- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- eI2-914-426/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03079-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB "Dargita"
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Algimantas Smolskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dargita“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Dargita“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, ir LAGK) 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 21R-667(AG-516/04-2020) „Laikyti skundą nepaduotu“ (toliau – ir Sprendimas) ir Bendrovės 2019 m. lapkričio 29 d. skundo priėmimo klausimą grąžinti Komisijai nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Kauno departamentas) 2019 m. liepos 16 d. raštu Nr. 2D-9392-(2.34) „Dėl Kauno apylinkės teismo 2018-11-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018 vykdymo atidėjimo“ (toliau – ir Skundžiamas aktas Nr. l), atsakydamas į Bendrovės 2019 m. birželio 14 d. prašymą atidėti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018 vykdymą iki 2019 m. rugsėjo 14 d., informavo, kad Inspekcijai nesuteikta teisė ar / ir pareiga atidėti teismo sprendimo vykdymą.
Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 25 d. su skundu kreipėsi į Inspekcijos viršininką ir prašė panaikinti minėtą Kauno departamento raštą, įpareigojant jį nedelsiant iš naujo išnagrinėti prašymą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1925-983/2020 pagal Bendrovės skundą atsakovei Inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikindamas Komisijos sprendimą ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą grąžindamas Komisijai nagrinėti iš naujo. Komisija 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 21R- 667(AG-516/04-2020) pareiškėjos skundą nusprendė laikyti nepaduotu.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, ji negavo AB „Lietuvos pašto“ pranešimų apie siuntas. Pažymi, kad iš AB „Lietuvos pašto“ internetinio puslapio „Siuntų sekimas“ apie pašto siuntą (duomenys neskelbtini), kuria buvo siųstas Sprendimas, matyti, jog Sprendimą ir 2020 m. rugsėjo 7 d. parengtą lydraštį Komisija įteikė AB „Lietuvos paštui“ tik 2020 m. rugsėjo 9 d., todėl daro išvadą, kad LAGK nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, nustatytomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 11 straipsnio 2 dalyje, 52 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškina, kad 2019 m. liepos 10 d. atstovavimo sutartis pasirašyta ir advokato Algimanto Smolsko, ir UAB „Dargita“ atstovės G. K., kuri Juridinių asmenų registre nuo 2016 m. sausio 8 d. nurodyta kaip Bendrovės direktorė. Ši atstovavimo sutartis sudaryta ir 2019 m. lapkričio 29 d. skundas parengtas ant firminio advokatų profesinės bendrijos „Smolex“ blanko, todėl nepagrįsti Sprendimo teiginiai, jog atstovavimo sutartis pasirašyta ne advokato, o atstovės G. K.. Tai, kad Komisijai pateiktoje 2019 m. liepos 10 d. atstovavimo sutartyje yra rašymo apsirikimas „atstovaujama direktoriaus G. V.“, nebuvo kliūtimi advokatų profesinės bendrijos „Smolex“ advokatą laikyti pareiškėjos atstovu ir tik jam siųsti ne tik sprendimą skundo trūkumams šalinti, bet ir kitus procesinius dokumentus. Pažymi, kad AB „Lietuvos pašto“ 2019 m. gruodžio 7 d. voko kopija rodo, jog Komisijai buvo žinomas pareiškėjos atstovės advokatų profesinės bendrijos „Smolex“ adresas, tačiau LAGK, siųsdama Sprendimą ir 2020 m. birželio 22 d. sprendimą tik pareiškėjai, o ne jos atstovei, pažeidė ABTĮ 48 straipsnio 3 dalį.
Sprendime pabrėžta, kad pareiškėja skundžia 2019 m. spalio mėn. raštą, kuriame nenurodyta diena, ir turi paaiškinti tokias aplinkybes arba pateikti dokumento metaduomenis, jei toks dokumentas buvo pasirašytas elektroniniu parašu. Pareiškėja paaiškina, kad Skundžiamą aktą Nr. 2 gavo 2019 m. spalio 31 d., o skundą Komisijai pateikė 2019 m. gruodžio 2 d., t. y. pirmą darbo dieną, einančią po to, kai baigėsi vieno mėnesio terminas skundui pateikti, kadangi 2019 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 1 d. buvo šeštadienis ir sekmadienis. Atkreipia dėmesį, kad tikslios Skundžiamo akto Nr. 2 priėmimo dienos nėra nurodžiusi ir Inspekcija, metaduomenys taip pat nebuvo pridėti.
Šalies argumentai
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos 2016 m. lapkričio 7 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą ar paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti jos nuosavybės teise valdomi II grupės nesudėtingi statiniai – prekybos pastatai bei aikštelė. Pažymi, kad nėra ginčo, jog prekybos pastatai ir aikštelė pastatyti valstybinėje žemėje adresu: (duomenys neskelbtini), o pagal teisės aktų nuostatas Bendrovė privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – sutikimą bei susitarimą naudotis valstybine žeme.
Šalies argumentai
Inspekcija 2017 m. liepos 17 d. su ieškiniu Bendrovei kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuris 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1527-528/2018 ieškinį patenkino, o Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-608-945/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018 atidėjo sprendimo vykdymą iki 2019 m. birželio 11 d. Inspekcijos įgaliotas pareigūnas, patikrinęs, ar įvykdytas Kauno apylinkės teismo sprendimas ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo įpareigojimas, konstatavo, jog sprendimas nustatytu terminu nėra įvykdytas. Pareiškėja prašė Inspekcijos atidėti sprendimo vykdymą, tačiau pastaroji nurodė, kad jai nesuteikta teisė spręsti dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 25 d. skundu prašė panaikinti Inspekcijos raštą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti jos 2019 m. birželio 14 d. prašymą, tačiau institucija pareiškėjos skundo netenkino.
Šalies argumentai
Bendrovė 2019 m. lapkričio 29 d. Komisijai pateikė skundą dėl Inspekcijos 2019 m. liepos 16 d. rašto ir 2019 m. spalio mėn. rašto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau Komisija 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu atsisakė priimti skundą. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 16 d. skundu teismo prašė panaikinti Komisijos sprendimą ir įpareigoti iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą. Teismas 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu panaikino Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir Bendrovės skundo priėmimo klausimą grąžino Komisijai nagrinėti iš naujo. Komisija 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu pareiškėjos 2019 m. lapkričio 29 d. skundą laikė nepaduotu.
Atsakovė sutinka su Sprendimo išvada, kad pareiškėja, kreipdamasi su skundu į Komisiją, privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, paduoto skundo eiga, Komisijos siunčiamų dokumentų gavimu ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad nuo Komisijos sprendimo dėl Bendrovės 2019 m. lapkričio 29 d. skundo trūkumų pašalinimo iki Komisijos skundžiamo Sprendimo priėmimo praėjo beveik 2 mėnesiai, per kuriuos pareiškėja nesidomėjo skundo eiga, neatsiėmė Komisijos registruota pašto siunta siųstų procesinių dokumentų, Inspekcija mano, kad pareiškėja turi prisiimti dėl to kilsiančias neigiamas pasekmes. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 16 d. skunde neteikė prašymo atnaujinti praleistą Komisijos 2020 m. birželio 22 d. sprendimu dėl pareiškėjos skundo trūkumų pašalinimo nustatytą terminą, o Komisija, po beveik 2 mėnesių, pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 21R-667(AG-516/04-2020) „Laikyti skundą nepaduotu“, kuriuo LAGK laikė nepaduotu Bendrovės skundą, nepašalinus jo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Bendrovės 2016 m. lapkričio 7 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą ar paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti jos nuosavybės teise valdomi II grupės nesudėtingi statiniai – prekybos pastatai bei aikštelė. Dėl šių priežasčių Bendrovė privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – sutikimą bei susitarimą naudotis valstybine žeme.
Pareiškėja prašė Inspekcijos atidėti sprendimo vykdymą, tačiau Inspekcija nurodė, kad jai nesuteikta teisė spręsti dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 25 d. skundu prašė panaikinti Inspekcijos raštą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti jos 2019 m. birželio 14 d. prašymą, tačiau Inspekcija pareiškėjos skundo netenkino.
Bendrovė 2019 m. lapkričio 29 d. Komisijai pateikė skundą (LAGK b. l. 1–7) dėl Inspekcijos 2019 m. liepos 16 d. rašto ir 2019 m. spalio mėn. rašto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Komisija 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjos skundą (LAGK b. l. 36–37), tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1925-983/2020 panaikino Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir Bendrovės skundo priėmimo klausimą grąžino Komisijai nagrinėti iš naujo (LAGK b. l. 40–46).
Komisija 2020 m. birželio 22 d. sprendimu (LAGK b. l. 47–48) nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą nuo šio sprendimo gavimo dienos pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti Komisijai asmeniškai (Bendrovės įgalioto asmens ar advokato, kuriam suteikti įgaliojimai) pasirašytą skundą raštu, siunčiant jį paštu, o teikiant skundą elektroninių ryšių priemonėmis – pasirašyti jį saugiu elektroniniu parašu, taip pat nurodyti informaciją dėl skundžiamo rašto datos arba dokumento metaduomenis, nuomonę dėl galimybės bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šis sprendimas 2020 m. birželio 22 d. išsiųstas UAB „Dargita“ adresu: (duomenys neskelbtini) (LAGK b. l. 49, 50).
Nustatyta, kad sprendimas dėl trūkumų šalinimo Bendrovei nebuvo įteiktas (LAGK b. l. 51), todėl 2020 m. liepos 28 d. persiųstas pakartotinai Bendrovės adresu: (duomenys neskelbtini) (LAGK b. l. 54, 55), tačiau procesinių dokumentų įteikti nepavyko (LAGK b. l. 59). Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjai registruota siunta nepavyko įteikti procesinių dokumentų, taip pat tai, jog pareiškėja skundo eiga nesidomėjo, trūkumų nepašalino, Komisija 2020 m. rugpjūčio 17 d. nusprendė laikyti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 29 d. skundą nepaduotu (LAGK b. l. 61–62). Šis sprendimas išsiųstas Bendrovei 2020 m. rugpjūčio 18 d. oficialiu buveinės adresu (LAGK b. l. 63, 64), o procesinių dokumentų neįteikus (LAGK b. l. 65), jie 2020 m. rugsėjo 7 d. persiųsti pakartotinai (LAGK b. l. 66).
ABTĮ 26 straipsnio 2 dalis nustato, jog, paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) nagrinėti ne teismo tvarka, jo forma ir turinys turi atitikti šio įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus reikalavimus. Ta pati nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir ĮAGNTĮ, ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kreipiantis į ikiteisminio ginčo nagrinėjimo instituciją, skundo turiniui ir formai nustatomi iš esmės tie patys, kaip ir kreipiantis į teismą, reikalavimai, kuriuose įtvirtinta pareiškėjo pareiga aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo (prašymo) dalyką ir pagrindą, nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar teisės aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą, tinkamai pasirašyti skundą ir pan. (ABTĮ 24 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Įstatymo 6 straipsnis nustato, kad į Komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinių ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai gali būti paduodamas raštu tiesiogiai, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Paduodant skundą (prašymą) elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu. Prie skundo (prašymo) pridedamas skundžiamas individualus administracinis aktas (ĮAGNTĮ 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pagal Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą LAGK pirmininkas ar komisijos pirmininko paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, jeigu skundas (prašymas) neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytų reikalavimų ir (ar) šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Atsisakęs priimti skundą (prašymą) nagrinėti ar nustatęs pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Jeigu pareiškėjas per šioje dalyje nurodytą terminą pašalina skundo (prašymo) trūkumus, laikoma, kad skundas (prašymas) paduotas pirminio jo pateikimo administracinių ginčų komisijai dieną. Nepašalinus per šioje dalyje nurodytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys sprendimu grąžina skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui (Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto (neveikimo) teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą turėjo teisę priimti institucija nagrinėdama jai paduotą prašymą, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018, 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad Komisija, vertindama skundo priėmimo klausimą, 2020 m. birželio 22 d. sprendimu nustatė, jog pateiktas skundas nėra tinkamai pasirašytas nei originaliu parašu (pateikiant popierinį skundo variantą), nei saugiu elektroniniu parašu. Taip pat buvo konstatuota, jog atstovavimo sutartis, sudaryta 2019 m. liepos 10 d., pasirašyta ne advokato, o atstovės G. K., tad Komisija nurodė, jog būtent pareiškėja ar jos įgaliotas atstovas turi pasirašyti skundą. Be to, Komisija nustatė, kad Bendrovė nenurodė Inspekcijos 2019 m. spalio mėnesio skundžiamo rašto tikslios datos, taip pat paprašė patikslinti nuomonę dėl galimybės bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Teismas sutinka, kad pareiškėjos pateiktas skundas Komisijai nėra tinkamai pasirašytas, kadangi nėra nei Bendrovės atstovo, nei advokato parašo, o duomenų, kad skundas buvo pateiktas elektroniniu būdu, pasirašant saugiu parašu, byloje nėra. Tad šis trūkumas nustatytas pagrįstai.
Tačiau pažymėtina, kad esminiu neturėtų būti laikytinas pareiškėjos skundo trūkumas, nenurodant Inspekcijos skundžiamo 2019 m. spalio mėnesio rašto tikslios priėmimo dienos, kadangi šią aplinkybę būtų buvę galima sužinoti iš Inspekcijos atsiliepimo. Be to, iš voko kopijos (LAGK b. l. 21) matyti, kad šį Inspekcijos sprendimą pareiškėja galėjo gauti anksčiausiai 2019 m. spalio 31 d., todėl Komisijai sprendžiant, ar pareiškėja nėra praleidusi jo apskundimo termino, turėjo būti akivaizdu, kad terminas nepraleistas, skundas išsiųstas laiku, t. y. 2019 m. gruodžio 2 d. (pirmadienį), ką patvirtina ir išsiuntimo voko kopija (LAGK b. l. 34). Tad toks formalus Komisijos įpareigojimas laikytinas pertekliniu reikalavimu.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja 2019 m. lapkričio 29 d. skunde išreiškė pageidavimą nagrinėti jos skundą rašytinio proceso tvarka, tad pakartotinai įpareigoti Bendrovę pateikti nuomonę dėl galimybės nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka taip pat laikytina pertekliniu reikalavimu, kadangi byloje duomenų, jog pareiškėja pageidautų žodinio proceso ar leidžiančių abejoti jos išsakyta nuomone dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, nėra.
Kaip matyti, Komisija šį sprendimą ne vieną kartą siuntė pareiškėjos buveinės oficialiu adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau jo įteikti nepavyko, todėl, nepašalinus skundo trūkumų, Komisija 2020 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimą laikyti skundą nepaduotu.
ĮAGNTĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atstovais pagal įstatymą administracinių ginčų komisijoje yra asmenys, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 3 ir 7 dalyse. Įgaliotu atstovu (pagal pavedimą) administracinių ginčų komisijoje gali būti bet kuris asmuo, kurio įgaliojimai įforminti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ĮAGNTĮ 13 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs šiuos dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo atlikti šioje dalyje nurodytus veiksmus dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą. Jeigu pasibaigus atstovavimo santykiams atstovas dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų atstovaujamajam, apie tai jis privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam gautus procesinius dokumentus (ABTĮ 48 straipsnio 3 dalis).
Iš Komisijai teikto skundo matyti, kad pareiškėjos atstove nurodyta advokatų profesinė bendrija „Smolex“, skunde (LAGK b. l. 7) išsakytas pareiškėjos pageidavimas procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis el. paštu info@smolex.lt. Kartu su skundu pareiškėja pateikė ir 2019 m. liepos 10 d. sudarytą atstovavimo sutartį (LAGK b. l. 17), kurią pasirašė advokatas Algimantas Smolskas ir UAB „Dargita“, atstovaujama G. K.. Juridinių asmenų išrašas (LAGK b. l. 60) patvirtina, kad G. K. yra Bendrovės direktorė. Pažymėtina ir tai, kad Komisijai skundą atsiuntė advokatų profesinė bendrija „Smolex“ (LAGK b. l. 34). Taip pat matyti, kad 2019 m. gruodžio 6 d. Komisija procesinius dokumentus išsiuntė pareiškėjos atstovei advokatų profesinei bendrijai „Smolex“ (LAGK b. l. 38), o duomenų apie neįteikimą byloje nėra. Inspekcija 2019 m. spalio mėn. sprendimą taip pat siuntė Bendrovės atstovei advokatų profesinei bendrijai „Smolex“. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjai sudarius atstovavimo sutartį su advokatu ir nesant duomenų apie nutrauktus atstovavimo santykius, Komisija privalėjo procesinius dokumentus siųsti Bendrovės atstovui, t. y. advokatui ar advokatų profesinei bendrijai, tačiau to nepadarė. Manytina, kad būtent šios aplinkybės, negavus sprendimo dėl trūkumų šalinimo, sutrukdė pareiškėjai laiku pašalinti skundo trūkumus.
Teismas pažymi, jog skundo trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą, ekonomišką ir tinkamą procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą (šiuo atveju – į Komisiją) įgyvendinimui. Įvertinęs LAGK ginčijamą 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, teismas konstatuoja, kad Komisija nepagrįstai laikė pareiškėjos skundą nepaduotu, kadangi pati savo veiksmais sudarė Bendrovei kliūtis pašalinti trūkumus. Be to, darytina išvada, kad pareiškėja, sudarydama su advokatu atstovavimo sutartį, pagrįstai tikėjosi, jog Bendrovės interesams atstovaus būtent profesionalus teisininkas, kuris gaus procesinius dokumentus, todėl teismas nenustatė jos netinkamų veiksmų. Atsižvelgiant į tai bei byloje nustatytas aplinkybes, į pareiškėjos siekį ginti savo teises, būtinybę užtikrinti teisminės gynybos prieinamumo ir teisės būti išklausytam principų įgyvendinimą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą Komisijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 21R-667(AG-516/04-2020) ir įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, jog Bendrovė už skundą sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio. Skundą patenkinus, ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl šiuo atveju atsakovei Inspekcijai palaikius LAGK poziciją, 23 Eur suma priteistina iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dargita“ skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 21R-667(AG-516/04-2020) „Laikyti skundą nepaduotu“ ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dargita“ 2019 m. lapkričio 29 d. skundo priėmimo klausimą.
Priteisti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dargita“ (juridinio asmens kodas: 300025323) naudai iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 23 Eur (dvidešimt tris eurus ir 0 ct) sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.