Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-10 · Civilinė byla Nr. e2A-1247-924/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-25Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-09-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-10
Bylos Nr.
e2A-1247-924/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23060-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Stadena“
Ieškovas
A. Š.
Trečiasis asmuo
S. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1247-924/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23060-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stadena“, atstovaujamos advokato G. Č., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-597-920/2019 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stadena“, dėl skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stadena“ priešieškinį ieškovui A. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje S. B.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas gražinti nepagrįstai įgytus 550 Eur, kuriuos A. Š. permokėjo atsakovei UAB „Stadena“ 2017 m. gegužės 19 d. Ieškovas nurodė, kad jis 2017 m. spalio 25 d. gavo iš atsakovės pretenziją dėl skolos apmokėjimo. Pretenziją pateikė atsakovės UAB ,,Stadena‘‘ atstovas ir direktorius S. B.. Pretenzijoje nurodyta, kad S. B. 2017 m. vasario 28 d. paskolino A. Š. 2950,00 Eur A. Š. gyvenamojo namo įrengimui; šiai skolai įforminti A. Š. 2017 m. vasario 28 d. išdavė S. B. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2950,00 Eur sumai ir besąlygiškai įsipareigojo šią skolą apmokėti tiesiogiai S. B. iki 2017 kovo 16 d. Tačiau ieškovas nesutiko su tokia atsakovės atstovo pretenzija, kadangi ieškovas yra pilnai atsiskaitęs su atsakove. Ieškovas yra net permokėjęs UAB ,,Stadena“ 550 Eur, įmonės administratorė L. J. atliko pinigų perėmimo aktą ir pasirašė, kad pinigai gauti. Tarp ieškovo, atsakovės ir atsakovės atstovo buvo susitarta ir pasirašytas skolos suderinimo aktas, kuriame numatyta, kad ieškovas sumoka atsakovei skolą 2950 Eur, kuri įtvirtinta Vekselyje, 2017 m. gegužės 19 d. A. Š. sumokėjo į UAB ,,Stadena“ sąskaitą 3500 Eur, UAB ,,Stadena“ administratorė priėmė pinigus ir pasirašė, kad juos gavo. Kadangi ieškovas permokėjo skolos sumą, atsakovė liko skolinga ieškovui 550 Eur. Ieškovas nesutiko su priešieškinyje pateiktais reikalavimais, nurodė, kad papildomi darbai turėjo būti nurodyti pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi papildomu žodiniu susitarimu buvo sutarta su atsakove užbaigti objektą ir ištaisyti statybos broką, dėl šios priežasties atsakovės reikalavimas sumokėti dar 1140,35 Eur yra nepagrįstas, nes atlikto nekokybiško darbo pasekmes ištaiso atsakovė savo sąskaita. Atsakovė nepagrįstai yra įgijusi 3500 Eur ir savo priešieškiniu prašo dar kartą priteisti jokiais dokumentais ar sutartimis nepagrįstą 1140,35 Eur sumą.

2. Atsakovė UAB „Stadena“ pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 1140,35 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. gruodžio 9 d. ieškovas iš atsakovės įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 80 procentų baigtumo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/39 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už bendrą 52 001 Eur sumą. Ieškovas taip pat pageidavo, kad atsakovė atliktų papildomus darbus prie įsigyto namo, t. y. įrengtų lietaus nubėgimo sistemą, angokraščių apdailą, vidaus pertvarų šiltinimą name, namo išorės pamatų šiltinimą ir tinkavimą, palangių keitimą ir statymą, grindinio šildymo perdarymo darbus vonios kambaryje, sklypo aplink namą lyginimą. Šalys susitarė, kad už šiuos darbus ieškovas sumokės atsakovei 4640,35 Eur. Atsakovės darbuotojai minėtus darbus atliko ir surašė Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 7, kuris buvo perduotas ieškovui asmeniškai. Aktas taip pat buvo patvirtintas atsakovės sudarytos komisijos. Už nurodytus papildomus darbus ieškovas atsakovei sumokėjo 3500 Eur, iš kurių 2000 Eur sumokėjo 2017 m. gegužės 15 d., o 1500 Eur sumokėjo 2017 m. gegužės 19 d. Būtent šią sumą ir patvirtino atsakovės administratorė, šias aplinkybes taip pat patvirtina atsakovės kasos pajamų orderiai. Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-91-658/2019 priėmus 2019 m. sausio 7 d. nutartį, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas 3500 Eur sumokėjo atsakovei būtent už papildomai atliktus statybos darbus, o ne padengė asmeninę skolą trečiajam asmeniui. Vadovaujantis Kauno apygardos teismo nustatytais prejudiciniais faktais, atsakovė turi teisę ginti savo pažeistas teises ir pateikti priešieškinį dėl likusios skolos grąžinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. Š. atsakovės UAB „Stadena“ naudai 1355,20 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

4. Teismas pripažino, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-91-658/2019 priėmus 2019 m. sausio 7 d. nutartį, kurioje teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas 3 500 Eur sumokėjo atsakovei būtent už papildomai atliktus statybos darbus, o ne padengė asmeninę skolą trečiajam asmeniui, šios aplinkybės turi būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nustačius, jog ieškovas vykdė savo prievolę atsakovui atsiskaityti už papildomai atliktus statybos darbus, o ne savo asmeninę prievolę trečiajam asmeniui, šioje byloje tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 550 Eur permokos priteisimo nėra pagrindo.

5. Teismas nurodė, kad aplinkybės dėl konkretaus ieškovo skolos atsakovei dydžio arba kitaip – dėl sutartos papildomų statybos darbų kainos nurodytoje byloje nebuvo nagrinėjamos, todėl sprendžiant priešieškinio reikalavimo pagrįstumą ieškovo įsipareigojimų atsakovei dydis turi būti nustatytas šioje byloje. Į bylą pateiktoje privalomų darbų atlikimo – įsipareigojimų sutartyje šių darbų kaina nėra nurodyta, taip pat byloje nėra jokių kitų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad šalys sutarė dėl atsakovės nurodomos papildomų darbų kainos.

6. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai leidžia pripažinti labiau tikėtiną aplinkybę, jog šalys sutarė dėl 3500 Eur už papildomus statybos darbus apmokėjimo, nes 2017 m. kovo 1 d. privalomų darbų atlikimo – įsipareigojimų sutartyje yra nurodytas darbų užbaigimo galutinis terminas 2017 m. balandžio 30 d., atsakovė išrašė ieškovui sąskaitą išankstiniam apmokėjimui dėl 3500 Eur už papildomus statybos darbus apmokėjimo 2017 m. balandžio 10 d., ieškovas būtent šioje sąskaitoje nurodytą sumą atsakovei sumokėjo 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. gegužės 19 d. Kiti atsakovės pateikti dokumentai, kuriuose nurodyta 4640,35 Eur suma, t. y. 2017 m. gegužės 15 d. UAB „Stadena“ direktoriaus vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas, 2017 m. gegužės 16 d. UAB „Stadena“ sudarytos trijų narių komisijos pasirašytas priedas prie atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 7, ieškovo nėra pasirašyti. Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat neigė aplinkybes dėl nurodytos sumos sutarimo.

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kilus ginčui tarp šalių, atsakovės vadovas ieškovui 2017 m. spalio 25 d. teikė pretenziją tik dėl neapmokėto vekselio, tuo tarpu aplinkybę dėl likusios skolos už neapmokėtus papildomus statybos darbus atsakovė nurodė tik 2018 m. vasario 13 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį šioje byloje, o reikalavimą dėl nurodytos skolos grąžinimo suformulavo tik 2019 m. sausio 14 d. pateiktame priešieškinyje. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad byloje nėra jokių ieškovo pasirašytų įrodymų apie šalių susitarimą dėl papildomų statybos darbų kainos bei apimties, teismas pripažino, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovui buvo perduotas 2017 m. gegužės 15 d. atliktų darbų aktas bei jis turėjo galimybę pareikšti pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų pripažinti tarp šalių buvus susitarimą dėl papildomų statybos darbų 4640,35 Eur sumai atlikimo, todėl priešieškinio reikalavimą teismas atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Stadena“ prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą dalį, kuria atsakovės UAB „Stadena“ priešieškinis atmestas, pakeisti ir atsakovės UAB „Stadena“ priešieškinį tenkinti visiškai, priteisiant atsakovei UAB „Stadena“ iš ieškovo A. Š. 1140,35 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (3 t. e. b. l. 14-18). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-91-658/2019 neanalizavo ir nevertino konkretaus ieškovo skolos atsakovei dydžio arba sutartos papildomų statybos darbų kainos. Minėtoje byloje konstatuota, kad tarp atsakovės ir ieškovo susiklostė žodinės statybų rangos teisiniai santykiai, o skolos už papildomus darbus suma yra nurodyta Atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. 7, Priede prie atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto Nr. 7, 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. gegužės 19 d. UAB „Stadena“ administratorės surašyti patvirtinimai apie pinigų iš atsakovo gavimą.

8.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys sutarė dėl 3500 Eur už papildomus statybos darbus apmokėjimo. Byloje surinkti įrodymai rodo, kad ieškovas atsakovei yra skolingas 4640,35 Eur, taip pat šios skolos dydį yra pripažinęs ir Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-91-658/2019. Byloje nėra įrodymų, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo būtent už 3500 Eur. Atsakovės išrašyta išankstinio apmokėjimo sąskaita faktūra yra tik mokėjimo dokumentas, nepatvirtinantis pačių darbų atlikimo fakto ar apimties.

8.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi argumentu, kad neva ieškovas negavęs atliktų darbų akto bei UAB „Stadena“ priedo prie atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 7, todėl pareikšti pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės neturėjo galimybės. Tokius argumentus paneigia paties ieškovo atsiliepime į priešieškinį nurodyti teiginiai, kad atsakovė atliko statybos darbus ir įformino juos Aktu, kurį vienašališkai pasirašė ir įteikė apeliantui (ieškovui).

8.4. Teismas netinkamai vertino Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-91-658/2019 nustatytus prejudicinius faktus bei netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nėra skolingas atsakovei už atsakovės atliktus statybos darbus. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė ieškovo naudai atliko papildomus darbus už 4640,35 Eur sumą, ieškovas šia atsakovės sukurta nauda naudojasi, tačiau vengia atsiskaityti nurodydamas menamus ir neįrodytus darbų trūkumus.

Atsiliepimas

9. Ieškovas A. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019-03-25 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t. e. b. l. 21-23). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-91-658/2019 ginčo dalykas buvo visai kitas, nei nagrinėjamoje byloje. Teismas iš esmės sprendė klausimą, ar pagrįstas tos bylos ieškovo S. B. reikalavimas priteisti iš toje byloje atsakovo A. Š. 2 950 Eur skolą, o ne A. Š. ir UAB „Stadena“ tarpusavio įsipareigojimus ir su tuo susijusias aplinkybes (apimtis, kainas, sudarytus sandorius ir t.t.).

9.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad ieškovo 4 640,35 Eur skolą apeliantei įrodo atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai ir administratorės patvirtinimai apie pinigų gavimą iš A. Š.. Kaip nurodyta pateiktuose paaiškinimuose ir kituose įrodymuose, A. Š. ir UAB „Stadena“ tarėsi dėl statybų broko ištaisymo name. Statybų broką neatlygintinai ištaisyti įsipareigojo UAB „Stadena“, nes tai neatlygintinai padaryti įpareigoja ir naujas statybas bei garantijas atliktiems darbams reglamentuojantys teisės aktai.

9.3. Ieškovas papildomų darbų ne broko ištaisymui iš UAB „Stadena“ neužsakinėjo ir jokios darbų rangos sutarties 4 640,35 Eur vertei nei žodžiu, nei raštu su UAB „Stadena“ nesudarinėjo, tokio sandorio niekada nepatvirtino. Nei vienoje civilinėje byloje (nei ankstesnėje civilinėje byloje Nr. e2A-91-658/2019, nei nagrinėjamoje) nėra priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

9.4. Apeliantės minimi 2017 m. gegužės mėn. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai, kurie A. Š. nepasirašyti, kaip ir administratorės vienasmeniai įrašai apie pinigų gavimą iš A. Š. neįrodo sandorio tarp šalių buvimo, kadangi nebuvo pateikti šiuos administratorės įrašus patvirtinantys gautų / priimtų pinigų apskaitos dokumentai, kuriuose būtų nurodyta, už kokias paslaugas ir pagal kokias sutartis A. Š. davė, o UAB „Stadena“ priėmė iš jo pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

12. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 1140,35 Eur skolą, kurios ieškovas nesumokėjo už žodine rangos sutartimi sutartus ir atsakovės atliktus papildomus darbus, įsigijus gyvenamąjį namą, t. y. lietaus nubėgimo sistemos įrengimą, angokraščių apdailą, vidaus pertvarų šiltinimą name, namo išorės pamatų šiltinimą ir tinkavimą, palangių keitimą ir statymą, grindinio šildymo perdarymo darbus vonios kambaryje, sklypo aplink namą lyginimą. Atsakovė įrodinėjo, kad šalys susitarė, jog už šiuos darbus ieškovas sumokės atsakovei 4640,35 Eur, iš kurių sumokėjo tik 3500 Eur, todėl liko skolingas 1140,35 Eur.

13. Pirmos instancijos teismas atsakovės UAB „Stadena“ priešieškinį ieškovui A. Š. dėl skolos priteisimo atmetė, savo sprendimą iš esmės motyvuodamas tuo, kad nesant rašytinių įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog šalys sutarė dėl atsakovės nurodomos papildomų darbų kainos, byloje esantys kiti įrodymai leidžia pripažinti labiau tikėtiną aplinkybę, jog šalys sutarė dėl 3500 Eur už papildomus statybos darbus kainos apmokėjimo.

14. Apeliantas nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-91-658/2019 nustatytus prejudicinius faktus bei netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas nėra skolingas atsakovei už atliktus statybos darbus.

15. Apeliacijos objektas – skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas atsakovės reikalavimas dėl 1140,35 Eur skolos priteisimo.

16. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-91-658/2019 yra nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas 3 500 Eur sumokėjo būtent atsakovei už papildomai atliktus statybos darbus, o ne padengė asmeninę skolą trečiajam asmeniui (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-658/2019). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į civilinėje byloje Nr. e2A-91-658/2019 teismų nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas yra iš rangos teisinių santykių dėl atsiskaitymo už papildomai atliktus statybos darbus.

17. Tai reiškia, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl papildomų darbų atlikimo, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad šalys buvo susitarę ne dėl papildomų statybos darbų atlikimo, o dėl neatlygintino statybos trūkumų pašalinimo. Priešingas tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių aiškinimas prieštarautų tiek kitoje byloje nustatytam prejudicinę reikšmę turinčiam faktui, tiek nagrinėjamoje byloje esantiems įrodymams. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra sumokėjęs atsakovei 3500 Eur, t. y. tokią pačią sumą, kuri nurodyta 2017 m. balandžio 10 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitoje. Ši sąskaita ieškovui išrašyta už papildomus statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38, 42, 91). Tai, kad šie pinigai buvo sumokėti ne pagal 2017 m. vasario 28 d. vekselį, išduotą trečiajam asmeniui S. B., ką bandė ieškovas įrodyti pirmos instancijos teisme (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6084-959/2018), o po to apeliacine instancija nagrinėtoje byloje (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-658/2019), jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

18. Kadangi apeliacine tvarka išnagrinėtos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-91-658/2019 ginčo dalykas buvo visai kitas, nei nagrinėjamoje byloje (ankstesnėje byloje buvo nagrinėjamas S. B. reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal A. Š. 2017 m. vasario 28 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, o šioje byloje -,UAB „Stadena“ reikalavimas A. Š. dėl skolos priteisimo pagal žodinę rangos sutartį), todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, aplinkybės dėl ieškovo įsipareigojimų atsakovei dydžio, tarp jų darbų kainos, nurodytoje byloje nebuvo nagrinėjamos, todėl tokios aplinkybės prejudiciniais faktais nėra nustatytos bei ieškovo įsipareigojimų atsakovei dydis turi būti nustatytas šioje byloje.

19. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, ir juos perduoti užsakovui, o CK 6.694 straipsnis reglamentuoja statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys.

20. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Teismas pažymi, kad pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas.

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienašališkai pasirašytas aktas įgyja tokią pat juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas nepripažįsta akto negaliojančiu. Pažymėtina, kad akto nepasirašiusiai šaliai tenka visos pareigos, kuriuos atsirastų abiem šalims pasirašius aktą, įskaitant pareigą atsiskaityti už atliktus darbus. Jeigu šalis neatsiskaito už vienašališkai pasirašytu aktu perduotus darbus, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą, reikalaudama priverstinio atsiskaitymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

22. Nagrinėjamu atveju Statybos dabų atlikimą ieškovo name patvirtina 2017 m. gegužės 15 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 7, taip pat 2017 m. gegužės 16 d. priedas prie šio akto, kuriame dar du atsakovės darbuotojai patvirtino, jog akte nurodyti darbai yra atlikti (1 t., b. l. 89-90). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad minėti darbai nebuvo atlikti, ar, kad juos atliko ne atsakovė, t. y. ieškovas ne(nu)ginčijo atliktų darbų kiekio ir nereiškė pretenzijų dėl jų kokybės (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje taip pat nustatyta, kad atlikusi rangos darbus, atsakovė juos įformino 2017 m. gegužės 15 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 7. Ieškovas šio dokumento nepasirašė, nenurodė nepasirašymo priežasties. Todėl aplinkybė, kad ieškovas be pagrindo (byloje tokių duomenų nėra) nepriėmė darbų rezultato, nors Atliktų darbų aktas buvo pateiktas, suteikė teisę atsakovei atliktus darbus perduoti vienašališkai (CK 6.694straipsnio 4 dalis).

23. Byloje nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, dėl rangos darbų šalys tarėsi žodžiu, taigi nėra ir rašytinio šalių susitarimo dėl darbų kainos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad labiau tikėtina, jog šalys sutarė dėl 3500 Eur už papildomus statybos darbus kainos apmokėjimo. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia pirmos instancijos teismo išvada yra pagrįsta.

24. Atsakovė 2017 m. balandžio 10 d., t. y. po šalių susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, išrašė ieškovui sąskaitą dėl 3500 Eur išankstiniam apmokėjimui (1 t., b. l. 91), kurią, atsakovei atlikus darbus, ieškovas ir apmokėjo. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad išankstinė PVM sąskaita faktūra yra tik mokėjimo dokumentas, nepatvirtinantis pačių darbų atlikimo fakto ar apimties, tačiau iš šio dokumento (nesant kitų rašytinių įrodymų) bei tolimesnių šalių veiksmų galima spręsti apie buvusį šalių susitarimą dėl darbų kainos. Paprastai viena esminių statybos rangos sutarties sąlygų – šalių susitarimas dėl darbų kainos, o ypač vartotojui (ieškovui), kuriam užsakyti papildomi darbai buvo susiję su nupirkto gyvenamojo namo statyba, todėl labiau tikėtina, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl darbų kainos, o būtent 3500 Eur sumos. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovas yra vartotojas, o atsakovė verslininkė, todėl jai taikytina didesnė atsakomybė sudarant sutartis. Aukštesnis verslininko rūpestingumo standartas įpareigoja verslininką apdairiai domėtis sudaromais sandoriais, prisiimti iš jų sudarymo ir vykdymo kylančią riziką. Atsakovės, kaip verslininkės, neaktyvūs veiksmai, siekiant pasirašyti rašytinį susitarimą dėl visų šalių susitarimų, įvertinant bonus pater familias standartą (protingo, rūpestingo asmens), kelia abejonių dėl atsakovės priešieškinyje nurodytų teiginių (darbų kainos). Be to, atsakovė daugiau kaip metus nesikreipė į ieškovą dėl šių darbų apmokėjimo. Nors ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu kategoriškai neigė savo prievolę atsiskaityti su atsakove, teigdamas, kad tarp šalių apskritai nebuvo susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, tačiau teismui konstatavus, jog tarp šalių buvo žodinis šalių susitarimas dėl papildomų statybos darbų atlikimo, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo sprendimui, kad labiau tikėtina, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas būtent dėl 3500 Eur darbų kainos.

25. Atkreiptinas dėmesys, kad keisti konkrečią sutartyje nustatytą kainą galima ir prievolės vykdymo metu. Rangos sutartiniuose teisiniuose santykiuose tokia galimybė nustatyta CK 6.653 straipsnio 4 dalyje. Sutartyje nustatytos kainos keitimą gali lemti poreikis atlikti papildomus būtinus darbus arba kitos svarbios priežastys. Kartu įstatyme nustatyta, kad atsiradus poreikiui keisti sutartą kainą rangovas privalo apie tai laiku informuoti užsakovą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2008 ir kt.). Pagal CK6.653 straipsnio 4 dalį, jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodinėjo, kad buvo išimtinis poreikis keisti šalių sutartą kainą, darbų kainą įrodinėjo jau atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu, tačiau pažymėtina, jog ieškovas jame nurodytos kainos neakceptavo bei po šio akto surašymo atsakovei sumokėjo tik 3500 Eur, t. y. pagal žodinį susitarimą dėl darbų kainos.

26. Byloje nustačius, kad labiau tiktina, jog šalys susitarė dėl 3500 Eur atlyginimo, kuriuos atsakovė gavo iš ieškovo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį dėl 1140,35 Eur skolos priteisimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė savo reikalavimo neįrodė, ir, jog pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindo teigti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus; taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką, o įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2012, 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010 ir kt.).

27. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o šio straipsnio 3 dalyje – kad šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus.

29. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

30. Ieškovas nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas netenkina ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

31. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, sudaro 3,54 Eur, kurios, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stadena“ 3,54 Eur (tris eurus 54 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas