- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- A6.-2670-369/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02018-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. R.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R. (A. R.), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R., būdamas UAB „X“ direktoriumi ir žinodamas, kad UAB „X“ turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, bet neturi pakankamai piniginių lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėdamas užtikrinti, jog būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais bendrovės kreditoriais:
1) 2021 m. rugpjūčio 17 d. buvo sumokėta 9600 Eur A. R.;
2) 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo sumokėta 897,41 Eur A. R.;
ir šiais savo veiksmais pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis pripažįsta padaręs VMI pareiškime nurodytą administracinį nusižengimą, tai yra, kad pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą mokėjimų eiliškumą. Prašo atsižvelgti į tai, kad šis pažeidimas nebuvo piktybinis ir tyčinis, jis nesiekė tokiomis priemonėmis išvengti atsiskaitymo su VMI. VMI reikalavimas dėl skolos išieškojimo yra apsaugotas, nes VMI skolos išieškojimą vykdantys antstoliai yra uždėję areštą UAB „X“ nekilnojamajam turtui ir banko sąskaitoms, bet išieškojimo iš šio turto nevykdo. Prašo atsižvelgti į tai, kad bendrovė palaipsniui nuolat dengia įsiskolinimą VMI. Pareiškime nurodyti mokėjimai buvo įvykdyti, siekiant išlaikyti bendrovės veiklos tęstinumą ir išvengti bankroto. Tam yra reikalingos apyvartinės piniginės lėšos. 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 2021 m. rugsėjo 28 d. jam kaip atskaitingam asmeniui buvo išmokėtos piniginės lėšos su tikslu nupirkti medžiagas, prekes, reikalingas įmonės vykdomai veiklai. Jam asmeniškai darbo užmokestis buvo išmokėtas tik vieną kartą. Jam bendrovės neišmokėtas už kitus mėnesius darbo užmokestis yra net didesnis nei skola VMI. Tai absurdiška, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą tam, kad įgytų teisę išmokėti sau įsiskolintą darbo užmokestį prieš skolą VMI, jis privalėtų Bendrovę paduoti išieškojimui dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Tačiau jis to nedaro, kas patvirtina, kad jis neturi piktybiško siekio pakenkti VMI interesams. Prašo įvertinti tai, kad jo veiksmuose nėra piktybiškumo, nėra tyčios neatsiskaityti su VMI, jis nuoširdžiai gailisi dėl susidariusios situacijos, bando kaip vadovas suderinti siekį išlaikyti bendrovės veiklą ir atsiskaityti su valstybės biudžetu, ir skirti mažesnę nuobaudą, nei nustatyta straipsnio sankcijoje.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.
Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-976/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-181-626/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).
Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. R. nuo 2021 m. gegužės 19 d. yra UAB „X“ vadovas, taip pat akcininkas, turintis bendrovės 10 procentų akcijų. Be to, iš byloje esančių įrodymų visumos (tarp jų Operatyvaus patikrinimo pažymos, išrašų iš VMI duomenų bazės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinio paaiškinimo) nustatyta, kad įmonė UAB „X“ nuo 2019 m. liepos 26 d. turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kurios priverstinis išieškojimas vykdomas nuo 2019 m. liepos 30 d. 2021 m. rugpjūčio 17 d. VMI duomenimis, mokestinė nepriemoka, kurios mokėjimo terminas suėjęs, sudarė 24 620, 49 Eur; 2021 m. lapkričio 8 d. duomenimis, ji sudarė 24 643,80 Eur. Taigi viso laikotarpio nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. metu įmonė turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui. Visa susidariusi nepriemoka nebuvo sumokėta, ji nemažėja.
Taip pat nustatyta, jog nagrinėjamu laikotarpiu UAB „X“, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais: 2021 m. rugpjūčio 17 d. buvo sumokėta 9 600 Eur atskaitingam asmeniui A. R.; 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo sumokėta 897,41 Eur darbo užmokesčio A. R.; 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo sumokėta 1 800 Eur avansinio atsiskaitymo su atskaitingu asmeniu A. R., iš viso 12 297,41 Eur suma.
Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku. Tam, paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijos konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo, aiškumo principų reikalavimų, gali būti pasirinktos įvairios priemonės kaip antai: baudos, delspinigiai, palūkanos ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d., 2006 m. sausio 24 d. nutarimai) (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis Nr. ATP-653-458/2016). Bendrovės vadovas iki patikrinimo nesikreipė į VMI, siekdamas išspręsti sunkią įmonės finansinę situaciją, pvz. prašant atidėti mokestinės prievolės sumokėjimą. Savo paaiškinime nurodė, kad mokestinės paskolos sutarties sudarymo sąlygos smulkiam ūkio subjektui praktiškai neįgyvendinamos ir preziumuoja, kad patekus tokį prašymą, VMI sprendimas vis tiek būtų neigiamas. Tačiau tai yra tik subjektyvi A. R. nuomonė, ji nepagrįsta dokumentais, kad jis kaip vadovas būtų bandęs spręsti mokestinės skolos valstybei klausimą tokiu būdu ir gavęs neigiamą atsakymą. Tik VMI baigiant patikrinimą jis 2021 m. spalio 21 d. kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis. Galiausiai, negalima vertinti, kad veika buvo padaryta iš neatsargumo, tai buvo sąmoningas vadovo sprendimas, taigi jis veikė tiesiogine tyčia.
Sprendžiant dėl veikos mažareikšmiškumo, vertintinas ne kiekvienas mokėjimas atskirai, o visų tiriamuoju laikotarpiu atliktų mokėjimų žemesnės eilės kreditoriams visuma. Į atliktų mokėjimų dydį, jų santykį su įsiskolinimo VMI suma, atsižvelgtina parenkant nuobaudos rūšį ir dydį.
Teismo vertinimu, bendrovė turėjo galimybę bent iš dalies padengti įsiskolinimą VMI, nes kaip nurodyta operatyvaus patikrinimo pažymoje, fiksuota kasos knygos išraše ataskaitiniu metu kasoje buvo gauta 28 914,16 Eur pajamų, ir šie pinigai galėjo būti panaudoti mokestinei nepriemokai dengti, tačiau to nebuvo padaryta.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog UAB „X“ vadovas A. R., žinodamas, jog jo vadovaujama įmonė turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui, vykdė atsiskaitymus su įmonės darbuotojais, kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, A. R. įmonės finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė tyčia, tokiu būdu pažeisdamas savo kreditoriaus – VMI prie FM teises. Jo veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Nuobaudos skyrimas.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu). Tačiau šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomi mokėjimai ne tik kitiems kreditoriams panaudojant A. R. kaip atskaitingam asmeniui pervestas lėšas, bet ir dalinai dengiama skola VMI. Iš esmės nusižengimas įvykdytas, siekiant išsaugoti įmonės veiklą, dėl staiga susidariusio įsiskolinimo, kurį visą padengus įmonės veiklos vykdyti nebūtų galėjusi. Taip pat teismas įvertina tai, jog nustatyta A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, dirbantis, baustas administracine tvarka, galioja 6 nuobaudos, visos baudos sumokėtos, neteistas, Sodros duomenimis jo pajamos iš darbinės veiklos yra nedidelės.
Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą nusižengimą paskirti nuobaudą – baudą, mažesnę nei nustatyta sankcijoje minimali riba.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pripažinti A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 500 (penkių) šimtų eurų baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.