Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarimo, kuriuo D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 51¹⁵ str. 2200 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nubaustas už tai, kad 2013-01-24 UAB „S“ (duomenys pakeisti) degalinės, esančios Lydos pl. Jašiūnai, Šalčininkų r. sav. patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr. VR-9.10-1) nustatyta, jog UAB „S“ neįvykdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros 2012-12-18 nutarimo Nr. VR-9.2-27 nuo 2013-01-21 sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, t.y. patikrinimo metu įmonė vykdė prekybos skystais naftos produktais veiklą, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d. Atsakingas už UAB „S“ aplinkosaugą yra darbų saugos specialistas D. S..

Apeliaciniu skundu D. S. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-04-22 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas neteisėtas toje dalyje, kad jis asmeniškai galėjo vykdyti nutarimą sustabdyti UAB „Surida“ degalinės, esančios Lydos pl. , Jašiūnai, Šalčininkų rajone veiklą, kadangi tokius sprendimus priima tik įmonės vadovas. Teigia, jog dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepasisakė, tik apsiribojo UAB „S“ įsakymu, kuriuo apeliantas paskirtas atsakingu už aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi, tačiau nesiaiškino, ar jam yra suteikta teisė priimti minėtus sprendimus.

Nurodo, kad asmenys administracinėn atsakomybėn už teisės pažeidimus gali būti traukiami, tik esant kaltei. Teigia, jog administracinės atsakomybės pagal ATPK 51¹⁵ str. taikymas jo atžvilgiu nebuvo galimas.

Anot apelianto, apylinkės teismas, paskirdamas jam nuobaudą, nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o būtent, kad jis pripažino administracinių teisės pažeidimų buvimą, išskyrus faktą, kad jis negali būti nustatyto administracinio teisės pažeidimo ir atsakomybės subjektas, bei gailisi dėl pažeidimų. Nurodo, jog teismas privalėjo įvertinti šį faktą bei tinkamai parinkti jam nuobaudą. Pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas jam nuobaudą, nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų bei paskyrė per griežtą baudą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

D. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

D. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 51¹⁵ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl pažeidimo fakto nėra.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl tinkamo subjekto, apeliantui teigiant, kad jis negali būti traukiamas atsakomybėn dėl sprendimų, kuriuos gali priimti tik įmonės vadovas, taip pat nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, jog D. S. nepagrįstai prilygintas pareigūnui bei skirta bauda per didelė, nepagrįstai netaikytas ATPK 30¹ straipsnis.

ATPK 14 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą UAB „S“ direktoriaus 2012 m. lapkričio 2 d. įgaliojimą Nr. 36 (b. l. 4) minėtos teisės normos aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. S., minėtu UAB „S“ direktoriaus įgaliojimu įgaliotas atlikti veiksmus, susijusius su aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimu UAB „S“ degalinėse, pagrįstai patrauktas atsakomybėn dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo ir jam paskirta administracinė nuobauda kaip pareigūnui.

Taip pat apeliantas nurodo, jog paskirta bauda yra per didelė bei kad teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nepagrįstai jo atžvilgiu nepritaikė ATPK 30¹ str. nuostatų.

D. S. nubaustas pagal ATPK 51¹⁵ str., kurio sankcijoje įtvirtinta nuobauda - bauda piliečiams nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų, pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų arba nušalinimą nuo darbo (pareigų).

ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-4/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011).

Tokių aplinkybių šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jokių D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. S. savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino nei pirminiame paaiškinime (b.l. 3), nei teisme. Šią poziciją D. S. iš dalies išreiškė apeliaciniame skunde.

Pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444- 1504/2008, N62-2284/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-909-648/2011, ATP-123-648/2012). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad D. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta ATPK 31 str. 1 d. 1 p.

Priešingai, nei teigia D. S., apylinkės teismas, nustatydamas nubaustajam skirtinos baudos dydį, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo asmenybę (baustas administracine tvarka, dirba, vedęs), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Su šia apylinkės teismo išvada sutiktina.

Pažymėtina, jog atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). Esant asmens atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, švelninti teisės pažeidėjo padėtį pagal minėtą straipsnį būtų galima tik ypatingais atvejais. Nagrinėjamoje byloje toks atvejis nenustatytas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad D. S. bauda paskirta, laikantis ATPK 30 str. nuostatų reikalavimų, ji nėra aiškiai per griežta, todėl keisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-04-22 nutarimo nubaustojo D. S. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarimą nepakeistą ir netenkinti D. S. apeliacinio skundo.

Nutartis neskundžiama.