- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- 2S-2141-601/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00512-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Suinteresuotas asmuo
- O. R., Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens O. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-3209-1219/2025 pagal pareiškėjo antstolio V. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą, suinteresuoti asmenys – O. R., Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis V. D. vykdo priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. eI3-6198-583/2022. Vykdomajame rašte nurodyta teismo sprendimo rezoliucinė dalis: „Pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos prašymą tenkinti. Įpareigoti atsakovą O. R. per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2021 m. liepos 21 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) suformuluotus reikalavimus.“ Kadangi skolininkas O. R. nustatytu terminu teismo sprendimo neįvykdė, antstolis 2025 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Telšių apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas skirti skolininkui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d.
2. Antstolio teigimu, vykdomoji byla pradėta siekiant užtikrinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2021 m. liepos 21 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymą, kuriuo O. R. buvo įpareigotas laikyti laukinius gyvūnus – danielius ir tauriuosius elnius – nepažeidžiant 2020 m. liepos 31 d. išduotų leidimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąlygų, t. y. laikyti juos (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj., tik žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 11 ha) arba gauti naują leidimą laikyti gyvūnus kituose sklypuose, jei ketinama tęsti veiklą didesniame plote. Antstolis konstatavo, kad O. R. teismo įpareigojimų neįvykdė, tai patvirtina vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis antstolio aktas apie teismo sprendimo neįvykdymą. Šiame akte pažymėta, kad skolininkas nesiėmė jokių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti ir nevykdė antstolio reikalavimų. Teismo nustatytas vieno mėnesio terminas sprendimo įvykdymui pasibaigė 2024 m. rugpjūčio 24 d. Antstolis 2025 m. gegužės 20 d. raštu teismą papildomai informavo, kad nei skolininkas, nei išieškotojas nepateikė jokių duomenų, jog privalomasis nurodymas būtų įvykdytas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo O. R. prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir teritoriniai jo padaliniai nėra institucijos, turinčios įgaliojimus spręsti privačių žemės sklypų savininkų ginčus dėl sklypų ribų. Inspektoriai neturi techninių priemonių, leidžiančių nustatyti tikslias besiribojančių žemės sklypų ribas, o jų atliekami matavimai nėra privalomi, kol neatlikti kadastriniai matavimai ir ribos nepatvirtintos Nacionalinėje žemės tarnyboje bei neįregistruotos VĮ „Registrų centras“. O. R. teigimu, Inspekcijos darbuotojai neturi teisinio pagrindo konstatuoti gretimų sklypų ribų pažeidimų ar įpareigoti savininkus tikslinti ribas. Tuo tarpu Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310, nereikalauja pateikti absoliučiai tikslių žemės sklypų matavimo duomenų, t. y. nereikalaujama, kad sklypams būtų atlikti kadastriniai matavimai.
Šalies argumentai
4. O. R. taip pat nurodė, kad žemės sklypus, kuriuose laikomi laukiniai gyvūnai, jis perėmė iš savo tėvo A. R., o dėl ginčų su gretimų sklypų savininkais kadastriniai matavimai dar neatlikti. Pasak jo, užtverti plotai niekada nesikeitė, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo padidinta laikymo teritorija ar kad teismo sprendimas nevykdomas. 2024 m. jis inicijavo kadastrinių matavimų atlikimą ir 2024 m. lapkričio 14 d. sudarė sutartį su matininku Š. V., tačiau matavimai iki šiol neatlikti. Kadangi tikslios sklypų ribos nenustatytos, O. R. negali savavališkai keisti aptvaro ribų, nes tokiu atveju galėtų būti pažeistos kaimyninių sklypų savininkų teisės. O. R. taip pat teigė ne kartą kreipęsis į antstolį V. D., prašydamas konkrečiai nurodyti, kokiu būdu turėtų koreguoti aptvaro ribas, nes vien abstraktus nurodymas įvykdyti teismo sprendimą nesuteikia teisės pažeisti kitų asmenų teisių. Jis prašė, kad antstolis, pasitelkęs vykdytojus, pats organizuotų tvoros perkėlimą, o išlaidas padengtų O. R., tačiau antstolis tokių veiksmų nesiėmė. O. R. tvirtina, kad teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas tik atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, todėl, kol šie neatlikti, skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą nėra pagrindo, nes jis to padaryti objektyviai negali.
5. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašė antstolio pareiškimą tenkinti, skiriant skolininkui O. R. iki 300 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Departamento teigimu, O. R. sąmoningai nevykdo teismo sprendimo, nors turi realią galimybę jį įvykdyti. Jam buvo įteiktas teismo sprendimas ir antstolio reikalavimas, tačiau įpareigojimas liko neįvykdytas be objektyvių priežasčių. Ginčai dėl gretimų žemės sklypų ribų neturi įtakos šios bylos sprendimui, nes aptverta teritorija yra gerokai didesnė nei leidžiama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Telšių apylinkės teismas skundžiama 2025 m. liepos 3 d. nutartimi antstolio V. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino, t. y. skyrė O. R. 2,00 Eur baudą už kiekvieną Regionų administracinio teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eI3-6198-583/2022 neįvykdymo dieną, nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d., išieškotojo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai.
7. Teismas tokį sprendimą priėmė, nustatęs, jog antstolio kontoroje vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje pagal Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų vykdomąjį raštą Nr. eI3-6198-583/2022, O. R. per vieną mėnesį neįvykdė Inspekcijos 2021 m. liepos 22 d. privalomajame nurodyme suformuluotų reikalavimų – laukinius gyvūnus laikyti tik sklypuose, kuriems išduoti leidimai (bendras plotas 11 ha), arba gauti naują leidimą. Teismas atsižvelgė į tai, jog vykdomojoje byloje fiksuota, kad antstolis 2024 m. spalio 28 d. priėmė patvarkymą priimti dokumentą vykdyti, surašė sprendimo neįvykdymo aktą ir pakartotinius reikalavimus, o 2025 m. kovo 25 d. dar kartą konstatavo sprendimo neįvykdymą. Teismas taip pat akcentavo, kad Inspekcijos 2025 m. kovo 3 d. apžiūros aktas patvirtina, jog gyvūnai laikomi ir sklypuose be leidimo, vartai tarp sklypų atviri, todėl konstatuotina, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Atsižvelgdamas į tai, kad vykdymo funkcijos yra suteiktos antstoliui, kurio reikalavimai privalomi, už jų ir teismo sprendimų nevykdymą gali būti taikomos procesinės nuobaudos – baudos, ir nenustatęs jokių duomenų apie realius sprendimo vykdymo veiksmus, teismas sprendė, kad O. R. nevykdo pareigos be objektyvių pateisinamų priežasčių. Nustatydamas baudos dydį, teismas vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei tuo, jog anksčiau bauda O. R. nebuvo skirta. Teismas išaiškino suinteresuoto asmens, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo antstolio reikalavimo vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo O. R. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolio pareiškimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1.1. Suinteresuotas asmuo teigia, kad jo laikomų laukinių gyvūnų aptvaro plotas neviršija 11 ha, todėl jis nepažeidė išduotų leidimų sąlygų. Aptvaro ribos nuo jo tėvo A. R. perimtų sklypų laikų nėra keistos, todėl nėra pagrindo teigti, jog teritorija padidinta ar kad pažeistos nustatytos ribos;
1.2. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad dėl ginčų su gretimų sklypų savininkais nėra atlikti kadastriniai matavimai, todėl žemės sklypų ribos nėra aiškiai nustatytos. Dėl šios priežasties jis objektyviai negali tiksliai įvykdyti teismo sprendimo, nes nežino, kur tiksliai turi būti perkeltas aptvaras. Nei antstolis, nei išieškotojas nenurodė konkrečių vietų, į kurias turėtų būti perkelta tvora, todėl jis neturi galimybės nustatyti ribų be specialių žinių ar įrangos;
1.3. Suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad ne kartą kreipėsi į antstolį prašydamas konstatuoti teismo sprendimo įvykdymo negalimumo faktą, tačiau šis prašymų nenagrinėjo. Skolininkas taip pat teigia, kad išieškotojas neturi įgaliojimų spręsti privačių žemės sklypų ribų klausimų ar konstatuoti pažeidimų, nes jos darbuotojai neturi teisinių ir techninių priemonių tiksliai nustatyti ribas;
1.4. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad 2024 m. pats inicijavo savo žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą ir sudarė sutartį su matininku Š. V., tačiau darbai iki šiol nebaigti. Jis pasirengęs perkelti aptvarą, jei būtų aiškiai nurodyta vieta, kur tai daryti, kad nebūtų pažeistos kaimyninių sklypų savininkų teisės;
1.5. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės, patvirtintos 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310, nereikalauja pateikti tikslių kadastrinių duomenų prašant leidimų laikyti laukinius gyvūnus. Todėl išieškotojo reikalavimai, jo nuomone, neturi teisinio pagrindo;
1.6. Suinteresuotas asmuo nesutinka, kad teismas baudą paskyrė skaičiuojant ją nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d., nors antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo teismui pateiktas tik 2025 m. balandžio mėnesį, todėl sprendimo dalis dėl laikotarpio taikymo, jo nuomone, yra nepagrįsta.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Antstoliui nesutiekta teisė kvestionuoti įsiteisėjusių teismų sprendimų ir jų pagrindu išduotų vykdomųjų raštų. Todėl bet kokio pobūdžio skolininko argumentai, jog antstolis privalo nurodyti vietas, į kurias turi būti perkelti tvoros stulpai tam, kad aptvaras sumažėtų iki reikiamo dydžio, yra atmestini kaip nepagrįsti;
2.2. Skolininkas neturi teisinio pagrindo teismo sprendimo neįvykdymo argumentuoti atitinkamų (matininko) žinių neturėjimu ir/ar matavimų neatlikimu dėl trečiojo asmens veiksmų. Būtent skolininkas įpareigotas vykdyti teismo sprendimą ir tik nuo paties skolininko veiksmų priklauso ar teismo sprendimas bus įvykdytas;
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Regionų administracinis teismas 2022 m. spalio 31 d. sprendimu skolininką O. R. įpareigojo privalomojo reikalavimo nurodymus įvykdyti per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo skirtas vieno mėnesio sprendimo įvykdymo terminas suėjo 2024 m. rugpjūčio 24 d. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolininkui skyrė baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
3.1. Departamentas 2024 m. spalio mėnesį atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad O. R. vis dar laiko laukinius gyvūnus – danielius ir tauriuosius elnius – sklypuose, kuriems neturi galiojančio leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), taip pažeisdamas 2020 m. kovo 5 d. išduotų leidimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąlygas. Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas tik iš dalies – aptvaras sumažintas sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuo 12,4 ha iki 10,88 ha, tačiau sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyvūnai laikomi neteisėtai;
3.2. Departamentas pabrėžia, kad teismo sprendimas laikomas įvykdytu tik tada, kai atliekami konkretūs veiksmai, visiškai atitinkantys sprendimo turinį. Įsiteisėjusį teismo sprendimą privalo vykdyti pats O. R., o ne antstolis ar išieškotojas. Jie neprivalo nurodyti, kaip tiksliai turėtų būti sumažintas aptvaras ar kur turi būti perkelti tvoros stulpai – tai yra skolininko atsakomybė ir pareiga;
3.3. Atskirajame skunde teisingai pažymima, kad Departamento pareigūnai nėra įgalioti spręsti privačių žemės sklypų savininkų ginčų dėl ribų, tačiau šioje byloje Departamentas tokių ginčų nesprendė ir jokių veiksmų, susijusių su ribų nustatymu, neatliko. Departamento vertinimas buvo grindžiamas faktiniu aptvarų išsidėstymu ir faktu, kad gyvūnai laikomi sklypuose, kuriems leidimų nėra;
Šalies argumentai
3.4. O. R. deklaratyviai teigia inicijavęs kadastrinius matavimus, tačiau nuo 2021 m. liepos mėn., kai buvo išduotas privalomasis nurodymas, jis nesiėmė jokių realių veiksmų jam įvykdyti. Skunde nepateikta jokių konkrečių faktinių ar teisinių aplinkybių, kurios pagrįstų, kodėl kadastriniai matavimai iki šiol neatlikti. Tokia neveika rodo, kad skolininkas sąmoningai delsia vykdyti teismo sprendimą ;
Žemesnės instancijos teismas
3.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad O. R. be objektyvių priežasčių neįvykdė Regionų administracinio teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimo, todėl jam pagrįstai paskirta bauda už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d., kai pasibaigė teismo nustatytas vieno mėnesio įvykdymo terminas. Atskirojo skundo argumentai šių aplinkybių nepaneigia, todėl skundžiamą nutartį naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui paskirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Iš šios civilinės bylos, prie jos prijungtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinės bylos Nr. eI3-6198-583/2022 medžiagos nustatyta, kad:
2.1. Aplinkos apsaugos agentūra 2020 m. kovo 5 d. O. R. išdavė leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. (duomenys neskelbtini). Leidime, be kita ko, nurodyta, kad leidžiama nelaisvėje laikyti danielius; aptvaro adresas – (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini)k., žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); aptvaro dydis – 110 000 m² (11,00 ha).
2.2. Aplinkos apsaugos agentūra 2020 m. kovo 5 d. O. R. išdavė leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. (duomenys neskelbtini). Leidime, be kita ko, nurodyta, kad leidžiama nelaisvėje laikyti tauriuosius elnius; aptvaro adresas – (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini)k., žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); aptvaro dydis – 110 000 m² (11,00 ha).
2.3. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2021 m. liepos 16 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad O. R. neteisėtai padidino aptvaro ribas nuo 11 ha iki 12,4 ha, t. y. 1,4 ha didesniame aptvaro plote laiko laukinius gyvūnus – danielius ir tauriuosius elnius, pažeisdamas 2020 m. kovo 5 d. išduotų leidimų laikyti nelaisvėje gyvūnus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas ir/ar neturėdamas leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. 12,4 ha žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pažeidė Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 9 punkto reikalavimus.
2.4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas 2021 m. liepos 21 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, O. R. nurodyta laikyti laukinius gyvūnus – danielius ir tauriuosius elnius nepažeidžiant 2020 m. liepos 31 d. [teismo vertinimu, turėtų būti – 2020 m. kovo 5 d.] išduotų leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąlygų, tai yra laikyti (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., tik žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 11 ha) ar gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., kituose žemės sklypuose, jeigu ir toliau ketinama laikyti laukinius gyvūnus didesniame plote ir kituose žemės sklypuose. Privalomojo nurodymo reikalavimus nurodyta įvykdyti iki 2021 m. spalio 1 d.
2.5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. spalio 14 d. posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytą siūlymą, nusprendė pratęsti Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto duoto privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. kovo 31 d.
2.6. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnas 2022 m. gegužės 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo O. R. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. laiku neįvykdytą 2021 m. liepos 21 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) su pratęsimu (2021 m. spalio 14 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini)), pasiūlė iki 2022 m. birželio 16 d. sumokėti 75 Eur baudą.
2.7. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3-63-3-01076-2022-5, įpareigojo O. R. per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2021 m. liepos 21 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) suformuluotus reikalavimus. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. liepos 24 d.; terminas įpareigojimui įvykdyti baigėsi 2024 m. rugpjūčio 24 d.
2.8. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2024 m. spalio 17 d. patikrinimo akte Nr. 4522, konstatavo, kad O. R. neteisėtai laiko laukinius gyvūnus – danielius ir tauriuosius elnius, pažeisdamas 2020 m. kovo 5 d. išduotų leidimų laikyti nelaisvėje gyvūnus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas ir/ar neturėdamas leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Privalomasis nurodymas įvykdytas iš dalies, t. y. aptvaras sumažintas sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 12,4 ha iki 10,88 ha, tačiau kituose sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir toliau laiko nelaisvėje laukinius gyvūnus be Aplinkos apsaugos agentūros leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus.
2.9. Antstolis V. D. 2024 m. spalio 28 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 29 d. priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 29 d. priėmė pakartotinį reikalavimą vykdyti privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 18 d. priėmė pakartotinį įpareigojimą Nr. (duomenys neskelbtini).
2.10. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2025 m. kovo 3 d. teritorijos apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad, 2025 m. vasario 27 d. atlikus aptvaro apžiūrą, nustatyta, jog žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 12,4 ha teritorijoje laikomi laukiniai gyvūnai danieliai ir taurieji elniai. Sklypuose (Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nėra perkelta tvora pagal sklypų teritorijas. Taip pat naujai įrengtos tvoros (sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) vartai buvo atidaryti, todėl pareigūnai konstatavo, jog gyvūnai gali laisvai vaikščioti visuose sklypuose, kuriuose nėra Aplinkos apsaugos agentūros leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, ir padarė išvadą, kad privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytas.
2.11. Antstolis V. D. 2025 m. kovo 25 d. priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, jog O. R. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2021 m. liepos 22 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdė.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo be objektyvių pateisinamų priežasčių nevykdo teismo sprendimo, kuriuo jis įpareigotas įvykdyti privalomąjį nurodymą, todėl tokį elgesį pripažino CPK 771 straipsnio 6 dalies pažeidimu, užtraukiančiu procesinę atsakomybę. Apeliantas šį teismo sprendimą ginčija teigdamas, kad išieškotojas nėra įgaliotas spręsti privačių žemės sklypų ribų klausimų ar konstatuoti pažeidimų. Juolab, kad, šiuo atveju, jo teigimu, laukinių gyvūnų aptvaro plotas neviršija 11 ha, aptvaro ribos nuo tėvo A. R. perimtų sklypų laikų nėra keistos, o dėl ginčų su gretimų sklypų savininkais neatlikti kadastriniai matavimai, todėl žemės sklypų ribos nėra aiškiai nustatytos ir jis objektyviai negali tiksliai įvykdyti teismo sprendimo, nežinodamas, kur turėtų būti perkelta tvora. Apeliantas pažymi, kad yra pasirengęs perkelti aptvarą, jei jam būtų aiškiai nurodyta vieta, kur tai padaryti. Be to, jis akcentuoja, kad Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės nereikalauja tikslių kadastrinių duomenų išduodant leidimus laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje, todėl, jo manymu, nėra pagrindo skirti baudą ir ypač ją skaičiuoti nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d., kai antstolio pareiškimas teismui pateiktas tik 2025 m. balandį. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas šiems argumentams pritarti negali.
14. Pažymėtina, kad pagal CPK 18 straipsnio nuostatas, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
15. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis, 771 straipsnio 6 dalis). Pagal 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
16. Apelianto argumentai dėl tariamo aptvaro atitikimo leidimų sąlygoms nepagrįsti įrodymais. Nors jis tvirtina, kad aptvaro plotas neviršija 11 ha, šiai aplinkybei pagrįsti byloje nepateikta jokių duomenų – nei planų, nei matavimų, nei kitų patikimų įrodymų. Tuo tarpu tiek Departamento 2021 m. liepos mėnesį atlikto planinio patikrinimo akte, tiek 2024 m. spalio mėnesį atlikto neplaninio patikrinimo akte, tiek 2025 m. vasarį atliktos teritorijos apžiūros akte aiškiai konstatuota, kad laukiniai gyvūnai laikomi ir kituose sklypuose, kuriems leidimas neišduotas. Apeliantas šių patikrinimo rezultatų neginčijo, neskundė privalomojo nurodymo, todėl laikytina, kad jis sutiko su šiuose dokumentuose užfiksuotomis aplinkybėmis. Be to, apelianto pozicija yra nenuosekli – viena vertus, jis tvirtina, kad pažeidimo nėra, kita vertus, pripažįsta, kad aptvarą jis perkeltų, jeigu žinotų į kurią tiksliai vietą jį perkelti. Toks prieštaringumas rodo, kad apeliantas suvokia savo pareigą įvykdyti privalomąjį nurodymą, tačiau jo sąmoningai nevykdo.
17. Teismas pažymi, kad nuo privalomojo nurodymo surašymo 2021 m. liepos mėnesį praėjo daugiau kaip ketveri metai, tačiau apeliantas iki šiol neatliko jokių realių veiksmų aptvaro perkėlimui ar leidimų sąlygų įvykdymui. Vien deklaratyvus teiginys, jog „inicijuoti kadastriniai matavimai“, kai per tokį laikotarpį jokių rezultatų nepasiekta, negali būti laikomas objektyvia kliūtimi vykdyti teismo sprendimą.
18. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį būtent skolininkas privalo imtis aktyvių veiksmų teismo sprendimo įvykdymui. Nei antstolis, nei išieškotojas neprivalo nurodyti, kaip konkrečiai turi būti įvykdytas sprendimas – tai yra skolininko atsakomybės sritis. Todėl apelianto teiginiai, kad jam nebuvo tiksliai nurodyta, kur perkelti tvorą, negali būti laikomi pateisinama priežastimi nevykdyti teismo sprendimo.
19. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas sąmoningai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir privalomojo nurodymo reikalavimų, nors tam nėra jokių objektyvių kliūčių. Jo argumentai grindžiami subjektyviais vertinimais, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies taikymo laikytina pagrįsta ir teisėta.
20. Apelianto argumentai dėl išieškotojo įgaliojimų taip pat atmestini. Išieškotojas – Departamentas – pagal teisės aktus turi teisę tikrinti, kaip laikomasi išduotų leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus sąlygų, bei reikalauti pašalinti nustatytus pažeidimus. Šis patikrinimas nėra susijęs su žemės sklypų ribų nustatymu ar kadastrinių duomenų tikrinimu, o tik su faktinėmis aplinkybėmis, ar laukiniai gyvūnai laikomi leistinose teritorijose. Byloje nėra duomenų, kad Departamentas būtų sprendęs privačių žemės sklypų ginčus ar atlikęs ribų matavimus, todėl apelianto teiginiai šiuo aspektu laikytini deklaratyviais ir nesusijusiais su bylos dalyku.
21. Apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai paskyrė baudą, ją skaičiuodamas nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d., taip pat atmestinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimas įsiteisėjo 2024 m. liepos 24 d., o juo O. R. buvo įpareigotas per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimus. Taigi teismo nustatytas terminas sprendimo įvykdymui pasibaigė 2024 m. rugpjūčio 24 d., ir būtent nuo šios dienos skolininkas laikytinas nevykdančiu teismo sprendimo. Todėl baudos skyrimas nuo šios datos atitinka CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, pagal kurias bauda gali būti skiriama už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, skaičiuojant nuo termino pabaigos. Tai, kad antstolis į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo kreipėsi vėliau, nekeičia šios aplinkybės ir nepanaikina atsakomybės už sprendimo nevykdymą. Antstolio kreipimosi data lemia procesinės bylos inicijavimą, tačiau neturi įtakos faktinei sprendimo nevykdymo pradžiai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bauda turi būti skaičiuojama nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d., t. y. nuo dienos, kai pasibaigė teismo nustatytas terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, ir šiuo aspektu apelianto argumentai laikytini teisiškai nepagrįstais.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad apeliantas sąmoningai nevykdo teismo sprendimo. Antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, kurie apelianto nėra nuginčyti jokiais objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantui bauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, nėra pagrindo ją panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą bei pateikė pakankamus motyvus, pagrindžiančius, kad paskirta bauda atitinka įstatymo tikslus ir yra būtina siekiant užtikrinti teismo sprendimo privalomumą ir vykdymo proceso efektyvumą.
23. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Telšių apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus bei nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.