Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-01-21 · Civilinė byla Nr. e2-2158-490/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-21
Bylos Nr.
e2-2158-490/2020
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01622-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
O. K.
Civilinė byla Nr. e2-2158-490/2020Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01622-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.6.6.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 21 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė,sekretoriaujant Loretai Bražinskienei,dalyvaujant ieškovei J. M., jos atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei O. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės O. K. 4 000 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė yra jos tėvo brolio sutuoktinė. Šalių santykiai buvo gana draugiški, atsakovė du kartus per mėnesį atvažiuodavo pas ieškovę į svečius, jos dažnai kalbėdavosi telefonu. 2018 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje atsakovė paskambino ieškovei ir paprašė paskolinti pinigų. Atsakovė gyveno penktame namo aukšte, jai buvo sunku laipioti laiptais, todėl ji nurodė, kad ketina pasikeisti butą ir keltis gyventi į pirmą aukštą, tačiau, norinčių keistis butus, asmenų nesurado. Tuomet atsakovė nutarė pirkti butą pirmame aukšte, o vėliau savo butą parduoti. Kalbėdama telefonu atsakovė informavo ieškovę, kad anūkas jai paskolina 15 000 Eur butui įsigyti. Taip pat nurodė, kad butą ji ketina įsigyti už 19 000 Eur, jai trūksta 4 000 Eur, todėl paprašė ieškovės trūkstamą sumą paskolinti. Ieškovė sutiko paskolinti atsakovei 4 000 Eur. Kadangi jos yra giminaitės, ieškovė, pasitikėdama atsakove, rašytinės paskolos sutarties nesudarė. Atsakovė pinigus žadėjo gražinti per du mėnesius. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 28 d. į atsakovės nurodytą sąskaitą pervedė 4 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė – paskola. Atsakovė ieškovei pinigų sutartu laiku negražino. Keletą kartų atsakovė telefonu žadėjo grąžinti skolą, tačiau to iki kreipimosi į teismą dienos nepadarė. Vėliau pradėjo ieškovei kalbėti, kad ji minėtus pinigus jai padovanojo, todėl ji neketina ieškovei gražinti jokių pinigų.

Dalyvaudama teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovės atstovas prašė byloje priimti sprendimą už akių, atsakovei be pateisinamos priežasties neatvykus į teismo posėdį, apie kurį ji tinkamai ir laiku informuota.

Atsiliepimas

Atsakovė O. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės teigimu, ieškovė ieškinyje nurodė melagingas ir realios tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Ieškovė yra jos giminaitė, todėl jos dažnai bendravo, vyko į svečius, kalbėdavosi telefonu. Atsakovė niekada ieškovės nėra prašiusi paskolinti ar padovanoti jai pinigų. Vieno pokalbio metu ieškovė atsakovei prasitarė, kad ji sunkiai serga ir, jog jos laukia operacijos, todėl ieškovė, jausdama sąžinės graužatį, nutarė iki operacijos atlyginti atsakovei padarytą skriaudą, padovanodama pinigų sumą, kurios pokalbio metu ji neįvardino. Gavusi informacinio pobūdžio SMS žinutę telefone ir pamačiusi sąskaitoje pervestą 4 000 Eur sumą, ji suprato, kad ieškovė kalbėjo rimtai ir ji tai priėmiau kaip dovaną. Atsakovės banko sąskaitos numerį ieškovė turėjo ir žinojo jau seniai, ji atsakovei gimtadienio progą padovanojo ir pervedė į banko sąskaitą 100 Eur, bankinius pavedimus taip pat darydavo sveikindama vardadienio proga. Ieškovės argumentai, kad ji iš jos norėjo pasiskolinti 4 000 Eur dviem mėnesiams, yra melagingi ir neatitinka realios tikrovės, kadangi ji, gaudama mažą pensiją, niekada nebūtų sugebėjusi grąžinti ieškovei tokio dydžio paskolos. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos, ji su ieškove bendraudavo, o pastaroji niekada nebuvo užsiminusi apie 4 000 Eur skolos grąžinimą. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad ji įrodė visas aplinkybes, kurių pagrindu galima konstatuoti paskolos teisinių santykių buvimą. Ieškovės pateiktas banko mokėjimo nurodymas patvirtina tik pinigų pervedimo faktą, tačiau ne jų tikrąjį pervedimo pagrindą. Šie ieškovės įrodymai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (procesinis pasyvumas kaip sąlyga tokiam sprendimui priimti), o į posėdį atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Kitaip tariant, sprendimas už akių gali būti priimtas, kuomet būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė į teismo posėdį, apie kurį ji buvo tinkamai ir laiku informuota, siunčiant atsakovei adresuotus procesinius dokumentus jos gyvenamosios vietos adresu (CPK 123 straipsnio 4 dalis), neatvyko. Atsakovė, 2019 m. spalio 30 d. pateikusi byloje atsiliepimą, daugiau bylos eiga nesidomėjo, į 2019 m. lapkričio 26 d., 9 val., vykusį parengiamąjį teismo posėdį taip pat nebuvo atvykusi, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Prašymų atidėti 2020 m. sausio 14 d. bylos nagrinėjimą negauta, todėl byloje priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė J. M. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), į atsakovės O. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 28 d. pervedė 4 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė – paskola. 2019 m. rugsėjo 11 d. ieškovės atstovas paruošė atsakovei raginimą grąžinti skolą, kurį išsiuntė jai registruota pašto siunta.

Byloje kilo ginčas, ar tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. Tarp šalių nekilo ginčo dėl fakto, kad ieškovė pervedė atsakovei 4 000 Eur į atsakovės sąskaitą banke, todėl šį faktą teismas pripažįsta nustatytu. Tačiau tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovės banko pavedimu pervesti pinigai atsakovei buvo paskolos sutarties dalykas, kaip nurodo ieškovė, ar jie buvo padovanoti atsakovei pačios ieškovės iniciatyva, kaip nurodo atsakovė, ir kurių ieškovė iki kreipimosi į teismą dienos atsakovės nebuvo reikalavusi grąžinti. Šio ginčo esmę sudaro tai, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta raštu, o ginčo šalys, t. y. ieškovė ir atsakovė skirtingai interpretuoja sutartinių santykių turinį.

CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. CK 6.871 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. Kadangi ieškovė teigia paskolinusi atsakovei 4 000 Eur, tai ši sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma.

CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (su tam tikromis išimtimis neleidžiamas rėmimasis liudytojų parodymais) (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu. Taigi, paskolos santykius patvirtina rašytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad CK 6.871 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami atvejai, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-430/2013).

Pažymėtina ir tai, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą, t. y. šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas. Į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015). Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia, t. y. aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka ieškovei (CPK 12, 178 straipsnis).

Byloje ginčas kilo dėl paskolos sutarties, kuri pagal įstatymą turi būti sudaroma paprasta rašytine forma, sudarymo fakto. Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl paskolos grąžinimo, savo reikalavimą grindžia 2018 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo pavedimu, kuriuo ji atsakovei pervedė 4 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama – „Paskola“, t. y. ieškovė teigia, kad egzistuoja faktas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjai ir nurodo, kad tarp šalių buvo sudaryta tikslinė paskolos sutartis, kurios tikslas – sumokėti paskolinamą sumą už naujai įsigyjamą butą. Atsakovė ieškovei buvo nurodžiusi, kad kitą dalį pinigų už butą atsakovei buvo davęs anūkas. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodydama, kad ieškovės pervesti jai pinigai buvo ne paskolos sutarties dalykas, o dovana jai.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011, ir joje nurodyta praktika). Taigi, mokėjimo pavedimas, kuriame būtų įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui faktą, leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Šiuo atveju ieškovė, mokėjimo pavedimu pervesdama atsakovei lėšas, nurodė paskirtį – „Paskola“.

Taigi, teismo vertinimu, 2018 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo pavedimas atitinka paskolos sutarties reikalavimus. Ieškovei aiškiai įvardijus piniginių lėšų pervedimo paskirtį, yra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. yra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjos) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjai egzistavimas. mokėjimo pavedimo paskirtis įrodo paskolos sutarties sudarymo faktą ir patvirtina, kad šie pinigai buvo paskolos sutarties dalykas, o ne kitokios rūšies prievolės dalykas. Nagrinėjamu atveju, ieškovės 2018 m. rugpjūčio 28 d. pavedime atsispindi prievolė grąžinti atsakovės gautą paskolą. Nors atsakovė neigė, jog pervesti pinigai buvo jai skolinami, teigė, kad tai buvo ieškovės dovana jai, tačiau pavedime nurodyta jo paskirtis įrodo, kad šie pinigai buvo suteikti atsakovei kaip paskola. Įvertinant tai, kad šalis siejo artimi draugiški (giminystės) santykiai (šią aplinkybę nurodė abi šalys), mokėjimo pavedimu pervestos lėšos, šalims nesudarius atskiros rašytinės paskolos sutarties, nagrinėjamu atveju gali būti kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios paskolos teisinius santykius. Ieškovės teigimu, kadangi šalis siejo giminystės ryšiai, atsakovė žodžiu jai pažadėjo grąžinti paskolą per du mėnesius, todėl, nieko blogo neįtardama, ji rašytinės sutarties nesudarė, pasitikėdama atsakove. Teismui atsakovė nepateikė kitų rašytinių dokumentų, kuriuose būtų išreikšta kita paskolos davėjos valia, t. y. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad mokėjimo pavedimu buvo perduotas ne paskolos dalykas, o dovana ar pan. Dėl to, byloje esant duomenims, kuriuose užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjai faktas, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė įrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimą – paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjos nuosavybėn.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 4 000 Eur skolą yra pagrįstas, todėl skola priteisiama iš atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteisiamos ieškovei turėtos bylinėjimosi išlaidos – 90 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 250 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 6,77 Eur, jos priteisiamos iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) skolą ir 340 Eur (trijų šimtų keturiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,77 Eur (šešių eurų 77 centų) pašto išlaidas, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolanta Damulienė