Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. M. nuteistas (duomenys neskelbtini) teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 175 straipsnio 4 dalį (3 veikos), 175 straipsnio 3 dalį (7 veikos), 50 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė suderinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos) ir 178 straipsnio 3 dalį (4 veikos) ir R. M., paskirta galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2020 m. liepos 29 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 17 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. M. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

7. Įvertinus R. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmė atlikimo metu nėra pažeidęs nustatytos tvarkos ir rėžimo reikalavimų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, sporto renginiuose, pataisos įstaigos organizuojamose iniciatyvose, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą (gauta ūkininkės pažyma apie įsipareigojimą įdarbinti nuteistąjį), (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centre įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lankomas pasimatymų metu, vykdomųjų dokumentų nuteistojo atžvilgiu nėra gauta, nuostata į priežiūra teigiama. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama R. M. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ir Komisija tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, tiek Komisijos, tiek ir apylinkės teismo vertinimu, R. M. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

8. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys 68 balai, iš kurių net 48 balai yra dinaminiai. Dinaminių balų skaičius sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad R. M. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Juolab, kad kaip matyti iš pateiktų duomenų nuteistajam nustatomas ne vienas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys: atsakomybės nepriėmimas, maža darbo patirtis ir menka motyvacija dirbti, negebėjimas atpažinti problemas, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmių, tvirtas kriminalinės subkultūros nuostatų palaikymas. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog R. M. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

9. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų R. M. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, kaltę neigia. Apeliantas praeityje taip pat yra teistas, laisvės atėmimo bausmę atlikęs, tačiau akivaizdu, kad ankstesnis teistumas teigiamo įtakos jo elgesiui neturėjo ir jis vėl nusikalto, padarydamas ne vieną nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės, kaip tai pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir apylinkės teismas, neabejotinai atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors praeities teistumai ir nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, skaičius, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

10. Abejonių probacijos sėkme kelia ir nuteistojo darbinė motyvacija. Nors R. M. teigimu iki suėmimo jis neoficialiai dirbo žemės ūkyje, turi suvirintojo darbo patirties, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jo darbinė patirtis yra labai nestabili, su nuolatiniais nedarbo laikotarpiais. Pataisos namuose nuteistasis taip pat nedirba, yra priklausomas nuo artimųjų siunčiamų pajamų. Įvertinus minėtas aplinkybes nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, finansinės naudos gavimo motyvą bei aplinkybę, jog iš darbo santykių gaunamų pajamų jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais, ir priemonėmis. Juolab, kad kaip matyti iš pateiktos pataisos įstaigos Resocializacijos skyriaus Išvados apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nuteistasis nevykdo numatytų priemonių, kadangi taip ir nepradėjo dirbti. Šios aplinkybės neleidžia teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas keisti savo gyvenimo būdą.

11. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neabejotinai yra svarbus ir paties nuteistojo požiūris į jo įvykdytas nusikalstamas veikas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad R. M. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažįsta, yra linkęs save pateisinti. Tokios pozicijos jis laikosi ir apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad jo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo sukurta, bei jis, nei bendrininkai jo net nepažinojo ir nebuvo matę. Aptariamos išvados duomenimis nuteistasis nurodo, kad nusikalstamas veikas padarė impulsyviai, negalvodamas apie pasekmes (nekilnojamąjį turtą rado gatvėje ir nusprendė pasisavinti). Be to, nuteistasis neigia, kad turi kokių nors problemų, negeba jų įvardinti. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pabrėžiama, kad nuteistasis nesugeba įžvelgti alternatyvių sprendimo būdų, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, nekreipdamas dėmesio į neigiamas, neturi tikslų ateičiai, linkęs gyventi šia diena. Tokia charakteristika neabejotinai rodo, kad nuteistais vis dar nesugeba identifikuojant savo neigiamų asmeninių savybių ir nėra pajėgus jų keisti. Juolab, kad ir pats nuteistasis nurodo, kad nei teigiamų, nei neigiamų savo asmeninių savybių įvardinti negeba/ negali, tačiau yra visiškai patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra ir nieko savyje keisti nenorėtų. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs, net ir probuojamas ir būdamas intensyvioje priežiūroje, laisvėje veikti teisėtu būdu, todėl nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą.

12. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje R. M. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis daug dėmesio skiria jo atžvilgiu priimto ir jau įsiteisėjusio (duomenys neskelbtini) teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžio pagrįstumo bei teismo atliktų įrodymų vertinimo analizei, taip pat nesutinkama su Lietuvos Respublikos teismų sprendimais pripažinti minėtą (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendį ir leisti jį vykdyti. Pažymėtina, jog minėti skundo teiginiai nėra niekaip susiję su nagrinėjamu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimu. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus jis negali būti peržiūrėtas ir keičiamas, negali būti analizuojami ir iš naujo vertinami kaltės, veikų kvalifikavimo ar bausmės klausimai, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (BPK 346 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant tokius klausimus būtų peržiūrimas jau įsiteisėjęs ir vykdomas teismo nuosprendis, tokį nuteistojo prašymą sprendžiantis teismas pasisakytų dėl įsiteisėjusio nuosprendžio sprendimų, kurių teisingumu negali būti abejojama ir jie iš naujo revizuojami. Įsiteisėjęs nuosprendis yra privalomai vykdomas, o nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su įrodymų vertinimu, kaltės klausimu nėra šios nutarties nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių argumentų nepasisako.

14. Šiame kontekste pažymėtina, kad į analogiškus nuteistojo argumentus, susijusius su dvigubo nebaudžiamumo principo pažeidimu, nepagrįstai per ilgai atliekama bausme, pripažinus (duomenys neskelbtini) teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendį, netinkamu bausmių subendrinimu pagal Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) teismų nuosprendžius, išsamiai ir motyvuotai buvo pasisakyta Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis baudžiamoji byla Nr. 1S-467-966/2020), kuria buvo atmestas R. M. skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutarties pripažinti ir leisti vykdyti (duomenys neskelbtini) teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kad minėti nuteistojo skundo argumentai nėra susiję su lygtinio paleidimo taikymu ir nėra šios nutarties nagrinėjimo dalykas bei įvertinus, kad į juos išsamiai atsakyta įsiteisėjusia aukštesniojo teismo nutartimi, teisėjų kolegija neturi pagrindo iš naujo juos vertinti ir dėl jų pasisakyti.

15. Nuteistasis R. M. savo skunde taip pat prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Pagal BPK įtvirtintą teisinį reguliavimą skundai dėl nutarčių, priimtų pagal BPK 360 straipsnį, nagrinėjami BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Remiantis BPK 364 straipsnio 6 dalimi, žodinis bylos nagrinėjimas privalomas, kai skundas paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Kitais atvejais žodinis bylos nagrinėjimas nėra privalomas, dėl proceso (žodinio ar rašytinio) sprendžia bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju individualiai. Vertinamu atveju aplinkybės, dėl kurių nuteistojo skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nėra nustatytos. Nuteistasis R. M. savo skunde apygardos teismui, pakankamai plačiai pasisakė, kodėl nesutinka su Kauno apylinkės teismo nutartyje pateiktu vertinimu bei išvadomis, nurodė argumentus, kodėl mano, kad nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad teismui yra pateikta visa skundo nagrinėjimui aktuali medžiaga, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Todėl šis nuteistojo prašymas atmetamas. Taip pat nėra pagrindo tenkinti prašymą bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją, nes remiantis 2020 m. lapkričio 16 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko priimta nutartimi nuteistojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutarties nagrinėjimui buvo sudaryta trijų teisėjų kolegija (BPK 364 straipsnio 5 dalis).

16. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam R. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. M. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų nepažeidžiantys, todėl naikinti juos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.