- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- 1-14-636/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00513-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- J. R.
- Kaltinamasis
- A. L.
- Kategorijos
- 2.3.6Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas - nusikaltimas(BK 284 str. 1d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs , Latvijos Respublikoje, Saldus mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis Mažeikių r. Židikų sen. Pikeliai, teistas: l).2006-03-21 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; 2).2006-05-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmė subendrinta, galutinė- dvejiems metams aštuoniems mėnesiams, 2006-08-24 Šiaulių apygardos teismo paskirta bausmė sumažinta ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams dvejiems mėnesiams; 3)2009-10-21 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 d., 178 str. 2d. laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams,
yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso( toliau- BK ) 284str1d. ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2011 m. liepos 6 d. apie 22.35 val. Mažeikių mieste, Draugystės g. ties namu Nr. 42, kartu su K. K., nukentėjusiajam J. R. sudavė rankomis ir kojomis ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kiekį smūgių, po ko nukentėjusiajam nuvirtus, koja spyrė ne mažiau du kartus į galvą, padarydamas: galvos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, hematomą galvos smegenėlėse, apatinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžius, muštinę veido žaizdą, psichikos sutrikimą dėl galvos smegenų traumos, tokiais veiksmais nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų, sutrikdė J. R. sveikatą,
Be to, kaltinamasis A. L. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2011 m. liepos 6 d. apie 22.35 val. Mažeikių mieste, Draugystės g. ties namu Nr. 42, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, kartu su K. K., nukentėjusiajam J. R. sudavė rankomis ir kojomis, ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kiekį smūgių, po ko nukentėjusiajam nuvirtus, koja spyrė ne mažiau du kartus į galvą, padarydamas: galvos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, hematomą galvos smegenėlėse, apatinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžius, muštinę veido žaizdą, psichikos sutrikimą dėl galvos smegenų traumos, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą J. R., tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,
Kaltinamasis A. L. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad jis visiškai prisipažįsta padaręs tuos nusikaltimus, labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo, pasižada atlyginti žalą. Parodo, kad tada su K. išvažiavo į šventę Mažeikiuose. Susitiko su nukentėjusiuoju. Nelabai beprisimena, kas įvyko, bet sudavė jam. Matė daug žmonių, tada jie nuėjo. Sudavė su kojom, į galvą du kartus sudavė. K. K.- nežino. Rankomis, jam atrodo, pastūmė. Ar K. mušė rankomis, nežino. Kai spyrė, R. gulintis buvo. Kai jis parvirto, jis iš kojos davė. Buvo su šlepetėm, ir šlepetės jam suplyšo. Aplinkiniai pradėjo šaukti, kai pamatė. Jie iškart ir nuėjo. Draugas pastūmė, J. R. parvirto, tada jis ir spyrė. Kai stūmė, galėjo būti, kad susidaužė. Jei būtų buvęs negirtas, taip nebūtų buvę. Nukentėjusysis buvo išgėręs. Susipyko su nukentėjusiuoju, dėl ko- negali pasakyti. Kodėl mušė, net neįsivaizduoja.Savo veiksmus vertina labai blogai. Išvyko į Angliją, nes norėjo pasirūpinti savo vaiku, suprato, kad bus uždarytas( IIIt.b.l.103-104 ).
Nukentėjusysis J. R. teismo posėdyje parodė, kad tai buvo Mindaugo karūnavimo diena, buvo Pavenčiuose. Nuėjo nupirkti duonos, pieno, pasiėmė ir alaus, grįžtant namo, sutiko draugus einančius. Pasiūlė pasivaišinti. Nežino, kaip ten išėjo, bet vienas jų pasakė, ko jis kabinėjasi. Trenkė jam į galvą. Jis nesusilaikė, nukrito ant žemės, atsijungė. Toliau nieko nepamena. Kaimynas sakė, kad jie spardė su kojomis, šokinėjo ant galvos, tyčiojosi. Ligoninėje išbuvo be sąmonės parą. Kai atgavo sąmonę, buvo nelabai sąmoningas. Praėjo tie reiškiniai, išsigydė. Darbo neteko, be dantų sėdi. Prašom iš L. tokios pat sumos, kaip ir iš K.- turtinės žalos 15000 lt ir neturtinės žalos 15000 lt. Nežino, kokiai sumai buvo pateikęs ieškinį( IIIt.b.l. 104-105).
Nukentėjusiojo J. R. atstovas advokatas V. P. nurodo, kad abiejų kaltinamųjų atsakomybė yra solidari, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo A. L. 15 859,90 lt turtinės žalos ir 15 000 lt neturtinės žalos. Kadangi kaltinamasis K. 500 lt atlygino nukentėjusiajam, tai šia suma mažinamas turtinis ieškinys.
Kaltinamojo A. L. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos B. K. 284 str.1d., nes jis viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą ten buvusiems visiems aplinkiniams. Viešosios rimties ir tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliais kaltinamojo veiksmais – neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, kuris pasireiškė grubumu, agresyvumu ir fiziniu smurtu nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamojo A. L. veika teisingai kvalifikuota pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jis iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį asmenį. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų, t.y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos (Lietuvos A. T. nutartis Nr.2K-58/2009).
Motyvuojamoji dalis
Iš teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtų įrodymų matyti, jog kaltinamasis A. L. kartu su K. K., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išnagrinėta ir nuosprendis įsiteisėjęs ( IIIt.,b.l.50-61), 2011-07-06, apie 22.35 val., viešoje vietoje, prie Draugystės g. 42 namo, Mažeikiuose, matant aplinkiniams žmonėms ir kaltinamajam tai matant, žinant ir suvokiant, būnant apsvaigus nuo alkoholio, be jokios dėl menkavertės priežasties, dėl apsvaigusių žmonių žodinio nesusikalbėjimo, pasireiškusio jo pykčio ir smurto proveržiu, siekdamas pademonstruoti savo jėgą ir agresiją, tyčia ne mažiau du kartus nukentėjusiajam spyrė koja, tokiais veiksmai nukentėjusiajam J. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.
Kaltinamojo A. L. padarytos veikos įrodytos šiais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
- kaltinamojo A. L. visišku prisipažinimu teismo posėdžio metu, kai jis parodė, kad supykęs su K., dėl ko- nežino, viešoje vietoje primušė J. R., suduodamas jam smūgius į galvą, civilinius ieškinius pripažįsta( IIIt.b.l.103-104);
-iš nukentėjusiojo J. R. parodymų teismo posėdžio metu, kai jis parodė, jog A. L. be priežasties viešoje vietoje jį sumušė, jam teko paskui ilgai gydytis( IIIt.b.l.104-105);
- iš 2011-07-07 apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad jame nurodyta, kad apžiūrima vieta yra Mažeikių mieste, Draugystės gatvėje ties 42 namu esantis Y formos pėsčiųjų takelis. Ant betoninių trinkelių matosi raudonos spalvos skysčio 25x20 cm dydžio (It.b. l. 7-12);
-iš įtariamojo K. K. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, kad 2011 m. liepos 6 d. apie 16 val. su draugu A. L. pakeleivingu automobiliu atvažiavo į Mažeikius iš Pikelių. Atvažiavo į Mažeikius, kad nueiti į šventę, kuri vyko Pavenčiuose. Šventėje gėrė alų 8 proc. stiprumo, Iš šventės apie 21 val. išėjo ir ėjo pas jo brolį A. K.. Ėjo dviese su A.. Žemaitijos gatvėje, prie to namo pirmos laiptinės stovėjo ir alų iš plastikinio butelio gėrė nepažįstamas vyriškis. Jis jų paprašė alaus "vyrai paimkit alaus", jis suprato, kad vyriškis jų paprašė nupirkti alaus. Prašymas jį supykino, todėl tą vyriškį viena ranka į krūtinę pastūmė, jis nuo to virto ant kairio šono. Stovėjo ant šaligatvio, ant šaligatvio plytelių ir nuvirto. Tada jam A. du kartus koja spyrė į galvą. Tada išgirdo kitų žmonių balsus, mano, kad iš namo pamatė, sakė "ką darot" ir jie pabėgo pas brolį Pavenčių 13. Buvo neblaivus, todėl ir supyko ant to vyriškio, kad jis paprašė alaus (It.b. I. 78, 83);
- iš įtariamojo A. L. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, kad 2011 m. liepos 6 d. apie 19.30 val. draugu K. K. iš Pikelių atvyko į Mažeikiuose vykusią šventę Pavenčiuose. Gėrė alų, asmeniškai išgėrė apie du litrus alaus 5 laipsnių stiprumo. Su K. K. išėjo pas jo brolį gyvenantį Pavenčių gatvėje 13, buto nežino. Pasiklydę ėjo Draugystės gatve, abu buvo girti, todėl ir pasiklydo. Prie kažkokio namo einant, nepažįstamas vyriškis, kuris taip pat buvo neblaivus, juos užkalbino, tai yra kažko jis paprašė, ko nepamena. T. K. tą vyriškį ar stumdamas, ar dar kažkaip apvertė. Buvo girtas, todėl smulkiai nepamena visų aplinkybių. Tam vyriškiui apvirtus ant kairio šono, jis stovėjo jam priešais veidą ir koja du kartus įspyrė į kaktą. Spyrė basa koja, nes tapkes laikė rankoje, kadangi buvo suplyšusi, nuplyšęs per didžiojo piršto tarpą esantis laikiklis. Kad K. K. apvertęs būtų spyręs tam vyriškiui nematė, nes pradėjo šūkauti žmonės ir jie nuėjo link Pavenčių 13. Ten susirinko daug žmonių, jų nesivijo, ėjo greitu žingsniu. Nei jis, nei K. iš rankos smūgių nesudavė, kaip tiksliai K. tą vyriškį pargriovė, nepamena dėl girtumo. Daugiau smūgių jokių nesudavė, tą tikrai pamena, nors ir buvo girtas. Kodėl tą vyriškį mušė, nežino. Tada buvo apsirengęs baltais šortais ir jei teisingai pamena baltais marškinėliais, arba kitais marškinėliais, bet taip pat šviesios spalvos. K. K. buvo tamsiai apsirengęs, bet kokiais konkrečiai rūbais nepamena, jis dažniausiai vilki mėlynus džinsus. Kad padarė nusikaltimus nuoširdžiai gailisi. Tada buvo neblaivas, todėl mano, kad tai ir turėjo įtakos, nusikaltimų padarymui(It.b. 1. 106, 110);
- iš 2011 08 24 specialisto išvados matyti, kad J. R. nustatyta: galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, hematoma galvos smegenėlėse , apatinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžiai, muštinė veido žaizda, psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų traumos, sužalojimai padaryti nemažiau 2-jų kontaktų su kietu buku daiktu metu; veido kaulų lūžiai sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau nei 10 dienų, sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą( It.b.l.26 );
- iš nukentėjusiojo J. R. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis parodė, kad 2011 m. liepos 6 d. apie 18 vai. išėjo iš namų į prekybinį kioską "Kupstas" nusipirkti duonos, alaus. Buvo neblaivas, buvo gėręs degtinės. Nusipirko puskepalį duonos, vieną butelį 2 litrų alaus "Tauras taurusis". Išėjęs iš kiosko sutiko nepažįstamus vaikinus, kažkuris iš jų paprašė alaus atsigerti, ir įėjo už darželio esančio namo pirmą laiptinę, kur išgėrė visą butelį alaus. Gėrė su trim, o gal ir daugiau nepažįstamais vaikinais. Išgėrus alų, vienas nuėjo vėl į "Kupstą" nusipirko vėl tokio pat alaus 2 litrų butelį ir tada jau ėjo namo. Išėjus iš kiosko vėl buvo keletas vaikinų, vėl sakė, kad atsigeriam alaus, dėl patirtos traumos, dabar negali atsiminti ar vėl tie patys prašė atsigerti alaus, su kuriais gėrė laiptinėje, ar kiti. Tų vaikinų, su kuriais gėrė laiptinėje negali apibūdinti, jų veidų neatsimena, matyt dėl patirtos traumos. Einant iš kiosko link savo namo, ėjo šaligatviu, kas vyko toliau nepamena, atsimena tik nuo to momento, kai jau gulėjo Klaipėdoje ligoninėje. Kaip ir kas jį sumušė,
nepamena. Buvo sulaužytas žandikaulis, nosis, galvos smegenų sukrėtimas su psichikos sutrikimu.
Tai yra dabar blogai su atmintimi, neatsimena ką, ką tik veikė, nežino ar gėrė vaistus ar ne. Šiuo metu dar gydosi, turi nedarbingumo pažymėjimą. Rūkė cigaretes "Sant george", tada taip pat turėjo,
tik nežino, kiek jų pakelyje buvo, nes gerdamas alų rūkė, todėl cigarečių nevertina. Dėl sužalojimo patyrė fizinio skausmo išgyvenimus, atliko dvi operacijas Klaipėdoje, be to sutriko psichika dėl patirto sužalojimo, yra atitrauktas nuo darbo, todėl reiškia byloje civilinį ieškinį neturtinės žalos 10 000 litų. Taip pat reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, tai yra kelionės išlaidos iš Klaipėdos ligoninės nuosavu automobiliu. Šiuo metu reiškia civilinį ieškinį 170 litų turtinės žalos ir 10 000 litų neturtinės žalos(It.b. I. 38);
-Iš liudytojo D. Š. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis parodė, kad 2011 m. liepos 6 d. apie 22 val. su draugu A. B. ėjo iš šventės, kuri vyko Pavenčiuose. Per laiptinės langą pamatė, kad vyriškis priešinasi, o tie du vaikinai jį muša, tai yra rankomis stumdosi, tada bėgo laiptais lauk, padėti tam vyriškiui ir iš laiptinės išbėgęs pamatė, kad tas vyriškis guli ant šaligatvio, o tie du nubėgo link Ventos vidurinės mokyklos. Bėgdamas iš laiptinės, sutiko į laiptinę įbėgantį A. B.. Jis su tuo vyriškiu bėgo nuo tų vaikinų. Jis vijosi tuos vaikinus, bet jie pabėgo, nepasivijęs grįžo atgal,tada jau buvo daug prisirinkusių žmonių (It.b. I. 46, 47);
- iš liudytojo A. B. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis parodė, kad 2011 m. liepos 6 d. vakare, jau buvo po 22 val. su draugu D. Š., ėjo iš šventės Pavenčiuose. L. D. paliko alų, jis pasakė, kad per laiptinės langą mato, kad muša tą vyriškį, abu su Deividu iš laiptinės išėjo, pamatė, kad tas pats vyriškis, kuriam davė alaus, guli ant takelio ant nugaros, jam buvo kruvinas veidas. Liko prie to sumušto vyriškio, o Deividas nubėgo, kiek suprato vytis tuos vaikinus,(It.b. 1.48, 49).
- iš liudytojos V. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji parodė, kad 2011 m. liepos 6 d. vakare su draugėmis M. R. ir I. A. sėdėjo netoli parduotuvės "Kupstas" ant metalinės tvorelės. Pro jas praėjo pagyvenęs vyriškis su dviem vaikinais. Vaikinai įėjo į namą, o vyriškis liko lauke. Tada pro jas prabėgo du vyriškiai, kurie pribėgę prie pagyvenusio vyro, jį pradėjo mušti. Mušė abu rankomis ir kojomis. Jinai išsigando, todėl paėjo į šalį ir paskambino į policiją. Vienas mušusysis vilkėjo baltus rūbus, kitas juodus (It.b.l.b. L 50).
- iš liudytojos M. R. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji parodė, kad ji 2011 07 06 vakare su draugėmis sėdėjo netoli parduotuvės „ Kupstas“ ant metalinės tvorelės. Pro jas praėjo pagyvenęs vyriškis su dviem vaikinais. Vaikinai įėjo į namą, o vyriškis liko lauke. Tada pro jas prabėgo du vyriškiai, kurie pribėgę prie pagyvenusio vyro, jį pradėjo mušti. Mušė abu rankomis ir kojomis. Jinai išsigando, todėl paėjo į šalį, Vaida paskambino į policiją ( It.b.l.52)
- iš liudytojos I. A. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji parodė, kad 2011 07 06 apie 20 val. ji sėdėjo su draugėmis ant suoliuko. Viena vyresnis vyriškis buvo prie namo. Du jaunuoliai pradėjo tą vyriškį mušti, pargriovė ant žemės , kojomis spardė bei rankomis sudavė smūgius( It.b.l.57-58 );
- iš liudytojo N. B. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis parodė, kad 2011 m. liepos 6 d. vakare jau tikrai buvo po 21 val., ėjo taku ,link Draugystės 42 namo ir eidamas, maždaug 100-150 metrų atstumu, pamatė, kad prie Draugystės 42 namo du vaikinai muša vieną, sudavė smūgius kojomis rankomis, nežino kuris kiek, nes buvo didelis atstumas, matė, kad tas mušamasis apvirto. Pradėjo greičiau eiti link jų, kad gelbėti tą mušamą. Mušamas vyriškis vilkėjo sportines kelnes ir marškinius, o mušusieji buvo vienas be plaukų šviesiais drabužiais, antrasis tamsiais. Tas, kuris vilkėjo šviesiais drabužiais spyrė kojomis, spyrė į vairias kūno vietas, po to abiem kojomis užšoko ant galvos, ir su įtūpstais šokinėjo, kelis kartus, nežino, tada tas tamsiai vilkintis vaikinas, tą antrą tempė už rankos, už pečių į šoną. Jo koja nesveika, todėl pabėgti negalėjo, tik greitai ėjo. Dar nespėjus prieiti, atėjo keletas jaunuolių, kurie kažką šaukė, tada tie du mušusieji nuėjo link šeštos vidurinės mokyklos svirduliuodami, todėl suprato, kad jie neblaivūs, (It.b. 1. 54);
- iš 2012 08 24 specialisto išvados matyti, kad J. R. nurodyti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Padarinių, numatytų sveikatos sutrikdymo masto taisyklių III punkte (sunkus sveikatos sutrikdymas ) nėra( IIt.b.l.124-126);
-iš 2013 02 28 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuris yra įsiteisėjęs, matyti, kad K. K. yra nuteistas už tai, kad kartu su kitu asmeniui J. R. atžvilgiu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganišku paskatų ir pažeidė viešąją tvarką ( IIIt.b.l.50-61).
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, siekė tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekė, kad paskirtoji bausmė būtų teisingos ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus , nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą , žalingų pasekmių turinį ir sunkumą , į kaltinamojo šeimyninę padėtį , taipogi įvertinant kaltinamojo asmenybę: A. L. teistas (It.b. 1. 88-90), administracine tvarka baustas It.b. I. 94- 96), psichikos centre nesigydė (It.b. 1. 101)
Skiriant bausmę, taipogi atsižvelgtina į tai, kad padarytas nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, atsižvelgtina į padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir į žalingas pasekmes.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė A. L. kartu su K. K. 9651,62 Lt civilinį ieškinį dėl žalos priteisimo(It.b.l.29-31 ), Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra pareiškė civilinį ieškinį A. L. kartu su K. K., kuriuo prašo priteisti 8318,74 Lt žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui( It.b.l.129-130). Nukentėjusysis J. R. pareiškė A. L. ir K. K. civilinį ieškinį dėl 11 859.90 lt turtinės žalos ir 50 000 lt neturtinės žalos ( IIt.b.l.193-195 ), teismo posėdyje nukentėjusysis J. R. ir jo atstovas advokatas V. P. prašo priteisti iš kaltinamojo A. L. 15 859,90 lt turtinės žalos, nurodydamas, kad 500 lt jau atlygino nukentėjusiajam kitas jau nuteistas asmuo K. K., ir prašo priteisti 15000 lt neturtinės žalos, nurodydamas, kad tai yra abiejų nusikaltusių asmenų solidarioji atsakomybė, ir, nors priteista šios sumos iš K. K., turi jos būti priteistos ir iš kaltinamojo A. L..
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. (duomenys neskelbtini) straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis - fakto klausimas. Sis klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-117/2010).
Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. R. ieškinio reikalavimus, pagrįstus rašytiniais įrodymais, iš kaltinamojo A. L. jam priteistina turtinė žala 1425,66 Lt (337.66 Lt t 1088,00 Lt) už sumokėtas gydymo paslaugas bei nukentėjusiojo ir jį lankiusių jo artimųjų kelionių į gydymo įstaigas išlaidas (2 t., 193-195, 196-200 b.l.).
Nukentėjusysis J. R. taip pat pateikė pažymą dėl dantų defekto pašalinimo, tai yra dantų protezavimo planą, kuriame atliktas paskaičiavimas ir nurodyta suma reikalinga šiai medicininei paslaugai. Kaltinamasis ir civilinis atsakovas nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų paminėtus įrodymus. Atsižvelgiant į tai bei į Lietuvos A. T. suformuotą praktiką, civilinio ieškovo J. R. reikalavimas dėl 13 500,00 Lt dantų defekto pašalinimo tenkintinas (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-511/2008, 2K-181/2012). Taip pat nukentėjusysis J. R. prašo priteisti iš kaltinamojo A. L. 1434,24 Lt jo gydymosi metu negautas pajamas ir byloje yra pateikęs tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (t. 2., 201-208, 3 t., 29-33 b.l.) Šios prašomos priteisti sumos kaltinamasis neginčijo. Reikalavimas priteisti 1434,24 Lt gydymosi metu negautų pajamų yra teisėtas ir pagrįstas ir remiantis Lietuvos A. T. suformuota praktika priteistinas nukentėjusiajam iš kaltinamojo A. L. (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-117/2010).
Iš viso nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. R. padaryta 16 359,90 Lt turtinė žala, 500,00 Lt kitas nuteistasis K. K. nukentėjusiajam atlygino bylos teisminio nagrinėjimo metu (3 t.27 b.l.), todėl iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo A. L. solidariai su kitu nuteistuoju K. K., kurio atžvilgiu jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nukentėjusiajam J. R. priteistina 15 859,90 Lt turtinė žala: kadangi buvo pareikštas vienas ieškinys abiems atsakovams, iš K. K. žalos jau priteistos, abiejų asmenų K. K. ir A. L. atsakomybė už jų nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimą yra solidarioji, todėl ir iš A. L. solidariai su kitu asmeniu K. K., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-10-785/2013, priteistina nukentėjusiajam J. R. 15 859,90 turtinės žalos, kuri yra įrodyta pateiktais dokumentais.
Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra ne tik turtinė, bet ir (ar) neturtinė žala. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo -ją įvertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija - kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-117/2010).
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata - asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė; Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata - natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. P. P. sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos A. T.. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005. 2K-669/2006, 2K-209/2007). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas - kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
Iš kaltinamojo A. L. solidariai su kitu asmeniu K. K., kurio atžvilgiu jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis, priteistina nukentėjusiajam J. R. 15 000 lt neturtinės žalos, nes nukentėjusysis J. R. dėl A. L. padarytų nusikalstamų veikų patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, ilgai buvo nedarbingas, jam teko gydytis, turėti nepatogumus, iki šiol nėra atsigavęs, išėjo iš darbo, ši suma atitinka suformuotą teismų praktiką.
Iš kaltinamojo A. L. solidariai su kitu asmeniu K. K., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-10-785/2013, priteistina 8318,74 Lt žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui ir 9651.62 lt žalos Šiaulių teritorinei ligonių kasai.
Taipogi policijos departamentas turėjo viso ekstradicijos išlaidų 13 811,53 lt parvežant A. L. iš Anglijos ( IIIt.b.l.111-134 ), šios sumos, vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 103 str., pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. R. pagal 2014 07 28 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. SP-2446-(7.2050) dėl antrinės teisinės pagalbos yra apmokamos 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl, vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo valstybei priteistinos 160 lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Kaltinamajam buvo skirtas advokatas, patirtos išlaidos 266,80 lt priteistinos iš kaltinamojo A. L..
Kaltinamasis A. L. pagal Europos arešto orderį buvo suimtas 2013 07 03, todėl laikotarpis nuo 2013 07 03 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (suėmimo laikotarpis) įskaitytinas į paskirtą bausmę( baudžiamojo kodekso 66 straipsnis )
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos B. K. 284 str.1d. ir jį nuteisti jį devyniems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos B. K. 138 str.2d.8 punktą ir jį nuteisti jį dvejiems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
V. B. kodekso 63 straipsnio 1d., 2 d., 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. L. galutinę subendrintą bausmę dvejus metus ( 2 m. ) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, jo išbūtą suėmime nuo 2013 07 03 iki nuosprendžio paskelbimo dienos- 2014 -09 18 d.
Palikti galioti A. L. kardomąją priemonę- suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš A. L. solidariai su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-10-785/2013, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. R. 15 859,90 Lt (penkiolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis litus 90 ct) turtinės žalos atlyginimui ir 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš A. L. solidariai su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-10-785/2013, 8318,74 Lt (aštuonių tūkstančių trijų šimtų aštuoniolikos litų 74 ct) žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui.
Priteisti iš A. L. solidariai su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-10-785/2013, 9651,62 Lt (devynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt vieną litą šešiasdešimt du centus Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Priteisti iš kaltinamojo A. L. 426,80 Lt ( keturis šimtus dvidešimt šešis litus aštuoniasdešimt centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš nuteistojo A. L. trylika tūkstančių aštuonis šimtus vienuolika litų penkiasdešimt tris centus (13 811,53 lt) ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos( į policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas).
Daiktus: raudonos spalvos skysčio nuoplovą, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, skundą paduodant Mažeikių rajono apylinkės teisme. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.