Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1512-934/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-26
Bylos Nr.
2A-1512-934/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19274-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1512-934/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19274-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7.; 2.6.10.2.1.; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės 387–osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės 387–osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė 387–oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau – Ieškovė) kreipėsi į teismą patikslintu 2018-07-16 ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo V. M. (toliau – Atsakovas) 1 740,25 Eur žalos atlyginimo.

2. Ieškinyje nurodė, kad Ieškovė valdo žemės sklypą su pastatu, (duomenys neskelbtini). Pastate yra įrengtos negyvenamosios patalpos (garažai, autoservisai ir kitos paskirties patalpos), kurios nuosavybės teise priklauso fiziniams bei juridiniams asmenims. Laikotarpiu nuo 2001-07-04 iki 2017-09-15 bendrijos pirmininku buvo išrinktas Atsakovas, kur taip pat ėjo ir bendrijos buhalterio pareigas. Atsakovas visiškai nesirūpino bendrijos reikalais ir interesais, taigi nuo 2017 metų spalio mėnesio pradžios, kuomet buvo paskirtas naujas bendrijos pirmininkas, į jį ne kartą kreipėsi bendrijos nariai, kurie nurodė, jog bendrijoje yra netvarka, po pastatą skraido paukščiai, kurie dergia bendrijos pastato ventiliacijos angas, nuo ko po visą pastatą skleidžiasi aitrus fekalijų kvapas. Siekiant reaguoti į nusiskundimus, buvo apžiūrėtas pastatas, o apžiūros metu nustatyta, kad ant ventiliacijos angų trūksta apsauginių grotų, likusiose grotose yra dideli tarpai, per kuriuos paukščiai lengvai patenka į vidų. Apžiūrėjus pačias ventiliacijos angas buvo nustatyta, jog jose pilna paukščių fekalijų, kurių sluoksnis siekia nuo 20 centimetrų iki 1 metro. Nustačius minėtus pažeidimus buvo nedelsiant imtasi veiksmų minėtiems padariniams pašalinti. Ieškovė pažymėjo, jog tokie darbai pareikalavo pakankamai lėšų, be to, dar ne visi darbai yra pabaigti. Ieškovės teigimu jeigu Atsakovas būtų anksčiau t. y. savo pirmininkavimo laikotarpiu elgęsis tinkamai, tinkamai rūpinęsis pastatu bei vykdęs savo tiesiogines kaip bendrijos pirmininko pareigas, būtų atidaręs kaupiamąją sąskaitą ir ten kaupęs lėšas eiliniam bendrijos pastato remontui, būtų suremontavęs angas, tai žala nebūtų atsiradusi ir nereikėtų atlikti visų tų darbų, kuriuos šiuo metu atlikti būtina. Nurodo, kad prašomos atlyginti žalos dydį sudaro atliktų darbų kaina, kurios realumą patvirtina byloje esantys įrodymai. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, jog 2016 metų gruodžio mėnesį įsigijo garažą Nr. 8, tapo bendrijos nariu, mokėjo tvarkingai mokesčius ir susipažinus su Atsakovu jokių blogų minčių nekilo. Tačiau 2017 metų kovo mėnesį į jį kreipėsi bendrijos narys Š. ir paaiškino, jog yra renkami parašai pakeisti bendrijos pirmininką dėl jo blogo darbo. Kadangi jis yra teisininkas, paprašė jo padėti. Buvo surinkta daugiau kaip 1/3 visų narių ir patalpų savininkų parašų, sudaryta nepriklausoma komisija, kuri balandžio mėnesį atvyko pas pirmininką ir paprašė pateikti visus buhalterinius dokumentus ir kitus bendrijos dokumentus. Susipažinus su pateiktais dokumentais buvo nustatyta daug pažeidimų, darbo sutartis su pirmininku buvo sudaryta ir pasirašyta paties pirmininko, pirmininkas pats vedė buhalterinę apskaitą. Dėl visų nustatytų pažeidimų Atsakovui kaip buvusiam pirmininkui yra iškeltos kitos civilinės bylos. Šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos, kuri atsirado pirmininkui neatliekant savo pareigos rūpintis bendrijos pastatu. Paaiškino, jog gavus gyventojų skundus dėl pastate skraidančių balandžių, buvo nustatyta kaip jie patenka į pastatą, buvo įstatytos grotos ir papildomai įdėtas tinklelis, kad balandžiai negalėtų patekti pro grotų plyšelius. Dėl šitų darbų atlikimo buvo patirtos 433,45 Eur išlaidos. Atlikus šiuos veiksmus balandžiai jau nebegali įskristi į pastato vidų, tačiau dabar būtina patalpas išvalyti ir dezinfekuoti, o tam reikės pagal gautus pasiūlymus 847,28 Eur valymui ir 423,50 Eur dezinfekavimui.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog bendrijos pirmininko pareigas ėjo nuo 2001-01-15, jo pirmininkavimo bendrijai laikotarpiu jokių nusiskundimų dėl Atsakovo netinkamai atliekamų pareigų negavo. Pažymėjo, kad vykdant pirmininko pareigas, siekiant pagerinti pastato eksploatavimo sąlygas, buvo atliekami stambūs remonto darbai t. y. buvo suremontuotas pastato stogas, sutvirtintos nešančios kolonos, ankeruotos pastato išorinės sienos, atlikti vidinių patalpų pravažiavimo ir tambūrų darbai, grindų remontas, įrengtas automobilių užtvaras, įrengtos stebėjimo kameros ir dar visa eilė kitų darbų. Taip pat paaiškino, kad buvo atlikti ir ventiliacijos angos – šachtos remonto darbai. Pažymėjo, kad remiantis įstatyminiu reglamentavimu minėtų šachtų – angų valymas yra galimas tik rudenį ir pavasarį, bendrijoje valymas buvo atliekamas rudenį, paskutiniai valymo darbai buvo atlikti 2016 metų spalio – lapkričio mėnesį. Atkreipė dėmesį, kad su ieškiniu nesutinka ir dėl to, kad nesupranta kokiu pagrindu jis turėtų atlyginti išlaidas už bendrijos naudai atliktus darbus, atsižvelgiant į tai prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu Atsakovas paaiškino, jog paskutinį kartą į žemėje esančią ventiliacinę angą darbuotojas lipo ir ją valė 2016 metais. Nurodė, kad 2016 metais atliekant kasmetinę apžiūrą visos ant stogo esančios ventiliacinės angos turėjo grotas. Pažymėjo, jog jam pirmininkaujant jokių nusiskundimų iš gyventojų nebuvo. Atkreipė dėmesį, jog jį tikrino įvairios institucijos: gaisrininkai, FNTT ir kiti, niekas jokių pastabų neturėjo, visuotiniame susirinkime gyventojai irgi jokių reikalavimų nereiškė, lėšos dėl grotų įstatymo buvo numatytos bendrijos plane, o prašomos valymo ir dezinfekavimo išlaidos yra išpustos, valymo paslaugas galima atlikti ūkiniu būdu. Taip pat nurodė, jog Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 36,00 Eur medžiagos dauginimo (spausdinimo) išlaidų, nes dauguma prie ieškinio pridėtos medžiagos yra visiškai nesusijusi su nagrinėjama byla, Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis vietoj vienos bylos su visais reikalavimais, iškėlė daug civilinių bylų ir visur teikia tą pačią medžiagą. Dėl Ieškovės į bylą pateiktų anketų nurodė, jog jomis teismas neturėtų vadovautis, nes bylai reikšmingas klausimas Nr. 3, kaip ir kiti anketos klausimai, yra suformuoti neetiškai ir dviprasmiškai, nes visų pirma ventiliacinės angos yra kiekviename garaže, taip pat yra bendros pastato ventiliacinės angos, o klausimuose nėra paaiškinta apie kokias anga klausiama, antra, į bylą yra pateiktos kelios tų pačių asmenų anketos, trečia, trys savininkai: O. M., R. Z. ir S. B. garažus bendrijoje įsigijo 2017 -2018 metais ir jiems negali būti žinomos aplinkybės, susijusios su jo vadovavimo laikotarpiu. Taip pat nurodė, jog jo manymu Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-21 ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2001-07-04 iki 2017-09-15 bendrijos pirmininko pareigas ėjo Atsakovas V. M., nuo 2017-09-15 bendrijai vadovauja P. K. Bendrijos sargas informavo dabartinį bendrijos pirmininką apie tai, kad jo budėjimo metu gavo nė vieno patalpų (garažų) savininkų skundą dėl prasto kvapo iš ventiliacijos šachtų ir patalpose skraidančių balandžių. Paaiškinimuose sargas pažymėjo, jog šimtai balandžių veisiasi ventiliacijos šachtose, o į jas papuola iš lauko per penktame aukšte esančias angas, kuriose eilę metų nėra grotų. Gautų paaiškinimų pagrindu buvo atlikta ventiliacinių šachtų apžiūra, nustatyta ir foto nuotraukose bei vaizdo įraše užfiksuota, kad pastate yra ventiliacinės angos ant stogo, dviejose angose nėra grotų, jos atviros, todėl balandžiai lengvai patenka į pastato vidų ir teršia. Pastato cokolyje taip pat yra anga, kuri buvo valyta 2016 metais, bendrija dėl to pretenzijų neturi. 2018 metų gegužės mėnesį bendrijos darbuotojai su pirmininku įstatė dvi iškritusias grotas ir uždengė ventiliacijos angas tinkleliu, kad balandžiai ar kiti paukščiai negalėtų patekti į vidų per grotuose esančius plyšius, taip pat buvo uždėtas tinklelis ir ant cokolinės angos, kad žmonės nemėtytų į ją šiukšlių. Grotų ir tinklelių įrengimo kaštus, taip pat pastato valymo nuo balandžių ekskrementų ir dezinfekavimo kaštus Ieškovė prašo priteisti iš buvusio pirmininko, kuris tinkamai nesirūpino bendro naudojimo patalpomis. Ieškovė tokius reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad Atsakovas, kaip buvęs Ieškovės vadovas, netinkamai vykdė iš įstatymo ir bendrovės įstatų kylančias pareigas dėl bendrovės bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir tvarkymo, nes nesiėmė veiksmų užkirsti kelią balandžių daromai žalai.

6. Teismas sprendė, kad ginčas kilo dėl balandžių bendrojo naudojimo patalpoms padarytos žalos. Vertindamas bendrijos pirmininko atsakomybę už pastate skaidančių balandžių padarytą žalą teismas atsižvelgė į tai, kad bendrija yra fizinių ir juridinių asmenų susivienijimas, siekiantis tinkamai eksploatuoti tiek jiems priklausantį nuosavą turtą (garažus ir kitas patalpas), tiek bendrai naudojamą turtą. Tokio susivienijimo esmė pasireiškia būtent bendrame veikime visų bendraturčių gerovei siekti, o pirmininkas atlieka labiau organizacinius klausimus ir atstovauja bendriją visų bendraturčių vardu. Skundai dėl skraidančių balandžių Atsakovui einant bedrijos pirmininko pareigas teikiami nebuvo, jie pareikšti tik naujam pirmininkui, visi byloje esantys raštai dėl nepasitenkinimo buvusio pirmininko vadovavimu yra surašyti naujo pirmininko vadovavimo laikotarpiu ir naujo pirmininko prašymu. Dabartinis pirmininkas nurodė, kad ventiliacinių šachtų tvarkymu užsiėmė tik gavęs 2018 metais sargo nusiskundimus. Atsižvelgus į tokias aplinkybes teismas padarė išvadą, jog per 16 metų Atsakovo vadovavimo laikotarpį dėl balandžių teršimo ir tuo daromos žalos niekas jokių skundų nereiškė, nes šachtose atsirandanti žala nebuvo tokia akivaizdi, o pradėjo aiškėti dėl intensyvaus ir nemalonaus kvapo iš ventiliacinių angų. Nusiskundimai dėl prasto kvapo buvo užfiksuoti 2016 metų balandžio mėnesį, tais pačiais metais (rudenį) buvo valomos cokolyje esančios angos, taip pat buvo planuojama tvarkyti ir balandžių daroma žala. Tuo pagrindu teismas sprendė, kad realiai apie balandžių daromą žalą susivokta 2016 metais, tam tikrų veiksmų ėmėsi Atsakovas, kitų veiksmų ėmėsi naujas pirmininkas, bylos nagrinėjimo metu balandžiai į pastatą jau patekti nebegalėjo, o jų padaryta žala pastatui negali būti vertinama kaip buvusio bendrovės pirmininko neteisėto neveikimo pasekmė, nes toks situacijos vertinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, tuo labiau, jog ir naujas pirmininkas ėmėsi aktyvių veiksmų tik gavęs sargo paaiškinimus. Atsižvelgus į tai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti V. M. neteisėtus veiksmus, t. y. netinkamą jo, kaip vadovo, iš įstatymo kylančių pareigų vykdymą ir taikyti jam civilinę atsakomybę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-21 sprendimą, priteisti iš Atsakovo 1 740,25 Eur turtinę žalą ir sumokėtą žyminį mokestį.

8. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

8.1. Teismas neobjektyviai, nevisapusiškai ir nepilnai išnagrinėjo bylą, neįsigilino į visas reikšmingas bylos aplinkybes, neapklausė visų prašytų apklausti liudytojų, nevertino, jog Atsakovas per 16 metų turėjo sutvarkyti pastatą taip, kad į jį negalėtų patekti balandžiai;

8.2. Teismas buvo šališkas, nes nevertino įrodymų visa apimtimi, o atrinko tik Atsakovui palankius įrodymus, be to, teismas nebuvo aktyvus ir objektyvus, nes nerinko papildomų įrodymų, taip pat netinkamai suprato esamą situaciją, nes atsisakė apžiūrėti įvykio vietą (organizuoti išvykstamąjį teismo posėdį);

8.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Atsakovo, kaip bendrijos vadovo, civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nes Atsakovas elgėsi neteisėtai, nes pažeidė bendrijos įstatus, nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, tinkamai nesirūpino bendrija, todėl dėl tokio Atsakovo neveikimo atsirado žala, kuri nebūtų kilusi Atsakovui savalaikiai atlikus reikiamus veiksmus;

8.4. Atsakovas pasyviai atliko savo pareigas, nesiėmė jokių veiksmų prašymų, skundų nagrinėjimui, kurių bendrijos nariai negalėjo pateikti, nes bendrijoje nebuvo pašto dėžutės skundams pateikti, prašymų registracijos žurnalo, nebuvo sušauktas nei vienas bendrijos narių susirinkimas;

8.5. Atsakovas yra akivaizdžiai kaltas, nes turėjo ir privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, o šios pareigos nevykdė, todėl teismas nepagrįstai atsisakė konstatuoti neteisėtus Atsakovo veiksmus;

8.6. Teismas sprendime nepasisakė dėl 2016-04-05 internete paskelbto komentaro, kad garažuose neveikia ventiliacija bei kyla grėsmė naudotojams ir bendrijos pirmininkas privalo užtikrinti tinkamą patalpų naudojimą;

8.7. Atsakovas nevykdė pareigos pasirūpinti bendrija, kad į pastatą nepatektų balandžiai, nekiltų grėsmė bendrijos bendrasavininkiams ir žmonėms, jų sveikatai ir turtui;

8.8. Atsakovas, kaip bendrijos pirmininkas, turėjo nedelsiant pasirūpinti, jog iškritusios grotos būtų įstatytos ir balandžiai negalėtų patekti į pastato vidų ir sukelti žalos. Atsakovas nevykdė savo, kaip pirmininko, pareigos rūpintis pastatu, taip pat pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai;

8.9. Dėl Atsakovo neteisėtų veiksmų bendrijai buvo padaryta žala, kuri nebūtų atsiradusi, jeigu Atsakovas būtų elgęsis tinkamai, rūpinęsis bendrijos pastatu, atidaręs kaupiamąją sąskaitą banke kaupti lėšas einamajam remontui, suremontavęs angas, atlikęs šiuos darbus anksčiau, tokiu atveju žala nebūtų atsiradusi.

Atsiliepimas

9. Atsakovas atsiliepimu prašo Ieškovės apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

Motyvuojamoji dalis

10.1. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (faktinis pagrindas) nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, apeliaciniame skunde nenurodomi argumentai ir įrodymai dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo;

10.2. Ieškovė nenurodė teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ar netinkamo materialinės teisės normų taikymo priimant skundžiamą sprendimą;

10.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aplinkybės apie paukščių teršiamas oro šachtas paaiškėjo 2016 metais tik dėl nemalonaus kvapo, dėl to tam tikrų veiksmų ėmėsi Atsakovas, vėliau juos teisė naujai išrinktas Ieškovės pirmininkas, todėl Atsakovo veiksmuose nėra neteisėto veikimo (neveikimo) ir paukščių padaryta žala pastatui negali būti vertinama kaip Atsakovo neteisėto neveikimo pasekmė, todėl Atsakovui civilinė atsakomybė netaikytina;

10.4. Teismas pagrįstai nustatė, kad išlaidos, susijusios su Ieškovės valdomo pastato ventiliacijos ortakių grotų įstatymo ir užtaisymu tinkleliu susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, todėl jų atlyginimas negali būti perkeliamas vienam Atsakovui.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės kelia įrodinėjimo proceso taisyklių pažeidimo, netinkamo įrodymų vertinimo klausimus. Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu visiškai ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, tinkamai taikė ir aiškino normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą.

14. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai, nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, buvo šališkas, neapklausė visų liudytojų, nesiėmė veiksmų išreikalauti ir surinkti papildomus įrodymus, nebuvo nuvykta apžiūrėti į įvykio vietą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka dėl šių motyvų:

15.1. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015). Nagrinėjamu atveju byla nepriskirta nedispozityvių bylų kategorijai, todėl būtent ieškovui teko procesinė našta įrodyti būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti. Pažymėtina tai, kad įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių procesinės naštos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, jog nagrinėjamu atveju teismas savo iniciatyva turėjo išsireikalauti ar rinkti papildomus įrodymus. Argumentų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ar spręsti, jog teismas netinkamai įgyvendino išaiškinimo pareigą, apeliantas nenurodė;

15.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, vaizdo bei foto nuotraukas ir jų pagrindu nustatė, jog laikotarpiu nuo 2001-07-04 iki 2017-09-15 bendrijos pirmininko pareigas ėjo atsakovas, nuo 2017-09-15 bendrijai vadovauja P. K. 2018 metais bendrijos sargas informavo dabartinį bendrijos pirmininką apie tai, kad jo budėjimo metu gavo nė vieno patalpų (garažų) savininkų skundą dėl prasto kvapo iš ventiliacijos šachtų ir patalpose skraidančių balandžių. Taip pat nustatė, jog pastate yra ventiliacinės angos ant stogo, dviejose angose nėra grotų, jos atviros, todėl balandžiai lengvai patenka į pastato vidų ir teršia, taip pat nustatė, jog pastate taip pat yra anga, esanti cokolyje, kuri buvo valyta 2016 metais ir dėl jos valymo bendrija atsakovui jokių pretenzijų nereiškė. 2018 metų gegužės mėnesį buvo imtasi veiksmų susidariusiai situacijai suvaldyti, bendrijos darbuotojai su pirmininku įstatė dvi iškritusias grotas ir uždengė ventiliacijos angas tinkleliu, kad balandžiai ar kiti paukščiai negalėtų patekti į vidų per grotuose esančius plyšius, taip pat buvo uždėtas tinklelis ir ant cokolinės angos, kad žmonės nemėtytų į ją šiukšlių. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, jog labiau tikėtina, kad per 16 metų atsakovo vadovavimo laikotarpį dėl balandžių teršimo niekas jokių skundų nereiškė, nes jis nebuvo toks akivaizdus, o pradėjo aiškėti dėl intensyvaus ir nemalonaus kvapo 2016 metų balandžio mėnesį, todėl padaryta žala pastatui negali būti vertinama kaip buvusio bendrovės pirmininko neteisėto neveikimo pasekmė, nes toks situacijos vertinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, juo labiau, jog ir naujasis pirmininkas ėmėsi aktyvių veiksmų tik gavęs sargo paaiškinimus. Apelianto abstraktūs teiginiai, jog buvęs bendrijos pirmininkas akivaizdžiai kaltas, 16 metų netinkamai vykdė pareigas, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, tinkamai nesirūpino bendrija, nesudaro pagrindo aptariamos situacijos vertinti kitaip, nei ją pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas;

15.3. Argumentai dėl teisėjo šališkumo gali būti laikomi pagrįstais tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 straipsniai). Visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės nenurodė, o ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pirmosios instancijos teismo šališkumą pagrindžiančių duomenų, o tai, kad ieškovą netenkina pirmosios instancijos teismo išvados bei procesinių veiksmų atlikimas, įrodymų vertinimas, savaime negali būti pagrindas spręsti dėl teisėjo šališkumo. Todėl apelianto argumentas dėl tariamo pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestinas kaip nepagrįstas;

15.4. Apeliantas nurodė, jog teismas neįvertino aplinkybės, jog dar 2016 m. viešojo erdvėje buvo komentaras, kad garažuose neveikia ventiliacija, nors atsakovas į tai nereagavo. Tačiau tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovas nepagrindė, kaip ši aplinkybė susijusi su ieškinio dalyku (reikalavimu) ir kaip ji įtakojo žalos atsiradimą. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl balandžių bendrojo naudojimo patalpoms padarytos žalos atlyginimo, o ne dėl tariamos ventiliacijos nebuvo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

16. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tiek vienos šalies, tiek kitos šalies argumentus, įrodymus, vaizdo ir foto nuotraukas, liudytojų parodymus, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl procesinės bylos baigties

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir paskirstymo

19. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

20. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacija).

21. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Byloje Atsakovas prašo priteisti 605,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme ir prideda jas patvirtinančius įrodymus (2 t., b. l. 61, 62, 66). Teismas sprendžia, kad Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš Ieškovės Atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės 387–osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-21 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės (apeliantės) 387–osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 605,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza