Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 1.15 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), rankų kumščiais suduodamas penkis smūgius lovoje gulinčiam G. A. į kūno šonus, po to kojomis spirdamas keturis kartus G. A. į kūno šonus bei koja spirdamas vieną kartą į veido sritį, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su medine kėde trenkdamas vieną kartą G. A. į galvos sritį, taip jam padarė plaukuotosios galvos dalies sužalojimą bei sukėlė fizinį skausmą ir šias veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje. M. K. 2025 m. birželio 1 d., apie 13.00 val., kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia koja spirdamas vieną kartą A. K. į veido sritį, tuo padarydamas pastarajam dešinio viršutinio žandikaulio lūžį, kraujosruvas dešinės akies vokuose ir junginėje, taip nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą ir šias veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Dėl fizinio skausmo G. A. sukėlimo

K. M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad G. A. yra jo pažįstamas, augo viename kaime, yra draugai. Įvykio dieną dirbo pas ūkininką, prie grūdų džiovyklos. Kadangi parduotuvės darbo laikas jau buvo besibaigiantis, paskambino G., kad jis nueitų į parduotuvę, nes jis negalėjo palikti be priežiūros įjungtos džiovyklos. T. G. pasiėmęs jo banko kortelę nuėjo į parduotuvę. Jam nupirko cigarečių ir tai, ko dar reikėjo, o sau savavališkai nusipirko vieną litrą degtinės. Kai pamatė, kad jo banko sąskaitoje yra nurašyti pinigai, baigęs darbą nuvažiavo pas jį į namus, ten ir įvyko muštynės. Konfliktas įvyko apie 2.00 val. nakties, G. mamos sugyventinio lauko virtuvėlėje, kur jis gyvena. G. A. sėdėjo ant lovos, nemiegojo. Kadangi durys nebuvo užrakintos, įėjęs pradėjo jį mušti. Sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius su koja, rankos kumščiu sudavė į veidą. Sutinka, kad sudavė penkis kartus rankų kumščiais į kūno šonus, keturis kartus kojomis spyrė į kūno šonus, vieną kartą koja spyrė į veido sritį. Su kėde nukentėjusiajam netrenkė, bet norėjo pataikyti. Nukentėjusysis nesipriešino, nespėjo, nes į veidą pirmą smūgį sudavė koja. Po įvykio nei G. A. veide, nei jo kūne pakitimų nesimatė. Įvykio metu buvo blaivus, o nukentėjusysis buvo neblaivus. Niekas nematė, kai jis smurtavo prieš nukentėjusįjį. Sutinka, kad jo veiksmai galėjo sukelti G. A. plaukuotosios galvos dalies sužalojimą ir nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo praskelta galva. Su nukentėjusiuoju susitaikė, Jis daugiau pretenzijų nereiškė. Savo elgesį vertina blogai, tuo momentu buvo labai suirzęs dėl minėtos degtinės, gailisi dėl padarytos veikos.

Nukentėjusysis G. A. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d., apie 22.30 val., jis buvo savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Jis vienas gyvena tokiame mediniame namelyje. Tą dieną buvo vartojęs alkoholio, tai tuo metu, atsigulė į lovą ir užmigo. 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 1.00 val., miegodamas pajuto pirmąjį smūgį į šoną, nuo kurio pabudo. Jautė, kaip jam toliau kojomis ir rankomis smūgiuoja. Jam buvo suduota ne mažiau 10 smūgių. Kiek pamena, 5 smūgiai į šonus, jam buvo suduoti rankų kumščiais, taip pat 5 kartus jam buvo spirta iš kojos, t. y. 4 kartus spirta į šonus bei vieną kartą į kairės pusės galvą, veido sritį. Jis buvo užpultas jo pažįstamo M. K.. Kiek pamena, M., kai jį mušė, nieko jam nesakė, o jis prašė baigti mušti. Nesugebėjo nuo M. apsiginti, nes buvo užpultas, kai miegojo. Nuo jam suduotų smūgių jis pajuto fizinį skausmą. K. M. jį sumušė, jis išėjo iš jo namelio nieko jam nepasakęs. O jis pasiėmė savo telefoną, išėjo iš namų pas savo tetą, kur išsikvietė medikus, nes jam kraujavo iš galvos. Medikų buvo pristatytas į Telšių ligoninės priėmimo skyrių, kur jam siuvo galvą, nes ten buvo žaizda. Žino, už ką jį M. mušė, tačiau jo elgesys nėra pateisinamas. Papildomai apklaustas nukentėjusysis parodė, kad dėl sumušimo M. K. jo atsiprašė, supranta, kad netinkamai pasielgė jį mušdamas, o jis jam atleido ir jokių pretenzijų nebeturi. Jie šiai dienai yra susitaikę. Jam nei turtinės, nei neturtinės žalos nepadaryta, dėl ko civilinio ieškinio nereikš. M. K. ant jo buvo labai piktas, nes jis be jo žinios išleido jo pinigus. 2024 m. rugpjūčio 16 d. jis M. K. nieko nesakęs iš jo pinigų nusipirko alkoholinių gėrimų, dėl ko M. K. ir supyko ant jo bei atėjęs naktį jį sumušė (1 t., b. l. 13-22, 67-70).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. M. 2024 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 1.19 val., buvo gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją prieš 5 minutes name sumušė draugas. Mušė rankomis, spardė kojomis. Nuvykus pranešime nurodytu adresu pranešėjas G. A. paaiškino, kad buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), miegojo, kai į jo namus įsibrovė jo pažįstamas M. K. ir ėmė jį mušti rankomis, spardyti kojomis bei trenkė su kėde į galvą. Po to, kai jį sumušė, G. A. iš savo namų pasišalino bei apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. G. A. paaiškino, kad M. K. jį užpuolė dėl neva kažkokių paimtų ar per daug išleistų pinigų. G. A. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam nustatytas 2,99 prom. girtumas. Įvykio vietoje, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), prie namo rastas sėdintis blaivus M. K., kuris neneigė, kad buvo nuėjęs pas G. A. į jo gyvenamąją vietą, kur įėjęs į namų vidų, lovoje gulinčiam G. A. tris kartus rankų kumščiais trenkė į galvos sritį, du kartus kojomis spyrė bei vieną kartą trenkė iš kėdės. M. K. paaiškino, kad prieš G. A. smurtavo dėl to, nes pastarasis iš jo pinigų nusipirko alkoholio, o M. K. to nepasakė (1 t., b. l. 8-10).

2024 m. rugpjūčio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog pareiškėjas G. A. nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 1.00 val., jam miegant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė jo pažįstamas M. K., kuris jam sudavė ne mažiau 10 smūgių. Rankų kumščiais M. K. jam sudavė 5 smūgius į šonus, taip pat 5 kartus spyrė iš kojos, t. y. 4 kartus į šoną ir 1 kartą į galvos kairę pusę bei 1 kartą su kėde trenkė į galvą. Dėl tokių M. K. veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 13-22).

2024 m. rugpjūčio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad adresu (S), matoma medinė gyvenamoji patalpa. Patekimas į patalpą per rudos spalvos medines duris. Pradarius medines duris matomas gyvenamosios patalpos vaizdas. Matoma galima konflikto vieta. Ant pagalvės matomos rusvos spalvos, galimai, kraujo dėmės. Aplinka netvarkinga (1 t., b. l. 58-64).

2024 m. rugpjūčio 17 d. – 2024 m. rugpjūčio 22 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusiojo G. A. galvos srityje matosi kirstinė žaizda, po kairės pusės akimi matoma hematoma, kairėje rankoje virš alkūnės matosi hematoma ir ant dešinės rankos virš alkūnės matomas įdrėskimas. Apžiūros metu nukentėjusysis pristatytas į Telšių regioninės ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo suteikta pirmoji pagalba (1 t., b. l. 71-77).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. M. 2024 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gautas Telšių regioninės ligoninės gydytojo pranešimas, kad kreipėsi A. G., diagnozė: (duomenys neskelbtini), girtumas 3,01 prom. (1 t., b. l. 24, 81-82).

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį Nr. 01-1-32675-24, atleidžiant įtariamąjį M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (2 t., b. l. 41-43, 46).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32675-24, nes M. K., Telšių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32675-24 nutraukimo, 2025 m. birželio 1 d. padarė naują tyčinį nusikaltimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straispnio 1 dalyje (1 t., b. l. 45-47). Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-32675-24 ir Nr. 01-1-19032-25 sujungti, tyrimui suteikiant Nr. 01-1-32675-24 (1 t., b. l. 48-51).

Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolai ir kt., leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis M. K. 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 1.15 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), rankų kumščiais suduodamas penkis smūgius lovoje gulinčiam G. A. į kūno šonus, po to kojomis spirdamas keturis kartus G. A. į kūno šonus bei koja spirdamas vieną kartą į veido sritį, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su medine kėde trenkdamas vieną kartą G. A. į galvos sritį, taip jam padarė plaukuotosios galvos dalies sužalojimą bei sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo

K. M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su A. K. kartu dirbo, yra iš vieno kaimo, draugai. Įvykio dieną su sugyventinės sūnumi T., savo sūnumi, kuris miegojo vežime, buvo sugyventinės kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Su T. kieme didino šuniui voljerą. Tada atvažiavo A. K., pradėjo ant jo šaukti, vadinti „murkly“, nes jo pravardė yra „katinas“. Pasakė jam, kad išeitų, nes miega vaikas. A. K. buvo neblaivus, niekur nėjo, toliau šaukė, tada prasidėjo agresyvus kontaktas, abu persivertė ant žemės. Jis staigiau atsistojo ir spyrė A. K. iš kojos vieną smūgį į žandikaulį. Kai jam įspyrė, greitai į kiemą atbėgo probacijos darbuotoja V. M., tada jis su dviračiu išvažiavo namo. Buvo iškviesta greitoji, policija. Policija patikrino blaivumą, jis buvo blaivus. Buvo matyti, kad A. K. skruostas yra patinęs. Tada A. K. išvažiavo į ligoninę, jam ten nustatė žandikaulio lūžį, tačiau Klaipėdos ligoninėje pasakė, kad jo žandikaulis nėra lūžęs. Sutinka, kad jo veiksmai galėjo sukelti specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus – (duomenys neskelbtini). Yra susitaikęs su A. K., jo atsiprašė, sutinka su civiliniu ieškiniu, žalą jam atlygins. Valstybinei ligonių kasai civilinį ieškinį atlygino. Savo elgesį vertina blogai.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2025 m. birželio 1 d., dienos metu, jis jau buvo neblaivus. Tą dieną tai su vienu, tai su kitu pažįstamu gėrė alų. Apie 13.00 val. jis ėjo pas savo draugą V. S.. V. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). V. gyvena dviejų galų name, kitame gale gyvena E., kurios pavardės tiksliai nežino, N. ar N. Įėjo į kiemą pro šuns aptvarą, bet nepastebėjo, kad prie aptvaro būtų buvę žmonių, taip pat nepamena, kad kieme būtų žaidę vaikai. Prisimena tik tai, kad jam įėjus į kiemą M. K. išėjo su vienu vaiku į lauką ir pradėjo sakyti, kad jis kažką sakė tam vaikui, ar jį užkliuvo. M. yra E. draugas ir jis į lauką išsivedė E. vaiką. Jis su E. vaikais sutaria ir prie jų tikrai nesikabinėja. Mano, kad ir tą kartą jis vaikų neužkliuvo. Būdamas neblaivus jis užkalbina žmones, bet tik taip pabendrauti, prie jų iš piktos valios nesikabinėja. M. kieme pradėjo jį stumdyti, gali būti, kad jis taip norėjo jį išvaryti iš kiemo. Stumdymosi metu abu susikibo vienas kitam už rūbų ir tampydamiesi nugriuvo ant žemės. Tik nugriuvus matė, kad M. atsistojo pirmiau nei jis. Jam besistojant M. vieną kartą koja įspyrė į veido sritį. Neprisimena tiksliai, ar po smūgio jis prarado sąmonę. Š. M. spyris jam sukėlė didelį fizinį skausmą. Po spyrio atsistojęs jis išėjo iš kiemo ir nuėjo į namus. Neprisimena, kad kas nors dar būtų buvę kieme. Nežino, ar kas nors matė jo ir M. konfliktą. Taip pat neprisimena, ar kieme buvo vaiko vežimėlis. Viskas įvyko labai staigiai. Jis nežino, kas M. „užplaukė“, nes anksčiau sutardavo ir dirbdavo kartu ūkyje. Grįžęs į namus pamiegojo, o prabudęs pastebėjo, kad sunkiai matė akimi ir vos išsižiojo. Tada išsikvietė greitąją medicininę pagalbą. Priėmimo skyriuje medikai jį apžiūrėjo ir norėjo išvežti į Klaipėdą, bet jis atsisakė važiuoti, nes norėjo tinkamai susiruošti. Sekančią dieną pats savarankiškai nuvažiavo į Klaipėdos universiteto ligoninę ir po kelių dienų buvo išleistas namo. D. M. veiksmų patyrė turtinę ir moralinę žalą (1 t., b. l. 106-109).

L. T. N. parodė, kad 2025 m., maždaug prieš dvi savaites, dienos tiksliai neprisimena, nuo ryto pas juos atėjo mamos buvęs draugas M. K.. Jis atėjo aplankyti savo vaiko, kurį turi susilaukęs su jo mama. Maždaug pietų metu, nežino, kiek buvo tiksliai valandų, jie su M. būdami jo namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), sugalvojo pastatyti šuniui aptvarą. Kai jie su M. darbavosi, kieme daugiau žmonių nebuvo. Tik kieme nuo ryto žaidė vaikai, nepamena, ar tie vaikai buvo tuo momentu, kai atėjo A.. A. K. į jo namų kiemą su dviračiu atvažiavo neblaivus. K. A. kabinėjosi prie M., šūkavo. Nesiklausė, ką tiksliai jie tarpusavyje kalbėjo, tik vienu metu girdėjo, kad A. sakė M., ar jis nori iš „kelieno“ gauti. A. kieme M. provokavo gal kokias 5-10 minučių. Matė tik tiek, kad M. su A. nugriuvo ant žemės, o M. atsistojęs jam vieną kartą koja spyrė į veido sritį. T. A. liko gulėti ant žemės. Po M. spyrio A. nekraujavo. Jo mama viso to nematė, nes buvo kambaryje, ji į kiemą išėjo tik vėliau. Kadangi jis į tai nekreipė dėmesio, tai daugiau nieko negali ir papasakoti. Tik gali pasakyti, kad A. pastoviai kabinėjasi prie žmonių ir nieko nuostabaus, kad gavo į veidą. Po to karto pas juos į kiemą jis nebuvo atėjęs (1 t., b. l. 121-122).

L. V. M. parodė, kad su M. K. yra pažįstami, kadangi užaugo viename kaime, t. y. (duomenys neskelbtini). Taip pat iš matymo pažįsta ir A. K.. 2025 m. vasaros pradžioje, nepamena tikslaus laiko, svečiavosi pas savo mamą A. Š., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Būdama mamos kieme išgirdo, kad kaimynystėje, t. y. (duomenys neskelbtini), kieme sklinda šauksmai. Nesuprato, kas buvo šaukiama. Jos mama buvo šalia ir jos abi nusprendė eiti pažiūrėti, kas ten per triukšmas Priartėjus prie paminėto namo kiemo pamatė, kad kieme ant žemės sėdėjo A.. Matėsi, kad A. yra stipriai neblaivus ir kažką po nosimi sau murmėjo. Š. A. stovėjo M.. Aiškiai matėsi, kad M. buvo blaivus. K. M., kas čia įvyko, tai jis jai pasakė, kad A. įėjo į jo kiemą ir „apstojo“ vaikus. Sakė, kad jį reikia išprašyti iš kiemo ir be reikalo nekonfliktuoti. Tuo pačiu į jų pokalbį įsikišo A., kuris pasakė „daba tau bus“, ar kažkas panašaus. N. A., nei M. nesakė, kad jie tarpusavyje susimušė ir ji pati to nematė, bet buvo galima suprasti, kad kažkas tarp jų įvyko, t. y. įvyko kažkas daugiau nei tik žodinis konfliktas. A. A. kūno jokių sužalojimų nematė ir jis jokiais skausmais nesiskundė. M. A. neatsiprašinėjo. M. tik jai dar pasakė, kad jį „užkniso“ A. ateidinėjimai ir kabinėjimaisi prie vaikų. M. labai sutriko pamatęs ją ir jos mamą, kai įėjo į tą kiemą. M. taip pat buvo labai nervingas. Mano, kad M. jautė gėdą ir stengėsi labai daug nekalbėti su ja. Kažkiek pakalbėjus su M., jos su mama išėjo ir negali pasakyti, kas vyko toliau (1 t., b. l. 116-119).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyrius tyrėjos B. M. 2025 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. birželio 1 d. 20.09 val. gautas pranešimas, kad Regioninėje Telšių ligoninėje dėl viršutinio žandikaulio lūžimo 17.47 val. iš namų pristatytas neblaivus (2,32 prom.) A. K., kuris teigė, kad buvo sumuštas. Išduotas siuntimas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę. Nuvykus šalia Telšių priėmimo skyriaus laukė A. K., kuriam alkoholio matuokliu nustatytas 1,96 prom. neblaivumas. Jis paaiškino, jog būdamas neblaivus apie 13.00 val. buvo adresu (duomenys neskelbtini), kur sutiko pažįstamą asmenį M. K., kuris pradėjo žodiškai konfliktuoti. A. K. su M. K. susikibo, dėl ko A. K. nugriuvo ant žemės ir pamena tik tai, jog M. K. jam vieną kartą spyrė į veido sritį. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), iš gyvenamo namo išėjo M. K., kuris buvo blaivus. M. K. nurodė, jog jis žino, kodėl atvyko policijos pareigūnas, paaiškino, jog jis buvo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkė šuns voljerą, kartu su juo buvo T. N.. Į kiemą atėjo A. K., kuris buvo neblaivus, ir ėmė kabinėtis prie kieme esančių vaikų. M. K. jį įspėjo, jog jis nesikabinėtų prie vaikų, tada A. K. pradėjo kabinėtis prie M. K.. Pirmiausia žodžiais, paskui pradėjo sklaidytis rankomis ir grasindamas, jog M. K. trenks ir jį sumuš. Kai tik pradėjo A. K. rankomis mosikuotis, tada A. K. nugriuvo ir M. K. iš kojos vieną kartą spyrė A. K. į veido sritį (1 t., b. l. 42-44).

2025 m. birželio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), matomas privataus namo kiemas. Apžiūrint kieme esančia veją, įvykio vietą, jokių grumtinių ar kraujo pėdsakų nestebima (1 t., b. l. 85-93).

2025 m. birželio 1 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusiojo A. K. galvos srityje matomi šie sužalojimai: patinimas ant dešinės pusės skruosto, taip pat matoma mėlynė, kraujosruva ant dešinės akies (1 t., b. l. 131-135).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. birželio 30 d. – 2025 m. liepos 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. nustatyti sužalojimai: dešinio viršutinio žandikaulio lūžis, kraujosruvos dešinės akies vokuose ir junginėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio viršutinio žandikaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 152-153).

Iš aptartų įrodymų, t. y. paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolų ir kt., matyti, kad kaltinamasis M. K. 2025 m. birželio 1 d., apie 13.00 val., kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia koja spirdamas vieną kartą A. K. į veido sritį, tuo padarydamas pastarajam dešinio viršutinio žandikaulio lūžį, kraujosruvas dešinės akies vokuose ir junginėje. Specialisto išvada patvirtina, kad dėl dešinio viršutinio žandikaulio lūžio A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymą. Ištyręs tarpusavyje sutampančius ir vienas kitą papildančius įrodymus, teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis M. K. sužalojo A. K., nesunkiai sutrikdė jo sveikatą ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Kartu pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgyja specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K- 49- 976/2020). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, Nr. 2K-91-891/2025).

Skirdamas M. K. bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (nukentėjusiesiems suduoti smūgiai į gyvybiškai svarbias galvos/veido sritis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas (1 t., b. l. 185-188), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 183-184); tai kad nusikalstamomis veikomis padaryta žala Valstybinei ligonių kasai, kuri atlyginta, ir nukentėjusiajam A. K., kuri neatlyginta; nukentėjusysis G. A. civilinio ieškinio nereiškia (BK 54 straipsnio 2 dalis). M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam skirtinos laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 4 dalies 2 punktas). Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pridedant dalį švelnesnės laisvės apribojimo bausmės (4 mėnesius), paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Kaltinamasis M. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, kuriomios kėsinamasi į asmens sveikatą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.

Nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 110). Tiek ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad mokėjo už vaistus nuo skausmo, už kelionės išlaidas į gydymo įstaigas, maistą, kurį galėjo valgyti tik su sužalotu žandikauliu, jam nukrito svoris, juto skausmus, nemiegojo naktimis. Iki šiol jaučia didelį nepatogumą išsižiojant, geria vaistus nuo skausmo. Negali nurodyti konkrečių sumų, sudarančių turtinę ir neturtinę žalą, tačiau didesnę prašomos priteisti sumos dalį sudaro neturtinė žala.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nukentėjusysis A. K. nenurodė, kokia tiksli suma, sudaro jo patirtą turtinę žalą, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos dydį. Kita vertus, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirko vaistus nuo skausmo, pažįstamiems už nuvežimą į Klaipėdą mokėjo 70 Eur – 80 Eur. Nors nukentėjusysis nepateikė įrodymų dėl prašomų priteisti išlaidų, tačiau, teismui nekyla abejonių dėl jų realumo, be to, kaltinamasis sutiko su prašoma priteisti žala. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo nukentėjusiajam A. K. priteistina 100 Eur turtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo M. K. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam A. K. buvo padarytas viršutinio žandikaulio lūžis ir kraujosruvos dešinės akies vokuose ir junginėje t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog dėl tokio kaltinamojo panaudoto smurto nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą. Šitie išgyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl iš kaltinamojo M. K. priteistinas nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teismų praktika, pagal kurią nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1000 iki 4000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024), bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam A. K. iš kaltinamojo M. K. priteistini 1300 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.263 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje civilinį ieškinį dėl 467,14 Eur žalos atlyginimo buvo pareiškusi Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa), tačiau kaltinamajam atlyginus turtinę žalą, ji atsisakė ieškinio (1 t., b. l. 157-160; 2 t., b. l. 66, 85). Kadangi žala Valstybinei ligonių kasai yra atlyginta ir ji civilinio ieškinio atsisakė, civilinis procesas dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios M. K. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant iki 2026 m. lapkričio 30 d. neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant iki 2026 m. lapkričio 30 d. neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant iki 2026 m. lapkričio 30 d. neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant iki 2026 m. lapkričio 30 d. neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti M. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš M. K. priteisti A. K. 100 Eur (vieną šimtą Eur) turtinei žalai atlyginti ir 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Nutraukti civilinį procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto civilinio ieškinio.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.