Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria nuteistojo R. M. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. M.“, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Bausmės pradžia – 2020 m. liepos 29 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 17 d.

4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi nuteistojo R. M. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, jog nuteistasis R. M. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis nevykdo Komisijos rekomendacijų dirbti, taip pat jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė ir nekintanti, išlieka nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darantys kriminogeniniai veiksniai, jis neskatintas, todėl spręstina, kad nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos ir negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, spręsdamas nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė netaikyti R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tam visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

8. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 68 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

9. R. M. skunde nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančią medžiagą ir tik perrašė Komisijos nutarime išdėstytus motyvus. Apelianto teigimu, teismas visiškai nevertino duomenų, kurie patvirtina aplinkybes, jog nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos nuteistajam po paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos integruotis į visuomenę, dirbti, palaikyti gerus šeimyninius ryšius su artimaisiais ir doru elgesiu įrodyti, kad pasitaisė ir ateityje nenusikals. Tačiau iš skundžiamosios nutarties matyti, kad teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą R. M. atžvilgiu, įvertino net tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau ir jo pažangą bei dedamas pastangas bausmės atlikimo laikotarpiu. Tuo tarpu, kad apylinkės teismo sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu ar pažeidžiančiu lygtinio paleidimo taikymo nuostatas, įtvirtintas BVK 157 straipsnyje. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde akcentuojamos tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančios aplinkybės, tokias kaip, drausminių nuobaudų neturėjimas, įsidarbinimo galimybė laivėje, gyvenamosios vietos turėjimas, sveikatos būklė, tuo tarpu priežastys nurodytos teismo sprendime dėl ko R. M. lygtinis paleidimas negali būti taikomas, įvardijamos, kaip nepagrįstos.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad R. M. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, drausmine tvarka nebaustas, nuteistojo nuostatos į darbą yra teigiamos, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą mokamą darbą, tačiau įdarbintas nebuvo, 2021 m. vasario 10 d. raštu kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl įsidarbinimo galimybės pataisos įstaigoje, tačiau atsakymo dar negavo, lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas L. Ž. ūkyje darbininku. R. M. problemų dėl gyvenamosios vietos taip pat neturi, grįžtų gyventi pas žmoną, su kuria palaiko tvirtus socialinius ryšius. Paleistas lygtinai taip pat suteiktų pagalbą buityje savo neįgaliam tėčiui. Šios aplinkybės teigimai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai tik parodo, jog R. M., atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, būtina įvertinti visus duomenis esančius byloje. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

11. Nuteistasis skunde teigia, kad jis yra neteisėtai nuteistas Latvijos Respublikoje, sufabrikuojant bylą jo atžvilgiu ir pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nenagrinėjo nuteistojo skundo argumentų susijusių su neteisėtu jo nuteisimu bei dvigubu nubaudimu, todėl R. M. prašo apygardos teismo, kaip paskutinės instancijos, peržiūrėti jo bylą ir su skundu pateikia garso įrašą, patvirtinantį jo neteisėtą nuteisimą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apygardos teismas nagrinėdamas lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo klausimą nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pagrįstumo ir teisėtumo klausimo nesprendžia, tuo tarpu nuteistajam nesutinkant su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir turint įrodymų, patvirtinančių jo nekaltumą, buvo sudarytos visos galimybės priimtą sprendimą skųsti nuosprendį priėmusiam teismui įstatymų nustatyta tvarka. Pažymint, kad Latvijoje priimto nuosprendžio pripažinimas ir suderinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas nėra laikomas dvigubu nubaudimu.

12. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, laisvės atėmimo bausmę R. M. atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teistas vieną kartą, nors laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs, tačiau tai tik parodo, jog R. M. negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad informacija apie R. M. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

13. Nuteistojo R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir sudaro 68 balus. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos niekas nevertino ir ji nustatyta neatlikus jokio tyrimo, tačiau iš 2021 m. kovo 8 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinimas pagal „OASys“ metodiką R. M. buvo atliktas 2020 m. rugsėjo 1 d. ir nuteistasis su šia išvada buvo supažindintas pasirašytinai (b. l. 17-24). Tuo tarpu šie socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys tik pavirtina, kad R. M. nusikalstamo elgesio rizika per pusę metų visiškai nesumažėjo, kartu pažymint, kad ją vis dar sudaro net 48 dinaminiai balai, kurie ne tik gali, bet ir privalo mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose. Įvertintina ir tai, kad R. M. nustatomi net septyni kriminogeniniai veiksniai ir nors nuteistasis dalyvauja elgesio korekcijos programose, tačiau stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių bei nėra nusimatęs ilgalaikių tikslų, kurių norėtų siekti ateityje. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu visa tai, neleidžia konstatuoti akivaizdžios R. M. elgesio pažangos bei pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį neabejotinai galintis paskatinti elgesys yra pakankamai pakitęs, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde, todėl negalima pagrįstai manyti, kad išėjęs į laisvę jis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals.

14. Nors skunde nuteistasis teigia, kad jis atitinka BVK 157 straipsnio reikalavimus, tačiau jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos vis tiek nėra taikomas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo R. M. pažangos, pažymint, kad lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, tuo pačiu pažeidžiant teisingumo principą bei visuomenės interesus. Tuo tarpu lygtinio paleidimo nuostatų, numatytų BVK 157 straipsnyje, netaikymas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įvirtintų principų nepažeidžia ir jiems neprieštarauja.

15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus turimą R. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų ir jo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju visi Komisijos nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos R. M., tačiau teismas įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, gali lygtinai paleisti nuteistąjį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad R. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.