Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-12-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2670-369/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-12-16
Bylos Nr.
A6.-2670-369/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02018-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
Pažeidėjas
A. R.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARIMAS2021 m. gruodžio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R. (A. R.), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R., būdamas UAB „X“ direktoriumi ir žinodamas, kad UAB „X“ turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, bet neturi pakankamai piniginių lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėdamas užtikrinti, jog būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais bendrovės kreditoriais:

1) 2021 m. rugpjūčio 17 d. buvo sumokėta 9600 Eur A. R.;

2) 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo sumokėta 897,41 Eur A. R.;

3) 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo sumokėta 1 800 Eur A. R.,

ir šiais savo veiksmais pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis pripažįsta padaręs VMI pareiškime nurodytą administracinį nusižengimą, tai yra, kad pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą mokėjimų eiliškumą. Prašo atsižvelgti į tai, kad šis pažeidimas nebuvo piktybinis ir tyčinis, jis nesiekė tokiomis priemonėmis išvengti atsiskaitymo su VMI. VMI reikalavimas dėl skolos išieškojimo yra apsaugotas, nes VMI skolos išieškojimą vykdantys antstoliai yra uždėję areštą UAB „X“ nekilnojamajam turtui ir banko sąskaitoms, bet išieškojimo iš šio turto nevykdo. Prašo atsižvelgti į tai, kad bendrovė palaipsniui nuolat dengia įsiskolinimą VMI. Pareiškime nurodyti mokėjimai buvo įvykdyti, siekiant išlaikyti bendrovės veiklos tęstinumą ir išvengti bankroto. Tam yra reikalingos apyvartinės piniginės lėšos. 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 2021 m. rugsėjo 28 d. jam kaip atskaitingam asmeniui buvo išmokėtos piniginės lėšos su tikslu nupirkti medžiagas, prekes, reikalingas įmonės vykdomai veiklai. Jam asmeniškai darbo užmokestis buvo išmokėtas tik vieną kartą. Jam bendrovės neišmokėtas už kitus mėnesius darbo užmokestis yra net didesnis nei skola VMI. Tai absurdiška, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą tam, kad įgytų teisę išmokėti sau įsiskolintą darbo užmokestį prieš skolą VMI, jis privalėtų Bendrovę paduoti išieškojimui dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Tačiau jis to nedaro, kas patvirtina, kad jis neturi piktybiško siekio pakenkti VMI interesams. Prašo įvertinti tai, kad jo veiksmuose nėra piktybiškumo, nėra tyčios neatsiskaityti su VMI, jis nuoširdžiai gailisi dėl susidariusios situacijos, bando kaip vadovas suderinti siekį išlaikyti bendrovės veiklą ir atsiskaityti su valstybės biudžetu, ir skirti mažesnę nuobaudą, nei nustatyta straipsnio sankcijoje.

2021 m. spalio 27 d. VMI prie FM operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (21.222 Mr) FR1042-2999 nurodyta, kad 2021 m. spalio 6 d. duomenimis, įmonės UAB „X“ mokestinė nepriemoka buvo 24 728,22 Eur, iš kurių sudarė: 20 956,97 Eur PVM (skola susidarė nuo 2019 m. liepos 26 d.) ir 1 361,75 Eur šio mokesčio delspinigių, 1 118, 11 Eur nekilnojamojo turto mokesčio (skola susidarė nuo 2019 m. rugsėjo 17 d.) ir 88, 96 Eur šio mokesčio delspinigių, 1 094, 13 Eur žemės mokesčio (skola susidarė nuo 2019 m. lapkričio 16 d.) ir 108, 30 Eur šio mokesčio delspinigių. VMI prie FM išieškojimas iš bendrovės bankų sąskaitų vykdomas nuo 2019 m. liepos 30 d., skola išieškota nebuvo. Išieškojimas iš turto vykdomas nuo 2019 m. gruodžio 4 d. Išieškojimą vykdo antstolės Neringa Lipeikienė ir Inga Karalienė.

Atlikto Bendrovės operatyvaus patikrinimo pagal Bendrovės 2021 m. spalio 12 d. el. paštu pateiktų dokumentų išrašus, kopijas duomenimis, VMI prie FM informacinės sistemos duomenimis Bendrovė turi atsiskaitomąsias sąskaitas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini) ir "Swedbank", AB Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrovė patikrinimui pateikė šių sąskaitų banko išrašus už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyrius banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo 0,00 Eur, pajamų ir išlaidų per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. nebuvo. Likutis 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo 0,00 Eur. "Swedbank'', AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo 6,11 Eur, per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. gauta 7 173,84 Eur pajamų iš veiklos ir patirta 7 178,19 Eur išlaidų. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. 1 224,73 Eur nurašyta pagal VMI prie FM pateiktus nurodymus, 1 959,83 Eur nurašyta pagal antstolės Irenos Beliačic pateiktus nurodymus, 3 285,72 Eur nurašyta pagal Neringos Lipeikienės pateiktus nurodymus, per laikotarpį nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. 485,78 Eur nurašyta pagal Ingos Karalienės pateiktus nurodymus. Likutis 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo 1,76 Eur.

Tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Bendrovės pateiktame kasos knygos išraše likutis 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo 1 694,24 Eur, pajamos buvo 28 914,16 Eur ir patirta 30 556,12 Eur išlaidų. 2021 m. sausio 20 d. išmokėta atskaitingam asmeniui 3 258,71 Eur, 2021 m. balandžio 28 d. išmokėta atskaitingam asmeniui 15 000,0 Eur, 2021 m. rugpjūčio 17 d. išmokėta atskaitingam asmeniui 9 600,00 Eur, 2021 m. rugsėjo 15 d. A. R. išmokėtas atlyginimas 997,41 Eur, 2021 m. rugsėjo 28 d. avansinis atsiskaitymas su atskaitingu asmeniu 1 800,00 Eur. Likutis Bendrovės kasoje 2021 m. rugsėjo 30 d. yra 52,28 Eur.

Bendrovėje yra vienas atskaitingas asmuo, Bendrovės direktorius A. R.. Pagal pateiktą Bendrovės atskaitingo asmens ataskaitą, atskaitingam asmeniui A. R., nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Bendrovė skolinga 111 176,53 Eur. Tikrinamuoju laikotarpiu iš Bendrovės kasos atskaitingam asmeniui buvo grąžinta: 2021 m. balandžio 28 d. – 15 000 Eur, 2021 m. rugpjūčio 17 d. – 9 600 Eur, 2021 m. rugsėjo 28 d. -1 800 Eur. Tokiu būdu Bendrovei turint įsiskolinimą biudžetui buvo vykdomi atsiskaitymai su atskaitingu asmeniu.

Operatyviam patikrinimui mokėtojas pateikė 2009 m. sausio 5 d. paskolos sutartį (be numerio), pagal kurią A. R. Bendrovei suteikė 86 886,00 Eur (300 000 Lt) paskolą . Sutartyje numatytas paskolos grąžinimo terminas iki 2012 m. sausio 5 d., jeigu nebūtų susitarta kitaip, iš pateiktų buhalterinių dokumentų matyti, kad Bendrovės vadovui Bendrovė nėra grąžinusi suteiktos paskolos. Vykdydama atsiskaitymus per banką, kasą ir atskaitingą asmenį Bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo eiliškumo.

Pagal pateiktą 2020 m. gruodžio 31 d. balansą Bendrovės turtas iš viso sudaro 970 097 Eur, iš jo: 20 8496 Eur - ilgalaikis turtas, 761 601 Eur - trumpalaikis turtas, 95 709 Eur - atsargos, 665 992 Eur - kitas trumpalaikis turtas. Nuosavas kapitalas – 603 206 Eur , 366 891 Eur - mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai, tame tarpe 134 420 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, 232 471 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė deklaruoja 670 Eur nuostolį. Bendrovė finansinės atskaitomybės už 2021 m. 9 mėn. nėra pateikusi.

Bendrovės debitorinis įsiskolinimas 2021 m. rugsėjo 1 d. yra 164 218,48 Eur, iš jų didžiausi debitoriai: 46 625,0 Eur UAB „T“ (kodas (duomenys neskelbtini)), kurios vadovas A. R.), 16 221 35,00 Eur UAB „Kvant Elektronik“ (kodas 302884198), 9 713,09 Eur Meilės O. Firma (kodas 222724150). Kreditorinis įsiskolinimas 2021 m. rugsėjo 1 d. yra 236 702,45 Eur iš jų: 74 851,59 Eur A. R., 120 038,17 Eur Vilniaus r. Žemėtvarkos skyriui, 41 809,69 Eur kt. kreditoriai. Duomenų apie debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo likučius 2020 m. rugsėjo 1 d. Bendrovė nepateikė.

Pagal 2021 m. spalio 6 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis Bendrovei nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis Bendrovė transporto priemonių neturi. Bendrovės vardu buvo registruota 20 transporto priemonių, šiuo metu visos yra išregistruotos ir dalyvavimas viešajame transporte draudžiamas. Patikrinimo metu Bendrovė skolos nesumokėjo. Bendrovė 2021 m. spalio 21 d. VMI prie FM pateikė prašymą leisti nepriemoką sumokėti dalimis iki 2022 m. liepos 15 d. (b.l. 7-8)

VMI prie FM į bylą pateikė išrašus apie UAB „X“ balansus iš VMI duomenų bazės, iš kurių matyti UAB „X“ mokestinės prievolės biudžetui, susidariusios dėl nesumokėtų mokesčių, dydis ataskaitiniu laikotarpiu (b. l. 10-12), taip pat UAB „X“ kasos knygos išrašus (b.l. 13-15).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-976/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-181-626/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. R. nuo 2021 m. gegužės 19 d. yra UAB „X“ vadovas, taip pat akcininkas, turintis bendrovės 10 procentų akcijų. Be to, iš byloje esančių įrodymų visumos (tarp jų Operatyvaus patikrinimo pažymos, išrašų iš VMI duomenų bazės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinio paaiškinimo) nustatyta, kad įmonė UAB „X“ nuo 2019 m. liepos 26 d. turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kurios priverstinis išieškojimas vykdomas nuo 2019 m. liepos 30 d. 2021 m. rugpjūčio 17 d. VMI duomenimis, mokestinė nepriemoka, kurios mokėjimo terminas suėjęs, sudarė 24 620, 49 Eur; 2021 m. lapkričio 8 d. duomenimis, ji sudarė 24 643,80 Eur. Taigi viso laikotarpio nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. metu įmonė turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui. Visa susidariusi nepriemoka nebuvo sumokėta, ji nemažėja.

Taip pat nustatyta, jog nagrinėjamu laikotarpiu UAB „X“, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais: 2021 m. rugpjūčio 17 d. buvo sumokėta 9 600 Eur atskaitingam asmeniui A. R.; 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo sumokėta 897,41 Eur darbo užmokesčio A. R.; 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo sumokėta 1 800 Eur avansinio atsiskaitymo su atskaitingu asmeniu A. R., iš viso 12 297,41 Eur suma.

Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku. Tam, paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijos konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo, aiškumo principų reikalavimų, gali būti pasirinktos įvairios priemonės kaip antai: baudos, delspinigiai, palūkanos ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d., 2006 m. sausio 24 d. nutarimai) (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis Nr. ATP-653-458/2016). Bendrovės vadovas iki patikrinimo nesikreipė į VMI, siekdamas išspręsti sunkią įmonės finansinę situaciją, pvz. prašant atidėti mokestinės prievolės sumokėjimą. Savo paaiškinime nurodė, kad mokestinės paskolos sutarties sudarymo sąlygos smulkiam ūkio subjektui praktiškai neįgyvendinamos ir preziumuoja, kad patekus tokį prašymą, VMI sprendimas vis tiek būtų neigiamas. Tačiau tai yra tik subjektyvi A. R. nuomonė, ji nepagrįsta dokumentais, kad jis kaip vadovas būtų bandęs spręsti mokestinės skolos valstybei klausimą tokiu būdu ir gavęs neigiamą atsakymą. Tik VMI baigiant patikrinimą jis 2021 m. spalio 21 d. kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis. Galiausiai, negalima vertinti, kad veika buvo padaryta iš neatsargumo, tai buvo sąmoningas vadovo sprendimas, taigi jis veikė tiesiogine tyčia.

Sprendžiant dėl veikos mažareikšmiškumo, vertintinas ne kiekvienas mokėjimas atskirai, o visų tiriamuoju laikotarpiu atliktų mokėjimų žemesnės eilės kreditoriams visuma. Į atliktų mokėjimų dydį, jų santykį su įsiskolinimo VMI suma, atsižvelgtina parenkant nuobaudos rūšį ir dydį.

Teismo vertinimu, bendrovė turėjo galimybę bent iš dalies padengti įsiskolinimą VMI, nes kaip nurodyta operatyvaus patikrinimo pažymoje, fiksuota kasos knygos išraše ataskaitiniu metu kasoje buvo gauta 28 914,16 Eur pajamų, ir šie pinigai galėjo būti panaudoti mokestinei nepriemokai dengti, tačiau to nebuvo padaryta.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog UAB „X“ vadovas A. R., žinodamas, jog jo vadovaujama įmonė turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui, vykdė atsiskaitymus su įmonės darbuotojais, kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, A. R. įmonės finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė tyčia, tokiu būdu pažeisdamas savo kreditoriaus – VMI prie FM teises. Jo veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Nuobaudos skyrimas.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu). Tačiau šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomi mokėjimai ne tik kitiems kreditoriams panaudojant A. R. kaip atskaitingam asmeniui pervestas lėšas, bet ir dalinai dengiama skola VMI. Iš esmės nusižengimas įvykdytas, siekiant išsaugoti įmonės veiklą, dėl staiga susidariusio įsiskolinimo, kurį visą padengus įmonės veiklos vykdyti nebūtų galėjusi. Taip pat teismas įvertina tai, jog nustatyta A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, dirbantis, baustas administracine tvarka, galioja 6 nuobaudos, visos baudos sumokėtos, neteistas, Sodros duomenimis jo pajamos iš darbinės veiklos yra nedidelės.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą nusižengimą paskirti nuobaudą – baudą, mažesnę nei nustatyta sankcijoje minimali riba.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 500 (penkių) šimtų eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas