- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-07
- Bylos Nr.
- 2-1091/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Vytas Milius, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- VšĮ „Kėdainių ligoninė“
- Trečiasis asmuo
- R. R., L. N.
- Kategorijos
- 113.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio ir Alės Bukavinienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovės I. P. prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-165-544/2005 pagal jos ieškinį atsakovui VšĮ „Kėdainių ligoninė“, tretiesiems asmenims R. R. ir L. N. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atsakovui dėl neturtinės žalos atmetė, priteisė iš I. P. atsakovo VšĮ „Kėdainių ligoninės“ naudai 2 535 Lt advokato pagalbai apmokėti, į valstybės biudžetą 89,89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. kovo 12 d. nutartimi nutarė ieškovės I. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisė iš I. P. VšĮ „Kėdainių ligoninės“ naudai 2 784 Lt advokato pagalbai apmokėti, į valstybės biudžetą 39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. P. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-165-544/2005, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nes bylą išnagrinėję teismai nustatė, kad 2003 m. spalio 11 d. apie 1.20 val. Kėdainių rajone, Dotnuvos gyvenvietėje autoįvykio metu buvo sužalotas jos sūnus R. P. (gimęs 1985-07-28). 2003 m. spalio 11 d. apie 1.55 — 2.00 val. greitosios pagalbos automobiliu R. P. buvo pristatytas į antrojo lygio sveikatos priežiūros įstaigos VšĮ „Kėdainių ligoninės" priėmimo skyrių, apžiūrėtas budinčio chirurgo R. R., nustatyta diagnozė, paskirti tyrimai bei gydymas. R. P. stacionarizuotas į reanimacijos skyrių 2.10 val. Tą pačią dieną 11.30 val. pradėta R. P. torakotomijos operacija. 13.00 val. konstatuota R. P. mirtis nuo ūmaus nukraujavimo. Į gydymo stacionare istoriją Nr. C 8406 įrašyta galutinė diagnozė - pagrindinė liga politrauma: krūtinės sumušimas, dešinio šlaunikaulio išnirimas, trauminė smegenų liga, smegenų sukrėtimas, dešinio viršutinio voko muštinė žaizda, veido hematoma, kūno nubrozdinimai; komplikacijos: nusileidžiančios aortos dalies plyšimas, masyvi tarpuplaučio ir paravertebralinė hematoma, hemotoraksas kairėje, hemoraginis šokas IV°.
R. P. mirties liudijime nurodyta mirties priežastis - krūtinės ląstos sumušimas, lydimas aortos nuplyšimu (nelaimingas atsitikimas).
Panevėžio apygardos teismas, atmesdamas ieškinį, 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime konstatavo, kad nustatytų duomenų visuma duoda leidžia daryti išvadą, kad buvo atlikti visi antrinio lygio įstaigoje galimi atlikti būtiniausi veiksmai (tyrimai), ieškant vidinio kraujavimo šaltinio, kitų autoavarijoje gautos traumos padarinių, tačiau kartojami kraujo tyrimai nerodė anemizacijos, centrinis veninis spaudimas, rodantis cirkuliuojančio kraujo tūrio sumažėjimą, nekito, instrumentiniai tyrimai (echoskopija), pirminis ir pakartotinis rentgeno tyrimai nerodė pakitimų dinamikos krūtinės ląstos srityje, inkstų veikla buvo normali, kas tvirtino esant juos aprūpintus krauju. Paciento būklė pagal objektyvius tyrimų duomenis atitiko pradinę (erektilinę) trauminio šoko fazę ir politraumos kliniką ir buvo atipiška ligoniui su cirkuliariai plyšusia aorta. Indikacijų skubiai torakotomijai nebuvo <...>. Tokios apimties kraujavimas pagal algoritmo aprašymą, nėra indikacija skubiai torakotomijai. <...> Iš turimų įrodymų seka, kad jei ir iš karto būtų tapę žinoma, kad yra trūkusi aorta, paciento R. P. nebuvo galima gabenti į Kauno klinikas dėl kraštutinai sunkios jo būklės, nes transportavimas būtų sudaręs absoliučią riziką jo gyvybei, todėl ankstesnis torakotomijos atlikimas nebūtų apsprendęs teigiamos ligoniui ligos išeities. <...> Teisėjų kolegija manė, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju tai, kad iš karto nebuvo nustatyta diagnozė ir buvo diagnozavimo klaidų nevertintina kaip kaltas elgesys (didelis neatsargumas), nes visi esminiai ir 2 lygio ligoninėje galimi atlikti tyrimai ir stebėjimai, sudarantys pagrindą diagnozei dėl ligos ir tolesnių gydymo metodų, buvo nevienkartinai atlikti".
Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas apeliacinį skundą ir palikdamas galioti Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, 2008 m. kovo 12 d. nutartyje konstatavo: „Aplinkybė, kad paciento nusileidžiančiosios aortos pilnas cirkuliarinis plyšimas (trūkimas) buvo nustatytas tik atliekant torakotomijos operaciją, bet ne anksčiau atliekant tyrimus, nepatvirtina VšĮ Kėdainių ligoninės ir šios sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų netinkamų veiksmų, kadangi pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog antrojo lygio sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Kėdainių ligoninėje pagal turimą įrangą buvo atlikti visi reikiami bei galimi tyrimai, tačiau dėl objektyvių priežasčių tokiais tyrimais nebuvo galimybės konkrečiu atveju nustatyti R. P. nusileidžiančiosios aortos pilno cirkuliarinio plyšimo (trūkimo)".
Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2007 m. lapkričio 7 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl sunkiai sužaloto R. P. netinkamo gydymo, sukėlusio jo mirtį, atnaujintas. Kėdainių rajono apylinkės teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, 2008 m. sausio 14 d. nutartimi paskyrė pakartotinę kompleksinę deontologinę ekspertizę dėl R. P. mirties ir pavedė ja atlikti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto ekspertams. Nagrinėjant civilinę bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos apeliacinis teismas apie Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nutartį, kuria paskirta pakartotinė kompleksinė deontologinė ekspertizė, buvo informuotas, kadangi bylos nagrinėjimo metu minėtoji ekspertizė dar nebuvo atlikta, išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka be šios ekspertizės. Nurodytas aplinkybes patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis.
Kėdainių rajono apylinkės teismo paskirta pakartotinė kompleksinė deontologinė ekspertizė buvo baigta 2009 m. gruodžio 9 d. ir surašytas Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EDM 12 (95)/09 (01). Jos pagrindu I. P. tvirtino, jog šis ekspertizės aktas paneigia Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartyje padarytas išvadas dėl VšĮ „Kėdainių ligoninė" civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo: ekspertizės akte konstatuota, jog budintis chirurgas R. R. pagal klinikinius duomenis turėjo įtarti aortos įplyšimą (įtrūkimą) ir dėl tolimesnės gydymo taktikos bei veiksmų konsultuotis. Tiesioginė R. P. mirties priežastis buvo autoįvykio metu įvykęs aortos įplyšimas (įtrūkimas) ir vėliau išsivystęs aortos krūtinės dalies nuplyšimas; tarp R. P. gydžiusio Všį „Kėdainių ligoninė" personalo veikimo ar neveikimo (gydymo veiksmų) ir ligonio mirties yra priežastinis ryšys. Ekspertizės akte padarytos išvados laikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti jai žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje ( CPK 366 str. 1 d. 2 p.).
Pareiškėjos tvirtinimu Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto 2009 m. gruodžio 9 d. ekspertizės akte Nr. EDM 12 (95)/09 (01) nurodomos kitokios R. P. mirties aplinkybės, nei buvo nurodytos Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartyje. Šiame ekspertizės akte konstatuojama, kad R. P. autoįvykio, įvykusio 2003 m. spalio 11 d., apie 1 valandą 20 minučių, Kėdainių rajone, Dotnuvos gyvenvietėje, kelio Jonava - Kėdainiai - Šeduva 45 kilometre, metu padaryti šie sužalojimai: krūtinės ląstos sumušimas, lydimas nusileidžiančios aortos krūtinės dalies įplyšimo (įtrūkimo) ir vėliau išsivysčiusio nuplyšimo (nutrūkimo), galvos smegenų sukrėtimas, dešiniojo šlaunikaulio išnirimas, muštinė dešiniojo viršutinio voko žaizda, poodinė dešinės akies vokų kraujosruva, abiejų plaštakų nugarėlių, dešinio kelio sąnario ir abiejų blauzdų nubrozdinimai. Autoįvykio metu įvyko dalinis aortos įplėšimas (įtrūkimas), o pilnas aortos nuplyšimas įvyko VšĮ „Kėdainių ligoninėje".
Pristačius R. P. į VšĮ „Kėdainių ligoninę" ir įvertinus tuometinę klinikinę situaciją, buvo galima laiku ir teisingai nustatyti diagnozę - nusileidžiančios aortos krūtinės dalies įplyšimą (įtrūkimą). Budintis chirurgas R. R. pagal klinikinius duomenis turėjo įtarti aortos įplyšimą (įtrūkimą) ir dėl tolimesnės gydymo taktikos bei veiksmų konsultuotis. Ligonio gydymui turėjo būti konsultuojamasi su III lygio gydymo įstaigos konsultantais; tai turėjo būti padaryta 2003 m. spalio 11 d. 3.35 val., kai iš krūtinplėvės ertmės išsiskyrė 300 ml kraujo arba 7 val., kai pro dreną išsiskyrė dar 500 ml kraujo. Ekspertizės akte konstatuojama, jog tiesioginė R. P. mirties priežastis yra autoįvykio metu įvykęs aortos įplyšimas (įtrūkimas) ir vėliau išsivystęs aortos krūtinės dalies nuplyšimas. Tarp R. P. gydžiusio VšĮ ,,Kėdainių ligoninė" personalo veikimo ar neveikimo (gydymo veiksmų) ir ligonio mirties yra priežastinis ryšys.
Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto 2009 m. gruodžio 9 d. ekspertizės akto Nr. EDM 12 (95V09 (01) išvados paneigia Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartyje padarytas išvadas, kad dėl R. P. mirties nebuvo atsakovės gydytojų neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių bei kaltės. Ekspertizės akto Nr. EDM 12 (95)/09 (01) išvadose nedviprasmiškai nurodyta, jog tarp R. P. gydžiusio VšĮ „Kėdainių ligoninės" personalo veikimo ar neveikimo ir ligonio mirties yra priežastinis ryšys. Medikai pagal objektyvius duomenis galėjo ir turėjo tinkamai nustatyti R. P. diagnozę bei paskirti atitinkamą gydymą, tačiau to nepadarė, t. y. konstatuotina neteisėta medikų veika. Gydytojų kaltė pasireiškia dideliu neatsargumu, nes medikai pagal tuometinę klinikinę situaciją galėjo ir turėjo laiku nustatyti teisingą diagnozę bei imtis reikiamų veiksmų, tačiau to nepadarė. Neturtinė žala pasireiškia, jai, kaip mirusiojo motinai, itin skaudžiais dideliais dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu, emocine depresija. Pareiškėja nurodė, kad sūnų, kuriam vos buvo sukakę 18 metų, išlaikė, augino, auklėjo viena, su juo buvo stiprūs dvasiniai ryšiai, jam buvo sudarytos išimtinės sąlygos vystytis. Jo elgesys bei pažangumas buvo labai geri, sūnus buvo iniciatyvus, draugiškas. Dėl sūnaus mirties buvo prarastos perspektyvos, bendri ateities planai, galimybė gauti iš sūnaus pagalbą senatvėje, pareiškėjai ženkliai sutriko sveikata, teko gydytis, atsisakyti mėgstamo darbo, prarado galimybes įgyvendinti daugelį kūrybinių sumanymų mokslinėje veikloje. Sūnaus mirtis sužlugdė pasitikėjimą visa medicinos sistema, pažeidė asmeninio saugumo jausmą. Neturtinę žalą pareiškėja vertino 1 000 000 Lt. Taigi yra visos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę atsakovui.
Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto 2009 m. gruodžio 9 d. ekspertizės aktas Nr. EDM 12 (95)/09 (01) įrodo, jog ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas neteisingai; netinkamai buvo įvertintos pareiškėjos sūnaus mirties aplinkybės bei jos tiesioginės priežastys.
Jei šis ekspertizės aktas būtų buvęs pateiktas Panevėžio apygardos teismui, teismo sprendimas būtų buvęs kitoks ir ieškinys būtų buvęs patenkintas (visas ar bent iš dalies). Tik atnaujinus procesą civilinėje byloje galima atkurti teisingumą: neleisti kaltiems asmenims išvengti atsakomybės ir atlyginti jai padarytą neturtinę žalą. Tvirtino, kad šiame prašyme nurodomos aplinkybės atitinka CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių sąvoką: jos egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi joms nustatyti reikalingos specialios žinios, kurių ji neturinti; aplinkybės galėjo būti nustatytos tik atlikus ekspertizę. Šios aplinkybės turi esminės reikšmės bylos dėl neturtinės žalos priteisimo atlyginimui, kadangi visiškai kitaip kvalifikuoja jos sūnaus mirties aplinkybes (priežastis). Nurodytos aplinkybės tapo žinomos tik 2009 m. gruodžio mėn., kadangi Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto ekspertizė užbaigta tik 2009 m. gruodžio 9 d. (ekspertizės aktas Nr. EDM 12 (95)/09 (01)).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad LR CPK 368 str. 1 d. nustatytas 3 mėn. terminas, pareiškėjos tvirtinimu, prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nepraleistas ir kad nepraleistas CPK 368 str. 2 d. nustatytas 5 m. naikinamasis terminas, nes Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria atmestas I. P. apeliacinis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo sprendimo, buvo priimta 2008 m. kovo 12 d., pareiškėja pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-165-544/2005.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti I. P. prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-165-544/2005 pagal jos ieškinį atsakovui VšĮ „Kėdainių ligoninė“, tretieji asmenys R. R. ir L. N. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šį sprendimą teismas grindė tuo, kad procesas gali būti atnaujintas tada, kai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovei bylos nagrinėjimo metu, o tuo tarpu, iš bylos medžiagos matyti, jog visos bylos aplinkybės ieškovei buvo žinomos, o naujai pateiktu įrodymu iš esmės keičiasi tik nustatytų faktų, įvykių vertinimas.
Šalies argumentai
2010 m. balandžio 27 d. ieškovė I. P. pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-522-280/2010, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą. Ieškovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto 2009 m. gruodžio 9 d. užbaigtos ekspertizės akto Nr. EDM 12 (95)/09(01) nevertino kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Bylą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. kovo 12 d. nutartyje įvertinęs tuo metu turimus įrodymus, padarė išvadą, kad nėra sąlygų atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Minėtasis ekspertizės aktas minėtas teismų išvadas paneigia, nes šiame akte konstatuota, jog tarp atsakovo veikimo ar neveikimo ir R. P. mirties yra priežastinis ryšys t. y. yra sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovė nurodo, kad, jei bylos nagrinėjimo metu ši aplinkybė būtų žinoma, teismo sprendimas būtų kitoks ir šis ekspertizės aktas nėra tik nustatytų faktų, įvykių vertinimas, ką nepagrįstai nurodė Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartyje. Taigi ieškovė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-165-544/2005.
Atsiliepimas
2010 m. gegužės 21 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo VšĮ „Kėdainių ligoninė“ atsiliepimas į ieškovės I. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutarties. Atsiliepimu atsakovas prašo apeliantės atskirojo skundo netenkinti ir proceso neatnaujinti bei atlyginti atsiliepimo surašymo išlaidas. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
Panevėžio apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės proceso atnaujinimo pagrindu nurodomos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, jos buvo žinomos bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu, užfiksuotos byloje esančiuose įrodymuose, kurie buvo tinkamai įvertinti ir kurių buvo ne vienas. Ieškovės pateiktas 2009 m. ekspertizės aktas nenurodo jokių naujų bylos aplinkybių, kurios nebuvo žinomos teismui bylos nagrinėjimo metu, nes minėtojo akto išvadose iš esmės yra perrašytos 2007 m. rugsėjo 20 d. A. G. teismo medicininių tyrimų biuro išvados, kurios buvo pateiktos byloje ir teismo vertintos kaip įrodymas.2009 m. ekspertizės aktas neatitinka CPK 216 str. 1 d. reikalavimų. Minėtojo CPK straipsnio nuostatos nurodo, kad ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus, o tuo tarpu 2009 m. ekspertizės akte yra tik perrašytos įvairių specialistų išvados. Atsižvelgiant į tai, minėtasis ekspertizės aktas negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu naujas esmines bylos aplinkybes. Šiame akte, kaip pagrįstai nurodė Panevėžio apygardos teismas, tiesiog skirtingai vertinamos tos pačios teismų nustatytos ir įvertintos faktinės aplinkybės. Taigi Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-165-544/2005, yra pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Proceso atnaujinimo instituto paskirtis, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti ar įsiteisėjęs teismo sprendimas nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Pažymėtina, kad teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis“ v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008).
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.;, bylos Nr. 3K-3-303/2007).
Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Nustatyta, kad 2003 m. spalio 11 d. apie 1.20 val. Kėdainių rajone Dotnuvos gyvenvietėje autoįvykio metu buvo sužalotas ieškovės I. P. sūnus R. P., gimęs 1985 m. liepos 28 d., kuris buvo pristatytas į antrojo lygio sveikatos priežiūros įstaigą VšĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, apžiūrėtas budinčio chirurgo R. R., kuris paskyrė tyrimus bei gydymą. Tą pačią dieną 11.30 val. buvo pradėta torakotomijos operacija, 13 val. konstatuota R. P. mirtis, jos priežastis autoįvykio metu patirtas krūtinės ląstos sumušimas, lydimas aortos nuplyšimu.
Pareiškėjos teigimu naujai paaiškėjusios aplinkybės nustatytos Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto 2009 m. gruodžio 9 d. ekspertizės aktu M. EDM 12(95)/09(01), kuris paneigia Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartyje išdėstytas išvadas dėl jos sūnaus mirties aplinkybių ir tiesioginių jos priežasčių bei dėl VšĮ ,,Kėdainių ligoninė“ civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo. Ekspertizės akte konstatuota, jog budintis chirurgas R. R. pagal klinikinius duomenis turėjo įtarti R. P. aortos įplyšimą (įtrūkimą) ir dėl tolimesnės gydymo taktikos bei veiksmų konsultuotis. Tiesioginė R. P. mirties priežastis buvo autoįvykio metu įvykęs aortos plyšimas (įtrūkimas) ir vėliau išsivystęs aortos krūtinės dalies nuplyšimas; tarp R. P. gydžiusio VšĮ ,,Kėdainių ligoninė“ personalo veikimo ar neveikimo (gydymo veiksmų) ir ligonio mirties yra priežastinis ryšys. Minėtos išvados atitinka įstatyme (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) įtvirtintą naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių sąvoką. Šios aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi joms nustatyti reikalingos specialios žinios.
Įstatymo prasme, viena iš sąlygų procesui atnaujinti minėtu pagrindu yra paaiškėjusios aplinkybės naujumas. Naujai paaiškėjusios aplinkybės ir įrodymai turi turėti bylai esminę reikšmę, nes naujai paaiškėję faktai turi atskleisti priimtų sprendimų nepagrįstumą ar neteisėtumą. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės bei priimant sprendimą, šios aplinkybės nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui nagrinėjant bylą iš esmės, šios aplinkybės sužinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, joms esant galėjo būti priimtas visiškai kitoks sprendimas.
I. P. nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas turi būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste.
Pareiškėjos nurodyta aplinkybė nėra nauja. Versija, kad R. P. mirtis yra priežastiniame ryšyje ne tik su autoįvykio metu patirtu sunkiu kūno sužalojimu, bet ir su ligoninės personalo, konkrečiai budinčio chirurgo R. R. ir anesteziologės L. N. galimai netinkamai suteikta medicinos pagalba, pavėluotai atlikta torakotomijos operacija, buvo ištirta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų. Iškilus būtinumui įvertinti klausimus reikalaujančius specialių žinių buvo paskirtos deontologijos ekspertizės, kurios nustatė, kad R. P. mirties priežastimi buvo autoįvykio metu patirtas nesuderinamas su gyvybe kūno sužalojimas, nusileidžiančios aortos pilnas cirkuliacinis plyšimas. Budintis chirurgas R. R. atliko sužaloto R. P. atžvilgiu visus įprastinius veiksmus tikslu nustatyti klinikinę diagnozę, torakotomijos operacija atlikta kvalifikuotai, tačiau jos atlikimo laikas įtakos pasekmėms neturėjo. Dėl kraštutinai sunkios ligonio būklės nebuvo galimybės jį perkelti į trečiojo lygio gydymo įstaigą, šiuo atveju Kauno medicinos kliniką (2004 m. gegužės 12 d. ekspertizės aktas Nr. EDM 43/04(01) b. l. 26-32, t. 1, 2007 m. gegužės 17 d. ekspertizės aktas Nr. EKM 19(110)/07(01) b. l. 225-223). R. P. mirtis įvyko ne iš karto, nes susidarė kraujo krešuliai (mufta) apie aortos nuplyšimą, kurie ją apspaudė ir laikė (b. l. 161-162, t. 3).
2010 m. gruodžio 9 d. ekspertizės aktas Nr. EDM 12/95/09(01) (b. l. 12-22, t. 4) šių išvadų nepaneigia. Minėtos ekspertizės išvadose nėra naujų ekspertinio tyrimo duomenų, kurie nurodytų kitokias nei nustatyta R. P. mirties priežastis ir kokius veiksmus turėjo atlikti budintis chirurgas ir kitas ligoninės personalas siekiant maksimalaus rezultato gelbėjant žmogaus gyvybę, turint omenyje, kad ligoninė neturėjo šiam tikslui būtinos įrangos – dirbtinės kraujotakos įrangos reikalingos nusileidžiančios aortos susiuvimo, protezavimo ar šuntavimo operacijai.
Įrodymų tinkamumą apsprendžia ar jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir ar buvo laikomasi įstatymu nustatytos jų gavimo procedūros.
2010 m. gruodžio 9 d. ekspertizės išvados iš esmės grindžiamos 2007 m. rugsėjo 4 d. A. G. medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto išvada Nr. P-51-72-92, kurią apeliacinės instancijos teismas vertino kaip privatų rašytinį įrodymą, nes tyrimas atliktas ne Lietuvos Respublikos Civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 185, 197 str. str.).
Šiame akte yra išdėstyta ir užsienio valstybės specialisto G. J. G. nuomone dėl R. P. mirties priežasčių. Iš pateiktų atsakymų nėra aišku kokios apimties medžiaga jam buvo pateikta, ar kvalifikuotai ji išversta, kokia paties autoriaus kvalifikacija, t. y. tyrimas neturi įrodomosios reikšmės Lietuvos Respublikos CPK 216 str. prasme.
Minėtą ekspertizę atlikę specialistai sutinka, kad torakotomija buvo atlikta kvalifikuotai ir kad efektyvus gydymas buvo galimas tik trečio lygio gydymo įstaigoje, tačiau kaip minėta R. P. buvo kraštutinai sunkioje būklėje, todėl jį perkelti į trečiojo lygio gydymo įstaigą nebuvo galima.
Aplinkybė, kad R. P. nusileidžiančios aortos pilnas cirkuliacinis plyšimas buvo nustatytas tik atliekant torakotomijos operaciją nepatvirtina VšĮ Kėdainių ligoninės gydytojų netinkamų veiksmų, nes pagal turimą įrangą buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, tarp ligoninės personalo veiksmų ir ligonio mirties nėra priežastinio ryšio.
Dėl nurodytų aplinkybių bei argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra išaiškinta naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.
Kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad atsakovo civilinė atsakomybė gali kilti tik tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaiga neužtikrina ligonio maksimalaus atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnio.
Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 str., atsižvelgdama į bylos sudėtingumą sprendžia, kad iš pareiškėjos atsakovui priteistina 450 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos I. P. (duomenys neskelbtini) 450 Lt (keturi šimtai penkiasdešimt litų) viešąjai įstaigai Kėdainių ligoninė (duomenys neskelbtini).