Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1903 redakcija) sąlygos, todėl Latvijos Respublikos Rezeknės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendis, pakeistas Latgalos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje. Prašymą subendrinti Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos teismų nuosprendžiais skirtas bausmes teismas atmetė nustatęs, kad R. M. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtą bausmę jau yra atlikęs, o bendrinant bausmes BK 64 straipsnio pagrindu galimybė įskaityti jau atliktą bausmę nėra numatyta.

3.2. teismas nepagrįstai sprendė, kad liudijimas yra išsamus ir pakankamas sprendimui priimti, atitinka Latvijos Respublikos teismų priimtą sprendimą. Vien tai, kad liudijimas išverstas į lietuvių kalbą ar tai, kad jame yra nurodyta, jog pagal Latvijos Respublikos teisės aktus nuteistasis asmuo turi teisę būti paleistas neatlikus visos jam paskirtos bausmės, jeigu atliko du trečdalius bausmės laiko, nedaro liudijimo išsamiu ir pagrįstu. Teismas privalėjo nustatyti pagrindus, numatytus Įstatymo 8 straipsnyje, dėl kurių teismas privalėjo atsisakyti pripažinti ir vykdyti nuosprendį. Teismas nenustatė, ar bausmės atlikimo sąlygos nebus prastesnės, dėl to teismas nepagrįstai nesivadovavo ir netaikė Tarybos Pamatinio Sprendimo 4 straipsnio 3, 4, 6 dalių nuostatų. Nuosprendžio pripažinimas neigiamai atsilieps ir valstybės biudžetui, kadangi mokesčių mokėtojai turės padengi nuteistojo išlaikymo išlaidas. Byloje nebuvo nustatyta, kokiomis sąlygomis kali užsienio valstybėje nuteistieji ir kokiomis bausmė bus atliekama Lietuvoje. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą subendrinti Lietuvos ir Latvijos teismų nuosprendžiais skirtas bausmes. Taip pat teismas nenurodė, kokiam likusios bausmės terminui pripažįsta Latvijos Respublikos nuosprendį, tik paminėjo, kad įskaito išbūtą laiką suėmime. Teismas turėjo vadovautis Įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, t. y. turėjo nuspręsti iš dalies pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kad nebūtų nepagrįstai apsunkinta nuteistojo teisinė padėtis, o to nepadarydamas teismas priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kadangi nesubendrino bausmių ir nuteistasis yra nubaustas antrą kartą. Teismui skundžiama nutartimi nusprendus Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą tenkinti, buvo aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, pripažinimas pažeidžia pagrindines nuteistojo teises ir laisves. Nutartis priimta be pakankamų motyvų;

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.

5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundo argumentai nutarties išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir nėra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti. Apylinkės teismo nutartis yra išsamiai motyvuota, joje įvertintos visos užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimui reikšmingos aplinkybės, kurias teis­mą įpareigoja įvertinti Įstatymas, Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Pamatinis sprendimas). Skunde išdėstyti nuteistojo motyvai iš esmės yra susiję su nuteistojo nenoru atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje, nenurodant jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamą nutartį naikinti.

6. Apygardos teismas, išanalizavęs pateiktą medžiagą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių Latvijos Respublikos Rezeknės teismo priimtas nuosprendis, pakeistas Latgalos apygardos teismo nuosprendžiu, negalėtų būti pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje. Taip pat nenustatyta, kad užsienio valstybės teisminės institucijos priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo procedūra būtų pažeista. Skundžiamoje nutartyje įvertinos visos šio klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, teisingai nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsiakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, nėra. Latvijos Respublikos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė su BK nuostatomis suderinta teisingai, Įstatymo 9 straipsnio 2, 3, 4 dalių reikalavimai nepažeisti. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad užsienio valstybės sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimas buvo išspręstas neteisingai.

9. Atmetami, kaip nepagrįsti, apelianto teiginiai dėl konsultavimosi procedūros, sprendimo pripažinimo atidėjimo. Iš skundo argumentų galima manyti, kad nuteistasis valstybių narių kompetentingų institucijų konsultavimąsi laiko be išimties visais atvejais privaloma procedūra, tačiau toks nuteistojo manymas prieštarauja tiek Įstatyme, tiek Pamatiniame sprendime įtvirtintam teisiniam reguliavimui, pagal kurį konsultavimasis yra privalomas tik šiuose teisės aktuose nurodytais atvejais (pvz. konsultavimasis privalomas Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais). Konsultacijų tvarka taip pat taikytina tais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių, kurioje iš valstybių būtų palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai. Tačiau vertinamu atveju, priešingai, negu teigia nuteistasis, jokių abejonių dėl to, kurioje valstybėje palankesnės sąlygos R. M. socialinei reabilitacijai, jo sėkmingai integracijai į visuomenę, nėra. Šių aplinkybių kontekste pažymima, kad siekdama įsitikinti, kad vykdant bausmę vykdančiojoje valstybėje iš tiesų būtų sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai, išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti į tokius aspektus, kaip, asmens ryšiai su vykdančiąja valstybe, ar jis šią vietą laiko svarbia šeimos, kalbiniu, kultūriniu, socialiniu ar ekonominiu požiūriu arba jis kaip nors kitaip susijęs su vykdančiąja valstybe. Pripažinti, kad minėti aspektai nebuvo įvertinti, pagrindo nėra. R. M., kaip minėta, yra Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvoje deklaravęs gyvenamąją vietą, Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė, su Latvijos Respublika jo jokie šeiminiai, socialiniai ryšiai nesieja (tokie duomenys byloje nėra pateikti, jų nepateikė ir pats nuteistasis). Esant šių aplinkybių visumai, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 137 straipsnyje įtvirtintas su laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinės reabilitacijos įgyvendinimu susijusias nuostatas, nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistojo socialinės reabilitacija, atliekant jam bausmę Lietuvos Respublikoje, kurios pilietis jis yra ir kurioje yra jo gyvenamoji vieta, bus pasunkinta.

10. Sprendimą pripažįstanti valstybė, priešingai nuteistojo manymui, taip pat neturi pareigos visais atvejais svarstyti sprendimo pripažinimo atidėjimo galimybę. Remiantis Pamatinio sprendimo 11 straipsniu vykdančiojoje valstybėje gali būti atidėtas nuosprendžio pripažinimas, kol per pagrįstą vykdančiosios valstybės nustatytą terminą liudijimas nebus papildytas ar pataisytas kai nustatyta, kad liudijimas neišsamus arba aiškiai neatitinka nuosprendžio. Kaip jau aptarta šios nutarties 8 punkte, liudijimas tokių trūkumų, kurie paminėti Pamatinio sprendimo 11 straipsnyje, neturi. Byloje esantis liudijimas atitinka Pamatinio sprendimo I priede pateiktą standartinę formą, jame pateikta visa būtina informacija, kuri reikalinga sprendžiant klausimą dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo (liudijime pateikti duomenys apie asmenį, kurio atžvilgiu priimtas nuosprendis, nurodytas nuosprendį priėmęs teismas, paskirta bausmė, aprašytos nusikalstamos veikos ir nurodytas veikų teisinis kvalifikavimas, nurodyta informacija apie tai, kada asmeniui galimas lygtinis paleidimas). Kaip minėta, nuteistasis, nors ir teigdamas, kad liudijimas turi trūkumų, nenurodo jokių faktų ar duomenų, kurie tokius teiginius patvirtintų. Atsižvelgiant į paminėtą, nuteistojo teiginiai dėl liudijimo trūkumų laikytini deklaratyviais.

11. Nepagrįstai apeliantas skunde nurodo, kad teismas, pripažinęs užsienio valstybės teismo nuosprendį, nenurodė kokiam likusios bausmės terminui pripažįsta Latvijos Respublikos teismo nuosprendį. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties rezoliucinėje dalyje suformuluotas aiškus teismo sprendimas R. M. nustatyti suderintą 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. tokią pačią bausmę, kokia buvo skirta Latvijos Respublikos teismo nuosprendžiu ir kurios nuteistasis dar nebuvo pradėjęs atlikti. Į šią bausmę, laikantis Įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimų, taip pat buvo įskaitytas R. M. suėmime Latvijos Respublikoje išbūtas laikas nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2015 m. sausio 21 d.

12. Atmetami, kaip nepagrįsti, ir nuteistojo skundo argumentai dėl nepagrįsto atsisakymo bendrinti Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais skirtas bausmes bei dvigubo nubaudimo. Skundžiamoje nutartyje dėl BK 63, 64 straipsnių taikymo yra motyvuotai pasisakyta. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad R. M. Latvijos Respublikos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, skirta Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, nėra pagrindo.

13. Pasisakant dėl bausmių bendrinimą reglamentuojančių nuostatų taikymo vertinamu atveju visų pirma pažymima, kad BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, jog Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Įstatymo ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Įstatymo 9 straipsnio, reglamentuojančio laisvės atėmimo bausmės suderinimą su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuteistajam Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, teismas, vadovaudamasis BK nuostatomis ir atsižvelgdamas į šio Įstatymo 15 straipsnio nuostatas, išsprendžia klausimą dėl paskirtų bausmių subendrinimo. Taigi teismas, išsprendęs klausimą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, pripažinimo ir vykdymo, tuo pačiu turi teisę ir pareigą išspręsti Lietuvos ir užsienio valstybės teismų nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimą vadovaudamasis bausmių bendrinimą reglamentuojančiomis BK 63, 64 straipsnių nuostatomis.

14. Nustatyta, kad R. M. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Šią bausmę R. M. atliko 2018 metais. Latvijos Respublikos Rezeknės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Latgalos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, R. M. laisvės atėmimo bausme nuteistas už nusikaltimus, kurie buvo padaryti iki 2012 metų spalio mėnesio. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. M. nusikaltimus, už kuriuos nuteistas Latvijos Respublikos teismo, padarė po to, kai jo atžvilgiu Lietuvoje buvo priimtas 2012 m. sausio 31 d. apkaltinamasis nuosprendis, visiškai pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju bausmių bendrinimui turėtų būti taikomos BK 64 straipsnio nuostatos, tačiau pagrindas bendrinti bausmes išnyko, kadangi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę R. M. skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo visiškai atlikęs. Galimybė įskaityti į Latvijos Respublikos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistojo R. M. pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendį atliktą bausmę, bendrinant bausmes BK 64 straipsnio pagrindu nėra numatyta. Taikyti BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, pagal kurias į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, nėra pagrindo, kadangi, kaip minėta, R. M. nusikalstamas veikas Latvijos Respublikoje padarė ne iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo, o jau po to, kai jo atžvilgiu Kėdainių rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas, nebendrindamas Latvijos Respublikos teismo nuosprendžiu skirtos bausmės su nuteistojo R. M. jau atlikta bausme, kuri buvo paskirta Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

15. Aptartų aplinkybių kontekste nepagrįstais laikytini ir nuteistojo R. M. teiginiai dėl dvigubo nubaudimo. Kaip minėta, bendrinant bausmes BK 64 straipsniu, su nauju nuosprendžiu (šiuo atveju Latvijos Respublikos teismo nuosprendžiu) paskirta bausme turėtų būti bendrinama ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, tačiau R. M. visą Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, skirtą bausmę jau yra atlikęs. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi nutarus pripažinti ir vykdyti Latvijos Respublikos teismo nuosprendį bei skirtą bausmę suderinti su BK, R. M. atliks tą bausmę, kuri paskirta už Latvijos Respublikoje, o ne Lietuvoje padarytus nusikaltimus ir kurios jis faktiškai nėra pradėjęs atlikti. Šioje situacijoje aukštesnysis teismas in dubio pro reo principo, draudžiančio bausti (persekioti) už tą pačią nusikalstamą veiką, pažeidimo neįžvelgia. Iš nuteistojo skundo turinio galima spręsti, kad šio principo pažeidimą nuteistasis sieja su, jo manymu, neteisingu pirmosios instancijos teismo sprendimu nebendrinti bausmių, tačiau toks nuteistojo subjektyvus bausmių bendrinimą reglamentuojančių BK normų interpretavimas in dubio pro reo principo pažeidimo neįrodo. Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymus spręsti bausmių, skirtų Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos teismų nuosprendžiais, subendrinimo klausimą, taip pat skunde minimas BK 75 straipsnio nuostatas, nuteistasis jau yra teikęs ir anksčiau. Dėl šių prašymų (skundų) yra priimti įsiteisėję sprendimai (bylos Nr. E1-291-336/2020 1 t. b. l. 207–221). Ta aplinkybė, kad Latvijos Respublikos kompetentinga institucija dėl Latvijos Respublikos teismo priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją kreipėsi tuo metu, kai nuteistasis jau buvo atlikęs bausmę Lietuvoje pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendį, pakeistą Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, nėra pagrindas nesilaikyti baudžiamajame įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo dėl bausmių bendrinimo. Aptariamo klausimo kontekste pažymima, kad pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo klausimas sprendžiamas tada, kai yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymas. Vertinamu atveju Latvijos Respublikos kompetentingai institucijai kreipusis dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, šis klausimas buvo išspręstas teisės aktų nustatyta tvarka.

16. Nenustatytos ir aplinkybės, teikiančios pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kaip to skunde prašo nuteistasis. Iš nuteistojo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą formuluotės matyti, kad šį prašymą nuteistasis sieja su BK 63 straipsnio 9 dalies, 64 straipsnio 1 dalies, BPK 365⁵ straipsnio nuostatų prieštaravimu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 5 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuriose minėtuose straipsniuose nėra numatyta laisvės atėmimo bausmių subendrinimo galimybė už Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse padarytus nusikaltimus. Visų pirma atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, kad Kauno apylinkės teismas Latvijos Respublikos Rezeknės teismo nuosprendžiu, pakeistu Latgalos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės su bausme, skirta Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, nebendrino ne dėl to, kad tokia galimybė BK nėra numatyta, o dėl to, kad bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnio nuostatas į nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką atlikta bausmė nėra įskaitoma – bendrinant pagal BK 64 straipsnį pridedama (visiškai ar iš dalies) tik neatlikta bausmės dalis (arba prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, jei neatlikta bausmės dalis yra didesnė). Nuteistasis R. M., kaip minėta, Lietuvos teismo nuosprendžiu skirtą bausmę yra visiškai atlikęs. Dėl teismo, sprendžiančio užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo klausimą, teisės ir pareigos išspręsti ir klausimus dėl bausmių bendrinimo, pasisakyta šios nutarties 13 punkte, todėl šie motyvai dar kartą nekartojami. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad bausmių bendrinimo galimybę teismas apsvarstė ir šiuo klausimu išdėstė motyvuotas išvadas. Jokie kiti teisiniai argumentai, pagrindžiantys būtinybę kreiptis į Konstitucinį Teismą, skunde nėra nurodyti, BK 63, 64 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas yra aiškus, šių BK straipsnių taikymo praktika yra nuosekli ir išplėtota, todėl nuteistojo prašymas atmetamas, kaip nepagrįstas.

17. Nuteistasis R. M. prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Pagal BPK įtvirtintą teisinį reguliavimą skundai dėl nutarčių, priimtų pagal BPK 365⁵ straipsnį, nagrinėjami BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka (BPK 365 straipsnio 4 dalis). Remiantis BPK 364 straipsnio 6 dalimi, žodinis bylos nagrinėjimas privalomas, kai skundas paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Kitais atvejais žodinis bylos nagrinėjimas nėra privalomas, dėl proceso (žodinio ar rašytinio) sprendžia bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju individualiai. Vertinamu atveju aplinkybės, dėl kurių nuteistojo skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nėra nustatytos. Nuteistasis R. M. savo skunde apygardos teismui, taip pat ir 2020 m. birželio 25 d. prašyme, pakankamai plačiai pasisakė, kodėl nesutinka su Kauno apylinkės teismo nutartyje pateiktu vertinimu bei išvadomis, nurodė argumentus, kodėl mano, kad nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Nuteistojo pozicija dėl Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo yra tokia pati, kokios nuteistasis laikėsi ir sprendžiant šį klausimą pirmosios instancijos teisme. Nuteistasis apylinkės teismo posėdyje dalyvavo, taip pat dalyvavo nuteistojo gynėjas advokatas Stanislovas Butkevičius. Tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui buvo suteikta galimybė pasisakyti svarstomu klausimu, teikti paaiškinimus dėl svarstomam klausimui aktualių aplinkybių. Šia teise nuteistasis ir jo gynėjas aktyviai naudojosi. Duomenų, kad buvo pažeistas rungimosi principas, byloje nėra. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad teismui yra pateikta visa skundo nagrinėjimui aktuali medžiaga, taip pat ir nuteistojo minima byla Nr. E1-291-336/2020, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Todėl šis nuteistojo prašymas atmetamas. Taip pat nėra pagrindo tenkinti prašymą bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. BPK 364 straipsnio 5 dalyje aiškiai reglamentuota, kad tokiu atveju, kai skundžiamą nutartį žemesniajame teisme priėmė vienas teisėjas, aukštesniajame teisme skundą nagrinėją vienas teisėjas; kai nutartį žemesniajame teisme priėmė teisėjų kolegija, aukštesniajame teisme skundą nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Šiuo atveju, kai bylą apylinkės teisme išnagrinėjo vienas teisėjas, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skriaus pirmininko rezoliucija, atsižvelgiant į aptartas BPK nuostatas, skundas buvo paskirtas nagrinėti vienam teisėjui. Argumentų, kodėl baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos šiuo atveju neturėtų būti laikomasi, nuteistasis R. M. skunde nenurodė.

18. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, nuteistojo procesinių teisių. Todėl naikinti šią nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti pripažinti Latvijos Respublikos Rezeknės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendį, pakeistą Latgalos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu – nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.