- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- e2A-577-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44144-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Rita Kisielienė, Andrius Verikas
- Atsakovas
- M. K.
- Ieškovas
- A. G.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui M. K. dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo); institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2781-872/2012 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktą, padidinant D. K., gim. (duomenys neskelbtini)., ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 300 EUR per mėnesį kiekvienam vaikui.Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis). Sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, kad jų nepilnamečių vaikų D. K., gim. (duomenys neskelbtini)., ir E. K., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta bus su ieškove, Sutarties 3.2 punkte – kad atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo Sutarties pasirašymo dienos iki vaikų pilnametystės teiks išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt (116 eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovės teigimu, nuo santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, padidėjo šalių nepilnamečių vaikų poreikiai, suprastėjo ieškovės ir pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, padidėjo ieškovės išlaikytinių skaičius. Ieškovė pažymėjo, kad šalių santuokos nutraukimo metu šalių nepilnamečiam sūnui buvo 11, o dukteriai – 6 metai. Per tą laiką iš esmės padidėjo vaikų poreikiai. Ieškovė nurodė, kad D. K. išlaikymui per mėnesį reikia apie 635,97 EUR, o dukters E. K. – 632,50 EUR. Dėl pasikeitusios šalių turtinės padėties ieškovė nurodė, kad santuokos nutraukimo metu ji dirbo ir gavo pakankamas pajamas sau ir dviem nepilnamečiams vaikams išlaikyti, o atsakovas tuo metu nedirbo. Pažymėjo, kad ieškovė turi keturis išlaikytinius, o jos pajamos per mėnesį sudaro apie 710 EUR (350 EUR darbo užmokesčio, 130 EUR, mokamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, už vaiką, auginamą iki dviejų metų, ir 230 EUR atsakovo nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo). Atsakovo turtinė padėtis tapo geresnė, nes po santuokos nutraukimo jis paveldėjo 590/21300 dalis ir 4100/14800 dalis žemės sklypų, esančių Prienų raj. sav., Jiezno sen., Kadikų k., o šiuo metu jis išvykęs gyventi į Australiją ir gauna daug didesnes pajamas. Atsakovas M. K. su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovo teigimu, nutraukus su ieškove sudarytą santuoką, vaikams teikiamo išlaikymo suma buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kad ieškovei atiteko butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir jame esantys daiktai bei mopedas BOATIAN, be to, įsipareigojimai kreditoriui AB DNB bankui tapo asmeniniais ieškovės įsipareigojimais. Atsakovo teigimu, ieškovei atiteko turto už 27 753,42 EUR. 2013 metais atsakovas išvyko studijuoti ir dirbti į Australiją, o su vaikais ryšį palaikė nuotoliniu būdu – internetu. Atsakovas visą laiką ne tik teikė vaikams išlaikymą, bet ir dovanodavo dovanas, skirdavo jiems papildomų lėšų. Be to, atsakovas kiekvieną vasarą grįžęs į Lietuvą su vaikais praleisdavo apie 1 mėnesį, kurio metu vaikų išlaikymo našta tekdavo atsakovui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo visiškai patenkinti ieškinį. Atsakovas Australijoje studijuoja ir dirba, per metus jo gaunamos pajamos siekia apie 22 400EUR, iš kurių jis teikia išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, mokėdamas po 160 EUR kiekvienam, moka už studijas, sveikatos draudimą, nuomojasi būstą, moka kitus mokesčius, turi išlaidų savo išlaikymui. Atsakovo teigimu, jis geranoriškai padidino vaikams teikiamo išlaikymo dydį iki 160 EUR per mėnesį, o prašomas priteisti 300 EUR dydžio išlaikymas yra per didelis ir atsakovas negali jo teikti. Atsakovas nevengia prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau sutiktų mokėti 200 EUR dydžio išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu patvirtintą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisė iš atsakovo M. K. nepilnamečiams vaikams D. K. ir E. K. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį. Teismas paskyrė ieškovę A. G. nepilnamečiams vaikams D. K., ir E. K. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl atsakovo turtinės padėties nuo šalių santuokos nutraukimo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos pasikeitimo, nustatyta, kad santuokos nutraukimo metu atsakovas gaudavo vidutiniškai 1000 Lt (289,62 EUR) pajamų per mėnesį (el. b. 1 t., l. 95), byloje pateikti įrodymai patvirtinta, kad atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Australijoje bei gauna per mėnesį apie 2000 EUR pajamų. Remiantis byloje pateiktais Nekilnojamojo turto registro išrašais nuo 2015 m. liepos 16 d. įregistruotos atsakovo nuosavybės teisės į 590/21300 dalis ir 4100/14800 dalis žemės sklypų, esančių Prienų raj. sav., Jiezno sen., Kadikų k., kurių pirmojo vidutinė rinkos vertė – 1600 EUR, antrojo – 656 EUR, atsakovui tenkančių žemės sklypų dalies vertė – apie 875 EUR. Be išlaidų maistui ir aprangai, transportui, atsakovo išlaidas per mėnesį sudaro 441 EUR už studijas (apskaičiuota pagal ieškovo pateiktą studijų už metus kainą – 5292 EUR), 22,89 EUR sveikatos draudimo įmoka, 100 EUR nuomos mokestis, 320 EUR nuo 2016 m. rugsėjo mėn. teikiamas vaikams išlaikymas, atsakovas turi skolinių įsipareigojimų kreditoriui A. D., t. y. jam skolingas 4200 EUR. Teismas sprendė, kad nuo santuokos nutraukimo atsakovo turtinė padėtis pagerėjo – jis gauna daug didesnį darbo užmokestį, įgijo Lietuvoje nekilnojamojo turto, tačiau kartu turi ir neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, kurių neturėjo santuokos nutraukimo metu.Teismas įvertinęs ieškovės turtinę padėtį po šalių santuokos nutraukimo pasikeitimą, remiantis ieškovės paaiškinimais, nustatė, kad santuokos nutraukimo metu ieškovė gaudavo apie 4000 Lt (1158,48 EUR) pajamų per mėnesį, šiuo metu gauna 380 EUR per mėnesį. Po santuokos nutraukimo ieškovė su R. K. susilaukė dar dviejų vaikų: 2015 m. vasario 25 d. ieškovei gimė sūnus V. K. (el. b. 1 t., l. 17), 2016 m. gruodžio 4 d. – duktė S. K. (el. b. 2 t., l. 108). Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, sprendė, kad po santuokos nutraukimo ieškovės turtinė padėtis suprastėjo, nes išaugo išlaikytinių skaičius ir sumažėjo jos gaunamas darbo užmokestis.Pagal byloje pateiktus įrodymus teismas nustatė, kad be kasdienių išlaidų vaikų poreikiams maistui, aprangai, higienos ir sveikatos prekėms, skiriama lėšų vaikų papildomam ugdymui, jų gabumų lavinimui, o vaikams augant, atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų. Ieškovė pateikė įrodymus ir paaiškino, kad pirko vaikams naujas lovas (el. b. 2 t., b. l. 135), kompiuterį, telefonus (el. b. 2 t., l. 132), oro drėkintuvą (el. b. 2 t., b. l. 129), naujais mokslo metais turės pirkti vaikams uniformas, su vaikais keliauja (buvo Tenerifėje, lankosi Lietuvos pajūryje, keliauja po Lietuvą), leidžia sūnų D. K. dalyvauti sporto varžybose, skiria lėšų vaikų laisvalaikiui. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius, visuma, sprendė, kad po šalių santuokos nutraukimo vaikų poreikiai išaugo ir teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu patvirtinta atsakovui tenkanti išlaikymo dalis – 116 EUR kiekvienam vaikui – nepakankama jiems patenkinti. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktas vaikų išlaikymui skiriamų lėšų per mėnesį lenteles ir į byloje pateiktus šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, į tai, kad dalis išlaidų nepagrįstai apskaičiuota tik vieneriems metams (už telefonus, kompiuterį, baldus) arba nepakankamai pagrįstos (pvz., kiekvienam vaikui tenkanti išlaidų automobiliui išlaikyti per mėnesį dalis – 40 eurų, nepagrįsta byloje pateiktais įrodymais), sprendė, kad išaugusiems šalių vaikų poreikiams patenkinti reikalinga apie 500 EUR suma per mėnesį.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) M. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2017 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir iš jo nepilnamečių vaikų dukters E. K. ir sūnaus D. K. išlaikymui priteisti po 180 EUR kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atitinkamai išlaikymą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikų motiną A. G. paskiriant vaikų išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais. Apeliacinį skundą grindžia argumentais: Ieškovės turtinė padėtis pasikeitė, šiuo atveju suprastėjo, ne dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl jos pačios sąmoningų ir tikslingų veiksmų. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pati nurodė, kad santuokos nutraukimo metu jos pajamos siekė apie 4000 Lt, o šiuo metu ji sąmoningai dirba mažiau, kad galėtų daugiau laiko skirti vaikams, jos darbinės pajamos siekia apie 380 EUR. Kita vertus, pati ieškovė nurodo, kad jai padeda pensijinio amžiaus tėvai, taip pat jos kitų dviejų vaikų tėvas, tuo tarpu byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai nei apie tėvų, nei apie vaikų tėvo pajamas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog ieškovei nėra žinomas šeimos pajamų dydis.Atsakovui negali būti taikomos sankcijos ir papildomi suvaržymai vien dėl to, kad ieškovė nusprendė susilaukti dar dviejų vaikų ir augina 4 nepilnamečius vaikus. Atsakovas mano, kad prieš susilaukiant dar dviejų vaikų ieškovė privalėjo tinkamai įvertinti savo galimybes tinkamai prisidėti prie visų vaikų išlaikymo, tuo tarpu situacija, kuomet ieškovei susilaukus dar dviejų vaikų didinamas atsakovo vaikams Dainiui ir Emilijai teikiamo išlaikymo dydis, pažeidžia esminius atsakovo interesus ir iškreipia jo teisių bei pareigų savo vaikams santykį. Teismas sprendimu įpareigojo atsakovą prisidėti prie ieškovės turtui įsigyti suteikto kredito įmokų dengimo, kas apskritai nelaikytina vaikams teikiamo išlaikymo dalimi, kadangi tuo atveju, jei vaikai turėtų prisidėti prie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio būsto kredito įmokų mokėjimo, akivaizdu, kad jie turėtų teisę įgyti dalį buto nuosavybės teise. Pažymi, kad atsakovas sutinka, jog vaikams tenka būsto išlaikymo, t.y. komunalinių ir kitų administravimo mokesčių dalis, tačiau kategoriškai nesutinka, kad vaikai (išlaikymą jiems skiriantis tėvas) turi pareigą mokėti už būsto, nuosavybės teise priklausančio šiuo atveju motinai, ieškovei, kredito dalį. Atsakovas turi finansinį įsipareigojimą: 2013 metais atsakovui A. D. paskolino 12500 AUD, 2017 sausio 1 dienai atsakovo įsipareigojimo likutis – 6500 AUD. Nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakovas A. D. skolą grąžina kiekvieną mėnesį mokėdamas po 100 EUR.Ieškovės ir atsakovo vaikai neturi jokių specialiųjų poreikių, neturi sveikatos sutrikimų, sąlygojančių didesnio išlaikymo poreikį. Atsakovui sutinkant ir siūlant vaikų išlaikymui skirti po 200 EUR, analogiška suma prie vaikų išlaikymo prisidedant ir ieškovei (bylos nagrinėjimo metu ji nurodė ir patvirtino, kad E. K. ir D. K. ji kiekvieną mėnesį skiria po 500 EUR), vaikams 400 EUR dydžio sumos privalo pakakti ir šiuo konkrečiu atveju pakanka. Juolab bylą sudaro medžiaga, jog atsakovas vaikams nupirkęs daug daiktų, skiria papildomų lėšų jų laisvalaikiui, kuomet grįžta į Lietuvą ir pan. Atsakovas tiesiog neturi jokių finansinių galimybių vaikų išlaikymui skirti 250 EUR per mėnesį kiekvienam vaikui, kadangi gaunamos metinės pajamos, kaip ir nurodyta atsiliepime, o taip pat pateikti rašytiniai įrodymai – 32000 AUD per metus, kas sudaro 22400 EUR, o išlaidos iš esmės yra lygios pajamoms. Atsakovo buvimo Australijoje pagrindas - studijos, kur atsakovas atvyko studijuoti. Atsakovas neturi galimybių dirbti pilnos darbo dienos, kaip ir nurodyta atsiliepime, todėl dirbo 20 val. per savaitę. Pastebėtina, kad atostogų nuo studijų metu atsakovas dirba daugiau, t.y. tiek, kiek jam maksimaliai leidžiama pagal Australijoje galiojančius teisės aktus.2017-05-15, t. y. po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, iš esmės pasikeitė viena svarbiausių šios bylos aplinkybių: ribotos atsakomybės bendrovė Atari ir atsakovas sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovas išvyksta gyventi ir dirbti į Vladivostoką, Rusijos Federaciją, ir laikotarpiu nuo 2017-06-21 iki 2018-06-21 atsakovas dirbs minėtoje bendrovėje, jo gaunamas darbo užmokestis sudarys 45000 Rusijos rublių (712,54 EUR). Todėl dėl susiklosčiusios padėties ir pasikeitusių aplinkybių, atsakovas siekia, kad iš jo vaikų išlaikymui būtų priteista po 180 EUR. Ši suma atitinka vaikų poreikius ir interesus, užtikrins ne tik minimalių poreikių tenkinimą. 2016 m. rugsėjo 13 d. ieškovės parašytas elektroninis laiškas atsakovui patvirtina, kad kiekvienam vaikui ieškovė išleidžia po 385 EUR (1/2 dalis vaikų išlaikymui reikalingos sumos – 182,50 EUR). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo M. K. apeliacinio skundo reikalavimus kaip nepagrįstus ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-24 sprendimą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus: Nors negrąžintas kredito likutis santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo metu buvo mažesnis nei ieškovei palikto buto vertė, tačiau atsakovas visiškai neužsimena apie tai, kad ieškovė bankui ne tik moka kredito, tačiau ir palūkanų įmokas, todėl realiai prievolės bankui vykdymo suma yra daug didesnė. Be to, atsisakant atsakovo solidarumo buvo keičiamos ir 2003-12-17 Kredito sutarties Nr. 3180-03 IL sąlygos, pasunkinant ieškovei kredito vykdymo sąlygas. Tuo tarpu šalių vaikams mokėtino išlaikymo suma po 400 Lt (116 EUR) buvo susitarta mokėti vien tik remiantis tuo, kad santuokos nutraukimo metu atsakovo pajamos buvo mažos, kaip nustatyta sprendime tuo metu atsakovas gaudavo vidutiniškai 1000 Lt (289,62 EUR) pajamų per mėnesį. Ieškovės turtinės padėties gaunant daug mažesnes pajamas pablogėjimas bei išaugęs išlaikytinių skaičius, pirmos instancijos teismui nesudarė pagrindo iš atsakovo priteisti didesnę nei pusę šalių nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo sumą. O būtent tiek ieškovė, kurios pajamos šiuo metu sudaro apie 380 EUR, ji turi 4 išlaikytinius, moka kreditą bankui, tiek ir atsakovas, kurio pajamos per mėnesį sudaro apie 2 000 EUR ir daugiau išlaikytinių jis neturi, sprendimu prie šalių nepilnamečių vaikų poreikių turi prisidėti lygiomis dalimis po 250 EUR per mėnesį. Pirmos instancijos teismas, priešingai nei nurodo atsakovas, ir nekonstatavo, kad jų nepilnamečiai vaikai turi specialiųjų poreikių, kurie pasireiškia kokiais nors sveikatos sutrikimais. Tačiau vien tas faktas, jog jų nepilnamečiai vaikai neturi jokių sveikatos sutrikimų nereiškia, kad jų poreikių tenkinimui nėra reikalinga didesnė nei atsakovo siūloma 180 EUR per mėnesį suma. Byloje nustatyta, kad be kasdienių išlaidų šalių vaikų poreikiams maistui, aprangai, higienos ir sveikatos prekėms, skiriama lėšų jų papildomam ugdymui, gabumų lavinimui. Ieškovės skaičiavimais ir remiantis į bylą kartu su ieškiniu pateiktomis išlaidomis Emilijos ir Dainiaus kiekvieno atskirai išlaikymui reikia skirti daugiau nei 600 EUR sumą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju šalių vaikų teisę į būstą užtikrina tik ieškovė (vaikai gyvena jai priklausančiame bute, už kurį turi būti mokamos kredito įmokos), tai atsakovas turi pareigą proporcingai prisidėti prie šios teisės tinkamo įgyvenimo. Be to, atsakovas vietoj to, kad ginčytų ieškovės mokamą 200 EUR kredito ir palūkanų sumą, turėtų džiaugtis, kad jo nepilnamečių vaikų teisei į būstą pakanka tokios nedidelės sumos, nes šiuo metu būsto nuomos kainos Vilniuje siekia nuo 300 EUR. Atsakovo mokamas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams padidintas ne dėl to, kad ieškovė susilaukė dar dviejų vaikų, tačiau dėl to, kad jų vaikų poreikiai pasikeitė – išaugo bei pagerėjo atsakovo finansinės galimybės prisidėti prie vaikams reikalingo išlaikymo. Tuo tarpu tai, kad atsakovė šiuo metu gauna vos 380 EUR pajamų ir augina dar du nepilnamečius vaikus nebuvo pagrindu teismui spręsti, kad ji prie vaikų poreikiams užtikrinti reikalingos sumos privalo prisidėti mažesne pinigų suma.Atsakovo pateikti įrodymai dėl neva jo išvykimo dirbti į Rusiją yra tik apeliacinės instancijos teismo klaidinimas siekiant sau palankaus sprendimo. Tas faktas, kad atsakovas su bendrove Atari sudarė paslaugų teikimo sutartį parodo, jog atsakovas gaus papildomas pajamas. Pagal atsakovo į bylą pateiktus duomenis apie jo Australijos vizą yra galimas jos pratęsimas. Pagal atsakovo ir bendrovės Atari paslaugų teikimo sutarties 1.2 punktą atsakovas įsipareigojo ieškoti potencialių partnerių Australijos ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, vystyti ir palaikyti užsakovo projektus informacinių technologijų srityje Australijos ir Lietuvos Respublikos teritorijose. Atsakovas pateikė kelionės į Rusiją bilietus 2017-06-18, iš kurių matyti, kad į šią valstybę atsakovas vyksta tik su rankiniu bagažu t. y. labiau tikėtina, kad atsakovo išvykimas yra trumpam, o ne persikraustymas į naują valstybę.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu
Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: skrydžio bilietus, 2017-05-15 paslaugų sutartį su vertimu, elektroninio laiško kopiją su T. I. patvirtinimu apie atsakovo mokamą nuomos mokestį Australijoje.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdama į tai, jog atsakovas dokumentus, pagrindžiančius jo turtinę padėtį, pateikė su apeliaciniu skundu, duomenys yra reikšmingi teisingam bylos nagrinėjimui, teisėjų kolegija sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.
Dėl priteisto nuolatinio išlaikymo dydžio
Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto nuolatinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio.Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu patvirtinta šalių pateikta 2012 m. rugpjūčio 13 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo vaikų išlaikymui mokėti po 400 Lt (116 EUR) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, teikiamą išlaikymą padidino iki 250 EUR kiekvienam vaikui. Kad vaikų poreikiai padidėjo to neginčija ir atsakovas, tačiau jo manymu kiekvienam vaikui pakankama yra 180 EUR suma per mėnesį, nes jo turtinė padėtis nėra gera ir jis neturi galimybių mokėti teismo priteistą sumą, o po sprendimo priėmimo paaiškėjo dar viena aplinkybė – atsakovas persikėlė gyventi iš Australijos į Rusiją, kur jo gaunamas atlyginimas sumažėjo iki 712,54 EUR per mėnesį.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teismui pateikė įrodymus - sąskaitas, informacinius raštus ir kt. pagrindžiančius ieškinio priede – lentelėje apie vaikų išlaidas nurodomas išlaikymui būtinas lėšas, į kurias įtrauktos lėšos ne tik tiesioginiams vaiko poreikiams tenkinti, bet ir būstui, baldams, transporto išlaidoms, su vaikų mokymosi įstaigomis, laisvalaikiu bei komunikacijos priemonėmis susijusios išlaidos. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ir įvertino šias ieškovės nurodytų išlaidų šalių vaikų poreikiams tenkinti pagrįstumą, atsižvelgė į vaikų amžių, šalių paaiškinimus bei šalių vienas kitam siųstus elektroninius laiškus dėl vaikų patiriamų išlaidų, taip pat išsamiai motyvavo sprendimo dalį, kuria atmetė ieškovės prašomas priteisti išlaidas, su kuo apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Šiame kontekste kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad teismas turėjo atsižvelgti į ieškovės siųstus elektroninius laiškus atsakovui, kur ji patvirtina, kad abiem šalių vaikams reikalinga apie 385 EUR per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir šiuos rašytinius įrodymus nustatydamas, kad būtiniesiems vaikų poreikiams (maistui, aprangai) patenkinti reikalinga apie 400 EUR suma kiekvienam jų per mėnesį bei pažymėjo, kad į šiame laiške nurodytas išlaidas neįtrauktos išlaidos kelionėms ir kitiems nekasdieniams, papildomai atsirandantiems poreikiams (pvz., vaikų uniformoms) bei sprendė, kad 500 eurų suma patenkintų tiek vaikų būtinuosius, tiek ir papildomus, su laisvalaikiu ir nekasdieninėmis (pvz., baldų, technikos įsigijimo, jos taisymo ir pan.) išlaidomis susijusius poreikius.Nesutiktina su atsakovo teiginiais, kad ieškovė nepagrįstai įtraukia į šalių vaikams priteistino išlaikymo dydį išlaidas kreditui už butą (po 20 EUR per mėnesį kiekvienam vaikui). Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad užtikrinti vaikų teisę į būstą yra abiejų tėvų pareiga (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis), vaikai gyvena ieškovei priklausančiame bute, už kurį mokamos kredito įmokos, o atsakovas turi pareigą proporcingai prisidėti prie šios teisės tinkamo įgyvenimo. Tuo labiau, kad nurodytos skaičiuojamos vaikų išlaikymui išlaidos už būstą nėra akivaizdžiai per didelės.Atsakovas taip pat nurodo, kad jam negali būti taikomos sankcijos ir papildomi suvaržymai vien dėl to, kad ieškovė nusprendė susilaukti dar dviejų vaikų ir šiuo metu augina 4 nepilnamečius vaikus, taip pat nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jos gyvenimo draugo gaunamas pajamas. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne visų ieškovės keturių vaikų, o tik šalių vaikų poreikius, jiems skiriamas išlaidas. Tai, kad ieškovė šiuo metu nedirba pilną darbo dieną, sąlygoja objektyvios priežastys, ieškovė prižiūri mažametį vaiką namuose. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu yra nurodžiusi, kad jai auginti vaikus padeda kiti asmenys (jos tėvai, gyvenimo draugas), tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo turi prisidėti mažesne dalimi, nes vaikų išlaikymas, kaip jau minėta, yra tėvų pareiga. Todėl, priešingai nei nurodo atsakovas, vertinti tėvų ir ieškovės gyvenimo draugo pajamas teismas neturėjo. Teismo sprendime nurodoma aplinkybė, kad ieškovė turi ir kitų išlaikytinių, buvo tik tam, kad būtų tinkamai įvertinta ieškovės turtinė padėtis – gaunamos pajamos bei išlaidos - kaip ir vertinant atsakovo turtinę padėtį buvo atsižvelgiama ne tik į jo gaunamas pajamas Australijoje, bet ir skolą A. D., kuri kas mėnesį mažinama 100 EUR suma ar metinį studijų mokestį. Kolegijos vertinimu byloje pirmosios instancijos teismas įvertino turimus duomenis apie šalių materialinę padėtį, šalių galimybes teikti išlaikymą, todėl atsakovo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į jo galimybės teikti išlaikymą po 250 EUR nepagrįsti.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Teisėjų kolegija kritiškai vertina su apeliaciniu skundu pateiktą 2017 m. gegužės 15 d. sutartį, kuri neva pagrindžia atsakovo pajamas nuo 2017 m. birželio mėnesio jam gyvenant Rusijoje, t. y., kad jo pajamos nuo šios sutarties pasirašymo yra apie 712 EUR pajamų per mėnesį. Nors šios sutarties 3.1 punkte įtvirtinta, kad atsakovas kas mėnesį gaus 45 000 rublių (apie 712 EUR), tačiau ši sutartis nėra darbo sutartis. Neatmestina galimybė, kad atsakovas yra sudaręs ir daugiau tokių sutarčių ar gaunamos pajamos pagal šią sutartį nėra jo vienintelės. Kita vertus, ši sutartis neriboja atsakovui susirasti ir kitų papildomų darbų ar geriau apmokamą darbą. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, bylos duomenimis jam nėra nustatytas neįgalumas, o per pastaruosius metus dar ir tobulinęs savo kvalifikaciją Australijoje, kas neabejotinai darbo rinkoje suteiks jam daugiau galimybių susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą bei tinkamai pasirūpinti savo vaikais, finansiškai prisidedant prie jų poreikių tenkinimo.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Ieškovė pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.