Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-04-23 · Civilinė byla Nr. A2-522-280/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-23
Bylos Nr.
A2-522-280/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Pareiškėjas
I. P.
Atsakovas
VšĮ „Kėdainių ligoninė“
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-522-280/2010Procesinio sprendimo kategorija: 113.1; 117.1; 124.2.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė,sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,

dalyvaujant pareiškėjai I. P., jos atstovei adv. D. Puzirauskienei, atsakovui VšĮ „Kėdainių ligoninė“ atstovams R. K. ir adv. D. Zeleckienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo, pareiškėjos I. P. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-165-544/2005, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagal ieškovės pareiškėjos I. P. ieškinį atsakovei VšĮ Kėdainių ligoninė, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, L. N., R. R. dėl 1 000 000 Lt neturtinės žalos nesuteikus tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų pacientui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atsakovei dėl neturtinės žalos atmetė, priteisė iš I. P. atsakovės VšĮ Kėdainių ligoninė naudai 2535 Lt advokato pagalbai apmokėti, į valstybės biudžetą 89,89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 1, b. l. 315–328).

Lietuvos apeliacinis teismas 2008-03-12 nutartimi (t. 3, b. l. 173–183) nutarė ieškovės I. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisė iš I. P. VšĮ Kėdainių ligoninė naudai 2784 Lt advokato pagalbai apmokėti, į valstybės biudžetą 39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(t. 3, b. l. 173–183).

Šalies argumentai

Pareiškėja I. P. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-165-544/2005, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nes bylą išnagrinėję teismai nustatė, kad 2003-10-11 apie 1.20 val. Kėdainių rajone, Dotnuvos gyvenvietėje eismo įvykio metu buvo sužalotas jos sūnus R. P. (gimęs (duomenys neskelbtini)). 2003-10-11 apie 1.55–2.00 val. greitosios pagalbos automobiliu R. P. buvo pristatytas į antrojo lygio sveikatos priežiūros įstaigos VšĮ Kėdainių ligoninė priėmimo skyrių, apžiūrėtas budinčio chirurgo R. R., nustatyta diagnozė, paskirti tyrimai bei gydymas. R. P. stacionarizuotas į reanimacijos skyrių 2.10 val. Tą pačią dieną 11.30 val. pradėta R. P. torakotomijos operacija. 13.00 val. konstatuota R. P. mirtis nuo ūmaus nukraujavimo. Į gydymo stacionare istoriją Nr. C 8406 įrašyta galutinė diagnozė – pagrindinė liga politrauma: krūtinės sumušimas, dešinio šlaunikaulio išnirimas, trauminė smegenų liga, smegenų sukrėtimas, dešinio viršutinio voko muštinė žaizda, veido hematoma, kūno nubrozdinimai; komplikacijos: nusileidžiančios aortos dalies plyšimas, masyvi tarpuplaučio ir paravertebralinė hematoma, hemotoraksas kairėje, hemoraginis šokas IV°.

R. P. mirties liudijime nurodyta mirties priežastis – krūtinės ląstos sumušimas, lydimas aortos nuplyšimu (nelaimingas atsitikimas).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas, atmesdamas ieškinį, 2005-09-20 sprendime konstatavo, kad nustatytų duomenų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad buvo atlikti visi antrinio lygio įstaigoje galimi atlikti būtiniausi veiksmai (tyrimai), ieškant vidinio kraujavimo šaltinio, kitų autoavarijoje gautos traumos padarinių, tačiau kartojami kraujo tyrimai nerodė anemizacijos, centrinis veninis spaudimas, rodantis cirkuliuojančio kraujo tūrio sumažėjimą, nekito, instrumentiniai tyrimai (echoskopija), pirminis ir pakartotinis rentgeno tyrimai nerodė pakitimų dinamikos krūtinės ląstos srityje, inkstų veikla buvo normali, kas tvirtino esant juos aprūpintus krauju. Paciento būklė pagal objektyvius tyrimų duomenis atitiko pradinę (erektilinę) trauminio šoko fazę ir politraumos kliniką ir buvo atipiška ligoniui su cirkuliariai plyšusia aorta. Indikacijų skubiai torakotomijai nebuvo <...>. Tokios apimties kraujavimas pagal algoritmo aprašymą, nėra indikacija skubiai torakotomijai. <...> Iš turimų įrodymų seka, kad jei ir iš karto būtų tapę žinoma, kad yra trūkusi aorta, paciento R. P. nebuvo galima gabenti į Kauno klinikas dėl kraštutinai sunkios jo būklės, nes transportavimas būtų sudaręs absoliučią riziką jo gyvybei, todėl ankstesnis torakotomijos atlikimas nebūtų apsprendęs teigiamos ligoniui ligos išeities. <...> Teisėjų kolegija manė, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju tai. kad iš karto nebuvo nustatyta diagnozė ir buvo diagnozavimo klaidų nevertintina kaip kaltas elgesys (didelis neatsargumas), nes visi esminiai ir 2 lygio ligoninėje galimi atlikti tyrimai ir stebėjimai, sudarantys pagrindą diagnozei dėl ligos ir tolesnių gydymo metodų, buvo nevienkartinai atlikti“.

Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas apeliacinį skundą ir palikdamas galioti Panevėžio apygardos teismo 2005-09-20 sprendimą, 2008-03-12 nutartyje konstatavo: „Aplinkybė, kad paciento nusileidžiančiosios aortos pilnas cirkuliarinis plyšimas (trūkimas) buvo nustatytas tik atliekant torakotomijos operaciją, bet ne anksčiau atliekant tyrimus, nepatvirtina VšĮ Kėdainių ligoninė ir šios sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų netinkamų veiksmų, kadangi pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog antrojo lygio sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Kėdainių ligoninėje pagal turimą įrangą buvo atlikti visi reikiami bei galimi tyrimai, tačiau dėl objektyvių priežasčių tokiais tyrimais nebuvo galimybės konkrečiu atveju nustatyti R. P. nusileidžiančiosios aortos pilno cirkuliarinio plyšimo (trūkimo)“.

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2007-11-07 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl sunkiai sužaloto R. P. netinkamo gydymo, sukėlusio jo mirtį, atnaujintas. Kėdainių rajono apylinkės teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, 2008-01-14 nutartimi paskyrė pakartotinę kompleksinę deontologinę ekspertizę dėl R. P. mirties ir pavedė ja atlikti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto ekspertams. Nagrinėjant civilinę bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos apeliacinis teismas apie Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-01-14 nutartį, kuria paskirta pakartotinė kompleksinė deontologinė ekspertizė, buvo informuotas, kadangi bylos nagrinėjimo metu minėtoji ekspertizė dar nebuvo atlikta, išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka be šios ekspertizės. Nurodytas aplinkybes patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2008-03-12 nutartis.

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismo paskirta pakartotinė kompleksinė deontologinė ekspertizė buvo baigta 2009-12-09 ir surašytas Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EDM 12 (95)/09 (01). Jos pagrindu I. P. tvirtina, jog šis ekspertizės aktas paneigia Panevėžio apygardos teismo 2005-09-20 sprendime bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008-03-12 nutartyje padarytas išvadas dėl VšĮ Kėdainių ligoninė civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo: ekspertizės akte konstatuota, jog budintis chirurgas R. R. pagal klinikinius duomenis turėjo įtarti aortos įplyšimą (įtrūkimą) ir dėl tolimesnės gydymo taktikos bei veiksmų konsultuotis. Tiesioginė R. P. mirties priežastis buvo autoįvykio metu įvykęs aortos įplyšimas (įtrūkimas) ir vėliau išsivystęs aortos krūtinės dalies nuplyšimas; tarp R. P. gydžiusio VšĮ Kėdainių ligoninė personalo veikimo ar neveikimo (gydymo veiksmų) ir ligonio mirties yra priežastinis ryšys. Ekspertizės akte padarytos išvados laikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti jai žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).

Pareiškėjos tvirtinimu, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto 2009-12-09 ekspertizės akte Nr. EDM 12 (95)/09 (01) nurodomos kitokios R. P. mirties aplinkybės nei buvo nurodytos Panevėžio apygardos teismo 2005-09-20 sprendime bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008-03-12 nutartyje. Šiame ekspertizės akte konstatuojama, kad R. P. eismo įvykio, įvykusio 2003-10-11, apie 1 valandą 20 minučių, Kėdainių rajone, Dotnuvos gyvenvietėje, kelio Jonava–Kėdainiai–Šeduva 45 kilometre, metu padaryti šie sužalojimai: krūtinės ląstos sumušimas, lydimas nusileidžiančios aortos krūtinės dalies įplyšimo (įtrūkimo) ir vėliau išsivysčiusio nuplyšimo (nutrūkimo), galvos smegenų sukrėtimas, dešiniojo šlaunikaulio išnirimas, muštinė dešiniojo viršutinio voko žaizda, poodinė dešinės akies vokų kraujosruva, abiejų plaštakų nugarėlių, dešinio kelio sąnario ir abiejų blauzdų nubrozdinimai. Eismo įvykio metu įvyko dalinis aortos įplėšimas (įtrūkimas), o pilnas aortos nuplyšimas įvyko VšĮ Kėdainių ligoninė.

Pristačius R. P. į VšĮ Kėdainių ligoninė ir įvertinus tuometinę klinikinę situaciją, buvo galima laiku ir teisingai nustatyti diagnozę – nusileidžiančios aortos krūtinės dalies įplyšimą (įtrūkimą). Budintis chirurgas R. R. pagal klinikinius duomenis turėjo įtarti aortos įplyšimą (įtrūkimą) ir dėl tolimesnės gydymo taktikos bei veiksmų konsultuotis. Ligonio gydymui turėjo būti konsultuojamasi su III lygio gydymo įstaigos konsultantais; tai turėjo būti padaryta 2003-10-11 d. 3.35 val., kai iš krūtinplėvės ertmės išsiskyrė 300 ml kraujo arba 7 val., kai pro dreną išsiskyrė dar 500 ml kraujo. Ekspertizės akte konstatuojama, jog tiesioginė R. P. mirties priežastis yra eismo įvykio metu įvykęs aortos įplyšimas (įtrūkimas) ir vėliau išsivystęs aortos krūtinės dalies nuplyšimas. Tarp R. P. gydžiusio VšĮ Kėdainių ligoninė personalo veikimo ar neveikimo (gydymo veiksmų) ir ligonio mirties yra priežastinis ryšys.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto 2009-12-09 ekspertizės akto Nr. EDM 12 (95V09 (01) išvados paneigia Panevėžio apygardos teismo 2005-09-20 sprendime bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008-03-12 nutartyje padarytas išvadas, kad dėl R. P. mirties nebuvo atsakovės gydytojų neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių bei kaltės. Ekspertizės akto Nr. EDM 12 (95)/09 (01) išvadose nedviprasmiškai nurodyta, jog tarp R. P. gydžiusio VšĮ Kėdainių ligoninė personalo veikimo ar neveikimo ir ligonio mirties yra priežastinis ryšys. Medikai pagal objektyvius duomenis galėjo ir turėjo tinkamai nustatyti R. P. diagnozę bei paskirti atitinkamą gydymą, tačiau to nepadarė, t. y. konstatuotina neteisėta medikų veika. Gydytojų kaltė pasireiškia dideliu neatsargumu, nes medikai pagal tuometinę klinikinę situaciją galėjo ir turėjo laiku nustatyti teisingą diagnozę bei imtis reikiamų veiksmų, tačiau to nepadarė. Neturtinė žala pasireiškia, jai, kaip mirusiojo motinai, itin skaudžiais dideliais dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu, emocine depresija. Pareiškėja nurodo, kad sūnų, kuriam vos buvo sukakę 18 metų, išlaikė, augino, auklėjo viena, su juo buvo stiprūs dvasiniai ryšiai, jam buvo sudarytos išimtinės sąlygos vystytis. Jo elgesys bei pažangumas buvo labai geri, sūnus buvo iniciatyvus, draugiškas su visais. Dėl sūnaus mirties buvo prarastos perspektyvos, bendri ateities planai, galimybė gauti iš sūnaus pagalbą senatvėje, pareiškėjai ženkliai sutriko sveikata, teko gydytis, atsisakyti mėgstamo darbo, prarado galimybes įgyvendinti daugelį kūrybinių sumanymų mokslinėje veikloje. Sūnaus mirtis sužlugdė pasitikėjimą visa medicinos sistema, pažeidė asmeninio saugumo jausmą. Neturtinę žalą pareiškėja vertina 1 000 000 Lt. Taigi yra visos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę atsakovei.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto 2009-12-09 ekspertizės aktas Nr. EDM 12 (95)/09 (01) įrodo, jog ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas neteisingai; netinkamai buvo įvertintos pareiškėjos sūnaus mirties aplinkybės bei jos tiesioginės priežastys.

Jei šis ekspertizės aktas būtų buvęs pateiktas Panevėžio apygardos teismui, teismo sprendimas būtų buvęs kitoks ir ieškinys būtų buvęs patenkintas (visas ar bent iš dalies). Tik atnaujinus procesą civilinėje byloje galima atkurti teisingumą: neleisti kaltiems asmenims išvengti atsakomybės ir atlyginti jai padarytą neturtinę žalą. Tvirtina, kad šiame prašyme nurodomos aplinkybės atitinka CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių sąvoką: jos egzistavo bylos nagrinėjimo metu. tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi joms nustatyti reikalingos specialios žinios, kurių ji neturi; aplinkybės galėjo būti nustatytos tik atlikus ekspertizę. Šios aplinkybės turi esminės reikšmės bylos dėl neturtinės žalos priteisimo atlyginimui, kadangi visiškai kitaip kvalifikuoja jos sūnaus mirties aplinkybes (priežastis). Nurodytos aplinkybės tapo žinomos tik 2009 m. gruodžio mėn., kadangi Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto ekspertizė užbaigta tik 2009-12-09 (ekspertizės aktas Nr. EDM 12 (95)/09 (01)).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, LR CPK 368 str. 1 d. nustatytas 3 mėn. terminas, pareiškėjos tvirtinimu, prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nepraleistas. Taip pat nepraleistas ir CPK 368 str. 2 d. nustatytas 5 m. naikinamasis terminas, nes Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria atmestas I. P. apeliacinis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo sprendimo, buvo priimta 2008-03-12.

Atsiliepimu į ieškovės prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-165-544/2005 užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovė VšĮ Kėdainių ligoninė prašo pareiškėjos (ieškovės) I. P. prašymo netenkinti. Šį prašymą palaikė ir bylos nagrinėjimo metu.

Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo galimybių, būtina vertinti, ar pareiškėjos pateiktas ekspertizės aktas Nr. EDM 12 (95)/09(01) nurodo kokias nors aplinkybes, kurios nebuvo žinomos nei teismui, nei pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Atsakovės nuomone, minėtas ekspertizės aktas naujų esminių bylos aplinkybių nenurodo.

Ekspertizės akto išvadose iš esmės yra perrašytos 2007-09-20 A. G. teismo medicininių tyrimų biuro išvados, kurios buvo pateiktos į bylą ir teismo įvertintos kaip įrodymas (2008 m. kovo 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis). Naujame ekspertizės akte nepateikta naujų faktų ar argumentų. Šis ekspertizės aktas tik patvirtina, kad specialistų nuomonės šioje tyloje nėra vieningos, tačiau tai buvo aišku bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu. Ekspertizės akto Nr. EDM 12 (95)/09(01) išvadas ir 2007-09-20 A. G. teismo medicininių tyrimų biuro išvadas paneigia trijų kitų ekspertizių, kurių viena pačios pareiškėjos prašymu buvo paskirta Lietuvos apeliaciniame teisme, išvados, ekspertų apklausos teismo posėdžio metu, liudininko gydytojo P. G. parodymai.

Atsakovė tvirtina, kad pateiktas ekspertizės aktas Nr. EDM 12 (95)/09(01) neatitinka CPK 216 str. 1 d. ir Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio reikalavimų. Vadovaujantis minėtais teisės aktais eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas neturi apsiriboti vien ekspertizės akto išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. (Civilinio proceso kodekso komentaras, II dalis, Procesas pirmos instancijos teisme, II dalis. Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos bei proceso atnaujinimas, 86 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad „kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės duomenys, kaip įrodymai, gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės duomenys neturi išankstinės galios (LAT 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinė byla I. Ž. v J. V., bylos Nr. 3K-3-733/2002).

Ekspertizės aktas Nr. EDM 12 (95)/09(01) negali būti laikomas ekspertų išvada, nes jame nėra aprašyti jokie atlikti tyrimai, jame pateikiama tik teismo medikų (vienas iš jų – A. J. yra privačiai praktikuojantis, parinktas pačios pareiškėjos I. P.) ir gydytojo specialisto visiškai neargumentuota nuomonė. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje yra tik perrašytos įvairių specialistų išvados, ekspertizės akto Nr. EKM 19(110)/07/01) išvados (dėl nežinomų priežasčių praleista 2003-10-12 teismo medicinos eksperto išvada ir 2004-05-12 ekspertizes Nr. EDM 43/04(01) aktas, esantys byloje). Ekspertizės akto Nr. EDM 12 (95)/09(01) tiriamojoje dalyje nėra jokių duomenų apie atliktus tyrimus. Ekspertizės akte visiškai neargumentuojama, kodėl ekspertai nesutinka su ekspertizės akto Nr. EKM 19 (110)/07(01), 2004-05-12 ekspertizės akto Nr. EDM 43/04(01) ir 2003-10-12 teismo medicinos eksperto išvadomis. Ekspertizės akte Nr. EDM 12 (95)/09(01) paminėta ir užsienio šalies specialisto G. J. G. pareikšta nuomonė (pavadinta eksperto ataskaita), t. y. gauti atsakymai į jam pateiktus klausimus. Iš gautų atsakymų nėra aišku, kokia konkrečiai bylos medžiaga jam buvo pateikta, ar kvalifikuotai ji ir specialisto atsakymai buvo išversti į / iš užsienio kalbos, jo kvalifikacija. Iš kai kurių jo atsakymų į klausimus, kurie ekspertizės akte nėra nurodomi, akivaizdu, kad specialistas nėra susipažinęs su Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, taikomomis organizacinėmis priemonėmis.

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas (CPK 370 str. 3 d.)

Byloje nustatyta, kad 2003 m. spalio 11 d. apie 1.20 val. Kėdainių rajone, Dotnuvos gyvenvietėje eismo įvykio metu buvo sužalotas ieškovės I. P. sūnus R. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Jau minėtą dieną, iš įvykio vietos apie 1.55–2.00 val. greitosios pagalbos automobiliu R. P. buvo pristatytas į antrojo lygio sveikatos priežiūros įstaigos VšĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, hospitalizuotas. Ligonis apžiūrėtas budinčio chirurgo R. R., nustatyta diagnozė, paskirti tyrimai bei gydymas. 2 val.10 min. R. P. perkeltas į reanimacijos skyrių, nustatyta klinikinė diagnozė – politrauma: krūtinės sumušimas, įtariamas hemotoraksas (kraujavimas pleuros ertmėje) kairėje, trauminis šokas, dešinio šlaunikaulio išnirimas, muštinė veido žaizda, smegenų sukrėtimas, būklė sunki, bet stabili. 2003 m. spalio 11 d. 11.30 val. pradėta R. P. torakotomijos operacija, bet 13.00 val. konstatuota R. P. mirtis nuo ūmaus nukraujavimo. Gydymo stacionare istorijoje Nr. C 8406 įrašyta galutinė diagnozė – pagrindinė liga politrauma: krūtinės sumušimas, dešinio šlaunikaulio išnirimas, trauminė smegenų liga, smegenų sukrėtimas, dešinio viršutinio voko muštinė žaizda, veido hematoma, kūno nubrozdinimai; komplikacijos: nusileidžiančios aortos dalies plyšimas, masyvi tarpuplaučio ir paravertebralinė hematoma, hemotoraksas kairėje, hemoraginis šokas IVo. R. P. mirties liudijime nurodyta mirties priežastis – krūtinės ląstos sumušimas, lydimas aortos nuplyšimu (nelaimingas atsitikimas). Mirties priežastimi nurodyta diagnozė, esant R. P. gyvam, nebuvo nustatyta. Tai nurodyta ir teismų sprendimuose.

Dėl proceso atnaujinimo pateiktoje ekspertizės išvadoje nurodyta, kad R. P. eismo įvykio, įvykusio 2003 m. spalio 11 d., apie 1 valandą 20 minučių, Kėdainių rajone, Dotnuvos gyvenvietėje, kelio Jonava–Kėdainiai–Šeduva 45 kilometre, metu padaryti šie sužalojimai: krūtinės ląstos sumušimas, lydimas nusileidžiančios aortos krūtinės dalies įplyšimo (įtrūkimo) ir vėliau išsivysčiusio nuplyšimo (nutrūkimo), galvos smegenų sukrėtimas, dešiniojo šlaunikaulio išnirimas, muštinė dešiniojo viršutinio voko žaizda, poodinė dešinės akies vokų kraujosruva, abiejų plaštakų nugarėlių, dešinio kelio sąnario ir abiejų blauzdų nubrozdijimai. Kaip matyti, iš esmės nurodyti tie patys sunkūs sužalojimai, pavojingi gyvybei. Akte tvirtinama, kad eismo įvykio metu įvyko dalinis aortos įplyšimas (įtrūkimas), o pilnas aortos nuplyšimas įvyko Všį Kėdainių ligoninė. Tokia išvada padaryta pagal esančius klinikinius duomenis, pagal tuos pačius, kuriuos turėjo ir kiti tyrimą atlikę nagrinėtoje byloje specialistai. Dėl aplinkybės, kuriuo metu įvyko pilnas aortos nuplyšimas specialistai, kaip matyti, nesutaria: vieni sako, kad 3.35 val., kiti – 10 val., dar kiti – kad eismo įvykio metu. Pažymėtina, kad visi vertina tuos pačius klinikinius duomenis.

Paskutinės ekspertizės duomenimis tiesioginė R. P. mirties priežastis yra eismo įvykio metu įvykęs aortos įplyšimas (įtrūkimas) ir vėliau išsivystęs aortos krūtinės dalies nuplyšimas, kartu nurodyta, kad tarp R. P. gydžiusio Všį Kėdainių ligoninė personalo veikimo ar neveikimo (gydymo veiksmų) ir ligonio mirties yra priežastinis ryšys. Ekspertizę atlikusių specialistų vertinimu, pavykus užspausti aortos galus ir sustabdyti kraujavimą bei stabilizuoti kraujospūdį, priksimaliau aortos perspaudimo vietos, reikėtų susiūti aortą, jei tai įmanoma, o jei ne – atlikti aortos protezavimą kraujagyslių protezu. Tačiau nė vienas specialistas netvirtina, kad tai padaryti Kėdainių ligoninėje buvo galima. Kaip matyti, pateiktame ekspertizės akte nėra patvirtinta ta aplinkybė, kad ir įtarus aortos įtrūkimą tuoj po įvykio ar vėliau, būtų buvusi reali galimybė išgelbėti R. P. gyvybę. Šios bylos kontekste yra esminė ši aplinkybė.

Atsakovo civilinė atsakomybė gali kilti tik tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaiga neužtikrina maksimalaus atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnio ir šis prievolės netinkamas įvykdymas sukelia žalą, šiuo atveju pareiškėjos sūnaus R. P. mirtį.

Teismai išnagrinėtoje byloje nustatė, jog deontologinės teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EDM 43/04(01) išvadoje konstatuota, kad tarp R. P. gydžiusio VšĮ Kėdainių ligoninė personalo veiksmų ir ligonio mirties priežastinio ryšio nėra, kadangi krūtinės aortos sienelės įtrūkimai arba aortos nuplyšimai dažniausiai baigiasi mirtimi dėl masyvaus nukraujavimo net ir suteikus savalaikę ir kvalifikuotą pagalbą.

Teismai nurodė, kad ligonis R. P. buvo kraštutinai sunkioje būklėje, todėl jį perkelti į trečiojo lygio gydymo įstaigą nebuvo galima. Teismai rėmėsi Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaita Nr. 1A-7-459K dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumo, kur nurodyta, kad remiamasi Neuroangiochirurgijos centro vadovo prof. E. B. pateiktomis dėl ligonio R. P. diagnostikos ir gydymo taktikos išvadomis: „krūtinės aortos sužalojimai (krūtinės aortos sienelės įtrūkimai arba įplyšimai) dažniausiai baigiasi mirtimi, kurią sukelia greiti ir masyvūs nukraujavimai. Dėl to dažnai nespėjama tiksliai diagnozuoti ir suteikti kvalifikuotą chirurginę pagalbą“. Šios ataskaitos išvadose dar nurodyta, kad galiojančių reikalavimų pažeidimų nėra, o kokybiškos sveikatos priežiūros trūkumų yra. Teismai nurodė, jog minėti įrodymai bei ekspertų A. G., P. P. paaiškinimai patvirtina, kad eismo įvykio metu įvyko R. P. nusileidžiančiosios aortos pilnas cirkuliarinis plyšimas (trūkimas) dėl krūtinės ląstos sumušimo ir paneigia I. P. argumentus, kad R. P. nusileidžiančiosios aortos pilnas plyšimas (trūkimas) įvyko VšĮ Kėdainių ligoninė dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir kad žmogus su visiškai nutrūkusia aorta išgyvena vos keletą minučių.

Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad VšĮ Kėdainių ligoninė, būdama antrojo lygio sveikatos priežiūros įstaiga ir neturėdama dirbtinės kraujotakos įrangos, neturėjo realios galimybės atlikti reikiamos, tinkamos bei sėkmingos pilnai cirkuliariai plyšusios (trūkusios) nusileidžiančios aortos susiuvimo, protezavimo ar šuntavimo operacijos.

Dar svarbu nagrinėjamoje byloje tai, kad ieškovė ir savo ieškinį ir apeliacinį skundą grindė ta pačia aplinkybe – kad paties eismo įvykio metu cirkuliarus nusileidžiančiosios aortos plyšimo nebuvo, rėmėsi E. B., VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neuroangiochirurgijos centro vadovo, išvadomis, nes jis tvirtino, kad aortos plyšimas padarytas operacijos metu, tvirtino, kad krūtinės ląstos atvėrimo operacija turėjo būti daroma 7–8 val. ryte. Taigi proceso atnaujinimo pagrindu nurodomos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, jos buvo žinomos bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu, užfiksuotos atitinkamuose byloje esančiuose įrodymuose, kurie buvo tinkami ir kurių buvo ne vienas.

Atsakovas byloje pripažino faktą, kad atvejis su R. P. buvo netipiškas, kazuistinis, nes nebuvo masyvaus vidinio kraujavimo. Jeigu aorta ir būtų buvusi plyšusi dalinai, Kėdainių ligoninėje nebūtų galima padaryti jos susiuvimo operacijos, kad ją užsiūti jos sužalojimo vietoje, tam reikia dirbtinės kraujotakos apytakos sistemos. Aorta buvo plyšusi prie pat aortos lanko.

Išnagrinėjus bylą, buvo konstatuota, kad R. P. tiksli diagnozė Kėdainių ligoninėje jam esant gyvam nebuvo nustatyta, nors buvo atlikti visi esminiai tyrimai. Dėl atliktų tyrimų ir suteiktos pagalbos apimties nėra esminės kritikos ir pateiktame ekspertizės akte.

Nagrinėjamojoje byloje, tiriant ar pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindas, kaip matyti, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka nurodyto pagrindo civilinei bylai atnaujinti buvimą, ar jas numatoma tinkamai įrodinėti.

Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pateiktu ekspertizės aktu pateiktas jau išnagrinėtų įvykių, veiksmų kitas vertinimas. Byloje buvo atlikta ne viena ekspertizė, ekspertizių išvados nesutampa.

Pareiškėjas turi įrodyti, kad pagrindą atnaujinti procesą sudarančios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, bet pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Šiuo atveju pareiškėja, kaip minėta, tik tomis aplinkybėmis grindė savo ieškinį, teikė įrodymus – atitinkamų specialistų išvadas. Jos pateikti įrodymai buvo paneigti ekspertizių išvadomis, o nauja ekspertizė, atlikta baudžiamojoje byloje, kitų specialistų, jau patvirtina specialistų vertinimus.

CPK 366 str. 1 d. 2 punktas nustato, kad, kai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios tebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, procesas gali būti atnaujintas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (LAT 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Pareiškėjai 2008- 07-14 pradėtos ekspertizės akto išvados tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir tačiau pagal akto turinį negalima daryti išvados, kad turi esminę reikšmę, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Tos išvados nepaneigia teismų padarytos išvados, kad R. P. gyvybę nebuvo galima išgelbėti, jeigu ir būtų atsakovo medikai įtarę R. P. aortos nustatytus sužalojimus. To ir pateiktos ekspertizės išvadose nėra konstatuota. Nurodyta ta pati tiesioginė mirties priežastis, kuri nustatyta teismų sprendimuose. Vertinimas, kad tarp R. P. gydžiusio VšĮ Kėdainių ligoninė personalo veikimo ar neveikimo ir ligonio mirties yra priežastinis ryšys, be konkrečių aplinkybių tyrimo, remiantis byloje tirto prof. E. B. išvada. Naujai pateiktu įrodymu iš esmės keičiasi tik nustatytų faktų, įvykių vertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-14 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-478/2008 nurodė, kad kai skirtinų įrodinėjimo priemonių gauti duomenys yra prieštaringi, teismas neturi pagrindo, vadovaudamasis ekspertų nuomone daryti išvadų apie gydymo adekvatumą ir tinkamumą (ekspertizės akte šios išvados padarytos, tačiau jos nepagrįstos tyrimais ir argumentais, todėl jomis negali būti vadovaujamasi), o turi įvertinti tai, ar gydymo įstaiga ir jos darbuotojai šioje konkrečioje situacijoje dėjo maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pareigas, remdamiesi profesine kvalifikacija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 370 str.3 d.,

nutaria:

Pareiškėjos I. P. prašymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal jos ieškinį atsakovui VšĮ Kėdainių ligoninė tretieji asmenys R. R. ir L. N. dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė