Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino pilnai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, nurodė, kad jaudinosi dėl žmonos, kuri serga sunkia onkologine liga, operacijos, kuri turėjo būti kitą dieną, todėl nuvažiavęs pas draugą, išgėrė apie 2 l alaus, nejautė, kad yra girtas. Sutiko su nustatytu neblaivumu. Automobilis ,,Ford Focus“ priklauso jam, sutiko su jo konfiskavimu. Turi du vaikus, jo pajamos buvo iš vairavimo. Šiuo metu ieško darbo. Labai blogai vertina savo poelgį. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti motinos R. P. atsakomybėn, paaiškino, kad su ja gyvena, jos nuomonė jam svarbi, jos klauso. Mama pasakė, kad jis blogai pasielgė, galėjo važiuoti taksi, bet jis nepagalvojo, mama jam nebūtų leidusi vairuoti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei bei gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P. parodė, kad kaltu visiškai prisipažįsta, kad 2025 m. balandžio 15 d. vakare apie 22.00 val. su savo automobiliu ,,Ford Focus“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam, atvyko pas savo pažįstamą draugą į (duomenys neskelbtini) kaimą, esantį Vilniaus rajone. Ten kartu su pažįstamu vartojo alkoholinius gėrimus. Jis išgėrė apie 2 l alaus ir 2025 m. balandžio 15 d., apie 02.00 val., nutarė vykti namo. Nesijautė neblaivus, savijauta buvo gera, todėl pamanė, kad ramiai nuvyks iki namų Vilniuje. Bevažiuojant namo, prie pastato, esančio Vilniuje, Taikos g. (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai, jis jiems iškart prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. K. parodė, kad 2025 m. balandžio 16 d. dirbo, kai apie 02:50 val., patruliuojant Rygos gatve pastebėjo važiuojant automobilį Ford valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo neprivažiavęs stop linijos prie šviesoforo, ant kurio degė draudžiamo šviesoforo signalas, asmuo su automobiliu ,,Ford Focus“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) stovėjo labai ilgai, todėl nusprendė privažiuoti gretimoje eismo juostoje šalia asmens automobilio ir paaiškinti asmeniui, kad privažiuotų arčiau, tačiau asmuo nekreipė dėmesio, vengė akių kontakto, vėliau asmuo atidarė automobilio priekyje, kairėje pusėje esantį langą ir toliau žiūrėjo tiesiai ir nieko nesakė, asmeniui buvo paaiškinta, kad privažiuotų arčiau „STOP“ linijos tuomet užsidegs žalias šviesoforo signalas, asmuo truputėlį pavažiavo į priekį ir iškarto užsidegė žalias šviesoforo signalas, asmuo suko iš Rygos gatvės į dešinę pusę, į Taikos gatvę, tačiau asmuo su automobiliu kirto ištisines linijas ir vairavo nekoordinuotais judesiais, todėl buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai kartu su garsiniu signalu ir transporto priemonė „Ford Focus“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta Taikos gatvėje prie daugiabučio Nr. (duomenys neskelbtini). Susistabdę automobilį ir priėję prie vairuotojo durelių, pastebėjo, kad vis dar yra atidarytas langas, todėl asmens pareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau asmuo pasakė, kad paliko namuose ir su savimi neturi, pokalbio metu iš asmens burnos buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, asmeniui buvo išreikštas reikalavimas išjungti transporto priemonės variklį, asmuo variklį išjungė, asmeniui buvo užduotas klausimas ar jis šiandien vartojo alkoholį, asmuo atsakė, kad vartojo, patikrinus asmens neblaivumą pirmu pūtimu nustatytas 2.38 prom. neblaivumas, po 15 min. asmuo buvo patikrintas dar kartą, antru pūtimu nustatyta 2,84 prom. neblaivumas, asmuo buvo sulaikytas ir nuvestas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Automobilyje buvo pastebėta asmens piniginė, joje buvo rastas vairuotojo pažymėjimas, kuris priklausė A. P., gimimo data – (duomenys neskelbtini), sulyginus nuotrauką, kuri yra ant pažymėjimo ir asmens veido bruožus, buvo nustatyta, kad tai tas pats asmuo, kuris buvo patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Asmuo automobiliu važiavo vienas.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 16 d. apie 02:50 val. adresu Taikos g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, A. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį markės ,,Ford Focus“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,38 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. P. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2025 m. balandžio 16 d. neblaivumo nustatymo akte 02.54 val. A. P. pirmo pūtimo metu alkotesteriu nustatytas 2,38 prom. girtumas, antro pūtimo metu 3.12 val. nustatytas 2,84 prom. girtumas. Nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

Regitra duomenimis automobilio ,,Ford Focus“ , valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra A. P..

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,Ford Focus“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vertė yra 2 840 Eur su PVM.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojos parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys, bei kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas prašymas dėl A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti kaltinamąjį jo motinai R. P. be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas (teistumas išnykęs, paskutinį kartą teistas 2013 m.), naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis vykdė individualią veiklą nuo 2021 metų, po šio įvykio negali dirbti, todėl šiuo metu ieško darbo, turi šeimą – 2 vaikus bei onkologine liga sergančią žmoną, jis išklausė privalomus 4 valandų kursus. A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018).

R. P. yra kaltinamojo motina, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad su sūnumi ne kartą apie šį įvykį kalbėjo, pabrėžė, kad kaltinamasis jos nuomonės klauso, pažymėjo, kad pati alkoholio nevartoja, todėl mano, kad galės daryti teigiamą įtaką.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsnio 6 dalimi ir atsižvelgdamas į laiduotojos asmenines savybes (gyvena kartu su sūnumi, yra pensininkė, jos sutuoktinis serga onkologine liga) bei turtinę padėtį (nedidelės mėnesinės pajamos, gauna senatvės pensiją) sprendžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 18 d.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio ,,Ford Focus“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, savininkas yra A. P., todėl šis automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonė, turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vertė VšĮ „Emprekis“ duomenimis 2 840 Eur su PVM, konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytai nusikalstamai veikai ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinamos.

Prokurorė, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2025 m. balandžio 18 d. nutarimu laikinai apribojo A. P. nuosavybės teises į automobilį ,,Ford Focus“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra konfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. (A. P.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos R. P. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, paimant iš jo valstybės nuosavybėn automobilį ,,Ford Focus“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini).

Prokurorės 2025 m. balandžio 18 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. P. priklausantį automobilį ,,Ford Focus“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

A. P. taikomas kardomąsias priemones – dokumento vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti kompetentingai institucijai – AB „Regitra“.

Išaiškinti A. P.: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o tais atvejais, kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. P., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.