Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovui Vladislavui Butkevičiui

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi pareiškėjo S. P. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo nutraukti ( nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir skirti V. M. nuobaudą ( kaip pakartotinai padaryta veika pagal ANK 518 str. ). Skunde nurodo, jog nuo 2022 m. gruodžio 4d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. V. M., kuris yra S. P. kaimynės ir bendraturtės R. M. sutuoktinis, adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai, vykdydamas savo tariamą teisę, nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, jo ( pareiškėjo) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype perkėlė S. P. priklausantį pamatų bloką ne mažiau kaip penkis kartus. Skunde S. P. nurodo, jog palieka pamatų bloką toje vietoje kur prieš tai stovėjo V. M. nulaužtas stulpas, tokiu būdu apsaugant savo sklypą nuo sunkiasvorio transporto, kuris gali sugadinti grindinį (trinkelių aikštelę). Taip pat nurodo, jog vyresnysis tyrėjas Jevgenij Travkin visiškai netyrė šių svarbių aplinkybių ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė vadovaudamasis melagingais V. M. paaiškinimais. J.Travkin neanalizavo V. M. pateiktų nuotraukų darytų prieš stulpo nulaužimą bei stulpo likučių pašalinimo metu. Taip pat skunde nurodo, jog V. M. kelis kartus nukelia pamatų bloką (veikia tyčia suprasdamas priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmės ir jų norėjo) nuo sklypo ribos atlaisvindamas sau pravažiavimą ir užstatydamas įvažiavimą į aikštelę S. P. transportui. Priešingai nei teisenoje ROIK 22180241881, šį kartą jis ( pareiškėjas) turtą saugojantį blokelį stato ne stačiai, o paguldo, kad jis būtu stabilus. Tačiau V. M. suranda kitą paaiškinimą savo veiksmams nurodydamas, kad „blokas buvo pastatytas aštria briauną į važiuojamąją kelio dalį“. Pareiškėjas daro išvadą, kad V. M. net nebandė spręsti situacijos nuo rugsėjo mėnesio, o jo pateikti paaiškinimai tai gynybos pozicija išvengti atsakomybės. Tačiau reguliariai naudojasi nulaužto stulpo suteikiama galimybę kirsti kampą. Taip pat skunde nurodo, jog administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad V. M. suprato savo veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti, aktyviais veiksmais siekė žalos padarymo, tai darė kelis kartus, net neieškojo kitų būdų situacijai išspręsti. Jokių aplinkybių šalinančių V. M. atsakomybę byloje nenustatyta. Pažymi ir tai, kad pats V. M. pripažino, kad pats atliko neteisėtus veiksmus ir siekė jų padarinių - atlaisvinti kelią. Pareiškėjas nurodo, jog vyresniojo tyrėjo Jevgenij Travkin išvada, kad „V. M. veikoje nėra nustatyta administracinio Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 518 straipsnyje yra prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui.

Institucija atsiliepime nurodė, kad naikinti 2022 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK priimtą nutarimą Nr. 57-ANR_N-604-2022, nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių ir tenkinti S. P. skundą, faktinio ir teisinio pagrindo nėra. Atsiliepime institucija nurodo, Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK policijos pareigūnas objektyviai, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, išsiaiškinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nutarimu Nr. 57-ANR_N-604-2022 pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Tyrimo metu nustatyta, kad S. P. ir V. M. nesutaria dėl betoninio blokelio pastatymo ir stovėjimo vietos ties įvažiavimo į namo adresu (duomenys neskelbtini) teritoriją. S. P. policijai pateiktame skunde nurodė, kad V. M. laikotarpyje nuo 2022 m. gruodžio 4 d. 12.00 vai. iki 2022 m. gruodžio 6 d. 19.00 vai. ne mažiau kaip 5 kartus savavališkai perstūmė jo nuosavybę, jo nuosavybės teisė priklausančiame sklype gulinti statybinį bloką. Tokiu būdų užtikrindamas sau kelia pravažiuoti per pareiškėjo sklypą. Taip pat nurodo, kad pateiktos nuotraukos yra statinės ir neinformatyvios. Nuotraukose pateikti vaizdai neįrodo galimai V. M. daromo nusižengimo, juolab, kad vienoje nuotraukoje prie tvoros stulpo yra pavaizduotas gulintis blokas būtent toje vietoje, kurioje jį palieka pats pareiškėjas.

Pareiškėjas teismo posėdyje savo skundą palaikė ir paaiškino, kad kaimynas nulaužė stulpą tam, kad važinėti kertant jo sklypo ribą. Tam, kad užtikrinti savo turto saugumą buvo padėtas blokas. Taip pat nurodė, jog turi vieną bendrą sklypą, kuris turi vieną kadastrinį numerį, yra trys bendrasavininkai. Blokas guli jo sklype, jis netrukdo pravažiuoti per kelią. Nurodo, jog tai yra V. M. gynybinė pozicija, kad tas blokas trukdo ir jo tikslas užtikrinti savo saugų pravažiavimą, todėl prasideda šeimininkavimas jo sklype. Patraukdamas blokelį kaimynas savavaldžiavo jo ( pareiškėjo) sklype. Žmogus gina savo tariamą teisę ir ją realizuoja šeimininkaudamas svetimame sklype. Blokelis stovėjo neišlendant į kelią. Blokelis buvo perneštas nuo gruodžio 4 d. iki gruodžio 6 d. Blokelis kaimyno buvo atitrauktas pusę metro. Taip pat pastatytas taip, kad važiuodamas atbulai ( pareiškėjas) užvažiuotų ant jo. Taip pat nurodė, jog konfliktas tęsiasi nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., kai buvo sulaužytas stulpas. Gruodžio 4-6 d. pažeidė , jo nuosavybės neliečiamumą ir savavaldžiavo. Blokelio patraukimu yra pažeidžiamos jo teisės. Patraukė blokelį, kad pravažiuotų per pareiškėjo sklypą ir tai yra saviveikla jo nuosavybėje. Gruodžio 4-6 d. blokas buvo pakeltas ir važiuota per jo sklypą. Blokas pastatytas, kad nevažinėtų per jo sklypą, nes sunkiasvorė mašina gali pažeisti trinkeles. Jeigu neužkirstų kelio būtų padaryta didelė žala.

Institucijos atstovas posėdžio metu paaiškino, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad V. M. tyčiniais veiksmai pažeidė teisę į nuosavybę. Tai, kad užkliudė blokelio kamputį neįrodo jo tyčios. Taip pat nurodo, kad pagal nekilnojamo turto registrą nustatytas servitutas. Servitutinio turto ginčai yra civiliniai, kadangi abu asmenys yra daliniai savininkai. Nėra nustatytos sklypo ribos, neįmanoma nustatyti, kad blokelis privačioje teritorijoje. Pareiškėjas padeda blokelį, kad sutrukdytų pravažiavimą. Pareiškėjas nuotraukas darė vienas. Nėra vaizdo įrašo ir liudytojų, kad bloką traukia būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

ANK 518 straipsnyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015).

Savavaldžiavimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai ir jų priežastinis ryšys. Veika pasireiškia kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo tikros ar tariamos teisės vykdymas. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visada yra tikro ar tariamo teisinio santykio subjektas. Nenustačius tokio santykio, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai nekvalifikuotini kaip savavaldžiavimas.

Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Savavaldžiaujant gali būti įgyvendinamos tiek turtinės, tiek ir neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, jų įgyvendinimą ir pareigų vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (CK 1.136 ir 1.137 str.). CK 1.136 straipsnyje nustatyta, kad tokiu pagrindu gali būti sutartys ir kiti sandoriai (tiek numatyti įstatymų, tiek ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys), teismų sprendimai, administraciniai aktai, turintys civilines teisines pasekmes, intelektinės veiklos rezultatai, žalos padarymas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas, taip pat įvykiai ir veiksmai (veikimas ir neveikimas), su kuriais įstatymas sieja civilines teisines pasekmes. Savavaldžiaudamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja vykdyti savo tikrą ar tariamą teisę. Tikra teisė – tai realiai egzistuojanti teisė, pagrįsta sandoriu ar kitu įstatymo numatytu juridiniu faktu. Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Tiek teorijoje, tiek teismų praktikoje tariama teisė siejama tik su pateisinama (sąžininga) asmens klaida. Savavaldžiavimui būdinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi. Pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, neleistina kaip pagrindą imti vien tik subjektyvų kaltininko gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-509/2008; Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis Nr. 2K-389/2010). Taigi tariama teisė yra tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančią jam.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjo S. P. ir byloje esantys V. M. ( V. M.) paaiškinimai yra prieštaringi. Pareiškėjas S. P. nurodo, kad blokelį pastatė siekdamas išvengti didesnės žalos, kad važinėjant per jo teritoriją nebūtų gadinamos plytelės. Tuo tarpu V. M. paaiškinime nurodo, kad jo veiksmai, skirti nuo bendro naudojimo kelio atitraukti sudaužytą blokelį bent minimaliu saugiu atstumu, yra skirti apsaugoti ne tik savo šeimos narius, bet ir kitus asmenis, galinčius eiti juo.

ANK 593 straipsnis nustato, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus.

Nagrinėjama atveju matyti, kad tarp S. P. ir V. M. yra susiklostę įtempti santykiai, jų paaiškinimai paremti vienas kito kaltinimu. Iš posėdžio metu pateiktų fotonuotraukų matyti, jog tomis dienomis nuotraukose matosi blokelio judėjimas iš vienos vietos į kitą. Nors iš byloje esančio paaiškinimo matyti, kad V. M. neneigia patraukęs, tačiau nurodo, jog blokelį patraukė, todėl, kad aštria briauna buvo pastatyta į važiuojamąją kelio dalį. Teismo manymu siekiant pašalinti prieštaravimus būtina atlikti papildomus veiksmus, tai yra apklausti kitus sklypo bendraturčius, tokiu patvirtinant arba paneigiant, V. M. nurodomas aplinkybes, jog blokelį patraukė siekiant apsaugoti ne tik savo šeimos narius, bet ir kitus asmenis, galinčius juo eiti.

Iš pareiškėjo pareiškimo matyti, jog V. M. pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype gulintį jo statybinį bloką perstūminėjo siekiant užtikrinti sau kelią pravažiuoti per pareiškėjo sklypą. Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog kaimynas važinėja per jo sklypą ir tokiu būdu sunkiasvorė mašina gali pažeisti trinkeles. Todėl šias aplinkybes taip pat būtina nustatyti. Kadangi įvykio vieta yra gyvenamoji vieta, todėl tikslinga apklausti ir kitus minėtoje gyvenamojoje vietoje gyvenančius asmenys, galimai mačiusius įvykį ar turinčios kitos tyrimui reikšmingos informacijos, atlikti išsamią vietos apžiūrą. Visą tai galima padaryti tik atlikus papildomą tyrimą.

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti.

Visuma nustatytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad visos aplinkybės, kurios yra reikšmingos bylai visapusiškai ištirti ir teisingam sprendimui priimti, yra reikšmingos nagrinėjant šią bylą Institucijai, nebuvo išsamiai ištirtos ir motyvuotai įvertintos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje nutraukti nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ( ROIK: 22192063075) naikintinas ir byla grąžintina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriui papildomam tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjo S. P. ( S. P.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. gruodžio 19 d. administracinio nusižengimo nutraukti nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ( ROIK:22192063075) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.

Nutartis per 20 kalendorių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus