- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-439-553/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00988-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Fima“
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Išvadą teikia
- Viešųjų pirkimų tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Fima“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiojo subjekto neteisėto sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, IDEMIA Identity & Security France SAS, institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fima“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei biudžetiniai įstaigai (toliau - BĮ) Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės atviro tarptautinio konkurso „Robotizuotos optoelektroninės biometrinės / alfanumerinės registracijos sistemos paslaugų įgijimas“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. viešojo pirkimo komisijos protokolo išraše nurodytus sprendimus: „Tiekėjų UAB „Fima“, .............. pasiūlymus atmesti dėl grėsmės nacionaliniam saugumui“ ir „Tiekėjas paaiškindamas pasiūlymą dėl skenerio ir akumuliatorių pakeitė pasiūlymą iš netinkamo į tinkamą, tiekėjas po pasiūlymo pateikimo – negali keisti prekių kiekių, todėl UAB „Fima“ pasiūlymas laikytinas netinkamu“; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė UAB „Fima“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; išreikalauti iš atsakovo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro raštus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovė UAB „Fima“ 2022 m. sausio 3 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo, prašydama civilinę bylą nutraukti ir grąžinti ieškovei už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovė nurodė, kad apeliacinio skundo pateikimo metu ir atsakovo atsiliepimo pateikimo metu Viešųjų pirkimų tarnyba buvo iniciavusi peržiūros procedūras, tačiau jos nebuvo užbaigtos. Todėl ieškovė turėjo pagrįstus lūkesčius, kad jos teisinis suinteresuotumas ginču nėra išnykęs. Tik 2021 m. gruodžio 15 d. Viešųjų pirkimų tarnybai pakeitus savo išvadą, tapo galutinai aišku, kad ieškovė nebeturi teisinio suinteresuotumo, kadangi atsakovei buvo leista sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Atsakovė 2021 m. gruodžio 16 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį. Ieškovė taip pat nurodė, kad sprendžiant dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, būtina vertinti, kad ieškovė tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, pateikdama apeliacinį skundą, o sužinojusi apie Viešųjų pirkimų tarnybos 2021 m. gruodžio 15 d. išvadą bei sudarytą viešojo pirkimo sutartį, siekdama nedidinti teisminių bylų skaičiaus, atsisakė teisminio ginčo. Ieškovės vertinimu, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kad atsakovė turi tiek teisės skyrių, tiek viešųjų pirkimų skyrių, t. y. turi specialistus, kurie pagal pareigas turi (ar turi turėti) kompetenciją ir įgaliojimus atstovauti atsakovę civilinėse bylose viešuosiuose pirkimuose.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė nuomonę, kurioje prašė netenkinti ieškovės 2022 m. sausio 3 d. pareiškime nurodyto prašymo atsakovei nepriteisti visų faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų ar mažinti priteistiną jų dydį. Nurodė, kad ieškovė apeliacinio skundo pateikimo dieną žinojo, kad neturi teisinio suinteresuotumo pirkimu ir vis tiek nusprendė apeliacinį skundą pateikti bei prisiėmė su tuo susijusias galimas neigiamas pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio skundo atsisakymas priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 308 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu yra šio kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Teismas, nutartimi priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia (CPK 308 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės (CPK 308 straipsnio 3 dalis).
7. Ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo iki paskirto teismo posėdžio pradžios, taigi, nepraleido CPK nustatyto termino atsisakymui nuo apeliacinio skundo pareikšti. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad ieškovės apeliacinio skundo atsisakymas gali prieštarauti imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), dėl kurių apeliacinis procesas pagal ieškovės pateiktą apeliacinį skundą negalėtų būti nutrauktas. Pareiškime dėl apeliacinio skundo atsisakymo ieškovė patvirtino, kad jai yra žinomos CPK 308 straipsnio 3 dalyje nustatytos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės (CPK 111 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės apeliacinio skundo atsisakymas priimamas ir apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 308 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
8. Ieškovei UAB „Fima“ atsisakius apeliacinio skundo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, jai grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 2 549 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
9. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pareiškimo teismui dėl Viešųjų pirkimo tarnybos išvados parengimą, nuomonės dėl prašymo teismui nepriteisti ar mažinti atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį rengimą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimą patyrė 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovės.
10. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).
12. Pasisakydamas dėl teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal atsakomybę dėl proceso ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo pateikimas lėmė, jog atsakovė, pateikdama atsiliepimą į skundą, objektyviai patyrė bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškovės pateikto atsisakymo, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė apeliacinio skundo atsisakė dėl to, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo patenkinti. Nors ieškovė akcentuoja, kad tiek apeliacinio skundo, tiek atsiliepimo į jį pateikimo metu Viešųjų pirkimų tarnyba buvo pradėjusi pirkimo priežiūros procedūras, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad jos apeliacinis skundas galėtų būti patenkintas, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokius ieškovės lūkesčius galėjo įtakoti atsakovės veiksmai. Be to, pažymėtina, kad ieškovė apeliacinio skundo atsisakė praėjus daugiau nei dviem savaitėm po Viešųjų pirkimo tarnybos 2021 m. gruodžio 15 d. priimto 2021 m. gruodžio 8 d. išvados patikslinimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad apeliacinio skundo ieškovė atsisakė išimtinai tik dėl šios išvados priėmimo.
14. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, kad bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atsakovei neturėtų būti priteisiamos ir dėl to, kad ji turi teisininkų, kurie galėjo ją atstovauti. Ieškovė iš esmės teisingai nurodo, kad nors civilinio proceso normos neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi ir (ar) vykdymo proceso dalyviu, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad atstovavimo išlaidų atlyginimas visais atvejais turi būti priteisiamas iš kitos šalies. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuria prašyme remiasi ir ieškovė, spręsdamas, ar ir kokio dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas; nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019).
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos apimtį ir kilusio ginčo pobūdį, nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovė nepagrįstai šią civilinę bylą vedė per atstovą (advokatą) ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidų. Pritartina atsakovės pozicijai, kad byla yra sudėtinga, todėl procesinių dokumentų parengimas turėjo pareikalauti didesnių nei įprastai laiko sąnaudų, analizuojant proceso šalių pateiktą medžiagą, teikiant atsikirtimus. Be to, byloje buvo nagrinėti specifiniai technologiniai terminai bei procedūros, taip pat pareikalavę papildomų laiko sąnaudų, todėl, nors atsakovė neabejotinai turi darbuotojų (teisininkų), kurie būtų galėję ją atstovauti apeliaciniame procese šioje byloje, atsakovės veiksmai, vedant bylą per atstovą (advokatą) šiuo atveju nelaikyti neprotingi ir nesąžiningi.
16. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi atsakovės patirtos 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir kitų procesinių dokumentų parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių civilinėse bylose priteistinų advokato suteiktos teisinės pagalbos (paslaugų) užmokesčių dydžių, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 94 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ apeliacinio skundo atsisakymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. e2A-439-553/2022 nutraukti.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Fima“ 2 549 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2021 m. lapkričio 22 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymu Nr. U44362.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ (juridinio asmens kodas 121289694) atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (juridinio asmens kodas 188608252) naudai 3 630 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.