- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-563-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01803-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- V. A.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės, Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. V. ieškinį atsakovei V. A. dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti 47,31 m² dviejų kambarių buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovas naudosis patalpa Nr. 9-2, atsakovė – patalpa Nr. 9-6, šalys bendrai naudosis patalpomis Nr. 9-3, 9-1, 9-4, 9-5 ir rūsiu, išreikalauti iš atsakovės ginčo buto knygą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad negali naudotis jam priklausančio buto dalimi, prašo nustatyti naudojimosi tvarką, kompensacijos už faktiškai naudojamą mažesnę jam priklausančio buto dalį kompensacijos iš atsakovės nereikalauja. Teismo posėdžio metu sutiko su atsakovės siūlymu gauti buto knygos kopiją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 23 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo išreikalauti iš atsakovės buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), knygą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Kitą ieškinio dalį tenkino ir nustatė 47,31 m² dviejų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią patalpa Nr. 9-2, 13,12 m² naudojasi I. V.; I. V. turi teisę į patalpą Nr. 9-2 patekti per patalpą Nr. 9-1; patalpa Nr. 9-6, 18,50 m² naudojasi V. A.; buto patalpomis: virtuve Nr. 9-3, 6,02 m², koridoriumi Nr. 9-1, 6,6 m², tualetu Nr. 9-4, 1,08 m², vonia Nr. 9-5, 1,99 m² ir butui priskirtu rūsiu bendraturčiai naudosis bendrai lygiomis teisėmis ir turės teisę į jas netrukdomai patekti. Priteisė iš atsakovės V. A. 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo I. V. naudai
4. Nustatė, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po ½ dalį nuosavybės teise priklauso I. V. ir V. A.. Ieškovas prašė nustatyti aukščiau nurodyto buto naudojimosi tvarką ir atsakovė su ieškovo siūloma tvarka sutiko.
5. Kadangi atsakovė sutiko su ieškiniu visiškai, teisėjas surašė sutrumpintus sprendimo motyvus (CPK 268 straipsnio 1 dalis).
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnis įtvirtina bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kadangi ieškovas ieškiniu reikalauja nustatyti ginčo buto naudojimosi tvarką, o atsakovė su pasiūlytąja tvarka sutinka ir prašo reikalavimą patenkinti visiškai, teismas neturi pagrindo spręsti priešingai, todėl buto naudojimosi tvarka nustatytina pagal ieškinyje nurodytą tvarką. Taip pat atsižvelgė, kad šalys patvirtino, kad siūloma buto naudojimosi tvarka atitinka faktinę naudojimosi tvarką.
7. Ieškovo reikalavimą išreikalauti iš atsakovės ginčo buto knygą nutraukė, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktas).Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas, nekilnojamasis daiktas yra suformuojamas ir įregistruojamas į nekilnojamojo turto kadastrą (Įstatymo 8, 13 straipsniai). Nekilnojamam daiktui suformuoti atliekami įstatyme numatyti veiksmai, tame tarpe parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 15 punktas). Ieškovui nurodžius, kad ginčo buto knyga, kaip nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, reikalinga jam turėti kaip buto bendraturčiui ir sutikus su atsakovės pasiūlymu perduoti buto knygos kopiją ir neketinant keisti buto kadastrinių duomenų ar kitaip minėtus duomenis panaudoti, konstatavo, kad reikalavimo išreikalauti iš atsakovės minėtą dokumentą patenkinimas nesukels ieškovui teisinių pasekmių.
8. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad iš esmės patenkinus ieškinį, pagal bendrą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, bylą laimėjusios šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pralaimėjusios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau, atsakovei prašant bei įvertinęs šalių teiktus paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, nes pripažino, kad dėl susiklosčiusios situacijos, t. y. ginčo sprendimo teismo keliu, atsakingi abu bendraturčiai (CPK 185 straipsnis).
Šalies argumentai
9. Ieškovas, neišlaukęs 2022 m. vasario 25 d. reikalavimo (ne)įteikimo atsakovei patvirtinimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu. 2022 m. vasario 25 d. reikalavime ir 2022 m. kovo 31 d. ieškinyje ieškovas suformulavo skirtingus reikalavimus: pirmu atveju, reikalavo perduoti buto raktus, antru – nustatyti naudojimosi butu tvarką. Atsakovei pateikti skirtingi reikalavimai leidžia daryti išvadą, jog ieškovas netinkamai įgyvendino bendradarbiavimo principą, neteisminiu būdu reikalavo įvykdyti vienokį, o teisminiu - kitokį reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
10. 2022 m. vasario 25 d. reikalavimas atsakovei 2022 m. balandžio 19 d. grįžo kaip neįteiktas. Atsakovė pati pateikė Lietuvos pašto 2022 m. kovo 12 d. siuntos gavimo pranešimą, kuriuo ji buvo informuota, kad siuntą ji turi atsiimti pašte iki 2022 m. balandžio 13 d. Įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovė į P. grįžta tik savaitgaliais, o aukščiau paminėtas siuntos gavimo pranešimas suformuotas savaitgalį (2022 m. kovo 12 d. šeštadienis), vėliausiai nuo 2022 m. kovo 19 d. atsakovė turėjo galimybę atsiimti pašto skyriuje jai skirtą ieškovo 2022 m. vasario 25 d. reikalavimą. Šios aplinkybės rodo, kad ir atsakovė neveikė tinkamai, nesirūpindama savalaikiu jai adresuotos korespondencijos priėmimu ir ginčo išsprendimu taikiai, kas buvo padaryta atsakovei pateikus prašymą ginčą spręsti teisminės mediacijos keliu.
11. Vertinant šalių tarpusavio elgesį, kiek tai susiję su ginčo buto naudojimusi, galimybe patekti į jį, nustatė, kad atsakovė turėjo ginčo raktus, jai buvo žinoma, kad ieškovo motina, o atsakovės sesuo, po savo mirties ginčo buto raktų antro komplekto nepaliko. Taip savo paaiškinimais ji patvirtino ieškovo teiginius, kad L. V. raktų savo sūnui, ieškovui, nepaliko. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nemanė turinti perduoti ieškovui buto raktus, nors ieškovas, turintis tokias pat teises į butą, patekti į jį be raktų negalėjo.
12. Taip pat byloje nepaneigta, kad ieškovas prašė atsakovės duoti buto raktus, kad jis galėtų patekti į jam priklausančią buto dalį, tačiau atvykus ieškovui, kad ir išsigabenti daiktus, raktų neperdavė, o norint patekti į butą, ieškovas turėjo skambinti telefonu atsakovei. Tai leidžia teigti, jog ir atsakovė netinkamai įgyvendino bendradarbiavimo principą.
13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad, remiantis teisingumo ir sąžiningumo principais, byloje yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai dalį- 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 93 straipsnio 4 dalis, 185 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
14.1. atsakovė ginčo butu nuo 2020 m. birželio 30 d. naudojosi viena be ieškovo sutikimo ir jam neleisdavo bet kada patekti į butą, nors ieškovas mokėjo su jo buto dalimi susijusius mokesčius ir tik 2022 m. birželio 16 d. teismo posėdžio metu ji perdavė raktus;
14.2. atsakovė nekreipė dėmesio į ieškovo bandymus gauti raktus bei nustatyti naudojimosi butu tvarka taikiai be teismo įsikišimo beveik 2 metus, per tą laiką ieškovas į butą buvo įleistas tik porą kartų atsakovės sūnaus iniciatyva;
14.3. ieškovas ne kartą skambino, siuntė prašymus tikslu ginčą išspręsti taikiai, bandė ginčą išspręsti mediacijos metu, bet dėl atsakovės kaltės to padaryti nepavyko;
14.4. atsakovė pirmos instancijos teismui nepateikė pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių objektyvias aplinkybes dėl kurių ji neatsiėmė ieškovo 2022 m. vasario 25 d. siųsto reikalavimo, todėl laikytina, kad jį ignoravo, todėl jis kreipėsi į teismą;
14.5. priimtas sprendimas ieškovo naudai, todėl visos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovės.
Atsiliepimas
14.6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindiniai argumentai:
14.7. apeliantas iki kreipiantis į teismą nebuvo išreiškęs noro gyventi ginčo bute, ji tam netrukdė, nebuvo taip, kad neatsilieptų į skambučius ar neįleistų į butą;
14.8. ji nuo 2019 m. dirba kitame mieste ir nesinaudojo ieškovui priklausančia buto dalimi;
Šalies argumentai
14.9. ieškovas niekada neskambino atsakovei, nesiuntė prašymų, apelianto nematė metus ir šešis mėnesius, dėl buto naudojimosi tvarkos nekalbėjo;
Atsiliepimas
14.10. atsakovė sutiko su reikalavimu dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau nesutiko su buto knygos perdavimu, nes joje yra atsakovės asmeniniai duomenys ir ieškovas nepagrindė savo reikalavimo, nenurodė naudojimo tikslo;
Žemesnės instancijos teismas
14.11. vertindamas šalių elgesį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo galimybė ginčą išspręsti taikiai, nesikreipiant į teismą, tačiau ieškovas ja nepasinaudojo, kas sudarė pagrindą nukrypti nuo bendro bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
21. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendro bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, pripažinus, kad šios išlaidos susidarė dėl abiejų šalių kaltės ir priteisė ne visas, o pusę ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
23. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020). Sykiu CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
24. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.). Vertindamas šalies procesinį elgesį ,teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą.
25. Bylinėjimosi išlaidos šios bylos procese susidarė ieškovui pradėjus teisminį procesą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad šalys piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, vilkino procesą ar reiškė nepagrįstus reikalavimus, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad buvo galimybė šį ginčą išspręsti neteisminiu keliu, nes atsakovė neprieštaravo dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo ir iškart su tokiu ieškovo reikalavimu sutiko. Ieškovas, išsiųsdamas 2022 m. vasario 25 d. pranešimą, bandė ginčą išspręsti ne teisminiu keliu, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių (grįžimo į namus tik savaitgaliais ir neatsiėmimo pašte ) atsakovė jo nepasiėmė. Ieškovas atsakovei neskambino ir kitu būdu apie savo reikalavimus nepranešė, tačiau neįsitikinęs ar pranešimas pasiekė atsakovę vis tik pateikė ieškinį teismui, kuriame jau pateikė kitus reikalavimus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, žinodama apie ieškovo norą turėti buto raktus ir į laisvai patekti į butą, jį ignoravo, teigdama, kad į butą ieškovas visada buvo įleidžiamas ir, kad tokį norą ieškovas buvo išsakęs tik vieną kartą.
26. Šioje byloje šalys kaip ginčo turto bendraturčiai, turi pareigą išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 4.75 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad šalys turėjo visas galimybes išspręsti ginčą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, raktų perdavimo neteisminiu keliu, tačiau abi nepakankamai bendradarbiavo, todėl byloje ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagrįstai buvo sumažintas perpus ir jam priteista 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Toks bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
27. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei ,spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, taikė procesinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas).
29. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 88 Eur žyminio mokesčio išlaidų, šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas neišsprendė. Ieškovas pareiškė du neturtinius reikalavimus – nustatyti buto naudojimosi tvarką ir išreikalauti iš atsakovės buto knygą. Dalį bylos ( dėl buto knygos) nutraukus, kolegijos vertinimu, ieškovui turėjo būti grąžinta dalis sumokėto žyminio mokesčio 44 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalis 4 punktas), o likusios žyminio dalies pusė - 22 Eur priteista iš atsakovės.
30. CPK 321 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
31. Ieškovas, pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo žyminį mokestį, nors ginčijo tik teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą. Dėl šio ieškovui grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„bylos dalį dėl reikalavimo išreikalauti iš atsakovės buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), knygą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Kitą ieškinio dalį tenkinti.
Nustatyti 47,31 m² dviejų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią:
1. patalpa Nr. 9-2, 13,12 m² naudojasi asmeniškai I. V.;
2. I. V. turi teisę į patalpą Nr. 9-2 patekti per patalpą Nr. 9-1;
3. patalpa Nr. 9-6, 18,50 m² naudojasi asmeniškai V. A.;
4. buto patalpomis: virtuve Nr. 9-3, 6,02 m², koridoriumi Nr. 9-1, 6,6 m², tualetu Nr. 9-4, 1,08 m², vonia Nr. 9-5, 1,99 m² ir butui priskirtu rūsiu bendraturčiai naudosis bendrai lygiomis teisėmis ir turės teisę į jas netrukdomai patekti.
Priteisti iš V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 472,00 Eur (keturi šimtai septyniasdešimt du eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.“
G. I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44 Eur (keturiasdešimt keturi eurai) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. kovo 31 d., dalį. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“.
G. I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47 Eur (keturiasdešimt septyni eurai) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. liepos 23 d., dalį Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“.