Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Žyvilei Dargytei, Germinai Nabažienei, dalyvaujant prokurorėms Olgai Alibajevai, Vijoletai Meškauskienei, nukentėjusiajam J. R., jo atstovui advokatui Vidui Peikšteniui, kaltinamojo gynėjui advokatui Adomui Jonauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-08-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 15 parų arešto bausme, kurią yra atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, tai yra, jis 2011 m. liepos 6 d. apie 22.35 val. Mažeikių mieste, Draugystės g. ties namu Nr. 42, kartu su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla yra išskirta, nukentėjusiajam J. R. sudavė rankomis ir kojomis, ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kiekį smūgių, po to nukentėjusiajam nuvirtus, asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, koja spyrė ne mažiau du kartus į galvą, padarydamas: galvos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, hematomą galvos smegenėlėse, apatinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžius, muštinę veido žaizdą, psichikos sutrikimą dėl galvos smegenų traumos, tokiais veiksmais nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų, sutrikdė J. R. sveikatą.

Be to, K. K. pažeidė viešąją tvarką, tai yra, jis 2011 m. liepos 6 d. apie 22.35 val. Mažeikių mieste, Draugystės g. ties namu Nr. 42, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, kartu su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla yra išskirta, nukentėjusiajam J. R. sudavė rankomis ir kojomis, ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kiekį smūgių, po to nukentėjusiajam nuvirtus, asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, koja spyrė ne mažiau du kartus į galvą, padarydamas: galvos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, hematomą galvos smegenėlėse, apatinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžius, muštinę veido žaizdą, psichikos sutrikimą dėl galvos smegenų traumos, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą J. R., tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 9651,62 Lt civilinį ieškinį, Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 8318,74 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui.

Kaltinamojo K. K. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir išdėstytais įrodymais, tai yra liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, kito kaltinamojo, dėl kurio byla yra išskirta, parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis, jo paties prisipažinimu ir parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, yra mano, kad K. K. padarė jam kaltinime inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų, t.y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-58/2009).

Motyvuojamoji dalis

Iš teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtų įrodymų matyti, jog kaltinamasis kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, 2011-07-06, apie 22.35 val., viešoje vietoje, prie Draugystės g. 42 namo, Mažeikiuose, matant aplinkiniams žmonėms ir kaltinamajam tai matant, žinant ir suvokiant, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios dėl menkavertės priežasties, dėl apsvaigusių žmonių žodinio nesusikalbėjimo, pasireiškusio jo pykčio ir smurto proveržiu, siekdamas pademonstruoti savo jėgą ir agresiją, tyčia sudavė rankomis ir kojomis smūgius nukentėjusiajam, dėl ko nukentėjusysis nuvirto, ir po to ne mažiau du kartus nukentėjusiajam koja spyrė asmuo, dėl kurio byla išskirta, tokiais veiksmai nukentėjusiajam J. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Teisme buvo gautas nukentėjusiojo J. R. prašymas perkvalifikuoti kaltinamojo K. K. padarytą nusikaltimą iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., į 135 str. 2 d. 8 p. (tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų), kadangi nukentėjusysis manė, kad jo patirti sužalojimai sukėlė ne nesunkų, o sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b.l. 127).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tyčia padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į papildomą specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir nebuvo nustatyti sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., į 135 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti nėra jokio pagrindo.

Be to, K. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir atitinka visus šio nusikaltimo sudėties būtinuosius požymius, nes jis viešoje vietoje – Mažeikių mieste, Draugystės g. ties namu Nr. 42, įžūliais veiksmais, tai yra kitų žmonių akivaizdoje padarytais kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, neleistinais, akivaizdžiai agresyviais ir moralės požiūriu nepriimtinais, aplinkinius žmones šokiruojančiais veiksmais, pasireiškiančiais fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį J. R., sukeliant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia, noru parodyti savo agresiją, jėgą, valdžią. Jis suvokė, kad jo elgesys nukreiptas ne tik prieš konkretų asmenį, kurio užsipulti neturėjo jokio pa­grindo ar tikslo, bet ir tai, kad tokiais veiksmais pažeidžia visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, nes mu­šimo faktą matė ir kiti žmonės.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje tokios veikos, kuriomis nesunkiai sutrikdoma žmogaus sveikata dėl chuliganiškų paskatų, ir neteisėti veiksmai atliekami viešoje vietoje kvalifikuojami pagal nusikalstamų veikų sutaptį, tai yra pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., kadangi tais pačiais veiksmais, kurie atliekami tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, kėsinamasi į du objektus, tai yra žmogaus sveikatą ir viešąją tvarką.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas. Šis klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. R. ieškinio reikalavimus, pagrįstus rašytiniais įrodymais, iš kaltinamojo K. K. jam priteistina turtinė žala 1425,66 Lt (337,66 Lt + 1088,00 Lt) už sumokėtas gydymo paslaugas bei nukentėjusiojo ir jį lankiusių jo artimųjų kelionių į gydymo įstaigas išlaidas (2 t., 193-195, 196-200 b.l.).

Nukentėjusysis J. R. taip pat pateikė pažymą dėl dantų defekto pašalinimo, tai yra dantų protezavimo planą, kuriame atliktas paskaičiavimas ir nurodyta suma reikalinga šiai medicininei paslaugai, taip pat jis dėl to išdėstė žodinius paaiškinimus. Kaltinamasis ir civilinis atsakovas nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų paminėtus įrodymus. Atsižvelgiant į tai bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, civilinio ieškovo J. R. reikalavimas dėl 13 500,00 Lt dantų defekto pašalinimo tenkintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-511/2008, 2K-181/2012).

Taip pat nukentėjusysis J. R. prašo teismo priteisti iš kaltinamojo K. K. 1434,24 Lt jo gydymosi metu negautas pajamas ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (t. 2., 201-208, 3 t., 29-33 b.l.) Šios prašomos priteisti sumos kaltinamasi neginčijo. Reikalavimas priteisti 1434,24 Lt gydymosi metu negautų pajamų yra teisėtas ir pagrįstas ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika priteistinas nukentėjusiajam iš kaltinamojo K. K. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).

Iš viso nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. R. padaryta 16 359,90 Lt turtinė žala, kurios dalį, tai yra 500,00 Lt kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino bylos teisminio nagrinėjimo metu (3 t., 27 b.l.), todėl iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo K. K. nukentėjusiajam J. R. priteistina 15 859,90 Lt turtinė žala.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra ne tik turtinė, bet ir (ar) neturtinė žala.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė; Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009, 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai sužalojama asmens sveikata, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra sveikatos sužalojimo pobūdis ir pasekmės.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet į sukauptą teismų praktiką. Tai taikytina ir nustatant neturtinės žalos dydį.

Iš nukentėjusiojo J. R. civilinio ieškinio bei paaiškinimo teisiamojo posėdžio metu matyti, kad dėl neteisėtų K. K. ir asmens, dėl kurio byla išskirta, veiksmų, kurie nukentėjusiojo manymu sunkiai sutrikdė jo sveikatą, dėl to jis, pagal savo vertinimą, patyrė didelį fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinį - emocinį sukrėtimą. Fizinį skausmą bei su tuo susijusius nepatogumus patyrė ne tik įvykio metu, bet ir viso gydymosi ligoninėse metu, nes dėl sunkios galvos traumos teko ištverti labai nemalonias gydymo procedūras, operacijas ir didžiulę baimę, kad nebegalės gyventi ir jaustis taip, kaip iki šio įvykio. Kai prabudo iš komos Klaipėdoje, savęs nepažino, galva, veidas, skaudėjo, buvo mėlynas. Nosies kaulas ir žandikaulis buvo sulaužytas. Patyrė didelį smegenų sukrėtimą. Nuolat jautė skausmą, skaudėjo žandikaulį, galvą. Dėl sulaužyto žandikaulio negalėjo normaliai valgyti. Valgydavo su šaukštu košelę. Taip maitinosi apie mėnesį. Buvo depresija, net iki minčių apie savižudybę, su niekuo nenorėjo bendrauti, užsidarė savyje. Patyrė didelius išgyvenimus, vos neišsiskyrė su žmona, patyrė pažeminimą, sumažėjo bendravimo galimybės, nes ir pats su niekuo nenorėjo kalbėti, viską laikė savyje, dabar nors depresija praėjo, tačiau ir dabar turi didelių problemų su atmintimi ir galva, kurios atsiliepia vykdant jo tiesiogines darbines funkcijas, nes nuolat tenka užsirašinėti gaunamas užduotis, ir dabar vis dar jaučia galvos skausmus, žandikaulio sulaužymo liekamuosius reiškinius, nepatogumus, dėl kurio deformacijos vis dar negali protezuoti dantų. Dėl 2011-07-06 įvykio patyrė tiek fizinį, tiek dvasinį diskomfortą keliančių dalykų, tokių kaip šlapimo funkcijos sutrikimas, negalėjimas tinkamai maitintis, bendrauti su artimaisiais. Taip pat po įvykio jam visą laiką svaigsta galva, pasidarė irzlus, sunkiai užmiega bei miega naktimis, sutriko atmintis, viską nuolat pamiršta, negali naudotis savo dantų protezais, kadangi dėl žandikaulio lūžio ir dalies dantų netekimo, jie nebetinka. Anot medikų rekomendacijų odontologo paslaugomis bus galima naudotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių, kai visiškai sugis žandikaulis po atliktų operacijų. Dėl to jaučia diskomfortą bendraudamas. Visi šie reiškiniai 2011-07-06 įvykio pasekmės, kurios pasireikš dar ilgą laiką. Tiek iškart po įvykio, tiek ikiteisminio tyrimo metu K. K. ir asmuo, dėl kurio bylą išskirta, jo neatsiprašė, nesidomėjo jo sveikata, neieškojo galimybių su juo susiekti bei atlyginti jam padarytą turtinę ir/ar neturtinę žalą. Todėl teismo prašo iš kaltinamojo K. K. priteisti jam 50 000 Lt neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo J. R. nurodytas aplinkybes, jo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, depresiją, patirtą pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, matyti, kad kaltinamasis, su asmeniu dėl kurio byla išskirta, suduodami smūgius nukentėjusiajam padarė galvos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, hematomą galvos smegenėlėse, apatinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžius, muštinę veido žaizdą, psichikos sutrikimą dėl galvos smegenų traumos, tai nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nukentėjusysis ilgai gydėsi ligoninėse, patyrė dvi veido operacijas, tačiau pasak jo, yra reikalinga dar mažiausiai viena, visiškai nedarbingas buvo 100 kalendorinių dienų, dėl patirtų sužalojimų žandikaulio ir dantų defekto pašalinimas dar nėra baigtas, dėl ko yra patiriamas didelis diskomfortas ir nepatogumai, dėl padarytų sužalojimų, galvos traumos, dėl kurios reikėjo gydytis ir psichiatrijos ligoninėje, liekamųjų reiškinių - žandikaulio deformacijos, atminties sumažėjimo, laikytina, kad yra sumažintos karjeros galimybės, netgi yra rizika iš viso prarasti iki sužalojimo ir šiuo metu AB Orlen Lietuva dirbamą katilų operatoriaus – apeivio darbą, dėl sužalojimo nebegali naudoti įprastais normaliam gyvenimui reikalingais veiksniais, nes negali normaliai valgyti, maitintis, kalbėti, bendrauti ir pan. Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamasis K. K. yra jauno amžiaus, darbingas žmogus, tačiau turi sveikatos problemų dėl kojos, šiuo metu niekur oficialiai nedirbantis, gauna socialinę pašalpą, yra registruotas darbo biržoje, nesusituokęs, neigiamų charakterizuojamų bruožų seniūnija, kurioje jis gyvena, nenurodė, neturintis savo vardu jokio registruoto turto, be to, savo kaltais veiksmais J. R. padarė ir 16 359,90 Lt turtinę žalą, kurios dalį, tai yra 500,00 Lt atlygino. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.2K-117/2010, 2K-534-2009, 2K-434/2009, 2K-77/2009, 2K-115-2007, 2K-303/2006, 2K-181/2012) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. R. iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo K. K. priteistina 15 000 Lt neturtinė žala.

Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnyje suformuluotas bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, tai yra, kad pareiga atlyginti žalą atsiranda nepriklausomai nuo neteisėtą veiką padariusio asmens kaltės formos, (tyčios ar neatsargumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-494/2005), Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, visiškai pagrįsti, todėl tenkintini, ir iš kaltinamojo K. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 9651,32 Lt žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui priteistina 8318,74 Lt žala.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. R. pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-09-11 sprendimą Nr. SP-3323-(7.2203) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo yra apmokamos 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., iš kaltinamojo ir valstybei priteistinos turėtos 393,20 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina ta, kad jis iš esmės pripažino jam šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Nors kaltinamasis teigia, kad jo veiksmams neturėjo įtakos išgertas alkoholio kiekis, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad supyko ant nukentėjusiojo, kadangi buvo neblaivus. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio akivaizdžiai įtakojo nusikalstamų veikų padarymą, kadangi kaltinamojo elgesys nagrinėjamoje situacijoje buvo neadekvatus – priežastis sumušti žmogų buvo menkavertė.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 41 str.

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. K. teismas atsižvelgia į įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kad jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, bei vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadiją, kad baigtus nusikaltimus padarė iš chuliganiškų paskatų, į atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atlygino dalį padarytos turtinės žalos, nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu atsiprašė, su juo pasirašė susitarimą – pasižadėjimą daugiau nedaryti jokių nusikaltimų, bei dėl pilno teismo priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat į jo asmenybę, kad jis nesusituokęs, charakterizuojamas gerai, niekur nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą, turi sveikatos problemų dėl kojos, turintis pastovią gyvenamąją vietą, nusikaltimus padarė būdamas neteistas, tačiau 2012-08-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d., už fizinio skausmo sukėlimo motinai, nuteistas 15 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad K. K. bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytas dvi nusikalstamas veikas skiriant laisvės atėmimo bausmes, tačiau švelnesnes nei sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu, kadangi kaltinamasis viena veika padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-115/2007).

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-181/2012).

Esant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatytiems pagrindams bei teismui sprendžiant, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam įstatymo numatytas kelias pareigas, neskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonių, kadangi kaltinamajam su bausme gali būti skiriamos tik BK 67 str. 3 d. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių šiuo atveju kaltinamajam skirti nėra pagrindo ar netikslinga. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kad jis nors ir nedirbantis, registruotas darbo biržoje, tačiau iš gaunamos socialinės pašalpos sutaupė ir atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, seniūnijos yra charakterizuojamas gerai, turi sveikatos problemų dėl kojos, turi pastovią gyvenamąją vietą, nusikaltimus padarė būdamas neteistas, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, padarė išvadas, pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, už administracinius teisės pažeidimus yra baustas iki šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir daugiau administracinių teisės pažeidimų padaręs nėra, nors po šių padarytų nusikaltimų dar yra teistas už motinai sukeltą fizinį skausmą, kada jai įspyrė į koją konflikto per krikštynas metu, tačiau jam motina atleido, o teismo paskirtą arešto bausmę yra atlikęs. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus K. K. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, be to kaltinamajam bus suteikta didesnė galimybė atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, ir tokiu būdu bus užtikrintas teisingumo principo ir nukentėjusiojo teisių įgyvendinimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. 3 d., 5 d. 1 p., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, bei taikant bausmių keitimą, subendrinti visiškai sudedant su 2012-08-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 15 parų arešto bausme ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 4 d., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir paskirti pareigas – per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti, ir pradėjus dirti tęsti darbą, bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Įskaityti visiškai pagal 2012-08-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę.

Palikti galioti K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš K. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. R. 15 859,90 Lt (penkiolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis litus 90 ct) turtinės žalos atlyginimui ir 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš K. K. 9651,32 Lt (devynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt vieną litą 32 ct) gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir 8318,74 Lt (aštuonių tūkstančių trijų šimtų aštuoniolikos litų 74 ct) žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui.

Priteisti iš kaltinamojo K. K. 393,20 Lt (tris šimtus devyniasdešimt tris litus 20 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: raudonos spalvos skysčio nuoplovą, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato saugykloje pagal 2011-10-05 kvitą Nr. 020952, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius