Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Ženklo garantas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (ieškovo) UAB „Ženklo garantas“ ieškinį atsakovui T. A. dėl 490,44 EUR neišmokėto darbo užmokesčio ir 77,67 EUR kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Ženklo garantas“ 2017-04-27 kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-667-804/2016 ir pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-12 sprendimą ir dalyje dėl priteisimo iš atsakovo 490,44 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 77,67 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas panaikinti, kitose dalyse teismo sprendimą palikti nepakeistu, priteisti iš atsakovo visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas T. A. kreipėsi į LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijų (toliau-Komisija) su prašymu dėl neišmokėto atlyginimo. Komisija tinkamai neinformavusi bendrovės vadovo išnagrinėjo pareiškėjo pareiškime ir 2015-09-08 sprendimu Nr.DCKS-3766 darbo byloje Nr.APS-36-14822 nusprendė išieškoti iš M. T. IĮ (dabar UAB „Ženklo garantas") T. A. gim. 1970-05-29 naudai 2535,43 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 2372,88 Eur materialinės žalos atlyginimo. Ieškovas nesutikdamas su tokiu Komisijos sprendimu pateikė Trakų rajono apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė teismo panaikinti LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-09-08 sprendimą Nr.DGKS-3766 darbo byloje Nr.APS-36-14822. Teismas išnagrinėjęs bylą 2016-05-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino komisijos sprendimą dalyje kur iš ieškovo priteista 2372,88 Eur materialinė žala, pakeitė sprendimo dalį, kuria priteisia 2535,43 Fur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumažinant šią sumą iki 490,44 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 77,67 Fur kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Nesutikdamas su teismo sprendimu ieškovas pateikė apeliacini skundą. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs apeliacinį skundą 2017-03-03 jo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovas rašytiniais įrodymais neįrodė, kad išmokėjo atsakovui darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, o ieškovo pateikti notaro patvirtinti liudytojų parodymai yra nepatikimi ir nepriimtini įrodinėjant darbo užmokesčio išmokėjimą. Ieškovas nesutikdamas su priimtais teismų procesiniais dokumentais teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes po bylinėjimosi laikotarpio (apeliacijos) B. B., gyv. (duomenys neskelbtini), surado A. T. gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), kurios savininkas ir yra B. B., tačiau jau po apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl negalėjo pateikti Vilniaus apygardos teismui ir teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo (darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai). Tai būtent tie dokumentai, kuriuos pavogė ir paslėpė atsakovas. Šias aplinkybes B. B. gali patvirtinti teisme. Kadangi kasacinis teismas naujų įrodymų nevertina, o sprendžia tik teisės klausimus, atsiradus šiems įrodymams, prašo teismo priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, sprendimą ir nutartį panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovas T. A. atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti civilinį procesą atmestinas.

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-667-804/2016 nusprendė ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies: panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-09-08 sprendimą Nr.DGKS-3766, dalyje, kuria nuspręsta išieškoti T. A. naudai iš M. T. 2372,88 EUR materialinės žalos atlyginimo. Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-09-08 sprendimą Nr.DGKS-3766, dalyje, kuria nuspręsta išieškoti T. A. naudai iš M. T. 2535,43 EUR neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas (suma neatskaičius mokesčių). Priteisti iš ieškovo UAB „Ženklo garantas“, įmonės kodas 300597281, 490,44 EUR (keturis šimtus devyniasdešimt eurų 44 ct) (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio ir 77,67 EUR (septyniasdešimt septynis eurus 67 ct) (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas atostogas atsakovo T. A., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Vilniaus apygardos teismas 2017-03-03 nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-12 sprendimą paliko nepakeistą.

Vadovaujantis CPK365 straipsnio nuostatomis bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Sutinkamai su CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. CPK 368 straipsnis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-127/2006; 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. K., J. N. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2007).

Terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, skaičiuotinas nuo momento, kada pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti naujas aplinkybes. Pareiškėjo (ieškovo) teigimu, darbo užmokesčio žiniaraščius B. B. jam pateikė po bylinėjimosi laikotarpio (apeliacijos), todėl konstatuotina, kad pareiškėjas termino prašymui paduoti procesui atnaujinti nepraleido.

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Kasacinis teismas, aiškindamas proceso atnaujinimo paskirtį ir tikslus, yra pabrėžęs, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant ne formaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-514/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-817-381/2015).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą šioje byloje grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, kada procesas gali būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teisminėje teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuotos nuostatos, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog: 1) aplinkybės egzistavo tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant sprendimą; 2) aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos po to, kai teismo sprendimas įsiteisėjo; 4) aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, t. y. jei jos būtų žinomos nagrinėjant bylą ir atskleistos teismui bei pasitvirtintų, būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010, 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005). Tik įrodžius šių pripažintų aplinkybių visumos buvimą galima konstatuoti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu remiasi pateiktais darbo užmokesčio žiniaraščiais už 2016 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais, nurodydamas, kad atsakovui T. A. ieškovas sumokėjo visą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Nurodo, kad po bylinėjimosi laikotarpio (apeliacijos) B. B. surado A. T. gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), kurios savininkas ir yra B. B., tačiau jau po apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl negalėjo pateikti Vilniaus apygardos teismui ir teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, kad tai būtent tie dokumentai, kuriuos pavogė ir paslėpė atsakovas.

Iš civilinėje byloje esančio 2015-08-27 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad M. T. kreipėsi į policiją dėl įmonės kasos knygos vagystės, bet pareiškime nesirėmė tuo, kad yra dingę įmonės darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai (b.l. 60, 61). Ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Versija apie dokumentų pasisavinimą nėra aiškiai atskleista ir negali būti laikoma patikima, nes A. T. buvo virėjas, o ne administracijos darbuotojas ir įmonės buhalterinių dokumentų nepildė ir nesaugojo. Vadovo pareigą saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus ir finansines atskaitomybes numato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymai ir kiti teisės aktai.

Po bylos išnagrinėjimo gauti darbo užmokesčio žiniaraščiais už 2016 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius nėra iš esmės nauji dokumentai ir jais neatskleidžiami faktai, kurie ieškovui nebuvo žinomi ir negalėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo metu, todėl šios aplinkybės nepripažintinos naujomis ar naujai paaiškėjusiomis.

Pareiškėjas pareigą įrodyti savo reikalavimų pagrindą turi įgyvendinti laiku, t. y. nagrinėjant bylą ir jos nevilkinant. Konstatuotina, jog pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos pareiškėjui, bet būtų buvusios nagrinėjant bylą, būtų esminės bylai.

Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik buvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Šiuo atveju pripažintina, kad ieškovo nurodyta aplinkybė neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės požymio, kuri negalėjo būti žinomas ieškovui nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl procesas neatnaujintinas.

Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str., 370 str. 3 d., teismas

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo (ieškovo) UAB „Ženklo garantas“ ieškinį atsakovui T. A. dėl 490,44 EUR neišmokėto darbo užmokesčio ir 77,67 EUR kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo civilinėje byloje Nr.2-667-983/2016.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.