Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. A. ir A. K. pareiškimą dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Alytaus miesto šeimos centras, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus įrodymus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškimas yra atmestinas.

Prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikyti juos, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas, kad jie būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje yra visų pirma tėvų pareiga. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Įstatymas numato tėvų valdžios apribojimo panaikinimą, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos yra įrodymai, kad 1) tėvai (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį; 2 ) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas. Jei įrodyta, kad tėvai pakeitė savo elgesį dėl vaiko auklėjimo teigiama linkme, būtina įrodyti, jog jie gali auklėti vaiką, taip pat tai, jog vaiko auklėjimas nekenks paties vaiko interesams.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai pareiškė pareiškimą dėl jų atžvilgiu taikyto neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, bylą nagrinėjančiam teismui svarbu įvertini, dėl kokių aplinkybių (priežasčių) pareiškėjams N. A. ir A. K. buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas vaikų atžvilgiu ir nustatyti, ar šios aplinkybės yra išnykusios.

Byloje esančiais, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-637-179/2018, tenkindamas ieškovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį neterminuotai apribojo motinos valdžią N. A. nepilnamečių vaikų U. K. ir A. B. A. atžvilgiu, neterminuotai apribojo tėvo valdžią A. K. nepilnamečio vaiko U. K. atžvilgiu, nustatė nepilnamečių vaikų U. K. ir A. B. A. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo Alytaus vaikų globos namuose, priteisė iš N. A. išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. K. ir A. B. A. kiekvienam vaikui po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš tėvo A. K. priteisė išlaikymą sūnui U. K. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, piniginių lėšų tvarkytoją paskyrė uzufrukto teise vaikų globos (rūpybos) instituciją. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi nepilnamečiams vaikams A. B. A. ir U. K., nustatyta nuolatinė globa, globėju, jų gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti Alytaus vaikų globos namai, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta globėjo buveinės vietoje.

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-637-179/2018, Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-947-896/2018) paliko nepakeistą.

Alytaus apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-637-179/2018, atsakovams N. A. ir A. K. neterminuotai apribojo tėvų valdžią dėl šių nustatytų pagrindų: tėvai nesirūpina ir nesidomi savo nepilnamečiais vaikais, vaikams neteikia materialinės paramos, atsakovai turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo.

Bylą nagrinėjančiam teismui tenka pareiga nustatyti, ar tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad būtent pareiškėjai privalėjo įrodyti, kad jų elgesys pasikeitė ir jie gali prižiūrėti bei išlaikyti savo vaikus (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo apribota tėvų valdžia, pareiškėjai ir toliau vartoja alkoholį, namuose vyksta konfliktai (b. l. 43, 46, 48). Abu pareiškėjai įrašyti į priklausomybių ligų registrą ir jiems nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). A. K. šiuo metu dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2019-06-06 iki 2019-06-30 neatskaičius mokesčių sudarė 467,37 Eur (b. l. 67 - 69). Pareiškėja N. A. šiuo metu niekur nedirba, nuo 2019-02-01 registruota darbo biržoje (b. l. 12). Nustatyta, kad iš A. K. priverstinai yra išieškomas nepilnamečiui sūnui U. K. išlaikymas. Duomenų, kad N. A. teiktų savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, nėra. Nors pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji ieškosi darbo ir “nesėdi sudėjusi rankų”, tačiau pateikti į bylą pažymėjimai 2011 m., 2012 m. apie išklausytus mokymo kursus (b. l. 13, 15, 16, 17) apima laikotarpį iki teismo sprendimo, kuriuo buvo neterminuotai apribota motinos valdžia vaikų atžvilgiu, priėmimo (2018-02-05), todėl teismo vertinimu, aktualiu laikotarpiu pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pateisintų jos pastangas susirasti darbą ir galimybę teikti priteistą išlaikymą savo vaikams. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad pareiškėja N. A. laikotarpiu nuo 2018-10-26 iki 2019-01-28 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 65 - 66). Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. K. paaiškino, kad jo sugyventinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau dirbti nebegalėjo dėl sveikatos (stuburo) problemų, tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog N. A. turi sveikatos problemų ir jai yra nustatytas nedarbingumas.

Abu tėvai savo nepilnamečius vaikus lanko retai, nors pareiškėja N. A. niekur nedirba. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Alytaus miesto šeimos centre laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gegužės 28 d. tėvai vaikus aplankė tik 12 kartų, susitikimai vykdavo poilsio dienomis (šeštadieniais – sekmadieniais), jų trukmė nuo 35 min. iki 2-3 val., pareiškėjai nesilaiko nustatytos globotinių lankymo tvarkos, t. y. nederina susitikimų laiko, vaikus lanko nereguliariai, neplanuotai (b. l. 38). Suinteresuoto asmens Alytaus miesto šeimos centro atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai su šeimos centro administracija nebendrauja, su socialiniais darbuotojais bendrauja nenoriai, nesidomi vaikų sveikata, elgesiu, mokymusi, tėvų apsilankymai daro neigiamą įtaką vaikams: vaikai būna sudirgę, pikti nepagarbiai kalba apie švietimo centro vadovus, darbuotojus. Kad pareiškėja N. A. yra konfliktiška, emocionali ir spontaniška asmenybė, patvirtina ir jos elgesys teismo posėdžio metu, t. y. visų akivaizdoje rodė nepagarbą ir akivaizdžiai ignoravo įspėjimus, be leidimo pasišalino iš teismo posėdžių salės. Akivaizdu, kad tokį elgesį pareiškėja taip pat demonstruoja šeimos centro administracijai, socialiniams darbuotojams ir savo nepilnamečiams vaikams. Toks netinkamas motinos pavyzdys kenkia ne tik nepilnamečių vaikų interesams, tačiau ir stabiliai psichinei būklei, jų interesui augti saugioje, nepilnamečių vaikų amžių atitinkančioje aplinkoje.

CPK 380 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (CK 3.177, 3.164 straipsniai) teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos klausimą, įpareigojamas išsiaiškinti vaiko nuomonę, tačiau juose nenustatyta, jog visais atvejais ši teismo pareiga turi būti įgyvendinama tiesiogiai, t. y. per teismo posėdį (Lietuvos A. T. 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Vadinasi, vaiko nuomonės išklausymo būdas yra paliktas teismo diskrecijai, vaiko nuomonė nebūtinai privalo būti išklausyta tiesiogiai teisme.

Nagrinėjant šią civilinę bylą, buvo išklausyta vaikų A. B. A. ir U. K. nuomonė ne tiesiogiai teisme, o per Skyriaus darbuotoją 2019 m. liepos 17 d. (b. l. 39-40, 41-42). Išklausius vaikų nuomonę, nustatyta, kad A. B. A.(kuriam yra 11 metų, b. l. 39-40) įvardijo, kad Alytaus miesto šeimos centre gyventi patinka, bet norėtų grįžti gyventi į namus pas mamą, nes seniai namų nematė, nori susitikti su kaimynais, kiemo draugais. Grįžęs norėtų padėti tėčiui remontuoti sodo namelį, mamai padėtų atlikti namų ruošos darbus. Į namus norėtų grįžti ir todėl, kad galėtų ilgiau nei šeimos centre pabūti lauke. Su broliais A. K. ir L. sutaria gerai. Namie turėjo atskirą kambarį, jame yra dviaukštė lova, stalas spinta. U. K. (kuriam yra 6 metai, b. l. 41-42) nurodė, kad jį su broliu aplanko tėtis, mama ir brolis L., atneša saldainių, uogų iš sodo, pomidorų. Į namus norėtų grįžti, nes namie turi šunį T., norėtų su juo ilgai žaisti lauke. Šeimos centre gyventi gerai, patinka auklėtoja ir šeimininkėlės. Todėl atmestini pareiškėjų atstovo advokato Jono Gintauto Valivonio argumentai, kad vaikai turi būti tiesiogiai apklausti teismo posėdyje, nes kaip minėta, vaiko nuomonės išklausymo būdas yra paliktas teismo diskrecijai ir praėjus mėnesiui laiko po jų nuomonės išsiaiškinimo papildomai juo išklausyti tiesiogiai teismo posėdžio metu nėra jokio reikalo. Teismui nekyla jokių abejonių, jog vaikai nori grįžti į savo namus, nes pasiilgo kaimynų, kiemo draugų, su kuriais gali būti kieme žymiai ilgiau negu šeimos centre, pasiilgo šuns, tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar šis noras neprieštarauja jų pačių interesams.

Pareiškėjai į bylą yra pateikę R. V., M. B. bei R. K. paaiškinimus apie pareiškėjus, jog jie tinkamai prižiūrėjo vaikus, jų neskriaudė. Teismas atmetė N. A. ir A. K. atstovo advokato Jono Gintauto Valivonio prašymą šiuos asmenis apklausti liudytojais, kadangi jų paaiškinimai nėra susiję su nagrinėjama byla, nes praeities įvykiai jau yra įvertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o aktualiu laikotarpiu – kaip pasikeitė pareiškėjų elgesys po neterminuoto tėvų valdžios apribojimo šie asmenys nurodyti negalėtų, todėl teismo nuomone, subjektyvūs byloje nedalyvaujančių asmenų paaiškinimai nėra įrodymai, todėl teismas jų nevertina.

Pareiškėjai N. A. ir A. K. iš esmės suabsoliutina savo, kaip biologinių vaikų tėvų, statusą, neatsižvelgdami į Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimu konstatuotų aplinkybių turinį. EŽTT ne vienoje byloje taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135). Todėl, teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neterminuotas tėvų valdžios apribojimas vaikų atžvilgiu yra saugiausias ir labiausiai atitinkantis jų interesus. Priešingu atveju teismas leistų susidaryti situacijai, kai iš esmės nepasikeitusiems tėvams grąžintų vaikus, o tai prieštarautų prioritetiniams vaikų interesams (CK 3.3. straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl pareiškėjai N. A. ir A. K., siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas (nevartoti alkoholio, bendradarbiauti su šeimos centro administracija, socialiniais darbuotojais) ir rūpintis vaikais. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos A. T. 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014, 2017 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).

Pareiškėjai visiškai nepripažįsta savo priklausomybės alkoholio vartojimui, nors šios aplinkybės paneigtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (policijos pareigūnai lankėsi pareiškėjų šeimoje: 2018-08-15 dėl konflikto šeimoje abiem pusėms esant neblaiviems; 2019-02-19 dėl konflikto vartojant alkoholinius gėrimus). Tai sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjų elgesys, nuo teismo sprendimo neterminuotai apriboti tėvų valdžią priėmimo, nepasikeitė.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Atsižvelgiant į nepilnamečių teises ir interesus, teismas sprendžia, kad šiuo metu neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimas prieštarautų jų vaikų interesams. Esant nustatytiems faktams teismas negali pripažinti, kad pareiškėjų elgesys pasikeitė ir jie gali patys tinkamai auklėti savo vaikus, todėl pareiškimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pareiškėja N. A. už pareiškimą yra sumokėjusi 100 Eur žyminio mokesčio (b. l. 21).

CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai pareiškėjos sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas kaip sumokėtas be pagrindo (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 dalis).

Atmetus pareiškimą išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos iš pareiškėjų lygiomis dalimis. Nagrinėjamoje byloje jos sudaro 13,45 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pašto išlaidų suma yra neporinis skaičius ir perpus padalinti negalima, teismas iš pareiškėjo A. K. priteisia 6,73 Eur sumą, o iš N. A. 6,72 Eur sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., 408 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjų N. A. ir A. K. pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,72 Eur (šešių eurų 72 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant šias bylinėjimosi išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš pareiškėjo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,73 Eur (šešių eurų 73 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant šias bylinėjimosi išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Grąžinti N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. balandžio 9 d., Swedbank, AB, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.