštu. Automobilius įmonė įsigyja iš Olandijos įmonių, kurių pavadinimų šiuo metu neatsimena, bei aukciono būdu. Apie pirkimus daug informacijos nežino, tik suveda pateiktus dokumentus. Visus automobilių pirkimus ir apmokėjimus už juos vykdo direktorius. Nupirktus automobilius iš Olandijos parveža logistikos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, parveža įvairius automobilių kiekius, tai priklauso nuo automobilių įsigijimo. Už automobilių pardavimą ir pardavimo dokumentų pildymą daugiausiai atsakingi A. ir Ž.. Už automobilių įsigijimą yra atsiskaitoma ir grynais pinigais, tuomet vadybininkai pildo pinigų priėmimo kvitą. Pardavę automobilius vadybininkai pateikia automobilių pirkimo–pardavimo sutartis, pardavimo sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus. Grynųjų pinigų neatneša. Atrodo, kad įmonės patalpoje yra seifas, kuriame ir laiko grynuosius pinigus, kol juos įneša į įmonės banko sąskaitą. Įmonė turi tris „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas. Dažniausiai direktorius įneša grynuosius pinigus per „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą. Dalis įsigytų automobilių yra remontuojami autoservisuose, tai mato pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Paskutiniais mėnesiais įmonė per mėnesį parduoda apie 60-70 automobilių, todėl įmonė dirba pelningai. Daugiausiai automobilių parduodama trečiosioms šalims, t. y. Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Moldavijos gyventojams. Parduodant automobilius eksportu, yra pildomi šie dokumentai – pirkimo–pardavimo sutartis, pardavimo sąskaita faktūra, muitinės deklaracija, jei už automobilį atsiskaito grynais pinigais, tai pildoma pinigų priėmimo kvitas, pirkėjo paso kopija, patvirtinimas, kad neturi atsiskaitomosios sąskaitos ir negali bankiniu pavedimu apmokėti už automobilį. Jei pirkėjas (eksportu) įneša į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už automobilio pirkimą, tai tuomet būna banko patvirtinimo dokumentas, kad įnešti pinigai į įmonės sąskaitą. Kai automobilius perka vietiniai, tai dažniausiai už automobilius atsiskaito bankiniais pavedimais, nebent atsiskaito grynais pinigais iki 5 000 Eur, tai tuomet pildomas pinigų priėmimo kvitas. Kai atsiskaitoma grynais pinigais virš 5 000 Eur, tai tuomet supildo nustatytos formos dokumentą ir per 10 dienų informuoja VMI, perduodama per elektroninę deklaravimo sistemą (EDS). Apskaitoje neatsispindi, kad įmonė suteikia automobiliams garantiją. Kiek žinoma, visa gauta suma už automobilio pardavimą parodoma pardavimo dokumentuose. Kokius direktorius ir vadybininkai pateikia dokumentus, pagal tokius duomenis pateikia VMI ir Sodrai deklaracijas per EDS. Darbo užmokesčius įmonėje apskaičiuoja ir parengia pavedimus pervedimui, o pačius pavedimus atlieka direktorius. Darbo užmokestis mokamas kiekvieno mėnesio pradžioje už praėjusį mėnesį. Neapskaityto darbo užmokestis įmonėje nėra mokamas. Nėra girdėjusi, kad būtų mokamas neapskaitytas darbo užmokestis kitiems įmonės darbuotojams. Negali tiksliai pasakyti, koks įmonėje mokamas darbuotojams darbo užmokestis, nes prieš keletą mėnesių buvo darbo užmokesčio pakėlimai ir ne vieną kartą, be to, dirba ne vienoje įmonėje (elektroninės bylos 1 t., b. l. 92-94).

Liudytojas V. J., 2023 m. birželio 28 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais parodė, kad nuo 2019 m. kovo 21 d. pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadybininko pareigose. Įmonė užsiima automobilių pardavimu. Įmonės direktorius yra D. P., buhalterės nežino nei vardo, nei pavardės. Be jo dar dirba vadybininkai Ž. B., A. P., A. M.. Jo, kaip vadybininko, pagrindinis darbas yra automobilių priežiūra ir paruošimas pardavimui, t. y. automobilių valymas ir plovimas. Kai A. nespėja nuvaryti automobilių į techninę apžiūrą, tai nuvaro jis. Per mėnesį būna, kad nuvaro automobilius į techninę apžiūrą kokius 2-3 kartus, tai priklauso nuo automobilių pardavimo skaičiaus. Pats jokių dokumentų, susijusių su automobilių pirkimu pardavimu, nepildo. Kokius automobilius reikia nuplauti, tai dažniausiai pasako A., nes kiek žino, tai jis yra atsakingas už skelbimų apie parduodamus automobilius patalpinimą į internetą. Su automobilių pardavimais pagrinde dirba vadybininkas A.. Nuo šių metų dirba vadybininkas Ž., kuris, kiek žino, taip pat dirba su automobilių pardavimais, bet tiksliai nežino. Kiek žino, įmonė perka automobilius iš Olandijos, o iš kokių įmonių tikrai nežino. Kiek žino, automobilius parveža logistikos įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kas įmonėje nustato automobilių pardavimo kainą, nežino. Apie automobilių pardavimą pirkimą ir dokumentų pildymą tikrai nieko negali pasakyti. Dažniausiai automobiliai iš Olandijos parvežami važiuojantys, jei smulkūs gedimai, tokie kaip lemputės pakeitimas, detalės pritvirtinimas, įbrėžimų šalinimai, ar kiti smulkūs gedimai, tai pats juos atlieka. Kiek įmonė parduoda automobilių, nežino. Ar įmonėje yra laikomi grynieji pinigai, nėra žinoma. Automobilius perka ne tik lietuviai, nes girdi ir kalbančių užsieniečių. Darbo užmokestį gauna vieną kartą per mėnesį, mėnesio pabaigoje į banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą apie 1 300 Eur. Kai įsidarbino, darbo užmokestį gaudavo į banko sąskaitą apie 800 Eur ir direktorius D. P. grynais pinigais kiekvieno mėnesio pradžioje darbo patalpose, plovykloje, kai būdavo vienas, paduodavo į rankas ne mažiau 200 Eur, bet ne daugiau kaip 400 Eur. Už direktoriaus paduotus grynus pinigus niekur nepasirašydavo. Grynus pinigus direktorius mokėjo iki 2023 m. kovo mėnesio, t. y. mokėjo iki darbo užmokesčio padidinimo. Su kolegomis niekada nėra šnekėję apie darbo užmokestį, tai negali pasakyti, kiek jie gauna algos (elektroninės bylos 1 t., b. l. 102-104).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. M. 2023 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad Kauno AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai disponuoja informacija, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini) metais, veiklos sritis – nuosavo arba nuomojamo nekilnojamo turto nuoma arba eksploatavimas (toliau – „(duomenys neskelbtini)“), atsakingi asmenys: direktorius D. P. (gimęs (duomenys neskelbtini)), buhalterė E. S. (gimusi (duomenys neskelbtini)), vadybininkai – A. M. (gimęs (duomenys neskelbtini)), A. P. (gimęs (duomenys neskelbtini)), Ž. B. (gimęs (duomenys neskelbtini)), galimai organizuoja įmonės veiklos politiką, strategiją, vidaus procedūras taip, jog dalis iš automobilių pardavimų gautų pajamų ir dalis darbuotojams mokamo darbo užmokesčio yra neapskaitomi įmonės buhalterinėje apskaitoje, nuslepiamos tikrosios įmonės pajamos, pelnas, turtas, o taip pat į deklaracijas ar nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas galimai įrašomi žinomai neteisingi duomenys apie „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą, kurios pateikiamos valstybės įgaliotoms institucijoms, tokiu būdu „(duomenys neskelbtini)“ galėjo išvengti didelės vertės turtinės prievolės valstybei (elektroninės bylos 1 t., b. l. 1-6).

2023 m. birželio 28 d. D. P. asmens kratos protokole nurodyta, kad paimta D. P. asmens tapatybės kortelė (elektroninės bylos 35 t., b. l. 21-24).

2023 m. birželio 28 d. D. P. laikino sulaikymo protokole nurodyta, kad laikinai sulaikytas D. P. (elektroninės bylos 35 t., b. l. 29-33).

2023 m. birželio 28 d. nutarime paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį nurodyta, kad paleistas laikinai sulaikytas D. P. (elektroninės bylos 35 t., b. l. 34-37).

2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuota, kad kratos metu D. P. savanoriškai pateikė grynuosius pinigus 70 800 Eur. Kratos metu rasti ir paimti grynieji pinigai 600 Eur, 100 dolerių, užrašų knygutės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, vaizdo kameros serveris, mobiliojo ryšio telefonai (elektroninės bylos 30 t., b. l. 10-16).

2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuota, kad buhalterė E. S. savanoriškai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus (elektroninės bylos 30 t., b. l. 27-40).

2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos D. P. automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuota, kad kratos metu nieko nerasta, nieko nepaimta (elektroninės bylos 29 t., b. l. 153-157).

2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos D. P. gyvenamojoje ir pagalbinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuota, kad J. P. (žmona) savanoriškai pateikė kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“. Kratos metu buvo rasti ir paimti grynieji pinigai, kietasis diskas (elektroninės bylos 30 t., b. l. 49-54).

2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos pas D. P. gyvenamojoje ir pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuota, kad kratos metu nieko nerasta, nieko nepaimta (elektroninės bylos 29 t., b. l. 177-179).

2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos A. P. gyvenamojoje ir pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuota, kad kratos metu nieko nerasta, nieko nepaimta (elektroninės bylos 29 t., b. l. 48-50).

2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos A. P. automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuota, kad kratos metu nieko nerasta, nieko nepaimta (elektroninės bylos 29 t., b. l. 37-39).

2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos Ž. B. automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuota, kad kratos metu nieko nerasta, nieko nepaimta (elektroninės bylos 29 t., b. l. 93-96).

2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos Ž. B. gyvenamojoje ir pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuota, kad kratos metu nieko nerasta, nieko nepaimta (elektroninės bylos 29 t., b. l. 107-110).

2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos E. S. automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuota, kad kratos metu nieko nerasta, nieko nepaimta (elektroninės bylos 39 t., b. l. 139-141).

2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos E. S. gyvenamojoje ir pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuota, kad kratos metu nieko nerasta, nieko nepaimta (elektroninės bylos 29 t., b. l. 130-132).

2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos A. M. automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuota, kad kratos metu rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))“ (elektroninės bylos 29 t., b. l. 59-62).

2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos A. M. gyvenamojoje ir pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuota, kad kratos metu nieko nerasta, nieko nepaimta (elektroninės bylos 29 t., b. l. 81-83).

2023 m. liepos 18 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas nešiojamas kompiuteris „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas 2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), metu iš D. P.. Kompiuteris veikia IOS operacine sistema, kompiuterio slaptažodis „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėjus minėtą kompiuterį, dokumentų ar reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nerasta (elektroninės bylos 31 t., b. l. 1-3).

2023 m. liepos 18 d. pakvitavimu nešiojamas kompiuteris „(duomenys neskelbtini)“ grąžintas D. P., įpareigojant saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (elektroninės bylos 31 t., b. l. 55-56).

2023 m. liepos 3 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad nuskaityti visi duomenys, esantys tyrimui pateiktame telefone „(duomenys neskelbtini)“ ir kartu su peržiūros programa įrašyti į pateiktą laikmeną. (elektroninės bylos 30 t., b. l. 132-134).

2023 m. liepos 4 d. pakvitavimu mobilaus ryšio telefonai „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), grąžinti D. P., įpareigojant juos saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (elektroninės bylos 31 t., b. l. 47-48).

2023 m. rugsėjo 12 d. apžiūros protokolu su foto lentelėmis apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, modelio numeris (duomenys neskelbtini), paimtas 2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Telefono IMEI numeris (duomenys neskelbtini), serijos numeris (duomenys neskelbtini). Telefone įdėta mobilaus ryšio operatoriaus Telia SIM kortelė ICCID: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint telefono duomenis, telefono galerijoje rastos 14 rankraštinių juodraščių (užrašų) nuotraukos. Juodraščiuose yra nurodomos datos (03.03, 04.11, 04.12, 04.14, 04.15, 02.10, 02.11, 02.13. 02.14, 09.23, 09.16, 02.20, 02.21, 05.13, 05.14, 05.12, 05.19, 05. 20, 05.10, 05.11 (galimai tai 2023 metų), žemiau yra surašytos automobilių markės, toje pačioje eilutėje surašytos galimai automobilių gautos pardavimų sumos, kurios įvardijamos sutrumpintai – „ŠB“ ir šalia nurodytos sumos su sutrumpinimu – „GRN“ (galimai tai grynųjų pinigų sutrumpinimas, kurie buvo paimti iš klientų ir nebuvo apskaitomi įmonės buhalterinėje apskaitoje). Kai kuriuose užrašų eilutėse prie automobilio yra prierašas – (pavedim), o toliau prie to pačio automobilio toje pačioje eilutėje dar prirašoma kita suma GRN. 14 nuotraukų pridedamos prie protokolo. Telefono galerijoje rasta rankraštinio juodraščio nuotrauka, kurioje nurodyti darbuotojų atlyginimai: A. – ant popieriaus 2 600, į rankas 1 504, A. – 2 300 ant popieriaus, į rankas 1 343, Ž. – ant popieriaus 2 300, į rankas 1 343, V. – 2 180 ant popieriaus, į rankas 1 343, D. – ant popieriaus 4 500, į rankas 2 722, E. – ant popieriaus 900, į rankas 544 (elektroninės bylos 31 t., b. l. 13-33).

2023 m. liepos 5 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad pajungus mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), pilkos spalvos korpusu, prie laboratorijos kompiuterio ir panaudojus specializuotą programinę įrangą, buvo padaryta mobilaus ryšio telefono duomenų kopija (elektroninės bylos 30 t., b. l. 121-124).

2023 m. rugsėjo 12 d. apžiūros protokolu su fotolentelėmis apžiūrėtas mobilaus ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), duomenys, kurie yra nuskaityti ir įrašyti į kietąjį diską „(duomenys neskelbtini)“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius kietąjį diską, matomas aplankas su užrašu (duomenys neskelbtini), atidarius aplanką, jame yra kitas aplankas pavadinimu – „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius aplanką, matoma programinė įranga „(duomenys neskelbtini)“, kurią atidarius matomi visi telefono duomenys. Apžiūrint minėto telefono duomenis, telefono nuotraukų galerijoje rastos 6 rankraštinių juodraščių (užrašų) nuotraukos. Juodraščiuose yra nurodomos datos (03.03, 05.10, 05.11, 05.12, 05.19, 05. 20 (galimai tai 2023 metų), 11.09, 11.10 (galimai tai 2023 metų), žemiau yra surašytos automobilių markės, toje pačioje eilutėje surašytos galimai automobilių gautos pardavimų sumos, kurios įvardijamos sutrumpintai – „ŠB“ ir šalia nurodytos sumos su sutrumpinimu – „GRN“ (galimai tai grynųjų pinigų sutrumpinimas, kurie buvo paimti iš klientų ir nebuvo apskaitomi įmonės buhalterinėje apskaitoje). Kai kuriuose užrašų eilutėse prie automobilio yra prierašas – (pavedim), o toliau prie to pačio automobilio toje pačioje eilutėje dar prirašoma kita suma GRN (elektroninės bylos 31 t., b. l. 34-42).

2023 m. liepos 5 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad pajungus mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) prie laboratorijos kompiuterio ir panaudojus specializuotą programinę įrangą, buvo padaryta mobilaus ryšio telefono duomenų kopija (elektroninės bylos 30 t., b. l. 142-144).

2023 m. liepos 7 d. pakvitavimu mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), grąžintas A. P., įpareigojant jį saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (elektroninės bylos 31 t., b. l. 53-54).

2023 m. liepos 18 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrimas mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, paimtas 2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Telefono IMEI numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), serijos numeris (duomenys neskelbtini). Telefone įdėta mobilaus ryšio operatoriaus (duomenys neskelbtini) SIM kortelė ICCID: (duomenys neskelbtini). Atidarius kietąjį diską, matomas aplankas su užrašu (duomenys neskelbtini), atidarius aplanką, jame yra kitas aplankas pavadinimu – „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius aplanką, matoma programinė įranga „(duomenys neskelbtini)“, kurią atidarius, matomi visi telefono duomenys. Apžiūrėjus minėtus telefono duomenis, dokumentų ar reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nerasta (elektroninės bylos 31 t., b. l. 7-9).

2023 m. liepos 5 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad pajungus mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) ir „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) prie laboratorijos kompiuterio ir panaudojus specializuotą programinę įrangą, buvo padaryta mobilaus ryšio telefono duomenų kopija (elektroninės bylos 30 t., b. l. 162-165).

2023 m. liepos 7 d. pakvitavimu mobilaus ryšio telefonai „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), grąžinti Ž. B., įpareigojant jį saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (elektroninės bylos 31 t., b. l. 49-50).

2023 m. liepos 20 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, paimtas 2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Telefono IMEI numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), serijos numeris (duomenys neskelbtini). Telefone įdėta mobilaus ryšio operatoriaus (duomenys neskelbtini) SIM kortelė ICCID: (duomenys neskelbtini). Mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) juodos spalvos korpusu. Telefonas yra su juodos spalvos silikoniniu dėklu. Mobilaus ryšio telefono IMEI numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), serijos numeris (duomenys neskelbtini). Telefone įdėta mobilaus ryšio operatoriaus (duomenys neskelbtini) SIM kortelė ICCID: (duomenys neskelbtini). Atidarius kietąjį diską, matomas aplankas užrašu (duomenys neskelbtini), atidarius aplanką jame yra kitas aplankas pavadinimu – „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius aplanką, matoma programinė įranga „(duomenys neskelbtini)“, kurią atidarius, matomi visi telefono duomenys. Apžiūrėjus minėtus telefono duomenis, dokumentų ar reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nerasta (elektroninės bylos 31 t., b. l. 10-12).

2023 m. liepos 7 d. pakvitavimu mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), grąžintas V. J., įpareigojant jį saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (elektroninės bylos 31 t., b. l. 51-52).

2023 m. liepos 18 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) juodos spalvos korpusu, paimtas 2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Telefonas yra su žalios spalvos silikoniniu dėklu. Mobilaus ryšio telefono IMEI numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), serijos numeris (duomenys neskelbtini). Telefone įdėta mobilaus ryšio operatoriaus (duomenys neskelbtini) SIM kortelė ICCID: (duomenys neskelbtini). Atidarius kietąjį diską, matomas aplankas užrašu (duomenys neskelbtini), atidarius aplanką jame yra kitas aplankas pavadinimu – „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius aplanką, matoma programinė įranga „(duomenys neskelbtini)“, kuria atidarius matomi visi telefono duomenys. Apžiūrėjus minėtus telefono duomenis, dokumentų ar reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nerasta (elektroninės bylos 31 t., b. l. 4-6).

2023 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad tirti pateiktas objektas supakuotas į plastikinį paketą, kuris užplombuotas plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Paketas užklijuotas, pažeidimų nenustatyta. Atidarius paketą, nustatyta, kad jame yra vienas vaizdo stebėjimo kamerų įrašymo įrenginys. Pagal užrašus ant įrenginio nustatyta, kad jo gamintojas „(duomenys neskelbtini)“, modelis „(duomenys neskelbtini)“. Pagal lipduką, esantį ant įrenginio, nustatyta, kad jo serijinis numeris (duomenys neskelbtini), MAC1 (duomenys neskelbtini), MAC2 (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašymo įrenginyje yra išsaugoti vaizdo įrašai laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 24 d. iki 2023 m. birželio 28 d. Nustatyta, kad įrenginyje yra vaizdo įrašai iš 19 vaizdo stebėjimo kamerų. Padarytos vaizdo įrašų kopijos ir įrašytos į laikmeną (elektroninės bylos 30 t., b. l. 175-179).

2023 m. spalio 3 d. pakvitavimu vaizdo stebėjimo kamerų įrašymo įrenginys grąžintas D. P., jį įpareigojant jį saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (elektroninės bylos 31 t., b. l. 57-58).

2024 m. liepos 18 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo stebėjimo kamerų įrašymo įrenginys, paimtas 2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal užrašus ant įrenginio nustatyta, kad jo gamintojas „(duomenys neskelbtini)“, modelis „(duomenys neskelbtini)“. Pagal lipduką, esantį ant įrenginio, nustatyta, kad jo serijinis numeris (duomenys neskelbtini), MAC1 (duomenys neskelbtini), MAC2 (duomenys neskelbtini). Atidarius kietąjį diską, matomas aplankalas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, atidarius minėtą aplankalą matomi šeši aplankalai pavadinimais: „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėjus išvardintų datų aikštelės vaizdo įrašus, naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui negauta (elektroninės bylos 31 t., b. l. 71-74).

2023 m. liepos 13 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, paimti 2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atplombavus paketus Nr. (duomenys neskelbtini), matomi dokumentai, susegti į segtuvus, kurie apžiūros metu sunumeruojami (elektroninės bylos 30 t., b. l. 193-197).

2023 m. liepos 17 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, paimti 2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atplombavus paketus Nr. (duomenys neskelbtini), matomi dokumentai, susegti į segtuvus, kurie apžiūros metu sunumeruojami (elektroninės bylos 30 t., b. l. 198-201).

2023 m. rugsėjo 12 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas segtuvas užrašu „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kad juose yra PVM sąskaitos faktūros, transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys. Apžiūros metu sudaryta lentelė, kurioje nurodyta Lietuvos Respublikos transporto priemonės pirkėjo vardas, pavardė, gimimo data, adresas, pirkimo data, perkamo automobilio markė, modelis, VIN kodas, transporto priemonės kaina (elektroninės bylos 31 t., b. l. 43-45).

2024 m. balandžio 23 d. apžiūros protokolu apžiūrėta 700 liudytojų apklausų, kurie laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko automobilius ir transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartyse buvo įrašytos mažesnės transporto priemonių pardavimo sumos, nei realiai sumokėjo už perkamus automobilius. Sudaryta lentelė (elektroninės bylos 31 t., b. l. 62-67).

2024 m. balandžio 3 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtos 2023 m. birželio 28 d. kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), metu paimtos dvi užrašų knygutės, kurios tamsiai mėlynos spalvos, su skiriamosiomis juostelėmis. Užrašų knygutėse atlikti rankraštiniai įrašai, kurie nesusiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu (elektroninės bylos 31 t., b. l. 68-70).

2025 m. sausio 22 d. pakvitavimu dvi užrašų knygutės grąžintos D. P., įpareigojant jį saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (elektroninės bylos 36 t., b. l. 110-111).

2024 m. rugpjūčio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti duomenys, įrašyti į išorinį kietąjį diską, nuskaityti 2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), metu iš kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Prie tarnybinio kompiuterio prijungus minėtą išorinį kietąjį diską, matomas aplankalas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius minėtą aplanką, matomas aplankas pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Šiame aplanke yra 114 failų (užima 4,28 GB vietos) – tai „(duomenys neskelbtini)“ diskai. Šie diskai sujungiami, naudojant „(duomenys neskelbtini)“ programą. Šios programos pagalba sukurtas „(duomenys neskelbtini)“ diskas, kuris užima 57,5 GB vietos. Atidarius minėtą („(duomenys neskelbtini)“) diską, matomas aplankalas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius pastarąjį aplanką, matomas aplankalas pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius pastarąjį aplanką, matomi aplankai, pavadinti „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Šiuose aplankuose yra įvairiausių MS Excel ruošinių, PDF formato failų ir kita, tačiau tarp jų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (elektroninės bylos 31 t., b. l. 75-77).

2024 m. rugpjūčio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti duomenys, įrašyti į išorinį kietąjį diską, nuskaityti 2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), metu iš kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Prie tarnybinio kompiuterio prijungus minėtą išorinį kietąjį diską, matomas aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius minėtą aplanką, matomas aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius pastarąjį aplanką, matomas aktualus (duomenys neskelbtini) failas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Pastarasis (duomenys neskelbtini) failas atidaromas, naudojant tarnybiniame kompiuteryje įdiegta „(duomenys neskelbtini)“ programa. Atidarius minėtą failą, matoma daugybę elektroninių laiškų, iš kurių matyti, kad siuntėjo arba gavėjo elektroninio pašto adresas visada išlieka (duomenys neskelbtini) – taigi daroma prielaida, kad apžiūrima būtent ši elektroninio pašto dėžutė. Peržiūrėjus elektroninių laiškų ir jų priedų turinį, rasta sąskaitų faktūrų, susirašinėjimų su klientais, pavyzdžiui, dėl komercinio pasiūlymo pateikimo ir pan., reklaminio pobūdžio elektroninių laiškų ir pan., tačiau daroma išvada, jog ikiteisminiam tyrimui šie duomenys nėra reikšmingi (elektroninės bylos 31 t., b. l. 78-80).

2024 m. rugpjūčio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti duomenys, įrašyti į išorinį kietąjį diską, nuskaityti 2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), metu iš kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Prie tarnybinio kompiuterio prijungus minėtą išorinį kietąjį diską, matomas šiai apžiūrai aktualus aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius minėtą aplanką, matomas aktualus aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Šiame aplanke yra 329 failai (užima 593 GB vietos) – tai „(duomenys neskelbtini)“ diskai. Šie diskai sujungiami, naudojant „(duomenys neskelbtini)“ programą. Šios programos pagalba sukurtas „(duomenys neskelbtini)“ diskas, kuris užima 378 GB vietos. Atidarius minėtą („(duomenys neskelbtini)“) diską, matomi aplankai, pavadinti „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Aplanke „(duomenys neskelbtini)“ yra įvairiausių MS Excel ruošinių, PDF formato failų ir kita. Atidarius aplanką „(duomenys neskelbtini)“, matomas aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius pastarąjį aplanką, matomi aplankai, pavadinti „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“. Šiuose aplankuose taip pat yra įvairiausių MS Excel ruošinių, PDF formato failų ir kita. Tačiau tiek šiuose, tiek aplanke „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (elektroninės bylos 31 t., b. l. 81-83).

2024 m. rugpjūčio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti duomenys, įrašyti į išorinį kietąjį diską, nuskaityti 2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), metu iš kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Prie tarnybinio kompiuterio prijungus minėtą išorinį kietąjį diską, matomas šiai apžiūrai aktualus aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius minėtą aplanką, matomas aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Šiame aplanke yra 639 failai (užima 931 GB vietos) – tai „(duomenys neskelbtini)“ diskai. Šie diskai sujungiami, naudojant „(duomenys neskelbtini)“ programą. Šios programos pagalba sukurtas „(duomenys neskelbtini)“ diskas, kuris užima 163 GB vietos. Atidarius minėtą („(duomenys neskelbtini)“) diską, matomas aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius pastarąjį aplanką, matomas aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius pastarąjį aplanką, matomi aplankai, pavadinti „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Šiuose aplankuose yra įvairiausių MS Excel ruošinių, PDF formato failų, ir kita, tačiau tarp jų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (elektroninės bylos 31 t., b. l. 84-86).

2024 m. rugpjūčio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti duomenys, įrašyti į išorinį kietąjį diską, nuskaityti 2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), metu iš kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Prie tarnybinio kompiuterio prijungus minėtą išorinį kietąjį diską, matomas šiai apžiūrai aktualus aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius minėtą aplanką, be kita ko, matomas aktualus aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius pastarąjį aplanką, matomas aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius pastarąjį aplanką, matomas aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius pastarąjį aplanką, matomas aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius pastarąjį aplanką, matomas (duomenys neskelbtini) failas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Pastarasis (duomenys neskelbtini) failas atidaromas, naudojant tarnybiniame kompiuteryje įdiegta „(duomenys neskelbtini)“ programa. Atidarius minėtą failą, matoma daugybę elektroninių laiškų, iš kurių matyti, kad siuntėjo arba gavėjo elektroninio pašto adresas visada išlieka (duomenys neskelbtini) – taigi daroma prielaida, kad apžiūrima būtent ši elektroninio pašto dėžutė. Peržiūrėjus elektroninių laiškų ir jų priedų turinį, rasta sąskaitų faktūrų, susirašinėjimų su klientais, pavyzdžiui, dėl komercinio pasiūlymo pateikimo ir pan., reklaminio pobūdžio elektroninių laiškų ir kita. Peržiūrėjus daroma išvada, jog ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nėra (elektroninės bylos 31 t., b. l. 87-89).

2024 m. rugpjūčio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti duomenys, įrašyti į išorinį kietąjį diską, nuskaityti 2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), metu iš kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Prie tarnybinio kompiuterio prijungus minėtą išorinį kietąjį diską, matoma šiai apžiūrai aktualų aplanką, pavadintą „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius minėtą aplanką, be kita ko, matomas aktualus aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Šiame aplanke yra 57 failai (užima 238 GB vietos) – tai „(duomenys neskelbtini)“ diskai. Šie diskai sujungiami, naudojant „(duomenys neskelbtini)“ programą. Šios programos pagalba sukurtas „(duomenys neskelbtini)“ diskas, kuris užima 104 GB vietos. Atidarius minėtą („(duomenys neskelbtini)“) diską, matomas aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius pastarąjį aplanką, matomas aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius pastarąjį aplanką, matomas aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius pastarąjį aplanką, matomi aplankai, pavadinti „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Šiuose aplankuose yra įvairiausių MS Excel ruošinių, PDF formato failų ir kita, tačiau tarp jų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (elektroninės bylos 31 t., b. l. 90-92).

2024 m. rugpjūčio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti duomenys, įrašyti į išorinį kietąjį diską, nuskaityti 2023 m. birželio 28 d. kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), metu iš kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Prie tarnybinio kompiuterio prijungus minėtą išorinį kietąjį diską, matomas šiai apžiūrai aktualus aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius minėtą aplanką, matomas aktualus aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Šiame aplanke yra 113 failai (užima 476 GB vietos) – tai „(duomenys neskelbtini)“ diskai. Šie diskai sujungiami, naudojant „(duomenys neskelbtini)“ programą. Šios programos pagalba sukurtas „(duomenys neskelbtini)“ diskas, kuris užima 338 GB vietos. Atidarius minėtą („(duomenys neskelbtini)“) diską, matomas aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius pastarąjį aplanką, matomas aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius pastarąjį aplanką, matomas aplankas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius pastarąjį aplanką, matomi aplankai, pavadinti „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Šiuose aplankuose yra įvairiausių MS Excel ruošinių, PDF formato failų ir kita, tačiau tarp jų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (elektroninės bylos 31 t., b. l. 93-95).

2023 m. liepos 5 d. VĮ „Regitra“ raštu pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. sudarytų transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių kopijos (elektroninės bylos 27 t., b. l. 166-167).

2023 m. rugsėjo 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbimų portale „autoplius.lt“ patalpintų skelbimų apie parduodamus automobilius kopijos (elektroninės bylos 27 t., b. l. 171).

2024 m. lapkričio 11 d. pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma:

1. Klausimas. Ar liudytojų apklausos metu nurodytos sumokėtos sumos už įsigytas transporto priemones yra apskaitytos įmonės apskaitoje? Jei ne, tai kokios piniginių lėšų įplaukos neužregistruotos apskaitoje?

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus ir 2024 m. balandžio 3 d. apžiūros protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, tyrimo metu nustatyta, kad už įsigytas transporto priemones liudytojų apklausos metu nurodytos sumokėtos sumos 114 825 Eur (94 897 Eur + 19 928 Eur PVM) neapskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 114 825 Eur piniginių lėšų įplaukos neužregistruotos.

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaitomis faktūromis įformino pirkėjams 96 automobilių pardavimą už 544 350 Eur, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis šie automobiliai buvo parduoti ne mažiau kaip už 659 175 Eur, tai yra buvo parduoti 114 825 Eur didesne pardavimo suma.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nesivadovavo Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktu, nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. vasario 21 d. nesivadovavo FAĮ 3 straipsnio 3 punktu, nes 114 825 Eur nesurašė pinigų gavimo dokumentų, neapskaitė apskaitoje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registre Nr. 241 „Pirkėjų įsiskolinimas“ neapskaitė 114 825 Eur (659 175 Eur - 544 350 Eur) 96 pirkėjų įsiskolinimo už parduotus automobilius, buhalterinės apskaitos registre Nr. 500 „Pardavimų pajamos“ neapskaitė 94 897 Eur pardavimo pajamų, buhalterinės apskaitos registre Nr. 4483 „Mokėtinas PVM į biudžetą“ neapskaitė 19 928 Eur mokėtino į biudžetą PVM, bendrovės kasoje neužpajamavo 114 825 Eur grynų pinigų, į kasos knygą ir apskaitos registre Nr. 272 „Kasa“ neįrašė 114 825 Eur grynų pinigų gavimo.

Išvada atsakant į antrą užduoties klausimą.???

2. Klausimas. Ar laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją (apklaustų asmenų parodymus) A. M., Ž. B., V. J. mokėtos su darbo užmokesčiu susijusios išmokos apskaitytos apskaitoje? Jei ne, tai kokios sumos atsižvelgiant į asmenų nurodytas mažesnes sumas, neapskaitytos apskaitoje?

Išvada. ?

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją (apklaustų asmenų parodymus) A. M., Ž. B., V. J. išmokėjo su darbo užmokesčiu susijusias išmokas neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje ne mažiau 65 100 Eur (54 000 Eur + 1 500 Eur + 9 600 Eur).

Duomenys pagal asmenų parodymus apie papildomai išmokėtą darbo užmokestį, kuris neapskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nurodant laikotarpį, sumas, paskaičiuotus mokesčius pateikti 98 priede (98 priedas).

Išvada atsakant į trečią užduoties klausimą.

3. Klausimas. Ar įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. į finansines ataskaitas ir deklaracijas, teikiamas valstybės institucijoms įrašyti teisingi duomenys apie pajamas, apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokesčio išmokas, apskaičiuotus ir deklaruotus mokesčius bei įmokas. Jei pateikti neteisingi duomenys, tai kokie konkrečiai pateikti duomenys yra neteisingi ir kiek, ir kokių mokesčių nedeklaruota ir nesumokėta?

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. į PVM deklaracijas (99 priedas), pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė neteisingus duomenis: nes bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas (forma FR0600), kuriose iš viso nedeklaravo 6 633 Eur PVM apmokestinamų sandorių (11 eil.), nedeklaravo 88 264 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža (16 eil.), į PVM deklaracijas neįrašė 19 928 Eur pardavimo PVM (29 eil.), neįrašė mokėtino į biudžetą 19 928 Eur PVM mokesčio (36 eil.).

Pagal ikiteisminio tyrimo surinktą informaciją (liudytojų protokoluose pateiktus parodymus) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 65 100 Eur buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį, kuris sudaro 118 250,79 Eur priskaičiuotą darbo užmokestį, nuo kurio neišskaičiuoti ir nedeklaruoti mokesčiai ir įmokos sudaro: GPM (20 %) – 26 918,38 Eur, Sodra apdraustojo sveikatos draudimo įmokų (6,98 %), pensijų ir soc. draudimo įmokų (12,52 %) – 23 058,71 Eur, pensijų kaupimo fondo įmokų (3%) – 3 028,73 Eur, draudėjo įmokų (1,77 %) – 2 093,10 Eur, iš viso 55 098,92 Eur įmokų. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių administratoriui elektroniniu būdu pateikė 2019 m., 2020 m., 2021 m., 2022 m., 2023 m. metines gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijas (Forma GPM312) (102 priedas), kurių L8 langelyje neįrašė su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančias išmokų („ant popieriaus“), iš viso už 118 250,79 Eur, deklaracijos L 10 langelyje neįrašė 26 918,38 Eur nuo išmokėtų išmokų, nurodytų L8 langelyje išskaičiuota GPM sumą;

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ SODRA pateiktose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma – SAM, teikiama už ataskaitinį mėnesį) A 11 laukelyje „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur)“ nepateikė duomenų apie 118 250,79 Eur pajamų, ir formos A12 laukelyje „įmokų suma“ neįrašė duomenų apie 28 180,54 Eur įmokų sumą.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. į finansines ataskaitas ir deklaracijas, teikiamas valstybės institucijoms įrašyti neteisingi duomenys apie pajamas, apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokesčio išmokas, apskaičiuotus ir deklaruotus mokesčius bei įmokas iš viso 75 026,92 Eur (19 928 PVM + 26 918,38 Eur GPM + 28 180,54 Sodra įmokų).

Išvada atsakant į ketvirtą užduoties klausimą.

4. Klausimas. Ar įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktų reikalavimus. Ar dėl nustatytų neatitikimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d.? Kas pagal teisės aktų reikalavimus tiriamuoju laikotarpi buvo atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą?

Ikiteisminio tyrimui bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitomis faktūromis įformino 96 automobilių pardavimą fiziniams asmenims už 544 350 Eur, tačiau šie automobiliai buvo parduoti ne mažiau kaip už 659 175 Eur, tai yra buvo parduoti 114 825 Eur didesne pardavimo suma. ??

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 3 punkte nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, nuo 2022 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Finansinės apskaitos įstatymo IX-574 (toliau – FAĮ) 3 straipsnio 3 punkte nurodyta „Ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos (toliau – grynųjų pinigų operacijos) – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną“.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nesivadovavo Taisyklių 3 punktu, nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. vasario 21 d. nesivadovavo FAĮ 3 straipsnio 3 punktu, nes gautai 114 825 Eur sumai nesurašė pinigų gavimo dokumentų, neapskaitė apskaitoje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registre Nr. 241 „Pirkėjų įsiskolinimas“ neapskaitė 114 825 Eur (659 175 Eur – 544 350 Eur) 96 pirkėjų įsiskolinimo už parduotus automobilius, buhalterinės apskaitos registre Nr. 500 „Pardavimų pajamos“ neapskaitė 94 897 Eur pardavimo pajamų, buhalterinės apskaitos registre Nr. 4483 „Mokėtinas PVM į biudžetą“ neapskaitė 19 928 Eur mokėtino į biudžetą PVM, bendrovės kasoje neužpajamavo 114 825 Eur grynų pinigų, į kasos knygą ir apskaitos registre Nr. 272 „Kasa“ neįrašė 114 825 Eur grynų pinigų gavimo.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimui bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus (A. M. 2023 m. birželio 28 d. apklausos protokolą, Ž. B. 2023 m. liepos 4 d. apklausos protokolą, V. J. 2023 m. birželio 28 d. apklausos protokolą, SODRA pateiktus duomenis apie apdraustųjų asmenų SD įmokas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d., GPM deklaracijas), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. Ž. B. išmokėjo 1 500 Eur darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. V. J. šmokėjo 9 600 Eur darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. A. M. išmokėjo 54 000 Eur darbo užmokestį, kuris neapskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tuomet vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – GPMĮ) 8, 20, 22, 23 straipsniais, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) (nauja redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. Nr. XII-2508, 2016 m. birželio 29 d.) 12 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 17 straipsniu, 18 straipsniu, Garantinio fondo įstatymo (toliau – GFĮ) 3 straipsniu, nuo išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio sumos papildomi mokesčiai būtų: GPM (20 %) – 26 918,38 Eur, Sodra apdraustojo sveikatos draudimo įmokos (6,98 %), pensijų ir soc. draudimo įmokos (12,52 %) – 23 058,71 Eur, pensijų kaupimo fondo įmokos (3%) – 3 028,73Eur, draudėjo sodra įmokos (1,77 %) – 2 093,10 Eur, iš viso 55 098,92 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymas Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) galiojo iki 2022 m. balandžio 30 d. Nauja šio įstatymo redakcija, BAĮ pakeistas į Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą (toliau – FAĮ) įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-11750-23 dokumentus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavus 96 automobilius, dalis iš automobilių pardavimų gautų pajamų neapskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, ir dalis darbuotojams mokamo darbo užmokesčio neapskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, nesivadovaujant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 4 straipsnio nuostata, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;. 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes už automobilius gauta 75 125 Eur (62 088Eur + 13 037 Eur PVM) suma neužfiksuota apskaitos dokumentais, ir 49 200 Eur darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio suma neužfiksuotas apskaitos dokumentais ir neapskaityta apskaitoje.

Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, nesivadovaujant Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – FAĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 3 dalimi, ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais (3 straipsnio 1 dalis), visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose (3 straipsnio 2 dalis), ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną (3 straipsnio 3 dalis), nes 39 700 Eur (32 809 Eur + 6 891 Eur PVM) už automobilius gauta suma neužfiksuota apskaitos dokumentais ir 15 900 Eur išmokėto darbo užmokesčio suma neužfiksuotas apskaitos dokumentais ir neapskaitytas apskaitoje.

Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, nesivadovaujant BAĮ 6 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi, FAĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 3 dalimi, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, nuo 2022 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi „Subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą“, 13 straipsnio 1 dalies 2 punktu „Užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas“.

Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo D. P. (elektroninės bylos 31 tomas, b. l. 117-202; 32 t., b. l. 1-200; 33 t., b. l. 1-200; 34 t., b. l. 1-23).

Veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

BK 183 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-138/2014, 2K-88-489/2021, 2K-63-489/2022, 2K-99-489/2023). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų valdymo organų narių pareigas, įtvirtina bendrovės vadovo pareigą sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu. Teismų praktikoje laikoma, kad sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas numato ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, laikymąsi. Taigi tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas iš bendrovės kasos paima bei panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tokie jų veiksmai vertinami kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto iššvaistymas arba pasisavinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012). Be to, kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009). Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra labai didėlės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL, t. y. 45 000 Eur, dydžio sumą.

BK 220 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, kai mokesčių suma viršija 900 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnyje, sudėtis yra formali. Ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai atitinkama valstybės įgaliota institucija gauna deklaraciją, nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą su juose įrašytais neteisingais duomenimis, t. y. nuo šių dokumentų pateikimo momento. Paprastai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas mokesčių administratoriui yra kvalifikuojamas pagal BK 220 straipsnį, taip pat, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-511/2011, 2K-213/2012, 2K-646/2012, 2K-99/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-270-942/2015, 2K-185-942/2016, 2K-7-648/2019, 2K-49-1073/2021, 2K-51-813/2025).

BK 222 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui. BK 222 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti šiame BK straipsnyje nustatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, Nr. 2K-422-303/2015, Nr. 2K-508-976/2015).

Pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, todėl jeigu įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, arba pateikia tikrovės neatitinkančius dokumentus, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju.

Kaltinamieji Ž. B., G. M., A. M. ir A. P. neneigė, kad veikdami bendrininkų grupėje, kaip padėjėjai, vykdydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. P. nurodymą, automobilių pardavimo dokumentuose nurodė mažesnes automobilių pardavimo kainas nei kad pirkėjai iš tikrųjų sumokėdavo, kad dokumentus ir (ar) gautus grynuosius pinigus perduodavo D. P. ir tokiu būdu padėjo D. P. tvarkyti ir organizuoti apgaulingą įmonės apskaitos tvarkymą. Kaltinamųjų Ž. B., G. M., A. M. ir A. P. kaltę be jų pačių prisipažinimo bei duotų parodymų patvirtina ir kaltinamojo D. P. parodymai, liudytojų parodymai, specialistų išvados, kratų ir apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, todėl kaltinamųjų Ž. B., G. M., A. M. ir A. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis D. P. neneigė, kad parduodant automobilius, sutartyse, sąskaitose-faktūrose bei kvituose buvo įrašomos mažesnės kainos negu tos, už kurias realiai buvo parduotas automobilis, kad tokiu būdu norėjo sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčius, kad nurodė vadybininkams pardavimo dokumentuose nurodyti mažesnes kainas ir pats prašė pirkėjų sutartyje nurodyti mažesnę kainą, o automobilių pardavimo dokumentai buvo pateikiami buhalterei, kuri įtraukdavo juos į apskaitą pagal juose fiksuotus duomenis, nežinodama apie nusikalstamų veikų vykdymą. Taip pat neneigė, kad pasisavino 114 825 Eur, t. y. turtą, viršijantį 900 MGL dydžio sumą, kurie buvo gauti apskaitos dokumentuose nefiksuojant dalies pinigų, gautų už parduotus automobilius, pats kaltinamasis nurodė, kad iš šių pinigų darbuotojams mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį bei juos naudojo kitoms įmonėms reikmėms, nors jokių tai patvirtinančių dokumentų neturi. Kaltinamojo D. P. kaltę be jos paties prisipažino ir duotų parodymų patvirtina ir kitų kaltinamųjų bei liudytojų parodymai, specialistų išvados, kratų ir apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, todėl kaltinamojo D. P. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 222 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 3 dalį.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamieji Ž. B., G. M., A. M., A. P. ir D. P. pilnai prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taip pat kaltinamasis D. P. ikiteisminio tyrimo metu savo noru visiškai atlygino padarytą turtinę žalą (elektroninės bylos 1 t., b. l. 57, 85-86), kas taip pat laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BPK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamųjų Ž. B., G. M., A. M., A. P. ir D. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. P. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. D. P. iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2022 m. gruodžio 28 d. (elektroninės bylos 35 t., b. l. 9-13). Taigi, kaltinamasis D. P. jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už šį nusikaltimą turėdamas neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė tyčinius nusikaltimus.

Atsižvelgiant į tai, kad D. P. praeityje teistas vieną kartą už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, t. y. visiškai kitokio pobūdžio veiką nei nagrinėjamu atveju, yra vedęs, dirbantis, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje baustas keturis kartus, paskirtas baudas moka (elektroninės bylos 35 t., b. l. 4-8), šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu D. P. nepripažįstamas recidyvistu. Tuo pagrindu nenustatoma ir kaltinamojo D. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Taip pat kaltinamiesiems negali būti nustatoma ir jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi esant vienam vykdytojui ir keturiems padėjėjams, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė (bendrininkų grupė) negali būti inkriminuojama (BK 25 straipsnio 2 dalis).

Dėl bausmių

Skiriant bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis Ž. B., veikdamas kaip padėjėjas, tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, praeityje buvo teistas vieną kartą, tačiau teistumas yra išnykęs, todėl kaltinamasis laikomas neteistu (elektroninės bylos 35 t., b. l. 196-198), administracine tvarka nebaustas (elektroninės bylos 35 t., b. l. 194-195), psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (elektroninės bylos 35 t., b. l. 193). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už jos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Prokuroras prašo kaltinamajam paskirti 120 MGL, t. y. 6 000 Eur, dydžio baudą. Kaltinamasis Ž. B. sutiko su jam siūlomos bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašė paskirtą baudą sumažinti, ją išdėstant vienerių metų laikotarpiui. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, jog už sunkaus nusikaltimo padarymą skiriamas baudos dydis yra nuo 150 iki 6 000 MGL (BK 47 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl prokuroro siūloma 120 MGL dydžio bauda šiuo atveju negali būti skiriama, kadangi prašomas skirti baudos dydis yra mažesnis už įstatyme įtvirtintą skiriamo baudos dydžio minimumą. Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelnesnę BK 222 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą, skiriant ją 150 MGL dydžio, leidžiant ją sumokėti per 1 metus.

Kadangi byla baigta baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Ž. B. kaltu prisipažino, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos – bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis G. M., veikdamas kaip padėjėjas, tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, praeityje buvo teistas vieną kartą, tačiau teistumas yra išnykęs, todėl kaltinamasis laikomas neteistu (elektroninės bylos 36 t., b. l. 72-74), administracine tvarka nebaustas (elektroninės bylos 36 t., b. l. 70-71), psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (elektroninės bylos 36 t., b. l. 69). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už jos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Prokuroras prašo kaltinamajam paskirti 180 MGL, t. y. 9 000 Eur, dydžio baudą. Kaltinamasis G. M. sutiko su jam siūlomos bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašo sumažinti paskirtą baudą, nes turi išlaikyti du mažamečius vaikus. Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelnesnę BK 222 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą, skiriant ją 150 MGL dydžio, leidžiant ją sumokėti per 1 metus.

Kadangi byla baigta baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos – bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. M., veikdamas kaip padėjėjas, tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, praeityje neteistas (elektroninės bylos 35 t., b. l. 156-157), administracine tvarka baustas, paskirtas baudas sumokėjęs (elektroninės bylos 35 t., b. l. 153-155) psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (elektroninės bylos 35 t., b. l. 152). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už jos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Prokuroras prašo kaltinamajam paskirti 180 MGL, t. y. 9 000 Eur, dydžio baudą. Kaltinamasis A. M. sutiko su jam siūlomos bausmės rūšimi – bauda bei jos siūlomu dydžiu – 180 MGL. Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelnesnę BK 222 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą, skiriant ją 150 MGL dydžio, leidžiant ją sumokėti per 1 metus.

Kadangi byla baigta baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos – bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. P., veikdamas kaip padėjėjas, tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, praeityje neteistas (elektroninės bylos 36 t., b. l. 46-47), administracine tvarka nebaustas (elektroninės bylos 36 t., b. l. 44-45), psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (elektroninės bylos 36 t., b. l. 43). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už jos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Prokuroras prašo kaltinamajam paskirti 180 MGL, t. y. 9 000 Eur, dydžio baudą. Kaltinamasis A. P. sutiko su jam siūlomos bausmės rūšimi – bauda bei jos siūlomu dydžiu – 180 MGL. Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelnesnę BK 222 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą, skiriant ją 150 MGL dydžio, leidžiant ją sumokėti per 1 metus.

Kadangi byla baigta baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos – bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. P. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris sunkius nusikaltimus, kurie yra baigti, praeityje teistas vieną kartą už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą (elektroninės bylos 35 t., 9-13), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (elektroninės bylos 35 t., b. l. 4-8), psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (elektroninės bylos 35 t., b. l. 3). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei kad savo noru visiškai atlygino padarytą turtinę žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už jos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už jos padarymą asmuo baudžiamas baudas arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 3 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už jos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Prokuroras prašo kaltinamajam už nusikaltimą, numatyta BK 222 straipsnio 2 dalyje, paskirti 200 MGL, t. y. 10 000 Eur, dydžio baudą, už nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje – 350 MGL, t. y. 17 500 Eur, dydžio baudą ir už nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje – 450 MGL, t. y. 22 500 Eur, dydžio baudą. Kaltinamasis D. P. sutiko su jam siūlomos bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašo sumažinti baudos dydį. Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelnesnę BK 222 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą, skiriant: už BK 222 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – 200 MGL dydžio baudą, už BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą - 200 MGL dydžio baudą, už BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą – 350 MGL dydžio baudą. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnyje numatytomis taisyklėmis.

Kadangi byla baigta baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. P. kaltu prisipažino, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos – bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. birželio 28 d., 14 val. 15 min., iki 2023 m. birželio 28 d., 21 val. 25 min. (elektroninės bylos 35 t., b. l. 29-33, 34-37), todėl šis laikino sulaikymo laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, įskaitomas į kaltinamajam skiriamą bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė civilinį ieškinį dėl 61 081,38 Eur turtinės žalos (elektroninės bylos 1 t., b. l. 67-71), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 28 180,51 Eur turtinės žalos (elektroninės bylos 1 t., b. l. 48-54), kuriuos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. P. atlygino visiškai (elektroninės bylos 1 t., b. l. 57, 85-86).

Dėl konfiskuotino turto

BK 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir dėl užimamų pareigų savo žinioje turėdamas šiai įmonei priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų gavęs 114 825 Eur už automobilių pardavimą, jų neapskaitė įmonės apskaitoje, iš jų 65 100 Eur panaudojo sumokėti įmonės darbuotojams neoficialų darbo užmokestį, o likusių 49 725 Eur į įmonės kasą neįnešė, jų įmonės veikloje nepanaudojo, t. y. nusikalstamu būdu pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą ir įgijo 49 725 Eur. Taigi, kaltinamojo D. P. neteisėtai pasisavintas turtas – 49 725 Eur buvo tiesiogiai gautas iš jo įvykdytos, BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos, todėl šis turtas laikomas konfiskuotinu turtu kaip nusikalstamos veikos rezultatas ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuojamas iš kaltinamojo D. P..

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Baudžiamojoje byloje prokuroro 2023 m. birželio 28 d. nutarimu, galimo civilinio ieškinio, galimo turto konfiskavimo užtikrinimui, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo D. P. turtui: 1) žemės sklypui, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 18 500,00 Eur; 2) pastatui – gyvenamajam namui, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 21 2000,00 Eur; 3) negyvenamajai patalpai – poilsio patalpai, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 36 600,00 Eur; 4) žemės sklypui, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 11 900,00 Eur (elektroninės bylos 35 t., b. l. 91-94), kuris buvo tęsiamas Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. ir 2024 m. birželio 21 d. nutartimis (elektroninės bylos 35 t., b. l. 98-100, 104-107). Minėtam turtui laikino nuosavybės teisės apribojimo, civilinio ieškinio užtikrinimui, terminas paskutinį kartą pratęstas Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi (elektroninės bylos 35 t., b. l. 111-113).

Taip pat baudžiamojoje byloje prokuroro 2023 m. liepos 3 d. nutarimu, galimo civilinio ieškinio, galimo turto konfiskavimo užtikrinimui, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 133 800 Eur, rastiems ir paimtiems 2023 m. birželio 28 d. atliktos kratos pas kaltinamąjį D. P., adresu J(duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), metu (elektroninės bylos 35 t., b. l. 117-120), kuris buvo tęsiamas Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. ir 2024 m. birželio 26 d. nutartimis (elektroninės bylos 35 t., b. l. 124-126, 141-143). Minėtam turtui laikino nuosavybės teisės apribojimo, civilinių ieškinių ir galimo turto konfiskavimo užtikrinimui, terminas paskutinį kartą pratęstas Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi (elektroninės bylos 35 t., b. l. 147-149).

Įvertinus tai, kad baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dar ikiteisminio tyrimo metu buvo visiškai atlyginti, atsižvelgiant į kaltinamajam D. P. paskirtos baudos bausmės dydį bei iš jo konfiskuotino turto dydį, kaltinamojo D. P. atžvilgiu taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas mažinamas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, turto konfiskavimui užtikrinti, paliekamas galioti sekančiam kaltinamajam D. P. priklausančiam turtui: 1) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 11 900 Eur vertės; 2) kaltinamojo D. P. gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rastiems ir paimtiems 62 400 Eur. Pastarajam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki visiško teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam D. P. paskirtos bausmės ir turto konfiskavimo įvykdymo. Kitam šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo D. P. nekilnojamajam turtui (žemės sklypui, registro Nr.: (duomenys neskelbtini); pastatui – gyvenamajam namui, registro Nr.: (duomenys neskelbtini); negyvenamajai patalpai – poilsio patalpai, registro Nr.: (duomenys neskelbtini)) taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikinamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas 71 400 Eur ir 100 JAV doleriams, rastiems ir paimtiems 2023 m. birželio 28 d. atliktos kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose metu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikinamas ir minėtas turtas grąžinamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojon atsakomybėn nepatraukta, taip pat byloje nenustatyta, jog šios piniginės lėšos būtų gautos ar įgytos nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamiesiems Ž. B., A. M. ir D. P. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 28 d. nutarimais buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (elektroninės bylos 35 t., b. l. 81-84, 185-188; 36 t., b. l. 27-30), kuri kaltinamiesiems paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui – naikinama.

Kaltinamiesiems G. M. ir A. P. kardomoji priemonė neskirta, ji kaltinamiesiems ir neskirtina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, kurie yra saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje (elektroninės bylos 30 t., b. l. 27-40), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL, t. y. 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Ž. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 100 (vieno šimto) MGL, t. y. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Ž. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL, t. y. 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 100 (vieno šimto) MGL, t. y. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų), dydžio baudą.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL, t. y. 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 100 (vieno šimto) MGL, t. y. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų), dydžio baudą.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL, t. y. 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 100 (vieno šimto) MGL, t. y. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų), dydžio baudą.

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 200 (dviejų šimtų) MGL, t. y. 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) dydžio baudą;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 200 (dviejų šimtų) MGL, t. y. 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) dydžio baudą;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) MGL, t. y. 17 500 Eur (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 200 (dviejų šimtų) MGL, t. y. 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą subendrintą 200 (dviejų šimtų) MGL dydžio baudos bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir D. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 510 (penkių šimtų dešimties) MGL, t. y. 25 500 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 340 (trijų šimtų keturiasdešimties) MGL, t. y. 17 000 Eur (septyniolikos tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaičius D. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 28 d., 14 val. 15 min., iki 2023 m. birželio 28 d., 21 val. 25 min. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešių) MGL, t. y. 300 Eur (trijų šimtų eurų), dydžio baudai, skirti galutinę bausmę – 334 (trijų šimtų trisdešimt keturių) MGL, t. y. 16 700 Eur (šešiolikos tūkstančių septynių šimtų eurų), dydžio baudą. D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Įpareigoti Ž. B., G. M., A. M., A. P. ir D. P. per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jiems paskirtas baudas sumokėti į pačių pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti Ž. B., G. M., A. M., A. P. ir D. P., kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apygardos teismo raštinės tarnautojui (adresu A. Mickevičiaus g. 18, Kaunas, arba, elektroniniu paštu kauno.apygardos@teismas.lt) pateikti banko kvitą ar kitą mokėjimo nurodymą patvirtinantį dokumentą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, iš D. P. kaip nusikalstamos veikos rezultatą konfiskuoti 49 725 Eur (keturiasdešimt devynis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt penkis eurus) valstybės naudai.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, turto konfiskavimui užtikrinti, skirtą D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui:

1) žemės sklypui, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 11 900,00 Eur, Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: draudžiama disponuoti;

2) D. P. gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rastiems ir paimtiems 62 400 Eur, saugomiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje,

palikti galioti iki visiško šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu D. P. paskirtos bausmės ir turto konfiskavimo įvykdymo.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą D. P. turtui:

2) pastatui – gyvenamajam namui, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 21 2000,00 Eur;

3) negyvenamajai patalpai – poilsio patalpai, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 36 600,00 Eur,

palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti ir grąžinti D. P..

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą 71 400 Eur ir 100 JAV dolerių, rastiems ir paimtiems 2023 m. birželio 28 d. atliktos kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), saugomiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti ir grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nuskalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, paimtus 2023 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ž. B., G. M., A. M., A. P. ir D. P. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apygardos teismui prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Vingilė