- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2-1211-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00988-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fima“
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2839-653/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fima“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė) atviro tarptautinio konkurso ,,Robotizuotos optoelektroninės biometrinės / alfanumerinės registracijos sistemos paslaugų įsigijimas“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. viešojo pirkimo komisijos protokolo išraše nurodytus sprendimus: „Tiekėjų UAB „Fima“, <...> pasiūlymus atmesti dėl grėsmės nacionaliniam saugumui“ ir „Tiekėjas paaiškindamas pasiūlymą dėl skenerio ir akumuliatorių pakeitė pasiūlymą iš netinkamo į tinkamą, tiekėjas po pasiūlymo pateikimo – negali keisti prekių kiekių, todėl UAB „Fima“ pasiūlymas laikytinas netinkamu“.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atviro tarptautinio viešojo konkurso procedūras, iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo byloje priėmimo dienos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – su prašymu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje nurodė argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsakovė 2021 m. gegužės 27 d. paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą „Pirkimas 548758 - Robotizuota optoelektroninė biometrinė / alfanumerinė registracijos sistema“. Perkama sistema skirta Lietuvos valstybinės sienos su Baltarusija ir Rusija tinkamam saugumui užtikrinti, į Lietuvos Respubliką atvykstančių trečiųjų šalių piliečių registravimui. Pirkimas yra susijęs su Lietuvos nacionalinio saugumo ir visuomenės sveikatos interesų užtikrinimu. Atsižvelgęs į pirkimo objekto specialią paskirtį, ypatingą perkamų prekių įsigijimo laiku svarbą, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2021 m. birželio 9 d. sprendime „Dėl trečiųjų šalių piliečių neteisėtos migracijos į Lietuvą“ konstatuotą nesuvaldytos nelegalios migracijos grėsmę valstybės ir visuomenės saugumui, teismas priėjo prie išvados, kad vykdomas viešasis pirkimas priskirtinas tokiai išskirtinei situacijai, kuomet būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą. Teismas nusprendė, kad nėra būtinų sąlygų, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė UAB „Fima“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Iš esmės visa atsakovės veikla vienaip ar kitaip yra susijusi su valstybės sienų apsauga, tačiau tai nereiškia, jog atsakovės atliekamų viešųjų pirkimų atžvilgiu niekuomet negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
6.2. Europos Sąjungos (toliau – ES) išorinės sienos su Baltarusijos Respublika fizinė apsauga šiuo metu yra prioritetinė, tačiau ginčijamas pirkimas nėra susijęs su minėtos sienos dalies fizine apsauga. Pirkimas vykdomas atviro tarptautinio konkurso būdu ir pirkimui negalioja išimtys iš įprastinės Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) numatytų atviro tarptautinio konkurso procedūrų vykdymo tvarkos. Pirkimo projektas nėra susijęs su įgyvendinamu fizinio barjero įrengimo projektu, todėl pirkimo objektas neturi prioriteto viešojo intereso atžvilgiu.
6.3. Atsakovės perkama robotizuota optoelektroninė biometrinė / alfanumerinė registracijos sistema („ROBARS“) bus skirta registruoti tik legaliai per oficialius pasienio kontrolės punktus oro uostose, jūros, geležinkelio, transporto kelių postus į Lietuvą patenkančius ir dokumentus turinčius asmenis. Pirkimo objektas nėra susijęs su valstybės sienos realia fizine apsauga nuo nelegalių migrantų, pastarieji per ES išorines sienas patenka ne per pasienio kontrolės punktus. Pati pirkimo esmė – dokumentų skeneriai – suponuoja išvadą, jog pirkimo objektas ir tikslas yra dokumentus turinčių asmenų / dokumentų, tikrinimas ir registravimas „ROBARS“. Toks tikslas yra svarbus, reikalingas, tačiau jo pasiekimo trumpalaikis sustabdymas nepažeis viešojo intereso.
6.4. Pirkimo procedūros užbaigimas nereikalauja jokios skubos bei nėra jokio viešojo intereso kuo skubiau įsigyti pirkimo objektą, aukojant sąžiningas pirkimo procedūras. Nei atsakovė, nei pirkimo objektas nėra susijęs su „Covid-19“ užkardymu.
6.5. Pirkimo objektu yra registracijos sistema, kurios vienintelė paskirtis – Lietuvos ir ES sienas tik per oficialius sienos praėjimo punktus legaliai vykstančių asmenų „skaitinių, raidinių ir biometrinių duomenims surinkimas“ (tai tiesiog kiek išsamesnė, palyginus su įprastine, statistika). Pirkimo objektu yra perkamos paslaugos, darbai ir prekės (įranga) bus naudojama (duomenys registruojami) tik pačioje atsakovės būstinėje Vilniuje ir 18 oficialiųjų, legalaus praėjimo pasienio punktų, per kuriuos nelegalūs migrantai nevaikšto.
6.6. Lietuvos Respublikos oficialiuose pasienio kontrolės punktuose (ir tuose, kuriuose planuojama įdiegti pirkimo objektą) keleivių kontrolė ir šiuo metu yra vykdoma, tiesiog „ROBARS“ padės šiek tiek pagreitinti, automatizuoti šią vykdomą patikrą ir sudarys sąlygas sukaupti tam tikrus (labiau statistinius) duomenis apie keleivius. Sistema savaime veikti nepradės net ir nustačius kitą (ne ieškovę) pirkimo laimėtoją: tam reikia, kad būtų užbaigta kito pirkimo (Nr. 513648) metu sudaryta sutartis (tai įvyks tik 2022 m. gruodžio 31 d.).
6.7. Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl bylos esmės bus priimtas likus beveik dviem mėnesiams iki atsakovės nustatytos visų pirkimo dalyvių pasiūlymų galiojimo pabaigos. Vilniaus apygardos teismui priėmus byloje sprendimą, atsakovė turės beveik du mėnesius užbaigti pirkimo procedūras.
6.8. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ES finansinės paramos galutinius panaudojimo terminus ir šių terminų būtinojo pratęsimo galimybių neva nebuvimą (be atsakovės advokato nuomonėje pateiktų nuorodų į bendro pobūdžio informacinius dokumentus). Atsakovė neįrodė, jog jai gresia ES paramos lėšų praradimas. Taikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė galės pasinaudoti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo institutu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė BĮ Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, kadangi: 1) ieškovė nepateikė įrodymų (taigi – net nesiekia paneigti), jog ieškovės pasiūlytų prekių sertifikatai išduoti Baltarusijoje registruotai įmonei, suteikiantys jai teisę kurti / vystyti, gaminti ir parduoti optoelektroninę įrangą ir sistemas įrodymų; 2) ieškovė pripažįsta, jog jos siūlomas prekes (dokumentų skenerius) gaminančią įmonę faktiškai valdo du Baltarusijos piliečiai, kurie yra šios įmonės įkūrėjai ir kuriems priklauso 80 proc. akcijų, o pati įmonė įkurta Baltarusijos nacionalinio technikos universiteto inžinierių; 3) ieškovė, aiškindama savo pasiūlymą, pakeitė pasiūlymą „siaurąja prasme“, dėl to jos pasiūlymas privalo būti pripažintas netinkamu.
7.2. Nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui – pirkimas vykdomas pasirinkus įkainio kainodarą ir su tiekėju bus atsiskaitoma pagal faktą, taigi net ir neigiamo atsakovei teismo sprendimo atveju pirkimo objektas nebūtų tiek sumažėjęs, jog pažeistų viešųjų pirkimų principus ar ieškovės interesus sudarant pirkimo sutartį.
7.3. Laikinosios apsaugos priemonės sukeltų tiesiogines neigiamas pasekmes Lietuvos nacionaliniam saugumui ir padarytų žalą valstybės kovai su „Covid-19“ pandemija ir migrantų krize, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viršytų jų galimai teikiamą naudą, kadangi: 1) pirkimo objektas skirtas Lietuvos valstybinės sienos (kuri tuo pačiu yra ES išorinė siena) su Baltarusija ir Rusija tinkamam saugumui užtikrinti; 2) ieškovė klaidina teismą dėl pirkimu siekiamą įsigyti sistemą sudarančių prekių (dokumentų skenerių) paskirties ir svarbos užtikrinant Lietuvos išorės sienos saugumą ir tuo siekia pagrįsti nacionalinio saugumo grėsmių vertinimo nebūtinumą, tačiau perkama sistema skirta užtikrinti tinkamą į Lietuvos Respubliką atvykstančių trečiųjų šalių piliečių registravimą ES Atvykimo ir išvykimo sistemoje (AIS), taigi pirkimas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos valstybinės (išorinės ES sienos) fizine apsauga. Būtent tinkamas atvykstančių trečiųjų šalių piliečių suregistravimas yra viena pagrindinių veiklų, kuriai Lietuvai jau šiuo metu neužtenka žmogiškųjų resursų. Tai ypač aktualu Lietuvai priėmus sprendimą užtikrinti legalų migrantų judėjimą, t. y. nukreipti migrantus registracijai į pasienio punktus; 3) dėl pastarųjų geopolitinių įvykių nelegalių migrantų skaičius iš Baltarusijos pastaruoju metu yra žymiai padidėjęs. Situacija beveik prilyginama karo padėčiai. Kiekviena vėlavimo įsigyti pirkimo objektą diena kelia milžinišką riziką visai Lietuvos valstybei; 4) nelegalių migrantų didėjantis srautas daro žalą ir Lietuvos kovai su „Covid-19“ pandemija, kadangi neteisėtai atvykę migrantai vadovaujantis Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais lieka Lietuvos teritorijoje, tačiau atsisako pasinaudoti galimybe gauti nemokamą „Covid-19“ vakciną.
7.4. Pirkimo objektas yra visoje ES privalomu ir tiesioginiai taikytinu teisės aktu (reglamentu) bendrijos saugumui skirta „AIS“. Visos ES valstybės narės sutarė, jog „AIS“ bus paruošta naudojimui 2022 m. gegužės pirmoje pusėje, kadangi itin svarbu „AIS“ visoje ES pradėti naudoti vienu metu. Su šiuo terminu susiję atsakovei paskirti ES finansai bei pirkimo dokumentuose numatyta „AIS“ naudojimo pradžia (2022 m. gegužės 1 d.). Teismui nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė apskaičiuos patiriamą finansinę žalą (prarastą ES finansavimą ir visos ES projekto įgyvendinimo termino atidėjimą) bei teiks teismui prašymą pareikalauti iš ieškovės nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
7.5. Tinkamas atvykstančių trečiųjų šalių piliečių suregistravimas yra pagrindinis Lietuvos patiriamos migrantų krizės tikslas. Migrantai į Lietuvą per valstybinę sieną su Baltarusija siekia patekti su padirbtais Lietuvos ar kitų ES šalių dokumentais, o pirkimo objektas skirtas identifikuoti galimus padirbimo atvejus. Migrantai jau dabar yra nukreipiami į pasienio postus, kuriuose jie bus identifikuojami ir registruojami naudojantis pirkimo metu įsigyta įranga. Pabaigus statyti Lietuvos – Baltarusijos valstybines sienas skiriantį fizinį barjerą migrantų skaičiai pasienio punktuose išaugs keliasdešimt kartų. Įsigytą įrangą atsakovė naudos tose vietose, kuriose konkrečiu laikotarpiu bus didžiausias poreikis.
7.6. Laikinosios apsaugos priemonės sukeltų tiesiogines neigiamas pasekmes Lietuvos nacionaliniam saugumui ir padarytų žalą valstybės kovai su „Covid-19“ pandemija bei migrantų krize, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės vienareikšmiškai viršytų jų galimai teikiamą naudą. Dauguma nelegalių migrantų atvyksta iš Azijos šalių, kuriose išplitusi „indiškoji“ „Covid-19“ atmaina. Krizinės situacijos suvaldymas Lietuvos – Baltarusijos pasienyje yra, be kita ko, ir nacionalinio saugumo klausimas. Pasienio technologinės galimybės, kurių įgyvendinimui ir skirtas pirkimo objektas, yra aukščiausių valstybės institucijų dėmesio centre.
7.7. Taikius laikinąsias apsaugos priemones pirkimo sutarties pasirašymo data nusikeltų preliminariai bent 6-7 mėnesiams, o kasacinio proceso atveju apie 12 mėnesių. Tokiu atveju neabejotinai būtų paneigtas ir neapibrėžtam terminui nusikeltų visos ES tikslas turėti veikiančią AIS iki 2022 m. gegužės 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
4. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
5. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
6. Nagrinėjamu atveju teisminis ginčas kyla iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Viešųjų pirkimų bylose teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
7. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-824-370/2021).
8. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, taip pat, nors ir konkrečiai neįvardijo, tačiau matyti, jog laikė nustatyta ir grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Taigi, teismas nustatė būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, tačiau nusprendė, kad šiuo atveju vykdomas viešasis pirkimas priskirtinas tokiai situacijai, kuomet būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą ir leisti toliau vykdyti pirkimo procedūras.
9. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl viešojo intereso užtikrinimo. Taigi, šioje nutartyje pasisakytina tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešojo intereso aspektu ir dėl to, ar ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesukeltų didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
Dėl viešo intereso ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo žalos
10. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad vykdomo pirkimo objektas nėra susijęs su fizinėmis kliūtimis nelegaliems migrantams patekti į Lietuvą, tačiau yra skirtas tik kaupti legaliai pasienio postus kertančių asmenų duomenis, nepadeda valdyti pabėgėlių krizės, kovoti su pandemija, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė gali prarasti ES finansavimą kuriam laikui taikius laikinąsias apsaugos priemones.
11. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
13. Viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, pirmiausia turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012, 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2113/2012 ir kt.).
14. Iš atsakovės vykdomo pirkimo sąlygų bendrųjų nuostatų 1.1. punkto matyti, kad atsakovė numato įsigyti Robotizuotą optoelektroninę biometrinės / alfanumerinės registracijos sistemą (ROBARS/RS) ir jos sukūrimo, įdiegimo, vystymo ir integravimo į „AIS“ bei aptarnavimo garantijos metu paslaugas. Bendrųjų pirkimo sąlygų 2.8. punkte nustatyta, kad pirkimui skirta lėšų suma – 19 232 371 Eur su PVM. Pirkimas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis ir ES lėšomis, t. y. siekiant įgyvendinti Vidaus saugumo fondo lėšomis finansuojamą projektą Nr. LT/2020/VSF/2.4.8.1 ,,Techninės infrastruktūros, reikalingos atvykimo – išvykimo sistemai įgyvendinti, sukūrimas“ (bendrųjų pirkimo sąlygų 1.8 punktas).
15. Techninės specifikacijos 3 punkte nustatyta, kad kuriant registracijos sistemą, be kita ko, turi būti vadovaujamasi 2017 m. lapkričio 30 d. patvirtintu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie „AIS“ teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011.
16. Minėtas 2017 m. lapkričio 30 d. patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2226 yra privalomas valstybėms narėms, taip pat ir Lietuvai. Reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kuria: a) registruojama ir saugoma informacija apie valstybių narių sienas, prie kurių naudojama AIS, kertančių trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir išvykimo datą, laiką ir vietą; b) apskaičiuojama tokiems trečiųjų šalių piliečiams leidžiamo buvimo trukmė; c) pasibaigus leidžiamo buvimo laikui generuojami valstybėms narėms skirti perspėjimai ir d) registruojama ir saugoma informacija apie atsisakymo leisti atvykti trečiųjų šalių piliečiams, kuriems neleista atvykti trumpalaikiam buvimui, datą, laiką ir vietą, ir informacija apie valstybės narės instituciją, kuri atsisakė leisti atvykti, ir tokio atsisakymo priežastis. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais šiuo reglamentu taip pat nustatomos sąlygos, kuriomis valstybių narių paskirtosios institucijos ir Europolas gali gauti prieigą prie „AIS“ paieškai atlikti. Taigi, pirkimo objektas yra visoje ES privalomu ir tiesioginiai taikytinu teisės aktu (reglamentu) bendrijos saugumui skirta trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir išvykimo sistema.
17. Kaip matyti iš atsakovės vykdomo pirkimo dokumentų, perkama sistema skirta užtikrinti tinkamą į Lietuvos Respubliką atvykstančių trečiųjų šalių piliečių registravimą ES Atvykimo ir išvykimo sistemoje (AIS). Perkama sistema skirta užtikrinti tinkamą į Lietuvos Respubliką atvykstančių trečiųjų šalių piliečių registravimą ir dokumentų autentiškumo patikrinimą. Kaip matyti iš techninės specifikacijos, sistema turi būti pajėgi nustatyti dokumentų autentiškumą, bandymus falsifikuoti duomenis (įskaitant biometrinius). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo teiginiui, jog pirkimo objektas yra susijęs su nacionaliniu saugumu. Prie šios išvados apeliacinės instancijos teismas priėjo įvertinęs tai, kad asmenys į Lietuvą per valstybės sienos kontrolės punktus gali siekti patekti su padirbtais Lietuvos ar kitų ES šalių dokumentais, klastoti biometrinius duomenis, o pirkimo objektas skirtas identifikuoti tokius atvejus. Siekiama įrengti sistema yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos valstybės ir ES sienos apsauga. Todėl yra pagrindas teigti, kad pirkimu siekiama svarbiausių konstitucinių gėrių – visuomenės saugumo. Taip pat sutiktina su atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, jog Lietuvai šiuo metu įrengiant fizinį barjerą skiriantį Lietuvą ir Baltarusiją, taip apsunkinant sienos kirtimą ne per pasienio postus, nemažėjant migrantų srautui, didesnis krūvis teks pasienio punktuose atliekamai sieną kertančių asmenų patikrai, todėl perkamos registracijos sistemos nauda ir įtaka valstybės saugumui su laiku turėtų tik didėti. Be to, perkamos sistemos nauda galima ir operatyviau sprendžiant legalių migrantų teisinio statuso Lietuvoje klausimą, taip užtikrinant žmogaus teises.
18. Svarbu ir tai, kad per sieną keliaujančių asmenų registracija, jų identifikavimas, gali turėti teigiamos įtakos ir „Covid-19“ viruso plitimo stabdymui, kadangi asmenų registracija ir jų kelionės duomenų kaupimas gali padėti nustatyti užkrato plitimą asmenims kertant valstybės sieną. Tuo pačiu, sistemai veikiant, dalis sieną ketinančių kirsti asmenų gali būti kontrolės punktuose nepraleidžiami, dėl to sumažėja viruso plitimo į Lietuvą ir ES iš trečiųjų šalių galimybės.
19. Taip pat šiuo atveju svarbu ir tai, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – konkurso procedūrų sustabdymas – net ir patenkinus ieškovės prašymą būtų taikomos neilgą laiko tarpą. Ieškovė prašo konkurso procedūras stabdyti iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Ieškovės ieškinys teisme priimtas 2021 m. rugsėjo 7 d., taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti priimtas ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 5 d. (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikėtina, kad realios įtakos ieškovės ieškinio reikalavimų įvykdymui, ieškiniui esant patenkintam, neturės pirkimo procedūrų sustabdymas maždaug trims savaitėms (nuo šios nutarties priėmimo dienos iki vėliausiai 2021 m. lapkričio 5 d.). Net ir taikius laikinąsias apsaugos priemones ir vėliau patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovė, nesutikdama su sprendimu, šį apskundusi, galėtų toliau tęsti pirkimo procedūras, kadangi ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė tik iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Ieškovės formuluojamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios tik kelioms savaitėms pristabdytų pirkimo procedūras, realiai nepasiektų ieškovės siekiamo tikslo – užtikrinti tinkamą galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
20. Įvertinus šioje nutartyje nurodytas aplinkybės, konstatuotina, kad nėra pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje atsisakė taikyti pagrįstai.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.