Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui J. Ž. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė D. Š. papildomai paaiškino, kad E. Š. yra dukra iš pirmosios santuokos, antroje santuokoje turi dar du nepilnamečius vaikus. Nurodė, kad Evelina turi bronchinę astmą, kuri pasireiškia po sportinio krūvio, regėjimo problemų, reikalingi akiniai, daugiau sveikatos problemų neturi. Nuo rugsėjo mėnesio mergaitė ugdosi šeimoje, pagal tam pritaikytą ugdymo programą. Nurodė, kad ji pati yra pensijoje, gauna 350 Eur pensiją ir vaiko pinigus. Apie atsakovą žino, kad didelių sveikatos problemų neturi, sportuoja, tačiau serga astma. Apie 10 m atsakovas gyvena Airijoje, dirba Lidl prekybos centre salės darbuotoju, darbo užmokesčio dydžio nežino. Žino, kad turi dar vieną nepilnametę dukrą. E. Š. su atsakovu nebendrauja dėl atsakovo kaltės, nes jis nesidomi vaiku. Dėl išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymo nurodė, kad pagrindines išlaidas sudaro mokslai (keramikos užsiėmimai du kartu per savaitę, papildomos pamokos, korepetitoriai), maistas, vitaminai, papildai, rūbai. Neseniai dukrai nupirko nešiojamą kompiuterį, reikalingą mokymuisi.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismui nenurodė neatvykimo priežasčių, nepateikė prašymo nukelti teismo posėdį.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, atsižvelgiant į ieškovės pateiktą informaciją apie nepilnametės dukters E. Š. poreikius, sutinka, kad šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas yra mažas, galimai nepakankamas vaiko poreikiams tenkinti, todėl ieškovės prašymas dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo – padidinimo atitinka jo interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametės E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė D. Š., tėvas – atsakovas J. Ž.. Plungės rajono apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai) 2012 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-747/2012 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, nepilnametės dukros E. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo išlaikymas po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama padidinti teismo sprendimu priteistą dukrai išlaikymo dydį argumentuodama tuo, kad per daugiau kaip devynerius metus paaugus vaikui, pasikeitė ir vaiko poreikiai, be to, ženkliai išaugo būsto komunalinių mokesčių, maisto produktų, avalynės, rūbų, paslaugų ir kt. kainos, šalyje pasikeitė valiuta, ne kartą buvo didinamas minimalus darbo užmokestis, todėl priteisto išlaikymo vaikui neužtenka, ir prašo iš atsakovo dukros išlaikymui priteisti 250 Eur periodinių išmokų kas mėnesį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Taigi, šioje byloje svarbu nustatyti faktą, kad nuo išlaikymo priteisimo momento, tai yra nuo 2012 m. birželio 26 d. padidėjo šalių nepilnametės dukters poreikiai, o taip pat įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Įstatymas numato, kad kiekviena proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus ((duomenys neskelbtini)179 straipsniai). Taigi, ieškovė grįsdama savo reikalavimą, privalo pateikti teismui įrodymus, kad po to, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai ((duomenys neskelbtini)), iš esmės padidėjo nepilnametės dukters poreikiai. Šalių nepilnametė dukra E. Š. gimė (duomenys neskelbtini). Kai buvo priteistas išlaikymas, dukrai buvo 2 metai. Šiuo metu dukra yra beveik 12 metų. Kaip ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodo ieškovė, praėjus daugiau nei 9 metams nuo priteisto išlaikymo, dukros poreikiai žymiai išaugo: ji mokosi, todėl atsirado išlaidos mokyklos reikmėms, daugiau išlaidų reikia aprangai, būreliams, laisvalaikio praleidimui, papildomam ugdymui. Taip pat nurodė, kad dukra turi bronchinę astmą, regėjimų problemų, todėl reikalingos išlaidos vaistams, akiniams, papildams.

Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus duomenis, taip pat tai, kad po teismo sprendimo (2012 m. birželio 26 d.), kuriuo buvo priteistas išlaikymas dukrai, praėjo daugiau nei devyneri metai, daro išvadą, kad per tą laiką žymiai išaugo šalių dukros poreikiai, atsirado papildomų išlaidų. Dukra yra mokyklinio amžiaus, paauglė, todėl akivaizdu, kad atsirado naujų papildomų išlaidų, kurių nebuvo 2012 metais, kai buvo priteistas išlaikymas, tai yra atsirado būtinybė įsigyti mokyklines prekes, reikalingas visavertis maistas, higienos priemonės, be to, kaip tvirtina ieškovė, dukra lanko papildomus būrelius, naudojasi korepetitorių pagalba, išaugo išlaidos laisvalaikio praleidimui. Darytina išvada, kad šalių dukrai 2012 m. birželio 26 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo 101,37 Eur per mėnesį neužtenka net minimaliausiems jos poreikiams patenkinti.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje vyrauja pozicija, jog vaiko išlaikymui yra reikalinga suma yra ne mažesnė nei viena minimali mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 730 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudarytų apie 533 Eur. Nors ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento, t. y. praėjus daugiau nei devyneriems metams, šalių nepilnametės dukters poreikiai pasikeitė.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pagrindas yra vaikų poreikiai. Todėl siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Minėta, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui materialinį išlaikymą, be vaiko poreikių, teismas taip pat atsižvelgia į tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, bei jų turtines pareigas kitiems asmenims.

Ieškovė šiuo metu nedirba, gauna apie 350 Eur dydžio pensiją ir vaiko pinigus, duomenų apie nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones nepateikė.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, duomenų apie savo gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą taip pat nepateikė. Ieškovės teigimu, atsakovas yra darbingo amžiaus, nors ir sergantis astma, tačiau sportuojantis, dirbantis, turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį, gyvena ir dirba Airijoje.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškovė nepilnametei dukrai užtikrina gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdieninė vaiko priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaiko gebėjimus ji būtų lavinama, taigi pripažintina, kad ieškovė imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo vaiko turtines teises ir interesus. Ieškovė neišvengiamai turi išlaidų dukters maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Teismo vertinimu, atsakovas turi įstatymo pareigą teikti savo vaikui tokio dydžio išlaikymą, kuris užtikrintų pilnavertį vaiko gyvenimą, o neapsiribotų tik pačių būtiniausių vaikų kasdienių poreikių užtikrinimu.

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, į ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo sumą, į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovės prašymas padidinti Plungės rajono apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai) 2012 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-747/2012 priteistą išlaikymą tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukros E. Š. išlaikymui po 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė duomenis, kad už advokato padėjėjo paslaugas sumokėjo 250 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ieškovė yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovo priteistinas 88 Eur žyminis mokestis valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai) 2012 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-747/2012 priteisto išlaikymo iš atsakovo J. Ž. nepilnametei dukrai E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo J. Ž. išlaikymą nepilnametei dukrai E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtu penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. Š. uzufrukto teisėmis tvarko jos mama ieškovė D. Š..

Priteisti iš atsakovo J. Ž. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei D. Š..

Priteisti iš atsakovo J. Ž. 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.